Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą „Žalioji knyga. Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“ (COM(2010)0365) ir į savo 2011 m. vasario 16 d. rezoliuciją šiuo klausimu(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 16 d. Komisijos komunikatą „Baltoji knyga. Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“ (COM(2012)0055),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl 2012 m. vasario 16 d. Komisijos komunikato „Baltoji knyga. Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato ir Socialinės apsaugos komiteto bendrai parengtą ataskaitą „Pensijų adekvatumas Europos Sąjungoje 2010–2050 m.“(2012 m. Adekvatumo ataskaita),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato ir Ekonominės politikos komiteto parengtą bendrą ataskaitą „2012 m. ataskaita dėl senėjimo. Ekonominės ir biudžeto prognozės 27 ES valstybėms narėms (2010–2060 m.)“(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „2012 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2011)0815) ir savo 2012 m. vasario 15 d. rezoliuciją šiuo klausimu(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimą 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, Europos Sąjungoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 7 d. Tarybos deklaraciją dėl Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų (2012 m.). Tolesni veiksmai (SOC 992/SAN 322);

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0137/2013),

A.  kadangi Parlamento nuomonė dėl 2010 m. Komisijos žaliosios knygos „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“ buvo pateikta jo 2011 m. vasario 16 d. rezoliucijoje;

B.  kadangi per pastaruosius dešimtmečius didžiausia finansų ir ekonomikos krizė tapo gilia valstybės skolos krize ir socialine krize, tai stipriai paveikė milijonų ES piliečių pensines pajamas; kadangi ši krizė parodė, kad Europos šalių ekonomika yra tarpusavyje susijusi ir neįmanoma, kad bet kuri šalis galėtų toliau savarankiškai užtikrinti savo socialinės apsaugos sistemų pakankamumą, saugumą ir tvarumą;

C.  kadangi pensijos yra pagrindinis pagyvenusių europiečių pajamų šaltinis ir turėtų užtikrinti tinkamą jų gyvenimo lygį bei leisti jiems būti finansiškai nepriklausomais; tačiau kadangi apie 22 proc. vyresnių nei 75 metų amžiaus moterų gyvena žemiau Europos Sąjungos skurdo ribos, taigi joms gresia socialinė atskirtis, ir kadangi dauguma vyresnių nei 75 metų amžiaus asmenų yra moterys;

D.  kadangi pirmoji staigaus gimstamumo padidėjimo (angl. baby boom) karta pasiekė pensinį amžių, demografinė problema tapo jau ne ateities scenarijus, o dabarties realybė, ir kadangi 60 metų amžiaus ir vyresnių žmonių skaičius išaugs daugiau nei 2 milijonais per metus;

E.  kadangi, net nepaisant ekonomikos krizės, ilgalaikės demografinės ir produktyvumo tendencijos rodo, kad daugelio ES valstybių narių laukia lėto ekonomikos augimo scenarijus, ekonomikos augimo tempams esant gerokai mažesniems nei tie, kurie buvo pasiekti ankstesniais dešimtmečiais;

F.  kadangi Europos Vadovų Taryba 2001 m. kovo mėn. jau priėmė trijų dalių Stokholmo strategiją, kuria siekiama: sparčiai mažinti valstybių skolas, kelti užimtumo ir produktyvumo lygį, taip pat reformuoti pensijų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemas;

G.  kadangi dėl neigiamo ekonomikos ir finansų krizės Europoje poveikio uždarbiui ir užimtumui ateityje padidės skurdo senatvėje rizika;

H.  kadangi didėjantis nedarbas ir menka finansų rinkų grąža neigiamai paveikė einamojo finansavimo modeliu grindžiamas sistemas ir investicinius pensijų kaupimo modelius;

I.  kadangi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas rekomenduoja didinti mažiausią pensijų lygį siekiant suteikti pensijų pajamas, kurios viršytų skurdo ribą;

J.  kadangi pensijų sistemos yra svarbus Europos socialinių modelių elementas, kurio pagrindinis ir neabejotinas tikslas – užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį vyresnio amžiaus žmonėms; kadangi pensijų užtikrinimas išlieka valstybių narių kompetencija;

K.  kadangi pensijų politikos tvarumas susijęs ne vien tik su fiskalinėmis galimybėmis; kadangi privačių santaupų santykis, užimtumo lygis ir numatomi demografiniai pokyčiai taip pat atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant tvarumą;

L.  kadangi dabar Europoje vykstančiose diskusijose pensijų sistemos pernelyg dažnai vertinamos tik kaip našta viešiesiems finansams, o ne esminė kovos su skurdu senatvėje priemonė, suteikianti galimybę perskirstyti lėšas viso asmens gyvenimo laikotarpiu ir visos visuomenės mastu;

M.  kadangi pensininkai yra ypač svarbi vartotojų grupė ir jų vartojimo elgsenos svyravimai turi labai didelį poveikį realiajai ekonomikai;

N.  kadangi daugelyje ES šalių gimstamumo lygis išlieka žemas, todėl ateityje sumažės darbingo amžiaus žmonių skaičius;

O.  kadangi, EBPO duomenimis, judumas tarp valstybių narių yra nedidelis ir tik 3 proc. darbingo amžiaus ES piliečių gyvena kitoje valstybėje narėje(7);

P.  kadangi tyrimas „Vienišos moterys: naujausi duomenys“(8) (angl. Women living alone – an update), atliktas Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto užsakymu, rodo, kad kai kurioms dabar galiojančioms pensijų sistemoms būdinga rizika, dėl kurios gali padidėti lyčių nelygybė, ypač kai tai susiję su vienišomis moterimis;

Q.  kadangi EBPO darbo dokumente Nr. 116 socialiniais, užimtumo ir migracijos klausimais „Maisto ruoša, priežiūra ir savanoriška veikla. Nemokamas darbas visame pasaulyje“ (angl. Cooking, Caring and Volunteering: Unpaid Work Around the World)(9) nušviečiama nemokamo darbo, kuris dar nėra pripažįstamas pagal nacionalines pensijų sistemas, svarba;

R.  kadangi ES 55–64 metų amžiaus asmenų užimtumo rodiklis tesiekia 47,4 proc. ir dirbančių šio amžiaus grupės moterų yra tik 40,2 proc.; kadangi kai kuriose ES valstybėse narėse į visas laisvas darbo vietas priimama tik 2 proc. 55 metų arba vyresnių asmenų; kadangi dėl tokių žemų užimtumo rodiklių atsiranda atotrūkis tarp tos pačios kartos vyrų ir moterų, taip pat skirtingų kartų asmenų atotrūkis, lemiantis didelius skirtingų kartų atstovų finansinių išteklių skirtumus;

S.  kadangi pensijų sistemos valstybėse narėse gerokai skiriasi, pvz., finansavimo mastas, valstybės įsikišimo lygis, valdymo struktūra, prašymo pensijai gauti tipas, ekonominis efektyvumas, kolektyviškumo ir solidarumo laipsnis, todėl negalima pateikti bendros ES tipologijos;

Įvadas

1.  pažymi, kad nacionaliniams biudžetams daromas didelis spaudimas ir kad pensijų išmokos mažinamos daugybėje valstybių narių dėl itin pagilėjusios finansų ir ekonomikos krizė; apgailestauja, kad ženkliai mažinami labiausiai krizės paveiktų valstybių narių biudžetai, todėl daugybė pensininkų atsidūrė už skurdo ribos arba jiems tai gresia;

2.  pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turi įvertinti esamą ir būsimą pensijų sistemų tvarumą ir adekvatumą bei nustatyti geriausią patirtį ir politikos strategijas, kuriomis galima sukurti saugiausią ir ekonomiškai efektyviausią pensijų sistemą valstybėse narėse;

3.  pabrėžia, kad tikėtinas ilgalaikis lėto ekonomikos augimo scenarijus, dėl kurio daugeliui valstybių narių tektų konsoliduoti savo biudžetus ir pertvarkyti ekonomiką griežto taupymo sąlygomis, reikalaujant patikimo valstybės finansų valdymo; pritaria Komisijos Baltojoje knygoje išreikštai nuomonei, kad reikia ne tik pirmumo tvarka užtikrinti universalias valstybines pensijas, kuriomis visiems būtų bent jau garantuotas tinkamas gyvenimo lygis sulaukus vyresnio amžiaus, bet taip pat būtina kaupti investicines papildomas profesines pensijas;

4.  pabrėžia, kad pirmosios pakopos valstybinių pensijų sistema tebėra svarbiausias pensininkų pajamų šaltinis; apgailestauja, kad Baltojoje knygoje Komisija tinkamai neįvertina universalių pirmosios pakopos pensijų, kurios bent jau apsaugotų nuo skurdo grėsmės, svarbos; ragina valstybes pagal strategijoje „Europa 2020“ numatytus užimtumo didinimo ir kovos su skurdu tikslus ir toliau rengti aktyvesnes ir įtraukesnes darbo rinkos strategijas siekiant sumažinti ekonominės priklausomybės tarp neaktyvių asmenų ir dirbančių asmenų rodiklį; ragina socialinius partnerius ir valstybes nares derinti šias reformas su nuolatiniu darbo sąlygų gerinimu ir mokymosi visą gyvenimą programų įgyvendinimu, kad žmonių darbinė veikla iki įstatymais nustatyto pensinio amžiaus būtų sveikesnė ir truktų ilgiau, taip padidinant asmenų, mokančių pensijų įmokas, skaičių ir taip pat siekiant išvengti situacijų, kai su valstybinėmis pensijomis susijusių išlaidų didėjimas kelia grėsmę viešųjų finansų tvarumui; ragina valstybes nares įgyvendinti pirmosios pakopos pensijų reformas taip, kad taip pat būtų atsižvelgiama į įmokų mokėjimo metų skaičių;

5.  ragina valstybes nares nuodugniai ištirti poreikį įgyvendinti pirmosios pakopos pensijų reformas atsižvelgiant į kintančią tikėtiną gyvenimo trukmę ir kintantį pensininkų, bedarbių ir ekonominiu požiūriu aktyvių žmonių santyki, kad vyresnio amžiaus žmonėms, ypač priklausantiems pažeidžiamoms grupėms, būtų užtikrinamas orus gyvenimo lygis ir ekonominė nepriklausomybė;

6.  pažymi, kad finansų ir ekonomikos krizė ir iššūkiai, susiję su senėjančia visuomene, atskleidė ir investicinio, ir einamojo finansavimo modelio pažeidžiamumą; rekomenduoja įsteigti daugiapakopes pensijų sistemas, sudarytas iš šių derinių:

7.  pripažįsta profesinių ir individualių pensijų teikėjų, kaip didelių ir patikimų ilgalaikių investuotojų į ES ekonomiką, potencialą; pabrėžia, kad tikimasi, jog jie prisidės siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ pagrindinius tikslus, susijusius su tvariu ekonomikos augimu, didesniu geresnių darbo vietų skaičiumi ir siekiu sukurti labiau socialiai įtraukias visuomenes; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina būsimą Komisijos iniciatyvą parengti Žaliąją knygą dėl ilgalaikių investicijų; primygtinai ragina Komisiją nekelti grėsmės pensijų fondų ir kitų pensijų teikėjų investicinėms galimybėms ir atsižvelgti į įvairius jų ypatumus nustatant naują ar keičiant esamą ES reglamentavimą, ypač persvarstant direktyvą dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros;

8.  ragina Komisiją įvertinti finansų rinkos teisės aktų, pvz., Europos rinkos infrastruktūros reglamento, Finansinių priemonių rinkų direktyvos, persvarstytos Kapitalo poreikio direktyvos IV), bendrą poveikį antrojo ramsčio pensijų fondams ir šių fondų pajėgumui investuoti į realiąją ekonomiką bei pateikti šio įvertinimo ataskaitą būsimoje Žaliojoje knygoje dėl ilgalaikių investicijų;

9.  primena apie Lisabonos strategiją (2000–2010 m.), kurią rengiant Komisija ir valstybės narės visą dešimtmetį išsamiai svarstė struktūrines reformas, susijusias su makroekonomikos, mikroekonomikos ir užimtumo politikos kryptimis, ir po šių diskusijų valstybėms narėms buvo pateiktos Sutartimi grindžiamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, kurių daugelis buvo tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su adekvačių ir tvarių pensijų užtikrinimu; apgailestauja, kad šios rekomendacijos buvo nepakankamai įgyvendintos, nes jomis buvo galima smarkiai sumažinti krizės poveikį;

10.  palankiai vertina išsamius ir labai kokybiškus leidinius: 2012 m. ataskaitą dėl senėjimo(10) ir 2012 m. pensijų adekvatumo ataskaitą(11), kuriose tiriamas ilgalaikis pensijų sistemų adekvatumas ir tvarumas visose valstybėse narėse; apgailestauja, kad pensijų adekvatumo ir tvarumo aspektai aptariami atskirose itin techninio pobūdžio ataskaitose; primygtinai prašo Komisijos ir Tarybos paskelbti integruotą, glaustą ir ne techninio pobūdžio santrauką piliečiams, kad ES piliečiai galėtų įvertinti problemas, su kuriomis susiduriama jų nacionalinėse pensijų sistemose ir palyginti jas su situacija visoje ES;

11.  pabrėžia, kad svarbu naudoti vienodą metodiką apskaičiuojant ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir jų dalį, susijusią su įsipareigojimais pensijų srityje;

12.  laikosi nuomonės, kad norint veiksmingai išspręsti pensijų problemą atsižvelgiant į būtinybę daugelyje valstybių narių padidinti įmokų mokėjimo metų skaičių ir pagerinti darbo sąlygas bei skatinti mokymąsi visą gyvenimą, kad žmonės galėtų ilgiau dirbti ir bent jau pasiekti įstatymais nustatytą pensinį amžių arba, jiems pageidaujant, ir ilgiau, itin svarbus vyriausybių, darbdavių ir socialinių partnerių sutarimas;

13.  siūlo, kad dėl bet kokios pensijų reformos turėtų būti konsultuojamasi su visų amžiaus grupių atstovais, įskaitant jaunesniąją ir senesniąją kartas, kurioms atitinkami sprendimai darys didžiausią poveikį, siekiant užtikrinti sąžiningus ir subalansuotus reformų rezultatus ir, kiek įmanoma, išlaikyti kartų santarvę;

14.  palankiai vertina pagrindinį Baltosios knygos principą, pagal kurį siūloma dėmesį sutelkti į: darbo rinkoje ir pensijoje praleisto laiko pusiausvyrą, papildomų profesinių ir privačių pensijų santaupų formavimą ir ES pensijų priežiūros priemonių stiprinimą, kartu pabrėždamas, kad svarbu didinti informuotumą apie pensijas;

Užimtumo lygio kėlimas ir darbo rinkoje ir pensijoje praleisto laiko pusiausvyra

15.  pabrėžia, kad struktūrinių reformų, kuriomis siekiama padidinti užimtumo lygį ir sudaryti žmonėms galimybes pasiekti įstatymais nustatytą pensinį amžių, ir taip sumažinti ekonominės priklausomybės rodiklį, įgyvendinimas yra pagrindinis būdas surinkti mokestines pajamas ir socialines bei pensijų įmokas, kurios reikalingos valstybių narių biudžetui konsoliduoti ir adekvačioms, tvarioms ir saugioms pensijų sistemoms finansuoti; pabrėžia, kad šios reformos turi būti įgyvendinamos skaidriai, kad žmonės galėtų laiku ir tinkamai pasiruošti bet kokiems galimiems šių reformų padariniams; atkreipia dėmesį į tai, kad neturint darbo, dirbant mažai apmokamą darbą, dirbant ne visą darbo laiką ir dirbant nestandartinį darbą galima gauti tik dalį pensijos, taigi didėja skurdo rizika senatvėje;

16.  ragina valstybes nares patvirtinti visa apimančias aktyvios darbo rinkos politikos priemones, imtis būtinų priemonių siekiant kovoti su nelegaliu darbu ir mokesčių bei įmokų vengimu, taip pat siekiant išsaugoti sąžiningą konkurenciją, skirti lėšų kovai su didėjančiomis viešosiomis išlaidomis, skiriamomis pensinio amžiaus gyventojams ir skatinti tinkamą užimtumą, be kita ko, teikiant visapusiškas konsultacijas ir paramą darbo ieškantiems asmenims ir ypač sudarant sąlygas pažeidžiamų grupių atstovams susirasti darbą;

17.  atkreipia dėmesį į neseniai Komisijos 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje pateiktą nuorodą į būtinybę reformuoti pensijų sistemas; tačiau pastebi, kad faktinio ir įstatymais nustatyto pensinio amžiaus suvienodinimas daugelyje valstybių narių turėtų būti prioritetas;

18.  palankiai vertina valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus užtikrinti adekvačių ir tvarių pensijų sistemas pagal konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kurias Taryba patvirtino 2012 m. įgyvendinant Europos semestro priemonę;

19.  pažymi, kad dabar 65 metų ir vyresni asmenys sudaro daugiau kaip 17 proc. Europos Sąjungos gyventojų ir kad šis skaičius, remiantis Eurostato prognozėmis, 2060 m. išaugs iki 30 proc.;

20.  pabrėžia dėl demografinės raidos didėjančią nacionalinių biudžetų ir pensijų sistemų patiriamą naštą, kadangi dabar pirmosios staigaus gimstamumo padidėjimo (angl. baby boom) kartos išeina į pensiją; atkreipia dėmesį į netolygią pažangą ir užmojus valstybėse narėse formuluojant ir įgyvendinant struktūrines reformas, skirtas užimtumo lygiui kelti, palaipsniui panaikinant ankstyvo išėjimo į pensiją sistemas ir valstybių narių lygmeniu bei kartu su socialiniais partneriais įvertinant poreikį tvirtai derinti įstatymais nustatytą ir faktinį pensinį amžių su vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimu; pabrėžia, kad valstybės narės, kurios neįgyvendina laipsniškų reformų dabar, gali vėliau atsidurti tokioje padėtyje, kai jos reformas turės įgyvendinti staigiai, patirdamos neigiamų socialinių padarinių;

21.  dar kartą ragina glaudžiai susieti pensijų išmokas su išdirbtais metais ir sumokėtomis įmokomis (aktuarinis teisingumas), kad būtų užtikrinta, jog dirbti daugiau ir ilgiau darbuotojams apsimokėtų dėl geresnės pensijos, kartu deramai atsižvelgiant į laikotarpius, kai nebuvo dalyvaujama darbo rinkoje dėl rūpinimosi išlaikomais asmenimis; rekomenduoja, kad valstybės narės, konsultuodamosi su atitinkamais partneriais, taikytų privalomo išėjimo į pensiją draudimą, kai sulaukiama įstatymais nustatyto pensinio amžiaus, taip sudarant sąlygas asmenims, kurie gali ir nori tai daryti, pasirinkti, ar toliau dirbti ir virš įstatymais nustatyto pensinio amžiaus ribos ar laipsniškai pasitraukti į pensiją, kadangi mokamų įmokų laikotarpio prailginimas, tuo pačiu trumpinant laikotarpį išmokoms gauti, gali padėti darbuotojams labai greitai sumažinti bet kokius pensijų skirtumus;

22.  pabrėžia, jog empiriškai įrodyta, kad ankstyvą išėjimą į pensiją grindžianti prielaida, pagal kurią vyresnio amžiaus darbuotojams leidžiama anksti išeiti į pensiją, kad būtų atlaisvintos darbo vietos jaunesniems darbuotojams, yra klaidinga, kadangi valstybės narės, kurių jaunimo užimtumo lygis yra aukščiausias, paprastai yra ir tos, kuriose didžiausias vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis;

23.  ragina socialinius partnerius taikyti gyvavimo ciklo metodą žmogiškųjų išteklių politikai ir šiuo požiūriu pritaikyti darbo vietas; ragina darbdavius pasiūlyti programas, kuriomis būtų remiamas vyresnių žmonių aktyvumas ir sveikata; ragina darbuotojus aktyviai naudotis tomis mokymų galimybėmis, kurios jiems prieinamos, ir išlikti pasiruošusius darbo rinkai visais savo darbingo amžiaus etapais; pabrėžia, kad būtina gerinti vyresnio amžiaus darbuotojų integraciją į darbo rinką, ir ragina taikyti socialinių inovacijų metodus, kuriais būtų sudaroma galimybė dirbti ilgiau, ypač kai dirbamas sunkus fizinis darbas, pritaikant darbo vietas, sudarant atitinkamas darbo sąlygas ir siūlant lankstų darbo organizavimą, atsižvelgiant į darbe praleistą laiką ir darbo pobūdį;

24.  pabrėžia, kad reikia taikyti labiau prevencines sveikatinimo priemones, sustiprinti profesinį rengimą arba perkvalifikavimą ir kovoti su jaunesnių ir vyresnių darbuotojų diskriminacija darbo rinkoje; pabrėžia, kad šiuo požiūriu reikia veiksmingo teisės aktais nustatytų darbuotojų sveikatos ir darbo saugos taisyklių laikymosi ir taikymo; pabrėžia, kad kuravimo programos gali būti prasmingas būdas vyresnio amžiaus darbuotojus ilgiau išlaikyti darbo rinkoje, o jų patirtį panaudoti jaunų žmonių integracijai į darbo rinką; ragina socialinius partnerius sukurti patrauklius modelius, suteikiančius galimybes lanksčiai užbaigti darbinę veiklą ir išeiti į pensiją;

25.  primygtinai ragina valstybes nares veikti energingai, kad būtų įgyvendinami užmojai, suformuluoti Europos lyčių lygybės pakte (2011–2020 m.), kuriame dėmesys sutelkiamas į lyčių skirtumų panaikinimą ir kovą su lyčių segregacija bei geresnės moterų ir vyrų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros skatinimą; pabrėžia, kad šie tikslai yra pagrindas keliant moterų užimtumo lygį ir kovojant su darbingo ir pensinio amžiaus moterų skurdu;

26.  pabrėžia, kad mažųjų ir vidutinių įmonių indėlis kuriant darbo vietas ir skatinant ekonomikos augimą ES – vienas iš didžiausių ir kad jos galėtų pastebimai prisidėti siekiant pensijų sistemų tvarumo ir adekvatumo valstybėse narėse;

Papildomų privačių pensijų kaupimas

27.  palankiai vertina Baltojoje knygoje išsakytą raginimą plėtoti tiek investicinį papildomų profesinių pensijų, prieinamų visiems atitinkamiems darbuotojams, sistemas, tiek, jei įmanoma, individualias sistemas; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija turėtų verčiau rekomenduoti kolektyvinių solidarumu pagrįstų papildomų profesinių pensijų santaupas, pageidautinai skiriamas kolektyvinių sutarčių pagrindu ir nustatytas nacionaliniu, sektoriaus ar įmonės lygmeniu, nes jomis skatinamas didesnis kiekvienos kartos ir skirtingų kartų tarpusavio solidarumas, tuo tarpu individualios sistemos jo neskatina; parėžia, kad reikia kuo skubiau dėti kiek įmanoma didesnes pastangas siekiant sukurti papildomas profesinių pensijų sistemas;

28.  pažymi, kad daugelis valstybių narių jau pradėjo įgyvendinti pagrindines pensijų reformos programas, kuriomis siekiama ir tvarumo, ir pakankamumo; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad bet kuriomis ES lygmeniu siūlomomis priemonėmis būtų papildomos nacionalinės pensijų reformų programos, o ne joms prieštaraujama; primena, kad pensijų klausimai toliau lieka valstybės narės kompetencija, ir yra susirūpinęs, kad bet kokie tolesni ES teisės aktai šioje srityje gali turėti neigiamo poveikio kai kurių valstybių narių sistemoms, ypač dėl profesinių pensijų sistemų ypatumų;

29.  pabrėžia, kad (viso sektoriaus) kolektyvinių (pageidautina ne pelno) profesinių pensijų sistemų veiklos sąnaudos yra mažos palyginti su individualių pensijų santaupų sistemomis; pabrėžia mažų veiklos sąnaudų svarbą, kadangi net nedidelis sąnaudų sumažinimas gali nulemti gerokai didesnes pensijas; tačiau pabrėžia, kad, deja, šios sistemos iki šiol taikomos tik nedaugelyje valstybių narių;

30.  primygtinai ragina valstybes nares ir už pensijų sistemas atsakingas institucijas tinkamai informuoti piliečius apie jų teises į sukauptas pensijas ir didinti jų sąmoningumą bei juos šviesti, kad jie galėtų priimti gerai informacija pagrįstus sprendimus dėl papildomų būsimų pensijų santaupų; taip pat primygtinai ragina valstybes nares laiku informuoti piliečius apie numatomus pensijų sistemos pasikeitimus, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus ir gerai apgalvotus sprendimus dėl savo pensijų santaupų; ragina valstybes nares suformuluoti ir laikytis griežtų informacijos atskleidimo taisyklių dėl veiklos sąnaudų ir rizikos bei jų jurisdikcijoje veikiančių pensijų fondų investicijų grąžos;

31.  pripažįsta, kad valstybių narių profesinių pensijų sistemų ypatybės ir rezultatai palyginus prieigą, solidarumą, ekonominį efektyvumą, riziką ir investicijų grąžą labai skiriasi; palankiai vertina Komisijos ketinimą glaudžiai konsultuojantis su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais, pensijų pramonės atstovais ir kitomis suinteresuotomis šalimis sukurti profesinių pensijų sistemų geros praktikos kodeksą, kuriame būtų sprendžiami tokie klausimai kaip antai: geresnė darbuotojų apsauga, išmokėjimo laikotarpis, rizikos pasidalijimas ir mažinimas, ekonominis efektyvumas ir sukrėtimų absorbavimas laikantis subsidiarumo principo; pabrėžia, kad abipusiškai naudinga tobulinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių narių;

32.  pritaria Komisijos ketinimui toliau naudoti ES finansavimą – ypač per Europos socialinį fondą (ESF) – remiant projektus, kuriais skatinamas aktyvus ir sveikas senėjimas darbo vietoje, ir per Socialinių pokyčių ir inovacijų programą teikiant finansinę ir praktinę paramą valstybėms narėms ir socialiniams partneriams, svarstantiems galimybę palaipsniui įgyvendinti ekonomiškai efektyvias papildomas pensijų sistemas prižiūrint Parlamentui;

Mobiliųjų darbuotojų pensijos

33.  pripažįsta žymius pensijų sistemų skirtumus ES, tačiau pabrėžia, kad darbuotojams svarbu turėti galimybę keisti darbus savo valstybės narės viduje ir už jos ribų; pabrėžia poreiki užtikrinti mobiliesiems darbuotojams galimybę įgyti ir išsaugoti teisę į profesinę pensiją; pritaria Komisijos palaikomam metodui, pagal kurį dėmesys sutelkiamas į tai, kad būtų užtikrintas teisės į pensiją įgijimas ir išsaugojimas, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad mobiliųjų darbuotojų atidėtos teisės į pensiją galiotų taip pat, kaip ir aktyvių sistemų narių ar išėjusiųjų į pensiją teisės; atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį Komisija gali atlikti šalinant laisvo judėjimo kliūtis, įskaitant kliūtis darbuotojų judumui; laikosi nuomonės, kad be kalbos barjerų ir šeimyninių aplinkybių, mobilumui darbo rinkoje trukdo ilgi teisių suteikimo laikotarpiai ir nepagrįsti amžiaus apribojimai, ir ragina valstybes nares juos sutrumpinti ir sumažinti; pabrėžia, bet kokie veiksmai skatinant judumą turi būti derinami su ekonomiškai efektyviomis papildomų pensijų sistemomis ir turi būti atsižvelgta į nacionalinių pensijų sistemų pobūdį ir tikslą;

34.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą įvertinti galimas Reglamento (ES) Nr. 883/2004/EB dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir „tam tikrų“ profesinių pensijų sistemų sąsajas; pabrėžia praktinius sunkumus, kurie patiriami minėtą reglamentą taikant visiškai skirtingoms 27 valstybių narių socialinės apsaugos sistemoms; atkreipia dėmesį į ES veikiančių pensijų sistemų įvairovę ir į tai, kad dėl to sudėtinga taikyti koordinavimo metodą dešimtims tūkstančių itin skirtingų valstybėse narėse veikiančių pensijų sistemų, ir todėl abejoja, ar praktiška šį metodą taikyti papildomų profesinių pensijų sistemų srityje;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares ambicingai dirbti steigiant ir išlaikant veiksmingus stebėsenos mechanizmus (jei įmanoma internete), kurie leidžia piliečiams stebėti su jų darbu ir nedarbu susijusias teises į pensiją ir taip laiku priimti gerai informacija pagrįstus sprendimus dėl papildomų, individualių (trečios pakopos) pensijų santaupų; ragina užtikrinti koordinavimą ES lygmeniu, kad būtų užtikrintas tinkamas nacionalinių stebėsenos mechanizmų suderinamumas; palankiai vertina Komisijos bandomąjį projektą šioje srityje ir ragina Komisiją užtikrinti, kad šis bandomasis projektas būtų papildytas poveikio vertinimu dėl naudos, kurią gautų ES piliečiai, jei apibendrinta informacija apie pensijas jiems būtų teikiama prieinamu būdu;

36.  pažymi, kad kai pensijų stebėsenos mechanizmas bus visiškai sukurtas, idealiu atveju jis turėtų apimti ne tik profesines pensijas, bet ir trečiosios pakopos sistemas bei individualią informaciją apie sukauptą pensiją pagal pirmojo ramsčio sistemą;

37.  abejoja, ar ES pensijų fondo reikia tyrėjams;

38.  mano, kad pailgėjęs, sveikesnis ir turtingesnis žmonių gyvenimas yra vienas iš didžiausių šiuolaikinės visuomenės pasiekimų; ragina palankiai nusiteikti vykdant diskusijas apie senėjimą, viena vertus, aktyviai sprendžiant sudėtingą, bet įveikiamą senėjimo keliamą uždavinį, kita vertus, tuo pat metu pasinaudojant galimybėmis, kurias suteikia senėjimas ir vadinamoji sidabrinė ekonomika; pripažįsta itin aktyvų ir svarbų vaidmenį, kurį vyresnio amžiaus žmonės atlieka mūsų visuomenėje;

Direktyvos dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (ĮPPS) persvarstymas

39.  pabrėžia, kad Direktyvos dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (ĮPPS) persvarstymu turėtų būti siekiama užtikrinti, kad ES profesinės pensijos ir toliau būtų adekvačios, tvarios ir saugios, sukuriant aplinką, skatinančią tolesnę valstybių narių ir vidaus rinkos pažangą šioje srityje, suteikiant didesnę apsaugą dabartiniams ir būsimiems pensininkams ir lanksčiai prisitaikant prie didelės skirtinguose sektoriuose ir valstybėse dabar taikomų sistemų įvairovės;

40.  mano, kad norint pasiekti aukštą antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyvių ir naudos gavėjų apsaugos lygį ir paisyti G20 įgaliojimo, pagal kurį visoms finansų įstaigoms turi būti taikomas tinkamas reguliavimas ir priežiūra, labai svarbu, kad ES antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos griežtai laikytųsi rizikos ribojimo taisyklių;

41.  reikalauja, kad ES teisėkūros iniciatyvose būtų gerbiamas valstybių narių pasirinkimas antrosios pakopos pensijų teikėjų požiūriu;

42.  pabrėžia, kad bet kokia tolesnė reglamentavimo ES lygmeniu veikla, susijusi su apsaugos priemonėmis, turi būti grindžiama patikima poveikio analize, į kurią reikėtų įtraukti nuostatą, kad panašiems produktams turi būti taikomi tie patys rizikos ribojimo standartai, užtikrinant adekvačias lėšų atsargas ir darbuotojų judumą Sąjungoje, ir šia veikla turėtų būti siekiama apsaugoti sukauptas darbuotojų teises gauti išmokas; pabrėžia, kad bet kokia tolesnė ES lygmeniu vykdoma reglamentavimo veikla, susijusi su apsaugos priemonėmis, taip pat turi būti grindžiama aktyviu dialogu su socialiniais partneriais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis ir tikru nacionalinių savitumų supratimu bei jų paisymu; pabrėžia, kad kiekvienos valstybės narės pensijų sistemos yra labai glaudžiai susijusios su jos kultūrinėmis, socialinėmis, politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis; pabrėžia, kad visoms antrosios pakopos pensijų sistemoms, kad ir koks būtų jų teisinis statusas, turėtų būti taikomas proporcingas ir griežtas reguliavimas, kuriuo būtų atsižvelgiama į jų veiklos ypatumus, ypač ilgalaikėje perspektyvoje;

43.  primygtinai tvirtina, kad antrosios pakopos pensijų sistemoms, kad ir kokie fondai būtų į jas įtraukti, neturėtų kilti grėsmė dėl ES reguliavimo, kuriuo neatsižvelgiama į jų ilgalaikę perspektyvą;

44.  mano, kad Komisijos pasiūlymais, susijusiais su apsaugos priemonėmis, turi būti ne tik nustatomi nacionalinių sistemų skirtumai ir į juos atsižvelgiama, bet taip pat atitinkamai kiekvienos nacionalinės sistemos pakopai turi būti taikomas principas „vienoda rizika, vienodos taisyklės“; pabrėžia, kad šiomis priemonėmis turi būti griežtai paisoma proporcingumo principo atsižvelgiant į tikslų bei naudos ir finansinių, administracinių ir techninių sąnaudų santykį ir turi būti siekiama tinkamos sąnaudų ir naudos pusiausvyros;

45.  mano, kad, kalbant apie kokybines apsaugos priemonių atžvilgiu, yra naudingi pasiūlymai dėl sustiprinto įmonių ir rizikos valdymo bei pasiūlymai dėl didesnio skaidrumo ir informacijos atskleidimo prievolių ir prievolių dėl informacijos apie išlaidas atskleidimo ir investavimo strategijos skaidrumo ir jie turėtų būti teikiami atliekant bet kokią peržiūrą, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų; pažymi, kad, atsižvelgiant į didelius skirtumus valstybėse narėse, trumpuoju laikotarpiu labiau galima kokybinių apsaugos priemonių konvergencija ES lygmeniu nei kiekybinių apsaugos priemonių konvergencija;

46.  nėra įsitikinęs, atsižvelgdamas į šiuo metu turimą informaciją, kad Europos lygmeniu būtų tinkama nustatyti nuosavo kapitalo arba balanso vertinimo reikalavimus; dėl šios priežasties nepritaria bet kokiam Direktyvos dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (ĮPPS) persvarstymui, kuriuo to siekiama; tačiau mano, kad šiame politiniame kontekste reikėtų visapusiškai atsižvelgti į šiuo metu Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EDPPI) atliekamą kiekybinį poveikio tyrimą ir galimą tolesnę šio tyrimo rezultatų analizę; pabrėžia, kad jei tokius reikalavimus numatoma taikyti vėliau, tiesioginis iniciatyvos „Mokumas II“ reikalavimų taikymas įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, vis tiek nebūtų tinkama priemonė;

47.  pažymi, kad Direktyva dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros taikoma tik savanoriško pensijų kaupimo sistemoms ir neapima jokių priemonių, įtrauktų į privalomą valstybinių pensijų sistemą;

48.  pabrėžia, kad tarp draudimo produktų ir įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, yra esminių skirtumų; pabrėžia, kad tiesiogiai taikyti iniciatyvos „Mokumas II“ kiekybinius reikalavimus įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, būtų netinkama ir kad galėtų pakenkti ir darbuotojų, ir darbdavių interesams; todėl nepritaria tam, kad iniciatyvos „Mokumas II“ reikalavimai būtų tiesiog taikomi įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, tačiau pritartų požiūriui, kuriuo siekiama saugumo ir tvarumo;

49.  pabrėžia, kad socialiniai partneriai (t. y. darbdaviai ir darbuotojai) dalijasi bendra atsakomybe už susitarimų dėl profesinių pensijų kaupimo turinį; pabrėžia, kad socialinių partnerių sutartiniai susitarimai turi būti visada pripažįstami, ypač kalbant apie rizikos ir atlygio pusiausvyrą, kurią profesinių pensijų sistema siekiama užtikrinti;

50.  mano, kad plėtoti ES lygmeniu mokumo modelius, pvz., bendros balanso sumos (angl. Holistic Balance Sheet, HBS), tikslinga tik tuo atveju, jeigu remiantis patikima poveikio analize įsitikinama, kad jų taikymas praktiniu požiūriu įmanomas ir ekonominės naudos požiūriu veiksmingas, ypač atsižvelgiant į įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, įvairovę pavienėse valstybėse narėse ir jų viduje; pabrėžia, kad tolesne iniciatyvos „Mokumas II“ arba bendros balanso sumos variantų plėtra neturi būti siekiama įdiegti nuostatas pagal iniciatyvos „Mokumas II“ modelį;

51.  atkreipia dėmesį į tai, kad pensijų sistemų modeliai yra labai įvairūs ir gali būti grindžiami fiksuotomis išmokomis, fiksuotomis įmokomis arba gali būti mišrūs; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse pereita nuo fiksuotų išmokų modelio prie fiksuotų įmokų modelio arba nustatytos privalomu būdu finansuojamos pakopos; pabrėžia, kad dėl šios priežasties didėja poreikis užtikrinti piliečiams didesnį skaidrumą ir geresnį jų informavimą apie žadamas išmokas, išlaidų lygį ir investavimo strategiją;

52.  pabrėžia, kad sumanymas dėl vienodų konkurencinių sąlygų gyvybės draudimui ir antrosios pakopos sistemoms sukūrimo yra tinkamas tik tam tikru mastu, nes tarp draudimo produktų ir įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, yra esminių skirtumų, ir priklauso nuo rizikos profilio, integracijos į finansų rinką laipsnio, ir nuo to, ar konkretus paslaugų teikėjas turi pelno siekiančios ar ne pelno siekiančios bendrovės statusą; pripažįsta, kad konkurencijos tarp gyvybės draudimo ir antrosios pakopos įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, sąlygomis labai svarbu užtikrinti, kad tos paties rizikos lygio produktams būtų taikomos tos pačios taisyklės, siekiant išvengti naudos gavėjų klaidinimo ir užtikrinti jiems vienodo lygio apsaugą nuo rizikos;

Darbuotojų profesinių pensijų apsauga nemokumo atveju

53.  mano, kad nemokumo atveju teisės į pensiją valstybėse narėse turi būti nuosekliai apsaugotos pagal Direktyvos 2008/94/EB 8 straipsnį;

54.  ragina Komisiją atlikti išsamią nacionalinių apsaugos sistemų ir priemonių apžvalgą ir, jeigu atliekant ją bus nustatyta rimtų neatitikimų reikalavimams, pateikti pasiūlymus dėl tobulesnių ES teisės aktų siekiant užtikrinti, kad visoje ES būtų nustatyti visiškai patikimi paprastos, nebrangios ir proporcingos teisių į profesines pensijas apsaugos mechanizmai;

55.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse darbdaviai jau remia savo pensijų sistemas taikydami apsaugos sistemas, turto atskyrimą, nepriklausomo sistemų valdymą ir suteikdami pensijų sistemoms prioritetinio kreditoriaus, kurio mokėjimo reikalavimai įmonės nemokumo atveju tenkinami pirmiau nei akcininkų, statusą;

56.  pažymi, kad pensijų apsaugos nemokumo atveju klausimai yra glaudžiai susiję su pagrindiniais Direktyvos dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros aspektais; pabrėžia, kad rengdama šias dvi direktyvas Komisija turėtų užtikrinti jų atitikimą ir visišką suderinamumą;

Papildomos trečiosios pakopos pensijų kaupimas

57.  pažymi, kad trečiosios pakopos reikšmė, paplitimas ir formavimas atskirose valstybėse narėse skiriasi;

58.  apgailestauja, kad trečiosios pakopos sistemos dažniausia yra brangesnės, rizikingesnės ir mažiau skaidrios, negu pirmos pakopos sistemos; ragina suteikti trečiajai pakopai stabilumo, patikimumo ir tvarumo;

59.  mano, kad tam tikrais atvejais privatus pensijos kaupimas galėtų būti būtinas siekiant užsitikrinti adekvačią pensiją; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis vadovaujantis geriausia patirtimi grindžiamu požiūriu bei įvertinti ir patobulinti paskatas privačiai kaupti pensiją, ypač skirtas asmenims, kurie kitaip negalėtų sukaupti adekvačios pensijos;

60.  mano, kad tikslinga įvertinti patikimas procedūras ir pasiūlymus dėl paskatų tobulinimo;

61.  pabrėžia, kad svarbiausias viešosios politikos prioritetas turėtų būti ne remti trečiosios pakopos sistemas subsidijomis, o užtikrinti, kad visi piliečiai būtų tinkamai apsaugoti gerai veikiančioje ir tvarioje pirmosios pakopos sistemoje;

62.  ragina Komisiją apsvarstyti trečiosios pakopos sistemų pažeidžiamumą krizės atveju ir pateikti rekomendacijas dėl rizikos mažinimo;

63.  siūlo nacionaliniu lygmeniu apsvarstyti įstatymais nustatytus išlaidų apribojimus sudarant ir administruojant sutartis, keičiant paslaugos teikėją arba sutarties rūšį ir šiuo klausimu pateikti pasiūlymus;

64.  mano, kad elgesio kodeksai kokybės, informacijos teikimo vartotojams ir vartotojų apsaugos trečiojoje pakopoje aspektais galėtų padėti padidinti trečiosios pakopos pensijų sistemų patrauklumą; ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas valstybėms narėms keistis sukaupta geriausia patirtimi;

65.  pritaria tam, kad būtų plėtojami ir nustatomi ES lygmens savanoriški elgesio kodeksai ir galbūt produktų sertifikavimo sistemos, susijusios su trečiosios pakopos kokybe, vartotojų informavimu ir apsauga; rekomenduoja valstybėms narėms reglamentuoti šias sritis, jei savanoriški kodeksai nepasiteisintų, ;

66.  ragina Komisiją išsiaiškinti būdus tinkamiau taikyti ES finansų sektoriui skirtus teisės aktus, kai siekiama užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiamos tikslia ir objektyvia informacija grindžiamos finansinės konsultacijos pensijų ir su pensijomis susijusių produktų klausimais;

Panaikinti su mokesčiais ir sutartimis susijusias tarpvalstybines kliūtis investicijoms į pensijas

67.  ragina Komisiją ir susijusias valstybes nares tarpvalstybinių pensijų srityje visų pirma susitarti dėl to, kaip išvengti dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo;

68.  mano, kad diskriminaciniai mokesčiai yra didelė kliūtis tarpvalstybiniam judumui, ir ragina juos nedelsiant panaikinti, atkreipdamas dėmesį į tai, kad ES kompetencija valstybių narių mokesčių politikos srityje yra ribota;

69.  mano, kad reikėtų apsvarstyti kliūtis, kylančias pagal sutarčių teisę;

70.  ragina Komisiją tinkamai įtraukti socialinius partnerius pasitelkiant esamas struktūras;

Lytis

71.  primena, kad reikia spręsti su pensijomis susijusį lyčių klausimą; mano, kad didėjantis pagyvenusių žmonių, ypač moterų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, skaičius kelia susirūpinimą; pabrėžia, kad pirmosios pakopos valstybinės pensijų sistemos turėtų bent jau užtikrinti visiems tinkamą gyvenimo lygį; pabrėžia, kad lyčių lygybė darbo rinkoje labai svarbi siekiant užtikrinti pensijų sistemų tvarumą, kadangi didesnis užimtumo lygis skatina ekonomikos augimą ir tuomet mokama daugiau pensijų įmokų; mano, kad vyrų ir moterų pensinio amžiaus suvienodinimas privalo būti vykdomas įgyvendinant veiksmingą politiką, kad būtų užtikrintas vienodas užmokestis už vienodą darbą ir tinkamas profesinio gyvenimo ir priklausomų asmenų priežiūros suderinimas; pabrėžia poreikį apsvarstyti su priežiūra susijusių pensijų kreditų sukūrimą, kad būtų pripažįstama priklausomų asmenų priežiūra, už kurią paprastai neatlyginama;

72.  palankiai vertina baltojoje knygoje valstybės narės pateiktą raginimą apsvarstyti priežiūros kreditų plėtojimo galimybę kaip būdą užtikrinti, jog apskaičiuojant individualią moters ar vyro pensiją būtų atsižvelgta į laikotarpius, praleistus rūpinantis priklausomais asmenimis; primena, kad vyrai ir moterys nelygiai pasiskirsto šeiminius įsipareigojimus, dėl to moterys dažnai turi dirbti nestabilius, prasčiau apmokamus arba net nedeklaruojamus darbus, kurie daro neigiamą poveikį jų pensijoms, taip pat prieinamų paslaugų ir priežiūros infrastruktūros trūkumas ir neseniai šioje srityje pritaikytos taupymo priemonės daro tiesioginį poveikį visų pirma moterų galimybėms įsidarbinti ir kaupti pensijas; taigi ragina Komisiją užsakyti tyrimą šiuo klausimu;

73.  primena, kad valstybėms narėms reikia imtis priemonių, skirtų moterų ir vyrų darbo užmokesčio ir pajamų už tą patį darbą skirtumui ir skirtumams jiems siekiant užimti atsakingas pareigas panaikinti, taip pat lyčių nelygybei darbo rinkoje, nes tai taip pat turi poveikį pensijoms, dėl kurio moterų gaunamos pensijos labai skiriasi nuo vyrų gaunamų daug didesnių pensijų; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl esamų teisės aktų persvarstymo; pažymi, kad didelis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas sunkiai įveikiamas, nepaisant pastaraisiais metais įgyvendintų nesuskaičiuojamų kampanijų, užsibrėžtų tikslų ir taikytų priemonių;

74.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų taikomas vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas;

75.  pabrėžia, kad būtina skubiai imtis priemonių prieš moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą privačiame sektoriuje, kuris kai kuriose valstybėse itin didelis;

76.  pabrėžia, kad reikia mažinti tokius pat įgūdžius turinčių ir tą patį darbą dirbančių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, nes dėl to moterys savo pajamomis netgi dar labiau atsilieka nuo vyrų, taigi daug pensinio amžiaus sulaukusių arba našlėmis tapusių moterų gyvena skurde;

77.  pabrėžia, kad moterų tikėtina ilgesnė gyvenimo trukmė neturėtų būti diskriminacijos pagrindas apskaičiuojant pensijas;

78.  primygtinai ragina valstybes nares laikytis teisės aktų dėl motinystės teisių ir juos taikyti, kad moterys neatsidurtų nepalankioje padėtyje pensijos požiūriu dėl to, kad būdamos darbingo amžiaus jos buvo motinos;

79.  mano, kad lyčių lygybės požiūriu būtina individualizuoti teises į pensiją ir kad taip pat reikėtų užtikrinti daugybės pagyvenusių moterų, šiuo metu priklausomų nuo našlės pensijos ar kitų įgytų teisių, saugumą;

80.  pažymi, kad valstybės narės turėtų remti mokslinius tyrimus, susijusius su tuo, kaip skirtingos pensijų indeksavimo formulės veikia riziką atsidurti skurde sulaukus vyresnio amžiaus, atsižvelgiant į lyčių aspektą; ragina valstybes nares ypač atsižvelgti į žmogaus senstant kintančius poreikius, pvz., į ilgalaikės priežiūros poreikį, siekiant užtikrinti, kad pagyvenę asmenys, daugiausia moterys, galėtų gauti tinkamą pensiją ir oriai gyventi;

o
o   o

81.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 9. (2) OL C 299, 2012 10 4, p. 115. (3) ISBN 978-92-79-22850-6. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0047. (5) OL L 308, 2010 11 24, p. 46. (6) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 11. (7) EBPO (2012), Mobility and migration in Europe (Judumas ir migracija Europoje), p. 63, Iš: EBPO ekonominiai tyrimai: Europos Sąjunga 2012 m. (angl. OECD Economic Surveys: European Union 2012), ESBO leidykla. (8) http://www.europarl.europa.eu/committees/en/studiesdownload.html?languageDocument=EN&file=79590. (9) Miranda, V., „Maisto ruoša, priežiūra ir savanoriška veikla. Nemokamas darbas visame pasaulyje“, ESBO socialinis, užimtumo ir migracijos darbo dokumentas Nr. 116, ESBO leidykla (2011). (10) Europos Komisija, 2012 m. ataskaita dėl senėjimo: Ekonominės ir biudžeto prognozės 27 ES valstybėms narėms (2010–2060 m.), Briuselis, 2011 m. gegužės mėn. http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/2012/pdf/ee-2012-2_en.pdf (11) 2012 m. gegužės 23 d. ataskaita„Pensijų adekvatumas Europos Sąjungoje 2010–2050 m.“, kurią kartu parengė Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas ir Socialinės apsaugos komitetas. http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=7105&type=2&furtherPubs=yes