Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11, 153, 191, 207 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12, 21, 28, 29, 31 ir 32 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą: „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 10-osios PPO ministrų konferencijos (MC10) išvadas(1),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą (2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d.)(2),

–  atsižvelgdamas į ES metinę žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje ataskaitą (2014 m.)(3),

–  atsižvelgdamas į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) „Svarbiausias ES rūpestis – užtikrinti žmogaus teises“,

–  atsižvelgdamas į Poveikio žmogaus teisėms analizės atliekant su prekyba susijusių politikos iniciatyvų poveikio vertinimus gaires(4),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Žmogaus teisių ir demokratijos išlygos tarptautiniuose susitarimuose“, kurį 2015 m. paskelbė Europos Parlamento teminis skyrius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją: „Keiskime mūsų pasaulį. 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkė“(5),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema(7),

–  atsižvelgdamas į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms(8),

–  atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo iš konfliktų ir didelės rizikos zonų grandinių(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 14 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų įgyvendinimas – dabartinė padėtis“ (SWD(2015)0144),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos principus (2015 m.)(10),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento teminio skyriaus tyrimą „ES prekybos politika. Nuo lyčių aspekto ignoravimo link lyčių aspekto paisymo“,

–  atsižvelgdamas į ketvirtąją nepriklausomo eksperto ataskaitą „Demokratinės ir lygiateisės tarptautinės santvarkos skatinimas“ – Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pranešimas 2015 m. rugpjūčio 5 d. Generalinėje Asamblėjoje (A/70/285),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(11),

–  atsižvelgdamas į JT rezoliuciją 64/292, kurioje Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja aiškiai pripažįsta, kad vanduo ir sanitarija yra žmogaus teisės, ir kurioje pažymima, kad švarus geriamasis vanduo ir sanitarija yra būtini visoms žmogaus teisėms realizuoti,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(14),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos Parlamento C teminio skyriaus paskelbtą tyrimą „Lyčių aspekto integravimas Europos Parlamento komitetuose ir delegacijose“,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 26/9(15), kurioje ji nusprendė „įsteigti neribotos sudėties tarpvyriausybinę tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių darbo grupę žmogaus teisių klausimams spręsti, kurios užduotis – parengti tarptautinį teisiškai privalomą dokumentą, kuriuo tarptautinėje žmogaus teisių teisėje būtų reglamentuojama tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veikla“,

–  atsižvelgdamas į Reglamentu (ES) Nr. 978/2012 nustatytą reformuotą ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „2014–2015 m. ataskaita dėl bendrosios lengvatų sistemos“ (COM(2016)0029),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) persvarstytas rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę deklaraciją dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų, Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos programą, Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo dešimt principų ir socialinės atsakomybės gairių standartą ISO 26000,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos įstatymo dėl deramo stropumo skatinant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą projektą ir Komisijos pirmininko J. C. Junkerio pareiškimą per 2015 m. G7 aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į projektą „Ilgalaikės vertės bendrovėms ir investuotojams užtikrinimas“, kuris šiuo metu įgyvendinamas pagal JT atsakingo investavimo principus ir JT pasaulinį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0217/2016),

A.  kadangi 2010 m. Parlamentas paskelbė rekomendacijas Komisijai dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės; kadangi daugelis šių rekomendacijų buvo įgyvendintos, o kitos – ne;

B.  kadangi Parlamentas veikia kaip vienas iš teisės aktų leidėjų sprendžiant dėl priemonių, lemiančių Sąjungos BPP įgyvendinimo sistemą; kadangi Parlamento pritarimas reikalingas kiekvienam prekybos susitarimui, dėl kurių derasi Sąjunga, ratifikuoti; kadangi siekiant užtikrinti bet kokios Komisijos iniciatyvos BPP srityje sėkmę reikia įgyvendinti Parlamento rekomendacijas;

C.  kadangi prekyba atlieka didžiulį vaidmenį skatinant verslo galimybes, kuriant gerovę ir didinant užimtumą, taip pat skatinant ekonomikos vystymąsi, socialinę pažangą, gerinant gyvenimo lygį, gyvenimo kokybę ir užtikrinant ilgalaikį žmogaus teisių standartų pagerėjimą;

D.  kadangi ES pabrėžia savo tvirtą įsipareigojimą skatinti tvarų vystymąsi, kaip patvirtinta jos strategijoje „Prekyba visiems“, taip pat žmogaus teises ir gerą valdymą taikant paskatomis pagrįstas priemones, pvz., BLS+ ir nuostatas dėl lengvatinių galimybių patekti į rinką, skirtas šalims, kurios tose srityse įsipareigojo įgyvendinti pagrindines tarptautines konvencijas;

E.  kadangi ES savo prekybos politikos priemonėmis turi galimybę konstruktyviai prisidėti, kad visame pasaulyje būtų labiau gerbiamos žmogaus teisės ir skatinamas tvarus vystymasis; kadangi Komisija turi veikti turėdama mintyje šį tikslą; kadangi prekybos ir investicijų susitarimai daro poveikį žmogaus teisėms ir tvariam vystymuisi, taigi jie turėtų būti parengti taip, kad jais būtų remiama pažanga socialinėje ir aplinkos srityse, užtikrinant, kad būtų negalima silpninti Europos standartų, kad būtų ginamos žmogaus teisės ir užtikrinama atitiktis socialinėms ir aplinkosaugos taisyklėms;

F.  kadangi prekyba ir tarptautinių įmonių užsienio investicijomis prisidedama prie didesnių įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis, socialinėmis teisėmis ir darbuotojų teisėmis tose šalyse, kuriose veikia įmonės;

G.  kadangi Parlamento indėlį galima įvertinti pagal tai, ar veiksmingai įgyvendinamos jo rekomendacijos; kadangi būtina periodiškai stebėti susitarimų įgyvendinimą siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma prekybos susitarimuose nustatytų tikslų ir įsipareigojimų, ypač susijusių su žmogaus teisių apsauga;

H.  kadangi pagal SESV 208 straipsnį ES ir jos valstybės narės iš tiesų turi teisinę prievolę savo politikos priemones derinti su vystymosi tikslais;

I.  kadangi Komisijos pasiūlyme dėl naujos prekybos ir investicijų strategijos „Prekyba visiems“ pripažįstamas prekybos, žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkosaugos standartų ryšys ir pabrėžiama būtinybė pasiekti, kad šios teisės ir standartai taptų neatskiriama Sąjungos ekonominių ir prekybos santykių dalimi;

J.  kadangi tarptautiniams mažmenininkams ir tarptautinėms įmonėms tenka pareiga gerinti darbo sąlygas ir atlyginimus šalyse, kuriose vykdoma gamyba;

K.  kadangi moterų teisės yra sudėtinė žmogaus teisių dalis; kadangi lyčių lygybė įtraukta į tvariam vystymuisi skirtus prekybos susitarimų skyrius; kadangi dėl struktūrinės lyčių nelygybės prekybos ir investicijų susitarimai moteris ir vyrus veikia skirtingai ir kadangi tvarus ir įtraukus vystymasis, augimas ir prekybos susitarimai privalo apimti žmogaus teises, taip pat ir lyčių aspektu;

L.  kadangi Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. pripažįstamas didžiulis prekybos politikos priemonių poveikis jos tikslų įgyvendinimui, susijęs su įvairiomis politikos sritimis, pvz., kilmės taisyklėmis, maisto taisyklėmis, prekių rinka ir lyčių lygybe;

M.  kadangi BLS ir BLS+ sistemos galimybes užtikrinti žmogaus ir darbo teisių konvencijų ratifikavimą ir įgyvendinimą besivystančiose šalyse galima pagerinti ekonomines paskatas susiejant su veiksmingu svarbiausių žmogaus ir darbo teisių konvencijų priėmimu ir nuolatine jų įgyvendinimo kontrole;

N.  kadangi po nelaimės „Rana Plaza“ pastate ES, bendradarbiaudama su Bangladešo vyriausybe ir Tarptautine darbo organizacija (TDO), sudarė Pasaulinį susitarimą dėl darbo teisių bei gamyklų saugos gerinimo Bangladeše, kuriuo siekiama pagerinti darbo, sveikatos ir saugos sąlygas darbuotojams; kadangi šios pastangos lėmė didesnį visuomenės informuotumą, taip pat novatoriškus prekybos ir tvaraus vystymosi srities sprendimus, pvz., Priešgaisrinės ir pastatų saugos susitarimas Bangladeše;

O.  kadangi privatusis sektorius, kaip ir viešasis sektorius, privalo prisidėti prie tvaraus vystymosi; kadangi įmonių veikla turi būti atsakinga socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu; kadangi į ES sudaromus naujosios kartos prekybos ir investicijų susitarimus įtraukiami tvariam vystymuisi skirti skyriai, pagal kuriuos susitarimo šalys turi įsipareigoti ginti žmogaus teises, laikytis socialinių bei aplinkosaugos standartų ir užtikrinti įmonių socialinę atsakomybę; kadangi pagal prekybos ir tvaraus vystymosi skyrius galima spręsti, kad vėlesniuose ES prekybos susitarimuose mažėja užmojų lygis; kadangi Komisija skatinama siekti plačiausių užmojų;

P.  kadangi 2015 m. Komisijos strategijoje „Prekyba visiems“ prekyba ir tvarus vystymasis pripažįstami ES prioritetais; kadangi Komisija, siekdama, kad ši strategija suteiktų deramą postūmį prekybos ir tvaraus vystymosi darbotvarkei įgyvendinti, dabar privalo savo šaunius užmojus paversti ryžtingais ir konkrečiais veiksmais;

Q.  kadangi „vadovaujantis JT atsakingo investavimo ir JT pasaulinio susitarimo principais įgyvendinamas projektas, kuriuo siekiama duoti ilgalaikės naudos bendrovėms ir investuotojams, rodo, kad ekonomikos atsigavimas Europoje ir pasaulyje yra suderinamas su socialinio teisingumo, aplinkos tvarumo ir pagarbos žmogaus teisėms principais ir juos abipusiai sustiprina“;

R.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnyje nurodoma, kad ES bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais;

S.  kadangi Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnyje patvirtinama, kad ES išorės veiksmai grindžiami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais ir JT Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi;

T.  kadangi prekybos ir, viena vertus, žmogaus teisių, o, kita vertus, socialinių bei aplinkosaugos standartų ryšis tapo neatskiriama ES ekonominių ir prekybos santykių dalis; kadangi įgyvendinant kitą išorės aspektą turinčią ES politiką, įskaitant prekybos politiką, ir toliau turėtų būti integruojamas ES žmogaus teisių ir demokratijos politikos trečiosiose šalyse aspektas; kadangi ES prekybos politiką turėtų naudoti siekiant tikslo nustatyti aukštus pasaulinius standartus žmogaus ir socialinių teisių, vartotojų apsaugos ir aplinkosaugos srityse;

U.  kadangi prekybos politika ir plataus užmojo prekybos susitarimais yra skatinama ir stiprinama pasaulinė taisyklėmis grindžiama prekybos sistema; kadangi prieš tinkamai ir skaidriai užbaigiant prekybos derybas reikia taip pat atsižvelgti į žmogaus teisių klausimus; kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais ir visomis kitomis atitinkamomis priemonėmis, įskaitant įmonių socialinės atsakomybės propagavimą, siekiama skatinti žmogaus teisių nuostatas prekybos politikos srityje;

V.  kadangi 2014 m. birželio 26 d. JT žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją dėl tarpvyriausybinės darbo grupės, įpareigotos pradėti procesą, kuriuo siekiama parengti tarptautinę teisiškai privalomą priemonę, kurią taikant pagal tarptautinę teisę būtų reguliuojama tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veikla, sudarymo;

W.  kadangi prekyba ir žmogaus teisės galėtų stiprinti viena kitą, o verslo bendruomenė, nors privalo gerbti žmogaus teises, taip pat galėtų atlikti svarbų vaidmenį pasiūlydama teigiamų iniciatyvų, susijusių su žmogaus teisių, demokratijos, aplinkosaugos standartų ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimu; kadangi ES atliko pagrindinį vaidmenį derantis dėl kelių pasaulinės atsakomybės iniciatyvų, susijusių su tarptautinių standartų, be kita ko, socialinio teisingumo, aplinkos tvarumo ir pagarbos žmogaus teisėms srityse, skatinimu ir laikymusi, ir jas įgyvendinant; kadangi pripažįstamas visame pasaulyje veikiančių Europos įmonių ilgalaikis palankus poveikis žmogaus teisėms ir jų rodomas pavyzdys puoselėjant nediskriminacinę verslo kultūrą; kadangi stiprinant prekybos santykius, grindžiamus žmogaus teisių apsauga ir jų užtikrinimu, stiprinamas tarpusavio supratimas ir bendros vertybės, pvz., teisinės valstybės principas, geras valdymas ir pagarba žmogaus teisėms;

Bendrieji principai

1.  ragina Komisiją ir valstybės nares į visą savo politiką, taip pat į prekybos politiką, įtraukti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį ir užtikrinti, be kita ko, kad būtų veiksmingai laikomasi Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; ragina Komisiją atliekant ES prekybos strategijos vertinimą atsižvelgti į aspektus, susijusius su lyčių lygybe, būtent su moterų teisėmis, ir ragina Komisiją reguliariai įvertinti galiojančius prekybos ir investicijų susitarimus siekiant nustatyti jų pasekmes lyčių lygybei;

2.  ragina Komisiją užtikrinti didesnį nuoseklumą vystymusi aspektu, užtikrinti veiksmingą politikos vertinimą ir vystomosios pagalbos ir prekybos politikos koordinavimą ir siekti užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai laikytųsi tarptautinių standartų žmogaus teisių, lyčių lygybės, darbo teisės ir aplinkosaugos srityse;

3.  ragina ES aktyviai dalyvauti įgyvendinant Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 70-ojoje sesijoje priimtoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT);

4.  ragina ES ir valstybes nares skatinti taikyti privalomas priemones siekiant užtikrinti, kad įmonės mokėtų mokesčius, jei vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė, ir skatinti privalomų ataskaitų pagal šalis teikimą privačiajame sektoriuje, kaip rekomenduoja EBPO, taip pat skatinti gerą valdymą, ypač mokesčių ir mokesčių rinkimo srityse; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šiam klausimui politikos dialogo (politiniu lygmeniu vystymosi ir prekybos temomis) darbotvarkėje būtų teikiama pirmenybė, ir remti pilietinės visuomenės vaidmenį užtikrinant viešą mokesčių srities valdymo kontrolę ir vykdant mokestinio sukčiavimo atvejų stebėseną; mano, kad įmonių mokesčių politika turėtų būti laikoma neatsiejama ĮSA dalimi, taigi kokios mokesčių vengimo ar naudojimosi mokesčių rojais strategijos yra nesuderinamos su socialiniu požiūriu atsakingu elgesiu;

5.  pripažįsta, kad prieiga prie bendrųjų gėrybių, kaip antai vanduo, sveikatos priežiūra ir švietimas, yra pagrindiniai šalies gebėjimo užtikrinti žmogaus ir socialines teises aspektai;

6.  pabrėžia, kad ES prekybos diplomatija, ilgą laiką atsižvelgianti į socialinius ir aplinkosaugos klausimus, jau dabar gerokai pranoksta kitų stambiausių pasaulinės prekybos veikėjų pasiekimus; pabrėžia, kad mūsų prekybos partnerių iniciatyvos žmogaus teisių srityje suteikia patikimą pagrindą nuolatiniam dialogui, bendradarbiavimui, o ilguoju laikotarpiu – laipsniškam tobulėjimui;

7.  pabrėžia prekybos ir užsienio investicijų svarbą – tai priemonės, svarbios siekiant ekonomikos augimo, tvaraus vystymosi, gero valdymo ir žmogaus teisių apsaugos;

8.  primena, kad prekyba ir tiesioginės užsienio investicijos prisideda didinant gerovę skurdesnėse šalyse; primena, kad yra reikšminga sąsaja tarp didesnės gerovės ir geresnės žmogaus, socialinių teisių, darbuotojų teisių apsaugos ir stiprios aplinkos apsaugos;

9.  primena, kad ES yra įsipareigojusi, palaikydama santykius su trečiosiomis šalimis visose savo politikos srityse, įskaitant prekybos politiką, ir taikydama visas atitinkamas išorės finansavimo priemones, nuosekliai propaguoti ir gerbti žmogaus teises ir demokratiją;

10.  todėl rekomenduoja, kad ES prekybos strategija būtų priemonė demokratinėms vertybėms trečiosiose šalyse skatinti; todėl palankiai vertina prekybos susitarimų ir prekybos lengvatų programų išplėtimą, nes tai žmogaus teisių skatinimo, priverstinio ir vaikų darbo panaikinimo, aprūpinimo maistu saugumo ir teisių į sveikatą, darnaus vystymosi ir aukštų saugos ir aplinkosaugos standartų, taip pat ekonominių galimybių visiems užtikrinimo svertai;

Žmogaus teisės, aplinkos ir socialiniai standartai daugiašaliu lygmeniu

11.  pabrėžia, kad ES svarbu plėsti bendradarbiavimą daugiašaliu lygmeniu, ir todėl primena savo raginimą Komisijai imtis vadovaujamo vaidmens siekiant reformuoti PPO valdymą, ypač siekiant šių tikslų:

12.  ragina Komisiją aktyviai skatinti tolesnes PPO reformas siekiant nustatyti daugiašales atsakingo tvaraus pasaulinių tiekimo grandinių valdymo taisykles, kurios visų pirma turėtų apimti:

13.  dar kartą pakartoja prašymą užtikrinti, kad bet kuri priemonė, kurią susitariančioji šalis patvirtina pagal Paryžiaus susitarimą arba kuri yra susijusi su bet kuriais Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos 3 ir 4 straipsniuose nurodytais principais ar įsipareigojimais, bus prekybos susitarimuose garantuota numatant taip pat teisiškai tvirtesnę teisės imtis reguliavimo priemonių apsaugą;

14.  ragina Komisiją paspartinti pažangą plėtojant sistemas, kurias taikant produktai būtų skirstomi atsižvelgiant į jų gamybos procesus, metodus ir tvarumo kriterijus pagal prekybos susitarimus;

15.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų savo įsipareigojimui panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, atsižvelgiant į G 20 įsipareigojimą, įvykdyti;

16.  mano, kad prekybos politika galėtų labiau prisidėti siekiant pereiti prie kitokio energijos vartojimo modelio, o ES prekybos priemonėmis reikėtų skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir vystymą bei aplinkosaugos prekių ir technologijų kūrimą Europoje; pripažįsta Komisijos pastangas derėtis dėl keliašalio susitarimo dėl aplinkosaugos prekių (Susitarimas dėl aplinkosaugos prekių, SAP) ir ragina derybose pasiekti plataus užmojo subalansuotą susitarimą; prašo Komisijos vykstant deryboms dėl susitarimo dėl aplinkosaugos prekių nustatyti kiekybinius ar kokybinius kriterijus, kaip apibrėžti „aplinkosaugos prekes“, ir skatinti SAP derybose skatinti patikimą ir skaidrią metodiką; be to, ragina Komisiją deramai atsižvelgti į veiksnius, turinčius įtakos aplinkosaugos prekėms, pvz., antidempingo politiką atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje, intelektinės nuosavybės režimus, griežtas finansavimo programas ir nacionalinę aplinkosaugos politiką, kurie sukuria tokių prekių ir paslaugų paklausą;

Žmogaus teisės, aplinkos ir socialiniai standartai dvišaliu lygmeniu

17.  palankiai vertina Komisijos sprendimą pagal gaires dėl poveikio žmogaus teisėms vertinimų prekybos susitarimuose analizės atlikti visų su prekyba susijusios politikos iniciatyvų ex ante ir ex post poveikio tvarumui vertinimus; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją:

18.  atsižvelgia į Europos ombudsmeno išvadas dėl Komisijos sprendimo pasiekti galutinį susitarimą su Vietnamu neatlikus poveikio žmogaus teisėms vertinimo ir ragina Komisiją, taikant naują metodiką, kuo skubiau atlikti minėtą vertinimą tam, kad Parlamentas galėtų priimti informuotą sprendimą;

19.  pakartoja, kad pritaria nuostatų dėl žmogaus teisių sąlygų įtraukimui į prekybos susitarimus, ir primena pagarbos žmogaus teisėms ir jų įgyvendinimo nuostatų svarbą; palankiai vertina Komisijos ir Tarybos pastangas, atsižvelgiant į bendrą požiūrį, į visus prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti teisiškai privalomas nuostatas dėl žmogaus teisių ir reikalauja paskelbti bendrą Tarybos požiūrį; pažymi, kad nuostatos dėl žmogaus teisių nėra įtrauktos į visus ES susitarimus ir ragina vykstančiose prekybos derybose su kitais ES partneriais, ypač derybose dėl TPIP susitarimo užtikrinti, kad būtų įtrauktos teisiškai privaloma žmogaus teisių sąlyga;

20.  vis dėlto mano, kad dabartinės sąlygos daro ribotą poveikį prievolių ir įsipareigojimų žmogaus teisių srityje vykdymui; todėl ragina Komisiją ir Tarybą atlikti šiuos pataisymus:

21.  primena 2010 m. rekomendacijose pateiktą savo prašymą į kiekvieną dvišalį ar daugiašalį ES prekybos susitarimą įtraukti visapusiškus, vykdytinus ir plataus užmojo prekybos ir tvaraus vystymosi skyrius; pabrėžia, kad įvairių ES prekybos susitarimų prekybos ir tvaraus vystymosi skyriuose yra prieštaravimų; todėl ragina Komisiją visose prekybos derybose išlaikyti kuo didesnį nuoseklumą ir į prekybos ir į tvaraus vystymosi skyrius įtraukti šiuos klausimus:

22.  pakartoja savo prašymą įvairiais susitarimo rengimo, derybų ir įgyvendinimo etapais steigti forumus ar konsultacines grupes tvaraus vystymosi klausimais; primena, kad visos vidaus patariamosios grupės (angl. DAG) turi būti visiškai nepriklausomos ir turėti galimybę gauti reikiamų išteklių; atkreipia dėmesį į vidaus patariamųjų grupių, įsteigtų ES pagal galiojančius prekybos susitarimus, dažnai išsakomą kritiką, kad jų svarstymai neturi jokio praktinio poveikio, ir siūlo Komisijai įgyvendinti šias priemones:

23.  ragina formuojant tarptautinės prekybos taisykles ir nacionalinę prekybos politiką kartu, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų laikomasi darbuotojų teisių, žmogaus teisių, įskaitant moterų teises, didinti skaidrumą ir atskaitomybę visuomeninėms organizacijoms;

24.  ragina Komisiją labiau įtraukti Parlamentą į prekybos ir investicijų susitarimų įgyvendinimo stebėsenos, susijusios su žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos standartų laikymusi, procesą ir ragina Tarybą konsultuotis su Parlamentu priimant bet kokius sprendimus dėl susitarimo taikymo peržiūros ar net, jei reikia, sustabdymo;

Žmogaus teisės, aplinkos ir socialiniai standartai vienašaliu lygmeniu

25.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema (BLS) (Reglamentas (ES) Nr. 978/2012) ir kad paskelbta pirmoji 2014–2015 m. laikotarpio BLS stebėsenos ataskaita; mano, kad prekybos politika turi būti būdas ES šalims partnerėms skatinti priimti griežtesnius socialinius ir aplinkosaugos standartus, ir todėl ragina Komisiją įgyvendinti šias taisomąsias priemones:

26.  pritaria Komisijos įsipareigojimui dėti pastangas siekiant panaikinti vaikų darbą; palankiai vertina tai, kad priimtas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, ir pakartoja savo 2010 m. raginimą parengti suderintą ir realų pasiūlymą dėl teisės akto, kuris apimtų tokias priemones, kaip nenaudojant vaikų darbo pagamintų produktų ženklinimas, prekybos lengvatos tam tikrus darbo standartus atitinkančioms šalims ir vaikų darbą naudojant pagamintų produktų horizontalusis importo draudimas; pabrėžia kovos su priverstiniu darbu ir vaikų darbu tikslo įtraukimo į ES prekybos susitarimų tvaraus vystymosi skyrius kartu su kitomis 6 pagrindinėmis PDO konvencijomis svarbą, taip pat ES dalyvavimo tarptautinėse diskusijose PPO, EBPO svarbą ir TDO lygį siekiant sustiprinti savo daugiašalę dimensiją;

27.  patvirtina, kad nepritaria jokiai tiesioginei ar netiesioginei nuostatai, kuri daro poveikį prekybai su energija susijusiomis paslaugomis ir kuri sudarytų galimybę technologiniam subsidijų neutralumui; ragina Komisiją ir valstybes nares deramai atsižvelgti į tai, kad vis didesnis dėl tarptautinės prekybos išmetamas CO2 kiekis niekais verčia Europos kovos su klimato kaita strategiją, ir pabrėžia, kad perėjimas prie vietos gamybos ir vartojimo tendencijų gali prisidėti prie Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo;

28.  primena neatskiriamą klimato kaitos ir miškų naikinimo ryšį, susidarantį dėl netvarios ir neteisėtos žaliavų gavybos; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinama miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena sistema (angl. FLEGT) ir ES medienos reglamentas (ESMR), ir kad jie būtų veiksmingas taikomi, įskaitant prievolę medienos tiekimo grandinėse laikytis teisėtumo;

29.  palankiai vertina Komisijos sprendimą inicijuoti galimybių studiją siekiant parengti Europos kovos su miškų naikinimu ir miškų alinimu veiksmų planą;

Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA)

30.  primena Parlamento 2010 m. pateiktą prašymą įtraukti įmonių socialinę atsakomybę į visus ES prekybos susitarimus ir į geresnio vykdymo užtikrinimo nuostatas, ypač numatant Komisijai galimybę tirti įtariamus ĮSA įsipareigojimų pažeidimus ir pagal EBPO informacinių punktų pavyzdį sukurti ES informacinius punktus, sustiprinančius EPBO informacinius punktus; prašo Komisijos dėti daugiau pastangų, kad įmonės visose savo tiekimo grandinėse vykdytų socialinės atsakomybės reikalavimus ir kad būtų visapusiškai laikomasi TDO pagrindinių darbo standartų ir tarptautiniu mastu pripažintų socialinės įmonių atsakomybės standartų, ypač neseniai atnaujintų EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms, dešimt Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo principų, Tarptautinės standartizacijos organizacijos socialinės atsakomybės gairių standarto ISO 26000, TDO trišalės deklaracijos dėl tarptautinių verslo įmonių ir socialinės politikos principų ir Jungtinių Tautų pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų, ypač aprangos ir gavybos pramonėse, kuriose yra didesnis pavojus žmogaus teisėms ir dažnesni socialinių standartų pažeidimai; primena, kad po 2013 m. nelaimės Bangladešo „Rana Plaza“ gamykloje Komisija kartu su Bangladešu, TDO ir JAV inicijavo tvaraus bendradarbiavimo susitarimą; todėl pabrėžia, kad svarbu siekti susitarimo tvarumo tikslų siekiant pagerinti darbuotojų teises, taip pat reikia atsakingiau tarptautiniu lygmeniu valdyti tiekimo grandines; prašo Komisijos vykdyti šio tipo programas ir priemones su kitais Sąjungos prekybos partneriais;

31.  mano, kad labai svarbu toliau stengtis laikytis EBPO deklaracijos dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių užtikrinant, kad gairės būtų konkrečiai cituojamos visuose naujuose ES ir trečiųjų šalių susitarimuose ir kad pasyvus požiūris į jų įgyvendinimą būtų pakeistas aktyviu požiūriu; ragina Komisiją užtikrinti skaidrumą apie galimybę gauti informacijos apie įmonių veiklą ir pradėti taikyti veiksmingą ir vykdytiną ataskaitų teikimo sistemą, užtikrinančią informaciją apie produktų vertės grandines; primena savo 2010 m. poziciją reikalauti, kad bendrovės skelbtų savo įmonių socialinės atsakomybės balansus ir kad visos įmonės parodytų deramą stropumą; ragina Komisiją atnaujinti savo ĮSA strategiją siekiant nustatyti griežtesnius ataskaitų teikimo ir atitikties reikalavimus ir užtikrinti efektyvesnį JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą, ir primygtinai ragina valstybes nares pritarti ĮSA skatinimui prekybos susitarimuose;

32.  ragina ES kurti dialogo įmonių socialinės atsakomybės klausimais platformas ir į jas įtraukti pilietinę visuomenę, įmones, tarptautines organizacijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus;

33.  ragina Komisiją, vadovaujantis JT atsakingo investavimo ir JT pasaulinio susitarimo principais įgyvendinamo projekto, kuriuo siekiama ilgalaikės naudos bendrovėms ir investuotojams, aiškėjančius rezultatus taikyti savo Europos strateginių investicijų fondui ir savo dialogui su investuotojais derantis dėl prekybos susitarimų ir kapitalo rinkų sąjungos koncepcijai remti remiant tvarią prekybą;

34.  primena, kad TDO trišalė deklaracija dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų, TDO deramo darbo darbotvarkė ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms su darbu susijusios dalys yra pagrindiniai įmonių socialinę atsakomybę reglamentuojantys dokumentai; reikalauja, kad Komisija imtųsi tolesnių veiksmų, susijusių su EBPO ir JT iniciatyvomis, neseniai ir naujai parengtus standartus įtraukdama į ES teisės aktus ir skatindama 2016 m. liepos mėn. Šanchajuje vyksiančiame G 20 prekybos ministrų susitikime pateikti suderintos ir visapusiškos politikos rekomendacijas, apimančias tvirtus tvaraus vystymosi aspektus pasaulinėse vertės grandinėse;

35.  primena, kad ES yra svarbiausia pasaulio veikėja įmonių socialinės atsakomybės nacionalinių veiksmų planų srityje; ragina Komisiją aktyviai skatinti užsienyje veikiančių ES įmonių atsakingą verslo veiklą, itin daug dėmesio skiriant užtikrinimui, kad būtų griežtai laikomasi visų vidaus teisėje nustatytų teisinių įsipareigojimų arba visų dvišalių ar tarptautinių teisinių įsipareigojimų, taikomų jų verslo veiklai, visų pirma tarptautinių standartų ir taisyklių žmogaus teisių, darbo ir aplinkos srityse; be to, siekiant šio tikslo, siūlo Komisijai kartu su šalimis partnerėmis aktyviai keistis geriausia ir praktine patirtimi apie priemones ir būdus verslo aplinkai pagerinti ir informuotumui apie atsakingą verslo veiklą didinti;

36.  pažymi, kad įmonių socialinės atsakomybės darbotvarkė turi būti pritaikyta konkretiems regionų ir šalių poreikiams siekiant, kad ją įgyvendinant būtų prisidedama prie tvaraus ekonominio ir socialinio vystymosi;

37.  ragina Komisiją imtis priemonių prekybos ir investicijų srityse, kurios paskatintų ir apdovanotų įmonių socialinės atsakomybės strategijas diegiančias įmones, suteikiant joms specialius ženklus, sudarant lengvesnes sąlygas sudaryti ES viešąsias sutartis ir įgyvendinant pagalbos MVĮ programas;

38.  labai palankiai vertina tai, kad į ES Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą įtrauktas reikalavimas dideliems verslo subjektams teikti ataskaitas apie žmogaus teises; ragina ES valstybes nares greitai ir veiksmingai perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę; atkreipia dėmesį į JT ataskaitų teikimo pagrindinius principus, žmogaus teisių įmonėse kriterijus bei „integruoto ataskaitų teikimo“ tikslą ir ragina visas ES biržines bendroves ir jų suinteresuotuosius subjektus laikytis direktyvos dvasios ES viduje ir vykdant prekybą už ES ribų;

39.  ragina ES ir valstybes nares aktyviai dalyvauti JT žmogaus teisių tarybos ir JT aplinkos programos (UNEP) veikloje rengiant tarptautinę sutartį, kuria siekiama tarptautines korporacijas patraukti atsakomybėn už žmogaus teisių ir aplinkosaugos standartų pažeidimus;

40.  pabrėžia, kad veiksmingas šių rekomendacijų įgyvendinimas yra labai svarbus elementas Parlamentui vertinant prekybos susitarimus, dėl kurių derasi Komisija; prašo Komisijos išsamiai ir laiku reaguoti į visus šioje rezoliucijoje pateiktus klausimus;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) https://www.wto.org/english/news_e/news15_e/mc10_19dec15_e.htm (2) http://unfccc.int/resource/docs/2015/cop21/eng/l09r01.pdf (3) http://eeas.europa.eu/human_rights/docs/2014-hr-annual-report_en.pdf (4) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/july/tradoc_153591.pdf (5) 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija (A/RES/70/1)http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E (6) OL L 347, 2005 12 30, p. 1. (7) OL L 303, 2012 10 31, p. 1. (8) http://mneguidelines.oecd.org/text/ (9) http://www.oecd.org/daf/inv/mne/GuidanceEdition2.pdf (10) http://unctad.org/en/pages/PublicationWebflyer.aspx?publicationid=1437 (11) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101. (12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0294. (13) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31. (14) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 94. (15) A/HRC/RES/26/9 (http://www.ihrb.org/pdf/G1408252.pdf)