Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Niujorke priimtą JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtą JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į pataisytą Europos socialinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į Rasinės lygybės direktyvą (2000/43/EB) ir Direktyvą dėl vienodo požiūrio užimtumo srityje pagrindų (2000/78/EB),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (2013/112/ES),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „2012 m. Europos užimtumo ir socialinės tendencijos“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą „ES vaiko teisių darbotvarkė“ (COM(2011)0060),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 4 d. Komisijos komunikatą „ES vaiko teisių strategijos kūrimas“ (COM(2006)0367),

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo ataskaitą „Trečiasis Europos gyvenimo kokybės tyrimas. Gyvenimo kokybė Europoje: krizės poveikis“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo ataskaitą „Trečiasis Europos gyvenimo kokybės tyrimas. Gyvenimo kokybė Europoje: socialinė nelygybė“,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl krizės poveikio pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ES(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl minimalių pajamų vaidmens kovojant su skurdu ir skatinant įtraukties principais grindžiamą visuomenę Europoje(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, Europos Sąjungoje(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. organizacijos „Gelbėkit vaikus“ ataskaitą „Vaikų skurdas ir socialinė atskirtis Europoje“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. UNICEF tyrimų biuro ataskaitą „Ekonomikos nuosmukio vaikai. Ekonomikos krizės poveikis vaikų gerovei turtingose šalyse“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Europos kovos su skurdu asociacijų tinklo (angl. EAPN) ir organizacijos „Eurochild“ ataskaitą „Vaikų gerovės Europoje užtikrinimas. Vaikų skurdo Europos Sąjungoje paaiškinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. organizacijos „Eurochild“ vertinimo ataskaitą „2014 m. nacionalinės reformų programos (NRP) ir nacionalinės socialinės ataskaitos vertinant (NSA) vaikų skurdą ir gerovę“,

–  atsižvelgdamas į 11-osios „Eurochild“ konferencijos, kuri 2014 m. lapkričio 26–28 d. vyko Bukarešte, ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. UNICEF tyrimų centro „Innocenti“ ataskaitą „Vaikų skurdo įvertinimas. Naujos lyginamosios vaikų skurdo turtingose pasaulio šalyse lentelės“,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „DRIVERS“ galutinę mokslinę ataskaitą „Socialinės nelygybės poveikis ankstyvosios vaikystės sveikatai ir raidai. Sisteminė visos Europos masto apžvalga“, Londonas, 2014 m. rugsėjo mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. ES statistiką apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES SPGS),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Darbas ir skurdas. Globalus požiūris“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl vaikų skurdo ir gerovės,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl minimalių pajamų Europoje ir skurdo rodiklių,

–  atsižvelgdamas į Europos nepriklausomų socialinės įtraukties ekspertų tinklo apibendrinamąją ataskaitą tema „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties. Nacionalinės politikos tyrimas“(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0310/2015),

A.  kadangi reikia didinti kovos su vaikų skurdu politinį matomumą aukščiausiu ES politiniu lygmeniu, jeigu ES ketina laikytis strategijos „Europa 2020“ tikslo iki 2020 m. sumažinti skurdą patiriančių žmonių skaičių bent 20 mln.;

B.  kadangi pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją (JTVTK) visiems vaikams turėtų būti užtikrinama teisė į švietimą, sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir apsaugą, teisė dalyvauti priimant jiems įtakos turinčius sprendimus, teisė į laisvalaikį ir suderintą mitybą ir teisė būti prižiūrimiems šeimos aplinkoje;

C.  kadangi dauguma valstybių narių iki šiol mažai dėmesio skyrė ES struktūrinių fondų lėšų naudojimui kovai su nerimą keliančiu ir tebeaugančiu vaikų skurdo lygiu Europoje ir jų socialinei įtraukčiai ir bendrai gerovei skatinti;

D.  kadangi dėl socialinės nelygybės labai didėja ir vaikų skurdas ir kadangi devyniolikoje valstybių narių vaikams gresia didžiausias pavojus patirti skurdą;

E.  kadangi, pasak Eurostato, pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaikų skurdui, yra turto perskirstymo politika, vyriausybės įsikišimo remiant pajamas ir teikiant tinkamas sąlygas veiksmingumas, darbo politika(11) ir tėvų padėtis darbo rinkoje, susijusi su jų išsilavinimu, taip pat namų ūkio, kuriame gyvena vaikai, sudėtis; kadangi užimtumo didinimas yra veiksminga skurdo mažinimo priemonė;

F.  kadangi penktadalis visų ES gyventojų yra jaunesni kaip18 metų amžiaus; kadangi nepaisant prisiimtų įsipareigojimų, šiuo metu visoje ES daugiau kaip vienas vaikas iš keturių patiria skurdo ar socialinės atskirties pavojų;

G.  kadangi Parlamentas ne kartą ragino įgyvendinti socialinių investicijų dokumentų rinkinį ir pritaria Komisijos rekomendacijai „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“, kurioje pateikiama išsami kovos su vaikų skurdu ir vaikų gerovės skatinimo politikos programa, grindžiama trimis ramsčiais, t. y. reikiamų išteklių iš Europos socialinio fondo prieinamumu, kokybiškų ir įtraukių paslaugų prieinamumu ir vaiko dalyvavimu visuomenės veikloje ir sprendimų priėmimo procesuose, ir kuria pripažįstama, kad vaikai yra teisių turėtojai; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad ES nesiėmė nuoseklių veiksmų tam įgyvendinti vykstant Europos semestrui;

H.  kadangi tėvų, kurių užimtumas itin mažas, vaikams kyla 56,7 proc. didesnis skurdo ar socialinės atskirties pavojus, tačiau šiais laikais skurdo rizika išlieka ir šeimų, kurių užimtumas yra didelis, vaikams (Rumunijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Latvijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Liuksemburge);

I.  kadangi vaikų skurdas atsiranda dėl šeimų skurdo ir kadangi todėl mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir didelėms šeimoms kyla didesnis skurdo pavojus, o pajamų perskirstymas daro didelį poveikį socialinės nelygybės ciklų mažinimui; kadangi blogėja valstybių narių darbo užmokesčio politika ir socialinės apsaugos sistemos, todėl didėja skurdo ir socialinės atskirties pavojus ir taip prisidedama prie didėjančio vaikų skurdo, kaip matyti valstybėse narėse, kuriose vaikų skurdo lygis mažiausias – tai taip pat yra šalys, kuriose bendro skurdo ir nelygybės lygis yra mažiausias;

J.  kadangi 2008–2012 m. vaikų, kuriems Europoje (27 ES valstybėse narėse ir Norvegijoje, Islandijoje ir Šveicarijoje) gresia pavojus patirti skurdą arba socialinę atskirtį, skaičius padidėjo beveik milijonu, kai vien 2011–2012 m. šis skaičius padidėjo puse milijono(12); kadangi, remiantis Eurostato duomenimis, 2013 m. 28 ES valstybėse narėse 26,5 mln. vaikų grėsė pavojus patirti skurdą ir socialinę atskirtį; kadangi 27 ES valstybėse narėse pavojus patirti skurdą arba socialinę atskirtį 2008–2012 m. laikotarpiu padidėjo nuo 26,5 iki 28 proc.; kadangi 2013 m. 28 ES valstybėse narėse 28 proc. visų jaunesnių kaip 18 metų gyventojų grėsė pavojus patirti skurdą arba socialinę atskirtį, o daugelyje šalių skurdo ir socialinės atskirties pavojus didesnis vaikams, o ne suaugusiems;

K.  kadangi moterims kyla didesnė skurdo rizika nei vyrams ir kadangi kova su moterų skurdu svarbi ne tik kaip atskiras klausimas, bet ir labai svarbi stengiantis mažinti vaikų skurdą;

L.  kadangi didėja nelygybė tarp ES valstybių narių; kadangi nerimą kelia tai, jog vaikų, kurie netinkamai maitinasi, procentinė dalis didėja, todėl Europos Sąjungoje atsinaujina ligos, kurios buvo išnykusios (pvz., rachitas); kadangi pažymėtina tai, jog remiantis UNICEF(13), nuo 2008 m. tokiose šalyse kaip Estija, Graikija ir Italija vaikų, neišgalinčių dvi dienas iš eilės valgyti mėsos, vištienos ar žuvies, procentinė dalis staiga padidėjo du kartus;

M.  kadangi JT Vaiko teisių komitetas savo baigiamosiose pastabose dėl naujausių periodinių kai kurių šalių ataskaitų išreiškė susirūpinimą dėl vaikų skurdo lygio ir (arba) skurdo rizikos lygio didėjimo dėl ekonomikos krizės, kuri paveikė naudojimąsi daugeliu JT vaiko teisių konvencijoje įtvirtintų teisių, ypač teisėmis į sveikatos apsaugą, švietimą ir socialinę apsaugą, ir ragino valdžios institucijas užtikrinti, kad vaikams skirtos biudžeto eilutės būtų apsaugotos; kadangi finansų ir ekonomikos krizė paskatino gyvenimo ir darbo sąlygų blogėjimą ir naujos grupės, kuri taip pat vadinama „nauja poreikių turinčia grupe“, atsiradimą;

N.  kadangi palanki verslo aplinka skatina užimtumo didėjimą valstybėse narėse ir didina tėvų, kurie vėliau gali tapti teigiamais pavyzdžiais, užimtumo galimybes, ypač bendruomenėse, kurias neigiamai veikia daugybę kartų varginantis skurdas ir atskirtis;

O.  kadangi nepilnos šeimos, ypač vienišų motinų šeimos, susiduria su didesniu pavojumi patirti skurdą arba socialinę atskirtį (49,8 proc., palyginti su 25,2 proc.), nors, remiantis ES SPGS(14), tarp šalių esama didelių skirtumų, o tai susiję su skurdo feminizavimu, pernelyg dideliu moterų, atliekančių mažų garantijų darbą, skaičiumi, neproporcingu laiku, kurį moterys praleidžia dirbdamos nemokamą darbą, moterų karjeros nutraukimu dėl vaikų ar kitų šeimos narių priežiūros ir moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumu;

P.  kadangi vaikų skurdą galima sumažinti išplėtojus vaikų priežiūros sistemą ir taip pagerinus darbo rinkos galimybes, visų pirma moterims;

Q.  kadangi vaikai ir jų tėvai, globėjai ir prižiūrintys asmenys turi būti apsaugoti nuo diskriminacijos bet kokiais pagrindais, pvz., dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos ar įsitikinimų, politinių ar kitų pažiūrų, tautinės, etninės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo, neįgalumo, amžiaus ar kitais pagrindais, ir kadangi vaikams iš pažeidžiamų gyventojų grupių kyla didesnis marginalizacijos, skurdo ir socialinės atskirties pavojus, kaip patvirtinta naujausiose Europos nacionalinių asociacijų, dirbančių su benamiais, federacijos ataskaitose, kuriose atkreipiamas dėmesys į išaugusį benamių prieglaudose apgyvendintų moterų, jaunimo ir šeimų su vaikais (ypač migrantų šeimų) skaičių; kadangi didelėms šeimoms, kuriose pajamas gauna vienas asmuo, kyla didesnis skurdo ir socialinės atskirties pavojus, – tam turi įtakos dėl finansų ir ekonomikos krizės blogėjanti valstybių narių darbo užmokesčio politika ir socialinės apsaugos sistemos;

R.  kadangi skurdo ir socialinės atskirties poveikis vaikams gali trukti visą gyvenimą ir gali paskatinti kartų nedarbą ir skurdą; kadangi padidėjo skirtingų socialinių ir ekonominių sluoksnių vaikų švietimo ir ugdymo skirtumai (vienuolikoje šalių vaikams nuo gimimo iki 3 metų teikiamų ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugų aprėptis siekia ne daugiau kaip 15 proc.);

S.  kadangi ankstyvasis vaikų ugdymas ir priežiūra turi lemiamą poveikį vaikų pažintinių gebėjimų vystymuisi, atsižvelgiant į tai, kad per pirmuosius penkerius metus jie įgyja pagrindinius gebėjimus ir tai, kad galimybė gauti kokybiškas ugdymo paslaugas yra pagrindas tolesnei sėkmei gyvenime švietimo, gerovės, darbo galimybių ir socialinės integracijos požiūriu, taip pat daro didelį poveikį savigarbai, ypač palankių sąlygų neturintiems vaikams; kadangi padidėjo skirtingos socialinės ir ekonominės kilmės vaikų išsilavinimo skirtumai; kadangi dirbantys tėvai, neturintys galimybės vesti vaikų į darželį, dažnai priversti palikti vaikus kito vaiko priežiūrai arba rinktis mokamus ir nesertifikuotus priežiūros tinklus, taip keldami pavojų savo vaikų saugumui ir gerovei; kadangi ikimokyklinis ugdymas gali būti svarbus veiksnys gerinant nepalankią socialinę ir ekonominę vaikų, kuriems gresia pavojus patirti skurdą, padėtį ir padedant tėvams sugrįžti į darbo rinką(15); kadangi įtraukiu švietimu sprendžiamas visų besimokančiųjų poreikių įvairovės klausimas ir į jį atsižvelgiama didinant dalyvavimą mokyme, kultūriniame gyvenime ir puoselėjant bendruomenės vertybes, ir jis yra veiksminga kovos su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi priemonė;

T.  kadangi vietos ir regioninės valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo kovojant su vaikų skurdu ir išnaudojimu ir tenka svarbi atsakomybė užkertant kelią marginalizacijai ir socialinei atskirčiai; kadangi nacionalinės valdžios institucijos joms turėtų suteikti reikiamas priemones, kai įmanoma, laikytis šių tikslų;

U.  kadangi daugumoje šalių išlaidas švietimui, ypač susijusias su mokymo medžiaga ir kelionėmis į mokyklą, iš esmės padengia namų ūkiai; kadangi šios išlaidos yra vienas iš daugelio veiksnių, prisidedančių prie mokyklos nebaigimo; kadangi marginalizuotoms grupėms priklausančių vaikų švietimui tebekyla finansinių, administracinių ir kitų praktinių kliūčių;

V.  kadangi socialinė ir ekonominė aplinka, kurioje gyvena vaikai, daro įtaką mokykloje praleisto laiko kokybei ir mokyklos atostogų laiko kokybei, ir kadangi nedidelis skatinimo lygis laisvu laiku daro nepageidaujamą poveikį, nes didinami skirtumai tarp vaikų, ypač jų ugdymo atžvilgiu;

W.  kadangi 2012 m. vidutinis mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ES sudarė 13 proc., o kai kuriose šalyse (Portugalijoje, Ispanijoje ir Maltoje) – daugiau kaip 20 proc.(16);

X.  kadangi net tose šalyse, kuriose teisė į sveikatą įtvirtinta teisės aktuose, esama vaikų, neturinčių galimybės gauti reikiamą sveikatos priežiūrą, ir vaikų, turinčių labai ribotas galimybes gauti ne tik būtinąją medicinos pagalbą, pvz., apsilankyti pas šeimos gydytoją ar gydytoją odontologą, ypač dėl prieinamų viešųjų paslaugų stygiaus; kadangi skurde gimusiems vaikams kyla didesnis lėtinių ligų ir kitų sveikatos problemų pavojus, kuris skatina nelygybės įtvirtinimą;

Y.  kadangi šeimų finansinės problemos prisideda prie didesnių tėvų psichinės sveikatos problemų ir prie šeimų iširimo atvejų, o tai, be jokios abejonės, turi neginčijamų padarinių psichologinei ir socialinei vaikų gerovei;

Z.  kadangi aplinka, kurioje gyvena vaikas, įskaitant laikotarpį prieš gimimą, turi lemiamą poveikį pažintinės sistemos, bendravimo ir kalbos, socialinių ir emocinių gebėjimų, kurie bus svarbūs sveikatai, gerovei, dalyvavimui bendruomenėse ir mokymosi pajėgumams, vystymuisi(17);

AA.  kadangi visi vaikai turi teisę būti apsaugoti nuo prievartos, smurto ir nepriežiūros ir kadangi atlikus mokslinius tyrimus padaryta išvada, kad dėl šeimoms daromo finansinio spaudimo, viešųjų paslaugų aprėpties mažinimo ir skurdo didėjimo gali būti labiau smurtaujama prieš vaikus;

AB.  kadangi vaikų skurdas – įvairialypis reiškinys, kuriam reikia įvairialypio atsako; kadangi užimtumas – vienas iš svarbių veiksnių, tačiau jis atitinkamai vaikų šeimai ne visada užtikrina kelią iš skurdo;

AC.  kadangi dėl vaikų skurdo visuomenė patiria didelių ekonominių sąnaudų, ypač susijusių su didesnėmis išlaidomis socialinei paramai;

AD.  kadangi ties skurdo riba gyvenančios šeimos yra labiau linkusios gyventi antisanitarinėse ir nesaugiose vietovėse ir kadangi 17 proc. vaikų 28 ES valstybėse narėse vis dar gyvena tokiomis sąlygomis, o penkiolikoje valstybių viršijamas vidurkis; kadangi, daugėjant iškeldinimo dėl nesugebėjimo susimokėti būsto išlaidų atvejų, vaikai gyvena vis nestabilesnėmis sąlygomis, kurios savo ruožtu neigiamai veikia vaiko vystymąsi ir gyvenimo galimybes;

AE.  kadangi, remiantis 2012 m. Eurostato atliktu tyrimu „Bendrijos statistika apie pajamas ir gyvenimo sąlygas“ (ES SPGS), su energijos nepritekliaus problema susiduria visos valstybės narės; kadangi viena iš didelės energijos kainos pasekmių – tai, kad daugybė vaikų gyvena namuose be šildymo, ir kadangi dėl to didėja kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų atvejų skaičius;

AF.  kadangi sveikatos problemų turinčius vaikus auginančios šeimos ir tėvai, patys turintys sveikatos problemų, dažniau susiduria su skurdo rizika, šeimų iširimu ir sunkumais įsitvirtinant darbo rinkoje;

AG.  kadangi dėl būsimos darnaus vystymosi tikslų darbotvarkės po 2015 m. ir jos universalumo suteikiama galimybė didinti investicijas į vaikus ir jų teises;

AH.  kadangi skurdo riziką patiriančioje grupėje yra pernelyg daug migrantų vaikų ir jie labiau diskriminuojami dėl kalbos barjero, o neteisėtų migrantų vaikų padėtis yra dar prastesnė; kadangi intensyvėjant migracijos srautams daugėja atvejų, kai imigrantų vaikai lieka kitų šeimos narių ar trečiųjų asmenų priežiūrai gimtojoje šalyje, ir kadangi tai neigiamai veikia vaikų vystymąsi, ypač emociniu lygmeniu;

AI.  kadangi pastaraisiais metais ES politikoje rodomas išskirtinis dėmesys vaikų skurdui ir palankūs ES valstybių vadovų politiniai pareiškimai nepadėjo reikšmingai sumažinti vaikų skurdo lygio;

AJ.  kadangi turėtų būti labiau finansiškai remiamos pagalbos maistu programos, skirtos nepalankioje padėtyje esančioms šeimoms, nes vaikų, kurie maisto gauna tik mokykloje, daugėja; kadangi šios programos svarbios, tačiau negali būti laikomos ilgalaikiais sprendimais;

AK.  kadangi aplinkosaugos problemos (tarša, transportas, užterštas dirvožemis ir nesaugus geriamasis vanduo) dažnai ypač stipriai veikia skurde gyvenančius vaikus,

1.  rekomenduoja valstybėms narėms prisiimti realų įsipareigojimą kurti kovos su vaikų skurdu politiką, kuri būtų sutelkta į vaikų skurdą lemainčių veiksnių koregavimą, ir didinti socialinės paramos iniciatyvų, skirtų konkrečiai ne tik vaikams, bet ir tėvams, kurie neturi darbo arba dirba tik prastai apmokamus darbus (pavyzdžiui, bedarbio pašalpų ir tinkamų minimalių pajamų), veiksmingumą, kiekį, mastą, ir taikymo sritį ir skatinti taikyti tokius darbo įstatymus, kuriais šeimoms būtų užtikrinamos socialinės teisės, įskaitant įstatymais nustatytą tinkamą minimalų darbo užmokestį, laikantis nacionalinės praktikos ir kolektyvinių susitarimų, kuriais šeimoms bus užtikrintas didesnis saugumas ir kovojama su mažų garantijų darbu, kartu skatinant darbą su deramomis socialinėmis teisėmis;

2.  ragina stebėti ir vertinti tokios paramos veiksmingumą, kad kovos su skurdu, atskirtimi ir mokyklos nebaigimu politika būtų pritaikyta prie esamų socialinės lygybės reikalavimų; ragina valstybes nares kurti ir taikyti įvairius įrodymų rinkimo procesus, tinkamus kiekvienu įsikišimo etapu;

3.  rekomenduoja Komisijai kartu su valstybėmis narėmis nustatyti Komisijos rekomendacijoje „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ priimto trijų ramsčių požiūrio, susijusio su išteklių prieinamumu, paslaugomis ir vaikų dalyvavimu, įgyvendinimo veiksmų planą; mano, kad siekiant geresnių rezultatų įgyvendinant trijų ramsčių požiūrį būtų naudinga nustatyti tikslius ir konkrečius vaikų skurdo lygio rodiklius ir šio reiškinio labiau paveiktas sritis; ragina valstybes nares veiksmingai visapusiškai integruoti atitinkamus socialinių investicijų dokumentų rinkinio ir pirmiau nurodytos Komisijos rekomendacijos aspektus į savo metines nacionalines reformų programas ir nacionalines socialines ataskaitas ir ragina Komisiją nustatyti strategijos „Europa 2020“ papildomą tikslą mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, didinti vaikų skurdo ir socialinės atskirties mažinimo matomumą ir aiškumą visais Europos semestro etapais; pabrėžia, kad vaikų skurdo mažinimas investuojant į vaikus turėtų būti siūlomas kaip pagrindinis 2016 m. metinės augimo apžvalgos prioritetas ir kaip pagrindinė priemonė siekiant su skurdu susijusių tikslų; ragina Komisiją rengiant veiksmų planą užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų metinę priežiūrą ir teiktų ataskaitas dėl Komisijos rekomendacijos įgyvendinimo, ir naudotis Europos socialinio fondo lėšomis, kad būtų įgyvendinta Komisijos rekomendacija, taip pat atlikti nacionalinėse reformų programose siūlomų reformų poveikio skurdui vertinimą;

4.  ragina valstybes nares savo kovos su vaikų skurdu veiksmais taip pat spręsti moterų, kurios rūpinasi specialiųjų poreikių turinčiais ar neįgaliais vaikais ir šeimos nariais, padėties klausimą;

5.  rekomenduoja, kad valstybės narės, naudodamosi Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų ištekliais ir rengdamos socialinę politiką, daugiau dėmesio skirtų šeimų (ypač nepilnų šeimų), turinčių vaikų su sveikatos problemomis, apsaugai nuo skurdo;

6.  pakartoja prevencinės valstybės politikos, kuria investuojama į tikslingą vaikų gerovės politiką, veikiau remiančią pilnaverčių individų, gebančių integruotis į visuomenę ir į darbo rinką, ugdymą, o ne sutelktą į socialinės atskirties ir skurdo padarinius, svarbą;

7.  mano, kad nepažeidžiant poreikio remti skurdžiai gyvenančius, mokyklos nebaigusius ar socialiai atskirtus vaikus, paramos vaikams ir jaunimui politikos priemonėmis turėtų būti labai skatinama prevencija ir, be kita ko, numatomos ilgalaikės kovos su socialine nelygybe strategijos;

8.  rekomenduoja valstybėms narėms nustatyti arba didinti visuotines vaikams skirtas socialines išmokas, pvz., subsidijuoto ar nemokamo maisto teikimą vaikams, ypač nepalankias sąlygas patiriantiems ir skurstantiems vaikams, kad būtų užtikrintas jų sveikas vystymasis; ragina valstybes nares pagal išsamias strategijas ir politiką patvirtinti aktyvias užimtumo priemones, kuriomis būtų remiamos tėvų galimybės gauti kokybišką darbą ir deramas pajamas ir kokybiškų viešųjų paslaugų (ypač vaiko priežiūros, švietimo, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo ir laisvalaikio veiklos paslaugų) prieinamumas, sudarantis palankesnes sąlygas derinti profesinį ir šeimos gyvenimą, taip pat didinamas vaikų ir jų šeimų dalyvavimas kuriant, įgyvendinant ir prižiūrint šią politiką; pabrėžia, kad universalūs sprendimai turėtų būti suderinti su tikslinėmis pažeidžiamiausių ir labiausiai marginalizuotų vaikų ir paauglių grupių paramos priemonėmis; apgailestauja dėl didėjančios tendencijos valstybių narių vyriausybėms pereiti nuo universalios paramos politikos prie labiau materialine padėtimi pagrįstos paramos, nes iš įrodymų matyti, kad universalia paramos politika užtikrinama geresnė vaikų apsauga nuo skurdo(18);

9.  ragina valstybes nares ir Komisiją susitarti dėl ES standartų arba priimti sutartą metodiką dėl vaiko auginimo išlaidų nustatymo ir reikiamų vaikų skurdo prevencijos ir kovos su juo išteklių apibrėžimo;

10.  ragina Komisiją susilaikyti nuo valstybėms narėms teikiamų rekomendacijų pertvarkyti savo viešąsias paslaugas ir mažinti jų aprėptį bei skatinti lanksčius darbo santykius ir viešųjų paslaugų privatizavimą, dėl kurių vienareikšmiškai susilpnėjo vaikų socialinės teisės;

11.  ragina Komisiją pabrėžti, jog būtina investuoti į nemokamą viešąjį švietimą, nustatant konkrečius mokymo metodus labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, imigrantams arba įvairias negalias turintiems asmenims; mano, kad švietimas gali būti pagrindinis ir svarbiausias elementas, siekiant užtikrinti, kad vaikai įgytų gebėjimų, leisiančių jiems rasti kvalifikuotą ir tinkamai atlyginamą darbą, kad jie patys sugebėtų išbristi iš skurdo;

12.  primena, kad kovojant su vaikų skurdu būtina vadovautis gyvenimo ciklo metodu, įskaitant iš kartos į kartą perduodamo skurdo rizikos panaikinimą, kad būtų atsižvelgta į skirtingus ankstyvos vaikystės, pradinio ugdymo ir paauglystės poreikius, taikyti į visus vaikus orientuotą požiūrį vertinant kiekvieno vaiko patiriamą nepriteklių, kartu identifikuojant didžiausią nepriteklių patiriančius vaikus, ir vertinti ne tik materialinį skurdą, bet ir daugiamatį nepriteklių;

13.  rekomenduoja, kad visi vaikai turėtų galimybę gauti kokybiškas paslaugas šiuo itin svarbiu jų vystymosi etapu; mano, kad sveikatos priežiūros, švietimo, pagalbos tėvystės ir šeimos klausimais, apgyvendinimo ir apsaugos paslaugos yra svarbiausios paslaugos, kurias dažniausiai teikia vietos ir regioninės valdžios institucijos;

14.  primygtinai ragina valstybes nares priimti, įgyvendinti ir stebėti įvairialypio vaikų skurdo mažinimo planus, itin daug dėmesio skiriant vaikų prigimtinėms teisėms ir nustatant vaikų skurdo bei socialinės atskirties mažinimo tikslus, išskirtinį dėmesį ir prioritetą skiriant vaikams, kuriems kyla didžiausias skurdo pavojus; primena, kad valstybėms narėms svarbu užtikrinti bent jau prieš krizę buvusį tikralaikių išlaidų, skirtų nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančių vaikų socialinei apsaugai, sveikatos priežiūrai, švietimui ir socialiniam būstui, lygį;

15.  ragina valstybes nares įgyvendinti planus siekiant mažinti vaikų, turinčių mokymosi sunkumų, socialinę atskirtį, ir parengti veiksmingesnius mokymo modulius, kurie palengvintų jų mokymosi procesą;

16.  ragina valstybes nares pripažinti, kad vaikų skurdas ir socialinė atskirtis yra svarbios kliūtys, kurias reikia įveikti, jei valstybės narės nori įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ užimtumo lygio, investicijų į mokslinius tyrimus, taikomąją veiklą, energetiką ir tvarų vystymąsi tikslus;

17.  primygtinai ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti tinkamos ne mokyklos aplinkos, kurioje vaikai galėtų prasmingai ir skatinamai leisti laiką pasibaigus pamokoms arba per mokyklos atostogas, kūrimui ir prieinamumui ir daugiau dėmesio skirti vaikų galimybei gauti pagrindinę sveikatos priežiūrą skurdžiose vietovėse ir atokiuose bei nepasiekiamuose regionuose;

18.  ragina valstybes nares vengti skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių vaikų getų kūrimo, nustatant būtinuosius vaiko apgyvendinimo standartus, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ir užtikrinant šeimoms tinkamus namus, atitinkančius jų poreikius ir užtikrinančius gerovę, privatumą ir kokybišką gyvenimą, taip prisidedant prie socialinio teisingumo ir sanglaudos siekimo, ir kovos su socialine atskirtimi ir skurdu;

19.  ragina Komisiją ir Parlamentą pasinaudoti daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros suteikiama galimybe geriau išnaudoti Europos socialinį fondą, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą ir Užimtumo ir socialinių inovacijų programą ir patikrinti, ar nustatant regioninės ir sanglaudos politikos programas ir įgyvendinant tokią politiką vaikams teikiama pirmenybė, ypatingą dėmesį skiriant įsipareigojimui palaipsniui panaikinti dideles nuolatinės globos institucijas (vykdoma nuo 2014 m.) tam, kad būtų stiprinamas įtėvių ir globėjų statusas, kad našlaičiai ir palankių sąlygų neturintys vaikai galėtų iš tiesų augti šeimoje ar į šeimą panašioje aplinkoje; taip pat primygtinai ragina Komisiją sukurti vaikų skurdo analizės rodiklius;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti, ar maistu grindžiamos strategijos, pvz., mitybos įvairinimas ir maisto papildymas, taip pat švietimas mitybos srityje, visuomenės sveikatos ir maisto saugos priemonės ir, galiausiai, papildų naudojimas, turi būti taikomos tam tikroms žmonių grupėms, kad būtų išvengta neigiamo netinkamos mitybos ar nepakankamos mitybos poveikio vaikų sveikatai;

21.  rekomenduoja valstybėms narėms į nacionalinius biudžetus įtraukti aiškias, skaidrias, dalyvavimu ir atskaitomybe paremtas nuostatas dėl asignavimų ir išlaidų, skirtų kovoti su vaikų skurdu ir vykdyti savo pareigą apsaugoti vaikus, be kita ko, didinant viešąsias išlaidas, kad šie tikslai būtų pasiekti; ragina valstybes nares kuo labiau pasinaudoti Europos struktūriniais ir investicijų fondais, ypač Europos socialiniu fondu, kad būtų įgyvendinti visi trys rekomendacijos „Investicijos į vaikus“ ramsčiai;

22.  rekomenduoja Komisijai parengti gaires, kuriomis būtų remiamas vaikų dalyvavimas politikos formavimo procese, įdiegiant mechanizmus, kuriais skatinamas ir užtikrinamas vaikų dalyvavimas priimant sprendimus, darančius įtaką jų gyvenimui, ir kuriais suteikiama galimybė vaikams išreikšti savo nuomonę, pagrįstą žiniomis, ir skatinama juos tai daryti, užtikrinant, kad šiai nuomonei būtų teikiama derama svarba ir kad ji atsispindėtų pagrindiniuose vaikams įtaką darančiuose sprendimuose;

23.  rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti vaikų skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslus;

24.  ragina valstybes nares prireikus sudaryti su subjektais ir institucijomis bendradarbiavimo susitarimus, kuriais skatinamas ugdymas, kultūrinis ar sportinis rengimas ir vaikų integracija, taip pat kova su vaikų skurdu; vis dėlto rekomenduoja, kad valstybės narės užtikrintų šios paramos ir jos faktinių rezultatų priežiūrą, kokybę, tvarumą ir aktualumą;

25.  ragina valstybes nares įgyvendinti konkrečius teisės aktus, skirtus motinystės ir tėvystės teisėms apsaugoti ir stiprinti, taip pat ir įgyvendinant veiksmingas priemones, skirtas šeimos ir profesiniam gyvenimui suderinti, moterų grįžimui į darbą po nėštumo ir gimdymo atostogų užtikrinti ir nepilnoms šeimoms remti; taip pat pabrėžia, kad tėvystės atostogas reglamentuojančių teisės aktų sustiprinimas yra svarbus postūmis kovojant su diskriminacija darbe dėl lyties ir diskriminacija darbo užmokesčio srityje; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbdaviai nevienodo požiūrio į darbuotojus ir priekabiavimo prie jų negalėtų pateisinti nėštumu, vaiko auginimu ar su šeima susijusiomis pareigomis;

26.  rekomenduoja valstybėms narėms parengti aktyvią, universalią ir integruotą socialinę politiką, pagal kurią būtų užkertamas kelias skurdui ir vaikų paėmimui iš šeimos aplinkos; ragina valstybes nares užtikrinti, kad vaikų ir jaunimo institucionalizavimas būtų naudojamas tik kraštutiniu atveju, esant išskirtinėms aplinkybėms, taip pat naudotis ES struktūrinių fondų ir Europos strateginių investicijų fondo lėšomis siekiant remti perėjimą nuo institucijų prie šeimų ir bendruomenių teikiamų globos paslaugų;

27.  rekomenduoja valstybėms narėms atsisakyti institucionalizavimo ir diegti stabilią globos sistemą, kuri geriau parengtų vaikus ir jaunimą savarankiškam gyvenimui ir tolesniam mokymuisi ar darbui;

28.  rekomenduoja valstybėms narėms kurti ir įgyvendini integruotas vaikų apsaugos sistemas, kuriomis vaikai būtų apsaugoti nuo smurto, prievartos, išnaudojimo ir nepriežiūros taip, jog būtų užtikrinta, kad visi atsakingi subjektai ir sistemos komponentai kartu veiktų visuose sektoriuose ir tarnybose dalijantis atsakomybe, kad visiems vaikams būtų sukurta saugi aplinka, kurioje jiems būtų suteikiama galimybių;

29.  primygtinai ragina valstybes nares vykdyti politiką, kuria būtų skatinama kurti ir išlaikyti deramas darbo vietas, taip pat plėtoti mokymo programas, kelti kvalifikaciją ir taikyti tokias priemones, kaip nuotolinis darbas arba lankstus darbo laikas, dėl kurių karjeros pertrauką padariusiems tėvams būtų lengviau patekti arba sugrįžti į darbo rinką;

30.  ragina ES institucijas, ES agentūras, valstybių narių valdžios institucijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus nustatyti aiškius vaidmenis, atsakomybę, palaikyti nuolatinį dialogą ir vykdyti procedūras, kai vaikams reikalinga apsauga tarpvalstybinėse situacijose;

31.  rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad visų amžiaus grupių vaikai galėtų nemokamai gauti įtraukų ir kokybišką viešąjį ugdymą ir mokymą, įskaitant švietimą ir priežiūrą ankstyvojoje vaikystėje, formalųjį ir neformalųjį švietimą, skatinti jų emocinį, socialinį, pažintinį ir fizinį vystymąsi, nustatyti atitinkamą mokytojų ir mokinių santykį bei skatinti socialinę įvairovę švietimo srityje, kad būtų užtikrintas vaikų saugumas ir gerovė, užtikrinta, kad visi vaikai galėtų pasinaudoti įtraukiu kokybišku švietimu ir taip būtų kuo labiau didinamas švietimo sistemų poveikis lygioms galimybėms ir išsivadavimui iš skurdo;

32.  primygtinai ragina valstybes nares didinti siūlomų švietimo paslaugų kokybę, taikant individualų metodą ir skatinant mokytojų, socialinių darbuotojų ir tėvų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti, kad vaikai ir jaunimas nenutrauktų savo mokslo;

33.  ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti įperkamo ir prieinamo ankstyvojo ugdymo ir priežiūros (angl. ECEC) vystymui ir laikyti jį socialine investicija, kuria siekiama šalinti nelygybę ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria visų pirma nepalankioje padėtyje esančių šeimų vaikai, taip pat didinti tėvų informuotumą apie aktyvaus dalyvavimo ECEC programose naudą;

34.  ragina valstybes nares skatinti įtraukų mokymą, kuris turėtų apimti ne tik specialiojo ugdymo mokytojų skaičiaus didėjimą, bet ir vaikų, turinčių specialių ugdymo poreikių, integravimą į įprastas klases;

35.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti vienodas galimybes visų socialinių grupių vaikams lankyti lopšelius-darželius ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas;

36.  ragina valstybes nares skatinti visapusišką visų vaikų dalyvavimą mokykloje teikiant nemokamą pagrindinę mokymo medžiagą, maistingą mokyklos maistą ir būtiną mokyklinį transportą skurdą ar skurdo riziką patiriantiems vaikams, didinti dabartinių viešųjų investicijų veiksmingumą šiame sektoriuje ir veiksmingiau kovoti su skurdo perdavimu iš kartos į kartą;

37.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti universalias, viešas, nemokamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su prevencija, imunizacijos programomis ir pirmine priežiūra, galimybes gauti diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos paslaugas, taip pat teikti kalbos ir psichologinę terapiją vaikams, užtikrinant moterims teisę į lytinę ir reprodukcinę sveikatą (užtikrinant kūdikių sveikatos priežiūrą, motinystės priežiūrą ir lankymą namuose nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu, visų pirma priešlaikinio gimdymo atvejais), sudaryti sąlygas visiems vaikams ir jų šeimos nariams kreiptis į šeimos gydytojus, slaugytojus, gydytojus odontologus, šeimos konsultavimo tarnybas ir psichikos sveikatos specialistus; ragina valstybes nares ir Komisiją įtraukti šiuos aspektus į nacionalines ir ES visuomenės sveikatos strategijas;

38.  rekomenduoja valstybėms narėms teikti būtiną paramą siekiant užtikrinti visų vaikų teisę į kultūrą, sportą ir laisvalaikį, atviros erdvės ir sveikos aplinkos prieinamumą, daugiausia dėmesio skiriant vienodų galimybių ir kokybės užtikrinimui skurstantiems vaikams, atokiuose regionuose gyvenantiems vaikams, neįgaliems vaikams, tautinėms ar etninėms, religinėms, kalbinėms ir migrantų mažumoms priklausantiems vaikams, ES keliaujantiems vaikams, nepaisant jų pilietybės, ir paliktiems vaikams; primena teisę žaisti, kuri nurodyta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje;

39.  pabrėžia, kad reikia didesnės skurdą ir socialinę atskirtį dėl smurto šeimoje patiriančių vaikų apsaugos;

40.  ragina valstybes nares, visų pirma tas, kuriose socialinė nelygybė yra didesnė, stiprinti valstybės privalomas užtikrinti socialines teises ir galimybę gauti paslaugas ir socialinę apsaugą didinant socialinės apsaugos tarnybų darbuotojų ir specialistų, dirbančių su vaikais ir jų šeimomis ir jų labui, skaičių ir teikiant daugiau vaikų medicininės ir psichologinės priežiūros bei socialinės rūpybos paslaugų, jas tikslingai nukreipiant į labiausiai nepasiturinčius asmenis, ypač vaikus, laikantis ankstyvosios intervencijos metodo;

41.  rekomenduoja valstybėms narėms sukurti mechanizmus, kuriais būtų skatinamas ir užtikrinamas vaikų dalyvavimas priimant sprendimus, darančius įtaką jų gyvenimui, ir kuriais suteikiama galimybė vaikams išreikšti savo nuomonę, pagrįstą žiniomis, ir skatinama juos tai daryti, užtikrinant, kad šiai nuomonei būtų teikiama derama svarba ir kad ji atsispindėtų pagrindiniuose vaikams įtaką darančiuose sprendimuose;

42.  pripažįsta pilietinės visuomenės, įskaitant vaikų teisių ir kovos su skurdu organizacijas, vaidmenį užtikrinant ES politikos nuoseklumą, ir ragina stiprinti pilietinį dialogą dėl vaikų skurdo prevencijos ir kovos su ja valstybėse narėse;

43.  primygtinai ragina Komisiją pirmenybę teikti mokyklos nebaigusių asmenų skaičiui ir kovai su vaikų skurdu;

44.  ragina valstybes nares ir Komisiją aktyviai dalyvauti kovojant su prekyba vaikais bet kokios rūšies išnaudojimui, įskaitant darbą, priverstines santuokas, neteisėtą įvaikinimą, neteisėtą veiklą ir seksualinį išnaudojimą;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti Europos ir tarptautinių tinklų veiklą kovojant su vaikų ir jaunimo skurdu ir atskirtimi; įspėja dėl to, kad atokiausių ir ypač nepalankioje padėtyje esančių regionų integravimas į šiuos tinklus ir institucijas turėtų būti ypač remiamas;

46.  mano, kad teisė į nemokamą ir visuotinį švietimą, sveikatos priežiūra ir socialinės apsaugos sistemos yra pagrindinės kovos su skurdu, ypač vaikų skurdu, sąlygos. turėdamas mintyje šį tikslą ir atsižvelgdamas į suprastėjusias viešąsias paslaugas, ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti garantiją vaikams, kad kiekvienas skurstantis vaikas galėtų gauti nemokamas sveikatos priežiūros, nemokamas ugdymo, nemokamas vaikų priežiūros, deramo apgyvendinimo ir tinkamos mitybos paslaugas, įgyvendinant integruotą Europos kovos su vaikų skurdu planą, kuris apima ne tik garantiją vaikams, bet ir programas, pagal kurias tėvams teikiama parama ir sudaromos galimybės išsivaduoti iš socialinės atskirties ir integruotis į darbo rinką;

47.  ragina valstybes nares per savo savivaldybes remti vaikus ir jų šeimas remiančius vietinius centrus, ypač bendruomenėse ir (arba) vietovėse, kurios yra labiausiai paveiktos vaikų skurdo problemos, kurie teikia ne tik teisinę pagalbą ir (arba) rekomendacijas, patarimus tėvams ir paramą mokyklai, bet ir ugdymą bei mokymą, be kita ko, sveiko gyvenimo būdo ir saugaus naudojimosi internetu srityse;

48.  rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms parengti statistinius metodus, pagal kuriuos vertinant skurdą, socialinę atskirtį, nelygybę, diskriminaciją ir vaikų gerovę būtų įtraukiami daugiamačiai rodikliai (tėvų pajamos, galimybės gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, dalyvavimas socialinėje ir kultūrinėje veikloje, galimybės gauti formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugas, fizinis pavojus, saugumas, stabili šeimos aplinka ir pasitenkinimo gyvenimu lygis) tam, kad būtų pranešama apie įrodymais grindžiamos politikos kūrimą ir atsižvelgiama į atitinkamų skurdo įvertinimų apribojimus, taip pat JTVP, UNICEF, EBPO ir Socialinės apsaugos komiteto rodiklių klausimų pogrupio darbą, neapsiribojant vien tik asmenų, kuriems gresia pavojus patirti skurdą ir (arba) socialinę atskirtį (angl. AROPE), rodikliais; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti sprendimus, grindžiamus išsamiu požiūriu, ir visapusiškai naudotis duomenimis, surinktais pagal tokias iniciatyvas, kaip UNICEF parengta Įvairialypio sutampančio nepritekliaus analizė (angl. MODA); pabrėžia, kad turėtų būti sukurti papildomi rodikliai, kad būtų galima geriau įvertinti paslaugų kokybę, rezultatus ir galimybes naudotis paslaugomis, pvz., socialinis ir ekonominis tėvų statusas ir kilmė (migrantai ar mažumos atstovai), lytis, negalia ir geografiniai aspektai;

49.  ragina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir Regionų komitetą parengti nuomones dėl investicijų į vaikus;

50.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0070. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0328. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0266. (4) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 57. (5) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 77. (6) OL C 199E, 2012 7 7, p. 25. (7) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 8. (8) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 11. (9) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 24. (10) Europos nepriklausomų socialinės įtraukties ekspertų tinklas, apibendrinamoji ataskaita „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties. nacionalinės politikos tyrimas“, Briuselis 2014 m. (11) Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ ataskaita „Vaikų skurdas ir socialinė atskirtis Europoje“, Briuselis, 2014 m., p. 5. (12) Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ ataskaita „Vaikų skurdas ir socialinė atskirtis Europoje“, Briuselis, 2014 m., p. 5. (13) 2014 m. UNICEF tyrimų biuro ataskaita „Ekonomikos nuosmukio vaikai. Ekonomikos krizės poveikis vaikų gerovei turtingose šalyse“, „Innocenti“ pažangos tyrimo ataskaita Nr. 12, UNICEF tyrimų biuras, Florencija, p. 2. (14) „Vaikų skurdas ir socialinė atskirtis Europoje“, Briuselis, 2014 m., p. 14. (15) Komisijos leidinys „Politinių priemonių vaikų skurdo problemoms spręsti teminis tyrimas“, 2008 m., p. 9. (16) 2013 m. ES statistika apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES SPGS). (17) 2014 m. paskatos, „Universalios, kokybiškos ankstyvosios vaikystės programos, atitinkančios poreikį skatinti geresnius ir tolygesnius rezultatus vaikystėje ir vėlesniame gyvenime“. (18) Remiantis Eurofound tyrimu