Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/2175(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0065/2014

Pateikti tekstai :

A7-0065/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 26/02/2014 - 9.14

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0161

Priimti tekstai
PDF 311kWORD 91k
Trečiadienis, 2014 m. vasaris 26 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Ilgalaikis Europos ekonomikos finansavimas
P7_TA(2014)0161A7-0065/2014

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (2013/2175(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Ilgalaikis Europos ekonomikos finansavimas“ (COM(2013)0150),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (COM(2013)0462),

–  atsižvelgdamas į EBPO Institucinių investuotojų finansuojamų ilgalaikių investicijų aukšto lygio principus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius. Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394), kuriuo pripažįstamas itin svarbus MVĮ vaidmuo ES ekonomikoje, siekiama jį stiprinti ir skatinti šių įmonių augimą ir jų galimybes kurti darbo vietas, sumažinant problemas, kurios, kaip manoma, trukdo MVĮ plėstis,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011)0870),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažų bei vidutinių įmonių programa (COM(2011)0834),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078) ir į Parlamento 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl šio komunikato(1) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų(2) ,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010(3) ,

–  atsižvelgdamas į derybas dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0065/2014),

A.  kadangi, Komisijos teigimu, komerciniai bankai yra vienas iš pagrindinių finansavimo šaltinių Europos Sąjungoje, teikiantis daugiau kaip 75 proc. finansinio tarpininkavimo paslaugų;

B.  kadangi pasaulinė finansų krizė ir valstybių skolų krizė Europos Sąjungoje gerokai sutrikdė finansinio tarpininkavimo procesą ir apribojo Europos finansų sektoriaus gebėjimą nukreipti santaupų lėšas ilgalaikių investicijų poreikiams tenkinti esant prastai makroekonominei padėčiai;

C.  kadangi skatinant ilgalaikes investicijas viešosioms investicijoms tenka pagrindinis vaidmuo; kadangi, kaip matyti iš neseniai Komisijos atliktų tyrimų(4) , valstybės finansų konsolidavimo politika, ypač kai ji koordinuojama ES lygmeniu, dėl savo šalutinio poveikio ir teigiamo fiskalinio daugiklio veikimo padarė labai didelį poveikį ilgalaikėms investicijoms;

D.  kadangi tarptautinės Europos Sąjungos konkurentės, pavyzdžiui, JAV ir Japonija, išlaikė aukštą viešųjų investicijų lygį, o dėl ES politikos viešųjų investicijų lygis Europos Sąjungoje gerokai sumažėjo;

E.  kadangi ir privatiems, ir instituciniams investuotojams nuolat trūksta pasitikėjimo ir jie labai nenori prisiimti rizikos;

F.  kadangi dėl mažų palūkanų aplinkos, prasto augimo prognozių, bent jau artimiausioje ateityje, ir ekonominės situacijos neapibrėžtumo labai sumažėjo ilgalaikio finansavimo pasiūla, taip pat pasirengimas prisiimti ilgalaikių projektų riziką;

G.  kadangi nedideli valstybių narių viešieji finansai sumažino viešojo sektoriaus pajėgumą investuoti į infrastruktūrą;

H.  kadangi Parlamentas ne kartą prašė pateikti teisėkūros procedūra priimamą aktą dėl bendrovių restruktūrizavimo (kaip prašyta dar 2013 m. sausio mėn.), kad įmonės galėtų parengti ilgalaikius planus;

I.  kadangi didėjantis bendras nedarbas, visų pirma jaunimo nedarbas, tebėra pagrindinė ekonominės ir socialinės konvergencijos kliūtis ES lygmeniu;

Pagrindimas

1.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą pradėti plačias diskusijas, kaip skatinti ilgalaikio finansavimo pasiūlą ir kaip gerinti ir įvairinti finansinio tarpininkavimo sistemą, kad ES būtų užtikrintos ilgalaikės investicijos; vis dėlto pabrėžia, kad siekiant Europos Sąjungoje atnaujinti ilgalaikes investicijas ir vėl kurti darbo vietas reikia skubiai daryti konkrečią pažangą; pabrėžia, kad ilgalaikio finansavimo apibrėžtis turėtų būti suderinta ir į ją reikėtų įtraukti stabilių įsipareigojimų prisiėmimą, kad ilgalaikį turtą būtų galima valdyti be jokios pernelyg didelio likvidumo rizikos;

2.  pabrėžia, kad ilgalaikės investicijos turi atitikti realiosios ekonomikos poreikius, kad sudarytų būtiną nuolatinio ir tvaraus ekonomikos augimo bei socialinės gerovės pagrindą, kuris reikalingas, kad ES būtų konkurencinga, tvari ir pagrįsta socialine įtrauktimi ir novatoriška;

3.  pabrėžia, kad vietos ir regioniniu lygmeniu susiduriama su specifinėmis aplinkybėmis, ir ragina užtikrinti veiksmingą ES institucijų, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą, kad būtų galima paprasčiau įgyvendinti tarpvalstybinius projektus ir visoje ES ugdyti ilgalaikio investavimo kultūrą;

4.  pabrėžia, kad ilgalaikės investicijos turi atitikti augimo strategijos „Europa 2020“, 2012 m. atnaujintos pramonės politikos, iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės tikslus;

5.  pabrėžia, kad išlaidos mokymui ir švietimui turėtų būti laikomos ilgalaikėmis investicijomis;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikos pajėgumas teikti finansavimą ilgalaikėms investicijoms priklauso nuo paklausos viešajame ir privačiajame sektoriuose, kurios lygis Europos Sąjungoje yra labai žemas, jos investavimo kultūros ir gebėjimo užtikrinti finansavimo pajėgumus bei pritraukti tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų kapitalo ir jį išlaikyti;

7.  pabrėžia, kad ilgalaikės investicijos yra labai svarbios stabilizuojant finansų rinkas, nes taikomos anticiklinės investavimo priemonės ir taip skatinamas tvarus ekonomikos augimas;

8.  pažymi, kad bankai Europos Sąjungoje teikia daugiau kaip 75 proc. ilgalaikio finansavimo, todėl susidaro didelė priklausomybė nuo šio finansavimo šaltinio, o JAV bankai teikia mažiau nei 20 proc. viso ilgalaikio finansavimo ir didžiąją jo dalį – per gerai išplėtotas kapitalo rinkas;

9.  pažymi, kad užtikrinus įvairesnius ne bankų teikiamo finansavimo šaltinius ir priemones, skirtus taupantiesiems ir įmonių ilgalaikio finansavimo poreikiams patenkinti, ES finansų sistema taps atsparesnė;

10.  pažymi, kad, norint pasiekti ES užsibrėžtus klimato ir energetikos sričių tikslus, paskirstant turtą reikia daugiau dėmesio skirti ilgalaikėms ekologinėms investicijoms;

11.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti ir atkurti atitiktį Stabilumo ir augimo pakto ir antrojo ekonomikos valdymo dokumentų rinkinio reikalavimams, valstybės finansų konsolidavimas turi būti viešųjų sektorių biudžetų prioritetas; todėl pritaria iniciatyvai didinti privačias investicijas į ilgalaikį finansavimą;

Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo kliūtys

12.  pažymi, kad finansavimas viešojo sektoriaus lėšomis yra ribotas dėl lėto ekonomikos augimo, nekokybiško viešojo sektoriaus biudžeto valdymo ir valstybės pagalbos teikimo finansų įstaigoms gelbėti;

13.  pažymi, kad kai kurios šalys, siekdamos pasinaudoti kapitalo rinkomis, susiduria su didelėmis kliūtimis arba joms apskritai neleidžiama to padaryti, kadangi pastaraisiais metais jų skolos lygiai tapo pernelyg dideli, nors kapitalo rinkos buvo pagrindinė dabartinės krizės priežastis; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių MVĮ sunku gauti kapitalo, nes komerciniai bankai paskolas pasirengę teikti tik nepagrįstai griežtomis sąlygomis;

14.  atkreipia dėmesį, kad kai kurie bankų ir draudimo sektoriaus investuotojai turi pritaikyti savo verslo modelius prie besikeičiančių ir sugriežtintų reglamentavimo reikalavimų; pažymi, kad šie reikalavimai turėtų padėti stiprinti realiosios ekonomikos finansavimą ir prisidėti siekiant svarbiausių ES tikslų, siekiant užtikrinti tvarią, integracinę ir pažangią ekonomiką;

15.  pažymi, kad teisės aktų pasikeitimo rizika, dėl kurios gali iš esmės pasikeisti projekto rentabilumas, taip pat gali atgrasyti investuotojus nuo investavimo į tam tikrus sektorius;

16.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), įvertinti, kokią sisteminę riziką nedeginamų anglies išteklių perteklius kelia kapitalo rinkoms ir visai visuomenei; prašo Komisijos, imantis tolesnių veiksmų pagal savo žaliąją knygą, pateikti šio vertinimo ataskaitą;

17.  pažymi, kad šiuo metu ES valstybėse narėse taikomi labai nevienodi bankroto įstatymų rinkiniai ir kai kuriais atvejais tai gali atgrasyti nuo tarpvalstybinių investicijų ir apriboti investuotojų galimybes susigrąžinti kapitalą, jeigu projekto nepavyksta įgyvendinti; įspėja, kad privalu vengti investuotojų apsaugos standartų mažinimo; pripažįsta, kad bankrutavimo reglamentavimo nuostatos priskiriamos valstybių narių kompetencijos sričiai;

Alternatyvaus finansavimo mechanizmai

18.  pažymi, kad komerciniai bankai tikriausiai ir toliau bus vienas iš pagrindinių finansavimo šaltinių ir kad valstybėms narėms itin svarbu sukurti naujus šaltinius, kurie papildytų nusistovėjusius mechanizmus ir panaikintų finansavimo spragą, kartu numatant atitinkamą prie realiosios ekonomikos poreikių pritaikytą reguliavimo ir priežiūros sistemą; apgailestauja, kad per pastaruosius dvidešimt metų Europos Sąjungoje mažėjo viešo akcijų platinimo mastas, o tai trukdo užtikrinti ekonomikos augimą, kurti darbo vietas, diegti inovacijas ir įtvirtinti stabilumą; pažymi, kad biržinėse MVĮ sukurta nemaža dalis visų Europos Sąjungos darbo vietų, ir apgailestauja, kad tokios įmonės patiria neigiamų pasekmių, nes plėsdamos veiklą neturi pakankamai kapitalo;

19.  siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad į ES biudžetą įtrauktas investicijų skirsnis;

20.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ilgalaikių investicijų fondų; atkreipia dėmesį, kad planuojami jų ypatumai reiškia, kad jie teiks paslaugas daugiausia instituciniams investuotojams; pažymi, kad ES alternatyvaus investavimo fondų, rizikos kapitalo ir socialinių investicijų fondų tvarkoje taip pat pateikiama tinkamų investavimo priemonių modelių;

21.  pabrėžia svaresnį naujų novatoriškų finansinių priemonių vaidmenį visose veiklos srityse ir naudojantis visų rūšių Europos struktūrinių ir investicinių fondų teikiamu finansavimu; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į mažą paskolų investicijoms į realiąją ekonomiką pasiūlą, sanglaudos politikos finansinės priemonės tampa vis svarbesnės; ragina Komisiją užtikrinti naujų parengtų naudoti finansinių priemonių teisinį aiškumą ir skaidrumą ir nustatyti glaudesnes sąsajas su Europos investicijų banko (EIB) skolinimo galimybėmis;

22.  ragina Komisiją pasiūlyti patobulintą Europos mažiau likvidžių investicijų fondų sistemą, kad privačių namų ūkių trumpalaikis likvidumas būtų nukreipiamas į ilgalaikes investicijas, ir kad ji taptų papildomu pensijų problemos sprendimu;

23.  ragina suinteresuotuosius ES ir EIB projektų obligacijų iniciatyvos subjektus toliau ją plėtoti siekiant didinti didelių Europos infrastruktūros projektų finansavimą transporto, energetikos ir informacinių technologijų sektoriuose; ragina valstybes nares plėtoti nacionalines projektų obligacijų iniciatyvas, paremtas garantijų sistemomis; primena, kad valstybės garantijos turėtų būti teikiamos tik laikantis griežtų sąlygų, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą aprūpinimą viešosiomis gėrybėmis;

24.  mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė gali būti veiksmingas ir ekonomiškas būdas viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimui tam tikrų investicijų, ypač investicijų į infrastruktūros projektus, klausimais palengvinti; pažymi, kad tokiems projektams tinkamai atrinkti, įvertinti, parengti, ilgam laikui suplanuoti ir jų finansavimui organizuoti labai reikalingos aukšto lygio žinios;

25.  mano, kad ilgalaikiai viešojo sektoriaus investuotojai (nacionaliniai, regioniniai ar daugiašaliai plėtros bankai ir viešosios finansų įstaigos) yra stiprūs veikėjai, galintys skatinti privačias investicijas, kad MVĮ būtų suteiktos galimybės gauti finansavimą ir kad platesnius viešuosius interesus tenkinančios ir strategiškai svarbios įmonės, t. y. tos, kurios būtų naudingos siekiant viešosios politikos tikslų, susijusių su ekonomikos augimu, socialine sanglauda ir aplinkos apsauga, galėtų lengviau gauti ilgalaikį finansavimą; pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti pageidaujamų ilgalaikių investicijų tikslų ir investavimo palengvinimo mechanizmų skaidrumą ir atskaitomybę bei demokratinę atsakomybę už juos;

26.  ragina Komisiją tolesniame dokumente išnagrinėti ir parengti suderintą visuotinės svarbos projektų, ES ir valstybių narių lygmenimis remiamų viešojo sektoriaus lėšomis, ilgalaikės vertės nustatymo metodą;

27.  ragina valstybes nares plėtoti tinkamus bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tinklus ir steigti nacionalinius ar regioninius ilgalaikius viešojo sektoriaus investuotojus, kurie geriausios patirties galėtų mokytis iš jau veikiančių įstaigų; šiuo klausimu pabrėžia, kad tokie nacionaliniai ar regioniniai plėtros bankai, kurių sistema neretai grindžiama bendradarbiavimu, per dabartinę krizę regionų ir vietos ekonomikai ir toliau teikė patikimą finansavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares labiau remti tokios rūšies finansų įstaigas;

28.  ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip padėti valstybėms narėms, kurioms reikalinga finansinė ir techninė pagalba, steigti ilgalaikius nacionalinius ir regioninius viešojo sektoriaus investuotojus, ir išsiaiškinti galimybę ilgalaikiams nacionaliniams viešojo sektoriaus investuotojams taikyti ES garantijų mechanizmą;

29.  ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti sumavimo ir kaupimo metodų teikiamas galimybes sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti mažesnio masto socialinius ir kitus infrastruktūros projektus, kad būtų pritraukiamos būtinos investicijos;

30.  pažymi, kad kolektyvinio finansavimo mastas sparčiai didėja, ir mano, kad kolektyvinis finansavimas gali suteikti naujų galimybių; vis dėlto pabrėžia, kad privalu ir toliau užtikrinti investuotojų apsaugą ir skaidrumą;

31.  mano, kad dėl savo verslo modeliams būdingų ilgesnių laikotarpių instituciniai investuotojai, pvz., draudimo bendrovės, pensijų fondai, šeimos verslo įmonės, savitarpio fondai ir labdaros fondai, yra tinkami ir patikimi ilgalaikio finansavimo teikėjai; pabrėžia, kad siekiant skatinti pažangiai, tvariai ir integracinei realiajai ekonomikai naudingas ilgalaikes investicijas reikia patikslinti ir suderinti atitinkamus šiems instituciniams investuotojams taikomus priežiūros ir rizikos ribojimo reikalavimus;

32.  pabrėžia, kad reikia gerinti galimybes gauti lėšų kapitalo rinkose naudojantis naujais finansavimo šaltiniais, pvz., pradiniu viešu akcijų platinimu, kolektyviniu finansavimu, tarpusavio skolinimusi ir (padengtomis) obligacijomis arba pasitelkiant naujus rinkos segmentus; ragina ES įvertinti sėkmingas nacionalines iniciatyvas ir jomis remtis nustatant ir šalinant pradinio viešo akcijų platinimo kliūtis; pritaria pasiūlymui Finansinių priemonių rinkų direktyvoje nustatyti MVĮ augimo rinkų klasifikaciją; ragina Komisiją remti jų plėtrą persvarstant Prospekto direktyvą; taip pat ragina Komisiją apsvarstyti įvairių direktoratų bendradarbiavimo galimybę siekiant išnagrinėti, kaip būtų galima stiprinti MVĮ viešąsias rinkas ir kaip Finansinių paslaugų veiksmų plano direktyvos galėtų padėti įvairinti investuotojų grupę;

33.  ragina imtis veiksmų reguliavimo srityje, kuriais būtų užtikrintas aukštos kokybės turto pakeitimas vertybiniais popieriais, bet būtų išvengta labai sudėtingų struktūrų, perteklinio pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais ir nebūtų naudojami daugiau nei trys segmentai; pažymi, kad dar yra galimybių siekti geresnio standartizavimo ir didesnio skaidrumo pagrindinės rizikos požiūriu; ragina Komisiją ir Europos Centrinį Banką atidžiai stebėti Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos ir Finansinio stabilumo tarybos pakeitimo vertybiniais popieriais darbo grupės veiklą ir aktyviai joje dalyvauti; pažymi, kad trūksta nuoseklaus požiūrio, ir todėl ragina parengti bendrą reguliavimo sistemą ir apibrėžti „aukštos kokybės pakeitimo vertybiniais popieriais“ sąvoką; mano, kad aukštos kokybės pakeitimas vertybiniais popieriais gali būti naudingas tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto finansiniam tarpininkavimui, taip pat mažoms ir vidutinėms įmonėms paskolų gavėjoms;

34.  pažymi, kad pakeitimas vertybiniais popieriais buvo vienas iš krizę sukėlusių veiksnių, nes pakeitimo vertybiniais popieriais grandinėje buvo išsklaidyta ilgalaikė atsakomybė už riziką; todėl ragina Komisiją toliau stiprinti bankų sistemą, įskaitant kooperatinius ir valstybinius taupomuosius bankus, ir bankų gebėjimą užsitikrinti ilgalaikį refinansavimą savo ilgalaikių investicijų sąnaudoms padengti;

35.  teigiamai vertina Europos investicijų fondo kreditavimo didinimo operacijas bei Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, kuriomis siekiama sutelkti daugiau finansavimo mažoms ir vidutinėms įmonėms;

36.  ragina Komisiją mažinti nereikalingą administracinę ir reglamentavimo naštą, visų pirma atsižvelgiant į MVĮ ir verslininkų specifiką; palankiai vertina tai, kad priimtas „Smulkiojo verslo aktas Europai“ ir Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa (COSME) bei programa „Horizontas 2020“; pažymi, kad dėl susiskaidžiusių finansų rinkų MVĮ sektoriaus finansavimas tapo sudėtingesnis ir labiau apsunkinantis;

37.  rekomenduoja EIB įsteigti specialų MVĮ finansavimo padalinį taikant joms pritaikytas paskolų teikimo sąlygas;

38.  atkreipia dėmesį į Komisijos raginimą naudotis privačiu ar rizikos kapitalu, kaip reglamentuoja Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (AIFV) direktyva ir reglamentas dėl Europos rizikos kapitalo fondų, kaip alternatyviu finansavimo šaltiniu, ypač naujai kuriamoms ir augančioms įmonėms; atkreipia dėmesį, kad šiuo metu mokestinė aplinka daug palankesnė finansavimui skolos priemonėmis; mano, kad rizikos kapitalo ir privataus kapitalo įmonės gali suteikti vertingą nefinansinę paramą, įskaitant konsultavimo paslaugas, finansinius patarimus, patarimus dėl rinkodaros strategijos ir mokymus; ragina Komisiją toliau vertinti tokių įmonių svarbą finansuojant ES ekonomiką; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant panaikinti bet kokį priešiškumą nuosavo kapitalo atžvilgiu įvairių valstybių nacionalinėse ekonomikose, Europos ekonomikoje ir pasaulio ekonomikoje;

Reguliavimo aplinka

39.  pabrėžia, kad investuotojams palanki verslo aplinka, kaip stipri technologinės pažangos varomoji jėga – būtina sąlyga, kad ES taptų patrauklia vieta tiesioginėms užsienio investicijoms; pabrėžia būtinybę skatinti laisvą kapitalo judėjimą tiek Europos Sąjungoje, tiek tarp ES ir trečiųjų šalių, kad ES galėtų naudotis pasauliniais kapitalo ištekliais; šiuo klausimu pažymi, kad itin svarbu užtikrinti, jog Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva būtų įgyvendinama taip, kad būtų skatinamos užsienio investicijos ES;

40.  mano, kad investuotojams svarbu turėti galimybę rinktis iš daug patrauklių investicinių produktų, kad jie galėtų įvairinti savo investicijas;

41.  pabrėžia, kad reikia panaikinti pernelyg trumparegiškas investuotojų elgesio tendencijas ir pereiti prie ilgalaikėms investicijoms ES palankios atsakingo investavimo kultūros;

42.  pabrėžia būtinybę skatinti bendrą supratimą, kad finansinis stabilumas ir augimas yra ne tarpusavyje nesuderinami, o greičiau tarpusavyje susiję dalykai, ir kad jie sudaro svarbų ilgalaikio investuotojų pasitikėjimo užtikrinimo ir stiprinimo pagrindą;

43.  pabrėžia finansinio švietimo ir investuotojų supratimo svarbą ugdant ES ilgalaikio investavimo kultūrą ir pažymi, kad šiuo požiūriu ES reguliavimas gali atlikti svarbų vaidmenį;

44.  pabrėžia nuoseklios reguliavimo sistemos ir teisinio tikrumo būtinumą siekiant, kad veiktų finansinių paslaugų bendroji rinka; mano, kad reikėtų nuodugniai įvertinti dabartinę ir būsimą reguliavimo sistemos reformas ir atidžiai stebėti jų padarinius; ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti bankų sąjungos kūrimą, siekiant mažinti finansų rinkų susiskaidymą; ragina Komisiją baigti kurti bendrąją paslaugų rinką, kad būtų galima pasinaudoti visomis jos teikiamomis galimybėmis;

45.  ragina įgyvendinti paskatas, kad būtų skatinamas ilgalaikis akcijų valdymas, pvz., būtų suteikiama papildomų balsavimo teisių valdyboje, skiriama papildomų akcijų ar mokami didesnis dividendai;

46.  ragina Komisiją nuodugniai įvertinti jau atliktų ir atliekamų ilgalaikių investicijų reglamentavimo veiksmų bendrą poveikį;

47.  palankiai vertina vykstančių derybų dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės eigą; atkreipia dėmesį į šių derybų svarbą stiprinant politikos kryptis ir priemones, kuriomis siekiama didinti JAV ir ES investicijas į darbo vietų kūrimą, tvarų ekonomikos augimą ir tarptautinį konkurencingumą;

48.  mano, kad į visus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų atitinkamų finansinių paslaugų reguliavimo aktų turi būti įtrauktas specialus poveikio ilgalaikiam finansavimui vertinimas;

49.  palaiko Komisijos raginimą Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai išnagrinėti galimybes pakoreguoti tam tikras kapitalo reikalavimų nuostatas pagal sistemą „Mokumas II“, kad būtų išvengta galimų ilgalaikio finansavimo kliūčių; ragina Komisiją visapusiškai konsultuotis dėl siūlomų korekcijų ir iš dalies pakeisti dabartinius teisės aktus;

50.  primena savo raginimą pasiūlyme dėl reglamento dėl rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms visiškai hipoteka užtikrintoms ypatingos svarbos transporto, energetikos ir ryšių infrastruktūros projektų pozicijoms priskirti tinkamą rizikos koeficientą; mano, kad tolesniuose teisės aktuose reikėtų atsižvelgti į ilgalaikių investuotojų reikalavimus, finansinio turto riziką vertinti atsižvelgiant į įsipareigojimų pobūdį ir trukmę ir pripažinti teigiamą stabilių įsipareigojimų poveikį;

51.  ragina Komisiją siekti aktyvesnio tarptautinio bendradarbiavimo ir konvergencijos ilgalaikio finansavimo srityje vedant pasaulinį dialogą tiek G20, tiek FST lygmenimis;

52.  mano, kad norint investuoti į ilgalaikį turtą reikia turėti išsamių žinių ir įvertinti su tokiomis investicijomis susijusią ilgalaikę riziką; todėl pabrėžia, kad investuotojai, norėdami apsaugoti ilgalaikius įsipareigojimus, turi sukaupti didelę patirtį ir tinkamai valdyti riziką;

53.  mano, kad patikimi apskaitos principai, atitinkantys instituciniams investuotojams taikomus ilgalaikius tikslus, pavyzdžiui, perėjimą prie klimatui nekenksmingos ekonomikos, gali padidinti finansinės informacijos skaidrumą ir nuoseklumą ir turėtų sistemiškai atspindėti ilgalaikių investuotojų ekonominį požiūrį; tačiau pabrėžia, kad taikant šiuos apskaitos principus neturi atsirasti paskatų taikyti procikliškas strategijas; primygtinai ragina Tarptautinių apskaitos standartų valdybą atsižvelgti į procikliškumo riziką, kai bus persvarstoma vertinimo rinkos verte ir vertinimo pagal modelį praktika, ir pripažinti ypatingą rizikos ribojimo svarbą persvarstant apskaitos standartų rengimo principų sistemą; mano, kad aiškios, standartizuotos stambių bendrovių nefinansinės informacijos atskleidimas gali padėti didinti skaidrumą ir skatinti sudaryti investuotojams palankesnes sąlygas;

54.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip G20 rengia pasiūlymus sukurti daugiašalę investicijų sistemą, kuria būtų nustatyti būtiniausi standartai ir iš dalies keičiami tam tikri ilgalaikių investicijų reglamentai bei apskaitos pagal tikrąją vertę principo taisyklės, siekiant panaikinti trumpalaikius svyravimus ir nepastovumą ir taip skatinti tarpvalstybines investicijas;

55.  mano, kad būtina patikima mokestinė aplinka, kuri neleistų atsirasti ilgalaikių investicijų kliūtims; atkreipia dėmesį, kad tam tikros mokestinės paskatos ir nuolaidos gali būti labai svarbios skatinant investicijas; skatina keistis geriausia praktika ir pabrėžia, kad vidaus rinkai reikalingas skaidrumas ir geresnis nacionalinės mokesčių politikos koordinavimas, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos tarpvalstybinėms investicijoms ir būtų išvengta dvigubo apmokestinimo ir visiško neapmokestinimo; ragina valstybes nares ir Komisiją įvertinti galimybę suteikti su tvariais infrastruktūros projektais susietų pelningų mokestinių nuolaidų ar kitų mokestinių paskatų ir nuolaidų ilgalaikėms investicijoms skatinti;

56.  ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, persvarstyti savo biudžeto planavimo priemones ir rengti bei skelbti savo nacionalinius infrastruktūros planus, siekiant suteikti investuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams išsamios informacijos ir daugiau tikrumo dėl ateities projektų; ragina Komisiją suteikti valstybėms narėms galimybę sukurti priemonę infrastruktūros projektų duomenims standartizuoti ir juos gauti iš centrinės duomenų saugyklos;

57.  mano, kad stabili, sektoriui pritaikyta reguliavimo sistema yra būtina didelių transporto infrastruktūros objektų koncesininkams, finansuojamiems ne iš valstybės išteklių, kad jie galėtų naudodamiesi tinkamomis tarifų nustatymo taisyklėmis gauti reikalingą finansavimą, ilguoju laikotarpiu padengti sąnaudas ir užsitikrinti pakankamą savo investicijų grąžą;

58.  ragina Komisiją įvertinti valstybių narių taikomų mokestinių paskatų poveikį ilgalaikiam finansavimui ir perėjimui prie kitokios energijos vartojimo ir nustatyti gerosios patirties pavyzdžius, kai atskiriamos mažesnės kapitalo sąnaudos ekologinėms investicijoms ir didesnės kapitalo sąnaudos investicijoms į projektus, nesuderinamus su perėjimu prie tvaraus energijos tiekimo;

59.  prašo suteikti MVĮ pirmenybės teisę naudotis Europos ilgalaikių investicijų fondų (EIIF) lėšomis, nes šios įmonės sudaro ES ekonomikos augimo skatinimo ir darbo vietų kūrimo pagrindą; mano, kad pasinaudoti šia teise joms turėtų būti leidžiama taikant supaprastintas paraiškų procedūras; pabrėžia, kaip svarbu per visą įmonės gyvavimo ciklą užtikrinti galimybę lengviau gauti finansavimą, siekiant kurti ir išlaikyti tvarias ir kokybiškas darbo vietas;

60.  prašo Komisijos ir valstybių narių skatinti pensijų fondus priimti socialiai atsakingus investavimo sprendimus, atitinkančius ES ir tarptautines žmogaus teises, socialines ir aplinkos normas, įskaitant atitinkamas EBPO ir JT gaires ir principus; primena, kad Komisijos planai persvarstyti direktyvą dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (ĮPPS direktyvą) neturi trukdyti teikti tvaraus ilgalaikio finansavimo;

61.  pabrėžia, kad reikia geresnio finansų reguliavimo ir priežiūros, kad darbuotojai, mokesčių mokėtojai ir realioji ekonomika būtų apsaugoti nuo rinkos nepakankamumo ateityje;

62.  ragina Komisiją stiprinti savo bendravimą ir ryšius su EIB kuriant pritaikytų paskolų ir garantijų sistemas; skatina EIB glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir regionais, kai jie įgyvendina naujas novatoriškas finansines priemones naudodamiesi Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis, ir toliau remti jų investavimo strategijas, skirtas socialinės ekonomikos sektoriui; be to, ragina EIB taip pat apsvarstyti didesnio lankstumo galimybę, kai nustatomos tokių pritaikytų paskolų ir kitų susijusių priemonių taisyklės ir apimtis, kad jos kuo labiau atitiktų finansines priemones, siūlomas per Europos struktūrinius ir investicinius fondus, ypač kalbant apie tinkamą jaunų verslininkų ir socialinių įmonių finansavimą;

o
o   o

63.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 102.
(2) OL L 115, 2013 4 25, p. 1.
(3) OL L 174, 2011 7 1, p. 1.
(4) http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/economic_paper/2013/pdf/ecp506_lt.pdf

Atnaujinta: 2017 m. liepa 11 d.Teisinis pranešimas