(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0173),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 88 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0094/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Belgijos atstovų rūmų, Vokietijos Bundesrato ir Ispanijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A7-0096/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pabrėžia, kad pratęsiant Europolo įgaliojimą turėtų būti taikomas 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(1) 31 punktas; pabrėžia, kad kiekvienas teisėkūros institucijos sprendimas, kuriuo pritariama tokiam įgaliojimų pratęsimui, neturi daryti poveikio biudžeto valdymo institucijos sprendimams vykdant metinę biudžeto procedūrą;

3.  prašo Komisijos, kai dėl reglamento sutars Europos Parlamentas ir Taryba, visapusiškai atsižvelgti į susitarimą, kad būtų patenkinti Europolo biudžeto ir personalo reikalavimai ir jo naujos užduotys, ypač dėl Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro, vadovaujantis 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų 42 dalimi;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 88 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalies b punktą, [2 pakeit.]

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(1),

kadangi:

(1)  Europolas buvo įsteigtas Tarybos sprendimu 2009/371/TVR(2) kaip iš Sąjungos bendrojo biudžeto finansuojamas Sąjungos subjektas, kurio tikslas – remti ir stiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą organizuoto nusikalstamumo, terorizmo ir kitų rūšių sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, prevencijos ir kovos su jais srityje. Sprendimas 2009/371/TVR pakeitė Europos Sąjungos sutarties (toliau − ES sutartis) K.3 straipsniu grindžiamą Konvenciją dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvenciją)(3);

(2)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 88 straipsnyje nustatyta, kad Europolo veikla reglamentuojama reglamentu, priimtu pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Be to, reikalaujama nustatyti Europolo veiklos priežiūros procedūras, kurias vykdytų Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais, kaip numatyta ES sutarties 12 straipsnio c punkte ir Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 9 straipsnyje, kad būtų stiprinamas Europolo demokratinis teisėtumas ir atskaitingumas Europos piliečiams. Todėl Sprendimą 2009/371/TVR būtina pakeisti reglamentu, kuriame būtų nustatytos parlamentinės kontrolės taisyklės; [3 pakeit.]

(3)  Europos policijos koledžas (CEPOL) buvo įsteigtas Sprendimu 2005/681/TVR(4) siekiant palengvinti nacionalinių policijos pajėgų bendradarbiavimą rengiant ir koordinuojant Europos lygmens mokymus; [4 pakeit.]

(4)  dokumente „Stokholmo programa – atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“(5) raginta tęsti Europolo plėtotę, kad jis taptų keitimosi informacija tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų centru, paslaugų teikėju ir teisėsaugos tarnyboms skirta platforma. Remiantis Europolo veiklos vertinimo rezultatais, reikia toliau didinti jo veikimo efektyvumą, kad būtų galima pasiekti šį tikslą. Stokholmo programoje taip pat iškeltas tikslas plėtoti tikrą europinę teisėsaugos kultūrą sukuriant visiems suinteresuotiems teisėsaugos pareigūnams skirtas nacionalinio ir Sąjungos lygmens Europos mokymo ir mainų programas; [5 pakeit.]

(5)  dideli nusikaltėlių ir teroristų tinklai kelia didžiulę grėsmę Sąjungos vidaus saugumui ir jos piliečių saugumui bei pragyvenimui. Turimais šios grėsmės vertinimų duomenimis, nusikaltėlių grupių veikla apima vis daugiau nusikaltimų rūšių ir įgyja tarpvalstybinį mastą. Todėl nacionalinės valstybių narių teisėsaugos institucijos turi glaudžiau bendradarbiauti su partneriais kitose valstybėse narėse. Tokiomis aplinkybėmis būtina suteikti Europolui daugiau galimybių aktyviau remti valstybes nares Sąjungos masto nusikaltimų prevencijos, analizės ir tyrimų srityse. Tai patvirtinta ir sprendimų Sprendimo 2009/371/TVR ir 2005/681/TVR vertinimuose vertinime; [6 pakeit.]

(6)  atsižvelgiant į Europolo ir CEPOL uždavinių sąsajas, integravus ir racionalizavus šių dviejų agentūrų funkcijas būtų padidintas operatyvinės veiklos veiksmingumas, mokymo veiklos aktualumas ir Sąjungos policijos bendradarbiavimo veiksmingumas; [7 pakeit.]

(7)  todėl sprendimus Sprendimą 2009/371/TVR ir 2005/681/TVR reikėtų panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu, parengtu atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant šiuos sprendimus šį sprendimą. Europolas Europolo agentūra pagal šį reglamentą turėtų perimti Europolo ir CEPOL funkcijas, nustatytas dviem naikinamais sprendimais naikinamu sprendimu; [8 pakeit.]

(8)  kadangi nusikaltimai neretai būna tarpvalstybiniai, Europolas turėtų remti ir stiprinti valstybių narių veiksmus ir jų bendradarbiavimą sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, prevencijos ir kovos su jais srityje. Terorizmas yra viena iš didžiausių kelia grėsmę Sąjungos saugumo grėsmių saugumui, todėl Europolas turėtų padėti valstybėms narėms susidoroti su bendrais šios srities uždaviniais. Kaip ES teisėsaugos agentūra, Europolas taip pat turėtų remti ir stiprinti veiksmus ir bendradarbiavimą kovojant su ES interesus pažeidžiančiais nusikaltimais. Jis turėtų remti prevenciją ir kovą su nusikalstamomis veikomis, kuriomis siekiama gauti lėšų, palengvinti, įgyvendinti veikas, priklausančias Europolo kompetencijai, ar užtikrinti jų nebaudžiamumą; [9 pakeit.]

(9)  Europolas turėtų užtikrinti kokybiškesnį, aiškesnį ir nuoseklesnį visų rangų teisėsaugos pareigūnų mokymą pagal aiškią sistemą ir nustatytas mokymo reikmes; [10 pakeit.]

(10)  tam tikrais atvejais, kai tarpvalstybinis bendradarbiavimas teiktų papildomos naudos, Europolui turėtų būti suteikta galimybė prašyti valstybių narių pradėti, vykdyti ar koordinuoti nusikalstamos veikos tyrimus. Apie tokius prašymus Europolas turėtų informuoti Eurojustą. Europolas turėtų pagrįsti prašymą; [11 pakeit.]

(10a)  Europolas dokumentuose turėtų fiksuoti savo veiklą, vykdomą kartu su jungtinėmis tyrimų grupėmis, kovojančiomis su nusikalstama veika, kuri patenka į jo kompetencijos sritį; [12 pakeit.]

(10b)  kai nustatomas Europolo ir valstybių narių bendradarbiavimas dėl konkretaus tyrimo, Europolas ir tos dalyvaujančios valstybės narės turėtų parengti aiškias nuostatas, kuriomis apibrėžiami konkrečios užduotis, kurias reikia atlikti, dalyvavimo valstybių narių tyrimo procedūrose arba teismo procesuose lygis ir atsakomybės pasidalijimas bei teisminei priežiūrai taikoma teisė; [13 pakeit.]

(11)  siekiant padidinti Europolo kaip Sąjungos keitimosi informacija centro veiksmingumą, reikėtų nustatyti aiškius įgaliojimus valstybėms narėms teikti Europolui duomenis, kurių jam reikia tikslams pasiekti. Naudodamosi tokiais įgaliojimais, valstybės narės itin daug dėmesio turėtų privalo skirti tik duomenų, svarbių kovai su nusikaltimais, laikomais atitinkamų Sąjungos kovos su nusikalstamumu politinių priemonių strateginiais ir operatyviniais prioritetais, teikimui. Valstybės narės turėtų pateikti Europolui informaciją, susijusią su dvišaliais ar daugiašaliais informacijos mainais su kitomis valstybėmis narėmis, jeigu ta informacija susijusi su nusikaltimais, patenkančiais į Europolo kompetencijos sritį, ir nurodyti duomenų šaltinį. Drauge Europolas turėtų labiau remti valstybes nares, kad būtų sustiprintas tarpusavio bendradarbiavimas ir dalijamasi informacija. Europolas visoms Sąjungos institucijoms ir nacionaliniams parlamentams turėtų privalo teikti metinę ataskaitą apie atskirų valstybių narių jam pateiktą informaciją; [14 pakeit.]

(12)  siekiant užtikrinti veiksmingą Europolo ir valstybių narių bendradarbiavimą, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti įsteigtas nacionalinis padalinys. Jis turėtų būti pagrindinis tarpininkas tarp nacionalinių teisėsaugos bei mokymo institucijų ir Europolo. Šiame reglamente turėtų būti išsaugotas Europolo nacionalinių padalinių, užtikrinančių ir ginančių nacionalinius interesus agentūroje, vaidmuo. Nacionaliniai padaliniai ir toliau turėtų būti Europolo ir kompetentingų institucijų ryšių palaikymo punktai, taip užtikrinant, kad visas valstybių narių bendradarbiavimas su Europolu ir per jį būtų vykdomas centralizuotai ir būtų koordinuojamas ir kad visos valstybės narės vienodai pateiktų atsakymus į Europolo prašymus. Kad būtų užtikrintas nuolatinis veiksmingas keitimasis informacija tarp Europolo ir nacionalinių padalinių ir palengvintas jų bendradarbiavimas, visi nacionaliniai padaliniai į Europolą turėtų deleguoti bent vieną ryšių palaikymo pareigūną; [15 pakeit.]

(13)  atsižvelgiant į decentralizavimą kai kuriose valstybėse narėse ir reikmę tam tikrais atvejais užtikrinti spartų apsikeitimą informacija, Europolui, atliekančiam konkrečius tyrimus, turėtų būti suteikta teisė bendradarbiauti tiesiogiai su valstybių narių teisėsaugos institucijomis ir apie tai informuoti atitinkamus nacionalinius padalinius;

(14)  siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lygmens teisėsaugos mokymas būtų kokybiškas, aiškus ir nuoseklus, Europolas turėtų veikti pagal Sąjungos teisėsaugos mokymo politiką. ES mokymas turėtų būti prieinamas visų rangų teisėsaugos pareigūnams. Europolas turėtų užtikrinti, kad mokymas būtų vertinamas ir kad būtų atsižvelgiama į mokymo reikmių vertinimo išvadas, siekiant sumažinti veiklos dubliavimą. Europolas turėtų skatinti Sąjungos lygmens mokymosi rezultatų pripažinimą valstybėse narėse; [16 pakeit.]

(15)  taip pat būtina pagerinti Europolo valdymą siekiant didesnio veiksmingumo ir derinant procedūras;

(16)  kad Europolo veikla būtų veiksmingai prižiūrima, jo valdyboje turi būti Komisijos ir valstybių narių atstovų. Siekiant atspindėti dvejopus naujosios agentūros įgaliojimus – operatyvinės veiklos rėmimą ir teisėsaugos pareigūnų mokymą, tikrieji Valdybos nariai turėtų būti skiriami remiantis jų žiniomis teisėsaugos bendradarbiavimo srityje, o pakaitiniai nariai – remiantis jų žiniomis apie teisėsaugos pareigūnų mokymą. Pakaitinis narys veikia kaip tikrasis narys, jei tikrasis narys nedalyvauja ir jei aptariami mokymo klausimai ar priimami su mokymu susiję sprendimai. Techniniais mokymo klausimais valdybai turėtų patarti mokslinis komitetas; [17 pakeit.]

(17)  valdybai turėtų būti suteikiami reikiami įgaliojimai, visų pirma susiję su biudžeto nustatymu sudarymu, jo vykdymu, atitinkamų finansinių taisyklių ir planų priėmimu, priemonių, skirtų Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti ir kovoti su sukčiavimu, priėmimu, taip pat interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisyklių priėmimu, skaidrios Europolo vykdomojo direktoriaus sprendimų priėmimo tvarkos nustatymu ir metinės veiklos ataskaitų priėmimu. Jai turėtų būti suteikiami agentūros darbuotojų, įskaitant vykdomąjį direktorių, paskyrimų tarnybos įgaliojimai. Siekiant supaprastinti sprendimų priėmimo procesą ir sustiprinti administracinio ir biudžeto valdymo priežiūrą, valdybai turėtų būti suteikta teisė steigti vykdomąją tarybą; [18 pakeit.]

(18)  siekiant užtikrinti veiksmingą kasdienį Europolo funkcionavimą, vykdomasis direktorius turėtų veikti kaip jo teisinis atstovas ir valdytojas, veikiantis visiškai nepriklausomai ir užtikrinantis, kad Europolas vykdytų šiame reglamente nustatytus uždavinius. Vykdomasis direktorius visų pirma turėtų būti atsakingas už valdybai svarstyti pateikiamų biudžeto ir planavimo dokumentų rengimą, metinių ir daugiamečių Europolo darbo programų bei kitų planavimo dokumentų įgyvendinimą;

(19)  Europolui būtina turėti kuo išsamesnę ir naujesnę informaciją, kad galėtų užkirsti kelią nusikaltimams ir kovoti su jais pagal savo kompetenciją. Todėl Europolui turėtų būti suteikiama galimybė tvarkyti duomenis, kuriuos pateikia valstybės narės, trečiosios šalys, tarptautinės organizacijos ir Sąjungos organai įstaigos, taip pat duomenis iš viešųjų šaltinių, jeigu Europolas gali būti laikomas teisėtu šių duomenų gavėjų, kad jis geriau suprastų nusikalstamumą ir jo tendencijas, kauptų žvalgybos duomenis apie nusikaltėlių tinklus ir galėtų nustatyti kelių nusikaltimų sąsajas; [19 pakeit.]

(20)  kad valstybių narių teisėsaugos institucijoms Europolo teikiamos nusikalstamumo analizės taptų tikslesnės, tvarkydamas duomenis Europolas turėtų naudotis naujosiomis technologijomis. Europolas turėtų galėti greitai susieti tyrimus ir įvairių nusikaltėlių grupių modi operandi, atlikti kryžminį duomenų tikrinimą ir susidaryti aiškų vaizdą apie tendencijas, drauge užtikrindamas aukštus pavienių asmenų asmens duomenų apsaugos standartus. Todėl Europolo duomenų bazės neturėtų būti iš anksto apibrėžtos, paliekant Europolui galimybę pasirinkti veiksmingiausią IT struktūrą. Siekiant užtikrinti griežtą duomenų apsaugą, turėtų būti nustatyti tvarkymo operacijų tikslai, prieigos teisės bei specifinės papildomos apsaugos priemonės. Tvarkant asmens duomenis būtina laikytis tikslo ir proporcingumo principų; [20 pakeit.]

(21)  kad būtų užtikrinta duomenų nuosavybė ir informacijos apsauga, valstybių narių ir trečiųjų šalių valdžios institucijos ir tarptautinės organizacijos turėtų galėti nustatyti, kokiais tikslais Europolas gali tvarkyti jų pateiktus duomenis ir apriboti prieigos teises. Apribojant tikslus prisidedama prie skaidrumo, teisinio tikrumo ir nuspėjamumo, tai taip pat labai svarbu policijos bendradarbiavimo srityje, kai duomenų subjektai dažnai nežino, kad jų asmens duomenys renkami ir tvarkomi, ir kai asmens duomenų naudojimas gali padaryti labai didelį poveikį asmenų gyvenimams ir laisvėms; [21 pakeit.]

(22)  siekiant užtikrinti, kad prieigą prie duomenų turėtų tik tie asmenys, kuriems tokia prieiga yra būtina jų darbui atlikti, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos išsamios įvairių laipsnių prieigos prie Europolo tvarkomų duomenų taisyklės. Šiomis taisyklėmis negali būti pažeidžiami duomenų pateikėjų nustatyti prieigos apribojimai, nes turi būti laikomasi duomenų nuosavybės principo. Kad būtų veiksmingai užkirstas kelias nusikaltimams, patenkantiems į Europolo kompetenciją, ir kovojama su jais, Europolas turėtų pranešti valstybėms narėms apie su jomis susijusią informaciją;

(23)  siekiant plėtoti operatyvinį agentūrų bendradarbiavimą ir visų pirma nustatyti įvairių agentūrų jau turimų duomenų sąsajas, Europolas turėtų sudaryti sąlygas Eurojustui ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) susipažinti su Europolo turimais duomenimis ir atlikti paiešką, taikydamas konkrečias apsaugos priemones; [22 pakeit.]

(24)  Europolas turėtų bendradarbiauti su kitais Sąjungos organais, įstaigomis ir trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis ir teisėsaugos pareigūnų mokymo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir privačiais subjektais tiek, kiek reikia jo uždaviniams spręsti; [23 pakeit.]

(25)  siekiant užtikrinti veikimo efektyvumą, Europolui turėtų būti suteikta galimybė keistis visa informacija, išskyrus asmens duomenis, su kitomis Sąjungos įstaigomis, trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis ir teisėsaugos pareigūnų mokymo institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis tiek, kiek reikia jo uždaviniams spręsti. Kadangi bendrovės, įmonės, verslo asociacijos, nevyriausybinės organizacijos ir kiti privatūs subjektai turi žinių ir duomenų, susijusių su sunkių nusikaltimų ir terorizmo prevencija ir kova su jais, Europolui turėtų būti suteikta galimybė keistis tais duomenimis ir su privačiomis šalimis. Siekiant užkirsti kelią elektroniniams nusikaltimams, susijusiems su tinklo ir informacijos saugumo incidentais, ir kovoti su jais Europolas turėtų, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva [name of adopted Directive] [priimtos direktyvos pavadinimas] dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti(6), bendradarbiauti ir dalytis informacija, išskyrus asmens duomenis, su nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už tinklų ir informacinių sistemų saugumą; [24 pakeit.]

(26)  Europolui turėtų būti suteikta galimybė dalytis asmens duomenimis su kitais Sąjungos organais tiek, kiek reikia jo uždaviniams spręsti. Kaip nurodo Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, reikėtų dalytis tik informacija apie tuos asmenis, kurie padarė arba įtariami galintys padaryti nusikaltimus, patenkančius į Europolo kompetencijos sritį; [25 pakeit.]

(27)  Sunkūs nusikaltimai ir terorizmas dažnai turi sąsajų su ES nepriklausančiomis šalimis. Todėl Europolui turėtų būti suteikta galimybė keistis asmens duomenimis su trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Interpolu, tiek, kiek reikia jo uždaviniams spręsti. Keičiantis asmens duomenimis su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis būtina išlaikyti atitinkamą pusiausvyrą tarp veiksmingo persekiojimo būtinybės ir asmens duomenų apsaugos; [26 pakeit.]

(28)  Europolui turėtų būti suteikta galimybė perduoti asmens duomenis trečiosios šalies valdžios institucijai ir tarptautinėms organizacijoms remiantis Komisijos sprendimu, kuriuo nustatyta, kad atitinkama šalis ar tarptautinė organizacija užtikrina pakankamą duomenų apsaugą, arba, jei tokio sprendimo nepriimta, remiantis pagal SESV 218 straipsnį Sąjungos sudarytu tarptautiniu susitarimu arba Europolo ir trečiosios šalies bendradarbiavimo susitarimu, sudarytu iki šio reglamento įsigaliojimo. Vadovaujantis prie Sutarties pridėto 36 protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsniu, tokių susitarimų teisinė galia išlieka tol, kol įgyvendinant Sutartį šie susitarimai nepanaikinami, neanuliuojami arba iš dalies nepakeičiami;

(29)  jeigu duomenų perdavimas negali būti grindžiamas Komisijos priimtu apsaugos adekvatumo sprendimu, Sąjungos sudarytu tarptautiniu susitarimu arba jau veikiančiu bendradarbiavimo susitarimu, valdybai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui turėtų būti suteikta teisė leisti vieną ar kelis kartus perduoti duomenis, jeigu užtikrinama pakankama apsauga. Jeigu netaikomas nei vienas iš paminėtų variantų, vykdomajam direktoriui turėtų būti suteikta teisė leisti perduoti duomenis ypatingais atvejais, kiekvieną atvejį svarstant atskirai, jei tai būtina atitinkamos valstybės narės esminiams interesams apsaugoti, užkirsti kelią su nusikaltimais ir terorizmu susijusiems potencialiems pavojams, jei perduoti duomenis būtina ar reikalaujama įstatymais dėl svarbių visuomeninių priežasčių, duomenų subjektui sutikus arba jei kyla pavojus gyvybiškai svarbiems duomenų subjekto interesams;

(30)  Europolui turėtų būti suteikta galimybė tvarkyti privačių šalių ir privačių asmenų asmens duomenis, kuriuos Europolui perduoda Europolo nacionaliniai padaliniai valstybėse narėse, vadovaudamiesi nacionaline teise, arba trečiosios šalies informacinis centras, su kuriuo bendradarbiaujama pagal bendradarbiavimo susitarimą, sudarytą pagal Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsnį iki įsigaliojant šiam reglamentui, arba trečiosios šalies valdžios institucija ar tarptautinė organizacija, su kuria Europos Sąjunga yra sudariusi tarptautinį susitarimą pagal SESV 218 straipsnį;

(31)  Jokia informacija, trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos gauta akivaizdžiai pažeidus žmogaus teises, netvarkoma; [27 pakeit.]

(32)  kad būtų užtikrinama aukšto lygio asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis, Europolo duomenų apsaugos taisyklės turėtų būti sugriežtintos remiantis ir suderintos su kitomis atitinkamomis duomenų apsaugos priemonėmis, taikomomis asmens duomenų tvarkymui Sąjungos policijos bendradarbiavimo srityje. Nors Sprendime 2009/371/TVR nustatyta tinkama Europolo duomenų apsaugos tvarka, reikėtų ją dar tobulinti, kad veiktų pagal Lisabonos sutarties reikalavimus, būtų atsižvelgta į vis didėjantį Europolo vaidmenį ir labiau užtikrintos duomenų subjektų teisės, taip pat toliau skatinamas valstybių narių ir Europolo tarpusavio pasitikėjimas, būtinas siekiant sėkmingai keistis informacija. Siekiant, kad būtų užtikrinama aukšto lygio asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis, Europolo duomenų apsaugos taisyklės turėtų būti sugriežtintos ir jas nustatant turi būti remiamasi principais, kuriais grindžiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001(7) arba Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 pakeičiantis teisės aktas, taip pat kitais duomenų apsaugos principais, įskaitant atsiskaitomumo principą, duomenų apsaugos poveikio vertinimu, projektuojant numatyta privatumo apsauga ir standartizuotąja privatumo apsauga, taip pat teikiant pranešimus apie asmens duomenų apsaugos pažeidimus. Kai bus patvirtinta nauja ES institucijų ir įstaigų duomenų apsaugos sistema, ji turėtų būti taikoma Europolui.

Prie Sutarties pridedamoje 21-oje deklaracijoje pripažįstamas pripažįstama, kad dėl asmens duomenų tvarkymo teisėsaugos srityje specifiškumas, todėl Europolo duomenų apsaugos taisyklės turėtų būti autonomiškos ir suderintos ypatingo pobūdžio šiose srityse gali reikėti nustatyti Europolui konkrečias taisykles dėl asmens duomenų apsaugos ir laisvo šių duomenų judėjimo, pagrįstas SESV 16 straipsniu ir suderintas su kitomis duomenų apsaugos priemonėmis, taikomomis policijos ir teismų bendradarbiavimo srityje, visų pirma su Europos Tarybos Konvencija Nr. 108(8), jos 2001 m. lapkričio 8 d. papildomu protokolu ir Europos Tarybos rekomendacija Nr. R(87)15(9) ir bei griežta duomenų apsaugos sistema, nustatyta Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(10) [to be replaced by the relevant Directive in force at the moment of adoption] [bus pakeista atitinkama nuoroda į reglamento priėmimo metu galiojančią direktyvą]. Skaidrumas yra itin svarbi duomenų apsaugos dalis, nes jis sudaro galimybes laikytis kitų duomenų apsaugos principų ir įgyvendinti teises. Siekdamas padidinti skaidrumą Europolas turėtų būti parengęs skaidrią duomenų apsaugos politiką, pagal kurią jis nesunkiai galėtų suprantama forma ir paprasta kalba viešai paskelbti nuostatas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu, duomenų subjektų turimus teisių įgyvendinimo būdus, taip pat paskelbti tarptautinių ir bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis, Sąjungos įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis sąrašą; [28 pakeit.]

(33)  asmens duomenys turėtų būti kuo aiškiau skirstomi pagal tikslumą ir patikimumą. Faktai turėtų privalo būti atskirti nuo asmeninio vertinimo siekiant užtikrinti tiek pavienių asmenų apsaugą, tiek Europolo tvarkomos informacijos kokybę bei patikimumą; [29 pakeit.]

(33a)  atsižvelgiant į ypatingą agentūros pobūdį, ji turėtų taikyti savo specialią tvarką, kuria taip pat būtų užtikrinama duomenų apsauga ir kuri jokiu būdu neturėtų būti prastesnė už bendrą tvarką, kuri taikoma Sąjungai ir jos agentūroms. Šiuo požiūriu pakeistos bendros duomenų apsaugos taisyklės turėtų būti kuo anksčiau ir ne vėliau kaip dveji metai po naujų bendrų taisyklių įsigaliojimo dienos pradėtos taikyti Europolui; Europolo ir ES specialios duomenų apsaugos tvarkos taisyklės turi būti suderintos likus dvejiems metams iki bet kokių šiuo tikslu parengtų taisyklių priėmimo; [30 pakeit.]

(34)  su įvairiomis duomenų subjektų kategorijomis susiję asmens duomenys tvarkomi policijos bendradarbiavimo srityje. Europolas turėtų kuo aiškiau skirstyti asmens duomenis pagal įvairias duomenų subjektų kategorijas. Itin gerai apsaugoti turėtų būti tokių asmenų kaip aukos, liudytojai, atitinkamą informaciją turintys asmenys, taip pat mažamečiai, asmens duomenys. Todėl Europolas neturėtų jų tvarkyti, išskyrus atvejus, kai tai tikrai būtina užkertant kelią nusikaltimams, patenkantiems į Europolo kompetenciją, ir kovojant su jais, ir kai tie duomenys papildo kitus Europolo jau tvarkomus asmens duomenis;

(35)  Atsižvelgiant į pagrindinę teisę į asmens duomenų apsaugą, Europolas neturėtų laikyti asmens duomenų ilgiau nei tai būtina jo uždaviniams atlikti. Poreikis toliau laikyti duomenis turėtų būti peržiūrimas ne vėliau kaip po trejų metų nuo duomenų įvedimo; [32 pakeit.]

(36)  siekdamas užtikrinti asmens duomenų apsaugą, Europolas turėtų turi įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines reikalingas priemones; [33 pakeit.]

(37)  bet kuriam asmeniui turėtų būti suteikta prieigos prie jo paties asmens duomenų teisė, teisė prašyti ištaisyti klaidingus savo asmens duomenis, ištrinti ar užblokuoti su juo pačiu susijusius duomenis, kurių nebereikia. Duomenų subjektui suteiktos teisės ir jų įgyvendinimas neturėtų daryti poveikio Europolo įgaliojimams ir joms turėtų būti taikomi šiuo reglamentu nustatyti apribojimai; [34 pakeit.]

(38)  šiame reglamente turi būti aiškiai paskirstyta atsakomybė, susijusi su duomenų subjektų teisių ir laisvių apsauga. Visų pirma valstybės narės turėtų būti atsakingos už Europolui perduodamų duomenų tikslumą ir atnaujinimą ir už tokio perdavimo teisėtumą. Europolas turėtų būti atsakingas už tikslumą ir duomenų, kuriuos perdavė kiti duomenų pateikėjai, atnaujinimą. Be to, Europolas turėtų privalo užtikrinti, kad duomenys būtų tvarkomi sąžiningai ir teisėtai, būtų renkami ir tvarkomi konkrečiais tikslais, kad būtų adekvatūs, aktualūs, savo apimtimi neviršijantys tikslų, dėl kurių jie tvarkomi, ir saugomi ne ilgiau nei reikalinga tiems tikslams pasiekti; [35 pakeit.]

(39)  Europolas turėtų registruoti asmens duomenų rinkimo, keitimo, prieigos, atskleidimo, sujungimo ir ištrynimo įrašus, kad būtų galima patikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą, atlikti savikontrolę ir užtikrinti tinkamą duomenų vientisumą ir saugumą. Europolas turėtų būti yra įpareigotas bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir paprašius pateikti turimus registracijos įrašus ar dokumentus, pagal kuriuos būtų galima patikrinti duomenų tvarkymo operacijas; [36 pakeit.]

(40)  Europolas turėtų paskirti duomenų apsaugos pareigūną, kuris padėtų jam stebėti, kaip laikomasi šio reglamento nuostatų. Duomenų apsaugos pareigūnui turi būti sudarytos sąlygos atlikti savo pareigas ir užduotis nepriklausomai ir veiksmingai. Duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui turėtų būti suteikiami visi užduočių įgyvendinimui reikalingi ištekliai; [37 pakeit.]

(41)  nepriklausoma, tinkamai įgaliota, skaidri, atskaitinga ir veiksminga priežiūros sistema būtina siekiant apsaugoti asmenis užtikrinant jų duomenų apsaugą šiuos tvarkant, kaip to reikalaujama pagal Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį ir SESV 16 straipsnį. Už asmens duomenų tvarkymą atsakingos kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų stebėti, ar valstybės narės asmens duomenis tvarko teisėtai. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, savo funkcijas vykdantis visiškai nepriklausomai, turėtų stebėti, ar Europolas asmens duomenis tvarko teisėtai; [38 pakeit.]

(42)  tam tikrais atvejais, kai reikia valstybės narės dalyvavimo, ir siekiant užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą visoje Europos Sąjungoje, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir nacionalinės priežiūros institucijos turėtų pagal savo kompetenciją bendradarbiauti;

(43)  kadangi Europolas taip pat tvarko neoperatyvinius asmens duomenis, nesusijusius su nusikalstamos veikos tyrimais, pavyzdžiui, Europolo darbuotojų, paslaugų teikėjų ar lankytojų asmens duomenis, tokių duomenų tvarkymui turėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001; [40 pakeit.]

(44)  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėtų išnagrinėti ir ištirti bet kurio duomenų subjekto pateiktą skundą. Tyrimas gavus skundą turėtų būti vykdomas paliekant galimybę jį peržiūrėti teismine tvarka, tiek, kiek tai tikslinga konkrečiu atveju, kai tai reikalinga siekiant visapusiško išsiaiškinimo. Priežiūros institucija per pagrįstą laikotarpį nedelsiant turėtų informuoti duomenų subjektą apie skundo tyrimo eigą ir rezultatą; [41 pakeit.]

(45)  bet kuriam asmeniui turėtų būti suteikta teisė apskųsti su juo pačiu susijusius Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sprendimus teismine tvarka;

(46)  Europolui turėtų būti taikomos bendrosios sutartinės ir deliktinės atsakomybės taisyklės, kurios yra taikomos Sąjungos institucijoms, agentūroms ir įstaigoms, išskyrus atsakomybę už neteisėtą duomenų tvarkymą;

(47)  asmeniui kartais gali būti neaišku, ar jo patirtą žalą lėmė Europolo ar valstybės narės neteisėtas duomenų tvarkymas. Europolas ir valstybė narė, kurioje įvyko įvykis, dėl kurio buvo padaryta žala, turėtų atsakyti solidariai;

(48)  siekiant atsižvelgti į parlamentų vaidmenį vykdant Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kontrolę ir į politines nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento pareigas laikytis savo teisėkūros proceso įgaliojimų ir jais naudotis, reikia užtikrinti, kad Europolas būtų visiškai atskaitinga ir skaidri vidaus organizacija, būtina. Tuo tikslu, atsižvelgiant į SESV 88 straipsnį, reikia nustatyti Europolo veiklos priežiūros procedūras, kurias vykdytų Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais pagal Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje II antraštinės dalies nuostatas, reglamentuojančias tarpparlamentinį bendradarbiavimą, tinkamai užtikrinant reikiamą operatyvinės informacijos konfidencialumą; [42 pakeit.]

(49)  Europolo darbuotojams turėtų būti taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68(11). Europolui turėtų būti suteikta galimybė įdarbinti valstybių narių kompetentingų institucijų darbuotojus kaip laikinuosius darbuotojus, nustatant jų tarnybos terminą ir taip užtikrinant rotacijos principą, nes šių darbuotojų reintegracija į kompetentingą instituciją paskatintų glaudų Europolo ir valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų, kad Europole dirbantys laikinieji darbuotojai pasibaigus tarnybos laikui grįžtų į juos išsiuntusią valstybės tarnybą;

(50)  atsižvelgiant į Europolo prievolių pobūdį bei vykdomojo direktoriaus vaidmenį, prieš paskiriant vykdomąjį direktorių, taip pat prieš galimą jo kadencijos pratęsimą, jo gali turėtų būti paprašyta prašoma perskaityti pranešimą Europos Parlamento kompetentingam komitetui Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei ir atsakyti į to komiteto į tos grupės klausimus. Vykdomasis direktorius Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei ir Tarybai taip pat turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti metinę ataskaitą. Be to, Europos Parlamentui turėtų būti suteikta galimybė pakviesti vykdomąjį direktorių pateikti savo pareigų vykdymo ataskaitą; [43 pakeit.]

(51)  siekiant užtikrinti visišką Europolo savarankiškumą ir nepriklausomumą, jam turėtų būti skirtas atskiras biudžetas, kurio pajamas iš esmės sudarytų įnašas iš Sąjungos biudžeto. Sąjungos biudžeto procedūra turėtų būti taikoma tiek, kiek ji susijusi su Sąjungos įnašu ir kitomis subsidijomis, mokėtinomis iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Finansinių ataskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai;

(52)  Europolui turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (12);

(53)  Europolui turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999(13);

(54)  Europolas tvarko duomenis, kuriuos reikia itin saugoti, nes juos taip pat sudaro ES įslaptinta informacija ir neskelbtina neįslaptinta informacija. Todėl Europolas, atsižvelgdamas į Tarybos sprendime 2011/2092/ES(14) nustatytus saugumo principus ir būtiniausius standartus, turėtų nustatyti tokios informacijos konfidencialumo ir tvarkymo taisykles;

(55)  reikėtų reguliariai vertinti, kaip taikomas šis reglamentas;

(56)  būtinos nuostatos dėl Europolo įkurdinimo valstybėje narėje, kurioje bus steigiama jo būstinė (Nyderlanduose), ir visiems Europolo darbuotojams bei jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės turėtų būti nustatytos susitarime dėl būstinės. Be to, priimančioji valstybė narė turėtų sudaryti kuo geresnes tinkamam Europolo veikimui reikalingas sąlygas, įskaitant susijusias su mokyklomis ir transportu, kad būtų pritraukta reikiamos kvalifikacijos darbuotojų iš kuo platesnės geografinės teritorijos; [44 pakeit.]

(57)  Europolas pagal šį reglamentą pakeičia Europolą, įsteigtą Sprendimu 2009/371/TVR, ir CEPOL, įsteigtą Sprendimu 2005/681/TVR ir perima jo teises ir pareigas. Naujasis Europolas turėtų būti visų jų sutarčių, įskaitant darbo sutartis, prisiimtų įsipareigojimų ir įgyto turto teisių perėmėjas. Europolo, įsteigto Sprendimu 2009/371/TVR, ir Europos policijos koledžo (CEPOL), įsteigto Sprendimu 2005/681/TVR, sudaryti tarptautiniai susitarimai, išskyrus CEPOL sudarytą Būstinės susitarimą, turėtų likti galioti; [45 pakeit.]

(58)  kad Europolas galėtų ir toliau kuo geriau atlikti užduotis, nustatytas Europolui, įsteigtam Sprendimu 2009/371/TVR, ir Europos policijos koledžui (CEPOL), įsteigtam Sprendimu 2005/681/TVR, reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones, visų pirma susijusias su valdyba ir vykdomuoju direktoriumi ir mokymui skiriama Europolo biudžeto dalimi trejus metus po šio reglamento įsigaliojimo; [46 pakeit.]

(59)  kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įsteigti subjektą, atsakingą už teisėsaugos pareigūnų bendradarbiavimą ir mokymą Sąjungos lygmeniu, valstybės narės negali deramai pasiekti, bet dėl veiksmų apimties ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; [47 pakeit.]

(60)  [vadovaujantis prie ES sutarties ir SESV pridedamo Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsniu, minėtos valstybės narės pranešė pageidaujančios dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą] ARBA [Nepažeidžiant prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridedamo Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 4 straipsnio, minėtos valstybės narės nedalyvaus priimant šį reglamentą, jis nebus joms privalomas ar taikomas];

(61)  vadovaujantis prie ES sutarties ir SESV pridedamo Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsniais, Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis nebus jai privalomas ar taikomas;

(62)  šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač teisės į asmens duomenų apsaugą ir teisę į privatų gyvenimą, kaip nustatyta Chartijos 7 ir 8 straipsniuose bei SESV 16 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS IR EUROPOLO TIKSLAI

1 straipsnis

Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo ir mokymo agentūros įsteigimas [48 pakeit.]

1.  Siekiant pagerinti Europos Sąjungos teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, stiprinti ir remti jų veiksmus bei plėtoti nuoseklią europinę mokymo politiką, įsteigiama Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo ir mokymo agentūra (Europolas). [49 pakeit.]

2.  Europolas pagal šį reglamentą pakeičia Europolą, įsteigtą Sprendimu 2009/371/TVR, ir CEPOL, įsteigtą Sprendimu 2005/681/TVR, bei ir perima jų jo teises ir pareigas. [50 pakeit.]

2a.  Europolas palaiko ryšius su vienu nacionaliniu padaliniu, kuris kiekvienoje valstybėje narėje įsteigiamas arba paskiriamas pagal 7 straipsnį. [51 pakeit.]

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  valstybių narių kompetentingos institucijos – visos valstybių narių policijos įstaigos ir kitos teisėsaugos tarnybos valstybėse narėse esančios valdžios institucijos, pagal nacionalinę teisę atsakingos už nusikalstamų veikų, patenkančių į Europolo atsakomybės sritį, prevenciją ir kovą su jomis; [52 pakeit.]

b)  analizė – duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas siekiant padėti kruopštus informacijos nagrinėjimas siekiant nustatyti konkrečią jos reikšmę ir atskirus bruožus ir taip padedant vykdyti nusikalstamų veikų tyrimus ir vykdant kitus 4 straipsnyje išvardytus uždavinius; [53 pakeit.]

c)  Sąjungos įstaigos – institucijos, subjektai, delegacijos, tarnybos ir agentūros, įsteigti ES sutartimi ir SESV arba jomis remiantis;

d)  teisėsaugos pareigūnai – policijos, muitinės ar kitų atitinkamų tarnybų, įskaitant Sąjungos įstaigas, pareigūnai, atsakingi už sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmo ir kitų Sąjungos politikos bendrus interesus pažeidžiančių nusikaltimų prevenciją ir kovą su jais, ir už civilinių krizių valdymą bei tarptautinę policijos veiklą didelio masto renginiuose;

e)  trečiosios šalys – šalys, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės;

f)  tarptautinės organizacijos – organizacijos ir joms pavaldžios įstaigos, kurių veikla reglamentuojama pagal viešąją teisę, ir kitos įstaigos, įsteigtos dviejų ar daugiau valstybių susitarimu arba remiantis tokiu susitarimu;

g)  privatūs subjektai – subjektai ir įstaigos, įsteigti pagal valstybės narės ar trečiosios šalies teisę, visų pirma bendrovės ir įmonės, verslo asociacijos, ne pelno organizacijos ir kiti juridiniai asmenys, neįtraukti į f punktą;

h)  privatūs asmenys – visi fiziniai asmenys;

i)  asmens duomenys – bet kokia informacija, susijusi su nustatytos tapatybės fiziniu asmeniu arba asmeniu (toliau – duomenų subjektas), kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, – asmuo, kurio tapatybė gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta, visų pirma remiantis žymeniu, pavyzdžiui, vardu, asmens kodu, duomenimis apie vietą, remiantis unikaliu žymeniu arba viena ar keliomis to asmens fizinei, fiziologinei, genetinei, psichinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei ar lyties tapatybei būdingomis savybėmis; [54 pakeit.]

j)  asmens duomenų tvarkymas (toliau – tvarkymas) – bet kokia su asmens duomenimis automatinėmis arba neautomatinėmis priemonėmis atliekama operacija ar operacijos, pavyzdžiui, rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, laikymas, pritaikymas ar keitimas, atgaminimas, paieška, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat lyginimas ar sujungimas, blokavimas, ištrynimas ar naikinimas;

k)  duomenų gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuriai atskleidžiami duomenys, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra trečioji šalis, ar ne; tačiau valdžios institucijos, kurios duomenis gali gauti atlikdamos konkretų tyrimą, nėra laikomos duomenų gavėjomis; [55 pakeit.]

l)  asmens duomenų perdavimas – aktyvus asmens duomenų atskleidimas ribotam skaičiui nustatytų šalių; tai darydamas duomenų siuntėjas žino, kad suteikia duomenų gavėjui galimybę susipažinti su asmens duomenimis, arba to siekia;

m)  asmens duomenų susistemintas rinkinys (toliau – susistemintas rinkinys) – bet kuris susistemintas pagal specifinius kriterijus prieinamų asmens duomenų rinkinys, kuris gali būti centralizuotas, decentralizuotas arba suskirstytas funkciniu ar geografiniu pagrindu;

n)  duomenų subjekto sutikimas – bet kuris konkretus ir aiškus savanoriškas informuoto duomenų subjekto sutikimas, kuriuos jis vienareikšmiškai ir konkrečiai patvirtina, kad būtų tvarkomi su juo susiję duomenys; [56 pakeit.]

o)  administraciniai asmens duomenys – visi Europolo tvarkomi asmens duomenys, išskyrus duomenis, tvarkomus 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais tikslais.

3 straipsnis

Tikslai

1.  Europolas remia ir stiprina valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą vykdant organizuoto nusikalstamumo, terorizmo ir kitų formų sunkių nusikaltimų, išdėstytų I priede ir darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmo ir kitų Sąjungos politikos bendrus interesus pažeidžiančių nusikaltimų prevenciją ir kovojant su jais, kaip nustatyta 1 priede kai reikia bendro valstybių narių požiūrio atsižvelgiant į nusikalstamų veikų mastą, reikšmę ir pasekmes. [57 pakeit.]

2.  Europolas taip pat remia ir stiprina valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą nusikalstamų veikų, susijusių su 1 dalyje nurodytomis nusikalstamomis veikomis, prevencijos ir kovos su jomis srityje. Susijusiomis nusikalstamomis veikomis laikomos šios veikos:

a)  nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama gauti lėšų nusikaltimams, priklausantiems Europolo kompetencijai;

b)  nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama prisidėti prie nusikaltimų, priklausančių Europolo kompetencijai, arba juos įgyvendinti;

c)  nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama užtikrinti veikų, priklausančių Europolo kompetencijai, nebaudžiamumą.

3.  Europolas remia, plėtoja, įgyvendina ir koordinuoja teisėsaugos pareigūnų mokymo veiklą. [58 pakeit.]

II skyrius

SU TEISĖSAUGOS BENDRADARBIAVIMU SUSIJĘ UŽDAVINIAI

4 straipsnis

Uždaviniai

1.  Europolas yra Europos Sąjungos agentūra, kuri, vadovaudamasi šiuo reglamentu, sprendžia tokius uždavinius:

a)  rinkti, kaupti, tvarkyti, analizuoti informaciją ir dalytis ja;

b)  per Europolo nacionalinius padalinius, kaip nurodyta 7 straipsnyje, nedelsiant pranešti valstybėms narėms apie su jomis susijusią informaciją ir apie bet kokias nusikalstamų veikų sąsajas; [59 pakeit.]

c)  koordinuoti, organizuoti ir įgyvendinti tiriamąją ir operatyvinę veiklą, vykdomą

i)  valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų drauge arba valstybių narių jau pradėtus tyrimus ar tyrimus, kurie pradėti dėl to, kad Europolas valstybei narei pateikė prašymą pradėti nusikalstamų veikų tyrimą; arba [60 pakeit.]

ii)  jungtinių tyrimo grupių, kaip nustatyta 5 straipsnyje, prireikus kartu su Eurojustu;

d)  dalyvauti jungtinėse tyrimo grupėse bei siūlyti suburti tokias grupes, kaip nustatyta 5 straipsnyje;

e)  teikti valstybėms narėms informaciją ir analitinę pagalbą joms organizuojant didelio masto tarptautinius renginius;

f)  rengti grėsmės įvertinimus, strategines ir operatyvines analizes bei bendros padėties vertinimo ataskaitas;

g)  plėtoti, skleisti ir skatinti specialiąsias žinias apie nusikaltimų prevencijos metodus, tyrimo procedūras, techninius bei ekspertizės metodus ir konsultuoti valstybes nares;

h)  techniškai ir finansiškai remti valstybių narių tarpvalstybines operacijas ir tyrimus, įskaitant jungtines tyrimo grupes, vadovaujantis 5 straipsniu; [61 pakeit.]

i)  remti, plėtoti, vykdyti, koordinuoti ir įgyvendinti teisėsaugos pareigūnų mokymo veiklą, bendradarbiaujant su valstybių narių mokymo institucijų tinklu, kaip nustatyta III skyriuje; [62 pakeit.]

j)  teikti Sąjungos įstaigoms, įsteigtoms remiantis Sutarties V antraštine dalimi, ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) kriminalinės žvalgybos informaciją ir analitinę pagalbą jų kompetencijos srityse; [63 pakeit.]

k)  teikti informaciją ir pagalbą ES krizių valdymo struktūroms ir ES krizių valdymo misijoms, įsteigtoms remiantis ES sutartimi;

l)  kurti specializuotus Sąjungos centrus, kurie kovotų su tam tikrais nusikaltimais, patenkančiais į Europolo kompetencijos sritį, visų pirma Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą;

la)  padėti atlikti tyrimus valstybėse narėse, visų pirma pateikiant visą svarbią informaciją nacionaliniams padaliniams; [65 pakeit.]

2.  Europolas rengia strategines analizes ir grėsmės įvertinimus, padedančius Tarybai ir Komisijai nustatyti Sąjungos strateginius ir operatyvinius kovos su nusikalstamumu prioritetus. Europolas taip pat prisideda prie operatyvinio šių prioritetų įgyvendinimo.

3.  Europolas teikia strateginę žvalgybos informaciją siekdamas padėti racionaliai bei veiksmingai naudoti nacionalinio ir Sąjungos lygmens išteklius operatyvinei veiklai vykdyti ir remti.

4.  Europolas veikia kaip centrinis kovos su euro padirbinėjimu biuras pagal Tarybos sprendimą 2005/511/TVR(15). Europolas taip pat skatina kovos su euro padirbinėjimu priemonių, kurių imasi valstybių narių kompetentingos institucijos arba jungtinės tyrimo grupės, prireikus drauge su Sąjungos įstaigų ir trečiųjų šalių institucijomis, koordinavimą.

4a.  Europolas netaiko prievartos priemonių. [65 pakeit.]

5 straipsnis

Dalyvavimas jungtinėse tyrimo grupėse

1.  Europolas gali dalyvauti jungtinių tyrimo grupių, kovojančių su nusikaltimais, patenkančiais į Europolo kompetencijos sritį, veikloje.

2.  Europolas gali, vadovaudamasis valstybės narės, kurioje jungtinė tyrimo grupė veikia, teisiniais apribojimais, prisidėti prie veiklos ir keistis informacija su visais tos grupės nariais. Europolo pareigūnai nedalyvauja taikant prievartos priemones. [Am. 66]

3.  Jei Europolas mano, kad jungtinės tyrimo grupės subūrimas teiktų papildomos naudos tyrimui, jis gali tai pasiūlyti atitinkamai valstybei narei ir imtis priemonių, kad padėtų tai valstybei narei suburti tokią grupę.

3a.  Europolą sudarančių valstybių narių kompetentingos institucijos turi duoti leidimą Europolui dalyvauti jungtinės tyrimo grupės veikloje; dalyvavimas aptariamas dokumente, kurį pirmiausia pasirašo Europolo direktorius ir kuris pridedamas prie atitinkamo susitarimo dėl jungtinės tyrimo grupės kūrimo. [67 pakeit.]

3b.  3a dalyje nurodytame pridedamame dokumente nustatomos Europolo pareigūnų dalyvavimo jungtinės tyrimų grupės veikloje sąlygos, įskaitant šių pareigūnų privilegijų ir imunitetų reglamentavimą ir atsakomybę, atsirandančią dėl šių pareigūnų galimų neteisėtų veiksmų. [68 pakeit.]

3c.  Atsižvelgiant į pažeidimus, kurie gali būti padaryti Europolo pareigūnų atžvilgiu arba kuriuos jie gali padaryti, jungtinės tyrimų grupės veikloje dalyvaujantiems Europolo pareigūnams gali būti taikomi valstybės narės, kurioje veikia jungtinė tyrimų grupė, nacionalinės teisės aktai, taikomi jungtinės tyrimų grupės nariams, vykdantiems tokias pat funkcijas šioje valstybėje narėje. [69 pakeit.]

3d.  Europolo pareigūnai, dalyvaujantys jungtinės tyrimų grupės veikloje, su grupės nariais gali dalytis informacija, gauta iš Europolo duomenų kaupimo sistemų. Palaikant tiesioginius ryšius pagal 7 straipsnį, Europolas vienu metu teikia informaciją valstybių narių, kurioms atstovaujama jungtinėje tyrimų grupėje, Europolo nacionaliniams padaliniams ir valstybių narių, kurios suteikė informaciją, Europolo nacionaliniams padaliniams. [70 pakeit.]

3e.  Informacija, kurią Europolo pareigūnas gauna būdamas jungtinės tyrimų grupės narys, per Europolo nacionalinius padalinius gali būti įtraukta į tam tikras Europolo duomenų kaupimo sistemas, gavus šią informaciją suteikusios kompetentingos institucijos sutikimą ir šiai institucijai prisiimant už tai atsakomybę. [71 pakeit.]

4.  Europolas netaiko prievartos priemonių.

6 straipsnis

Europolo prašymai pradėti nusikalstamos veikos tyrimą

1.  Tais atvejais, Kai Europolas mano, kad reikėtų pradėti nusikalstamos veikos, patenkančios į Europolo kompetencijos sritį, tyrimą, jis praneša apie tai Eurojustui. [72 pakeit.]

2.  Tuo pačiu Europolas prašo gali atitinkamų valstybių narių nacionalinių padalinių, įsteigtų pagal 7 straipsnio 2 dalį, prašyti pradėti, vykdyti ar koordinuoti nusikalstamos veikos tyrimą. [73 pakeit.]

2a.  Jeigu įtariamas tyčinis išpuolis prieš dviejų arba daugiau valstybių narių ar Sąjungos įstaigų tinklus ir informacines sistemas, kurį padarė trečioje šalyje esantis valstybinis arba nevalstybinis subjektas, Europolas savo iniciatyva inicijuoja tyrimą. [74 pakeit.]

3.  Nacionalinis padalinys nedelsdamas praneša Europolui apie pradedamą tyrimą Valstybės narės tinkamai apsvarsto tokius prašymus ir per savo nacionalinius padalinius nedelsdamos informuoja Europolą, ar tyrimas bus pradėtas. [75 pakeit.]

4.  Jei atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos nusprendžia netenkinti Europolo prašymo, jos turi pateikti Europolui savo sprendimo priežastis per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo. Priežastys gali būti nepateikiamos, jei jų pateikimas:

a)  pakenktų esminiams nacionalinio saugumo interesams, arba

b)  keltų pavojų vykdomų tyrimų sėkmei ar asmenų saugumui.

5.  Europolas informuoja Eurojustą apie valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą pradėti tyrimą arba atsisakyti jį pradėti.

7 straipsnis

Valstybių narių bendradarbiavimas su Europolu

1.  Atlikdamas Europolui atliekant savo užduotis, Europolas ir valstybės narės bendradarbiauja su valstybėmis narėmis tarpusavyje. [76 pakeit.]

2.  Kiekviena valstybė narė įsteigia ar paskiria nacionalinį padalinį, kuris yra Europolo ryšių su paskirtomis valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir su teisėsaugos pareigūnų mokymo institucijomis palaikymo įstaiga. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną pareigūną nacionalinio padalinio vadovu vadovą. [77 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionaliniai padaliniai būtų pajėgūs spręsti šiame reglamente nustatytus uždavinius ir visų pirma kad turėtų prieigą prie nacionalinių teisėsaugos duomenų bazių.

4.  Nacionalinis padalinys yra vienintelė ryšių tarp Europolo ir valstybių narių kompetentingų institucijų palaikymo įstaiga. Vis dėlto Europolas konkrečių tyrimų klausimais gali tiesiogiai bendradarbiauti su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, šioms institucijoms atliekant konkrečius tyrimus, jeigu tiesioginiai ryšiai teikia papildomos naudos siekiant tinkamai baigti tyrimą ir laikantis nacionalinės teisės aktų. Tokiu atveju Europolas nedelsdamas apie tokio ryšio poreikį iš anksto praneša apie tai nacionaliniam padaliniui. Europolas kuo greičiau ir pateikia bet kokios informacijos, kuria buvo tiesiogiai keitėsi Europolas ir atitinkamos kompetentingos institucijos keičiamasi, kopiją. [78 pakeit.]

5.  Valstybės narės per savo nacionalinį padalinį ar kompetentingą instituciją visų pirma: [79 pakeit.]

a)  savo iniciatyva teikia Europolui informaciją, kurios reikia jo uždaviniams spręsti. Be kita ko, Europolui nedelsiant pateikiama informacija, susijusi su nusikaltimų sritimis, kurias Sąjunga laiko prioritetinėmis. Taip pat pateikiama informacijos, susijusios su dvišaliais ar daugiašaliais mainais su kitomis valstybėmis narėmis, kopija, jei tie mainai susiję su nusikaltimais, patenkančiais į Europolo kompetencijos sritį ) ir žvalgybos informaciją, kurios reikia jo funkcijoms vykdyti, ir atsako į Europolo prašymus pateikti informaciją bei žvalgybos informaciją ir suteikti konsultacijas.

Nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su viešosios tvarkos palaikymu ir vidaus saugumo užtikrinimu, vykdymui, nacionaliniai padaliniai jokiu konkrečiu atveju neprivalo teikti informacijos ar žvalgybos informacijos, jeigu jie:

i)  pakenktų esminiams nacionalinio saugumo interesams;

ii)  keltų pavojų vykdomo tyrimo sėkmei ar asmenų saugumui; arba

iii)  atskleistų informaciją, susijusią su tarnybomis ar konkrečia žvalgybos veikla valstybės saugumo srityje; [80 pakeit.]

b)  užtikrina veiksmingą valstybių narių kompetentingų institucijų ir valstybių narių teisėsaugos pareigūnų mokymo institucijų komunikaciją ir bendradarbiavimą su Europolu; [81 pakeit.]

c)  didina informuotumą apie Europolo veiklą. [82 pakeit.]

ca)  prašo Europolo pateikti atitinkamą informaciją, kuri gali palengvinti paskirtų kompetentingų institucijų atliekamus tyrimus; [83 pakeit.]

cb)  užtikrina veiksmingą ryšių palaikymą ir bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis;[84 pakeit.]

cc)  užtikrina teisės aktų laikymąsi kiekvieną kartą keičiantis informacija su Europolu. [85 pakeit.]

6.  Nacionalinių padalinių vadovai reguliariai susitinka, visų pirma kad aptartų ir spręstų problemas, kylančias operatyvinio bendradarbiavimo su Europolu srityje.

7.  Kiekviena valstybė narė nustato nacionalinio padalinio struktūrą ir personalą pagal nacionalinius teisės aktus.

8.  Nacionalinių padalinių ir valstybių narių kompetentingų institucijų išlaidas, patiriamas keičiantis informacija su Europolu, padengia valstybės narės; Europolas nedengia jokių išlaidų, išskyrus ryšio išlaidas.

9.  Valstybės narės užtikrina būtiniausią aukščiausią visų sistemų, naudojamų susisiekti su Europolu, saugumo lygį. [86 pakeit.]

10.  Europolas rengia metinę ataskaitą apie kiekvienos valstybės narės Europolui pateiktos informacijos kiekį ir kokybę teikiamą informaciją pagal 5 dalies a punktą ir apie nacionalinių padalinių veiklą. Metinė ataskaita Valdyba, siekdama nuolat gerinti Europolo ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, išnagrinėja ataskaitą. Metinė ataskaita siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. [229 pakeit.]

8 straipsnis

Ryšių palaikymo pareigūnai

1.  Kiekvienas nacionalinis padalinys paskiria dirbti Europole bent vieną ryšių palaikymo pareigūną. Jei šiame reglamente nenustatyta kitaip, ryšių palaikymo pareigūnams taikoma juos paskyrusios valstybės narės nacionalinė teisė.

2.  Ryšių palaikymo pareigūnai Europole sudaro nacionalinį ryšių palaikymo biurą, o jiems vadovauja Europolo nacionaliniai padaliniai pagal juos paskyrusios valstybės narės nacionalinę teisę ir Europolo administracines nuostatas.

3.  Ryšių palaikymo pareigūnai padeda savo nacionalinių padalinių informaciją perduoda Europolui ir savo valstybei narei keistis informacija, o Europolo informaciją – nacionaliniams padaliniams. [87 pakeit.]

4.  Ryšių palaikymo pareigūnai padeda savo valstybei narei ir kitų valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnams keistis informacija pagal nacionalinę teisę. Jei nacionalinė teisė leidžia, dvišaliam keitimuisi informacija apie nusikaltimus, nepatenkančius į Europolo kompetenciją, galima naudotis Europolo infrastruktūra. Ryšių palaikymo pareigūnų teises ir pareigas Europolo atžvilgiu nustato valdyba. Visas šis keitimasis informacija atitinka Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, visų pirma Sprendimą 2008/977/TVR arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB(16), kai jie taikomi. Europolas tvarko duomenis, gautus pagal šią nuostatą tik tada, kai galima manyti, jog jis yra teisėtas duomenų gavėjas pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę. [88 pakeit.]

5.  Ryšių palaikymo pareigūnai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kurių reikia jų užduotims atlikti, kaip nustatyta 65 straipsnyje.

6.  Europolas užtikrina, kad ryšių palaikymo pareigūnai būtų visapusiškai informuoti apie visą jo veiklą ir įtraukti į ją, kiek to reikia jų užduotims atlikti.

7.  Europolas padengia išlaidas, susijusias su valstybėms narėms suteikiamomis patalpomis Europolo pastate ir reikiama pagalba ryšių palaikymo pareigūnams, kad jie galėtų eiti savo pareigas. Visas kitas išlaidas, atsirandančias dėl ryšių palaikymo pareigūnų skyrimo, padengia jį skyrusi valstybė narė, įskaitant išlaidas ryšių palaikymo pareigūnams reikalingai įrangai, nebent valdybai rekomendavus biudžeto valdymo institucija nuspręstų kitaip.

III skyrius

SU TEISĖSAUGOS PAREIGŪNŲ MOKYMU SUSIJĘ UŽDAVINIAI

9 straipsnis

Europolo akademija

1.  Šiuo reglamentu įsteigtas Europolo padalinys Europolo akademija remia, plėtoja, įgyvendina ir koordinuoja teisėsaugos pareigūnų mokymą visų pirma tokiose srityse kaip kova su sunkiais nusikaltimais, darančiais poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, ir terorizmu, didelės rizikos viešosios tvarkos ir sporto renginių valdymas, nekarinių Sąjungos misijų strateginis planavimas ir valdymas, taip pat lyderystė teisėsaugos srityje ir kalbų mokėjimas, siekdama:

a)  didinti informuotumą ir žinias apie:

i)  tarptautines ir Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo priemones;

ii)  Sąjungos įstaigas, visų pirma Europolą, Eurojustą ir „Frontex“, jų veikimą ir vaidmenį;

iii)  teisminius teisėsaugos bendradarbiavimo aspektus ir praktines žinias apie prieigą prie informacijos kanalų;

b)  skatinti regioninio ir dvišalio valstybių narių bendradarbiavimo tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis plėtotę;

c)  nagrinėti konkrečias nusikalstamumo ir policijos veiklos temines sritis, kuriose Sąjungos lygmens mokymas gali teikti papildomos naudos;

d)  sudaryti tam tikras bendras teisėsaugos pareigūnų mokymo programas, pagal kurias jie būtų rengiami dalyvauti civilinėse Sąjungos misijose;

e)  remti valstybes nares, vykdančias dvišalę teisėsaugos pajėgumų didinimo veiklą trečiosiose šalyse;

f)  rengti dėstytojus ir padėti kaupti gerąją mokymo(si) patirtį ir dalytis ja.

2.  Europolo akademija rengia ir reguliariai atnaujina mokymosi priemones ir metodikas bei taiko jas atsižvelgdama į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, kad būtų pagerinti teisėsaugos pareigūnų gebėjimai. Europolo akademija vertina šių veiksmų rezultatus siekdama padidinti būsimos veiklos kokybę, nuoseklumą ir efektyvumą.

10 straipsnis

Europolo akademijos uždaviniai

1.  Europolo akademija rengia daugiametes strategines mokymo reikmių analizes ir daugiametes mokymo programas.

2.  Europolo akademija rengia ir įgyvendina mokymo veiklą ir mokymosi produktus, be kita ko:

a)  mokymo programas, seminarus, konferencijas, internetinio ir e. mokymosi veiklą;

b)  bendrus mokymo planus, pagal kuriuos būtų didinamas informuotumas, užpildomos spragos ir (arba) formuojamas bendras požiūris į kovą su tarpvalstybiniais nusikaltimais;

c)  pakopinius mokymo modulius, laipsniškai sunkėjančius atsižvelgiant į tikslinei grupei reikalingų gebėjimų lygį, itin daug dėmesio skiriant konkrečiam geografiniam regionui, konkrečiai nusikalstamos veiklos teminei sričiai arba konkretiems profesiniams gebėjimams;

d)  teisėsaugos pareigūnų mainų ir komandiruočių programas pagal operatyvinio mokymo principą.

3.  Siekiant užtikrinti nuoseklią Europos mokymo politiką, kad būtų remiamos civilinės misijos ir pajėgumų didinimas trečiosiose šalyse, Europolo akademija:

a)  vertina dabartinės Sąjungos teisėsaugos pareigūnų mokymo politikos ir iniciatyvų poveikį;

b)  rengia ir įgyvendina valstybių narių teisėsaugos pareigūnų mokymo programas, pagal kurias jie pasirengtų dalyvauti civilinėse misijose ir, be kita ko, įgytų reikiamų kalbų gebėjimų;

c)  rengia ir įgyvendina trečiųjų šalių, visų pirma Europos Sąjungos šalių kandidačių, teisėsaugos pareigūnų mokymo programas;

d)  valdo specialius Sąjungos išorės pagalbos fondus, kurių lėšomis trečiosioms šalims padedama plėtoti pajėgumus atitinkamose politikos srityse, vadovaujantis Sąjungos nustatytais prioritetais.

4.  Europolo akademija skatina teisėsaugos pareigūnų mokymo ir susijusių nustatytų Europos kokybės standartų pripažinimą valstybėse narėse.

11 straipsnis

Su mokymu susiję moksliniai tyrimai

1.  Europolo akademija prisideda prie mokslinių tyrimų, susijusių su šiame skyriuje aptariama mokymo veikla, plėtotės.

2.  Europolo akademija skatina ir palaiko partnerystę su Sąjungos institucijomis ir su valstybinėmis bei privačiomis mokymo institucijomis, taip pat skatina užmegzti tvirtesnę valstybių narių universitetų ir teisėsaugos pareigūnų mokymo institucijų partnerystę.[89 pakeit.]

IV skyrius

EUROPOLO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

12 straipsnis

Europolo administracinė ir valdymo struktūra

Europolo administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

a)  valdyba, atliekanti 14 straipsnyje nustatytas funkcijas;

b)  vykdomasis direktorius, kuris atsako už 19 straipsnyje nurodytus dalykus;

c)  Mokslinis mokymo komitetas pagal 20 straipsnį; [90 pakeit.]

d)  prireikus, bet koks kitas patariamasis organas, valdybos įsteigtas pagal 14 straipsnio 1 dalies p punktą;

e)  prireikus, vykdomoji taryba pagal 21 ir 22 straipsnius. [91 pakeit.]

1 SKIRSNIS

Valdyba

13 straipsnis

Valdybos sudėtis

1.  Valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir du vienas Komisijos atstovai atstovas; jie visi turi balso teisę. [92 pakeit.]

1a.  Jungtinės parlamentinės kontrolės grupės atstovas gali stebėtojo teisėmis dalyvauti valdybos susirinkimuose. Toks atstovas neturi balsavimo teisės. [Am. 93]

2.  Valdybos nariai skiriami atsižvelgiant į jų patirtį viešojo ir privačiojo sektoriaus organizacijų valdymo srityje ir žinias apie teisėsaugos bendradarbiavimą.

3.  Kiekvienam valdybos nariui atstovauja pakaitinis narys, skiriamas remiantis jo patirtimi viešojo ir privačiojo sektoriaus organizacijų valdymo srityje ir žiniomis apie teisėsaugos pareigūnų mokymo nacionalinę politiką. Pakaitinis narys veikia kaip kurį skiria tikrasis narys sprendžiant klausimus, susijusius su teisėsaugos pareigūnų mokymu pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus. Tikrajam nariui nedalyvaujant, jam atstovauja pakaitinis narys. Pakaitiniam nariui nedalyvaujant, sprendžiant klausimus, susijusius su teisėsaugos pareigūnų mokymu, jam atstovauja tikrasis narys. [94 pakeit.]

4.  Siekdamos užtikrinti valdybos darbo tęstinumą, Visos Vadyboje valdyboje atstovaujamos šalys turėtų dėti pastangas, kad jų atstovai valdyboje keistųsi kuo rečiau. Visos šalys siekia, kad valdyboje būtų tinkama vyrų ir moterų pusiausvyra. [95 pakeit.]

5.  Valdybos narių ir pakaitinių narių kadencija – ketveri metai. Ši kadencija gali būti pratęsiama. Pasibaigus narių kadencijai arba jiems atsistatydinus, nariai toliau eina savo pareigas tol, kol jų kadencija pratęsiama arba jie pakeičiami kadencijos trukmė priklauso nuo laiko, kurį suteikia juos paskyrusi valstybė narė. [96 pakeit.]

5a.  Pirmininkui padeda valdybos sekretoriatas. Sekretoriatas visų pirma:

a)  tiesiogiai ir nuolat dalyvauja organizuojant valdybos darbą, jį koordinuojant ir užtikrinant jo nuoseklumą. Pirmininkui prisiimant atsakomybę ir vadovaujant,

b)  teikia valdybai administracinę paramą, būtiną jos pareigoms vykdyti. [97 pakeit.]

5b.  Kiekvienas valdybos narys savo kadencijos pradžioje pateikia savo interesų deklaraciją. [98 pakeit.]

14 straipsnis

Valdybos funkcijos

1.  Valdyba:

a)  dviejų trečdalių balsų dauguma ir vadovaudamasi 15 straipsniu kasmet priima ateinančių metų Europolo darbo programą;

b)  dviejų trečdalių balsų dauguma ir vadovaudamasi 15 straipsniu priima daugiametę darbo programą;

c)  dviejų trečdalių balsų dauguma priima metinį Europolo biudžetą ir vykdo kitas funkcijas, susijusias su Europolo biudžetu, pagal XI skyrių;

d)  ne vėliau kaip kitų metų liepos 1 d. priima konsoliduotąją metinę Europolo veiklos ataskaitą, pateikia ir iki kitų metų liepos 1 d. pristato ją Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei ir nusiunčia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, nacionaliniams parlamentams ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Konsoliduotoji metinė veiklos ataskaita paviešinama; [99 pakeit.]

e)  priima Europolui taikytinas finansines taisykles pagal 63 straipsnį;

f)  gavusi Komisijos nuomonę iki sausio 31 d. priima daugiametį personalo politikos planą;

g)  atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį priima sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją; [100 pakeit.]

h)  priima savo narių, taip pat Mokslinio mokymo komiteto narių, interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles; [101 pakeit.]

i)  laikydamasi 2 dalies, Europolo personalo atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai ir institucijai, įgaliotai sudaryti sutartis, suteikti Tarnybos nuostatais ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (paskyrimų tarnybos įgaliojimai); [102 pakeit.]

j)  direktoriaus pasiūlymu ir laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio, priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles; [103 pakeit.]

k)  skiria vykdomąjį direktorių ir jo pavaduotojus ir prireikus pratęsia jų kadenciją arba atleidžia juos iš pareigų pagal 56 ir 57 straipsnius;

l)  nustato veiklos rodiklius ir prižiūri, kaip vykdomasis direktorius eina savo pareigas, įskaitant valdybos sprendimų įgyvendinimą;

m)  atsižvelgdama į Tarnybos nuostatus ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, skiria apskaitos pareigūną, kuris eidamas savo pareigas veikia savarankiškai;

n)  skiria Mokymo mokslinio komiteto narius; [104 pakeit.]

o)  gavusi įvairių vidaus ar išorės audito ataskaitų bei vertinimų, taip pat Europos kovos su sukčiavimo sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno tyrimų išvadas bei rekomendacijas, užtikrina tinkamus tolesnius veiksmus; [105 pakeit.]

p)  priima visus sprendimus dėl Europolo vidaus struktūrų sukūrimo ir, prireikus, keitimo; [106 pakeit.]

q)  priima darbo tvarkos taisykles;

qa)  skiria duomenų apsaugos pareigūną, kuris savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo valdybos ir atsako už duomenų tvarkymo sistemų parengimą ir valdymą. [107 pakeit.]

Valdyba gali remiantis pagal 46 straipsnio 3 dalies f punktą pateikta Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno rekomendacija laikinai arba visam laikui uždrausti duomenų tvarkymą tam pritarus dviem trečdaliams valdybos narių. [108 pakeit.]

2.  Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą dėl atitinkamų paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimo vykdomajam direktoriui ir tų įgaliojimų delegavimo sustabdymo sąlygų nustatymo. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus subdeleguoti.

Prireikus, dėl išskirtinių aplinkybių valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei vykdomojo direktoriaus subdeleguotus įgaliojimus, ir jais naudotis pati arba deleguoti juos vienam savo narių arba darbuotojui, kitam nei vykdomasis direktorius. [109 pakeit.]

15 straipsnis

Metinė darbo programa ir daugiametė darbo programa

1.  Valdyba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktu ir Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei pristatytu projektu ir atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. priima metinę darbo programą. Ji perduoda ją Europos Parlamentui Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei, Tarybai, Komisijai, nacionaliniams parlamentams ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. [110 pakeit.]

2.  Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir laukiami rezultatai, įskaitant veiklos rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai pagal veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principus. Metinė Kartu su metine darbo programa turi derėti su daugiamete parengiama daugiametė darbo programa, kaip nurodyta 4 dalyje. Joje aiškiai nurodoma, kokie uždaviniai nuo praėjusių finansinių metų buvo pridėti, pakeisti ar išbraukti. [111 pakeit.]

3.  Valdyba iš dalies pakeičia priimtą metinę darbo programą, kai Europolui pavedamas naujas uždavinys.

Bet kokie esminiai Metinės darbo programos pakeitimai priimami laikantis tokios pačios tvarkos kaip priimant pirminę metinę darbo programą. Valdyba gali deleguoti vykdomajam direktoriui įgaliojimus daryti neesminius metinės darbo programos pakeitimus. [112 pakeit.]

4.  Valdyba, atsižvelgdama į Komisijos nuomonę ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir, nacionaliniais parlamentais ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. priima ir atnaujina strateginę daugiametę darbo programą. [114 pakeit.]

Priimta daugiametė darbo programa perduodama Europos Parlamentui, ir pristatoma Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei bei perduodama Tarybai, Komisijai, nacionaliniams parlamentams ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. [113 pakeit.]

Daugiametėje darbo programoje nustatomi strateginiai tikslai ir laukiami rezultatai, įskaitant veiklos rodiklius. Joje taip pat nurodoma, kokia suma ir kiek darbuotojų skiriama kiekvienam tikslui pasiekti, vadovaujantis daugiamete finansine programa ir daugiamečiu personalo politikos planu. Į ją įtraukiama ryšių su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis strategija, kaip nustatyta 29 straipsnyje.

Daugiametė programa vykdoma įgyvendinant metines darbo programas ir, prireikus, atnaujinama atsižvelgiant į išorės ir vidaus vertinimo rezultatus. Į šių vertinimų išvadas, prireikus, atsižvelgiama ateinančių metų metinėje darbo programoje.

16 straipsnis

Valdybos pirmininkas

1.  Valdyba iš savo narių renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami dviejų trečdalių balsų dauguma.

Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

2.  Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija – ketveri penkeri metai. Jų kadenciją galima pratęsti vieną kartą. Tačiau jei kadencijos metu pirmininkas arba pavaduotojas netenka valdybos nario statuso, tą pačią dieną jų kadencija automatiškai baigiasi. [115pakeit.]

17 straipsnis

Valdybos posėdžiai

1.  Valdybos posėdžius šaukia pirmininkas.

2.  Europolo vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose.

3.  Valdyba į eilinius posėdžius renkasi bent du kartus per metus. Be to, valdyba gali posėdžiauti pirmininko iniciatyva, Komisijos arba ne mažiau kaip trečdalio jos narių prašymu.

4.  Valdyba gali kviesti bet kokį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi diskusijose, dalyvauti posėdyje kaip balso teisės neturintį stebėtoją.

4a.  Jungtinės parlamentinės kontrolės komiteto atstovas gali stebėtojo teisėmis dalyvauti valdybos susirinkimuose. [116 pakeit.]

5.  Valdybos nariams, atsižvelgiant į jos darbo tvarkos taisyklių nuostatas, gali padėti patarėjai ar ekspertai.

6.  Valdybos sekretoriato paslaugas teikia Europolas.

18 straipsnis

Balsavimo taisyklės

1.  Nepažeidžiant 14 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktų, 16 14 straipsnio 1 dalies 1a pastraipos ir 56 straipsnio 8 dalies, valdyba sprendimus priima balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma. [117 pakeit.]

2.  Kiekvienas narys turi vieną balsą. Nariui nedalyvaujant, jo balso teisė perduodama pakaitiniam nariui.

3.  Pirmininkas balsuoja.

4.  Pirmininkas balsuoja.

4a.  Jungtinės parlamentinės kontrolės komiteto atstovas nedalyvauja balsavime. [118 pakeit.]

5.  Valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma aplinkybės, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu ir, prireikus, kvorumo reikalavimai.

2 SKIRSNIS

Vykdomasis direktorius

19 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus atsakomybė

1.  Vykdomasis direktorius vadovauja Europolui. Jis yra atskaitingas valdybai.

2.  Nepažeisdamas Komisijos, valdybos ar vykdomosios tarybos įgaliojimų, vykdomasis direktorius savo pareigas vykdo savarankiškai, nesiekia gauti ir nesilaiko jokios vyriausybės ir jokios kitos įstaigos nurodymų.

3.  Vykdomasis direktorius paprašytas atvyksta į Jungtinę parlamentinės kontrolės grupę ir nuolat atsiskaito Europos Parlamentui jai už įvykdytą veiklą. Taryba gali pakviesti vykdomąjį direktorių atsiskaityti už įvykdytą veiklą. [119 pakeit.]

4.  Vykdomasis direktorius veikia kaip Europolo teisinis atstovas.

5.  Vykdomasis direktorius atsako už Europolui šiuo reglamentu nustatytų uždavinių sprendimą. Visų pirma vykdomasis direktorius atsako už:

a)  kasdienį Europolo administravimą;

b)  valdybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

c)  metinių ir daugiamečių darbo programų rengimą ir jų pateikimą valdybai pasikonsultavus su Komisija, atsižvelgiant į Komisijos nuomonę; [120 pakeit.]

d)  metinių ir daugiamečių darbo programų įgyvendinimą ir atsiskaitymą už jų įgyvendinimą valdybai;

e)  konsoliduotosios metinės Europolo veiklos ataskaitos rengimą ir pateikimą valdybai tvirtinti;

f)  veiksmų plano rengimą vadovaujantis išorės audito ataskaitų bei vertinimų išvadomis bei OLAF tyrimų ataskaitomis ir rekomendacijomis, taip pat už pažangos ataskaitų teikimą du kartus per metus Komisijai ir reguliariai valdybai;

g)  Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant prevencines sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos priemones, nepažeidžiant OLAF kompetencijos tyrimų srityje, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, nustačius pažeidimus, susigrąžinant neteisingai sumokėtas sumas ir prireikus imantis veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų administracinių ir finansinių sankcijų;

h)  Europolo kovos su sukčiavimu strateginės analizės ir strategijos, kaip užkirsti kelią interesų konfliktams ir juos valdyti, rengimą ir pateikimą valdybai tvirtinti; [121 pakeit.]

i)  Europolui taikytinų finansinių taisyklių projekto rengimą;

j)  Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos projekto rengimą ir jo biudžeto įgyvendinimą;

k)  daugiametį personalo politikos plano projekto rengimą ir jo pateikimą valdybai pasikonsultavus su Komisija, atsižvelgiant į Komisijos nuomonę; [122 pakeit.]

ka)  Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatais paskyrimų tarnybai ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis institucijai, įgaliotai sudaryti sutartis, suteiktų įgaliojimų (paskyrimų tarnybos įgaliojimai) naudojimąsi Europolo darbuotojų atžvilgiu nedarant poveikio 14 straipsnio 1 dalies j punktui; [123 pakeit.]

kb)  visų sprendimų dėl Europolo vidaus struktūrų sukūrimo ir, prireikus, keitimo priėmimą; [124 pakeit.]

l)  pagalbą valdybos pirmininkui rengiantis valdybos posėdžiams;

m)  reguliarų valdybos informavimą apie Sąjungos kovos su nusikalstamumu strateginių ir operatyvinių prioritetų įgyvendinimą.

3 SKIRSNIS

MOKSLINIS MOKYMO KOMITETAS

20 straipsnis

Mokslinis mokymo komitetas

1.  Mokslinis mokymo komitetas yra nepriklausomas patariamasis organas, užtikrinantis ir valdantis Europolo vykdomos mokymo veiklos mokslinę kokybę. Todėl vykdomasis direktorius pasirūpina, kad Mokslinis mokymo komitetas kuo anksčiau įsitrauktų į 14 straipsnyje nurodytų dokumentų rengimą, jei jie susiję su mokymu.

2.  Mokslinį mokymo komitetą sudaro 11 asmenų – aukščiausio lygio mokslininkų ar specialistų, dirbančių šio reglamento III skyriuje nurodytose srityse. Komiteto narius valdyba skiria prieš tai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbusi skaidrų kvietimą teikti paraiškas ir atrankos tvarką. Valdybos nariai Mokslinio mokymo komiteto nariais neskiriami. Mokslinio mokymo komiteto nariai yra nepriklausomi. Jie nesiekia gauti ir nesilaiko jokios vyriausybės ir jokios kitos įstaigos nurodymų.

3.  Mokslinio mokymo komiteto narių sąrašą Europolas paviešina savo interneto svetainėje ir prireikus atnaujina.

4.  Mokslinio mokymo komiteto narių kadencija – penkeri metai. Ji negali būti pratęsiama, o nepriklausomumo kriterijų nebetenkinantys komiteto nariai atleidžiami iš pareigų.

5.  Mokslinis mokymo komitetas išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją; jų kadencija – penkeri metai. Komiteto pozicijos priimamos paprasta balsų dauguma. Pirmininkas komitetą sušaukia ne daugiau kaip keturis kartus per metus. Prireikus pirmininkas savo iniciatyva ar ne mažiau kaip keturių komiteto narių prašymu sušaukia neeilinį posėdį.

6.  Vykdomasis direktorius, vykdomojo direktoriaus pavaduotojas mokymo klausimams ar jų atstovai kviečiami į posėdžius kaip balso teisės neturintys stebėtojai.

7.  Moksliniam mokymo komitetui talkina sekretorius – komiteto pasiūlytas ir vykdomojo direktoriaus paskirtas Europolo darbuotojas.

8.  Pagrindinės Mokslinio mokymo komiteto funkcijos:

a)  patarti vykdomajam direktoriui ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojui mokymo klausimams rengiant metinę darbo programą ir kitus strateginius dokumentus, užtikrinti, kad jie būtų aukštos mokslinės kokybės ir atitiktų atitinkamų Sąjungos politikos sričių priemones ir prioritetus;

b)  teikti valdybai nepriklausomą nuomonę ir rekomendacijas savo kompetencijos klausimais;

c)  teikti nepriklausomą nuomonę ir rekomendacijas dėl mokymo programų, pritaikytų mokymosi metodų, mokymosi formų ir mokslinių tyrimų kokybės;

d)  valdybos, vykdomojo direktoriaus ar vykdomojo direktoriaus pavaduotojo mokymo klausimams prašymu atlikti kitas su Europolo mokymo veiklos moksliniais aspektais susijusias konsultavimo užduotis.

9.  Metiniam Mokslinio mokymo komiteto biudžetui skiriama atskira Europolo biudžeto eilutė. [125 pakeit.]

4 SKIRSNIS

VYKDOMOJI TARYBA

21 straipsnis

Įsteigimas

Valdyba gali įsteigti vykdomąją tarybą.

22 straipsnis

Funkcijos ir darbo tvarka

1.  Vykdomoji taryba talkina valdybai.

2.  Vykdomosios tarybos funkcijos:

a)  rengti valdybos priimsimus sprendimus;

b)  kartu su valdyba užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į vidaus ir išorės audito ataskaitų bei vertinimų išvadas ir rekomendacijas, taip pat į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimų ataskaitas ir rekomendacijas;

c)  nepažeidžiant 19 straipsnyje nurodytų vykdomojo direktoriaus funkcijų, padėti jam įgyvendinti valdybos sprendimus ir teikti tam reikalingas konsultacijas, taip sustiprinant administracinio valdymo priežiūrą.

3.  Skubiai prireikus, vykdomoji taryba gali valdybos vardu priimti tam tikrus laikinus sprendimus, ypač administracinio valdymo klausimais, įskaitant paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimo sustabdymą.

4.  Vykdomąją tarybą sudaro valdybos pirmininkas, vienas Komisijos atstovas valdyboje ir trys kiti valdybos paskirti jos nariai. Valdybos pirmininkas yra ir vykdomosios tarybos pirmininkas. Vykdomasis direktorius dalyvauja vykdomosios tarybos posėdžiuose, bet neturi balso teisės.

5.  Vykdomosios tarybos narių kadencija – ketveri metai. Vykdomosios tarybos narių kadencija baigiasi pasibaigus jų narystei valdyboje.

6.  Eiliniai vykdomosios tarybos posėdžiai rengiami bent kartą per tris mėnesius. Be to, ji gali posėdžiauti pirmininko iniciatyva arba narių prašymu.

7.  Vykdomoji taryba laikosi valdybos nustatytų darbo tvarkos taisyklių. [126 pakeit.]

V skyrius

INFORMACIJOS TVARKYMAS

23 straipsnis

Informacijos šaltiniai

1.  Europolas tvarko tik informaciją, pateiktą jam:

a)  valstybių narių pagal jų nacionalinę teisę;

b)  Sąjungos įstaigų, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų, kaip nurodyta VI skyriuje;

c)  privačių subjektų, kaip nurodyta 29 straipsnio 2 dalyje.

2.  Informaciją, įskaitant asmens duomenis, Europolas gali susirasti ir tvarkyti pats – viešai prieinamuose šaltiniuose, pavyzdžiui, žiniasklaidoje, įskaitant internetą ir viešai skelbiamus duomenis.

3.  Europolas gali susirasti ir tvarkyti informaciją, įskaitant asmens duomenis, iš Sąjungos ar tarptautinių informacinių sistemų, taip pat naudodamasis tiesiogine elektronine prieiga, jei tai leidžiama Sąjungos, tarptautinės ar nacionalinės teisės aktais ir kai galima įrodyti šios prieigos būtinybę ir proporcingumą vykdant Europolo įgaliojimų sričiai priklausančius uždavinius. Šios informacijos gavimo ir naudojimo sąlygos apibrėžiamos taikytinomis tokių Sąjungos, tarptautinės ar nacionalinės teisės aktų nuostatomis, jei jose nustatytos taisyklės yra griežtesnės už šio reglamento taisykles.

Jose nustatomi uždaviniai, asmens duomenų kategorijos ir tikslai, priemonės ir tvarka, kurios reikia laikytis ieškant informacijos ir ją tvarkant, laikantis taikytinų duomenų apsaugos teisės aktų ir principų. Prieiga prie tokių informacinių sistemų suteikiama tik tinkamai įgaliotiems Europolo darbuotojams ir tik tiek, kiek tai būtina ir proporcinga jų užduotims vykdyti. [127 pakeit.]

24 straipsnis

Informacijos tvarkymo veiklos tikslai

1.  Jei tai reikalinga 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti, Europolas gali tvarkyti informaciją, įskaitant asmens duomenis.

Europolas tvarko Asmens duomenys gali būti tvarkomi išimtinai šiais tikslais:

a)  atlikdamas atliekant kryžminę patikrą informacijos sąsajoms arba kitiems svarbiems ryšiams nustatyti, apsiribojant:

i)  asmenimis, kurie yra įtariami padarę ar dalyvavę padarant nusikalstamą veiką, patenkančią į Europolo kompetencijos sritį, arba kurie yra nuteisti už tokią veiką;

ii)  asmenimis, dėl kurių yra faktinių prielaidų arba svarių priežasčių manyti, kad jie padarys nusikalstamas veikas;

b)  atlikdamas atliekant strateginę ar teminę analizę;

c)  tam tikrais atvejais atlikdamas operatyvinę atliekant veiklos analizę.

Šie uždaviniai vykdomi laikantis šių kriterijų:

–  a punkte nurodytos patikros atliekamos laikantis būtinų duomenų apsaugos garantijų, visų pirma prašymas pateikti duomenų ir jo tikslas turi būti pakankamai pagrįstas. Taip pat priimamos priemonės, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad tik tos valdžios institucijos, kurios iš pradžių yra kompetentingos rinkti informaciją, vėliau galėtų ją keisti;

–  kiekvienam veiklos analizės atvejui, nurodytam c punkte, taikomos šios apsaugos priemonės:

i)  apibrėžiamas konkretus tikslas; asmens duomenys gali būti tvarkomi tik kai jie susiję su šiuo konkrečiu tikslu;

ii)  visos Europolo darbuotojų vykdomos kryžminės patikros operacijos turi būti konkrečiai motyvuotos; duomenų paieška po konsultacijų griežtai apribojama būtinais duomenimis ir konkrečiai motyvuojama;

iii)  t ik įgalioti darbuotojai, atsakingi už tikslą, kuriam duomenys buvo visų pirma surinkti, gali šiuos duomenis keisti.

Europolas tinkamai registruoja šias operacijas. Dokumentus pateikę prašymą gali gauti duomenų apsaugos pareigūnas ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, norėdami patikrinti duomenų tvarkymo operacijų teisėtumą.

2.  Asmens duomenų kategorijų ir duomenų subjektų, kurių duomenys gali būti renkami siekiant kurio nors iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų specialiųjų tikslų, kategorijų sąrašas pateikiamas 2 priede.

2a.  Išskirtiniais atvejais Europolas gali laikinai tvarkyti duomenis siekdamas nustatyti, ar šie duomenys susiję su jo uždaviniais ir su kuriuo nors iš 1 dalyje nurodytų tikslų. Direktoriaus pasiūlymu valdyba, pasikonsultavusi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, nustato su tokių duomenų tvarkymu susijusias sąlygas, visų pirma sąlygas, susijusias su prieiga prie duomenų ir jų naudojimu, taip pat duomenų laikymo ir sunaikinimo terminais, kurie negali viršyti šešių mėnesių, tinkamai atsižvelgdama į 34 straipsnyje nurodytus principus.

2b.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas parengia gaires, kuriose nurodomi 1 dalies a, b ir c punktuose išvardyti tikslai. [128 pakeit.]

25 straipsnis

Informacijos tvarkymo veiklos tikslo nustatymas

1.  Europolui informaciją teikianti valstybė narė, Sąjungos įstaiga, trečioji šalis ar tarptautinė organizacija nustato konkretų ir tinkamai apibrėžtą tikslą, dėl kurio ji bus tvarkoma, kaip nurodyta 24 straipsnyje. Joms to nepadarius, Europolas nustato tokios informacijos aktualumą ir jos tvarkymo tikslą. Tvarkyti informaciją siekiant kito konkretaus ir aiškiai apibrėžto tikslo nei nurodytasis Europolas gali tik gavęs aiškų duomenų pateikėjo sutikimą sutikimą pagal taikomos teisės normas. [129 pakeit.]

2.  Perduodamos informaciją valstybės narės, Sąjungos įstaigos, trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos gali nustatyti bendrų ar konkrečių prieigos prie šios informacijos ar jos naudojimo apribojimų, taip pat taikytinų jos ištrynimui ar sunaikinimui. Jei nustatyti tokius apribojimus prireikia jau perdavus informaciją, jos praneša apie tai Europolui. Europolas laikosi tokių apribojimų.

3.  Europolas gali nustatyti valstybėms narėms, Sąjungos įstaigoms, trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms prieigos prie informacijos, gautos iš viešųjų šaltinių, ar jos naudojimo apribojimus.

25a straipsnis

Duomenų apsaugos poveikio vertinimas

1.  Prieš bet kokį asmens duomenų tvarkymą Europolas atlieka numatomų tvarkymo sistemų ir procedūrų poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimą ir informuoja apie jį Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną.

2.  Vertinime pateikiamas bent bendras numatytų duomenų tvarkymo operacijų aprašymas, rizikos duomenų subjektų teisėms ir laisvėms vertinimas, numatytos priemonės tai rizikai pašalinti, apsaugos priemonės, saugumo priemonės ir mechanizmai, kuriais užtikrinama asmens duomenų apsauga ir įrodoma, kad laikomasi šio reglamento nuostatų, atsižvelgiant į duomenų subjektų ir kitų atitinkamų asmenų teises ir teisėtus interesus. [130 pakeit.]

26 straipsnis

Valstybių narių ir Europolo darbuotojų prieiga prie Europolo saugomos informacijos

1.  Valstybės narės, pagrindusios, kad to reikia, kad jos galėtų teisėtai vykdyti savo užduotis, turi prieigą prie visos 24 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytais tikslais pateiktos informacijos ir gali jos ieškoti, jei tai nepažeidžia valstybių narių, Sąjungos įstaigų, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų teisės nustatyti prieigos prie tokių duomenų ir jų naudojimo apribojimų. Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, įgaliotas atlikti tokią paiešką.

2.  Valstybės narės turi netiesioginę prieigą prie 24 straipsnio 1 dalies c punkte konkrečiai nurodytu tikslu pateiktos informacijos su galimybe atlikti atitikties paiešką, jei tai nepažeidžia informaciją pateikusių valstybių narių, Sąjungos įstaigų, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų nustatytų apribojimų, kaip nurodyta 25 straipsnio 2 dalyje. Jeigu atitikties paieškos rezultatas teigiamas, Europolas informuoja informacijos teikėją ir pradeda procedūrą, pagal kurią paieškos užklausą atitinkanti informacija gali būti atskleidžiama, šią informaciją atsižvelgiant į šios informacijos teikėjo Europolui pateikusiai valstybei narei priėmus atitinkamą sprendimą, kiek tai būtina, kad atitinkama valstybė narė galėtų teisėtai vykdyti savo užduotį.

3.  Vykdomojo direktoriaus tinkamai įgalioti Europolo darbuotojai su Europolo tvarkoma informacija gali susipažinti tik tuomet, kai tai reikalinga jų funkcijoms atlikti.

3a.  Europolas saugo detalius įrašus apie visus teigiamus atitikties paieškos rezultatus pagal 43 straipsnį. [131 pakeit.]

27 straipsnis

Eurojusto ir OLAF prieiga prie Europolo informacijos

1.  Europolas imasi visų reikiamų priemonių, kad vykdydami vykdydamas savo įgaliojimus Eurojustas ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) galėtų turėti prieigą prie visos 24 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytais tikslais pateiktos informacijos ir atlikti jos paiešką, jei tai nepažeidžia valstybių narių, Sąjungos įstaigų, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų teisės nustatyti prieigos prie tokių duomenų ir jų naudojimo apribojimus. Paaiškėjus, kad Eurojusto ar OLAF paieškos užklausa susijusi su Europolo tvarkoma informacija, apie tai pranešama Europolui.

2.  Europolas imasi visų reikiamų priemonių, kad vykdydami vykdydamas savo įgaliojimus Eurojustas ir OLAF turėtų netiesioginę prieigą (galimybę atlikti atitikties paiešką) prie 24 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu konkrečiu tikslu pateiktos informacijos, jei tai nepažeidžia informaciją pateikusių valstybių narių, Sąjungos įstaigų, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų nustatytų apribojimų, kaip nurodyta 25 straipsnio 2 dalyje. Jeigu atitikties paieškos rezultatas teigiamas, Europolas pradeda procedūrą, pagal kurią paieškos užklausą atitinkanti informacija gali būti atskleidžiama, šią informaciją Europolui pateikusiai valstybei narei, Sąjungos įstaigai, trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai priėmus atitinkamą sprendimą. Jeigu atitikties paieškos rezultatas teigiamas, Eurojustas nurodo, kokių duomenų jam reikia, o Europolas gali dalytis duomenimis tik tiek, kiek iš atitikties paieškos gautų duomenų reikia norint teisėtai vykdyti savo užduotis. Europolas registruoja, su kuria informacija buvo susipažinta.

3.  Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informacijos paiešką galima atlikti tik nustatymui, ar Eurojusto arba OLAF turima informacija atitinka Europolo tvarkomą informaciją.

4.  Atlikti 1 ir 2 dalyse nurodytą informacijos paiešką Europolas leidžia tik gavęs iš Eurojusto ir OLAF informaciją apie tai, kurie Eurojusto nacionaliniai nariai, pavaduotojai, padėjėjai bei Eurojusto darbuotojai ir OLAF darbuotojai yra paskirti atlikti tokią paiešką.

5.  Jeigu Europolui tvarkant konkrečiam tyrimui reikalingą informaciją Europolas ar valstybė narė nusprendžia, kad reikia koordinuoti veiksmus, bendradarbiauti ar prašyti paramos pagal Eurojusto ar OLAF įgaliojimus, Europolas jiems apie tai praneša ir pradeda informacijos perdavimo procedūrą, informaciją pateikusiai valstybei narei priėmus atitinkamą sprendimą. Tokiu atveju Eurojustas ar OLAF konsultuojasi su Europolu.

6.  Eurojustas, įskaitant koledžą, nacionalinius narius, pavaduotojus, padėjėjus ir kitus Eurojusto darbuotojus, bei OLAF laikosi valstybių narių, Sąjungos įstaigų, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų nustatytų bendrų ar konkrečių apribojimų, kaip nurodyta 25 straipsnio 2 dalyje.

6a.  Europolas ir Eurojustas informuoja vienas kitą, jeigu jiems sulyginus turimus duomenis yra požymių, kad duomenys gali būti neteisingi arba prieštaringi. [132 pakeit.]

28 straipsnis

Pareiga pranešti valstybėms narėms

1.  Jeigu siekdamas 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto tikslo Europolas turi pranešti valstybei narei apie su ja susijusią informaciją, o prieigai prie šios informacijos taikomi 25 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, dėl kurių jos perduoti negalima, Europolas konsultuojasi su šiuos apribojimus nustačiusiu duomenų pateikėju ir prašo jo leidimo perduoti informaciją.

Negavus tokio aiškaus leidimo informacijos perduoti negalima.

Jeigu minėtajai informacijai netaikomi prieigos apribojimai pagal 25 straipsnį, Europolas vis tiek praneša apie informacijos perdavimą ją pateikusiai valstybei narei. [133 pakeit.]

2.  Europolas praneša valstybei narei apie su ja susijusią informaciją, nepaisydamas prieigos apribojimų, jeigu:

a)  tai tikrai būtina siekiant išvengti gresiančio sunkaus nusikaltimo ar teroristinių nusikaltimų pavojaus; arba

b)  tai labai svarbu užkertant kelią tiesioginei ir didelei grėsmei tos valstybės narės viešajam saugumui.

Tokiu atveju Europolas kuo anksčiau praneša duomenų pateikėjui apie tai, kad informacija buvo perduota, ir pagrindžia atliktą situacijos analizę.

VI skyrius

RYŠIAI SU PARTNERIAIS

1 SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Jei tai reikalinga Europolo funkcijų vykdymui, jis gali užmegzti ir plėtoti bendradarbiavimo ryšius su Sąjungos įstaigomis jų veiklos srityje, trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis, trečiųjų šalių teisėsaugos mokymo įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis bei privačiais subjektais.

2.  Jei tai reikalinga Europolo funkcijų vykdymui, atsižvelgdamas į 25 straipsnio 2 dalyje nurodytus apribojimus, jis gali tiesiogiai dalytis su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais bet kokia informacija, išskyrus asmens duomenis.

3.  Jei tai reikalinga būtina ir proporcinga teisėtų Europolo funkcijų vykdymui, vadovaudamasis šio skyriaus nuostatomis, jis gali gauti asmens duomenis iš, turimus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, išskyrus privačius subjektus, ir juos tvarkyti.

4.  Nepažeidžiant 36 straipsnio 4 5 dalies, perduoti asmens duomenis Sąjungos įstaigoms, trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms Europolas gali tik tuomet, kai tai būtina užkertant kelią nusikaltimams, patenkantiems į Europolo užduotis, ir kovojant su jais ir atitinka šio skyriaus nuostatas, taip pat jeigu duomenų gavėjas aiškiai įsipareigoja, kad jie bus naudojami tik tuo tikslu, kuriuo buvo perduoti. Jeigu duomenis, kuriuos reikia perduoti, pateikė valstybė narė, Europolas prašo tos valstybės narės aiškaus išankstinio sutikimo, nebent:

a)  galima daryti prielaidą, kad valstybė narė su tuo sutinka, nes nėra tiesiogiai apribojusi galimybės toliau perduoti informaciją; arba

b)  valstybė narė, iš esmės ar nustatydama tam tikras sąlygas, jau yra suteikusi leidimą perduoti informaciją. Toks sutikimas bet kada gali būti atšauktas.

5.  Valstybėms narėms, Sąjungos įstaigoms, trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms perduoti asmens duomenis draudžiama, nebent Europolas tam iš anksto aiškiai pritartų, taip pat jeigu duomenų gavėjas aiškiai įsipareigoja, kad jie bus naudojami tik tuo tikslu, kuriuo buvo perduoti.

5a.  Europolas užtikrina, kad remiantis šiuo reglamentu būtų detaliai registruojami visi asmens duomenų perdavimo atvejai ir jų pagrindai.

5b.  Jokia informacija iš trečiosios šalies, tarptautinės organizacijos ar privataus subjekto, gauta pažeidžiant žmogaus teises, įtvirtintas ES pagrindinių teisių chartijoje, nėra tvarkoma. [134 pakeit.]

2 SKIRSNIS

KEITIMASIS ASMENS DUOMENIMIS IR JŲ PERDAVIMAS

30 straipsnis

Asmens duomenų perdavimas Sąjungos įstaigoms

Nepažeisdamas pagal 25 straipsnio 2 arba 3 dalį nustatytų apribojimų ir 27 straipsnio Europolas gali perduoti asmens duomenis tiesiogiai Sąjungos įstaigoms, jei tai reikalinga jo ar gaunančiosios Sąjungos įstaigos funkcijų vykdymui. Europolas savo interneto svetainėje viešai paskelbia ES institucijų ir įstaigų, su kuriomis jis dalijasi informacija, sąrašą. [135 pakeit.]

31 straipsnis

Asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms

1.  Jei tai reikalinga Europolo funkcijų vykdymui, jis gali perduoti asmens duomenis trečiosios šalies valdžios institucijai ar tarptautinei organizacijai remdamasis:

a)  Komisijos sprendimu, priimtu pagal [Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB 25 ir 31 straipsnius], kuriuo pripažįstama, kad toje šalyje ar tarptautinėje organizacijoje arba tos šalies ar tarptautinės organizacijos informacijos tvarkymo sektoriuje užtikrinama tinkama duomenų apsauga (apsaugos adekvatumo sprendimas); arba

b)  Sąjungos ir tos trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriuo užtikrinamas pakankamas privatumo ir pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugos lygis; arba

c)  bendradarbiavimo susitarimu, sudarytu Europolo ir tos trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos pagal Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsnį prieš įsigaliojant šiam reglamentui.

Šie bendradarbiavimo susitarimai iš dalies pakeičiami per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo ir pakeičiami nauju susitarimu pagal b punktą. [136 pakeit.]

Tokiam informacijos perdavimui leidimo nereikia Prieš derybas dėl b punkte minimo tarptautinio susitarimo, jų metu ir ypač prieš priimant derybų įgaliojimus ir prieš sudarant susitarimą laiku konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

Europolas viešai savo interneto svetainėje paskelbia reguliariai atnaujinamą savo tarptautinių ir bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis sąrašą. [137 pakeit.]

Europolas gali susitarti dėl darbo tvarkos, pagal kurią bus įgyvendinami tokie susitarimai ar apsaugos adekvatumo sprendimai.

2.  Tam tikrais atvejais vykdomasis direktorius, nukrypdamas nuo šio straipsnio 1 dalies ir laikydamasis diskretiškumo, konfidencialumo ir proporcingumo įsipareigojimų, gali leisti perduoti asmens duomenis trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms, jeigu:

a)  perduoti duomenis perduoti tikrai būtina, kad būtų apsaugoti svarbiausi vienos ar kelių valstybių narių gyvybiniai duomenų subjekto arba kito asmens interesai, atitinkantys Europolo tikslus, arba

b)  duomenis perduoti tikrai būtina, kad būtų išvengta gresiančio nusikaltimo ar teroristinių nusikaltimų pavojaus apsaugoti teisėti duomenų subjekto interesai, kai tai numatyta asmens duomenis perduodančios valstybės narės ar trečiosios šalies teisės aktuose, arba

c)  duomenis perduoti būtina ar teisiškai privaloma dėl svarbaus viešojo intereso ar siekiant pagrįsti, pareikšti arba apginti teisinius reikalavimus, kad būtų užkirstas kelias tiesioginei ir didelei grėsmei valstybės narės arba trečiosios šalies visuomenės saugumui, arba

d)  konkrečiu atveju duomenis perduoti būtina, kad būtų apsaugoti gyvybiniai duomenų subjekto arba kito asmens interesai siekiant vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar traukimą baudžiamojon atsakomybėn už jas arba užtikrinti baudžiamųjų sankcijų vykdymą, arba

da)  atskirais atvejais perduoti duomenis būtina, kad būtų nustatyti, vykdomi ar ginami teisiniai reikalavimai, susiję su konkrečių nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, nustatymu ar traukimu baudžiamojon atsakomybėn už jas arba konkrečių baudžiamųjų sankcijų vykdymu.

Vykdomasis direktorius visais atvejais vertina atitinkamoje trečiojoje šalyje arba tarptautinėje organizacijoje taikomą duomenų apsaugos lygį, atsižvelgdamas į duomenų pobūdį, tikslus, kuriems šie duomenys skirti, numatyto tvarkymo trukmę, toje šalyje taikomas bendras ir specialias duomenų apsaugos nuostatas ir tai, ar buvo priimtos specialios Europolo nustatytos sąlygos dėl duomenų.

Nukrypti leidžiančios nuostatos netaikomos sisteminiams, itin dideliems ar struktūriniams perdavimams.

Be to, atsižvelgdama į nurodydamas tinkamas privatumo ir asmens pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos garantijas, valdyba, gavusi Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sutikimą, pareigūnas gali suteikti leidimą arba daugkartinį leidimą perduoti duomenis šio straipsnio a–d punktuose nurodytais atvejais, kurio galiojimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip vieni metai ir kuris gali būti pratęsiamas. [138 pakeit.]

3.  Apie tai, kad buvo pritaikyta šio straipsnio 2 dalis, vykdomasis direktorius nedelsdamas informuoja valdybą ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną. [139 pakeit.]

3a.  Europolas detaliai registruoja visus pagal šį straipsnį atliekamo duomenų perdavimo atvejus. [140 pakeit.]

32 straipsnis

Iš privačių subjektų gauti asmens duomenys

1.  Jeigu tai reikalinga Europolo funkcijoms atlikti, jis gali tvarkyti privačių subjektų pateiktus asmens duomenis, su sąlyga, kad jie gauti ne tiesiogiai iš privačių subjektų, bet tik iš: [141 pakeit.]

a)  valstybės narės nacionalinio padalinio pagal nacionalinę teisę;

b)  trečiosios šalies, su kuria Europolas prieš įsigaliojant šiam reglamentui yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimą pagal Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsnį, informacinio centro; arba

c)  trečiosios šalies valdžios institucijos ar tarptautinės organizacijos, su kuria Sąjunga yra sudariusi tarptautinį susitarimą pagal SESV 218 straipsnį.

2.  Jeigu gauti duomenys gali pažeisti valstybės narės interesus, Europolas nedelsdamas praneša apie tai atitinkamos valstybės narės nacionaliniam padaliniui.

3.  Tiesiogiai Į privačius subjektus prašydamas asmens duomenų Europolas nesikreipia. [142 pakeit.]

4.  Per trejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios Komisija įvertina, ar reikia numatyti galimybę tiesiogiai keistis asmens duomenimis su privačiais subjektais ir kokios būtų to pasekmės. Tame vertinime, be kita ko, nurodomos priežastys, dėl kurių Europolui reikia keistis asmens duomenimis su privačiais subjektais.

33 straipsnis

Iš privačių asmenų gauta informacija

1.  Privačių asmenų pateiktą informaciją, įskaitant asmens duomenis, Europolas gali tvarkyti su sąlyga, kad ji gauta iš:

a)  valstybės narės nacionalinio padalinio pagal nacionalinę teisę;

b)  trečiosios šalies, su kuria Europolas prieš įsigaliojant šiam reglamentui yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimą pagal Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsnį, informacinio centro; arba

c)  trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos, su kuria Europos Sąjunga yra sudariusi tarptautinį susitarimą pagal SESV 218 straipsnį, valdžios institucijos.

2.  Informaciją, įskaitant asmens duomenis, gautus iš trečiojoje šalyje, su kuria nėra sudarytas tarptautinis susitarimas (nei pagal Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsnį, nei pagal SESV 218 straipsnį), gyvenančio privataus asmens Europolas gali perduoti tik valstybei narei ar atitinkamai trečiajai šaliai, su kuria toks tarptautinis susitarimas yra sudarytas.

3.  Į privačius asmenis prašydamas informacijos Europolas nesikreipia. [143 pakeit.]

VII skyrius

DUOMENŲ APSAUGOS PRIEMONĖS

34 straipsnis

Bendrieji duomenų apsaugos principai

1.  Asmens duomenys:

a)  tvarkomi sąžiningai ir teisėtai, sąžiningai ir skaidriai, taip pat juos galima patikrinti duomenų subjekto atžvilgiu;

b)  renkami tik nustatytais, aiškiais ir teisėtais tikslais ir negali būti toliau tvarkomi nesilaikant šių tikslų; toliau tvarkyti asmens duomenis istoriniais, statistiniais ar moksliniais tikslais galima Europolui nustačius tinkamas apsaugos priemones, visų pirma tokias, kuriomis užtikrinama, kad duomenys nebus tvarkomi kitais tikslais;

c)  adekvatūs, tinkami ir ne išsamesni, nei reikia ir apriboti duomenimis, būtinais siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi; jie tvarkomi tik tiek ir tol, kol tikslų negalima pasiekti tvarkant asmens duomenų neapimančios informacijos;

d)  tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų įmanomų priemonių, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami ar ištaisomi;

e)  saugomi laikomi tokiu būdu pavidalu, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti duomenų subjekto tapatybę, ir ne ilgiau nei reikia pasiekti tikslams tai yra reikalinga tais tikslais, dėl kurių asmens duomenys tvarkomi;

ea)  tvarkomi taip, kad duomenų subjektai galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis;

eb)  tvarkomi taip, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų apsaugoti nuo tvarkymo be leidimo arba neteisėto tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo;

ec)  tvarkomi tik tinkamai įgaliotų darbuotojų, kuriems jų reikia savo užduotims vykdyti.

1a.  Europolas viešai paskelbia dokumentą, kuriame suprantamai išdėstytos nuostatos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu ir būdais, kuriais duomenų subjektai gali naudotis savo teisėmis. [144 pakeit.]

35 straipsnis

Skirtingi asmens duomenų tikslumo ir patikimumo laipsniai

1.  Informaciją teikianti valstybė narė kuo tiksliau įvertina valstybės narės informacijos šaltinius naudodamasi tokiais šaltinių įvertinimo kodais: [145 pakeit.]

A: neabejojama šaltinio autentiškumu, patikimumu ir kompetencija, arba informacija gauta iš šaltinio, kuris visada buvo patikimas;

B: informacija gauta iš šaltinio, kuris dažniausiai buvo patikimas;

C: informacija gauta iš šaltinio, kuris dažniausiai buvo nepatikimas;

X: informacijos šaltinio patikimumo įvertinti neįmanoma.

2.  Informaciją teikianti valstybė narė kuo tiksliau įvertina valstybės narės informaciją naudodamasi tokiais informacijos įvertinimo kodais: [146 pakeit.]

(1): informacija, dėl kurios patikimumo abejonių nėra;

(2): informacija, šaltiniui žinoma asmeniškai, tačiau ją perduodančiam pareigūnui asmeniškai nežinoma;

(3): informacija, šaltiniui asmeniškai nežinoma, tačiau patvirtinta kitos turimos informacijos;

(4): šaltiniui asmeniškai nežinoma ir nepatvirtinta informacija.

3.  Jeigu remdamasis jau turima informacija Europolas nusprendžia, kad įvertinimą reikia patikslinti, jis praneša apie tai atitinkamoms valstybėms narėms ir pradeda tartis dėl įvertinimo pakeitimo. Kol susitarimas nepasiektas, Europolas įvertinimo keisti negali.

4.  Gavęs iš valstybės narės informaciją be jos įvertinimo, Europolas stengiasi kuo tiksliau įvertinti įvertina šaltinio patikimumą remdamasis savo jau turima informacija. Konkretūs duomenys ir informacija vertinami gavus juos pateikusios valstybės narės sutikimą. Valstybė narė taip pat gali iš esmės sutikti su Europolo tam tikrų duomenų ir šaltinių tipų vertinimu. Jei konkrečiu atveju nesusitariama, o principinio susitarimo nėra, Europolas įvertina informaciją ar duomenis ir priskiria tokiai informacijai ar duomenims šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus įvertinimo kodus „X“ ir „4“. [147 pakeit.]

5.  Šis straipsnis taip pat taikomas Europolo gaunamiems duomenims ar informacijai iš trečiosios šalies, tarptautinės organizacijos ar Sąjungos įstaigos.

6.  Iš viešųjų šaltinių gautą informaciją Europolas įvertina taikydamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse pateiktus (X) ir (4) kodus. [148 pakeit.]

36 straipsnis

Specialiųjų kategorijų asmens duomenų ir kitų kategorijų duomenų tvarkymas

1.  Nusikaltimų aukų, liudytojų ar kitų asmenų, galinčių pateikti informacijos apie nusikaltimus, taip pat asmenų iki 18 metų asmens duomenis tvarkyti draudžiama, nebent tai tikrai būtina ir tinkamai pagrįsta nusikaltimų prevencijai ar kovai su jais siekiant Europolo tikslų. [149 pakeit.]

2.  Draudžiama automatiniu ar kitais būdais tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar, etninę ar socialinę kilmę, politines pažiūras, religiją ar tikėjimą, narystę profesinėse sąjungose, taip pat duomenis apie sveikatą ar lytinį gyvenimą, nebent tai tikrai būtina ir tinkamai pagrįsta nusikaltimų prevencijai ar kovai su jais siekiant Europolo tikslų ir tokie duomenys papildo kitus Europolo jau tvarkytus asmens duomenis. [150 pakeit.]

3.  Prieigą prie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmens duomenų turi tik Europolas. Jei prieiga prie šių duomenų reikalinga pareigūnų funkcijų vykdymui, vykdomasis direktorius suteikia ribotam skaičiui pareigūnų atitinkamus įgaliojimus.

4.  Teisinių pasekmių turintis sprendimas negali būti priimamas remiantis vien šio straipsnio 2 dalyje nurodytais automatiškai sutvarkytais duomenimis, nebent priimti tokį sprendimą tiesiogiai leidžia nacionaliniai ar Sąjungos teisės aktai arba, jei būtina, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. [151 pakeit.]

5.  Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmens duomenys negali būti perduodami valstybėms narėms, Sąjungos įstaigoms, trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms, nebent tai tikrai būtina ir tinkamai pagrįsta konkrečiu atveju siekiant Europolo tikslų. Toks perdavimas vykdomas pagal šio reglamento VI skyriaus nuostatas. [152 pakeit.]

6.  Kas šešis mėnesius Europolas teikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui visų savo tvarkytų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmens duomenų apžvalgą.

37 straipsnis

Asmens duomenų saugojimo ir ištrynimo terminai

1.  Savo tvarkomus asmens duomenis Europolas saugo ne ilgiau nei tikrai būtina tikslams, kuriais jie tvarkomi, pasiekti. [153 pakeit.]

2.  Bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip po trejų metų nuo asmens duomenų tvarkymo pradžios, Europolas iš naujo įvertina, ar reikia juos toliau saugoti. Jeigu duomenis reikia toliau saugoti, nes tai vis dar būtina Europolo funkcijų vykdymui, jis gali nuspręsti saugoti asmens duomenis iki kito vertinimo, kuris bus atliekamas dar po trejų metų. Priežastys, dėl kurių saugojimas pratęsiamas, pagrindžiamos raštu. Jei sprendimas dėl tolesnio duomenų saugojimo nepriimamas, po trejų metų duomenys automatiškai ištrinami.

3.  Jeigu 36 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų duomenys saugomi ilgiau kaip penkerius metus, apie tai pranešama Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

4.  Jeigu perduodama duomenis valstybė narė, Sąjungos įstaiga, trečioji šalis ar tarptautinė organizacija nustato kokius nors 25 straipsnio 2 dalyje nurodytus apribojimus, pagal kuriuos asmens duomenys turi būti ištrinti ar sunaikinti anksčiau, Europolas ištrina juos laikydamasis šių apribojimų. Jeigu tolesnis duomenų saugojimas reikalingas Europolo funkcijų vykdymui, remdamasis išsamesne nei duomenų pateikėjo turima informacija Europolas prašo duomenų pateikėjo leidimo toliau saugoti duomenis ir pagrindžia tokį prašymą.

5.  Ištrynusi Europolui pateiktus duomenis iš savo nacionalinės duomenų bazės, valstybė narė, Sąjungos įstaiga, trečioji šalis ar tarptautinė organizacija praneša apie tai Europolui. Europolas ištrina duomenis, nebent, remiantis išsamesne nei duomenų pateikėjo turima informacija, paaiškėja, kad tolesnis šių duomenų saugojimas reikalingas siekiant Europolo tikslų. Europolas praneša duomenų pateikėjui apie tolesnį tokių duomenų saugojimą ir pagrindžia, kodėl tai reikalinga.

6.  Asmens duomenys neištrinami, jeigu:

a)  tai pažeistų duomenų subjekto, kuriam reikalinga apsauga, interesus. Tokiu atveju Tokiais atvejais duomenys gali būti naudojami tik gavus aiškų rašytinį duomenų subjekto sutikimą; [154 pakeit.]

b)  duomenų subjektas teigia, kad jie netikslūs – tiek laiko, kiek valstybėms narėms ar Europolui reikia jų tikslumui patikrinti;

c)  asmens duomenis reikia išsaugoti, nes jie bus naudojami kaip įrodymas arba teisiniams reikalavimams nustatyti, pareikšti ar apginti; [155 pakeit.]

d)  duomenų subjektas nesutinka, kad jie būtų ištrinti, ir prašo naudoti juos taikant apribojimus.

38 straipsnis

Tvarkymo saugumas

1.  Europolas imasi reikiamų techninių ir organizacinių priemonių asmens duomenų apsaugai nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo arba neteisėto atskleidimo, pakeitimo ir nutekėjimo arba bet kokio kito neteisėto tvarkymo.

2.  Automatinio duomenų tvarkymo srityje Europolas imasi priemonių, kurių tikslas:

a)  nesuteikti neįgaliotiems asmenims prieigos prie duomenų tvarkymo įrangos, naudojamos asmens duomenims tvarkyti (prieigos prie įrangos kontrolė);

b)  užkirsti kelią neteisėtam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar pašalinimui (duomenų laikmenų kontrolė);

c)  užkirsti kelią neteisėtam duomenų įvedimui ir neteisėtam saugomų asmens duomenų tikrinimui, keitimui ar ištrynimui (duomenų saugojimo kontrolė);

d)  neleisti neįgaliotiems asmenims, kurie naudoja duomenų perdavimo įrangą, naudotis automatizuoto duomenų tvarkymo sistemomis (naudotojo kontrolė);

e)  užtikrinti, kad asmenys, turintys leidimą naudotis automatizuota duomenų tvarkymo sistema, turėtų prieigą tik prie tų duomenų, su kuriais susipažinti jiems suteiktas leidimas (susipažinimo su duomenimis kontrolė);

f)  užtikrinti, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti, kokioms įstaigoms asmens duomenys gali būti perduoti arba buvo perduoti naudojant duomenų perdavimo įrangą (duomenų perdavimo kontrolė);

g)  užtikrinti, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti, kurie asmens duomenys buvo įvesti į automatizuotas duomenų tvarkymo sistemas bei kada ir kas duomenis įvedė (duomenų įvedimo kontrolė);

ga)  užtikrinti, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti, kurie darbuotojai ir kada susipažino su kuriais duomenimis (susipažinimo su duomenimis registras); [156 pakeit.]

h)  užkirsti kelią neteisėtam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, pakeitimui arba ištrynimui asmens duomenų perdavimo metu arba duomenų laikmenos gabenimo metu (duomenų gabenimo kontrolė);

i)  užtikrinti, kad pertraukties atveju būtų galima nedelsiant atkurti įdiegtų sistemų veiklą (duomenų atkūrimas);

j)  užtikrinti, kad sistemos funkcijos nepriekaištingai veiktų, kad apie pastebėtas veikimo klaidas būtų nedelsiant pranešama (patikimumas) ir kad saugomi duomenys nebūtų sugadinami dėl sistemos klaidų (vientisumas).

3.  Europolas ir valstybės narės nustato mechanizmus, užtikrinančius, kad saugumo reikalavimai būtų tenkinami visoje informacinėje sistemoje.

38a straipsnis

Projektuojant numatyta ir standartizuota duomenų apsauga

1.  Europolas įgyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones ir procedūras taip, kad duomenų tvarkymas atitiktų pagal šį reglamentą priimtų nuostatų reikalavimus ir užtikrintų duomenų subjekto teisių apsaugą.

2.  Europolas įgyvendina mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad savaime būtų tvarkomi tik tie duomenys, kurie reikalingi siekiant to tvarkymo tikslų. [157 pakeit.]

38b straipsnis

Pranešimas Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui apie asmens duomenų apsaugos pažeidimus

1.  Jeigu pažeidžiama asmens duomenų apsauga, Europolas nedelsdamas ir, jeigu įmanoma, per 24 valandas po to, kai apie šį asmens duomenų apsaugos pažeidimą sužinojo, praneša Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Paprašytas Europolas pateikia motyvuotą pagrindimą tais atvejais, kai pranešimas nepadaromas per 24 valandas.

2.  1 dalyje nurodytame pranešime bent:

a)  apibūdinamas asmens duomenų apsaugos pažeidimo pobūdis, įskaitant susijusių duomenų subjektų kategorijas ir jų skaičių ir susijusių duomenų įrašų kategorijas ir jų skaičių;

b)  rekomenduojamos priemonės galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimo neigiamų pasekmių sušvelninimui;

c)  aprašomos galimos asmens duomenų apsaugos pažeidimo pasekmės;

d)  aprašomos priemonės, kurias siūlo arba kurių ėmėsi duomenų valdytojas, reaguodamas į asmens duomenų apsaugos pažeidimą.

3.  Europolas dokumentuoja visus asmens duomenų apsaugos pažeidimus kartu su pažeidimo aplinkybėmis, jo poveikiu ir taisomaisiais veiksmais, taip sudarydamas galimybę Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui patikrinti, kaip laikomasi šio straipsnio. [158 pakeit.]

38c straipsnis

Pranešimas duomenų subjektui apie asmens duomenų apsaugos pažeidimus

1.  Jeigu 38b straipsnyje nurodytas asmens duomenų pažeidimas gali neigiamai paveikti duomenų subjekto asmens duomenų apsaugą arba privatumą, Europolas nedelsdamas apie šį asmens duomenų apsaugos pažeidimą praneša duomenų subjektui.

2.  Pranešime 1 dalyje nurodytam duomenų subjektui apibūdinamas asmens duomenų apsaugos pažeidimo pobūdis ir pateikiami 44 straipsnyje nurodyto duomenų apsaugos pareigūno kontaktiniai duomenys.

3.  Duomenų subjektui pranešti apie asmens duomenų apsaugos pažeidimą nereikia, jeigu Europolas Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui įrodo, kad jis įdiegė tinkamas technologines apsaugos priemones ir kad tos priemonės buvo taikomos asmens duomenims, kurių apsauga pažeista. Dėl šių technologinių apsaugos priemonių duomenys turėtų būti nesuprantami niekam, kas neturi leidimo su jais susipažinti.

4.  Pranešimas duomenų subjektui gali būti atidėtas, apribotas arba nepateiktas, jeigu tinkamai atsižvelgiant į atitinkamo asmens teisėtus interesus tai yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant:

a)  netrukdyti atlikti oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras;

b)  nepakenkti nusikalstamų veikų prevencijai, nustatymui, tyrimui ir traukimui baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymui;

c)  užtikrinti visuomenės saugumą ir nacionalinį saugumą;

d)  saugoti trečiųjų asmenų teises ir laisves. [159 pakeit.]

39 straipsnis

Duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis

1.  Bet kuris duomenų subjektas turi teisę kas tam tikrą laiką sužinoti, ar Europolas tvarko jo asmens duomenis. Jei tokie asmens duomenys tvarkomi, Europolas duomenų subjektui pateikia bent: [160 pakeit.]

a)  informaciją, ar jo asmens duomenys tvarkomi, ar ne;

b)  bent jau informaciją apie tvarkymo tikslą, tvarkomų duomenų kategoriją, laikotarpį, per kurį duomenys bus saugomi, ir gavėjus, kuriems šie duomenys atskleisti; [161 pakeit.]

c)  suprantamai išdėstytą informaciją apie tai, kokie duomenys yra tvarkomi ir visą turimą informaciją apie jų šaltinius;

ca)  informaciją apie teisinį pagrindą, kuriuo remiantis duomenys yra perduodami; [162 pakeit.]

cb)  informaciją apie tai, kad jis turi teisę prašyti Europolo duomenų subjekto asmens duomenis ištaisyti, ištrinti arba apriboti jų tvarkymą; [163 pakeit.]

cc)  tvarkomų duomenų kopiją. [164 pakeit.]

2.  Norėdamas pasinaudoti šia prieigos prie asmens duomenų teise susipažinti su duomenimis, bet kuris duomenų subjektas gali be didesnių išlaidų nemokamai pateikti pasirinktos valstybės narės institucijai atitinkamą prašymą. Ši institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo, perduoda jį Europolui. Europolas patvirtina tokio prašymo gavimą. [165 ir 234 pakeit.]

3.  Europolas nedelsdamas, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo iš nacionalinės institucijos gavimo, į jį atsako. [166 pakeit.]

4.  Prieš priimdamas sprendimą Europolas pasitaria su kompetentingomis atitinkamos valstybės narės institucijomis. Sprendimas dėl duomenų prieigos gali būti priimamas tik Europolui glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kurioms duomenų subjekto prieiga prie šių duomenų turėtų tiesioginį poveikį. Jeigu valstybė narė nesutinka su siūlomu Europolo atsakymu, ji praneša Europolui tokio nesutikimo priežastis.

5.  Prieiga prie asmens duomenų nesuteikiama arba suteikiama su apribojimais, jeigu tai būtina Atsakant į pagal 1 dalį pateiktą prašymą, atsisakoma suteikti informaciją, jei toks dalinis arba visiškas atsisakymas yra būtina priemonė siekiant: [167 pakeit.]

a)  kad Europolas galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas;

b)  kad valstybėse narėse būtų užtikrintas saugumas ir viešoji tvarka arba užkirstas kelias nusikaltimui;

c)  siekiant užtikrinti, kad nebus pakenkta nacionaliniams tyrimams;

d)  trečiųjų asmenų teisių ir laisvių apsaugai.

Priimant bet kokį sprendimą apriboti arba atsisakyti teikti informaciją, kurios prašoma, atsižvelgiama į pagrindines teises ir duomenų subjekto interesus. [168 pakeit.]

6.  Europolas raštu informuoja duomenų subjektą, kad prieiga nesuteikiama arba suteikiama su apribojimais, nurodo tokio sprendimo priežastis ir jo teisę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Informacijos apie faktines ir teisines priežastis, kuriomis grindžiamas sprendimas, galima neatskleisti, jeigu tokios informacijos pateikimas pažeistų šio straipsnio 5 dalyje nustatytą apribojimą.

40 straipsnis

Teisė taisyti, trinti ir blokuoti duomenis

1.  Bet kuris duomenų subjektas turi teisę prašyti Europolo ištaisyti jo asmens duomenis, jei jie neteisingi, ir – kai tai įmanoma ir reikalinga – juos papildyti ar atnaujinti. [169 pakeit.]

2.  Bet kuris duomenų subjektas turi teisę prašyti Europolo ištrinti jo asmens duomenis, jei jie nebereikalingi siekiant tikslų, kuriais jie buvo teisėtai surinkti ar teisėtai toliau tvarkomi.

3.  Jei yra pagrindo manyti, kad asmens duomenų ištrynimas gali pakenkti teisėtiems duomenų subjekto interesams, jie neištrinami, o užblokuojami. Užblokuoti duomenys tvarkomi tik siekiant tikslų, dėl kurių jie nebuvo ištrinti.

4.  Jeigu šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti Europolo turimi duomenys buvo pateikti trečiųjų šalių, tarptautinių organizacijų arba yra paties Europolo atliktos analizės rezultatas, tokius duomenis Europolas ištaiso, ištrina arba užblokuoja ir prireikus informuoja šių duomenų rengėjus. [170 pakeit.]

5.  Jeigu šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus Europolo turimus duomenis valstybės narės Europolui pateikė tiesiogiai, tokius duomenis atitinkamos valstybės narės, bendradarbiaudamos su Europolu, ištaiso, ištrina arba užblokuoja.

6.  Jeigu kitomis tinkamomis priemonėmis buvo perduoti neteisingi duomenys, jeigu klaidos valstybių narių pateiktuose duomenyse atsirado dėl netinkamo jų perdavimo arba perdavimo pažeidžiant šį reglamentą arba dėl to, kad duomenys buvo Europolo netinkamai, pažeidžiant šį reglamentą, įvesti, perimti ar saugomi, Europolas, bendradarbiaudamas su atitinkamomis valstybėmis narėmis, tokius duomenis ištaiso arba ištrina.

7.  Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytais atvejais visiems tokių duomenų gavėjams nedelsiant apie tai pranešama. Gavėjai, vadovaudamiesi jiems taikomomis taisyklėmis, atitinkamai ištaiso, ištrina arba užblokuoja šiuos duomenis savo sistemose.

8.  Nedelsdamas ir ne vėliau kaip per tris mėnesius, Europolas raštu praneša duomenų subjektui, kad jo duomenys ištaisyti, ištrinti arba užblokuoti.

9.  Europolas raštu praneša duomenų subjektui apie atsisakymą ištaisyti, ištrinti ar užblokuoti duomenis ir apie galimybę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pradėti teisminę procedūrą.

41 straipsnis

Atsakomybė už duomenų apsaugą

1.  Asmens duomenis Europolas saugo taip, kad būtų įmanoma nustatyti jų šaltinį, kaip nurodyta 23 straipsnyje.

1a.  Europolas saugo asmens duomenis taip, kad juos būtų galima pataisyti arba ištrinti. [171 pakeit.]

2.  Atsakomybė už asmens duomenų kokybę pagal 34 straipsnio d punktą tenka asmens duomenis Europolui pateikusiai valstybei narei, o už Sąjungos įstaigų, trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų pateiktų asmens duomenų, taip pat Europolo iš viešųjų šaltinių surinktų asmens duomenų kokybę – Europolui. Sąjungos įstaigoms tenka atsakomybė už duomenų kokybę iki duomenų perdavimo, įskaitant jų perdavimo momentą. [172 pakeit.]

3.  Už 34 straipsnio a, b, c ir e punktuose išdėstytų principų įgyvendinimą atsako Europolas.

4.  Už perdavimo teisėtumą taikytinus duomenų apsaugos principus atsako: [173 pakeit.]

a)  duomenis pateikusi valstybė narė, jeigu asmens duomenis Europolui pateikia valstybės narės, ir

b)  Europolas, jeigu asmens duomenis valstybėms narėms, trečiosioms šalims arba tarptautinėms organizacijoms pateikė Europolas.

5.  Europolui ir Sąjungos įstaigoms keičiantis asmens duomenimis, už jų perdavimo teisėtumą atsako Europolas. Nepažeidžiant pastarojo sakinio, jeigu Europolas perduoda duomenis gavėjo prašymu, už šio perdavimo teisėtumą atsako ir Europolas, ir duomenų gavėjas. Be to, Europolas atsako už visas savo atliekamas duomenų tvarkymo operacijas.

Europolas patikrina duomenų gavėjo kompetenciją ir įvertina poreikį duomenis perduoti. Iškilus abejonių dėl poreikio, Europolas prašo duomenų gavėją pateikti daugiau informacijos. Duomenų gavėjas užtikrina, kad poreikis perduoti duomenis galėtų būti patikrintas. Duomenų gavėjas asmens duomenis tvarko tik tais tikslais, kuriais jie perduoti. [174 pakeit.]

42 straipsnis

Išankstinė patikra

1.  Išankstinė asmens duomenų, kurie bus įtraukti į naujus susistemintus rinkinius, tvarkymo patikra atliekama prieš bet kokias duomenų tvarkymo operacijas, kuriomis siekiama vieno arba kelių tikslų, susijusių su jo pagrindine veikla, jeigu: [175 pakeit.]

a)  tvarkytini duomenys patenka į 36 straipsnio 2 dalyje nurodytas specialiąsias kategorijas;

b)  dėl duomenų tvarkymo pobūdžio, visų pirma dėl naujų technologijų, mechanizmų ar procedūrų, kyla konkreti grėsmė duomenų subjektų pagrindinėms teisėms ir laisvėms, visų pirma jų asmens duomenų apsaugai.

2.  Išankstines patikras atlieka Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, remdamasis duomenų apsaugos pareigūno pranešimu, o šis, abejodamas dėl išankstinės patikros reikalingumo, konsultuojasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

3.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pateikia savo nuomonę per du mėnesius nuo pranešimo gavimo. Šio termino skaičiavimas gali būti bet kada sustabdytas, kol Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas negaus papildomos jo paprašytos informacijos. Be to, sudėtingais atvejais Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas gali pratęsti šį terminą dar dviem mėnesiais. Pratęsti galima ne daugiau kaip du kartus. Apie tokį sprendimą Europolui turi būti pranešama nesibaigus pradiniam dviejų mėnesių laikotarpiui. [176 pakeit.]

Jeigu per dviejų mėnesių arba pratęstą laikotarpį nuomonė nepateikiama, laikoma, kad ji teigiama.

Jeigu Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pareiškia nuomonę, kad duomenų tvarkymo atveju, apie kurį pranešta, gali būti pažeistos kokios nors šio reglamento nuostatos, jis, jei įmanoma, pasiūlo, kaip tų pažeidimų išvengti. Jeigu Europolas nepadaro atitinkamų tvarkymo operacijos pakeitimų, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas gali pasinaudoti 46 straipsnio 3 dalimi jam suteiktais įgaliojimais.

4.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas registruoja visas tvarkymo operacijas, apie kurias jam buvo pranešta pagal šio straipsnio 1 dalį. Šie registro duomenys įtraukiami į Reglamento (EB) Nr. 45/2001 27 straipsnio 5 dalyje nurodytą registrą.

43 straipsnis

Įrašų registravimas ir dokumentavimas

1.  Duomenų tvarkymo teisėtumo kontrolės, vidaus priežiūros ir duomenų vientisumo bei saugumo užtikrinimo tikslais Europolas registruoja įrašus apie asmens duomenų rinkimą, keitimą, prieigą, paiešką, atskleidimą, sujungimą ar ištrynimą. Tokie įrašai ar dokumentai ištrinami po trejų metų, nebent duomenys reikalingi tęstinei kontrolei. Įrašų negalima keisti. [177 pakeit.]

2.  Pagal šio straipsnio 1 dalį padaryti įrašai ar parengti dokumentai paprašius pateikiami Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui duomenų apsaugos kontrolei. Šią informaciją Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas naudoja tik siekdamas užtikrinti duomenų apsaugą ir tinkamą duomenų tvarkymą bei duomenų vientisumą ir saugumą.

44 straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūnas

1.  Vieną darbuotoją Europolo valdyba skiria duomenų apsaugos pareigūnu. Savo funkcijas jis vykdo nepriklausomai.

2.  Duomenų apsaugos pareigūnas išrenkamas atsižvelgiant į asmenines ir profesines savybes, ypač į specialiąsias duomenų apsaugos žinias.

3.  Duomenų apsaugos pareigūnas turi būti atrenkamas taip, kad jam vykdant tarnybines duomenų apsaugos pareigūno pareigas, ypač taikant šio reglamento nuostatas, ir kitas oficialias funkcijas nekiltų interesų konfliktas.

4.  Duomenų apsaugos pareigūnas skiriamas dvejų–penkerių metų kadencijai. Jo kadencija gali būti pratęsiama ne ilgesniam kaip dešimties metų laikotarpiui. Jį paskyrusi Sąjungos institucija ar įstaiga, būtinai gavusi Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno pritarimą, gali atleisti jį iš duomenų apsaugos pareigūno pareigų, jeigu jis nebeatitinka pareigybei keliamų reikalavimų.

5.  Duomenų apsaugos pareigūno paskyrimą jį paskyrusi institucija ar įstaiga įregistruoja Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno registre.

6.  Duomenų apsaugos pareigūnui negali būti nurodoma, kaip jam vykdyti savo funkcijas.

7.  Svarbiausi duomenų apsaugos pareigūno uždaviniai, susiję su asmens duomenimis, išskyrus Europolo darbuotojų asmens duomenis ir administracinius asmens duomenis, yra:

a)  nepriklausomai užtikrinti, kad asmens duomenys įstaigos viduje būtų tvarkomi teisėtai ir laikantis taikomos šio reglamento nuostatų nuostatos dėl asmens duomenų tvarkymo; [178 pakeit.]

b)  užtikrinti, kad įrašai apie asmens duomenų perdavimą ir gavimą būtų saugomi, kaip nustatyta šiame reglamente;

c)  užtikrinti, kad duomenų subjektams paprašius jie būtų informuoti apie savo teises pagal šį reglamentą;

d)  bendradarbiauti su Europolo darbuotojais, atsakingais už procedūras, mokymą ir konsultacijas duomenų tvarkymo klausimais;

e)  bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, visų pirma 42 straipsnyje nurodytų duomenų tvarkymo operacijų klausimais; [179 pakeit.]

f)  rengti metines ataskaitas ir teikti jas valdybai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui;

fa)  būti ryšių palaikymo punktu, kai prašoma susipažinti su duomenimis pagal 39 straipsnį; [180 pakeit.]

fb)  registruoti visas Europolo vykdomas duomenų tvarkymo operacijas, prireikus įskaitant informaciją apie tikslus, duomenų kategorijas, duomenų gavėjus, duomenų tvarkymo veiksmų sustabdymo ir jų ištrynimo terminus, perdavimą trečiosioms šalims arba tarptautinėms organizacijoms ir saugumo priemones; [181 pakeit.]

fc)  registruoti saugumo incidentus ir pažeidimus, darančius poveikį operatyviniams ar administraciniams asmens duomenims. [182 pakeit.]

8.  Be to, duomenų apsaugos pareigūnas vykdo Reglamente (EB) Nr. 45/2001 numatytas funkcijas, susijusias su Europolo darbuotojų asmens duomenimis ir administraciniais asmens duomenimis. [183 pakeit.]

9.  Vykdydamas savo funkcijas duomenų apsaugos pareigūnas gali susipažinti su visais Europolo tvarkomais duomenimis ir patekti į visas Europolo patalpas. Susipažinti su duomenimis jis gali bet kuriuo metu be išankstinio prašymo. [184 pakeit.]

10.  Jeigu duomenų apsaugos pareigūnas mano, kad nesilaikoma šio reglamento nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo, jis praneša apie tai vykdomajam direktoriui, prašydamas jo per nustatytą laikotarpį pašalinti pažeidimą. Vykdomajam direktoriui per nustatytą laikotarpį pažeidimo nepašalinus, duomenų apsaugos pareigūnas praneša apie tai valdybai ir suderina su ja konkretų atsakomųjų priemonių laikotarpį. Valdybai per nustatytą laikotarpį nepašalinus duomenų tvarkymo pažeidimo, duomenų apsaugos pareigūnas perduoda šį klausimą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

11.  Valdyba priima duomenų apsaugos pareigūnui taikytinas įgyvendinimo taisykles. Šiose įgyvendinimo taisyklėse, be kita ko, nustatoma atrankos į duomenų apsaugos pareigūno pareigas ir atleidimo iš jų procedūra, duomenų apsaugos pareigūno funkcijos, pareigos ir įgaliojimai bei jo nepriklausomumo apsaugos priemonės. Europolas suteikia duomenų apsaugos pareigūnui jo funkcijoms vykdyti reikalingus darbuotojus ir išteklius. Susipažinti su Europolo tvarkomais duomenimis ir pateikti į Europolo patalpas šie darbuotojai gali tik tuomet, jei tai reikalinga jų funkcijų vykdymui. Susipažinti su duomenimis jis gali bet kuriuo metu be išankstinio prašymo. [185 pakeit.]

11a.  Duomenų apsaugos pareigūnui suteikiami užduočių įgyvendinimui reikalingi ištekliai. [186 pakeit.]

45 straipsnis

Nacionalinės priežiūros institucijos vykdoma priežiūra

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę priežiūros instituciją, kurios uždavinys – pagal nacionalinę teisę nepriklausomai prižiūrėti atitinkamos valstybės narės vykdomo asmens duomenų perdavimo, paieškos ir pateikimo Europolui teisėtumą, ir tikrinti, ar tokiu perdavimu, paieška ar pateikimu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisės. Nacionalinei priežiūros institucijai pagal taikytinas nacionalines procedūras suteikiama galimybė patekti į nacionalinio padalinio ar ryšių palaikymo pareigūnų patalpas ir susipažinti su atitinkamos valstybės narės Europolui pateiktais duomenimis.

2.  Kad nacionalinės priežiūros institucijos galėtų vykdyti priežiūros funkcijas, joms suteikiama galimybė patekti į atitinkamos šalies ryšių palaikymo pareigūnų patalpas ir susipažinti su jų dokumentais.

3.  Taikydamos atitinkamas nacionalines procedūras, nacionalinės priežiūros institucijos prižiūri nacionalinių padalinių ir ryšių palaikymo pareigūnų veiklą, jei ji svarbi asmens duomenų apsaugos požiūriu. Taip pat jos informuoja Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną apie visus savo veiksmus Europolo atžvilgiu.

4.  Bet kuris asmuo turi teisę kreiptis į nacionalinę priežiūros instituciją prašydamas patikrinti, ar su juo susijusių duomenų perdavimas ar pateikimas Europolui ir atitinkamos valstybės narės prieiga prie šių duomenų yra teisėti. Ši teisė įgyvendinama pagal prašymo pateikimo valstybės narės teisę.

46 straipsnis

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno vykdoma priežiūra

1.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas atsako už šio reglamento nuostatų, susijusių su fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga Europolui tvarkant asmens duomenis, taikymo stebėjimą bei užtikrinimą ir už Europolo bei duomenų subjektų konsultavimą visais asmens duomenų tvarkymo klausimais. Šiuo tikslu jis vykdo šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas ir naudojasi šio straipsnio 3 dalimi jam suteiktais įgaliojimais.

2.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pagal šį reglamentą vykdo tokias pareigas:

a)  nagrinėja ir tiria skundus bei per pagrįstą laikotarpį informuoja duomenų subjektą apie padarytas išvadas;

b)  savo iniciatyva arba remdamasis skundu atlieka tyrimus ir per pagrįstą terminą nedelsiant informuoja duomenų subjektus apie jų išvadas; [187 pakeit.]

c)  stebi ir užtikrina šio reglamento ir visų kitų Sąjungos teisės aktų nuostatų dėl fizinių asmenų apsaugos Europolui tvarkant asmens duomenis taikymą;

d)  savo iniciatyva arba paprašius konsultacijos pataria Europolui visais asmens duomenų tvarkymo klausimais, visų pirma prieš rengiant vidaus taisykles, susijusias su pagrindinių teisių ir laisvių apsauga tvarkant asmens duomenis;

e)  nustato, pagrindžia ir viešai paskelbia 36 straipsnio 4 dalyje nurodytas išimtis, apsaugos priemones, leidimus ir sąlygas;

f)  registruoja tvarkymo operacijas, apie kurias jam pranešama pagal 42 straipsnio 1 dalį ir kurios registruojamos pagal 42 straipsnio 4 dalį;

g)  atlieka išankstinę tvarkymo operacijų, apie kurias jam pranešama, patikrą.

3.  Pagal šį reglamentą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas gali:

a)  patarti duomenų subjektams, kaip pasinaudoti savo teisėmis;

b)  įtarus, kad gali būti pažeidžiamos asmens duomenų tvarkymą reguliuojančios nuostatos, perduoti klausimą Europolui ir tam tikrais atvejais siūlyti galimus pažeidimų šalinimo ir duomenų subjektų apsaugos gerinimo būdus;

c)  nurodyti patenkinti prašymus pasinaudoti tam tikromis su duomenimis susijusiomis teisėmis, jei tokie prašymai buvo atmesti pažeidžiant 39 ir 40 straipsnius;

d)  įspėti Europolą arba pareikšti jam pastabą;

e)  nurodyti ištaisyti, užblokuoti, ištrinti ar sunaikinti visus duomenis, jeigu jie kurie buvo tvarkomi pažeidžiant asmens duomenų tvarkymo nuostatas, ir pranešti apie tokius veiksmus tretiesiems asmenims, kuriems tokie duomenys buvo atskleisti; [Pakeitimas, taikomas tekstui ne visomis kalbomis]

f)  pasiūlyti valdybai laikinai ar galutinai uždrausti visiškai ar iš dalies tvarkyti duomenis; [189 pakeit.]

g)  perduoti klausimą Europolui, o prireikus – Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

h)  Sutartyje numatytomis sąlygomis perduoti klausimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

i)  įstoti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nagrinėjamas bylas.

4.  Pagal šį reglamentą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas įgaliojamas:

a)  gauti Europolo leidimą susipažinti su visais asmens duomenimis ir visa kita jo tyrimams reikalinga informacija;

b)  gauti leidimą patekti į visas patalpas, kuriose vykdoma Europolo veikla, jei yra pagrindo manyti, kad jose vykdoma veikla, kuriai taikomas šis reglamentas.

5.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas rengia metinę Europolo priežiūros veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra Reglamento (EB) Nr. 45/2001 48 straipsnyje nurodytos Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno metinės ataskaitos dalis.

Šioje ataskaitoje pateikiama statistinė informacija, susijusi su skundais, nagrinėjimais, tyrimais, neskelbtinos informacijos tvarkymu, asmens duomenų perdavimu trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms, išankstinėmis patikromis bei pranešimais ir 3 dalyje nurodytų įgaliojimų vykdymu.

Ši ataskaita perduodama ir pristatoma Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei ir perduodama Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Remdamiesi šia ataskaita, Europos Parlamentas ir Taryba gali prašyti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno imtis papildomų veiksmų, kad būtų užtikrintas šio reglamento nuostatų taikymas. [190 pakeit.]

6.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui dirbantys darbuotojai laikosi konfidencialumo įsipareigojimo pagal 69 straipsnį.

47 straipsnis

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimas

1.  Iškilus specifinių klausimų, kuriems išspręsti reikia valstybių narių dalyvavimo, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas veikia glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, ypač jeigu Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas arba nacionalinė priežiūros institucija nustato rimtų skirtumų valstybių narių praktikoje, galimai neteisėtą duomenų perdavimą Europolo informacijos mainų kanalais arba vienai ar kelioms nacionalinėms priežiūros institucijoms pateikus klausimų dėl šio reglamento įgyvendinimo ir aiškinimo.

2.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, vykdydamas savo 46 straipsnio 2 dalyje išdėstytas pareigas, jei reikia, gali naudotis nacionalinių duomenų apsaugos priežiūros institucijų kompetencija ir patirtimi. Vykdydami veiklą, bendradarbiaudami su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, nacionalinių duomenų apsaugos priežiūros institucijų nariai ir darbuotojai, deramai atsižvelgus į subsidiarumo ir proporcingumo principus, turi lygiaverčius įgaliojimus, kaip nustatytieji 46 straipsnio 4 dalyje, ir jiems taikomi lygiaverčiai įsipareigojimai, kaip nustatytieji 46 straipsnio 6 dalyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir nacionalinės priežiūros institucijos, neviršydami savo kompetencijos ribų, keičiasi svarbia informacija, teikia tarpusavio pagalbą atliekant auditą ar patikrinimus, vertina šio reglamento aiškinimo ar taikymo sunkumus, nagrinėja nepriklausomos priežiūros vykdymo ar duomenų subjektų teisių įgyvendinimo problemas, rengia suderintus bendrų problemų sprendimų pasiūlymus ir prireikus didina informuotumą apie teises, susijusias su duomenų apsauga. [191 pakeit.]

2a.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas visapusiškai informuoja nacionalines priežiūros institucijas visais joms aktualiais klausimais. [192 pakeit.]

2b.  Tam tikrais atvejais, susijusiais su duomenimis, gautais iš vienos ar keleto valstybių narių, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas konsultuojasi su susijusiomis kompetentingomis nacionalinėmis priežiūros institucijomis. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas nepriima sprendimo dėl tolesnių veiksmų, kol susijusios kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos nepraneša jam apie savo poziciją – tai jos turi padaryti per Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nustatytą terminą, kuris yra ne trumpesnis nei du mėnesiai. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ypač atidžiai atsižvelgia į susijusių kompetentingų nacionalinių priežiūros institucijų poziciją. Kai Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ketina nesivadovauti jų pozicija, jis apie tai joms praneša ir pateikia pagrindimą. Atvejais, kurie, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomone, yra itin skubūs, jis gali nuspręsti imtis neatidėliotinų veiksmų. Tokiais atvejais Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas nedelsdamas informuoja susijusias kompetentingas nacionalines priežiūros institucijas ir pagrindžia skubų padėties pobūdį ir veiksmus, kurių ėmėsi. [193 pakeit.]

2c.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, prieš imdamasis bet kokių veiksmų, nurodytų 46 straipsnio 3 dalies e–h punktuose, konsultuojasi su susijusiomis kompetentingomis nacionalinėmis priežiūros institucijomis Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ypač atidžiai atsižvelgia į susijusių kompetentingų nacionalinių priežiūros institucijų poziciją, pateiktą per jo nustatytą terminą, kuris yra ne trumpesnis nei du mėnesiai. Kai Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ketina nesivadovauti nacionalinių priežiūros institucijų pozicija, jis apie tai joms praneša ir pateikia pagrindimą. Atvejais, kurie, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomone, yra itin skubūs, jis gali nuspręsti imtis neatidėliotinų veiksmų. Tokiais atvejais Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas nedelsdamas informuoja susijusias kompetentingas nacionalines priežiūros institucijas ir pagrindžia skubų padėties pobūdį ir veiksmus, kurių ėmėsi. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas nesiima veiksmų, jei visos nacionalinės priežiūros institucijos jį informuoja apie savo neigiamą poziciją. [194 pakeit.]

3.  Prireikus nacionalinės Nacionalinių priežiūros institucijos institucijų vadovai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas rengia posėdžius bent kartą per metus susitinka, kad aptartų strateginius ir bendrus politikos klausimus ar kitus 1 ir 2 dalyse nurodytus klausimus. Tokių posėdžių išlaidas padengia ir juos organizuoja Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. Darbo tvarkos taisyklės priimamos pirmame posėdyje. Prireikus kartu nustatomi kiti darbo metodai. [195 pakeit.]

48 straipsnis

Administraciniai asmens duomenys ir darbuotojų duomenys [196 pakeit.]

Visiems Europolo darbuotojų asmens duomenims bei Europolo saugomiems administraciniams asmens duomenims taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001. [197 pakeit.]

VIII skyrius

TEISIŲ GYNIMO PRIEMONĖS IR ATSAKOMYBĖ

49 straipsnis

Teisė pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui

1.  Bet kuris duomenų subjektas, manantis, kad jo asmens duomenų tvarkymas neatitinka šio reglamento nuostatų, turi teisę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

2.  Jeigu skundas pateikiamas dėl 39 arba 40 straipsnyje nurodyto sprendimo, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas konsultuojasi su tos valstybės narės, kurioje yra duomenų šaltinis arba kuri yra tiesiogiai su jais susijusi, nacionalinėmis priežiūros institucijomis arba kompetentingomis teisminėmis įstaigomis. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sprendimas, kuriuo kraštutiniu atveju gali būti atsisakoma suteikti kokią nors informaciją, priimamas glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaline priežiūros institucija arba kompetentinga teismine įstaiga. [198 pakeit.]

3.  Jeigu skundas susijęs su valstybės narės Europolui pateiktų duomenų tvarkymu, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad bendradarbiaujant, artimai bendradarbiaudamas su duomenis pateikusios valstybės narės nacionaline priežiūros institucija, užtikrina, kad duomenų tvarkymas atitinkamoje valstybėje narėje būtų teisėtas ir kad būtų tinkamai atlikti reikiami patikrinimai. [199 pakeit.]

4.  Jeigu skundas susijęs su ES subjektų, trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų Europolui pateiktų duomenų tvarkymu, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad Europolas būtų atlikęs visus reikiamus patikrinimus.

50 straipsnis

Teisė apskųsti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sprendimą teisme

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sprendimus galima apskųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

51 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl atsakomybės ir teisės į žalos atlyginimą

1.  Europolo sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

2.  Priimti sprendimą pagal bet kurią Europolo sudarytos sutarties arbitražinę išlygą kompetentingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

3.  Nepažeidžiant 52 straipsnio, deliktinės atsakomybės atveju Europolas, remdamasis bendraisiais principais, nustatytais visų valstybių narių įstatymuose, atlygina bet kokią žalą, kurią jo padaliniai ar darbuotojai padaro vykdydami savo pareigas.

4.  Nagrinėti ginčus dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo kompetentingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

5.  Asmeninė Europolo darbuotojų atsakomybė reglamentuojama darbo tvarkos taisyklių nuostatomis arba jų įdarbinimo sąlygomis.

52 straipsnis

Atsakomybė už neteisingą asmens duomenų tvarkymą ir teisė į žalos atlyginimą

1.  Bet kuris asmuo, patyręs žalą dėl neteisėtos duomenų tvarkymo operacijos, turi teisę reikalauti, kad tą žalą atlygintų Europolas pagal SESV 340 straipsnį arba valstybė narė, kurioje buvo padaryta žala, pagal jos nacionalinę teisę. Toks asmuo pareiškia ieškinį Europolui Europos Sąjungos Teisingumo Teisme arba valstybei narei kompetentingame tos valstybės narės teisme.

2.  Išsiskyrus Europolo ir valstybių narių nuomonei dėl to, kas turi prisiimti visą atsakomybę už asmens žalos atlyginimą pagal šio straipsnio 1 dalį, klausimas perduodamas valdybai, kuri dviejų trečdalių balsų dauguma priima sprendimą, nepažeidžiant teisės užginčyti šį sprendimą pagal SESV 263 straipsnį.

IX skyrius

PARLAMENTINĖ KONTROLĖ

53 straipsnis

Jungtinė parlamentinė kontrolė

1.  Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais Europolo veiklą prižiūri veikdami per specializuotą Jungtinę parlamentinės kontrolės grupę, kuri įsteigiama Europos Parlamento kompetentingame komitete ir kurią sudaro Europos Parlamento kompetentingo komiteto nariai ir po vieną kiekvienos valstybės narės nacionalinio parlamento kompetentingo komiteto atstovą ir pavaduojantį narį. Valstybes nares, kurių parlamentinę sistemą sudaro dviejų rūmų parlamentas, gali atstovauti po atstovą iš kiekvienų rūmų.

2.  Jungtinės parlamentinės kontrolės grupės posėdžius Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininkas visada sušaukia Europos Parlamento patalpose. Posėdžiams bendrai pirmininkauja Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininkas ir Tarybai laikinai pirmininkaujančios valstybės narės nacionalinio parlamento atstovas.

3.  Jungtinė parlamentinės kontrolės grupė stebi šio reglamento nuostatų taikymą, visų pirma, jų poveikį fizinių asmenų pagrindinėms teisėms ir laisvėms.

4.  Šiuo tikslu Jungtinė parlamentinės kontrolės grupė vykdo tokias pareigas:

1.  a) Valdybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius atvyksta į Europos Parlamentą jo arba nacionalinių parlamentų prašymu aptarti su Europolu susijusių klausimų atsižvelgiant į diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimus. Grupė gali nuspręsti į savo posėdžius prireikus pakviesti kitus reikiamus asmenis;

2.   b) Europolo veiklos parlamentinę kontrolę pagal šį reglamentą atlieka/vykdo Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas atvyksta į Jungtinę parlamentinės kontrolės grupę jos prašymu bent kartą per metus aptarti su fizinių asmenų pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis ir ypač su asmeninių duomenų apsauga susijusių klausimų, kiek tai apima Europolo veiklą, prireikus atsižvelgiant į diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimus.

Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei pateikiami šie dokumentai ir aptariami šie klausimai:

–  15 straipsnyje nurodytų metinių ir daugiamečių darbo programų planai;

–  14 straipsnyje nurodyta konsoliduotoji metinė Europolo veiklos ataskaita;

–  46 straipsnyje nurodyta Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno Europolo priežiūros veiklos ataskaita;

–  70 straipsnyje nurodytas Komisijos rengiamas Europolo veiksmingumo ir naudingumo įvertinimas.

Į Jungtinę parlamentinės kontrolės grupę jos prašymu atvyksta šie asmenys:

–  56 straipsnio 2 dalyje nurodyti į vykdomojo direktoriaus pareigas atrinkti kandidatai;

–  vykdomasis direktorius, kurio kadenciją ketinama pratęsti, kaip nurodyta 56 straipsnio 5 dalyje;

–  vykdomasis direktorius, kad praneštų apie tai, kaip vykdė savo užduotis.

Prieš atleidžiant vykdomąjį direktorių iš pareigų, administracinės valdybos pirmininkas apie tai ir apie tokio sprendimo priežastis ar motyvus informuoja Jungtinę parlamentinės kontrolės grupę.

3.   5. Be šiame reglamente nustatytų informavimo ir konsultavimo įsipareigojimų vykdymo, Europolas, prireikus atsižvelgdamas į diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimus, Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei perduoda Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams:

a)  su Europolo tikslais susijusias grėsmių vertinimo, strateginės analizės ir bendros padėties vertinimo ataskaitas, taip pat Europolo pavedimu atliktų tyrimų ir vertinimų rezultatus;

b)  pagal 31 straipsnio 1 dalį priimtą darbo tvarką.

6.  Jungtinė parlamentinės kontrolės grupė gali prašyti pateikti bet kokį susijusį dokumentą, reikalingą jos pareigoms atlikti, kuriam taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001(17) ir konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisyklės.

7.  Jungtinė parlamentinės kontrolės grupė gali Europos Parlamentui rengti išvadų suvestines dėl Europolo priežiūros veiklos. [200 pakeit.]

54 straipsnis

Europos Parlamento prieiga prie Europolo ar per jį tvarkomos įslaptintos informacijos

1.  Esant reikalui gavus duomenų teikėjo sutikimą, 53 straipsnyje numatytos Europolo veiklos parlamentinės kontrolės tikslais Europos Parlamentui ir jo Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei ir jos atstovams paprašius gali būti suteikta suteikiama prieiga prie Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos, kurią tvarko Europolas arba kuri tvarkoma per jį.

2.  Kadangi ši informacija įslaptinta ir neskelbtina, prieiga prie Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos suteikiama laikantis 69 straipsnyje nurodytų pagrindinių principų ir būtiniausių standartų. Šie Europos Parlamentui taikomų taisyklių, susijusių su įslaptintos informacijos tvarkymu(18). Kiti klausimai gali būti išsamiau aptariami Europolo ir Europos Parlamento priimtoje darbo tvarkoje. [201 pakeit.]

X skyrius

DARBUOTOJAI

55 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos bei Sąjungos institucijų susitarimu priimtos šių Pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės taikomos visiems Europolo darbuotojams, išskyrus darbuotojus, kurie pradėjus taikyti šį reglamentą jau dirbo pagal sutartis, Europolo sudarytas Europolo konvencijos pagrindu.

2.  Europole dirba laikinieji darbuotojai ir (arba) sutartininkai. Valdyba sprendžia, kurias etatų plane numatytas laikinąsias pareigybes užims tik iš valstybių narių kompetentingų institucijų įdarbinti darbuotojai. Į šias pareigybes paskirti asmenys yra laikinieji darbuotojai – su jais gali būti sudaromos tik terminuotosios darbo sutartys, kurias galima pratęsti vieną kartą fiksuotam laikotarpiui.

2a.  Paskyrimų tarnyba naudojasi visomis Tarnybos nuostatuose išdėstytomis galimybėmis ir specializuotus darbuotojus, pavyzdžiui, informacinių technologijų ekspertus, skiria į aukštesnę pareigų grupę arba lygį, atitinkantį jų kvalifikaciją, reikalingą labai gerai vykdyti agentūros uždaviniams, nustatytiems 4 straipsnyje. [202 pakeit.]

56 straipsnis

Vykdomasis direktorius

1.  Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip Europolo laikinasis darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą.

2.  Vykdomąjį direktorių skiria valdyba iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros. pagal bendradarbiavimo procedūrą, kaip išdėstyta:

a)  iš komiteto, kurį sudaro Komisijos atstovas valdyboje ir kiti du valdybos nariai, pasiūlytų ne mažiau kaip trijų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros, kandidatų, prieš paskiriant vykdomąjį direktorių, bus prašoma kreiptis į Tarybą ir Jungtinę parlamentinės kontrolės grupę ir atsakyti į klausimus;

b)  tada Jungtinė parlamentinės kontrolės grupė ir Taryba pareikš savo nuomones ir pirmenybės tvarka išvardins kandidatus;

c)  valdyba, skirdama vykdomąjį direktorių, atsižvelgs į šias nuomones .

Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi Europolui atstovauja valdybos pirmininkas.

Prieš paskyrimą valdybos atrinktas kandidatas gali būti pakviestas perskaityti pranešimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į jo narių klausimus. [203 pakeit.]

3.  Vykdomojo direktoriaus kadencija – penkeri metai. Baigiantis kadencijai Komisija atlieka įvertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus darbo rezultatus ir į Europolo ateities uždavinius bei iššūkius.

4.  Komisijos siūlymu ir atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą įvertinimą, valdyba, paprašiusi Jungtinės parlamentinės kontrolės grupės nuomonės, gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. [204 pakeit.]

5.  Jeigu valdyba ketina pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją, ji praneša apie tai Europos Parlamentui. Likus mėnesiui iki kadencijos pratęsimo vykdomasis direktorius gali būti pakviestas perkaityti kviečiamas perskaityti pranešimą kompetentingame Europos Parlamento komitete Jungtinėje parlamentinės kontrolės grupėje ir atsakyti į jo jos narių klausimus. [205 pakeit.]

6.  Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, viso laikotarpio pabaigoje kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje dalyvauti nebegali.

7.  Vykdomasis direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik valdybos sprendimu, priimtu Komisijai pasiūlius paaiškinus jį Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei ir Tarybai. [206 pakeit.]

8.  Sprendimus dėl vykdomojo direktoriaus ir (arba) vykdomojo direktoriaus pavaduotojo (-jų) paskyrimo, kadencijos pratęsimo ir atleidimo iš pareigų valdyba priima dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių balsų dauguma.

57 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pavaduotojai

1.  Vykdomajam direktoriui talkina keturi trys pavaduotojai, vienas iš kurių atsako už mokymą. Už mokymą atsakingas vykdomojo direktoriaus pavaduotojas atsako už Europolo akademiją ir jos veiklą. Kitų pavaduotojų uždavinius nustato vykdomasis direktorius. [207 pakeit.]

2.  Vykdomojo direktoriaus pavaduotojams taikomas 56 straipsnis. Prieš juos paskiriant ar atleidžiant iš pareigų konsultuojamasi su vykdomuoju direktoriumi.

58 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

1.  Europolas gali naudotis deleguotųjų nacionalinių ekspertų ar kitų agentūros neįdarbintų darbuotojų paslaugomis.

2.  Valdyba priima sprendimą, kuriame išdėstomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Europolą taisyklės.

XI skyrius

FINANSINĖS NUOSTATOS

59 straipsnis

Biudžetas

1.  Visų Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos sudaromos kiekvieniems finansiniams metams, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir įtraukiamos į Europolo biudžetą.

2.  Europolo biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3.  Europolo biudžetą sudaro į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktas Sąjungos įnašas, neatmetant kitų išteklių galimybės.

4.  Sąjungos finansavimas Europolui gali būti teikiamas sudarant įgaliojimo susitarimus ar ad hoc ir išskirtines dotacijas pagal taikytinų teisės aktų, kuriais siekiama Sąjungos politikos tikslų, nuostatas.

5.  Europolo išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės ir infrastruktūros išlaidos bei veiklos išlaidos.

60 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.  Kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos projektą kartu su etatų planu ir išsiunčia jį valdybai.

2.  Remdamasi šiuo projektu valdyba sudaro kitų finansinių metų preliminarų Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos projektą. Preliminarus Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos projektas kiekvienais metais iki [Finansiniame pagrindų reglamente nustatyta data] siunčiamas Komisijai. Iki kovo 31 d. valdyba išsiunčia Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai galutinį sąmatos projektą, kuriame taip pat pateikiamas etatų plano projektas išsiunčia ir pateikia Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei, Komisijai, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams. [208 pakeit.]

3.  Sąmatą kartu su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu Komisija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija).

4.  Remdamasi šia sąmata Komisija į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį SESV 313 ir 314 straipsniuose nustatyta tvarka pateikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sąmatas, jos nuomone, reikalingas etatų planui, ir įnašo, kuris bus mokamas iš bendrojo biudžeto, sumą.

5.  Biudžeto valdymo institucija patvirtina asignavimus Europolui skirtam įnašui.

6.  Biudžeto valdymo institucija priima Europolo etatų planą.

7.  Europolo biudžetą priima valdyba. Jis tampa galutinis galutinai priėmus bendrąjį Sąjungos biudžetą. Prireikus jis atitinkamai patikslinamas.

8.  Visiems projektams, ypač statybos, kurie greičiausiai smarkiai paveiks biudžetą, taikomos [Finansinio pagrindų reglamento] nuostatos.

61 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.  Europolo biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2.  Kiekvienais metais vykdomasis direktorius siunčia biudžeto valdymo institucijai visą informaciją, svarbią vertinimo procedūrų išvadoms.

62 straipsnis

Finansinių ataskaitų teikimas ir įvykdymo patvirtinimas

1.  Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Europolo apskaitos pareigūnas iki kovo 1 d. perduoda Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams laikinąsias finansines ataskaitas.

2.  Iki kitų finansinių metų kovo 31 d. Europolas išsiunčia Europos Parlamentui, ir pateikia Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei, Tarybai ir Audito Rūmams biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą. [209 pakeit.]

3.  Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Komisijos apskaitos pareigūnas iki kovo 31 d. išsiunčia Europolo laikinąsias finansines ataskaitas, drauge su Komisijos finansinėmis ataskaitomis, Audito Rūmams.

4.  Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Europolo laikinųjų finansinių ataskaitų pagal Finansinio reglamento 148 straipsnį, apskaitos pareigūnas parengia galutines Europolo finansines ataskaitas. Vykdomasis direktorius pateikia jas valdybai, kad ji pareikštų savo nuomonę.

5.  Valdyba pateikia nuomonę dėl Europolo galutinių finansinių ataskaitų.

6.  Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, vykdomasis direktorius iki liepos 1 d. išsiunčia galutines finansines ataskaitas kartu su valdybos nuomone Europos Parlamentui išsiunčia ir pateikia Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams. [210 pakeit.]

7.  Galutinės finansinės ataskaitos paviešinamos.

8.  Vykdomasis direktorius iki [Finansiniame pagrindų reglamente nustatyta data] išsiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų metinėje ataskaitoje pateiktas pastabas. Šį atsakymą jis išsiunčia ir valdybai.

9.  Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius pateikia jam visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, kaip nustatyta Finansinio reglamento 165 straipsnio 3 dalyje.

10.  Atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją, Europos Parlamentas kvalifikuota balsų dauguma iki N + 2 metų gegužės 15 d. patvirtina, kad vykdomasis direktorius įvykdė N metų biudžetą.

63 straipsnis

Finansinės taisyklės

1.  Europolui taikytinas finansines taisykles, pasitarusi su Komisija, priima valdyba. Jos negali nukrypti nuo [Finansinio pagrindų reglamento], išskyrus atvejus, kai to konkrečiai reikia Europolo veiklai ir yra gautas išankstinis Komisijos sutikimas. Europos Parlamentui pranešama apie kiekvieną nukrypimo atvejį. [211 pakeit.]

2.  Dėl specifikos, būdingos nacionalinių mokymo institucijų tinklo narėms – vienintelėms įstaigoms, turinčioms tam tikrų ypatumų ir techninių pajėgumų vykdyti mokymo veiklą šioje srityje, remiantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012(19) 190 straipsnio 1 dalies d punktu dotacijos joms gali būti skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus. [212 pakeit.]

XII skyrius

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

64 straipsnis

Teisinis statusas

1.  Europolas yra Sąjungos įstaiga. Jis turi juridinio asmens statusą.

2.  Kiekvienoje valstybėje narėje Europolas naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tų valstybių narių teisės aktus. Europolas gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

3.  Europolo būstinė yra Hagoje, Nyderlanduose.

65 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

1.  Europolui ir jo darbuotojams taikomas Europos Sąjungos protokolas dėl privilegijų ir imuniteto.

2.  Ryšių palaikymo pareigūnų ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai yra Nyderlandų Karalystės ir kitų valstybių narių susitarimo dalykas. Tame susitarime nustatomos privilegijos ir imunitetai, reikalingi ryšių palaikymo pareigūnams tinkamai atlikti savo užduotis.

66 straipsnis

Kalbos

1.  Europolui taikomos Reglamento Nr. 1(20) nuostatos.

2.  Europolo veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

67 straipsnis

Skaidrumas

1.  Visiems Europolo saugomiems administraciniams dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/200143. [213 pakeit.]

2.  Remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo, valdyba priima išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo Europolo dokumentams taisykles.

3.  Dėl Europolo sprendimų, priimtų pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, galima pateikti skundą ombudsmenui arba pareikšti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, laikantis SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

3a.  Europolas savo interneto svetainėje skelbia savo valdybos narių ir išorės ir vidaus ekspertų sąrašą, taip pat jų interesų deklaracijas ir gyvenimo aprašymus. Valdybos posėdžių protokolai skelbiami reguliariai. Europolas gali laikinai arba visam laikui apriboti dokumentų skelbimą, jeigu dėl šio skelbimo gali iškilti grėsmė Europolo užduočių vykdymui, atsižvelgiant į diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimus. [214 pakeit.]

67a straipsnis

Išankstinio pranešimo ir įspėjimo mechanizmas

Komisija pradeda taikyti perspėjimo sistemą, jeigu ji turi rimtų priežasčių manyti, kad valdyba ketina priimti sprendimus, kurie galėtų neatitikti Europolo įgaliojimų, pažeistų Sąjungos teisę arba prieštarautų Sąjungos politikos tikslams. Tokiais atvejais Komisija oficialiai kelia klausimą valdyboje ir prašo jos susilaikyti nuo atitinkamo sprendimo priėmimo. Jei valdyba neatsižvelgia šį prašymą, Komisija apie tai oficialiai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, siekdama greitai sureaguoti. Komisija gali prašyti valdybos susilaikyti nuo ginčytino sprendimo įgyvendinimo iki tol, kol institucijų atstovai svarsto minėtą klausimą. [215 pakeit.]

68 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.  Siekdamas palengvinti Reglamente (EB) Nr. 1073/1999 numatytą kovą su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, per šešis mėnesius nuo veiklos pradžios Europolas prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų(21) ir priima atitinkamas visam agentūros personalui taikytinas nuostatas naudodamas to susitarimo priede pateiktą šabloną.

2.  Europos Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš Europolo, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.  Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 bei Tarybos reglamentao (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (22) nuostatomis ir procedūromis, OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir patikrinimus vietoje, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su Europolo finansuojamomis dotacijomis ar sutartimis.

4.  Nepažeidžiant 1, 2 ir 3 dalių nuostatų, Europolo bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, dotacijų susitarimuose ir dotacijų sprendimuose Europos Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai pagal savo kompetenciją atlikti tokį auditą ir tyrimus.

69 straipsnis

Įslaptintos informacijos apsaugai taikytinos saugumo taisyklės

Europolas, atsižvelgdamas į Sprendimu 2011/292/ES nustatytus pagrindinius principus ir būtiniausius standartus, pats priima nuostatas dėl diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimų ir dėl Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neįslaptintos konfidencialios informacijos apsaugos. Jomis, be kita ko, nustatoma tokios informacijos mainų, tvarkymo ir saugojimo tvarka.

70 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.  Ne vėliau kaip po penkerių metų nuo [šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir toliau kas penkerius metus Komisija paveda atlikti Europolo ir jo darbo metodų poveikio, veiksmingumo ir naudingumo įvertinimą, taip pat įvertinti, kaip veikia Europos Parlamento kartu su nacionaliniais parlamentais taikomi Europolo veiklos kontrolės mechanizmai. Visų pirma vertinama, ar reikia keisti Europolo tikslus ir, jei taip, koks būtų tokių pakeitimų finansinis poveikis. [216 pakeit.]

2.  Vertinimo ataskaitą kartu su savo išvadomis ir, prireikus, pasiūlymu iš dalies pakeisti šį reglamentą Komisija perduoda Europos Parlamentui ir pateikia Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei, Tarybai, nacionaliniams parlamentams ir valdybai. Be to, pareikalavus, Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams bet kokią kitą informaciją apie vertinimą. [217 pakeit.]

3.  Kas antroje tokioje ataskaitoje Komisija taip pat įvertina Europolo rezultatus siekiant tikslų, vykdant įgaliojimus ir atliekant užduotis. Komisijai nusprendus, kad, atsižvelgiant į Europolo tikslus ir užduotis, jo veikla nebetikslinga, ji gali siūlyti šį reglamentą atitinkamai pakeisti arba panaikinti taikydama įprastinę teisėkūros procedūrą. [218 pakeit.]

71 straipsnis

Administraciniai tyrimai

Europolo veiklą pagal SESV 228 straipsnį prižiūri Europos ombudsmenas.

72 straipsnis

Būstinė

1.  Susitarime dėl būstinės, kurį, pritarus valdybai, Europolas ne vėliau kaip [per dvejus metus nuo šios reglamento įsigaliojimo] sudaro su būstinės valstybe nare, nustatomos reikiamos nuostatos dėl įkūrimo ir patalpų Europolui suteikimo priimančiojoje valstybėje narėje, taip pat priimančiojoje valstybėje narėje vykdomajam direktoriui, valdybos nariams, Europolo darbuotojams ir jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės.

2.  Priimančioji valstybė narė sudaro kuo geresnes sąlygas Europolo veiklai, įskaitant daugiakalbes europines mokymo įstaigas ir reikiamą transporto infrastruktūrą.

XIII skyrius

pereinamojo laikotarpio nuostatos

73 straipsnis

Bendras teisių perėmimas

1.  Šiuo sprendimu reglamentu įsteigiamas Europolas yra Sprendimu 2009/371/TVR įsteigto Europolo ir Sprendimu 2005/681/TVR įsteigto CEPOL sudarytų sutarčių, prisiimtų įsipareigojimų ir įgyto turto bendras teisių perėmėjas. [219 pakeit.]

2.  Šis reglamentas nekeičia Sprendimu 2009/371/TVR įsteigto Europolo prieš įsigaliojant šiam reglamentui sudarytų susitarimų teisinės galios.

3.  Šis reglamentas nekeičia Sprendimu 2005/681/TVR įsteigto CEPOL prieš įsigaliojant šiam reglamentui sudarytų susitarimų teisinės galios. [220 pakeit.]

4.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, Sprendimo 2005/681/TVR pagrindu sudarytas susitarimas dėl būstinės nustoja galioti šio reglamento įsigaliojimo pirmą šio reglamento taikymo dieną. [221 pakeit.]

74 straipsnis

Valdybai taikytinos pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Sprendimo 2005/681/TVR 10 straipsnio pagrindu įsteigtos CEPOL valdybos narių kadencija baigiasi [šio reglamento įsigaliojimo dieną]. [222 pakeit.]

2.  Sprendimo 2009/371/TVR 37 straipsnio pagrindu įsteigtos Europolo valdybos narių kadencija baigiasi [pirmą šio reglamento taikymo dieną].

3.  Laikotarpiu nuo reglamento įsigaliojimo dienos iki pirmos jo taikymo dienos Sprendimo 2009/371/TVR 37 straipsnio pagrindu įsteigta valdyba:

a)  vykdo valdybos funkcijas pagal šio reglamento 14 straipsnį;

b)  rengia šio reglamento 69 straipsnyje nurodytas nuostatas dėl diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimų ir dėl ES įslaptintos informacijos apsaugos;

c)  rengia visas šio reglamento taikymui reikalingas priemones ir

d)  peržiūri su teisėkūra nesusijusias priemones, kuriomis įgyvendinamas Sprendimas 2009/371/TVR, kad šio reglamento 13 straipsniu įsteigta valdyba galėtų priimti sprendimą pagal 78 straipsnio 2 dalį.

4.  Komisija imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad įsigaliojus šiam reglamentui jo 13 straipsniu įsteigta valdyba pradėtų dirbti [pirmą šio reglamento taikymo dieną].

5.  Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės praneša Komisijai asmenų, pagal 13 straipsnį jų paskirtų valdybos nariais ir pakaitiniais nariais, vardus ir pavardes.

6.  Pirmas pagal šio reglamento 13 straipsnį įsteigtos valdybos posėdis surengiamas [pirmą šio reglamento taikymo dieną]. Prireikus šiame posėdyje priimamas 78 straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas.

6a.  Valdyba parengia išsamias nuostatas, kuriomis reglamentuojama 67a straipsnyje numatyta procedūra, ir pateikia jas Komisijai patvirtinti. [223 pakeit.]

75 straipsnis

Vykdomajam direktoriui ir direktoriaus pavaduotojams taikytinos pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Remiantis Sprendimo 2009/371/TVR 38 straipsniu paskirtam vykdomajam direktoriui likusios jo kadencijos laikotarpiu suteikiami šio reglamento 19 straipsnyje nustatyti direktoriaus įgaliojimai. Kitos jo sutarties sąlygos nesikeičia. Jeigu jo kadencija baigiasi po [šio reglamento įsigaliojimo dienos], bet prieš [pirmą šio reglamento taikymo dieną], ji automatiškai pratęsiama iki vienų metų nuo pirmos šio reglamento taikymo dienos.

2.  Jeigu vykdomasis direktorius nenori arba negali tęsti veiklos pagal šio straipsnio 1 dalį, Komisija paskiria savo pareigūną eiti laikinojo vykdomojo direktoriaus pareigas ir vykdyti vykdomojo direktoriaus funkcijas ne ilgiau kaip 18 mėnesių, kol pagal 56 straipsnį bus paskirtas naujas vykdomasis direktorius.

3.  Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos direktorių pavaduotojams, paskirtiems remiantis Sprendimo 2009/371/TVR 38 straipsniu.

4.  Remiantis Sprendimo 2005/681/TVR 11 straipsnio 1 dalimi paskirtam CEPOL direktoriui likusios jo kadencijos laikotarpiu pavedama vykdyti Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotojo mokymo klausimams funkcijas. Kitos jo sutarties sąlygos nesikeičia. Jeigu jo kadencija baigiasi po [šio reglamento įsigaliojimo dienos], bet prieš [pirmą šio reglamento taikymo dieną], ji automatiškai pratęsiama iki vienų metų nuo pirmos šio reglamento taikymo dienos. [224 pakeit.]

76 straipsnis

Biudžetui taikytinos pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Per pirmus trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo bent 8 mln. EUR Europolo veiklos išlaidų kasmet turi būti skiriama mokymui, kaip išdėstyta III skyriuje. [225 pakeit.]

2.  Pagal Sprendimo 2009/371/TVR 42 straipsnį patvirtintų biudžetų įvykdymo procedūra užbaigiama pagal Sprendimo 2009/371/TVR 43 straipsnyje nustatytas taisykles ir Europolo finansines taisykles.

XIV skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

77 straipsnis

Pakeitimas

Šiuo reglamentu pakeičiami ir panaikinami sprendimai 2005/681/TVR ir pakeičiamas ir panaikinamas Sprendimas 2009/371/TVR.

Nuorodos į pakeistus sprendimus į pakeistą sprendimą laikomos nuorodomis į šį reglamentą. [226 pakeit.]

78 straipsnis

Panaikinimas

1.  Visos Sprendimui 2005/681/TVR ir Sprendimui 2009/371/TVR įgyvendinti skirtos teisėkūros priemonės panaikinamos nuo pirmos šio reglamento taikymo dienos.

2.  Visos Sprendimui 2009/371/TVR, kuriuo įsteigiamas Europos policijos biuras (Europolas), ir Sprendimui 2005/681/TVR, kuriuo įsteigiamas CEPOL, įgyvendinti skirtos teisėkūros priemonės lieka galioti iki [pirmos šio reglamento taikymo dienos], nebent įgyvendindama šį reglamentą Europolo valdyba nuspręstų kitaip. [227 pakeit.]

79 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.  Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.  Jis taikomas nuo [taikymo pradžios data].

73, 74 ir 75 straipsniai taikomi nuo [šio reglamento įsigaliojimo data].

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

1 PRIEDAS

Nusikalstamų veikų, kurių atžvilgiu taikomas kompetentingų valstybių narių institucijų priemones ir jų tarpusavio bendradarbiavimą pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalį remia Europolas, sąrašas

–  terorizmas,

–  organizuotas nusikalstamumas,

–  neteisėta prekyba narkotikais,

–  neteisėta pinigų plovimo veikla,

–  nusikaltimai, susiję su branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis,

–  neteisėtas imigrantų gabenimas,

–  prekyba žmonėmis,

–  su transporto priemonėmis susiję nusikaltimai,

–  nužudymas, sunkus kūno sužalojimas,

–  neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais,

–  pagrobimas, neteisėtas sulaikymas ir įkaitų grobimas,

–  rasizmas ir ksenofobija,

–  plėšimas,

–  neteisėta prekyba kultūros objektais, įskaitant antikvarinius objektus ir meno kūrinius,

–  apgaulė ir sukčiavimas, įskaitant Sąjungos interesams kenkiantį sukčiavimą,

–  reketas ir turto prievartavimas,

–  klastojimas ir gaminių piratavimas,

–  administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais,

–  pinigų ir mokėjimo priemonių klastojimas,

–  elektroniniai nusikaltimai,

–  korupcija,

–  neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis,

–  neteisėta prekyba nykstančių rūšių gyvūnais,

–  neteisėta prekyba nykstančių rūšių ir veislių augalais,

–  ekologiniai nusikaltimai, įskaitant vandens taršą iš laivų,

–  neteisėta prekyba hormoninėmis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis,

–  seksualinė prievarta prieš asmenis, ypač moteris ir vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas. [228 pakeit.]

II PRIEDAS

Asmens duomenų kategorijų ir duomenų subjektų, kurių duomenys gali būti renkami ir tvarkomi kryžminės patikros tikslais pagal 24 straipsnio 1 dalies a punktą, kategorijų sąrašas

1.  Kryžminės patikros tikslais gali būti renkami ir tvarkomi asmens duomenys apie:

a)  asmenis, kurie pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę įtariami padarę ar dalyvavę darant Europolo kompetencijai priskiriamą nusikalstamą veiką arba nuteisti už tokią nusikalstamą veiką;

b)  asmenis, dėl kurių pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra faktinių prielaidų arba svarių priežasčių manyti, kad jie padarys Europolo kompetencijai priskiriamas nusikalstamas veikas.

2.  Duomenis apie 1 dalyje nurodytus asmenis gali sudaryti tik tokie asmens duomenys:

a)  pavardė, mergautinė pavardė, vardai ir, jei yra, slapyvardžiai ar išgalvoti vardai;

b)  gimimo data ir vieta;

c)  pilietybė;

d)  lytis;

e)  asmens gyvenamoji vieta, profesija ir buvimo vieta;

f)  socialinio draudimo numeriai, vairuotojo pažymėjimų, tapatybės dokumentų ir paso duomenys; ir

g)  prireikus kiti požymiai/duomenys, galintys padėti nustatyti asmens tapatybę, įskaitant būdingus objektyvius fizinius požymius, kurių negalima pakeisti, pavyzdžiui, daktiloskopinius duomenis ir DNR duomenis (nustatytus remiantis nekoduojama DNR dalimi).

3.  Be 2 dalyje nurodytų duomenų, taip pat gali būti renkami ir tvarkomi tokie 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenys:

a)  duomenys apie nusikalstamas veikas, taip pat nusikalstamas veikas, kurių padarymu asmenys yra įtariami, bei informacija apie tai, kur ir kaip jos (įtariama) buvo padarytos;

b)  informacija apie priemones, kurios buvo ar gali būti naudojamos toms nusikalstamoms veikoms padaryti, įskaitant informaciją apie juridinius asmenis;

c)  informacija apie bylą tiriančias įstaigas ir jų užvestų bylų numeriai;

d)  informacija apie įtariamą dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje;

e)  informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius, patenkančius į Europolo kompetenciją;

f)  informacija apie duomenis įvedusią šalį.

Šie duomenys Europolui gali būti pateikiami net ir tuo atveju, jei konkretūs asmenys juose neminimi.

4.  Europolo ar nacionalinių padalinių turima papildoma informacija apie 1 dalyje nurodytus asmenis gali būti perduodama bet kuriam nacionaliniam padaliniui arba Europolui, jeigu jie to paprašo. Nacionaliniai padaliniai perduoda šią informaciją pagal savo nacionalinę teisę.

5.  Jei atitinkamam asmeniui iškelta byla galutinai nutraukiama arba jei tas asmuo galutinai išteisinamas, tokios bylos duomenys, nepriklausomai nuo sprendimo, sunaikinami.

III PRIEDAS

Asmens duomenų kategorijų ir duomenų subjektų, kurių duomenys gali būti renkami ir tvarkomi strateginės ir bendro pobūdžio analizės arba operatyvinės analizės tikslais (kaip nurodyta 24 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose), kategorijų sąrašas

1.  Strateginės ir bendro pobūdžio analizės arba operatyvinės analizės tikslais gali būti renkami ir tvarkomi asmens duomenys apie:

a)  asmenis, kurie pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę įtariami padarę ar dalyvavę darant Europolo kompetencijai priskiriamą nusikalstamą veiką arba nuteisti už tokią nusikalstamą veiką;

b)  asmenis, dėl kurių pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra faktinių prielaidų arba svarių priežasčių manyti, kad jie padarys Europolo kompetencijai priskiriamas nusikalstamas veikas;

c)  asmenis, kurie gali būti kviečiami liudyti tyrimuose, susijusiuose su tiriamomis nusikalstamomis veikomis, arba paskesnėse baudžiamosiose bylose;

d)  asmenis, kurie yra nukentėję dėl vienos iš tiriamų nusikalstamų veikų arba, kaip matyti iš tam tikrų faktų, gali būti tokios nusikalstamos veikos aukos;

e)  kontaktinius asmenis ir bendrininkus; ir

f)  asmenis, kurie gali suteikti informacijos apie tiriamas nusikalstamas veikas.

2.  Gali būti tvarkomi tokie 1 dalies a ir b punktuose nurodytų kategorijų asmenų asmens duomenys, įskaitant susijusius administracinius duomenis:

a)  asmens duomenys:

i)  dabartinės ir ankstesnės pavardės;

ii)  dabartiniai ir ankstesni vardai;

iii)  mergautinė pavardė;

iv)  tėvo vardas ir pavardė (jei reikia tapatybės nustatymui);

v)  motinos vardas ir pavardė (jei reikia tapatybės nustatymui);

vi)  lytis;

vii)  gimimo data;

viii)  gimimo vieta;

ix)  pilietybė;

x)  civilinė būklė;

xi)  slapyvardžiai;

xii)  pravardė;

xiii)  išgalvotas ar netikras vardas;

xiv)  dabartinė ir ankstesnė gyvenamoji vieta ir (arba) faktinė gyvenamoji vieta;

b)  fizinių savybių apibūdinimas:

i)  fizinių savybių apibūdinimas;

ii)  išskirtiniai požymiai (žymos, randai, tatuiruotės ir pan.)

c)  tapatybės nustatymo priemonės:

i)  asmens tapatybės dokumentai / vairuotojo pažymėjimas;

ii)  nacionalinės tapatybės kortelės / paso numeris;

iii)  nacionalinis tapatybės numeris / socialinio draudimo numeris, jei yra;

iv)  atvaizdai ir kita informacija apie išvaizdą;

v)  teismo ekspertizės informacija apie asmens tapatybę, pavyzdžiui, pirštų atspaudai, DNR analitė (nustatyta iš nekoduojamos DNR dalies), balso ypatybės, kraujo grupė, odontologinė informacija;

d)  profesija ir gebėjimai:

i)  dabartinė darbovietė ir profesija;

ii)  ankstesnė darbovietė ir profesija;

iii)  išsilavinimas (vidurinis / universitetinis / profesinis);

iv)  kvalifikacijos;

v)  gebėjimai ir kitos žinios (kalba ir kt.);

e)  Ekonominė ir finansinė informacija:

i)  finansiniai duomenys (banko sąskaitos ir kodai, kreditinės kortelės ir t. t.);

ii)  grynieji pinigai;

iii)  akcijos / kitas turtas;

iv)  duomenys apie nuosavybę;

v)  ryšiai su įmonėmis;

vi)  kontaktai su bankais ir kredito įstaigomis;

vii)  mokestinė padėtis;

viii)  kita informacija apie tai, kaip asmuo tvarko finansinius reikalus;

f)  duomenys apie elgesį:

i)  gyvenimo būdas (pavyzdžiui, gyvenimas ne pagal išgales) ir įpročiai;

ii)  judėjimas;

iii)  dažnai lankomos vietos;

iv)  ginklai ir kiti pavojingi instrumentai;

v)  pavojingumo įvertinimas;

vi)  specifinė rizika, pavyzdžiui, pabėgimo galimybė, dvigubų agentų naudojimas, ryšiai su teisėsaugos pareigūnais;

vii)  su nusikalstamumu susiję bruožai ir charakteristikos;

viii)  narkotikų vartojimas;

g)  kontaktiniai asmenys ir bendrininkai, nurodant kontaktų ir bendrininkavimo rūšį ir pobūdį;

h)  naudojamos komunikacijos priemonės, pavyzdžiui, telefonas (stacionarus / mobilusis), faksas, pranešimų gaviklis, elektroninis paštas, pašto adresai, interneto ryšio priemonė (-ės);

i)  naudojamos transporto priemonės, pavyzdžiui, sausumos transporto priemonės, laivai, orlaiviai, įskaitant šių transporto priemonių identifikavimo informaciją (registracijos numerius);

j)  informacija apie nusikalstamą elgesį:

i)  ankstesnis teistumas;

ii)  įtariamas dalyvavimas nusikalstamoje veikloje;

iii)  modi operandi;

iv)  priemonės, kurios buvo arba gali būti naudojamos pasiruošti nusikaltimų vykdymui ir (arba) juos vykdyti;

v)  priklausymas nusikalstamoms grupuotėms / organizacijoms ir padėtis grupuotėje / organizacijoje;

vi)  vaidmuo nusikalstamoje organizacijoje;

vii)  geografinė nusikalstamos veiklos zona;

viii)  tyrimo metu surinkta medžiaga, pavyzdžiui, filmuota medžiaga ir fotografijos;

k)  nuorodos į kitas duomenų bazes, kuriose saugoma informacija apie asmenį:

i)  Europolas;

ii)  policijos / muitinės įstaigos;

iii)  kitos teisėsaugos įstaigos;

iv)  tarptautinės organizacijos;

v)  viešieji subjektai;

vi)  privatieji subjektai;

l)  informacija apie juridinius asmenis, susijusius su e ir j punktuose nurodytais duomenimis:

i)  juridinio asmens pavadinimas;

ii)  vieta;

iii)  įsisteigimo data ir vieta;

iv)  administracinis registracijos numeris;

v)  teisinė forma;

vi)  kapitalas;

vii)  veiklos sritis;

viii)  nacionalinės ir tarptautinės patronuojamosios bendrovės;

ix)  direktoriai;

x)  ryšiai su bankais.

3.  Šio straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti kontaktiniai asmenys ir bendrininkai – asmenys, iš kurių, yra pakankamai pagrindo manyti, galima gauti informacijos apie šio priedo 1 dalies a ir b punktuose nurodytus asmenis, kuri svarbi atliekant analizę, su sąlyga, kad šie asmenys nepatenka į 1 dalies a, b, c, d ir f punktuose nurodytas kategorijas. Kontaktiniai asmenys – tai asmenys, retkarčiais susisiekiantys su 1 dalies a ir b punktuose nurodytais asmenimis. Bendrininkai – asmenys, reguliariai palaikantys kontaktus su 1 dalies a ir b punktuose nurodytais asmenimis. Kontaktinių asmenų ir bendrininkų atveju duomenys pagal 2 dalį, esant reikalui, gali būti saugomi, jei yra pagrindo manyti, kad jie reikalingi tokių asmenų kaip kontaktinių asmenų ar bendrininkų vaidmeniui analizuoti.

Todėl laikomasi tokių nuostatų:

a)  turi būti kuo greičiau išaiškinti šių asmenų santykiai/ryšiai su 1 dalies a ir b punktuose nurodytais asmenimis;

b)  paaiškėjus, kad prielaida apie šių asmenų ir 1 straipsnio a ir b punktuose nurodytų asmenų santykius/ryšius buvo nepagrįsta, duomenys nedelsiant ištrinami;

c)  jeigu tokie asmenys įtariami padarę Europolo kompetencijai priskiriamą nusikalstamą veiką arba yra nuteisti už tokią nusikalstamą veiką, arba jeigu pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra faktinių prielaidų arba svarių priežasčių manyti, kad jie tokią nusikalstamą veiką padarys, visi duomenys gali būti toliau saugomi, kaip nurodyta 2 dalyje;

d)  duomenys apie kontaktinius asmenis ir kontaktinių asmenų bendrininkus, taip pat apie bendrininkų kontaktinius asmenis ir bendrininkus, nesaugomi, išskyrus duomenis apie kontaktų ir bendrininkavimo su 1 dalies a ir b punktuose nurodytais asmenimis rūšį ir pobūdį;

e)  jeigu ankstesniuose punktuose nurodytų dalykų išsiaiškinti neįmanoma, į tai atsižvelgiama priimant sprendimą, ar reikia ir kokius duomenis reikia saugoti tolesnės analizės tikslais.

4.  Jeigu asmenys, kaip nurodyta 1 dalies d punkte, yra nukentėję nuo vienos iš tiriamų nusikalstamų veikų arba, kaip matyti iš tam tikrų faktų, gali būti tokios nusikalstamos veikos aukos, gali būti saugomi jų duomenys, nurodyti šio priedo 2 dalies a punkto i) įtraukoje – 2 dalies c punkto iii) įtraukoje, taip pat tokių kategorijų duomenys:

a)  nukentėjusiojo identifikavimo duomenys;

b)  priežastys, dėl kurių asmuo nukentėjo;

c)  žala (fizinė / finansinė / psichologinė / kita);

d)  ar reikia užtikrinti anonimiškumą;

e)  galimybė dalyvauti teismo posėdyje;

f)  iš 1 dalies d punkte nurodytų asmenų arba per juos gauta informacija apie nusikalstamas veikas, įskaitant informaciją apie jų santykius su kitais asmenimis, kai tai reikalinga 1 dalies a ir b punktuose nurodytų asmenų tapatybei nustatyti.

Kiti duomenys pagal 2 dalį, esant reikalui, gali būti saugomi, jei yra pagrindo manyti, kad jie reikalingi tokio asmens kaip nukentėjusiojo ar potencialios aukos vaidmeniui analizuoti.

Duomenys, kurių tolesnei analizei nereikia, sunaikinami.

5.  Jeigu asmenys, kaip nurodyta 1 dalies c punkte, gali būti pakviesti liudyti tyrimuose, susijusiuose su tiriamomis nusikalstamomis veikomis, arba paskesnėse baudžiamosiose bylose, gali būti saugomi jų duomenys, nurodyti šio priedo 2 dalies a punkto i) įtraukoje – 2 dalies c punkto iii) įtraukoje, taip pat šiuos kriterijus atitinkančių kategorijų duomenys:

a)  tokių asmenų suteikta informacija apie nusikaltimus, įskaitant informaciją apie jų santykius su kitais asmenimis, kurių duomenys saugomi analizei skirtoje darbo byloje;

b)  ar reikia užtikrinti anonimiškumą;

c)  ar reikia užtikrinti apsaugą ir kas ją turi užtikrinti;

d)  nauja tapatybė;

e)  galimybė dalyvauti teismo posėdyje.

Kiti duomenys pagal 2 dalį, esant reikalui, gali būti saugomi, jei yra pagrindo manyti, kad jie reikalingi tokių asmenų kaip liudytojų vaidmeniui analizuoti.

Duomenys, kurių tolesnei analizei nereikia, sunaikinami.

6.  Jeigu asmenys, kaip nurodyta 1 dalies f punkte, gali suteikti informacijos apie tiriamas nusikalstamas veikas, gali būti saugomi jų duomenys, nurodyti šio priedo 2 dalies a punkto i) įtraukoje – 2 dalies c punkto iii) įtraukoje, taip pat šiuos kriterijus atitinkančių kategorijų duomenys:

a)  užkoduoti asmens duomenys;

b)  suteiktos informacijos tipas;

c)  ar reikia užtikrinti anonimiškumą;

d)  ar reikia užtikrinti apsaugą ir kas ją užtikrina;

e)  nauja tapatybė;

f)  galimybė dalyvauti teismo posėdyje.

g)  neigiama patirtis;

h)  atlygis (finansinis atlygis ar privilegijos).

Kiti duomenys pagal 2 dalį, esant reikalui, gali būti saugomi, jei yra pagrindo manyti, kad jie reikalingi tokių asmenų kaip informatorių vaidmeniui analizuoti.

Duomenys, kurių tolesnei analizei nereikia, sunaikinami.

7.  Jeigu atliekant analizę kuriuo nors metu gavus patikimos ir pagrįstos informacijos paaiškėja, kad asmuo turi būti priskirtas kitai šiame priede apibrėžtai asmenų kategorijai nei jis buvo iš pradžių priskirtas, Europolas gali tvarkyti tik tuos tokio asmens duomenis, kuriuos leidžiama tvarkyti šioje naujoje kategorijoje, o visi kiti duomenys sunaikinami.

Jeigu gavus tokios informacijos paaiškėja, kad asmuo turi būti priskirtas dviem ar daugiau skirtingoms šiame priede nurodytoms kategorijoms, Europolas gali tvarkyti visus duomenis, kuriuos leidžiama tvarkyti šiose kategorijose.

(1) 2014 m. vasario 25 d. Europos Parlamento pozicija. (2) 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo (OL L 121, 2009 5 15, p. 37). (3) OL C 316, 1995 11 27, p. 1. (4) OL L 256, 2005 10 1, p. 63. (5) OL C 115, 2010 5 4, p. 1. (6) Įterpti nuorodą į priimtą direktyvą (Pasiūlymas: COM (2013)0048 final). (7) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1). (8) Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, Strasbūras, 1981 1 28. (9) Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R(87)15 valstybėms narėms, reglamentuojanti asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje, 1987 9 17. (10) 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (OL L 350, 2008 12 30, p. 60). (11) 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968 3 4, p. 1). (12) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1). (13) 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 1). (14) 2011/292/ES: 2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimas dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 141, 2011 5 27, p. 17). (15) 2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas 2005/511/TVR, dėl euro apsaugos nuo padirbinėjimo paskiriant Europolą centriniu biuru kovoje su euro padirbinėjimu (OL L 185, 2005 7 16, p. 35). (16) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31). (17) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). (18) Kaip nurodyta 2013 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento Biuro sprendime. (19) OL L 362, 2012 12 31, p. 1. (20) Reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385/58). (21) OL L 136, 1999 5 31, p. 15. (22) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).