Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2030(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0290/2016

Pateikti tekstai :

A8-0290/2016

Debatai :

PV 22/11/2016 - 16
CRE 22/11/2016 - 16

Balsavimas :

PV 23/11/2016 - 10.6

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0441

Priimti tekstai
PDF 381kWORD 54k
Trečiadienis, 2016 m. lapkričio 23 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES strateginė komunikacija, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą
P8_TA(2016)0441A8-0290/2016

2016 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą (2016/2030(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo(1) ,

–  atsižvelgdamas į NATO Strasbūro / Kėlio aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame buvo minimos 60-osios NATO metinės, 2009 m. balandžio 4 d. deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(2) ,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 9 d. Užsienio reikalų tarybos susitikimo išvadas dėl kovos su terorizmu,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 ir 20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 16 d. Tarybos išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat ISIL / „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos, kurias 2016 m. gegužės 23 d. dar kartą patvirtino Užsienio reikalų taryba,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 18 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pranešimą „Europos Sąjunga kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“ ir į vykstantį darbą, susijusį su ES visuotine saugumo strategija,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių padėties(3) ,

–   atsižvelgdamas į ES veiksmų planą dėl strateginės komunikacijos (nuoroda: (2015)2608242 – 22/6/2015),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(4) ,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 d. NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio Velse, deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencijos(5) ,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015)0185),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 6 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema. Europos Sąjungos atsakas“ (JOIN(2016)0018),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas siekiant kovoti su terorizmu ir sukurti tikrą veiksmingą saugumo sąjungą“ (COM(2016)0230),

–  atsižvelgdamas į Europos demokratijos fondo galimybių studiją dėl žiniasklaidos iniciatyvų rusų kalba Rytų partnerystės šalyse ir už jų ribų, pavadintą „Pliuralizmo ir pusiausvyros užtikrinimas žiniasklaidos rusų kalba erdvėje“,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais ataskaitą (A/HRC/31/65),

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 34 (CCPR/C/GC/34),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8–0290/2016),

A.  kadangi ES yra įsipareigojusi imtis veiksmų tarptautinėje arenoje laikydamasi demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat žiniasklaidos laisvės, galimybės susipažinti su informacija, saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo principų, iš kurių žiniasklaidos pliuralizmas vis dėlto gali būti tam tikru mastu ribojamas, kaip nustatyta pagal tarptautinę teisę, įskaitant Europos žmogaus teisių konvenciją; kadangi trečiųjų šalių subjektai, siekiantys diskredituoti Sąjungą, nesivadovauja tomis pačiomis vertybėmis;

B.  kadangi ES, jos valstybės narės ir piliečiai patiria didėjantį sistemingą spaudimą imtis veiksmų dėl informacijos, dezinformacijos ir klaidinančios informacijos kampanijų bei propagandos iš šalių ir nevalstybinių subjektų, pavyzdžiui, tarpvalstybinių teroristinių ar nusikalstamų organizacijų ES kaimynystėje, kuriomis siekiama pakenkti pačiai objektyvios informacijos ar etiškos žurnalistikos sąvokai, apibūdinant visą informaciją kaip šališką arba politinės jėgos priemonę, taip pat kurių taikinys yra demokratinės vertybės ir interesai;

C.  kadangi žiniasklaidos laisvė, galimybė susipažinti su informacija ir išraiškos laisvė – tai pagrindiniai demokratinės sistemos ramsčiai ir šioje sistemoje nepaprastai svarbu užtikrinti skaidrumą žiniasklaidos nuosavybės ir finansavimo šaltinių klausimu; kadangi strategijos, kuriomis siekiama užtikrinti kokybišką žurnalistiką, žiniasklaidos pliuralizmą ir faktų tikrinimą, gali būti veiksmingos tik tuomet, kai informaciją teikiančiais subjektais pasitikima; kadangi tuo pačiu metu turėtų būti kritiškai vertinama, kaip reaguoti į žiniasklaidos šaltinius, kurių atžvilgiu yra įrodymų, kad jie nuolat taiko tyčinės apgaulės ir dezinformacijos strategiją, ypač naujojoje žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir skaitmeninėje aplinkoje;

D.  kadangi informacinis karas – tai istorinis reiškinys, kuris yra toks pats senas kaip ir pats karas; kadangi Šaltojo karo metu plačiai naudojamas tikslinisinformacinis karas ir nuo tada toks informacinis karas – neatskiriama šiuolaikinio hibridinio karo dalis, kai derinamos slapto ir atviro pobūdžio karinės ir nekarinės priemonės, naudojamos siekiant destabilizuoti puolamos šalies politinę, ekonominę ir socialinę padėtį, oficialiai nepaskelbus karo, ir priemonės taikomos ne tik ES partnerių, bet ir pačios ES, jos institucijų ir visų valstybių narių bei piliečių, nepaisant jų pilietybės ir religijos, atžvilgiu;

E.  kadangi Rusijai aneksavus Krymą ir vadovaujant hibridiniam karui Donbase Kremlius sustiprino konfrontaciją su ES; kadangi Kremlius suintensyvino savo propagandą ir Rusija atlieka didesnį vaidmenį Europos žiniasklaidos aplinkoje, siekdama užtikrinti Europos viešosios nuomonės politinę paramą Rusijos veiksmams ir pakenkti ES užsienio veiksmų nuoseklumui;

F.  kadangi karo propaganda ir bet koks tautinės, rasinės ar religinės neapykantos kurstymas, kuriuo skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas, draudžiamas teisės aktais pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 20 straipsnį;

G.  kadangi dėl finansų krizės ir pažangos naujų formų skaitmeninės žiniasklaidos srityje iškilo rimtų iššūkių kokybiškai žurnalistikai ir dėl to sumažėjo skaitytojų kritinis mąstymas, taigi jie tapo labiau pažeidžiami dezinformacijos ir manipuliavimo požiūriu;

H.  kadangi propaganda ir Rusijos žiniasklaidos kišimasis ypač stiprus ir dažnai neturintis sau lygių rytinėse kaimyninėse šalyse; kadangi nacionalinė žiniasklaida šiose šalyse dažnai yra silpna ir negali kovoti su Rusijos žiniasklaidos stiprybe ir galia;

I.  kadangi taikomos informacinės ir ryšių karo technologijos siekiant pateisinti veiksmus, kuriais keliama grėsmė ES valstybių narių suverenitetui, politinei nepriklausomybei, jų piliečių saugumui ir jų teritoriniam vientisumui;

J.  kadangi ES nepripažįsta ISIL / „Da’esh“ kaip valstybės arba organizacijos, panašios į valstybę;

K.  kadangi ISIL/ „Da’esh“, „Al-Qaeda“ ir daug kitų smurtinių džihadistų teroristinių grupuočių sistemingai naudoja komunikacijos strategijas ir tiesioginę propagandą tiek internetinėmis, tiek neinternetinėmis priemonėmis kaip savo veiksmų prieš ES ir jos valstybes nares bei prieš Europos vertybes dalį, taip pat ir siekdamos paskatinti Europos jaunimo verbavimą;

L.  kadangi paskelbus NATO Strasbūro / Kėlio aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, kurioje buvo pabrėžta, jog vis svarbiau yra tai, kad NATO tinkamai, laiku, tiksliai ir tinkamai reaguodama praneštų apie savo besikeičiantį vaidmenį, tikslus ir misijas, 2014 m. Latvijoje buvo įsteigtas NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centras (NATO StratCom COE) – tai buvo teigiamai įvertinta Velse vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje;

ES strateginė komunikacija siekiant kovoti su prieš ją nukreipta trečiųjų šalių propaganda

1.  pabrėžia, kad priešiška propaganda, nukreipta prieš ES, pateikiama daugeliu formų ir naudojant įvairias priemones, dažnai pritaikyta prie ES valstybių narių ypatybių, siekiant iškreipti tiesą, sukelti abejonę, supriešinti valstybes nares, skatinti strateginį Europos Sąjungos ir jos Šiaurės Amerikos partnerių išskyrimą ir paralyžiuoti sprendimų priėmimo procesą, diskredituoti ES institucijas ir transatlantines partnerystes, kurios turi pripažintą reikšmę Europos saugumo sistemai ir ekonomikos struktūrai, ES bei jos kaimyninių šalių piliečių akyse ir mintyse, pakenkti Europos politiniam diskursui, grindžiamam demokratinėmis vertybėmis, žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principu, ir šį diskursą ardyti; primena, kad viena iš svarbiausių naudojamų priemonių – ES piliečių baimės ir netikrumo kurstymas, taip pat vaizdavimas, kad priešiški valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai yra daug stipresni nei yra iš tikrųjų;

2.  ragina ES institucijas pripažinti, kad strateginė komunikacija ir informacinis karas yra ne tik ES išorės, bet ir vidaus klausimas, ir nerimauja dėl daugelio tarpininkų, kuriais ES viduje naudojamasi prieš ES nukreiptos propagandos tikslais; reiškia susirūpinimą dėl riboto kai kurių valstybių narių suvokimo, kad jos yra propagandos ir dezinformacijos auditorijos ir arenos; šiuo atžvilgiu ragina ES subjektus atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu stokojama aiškumo ir sutarimo dėl to, kas turi būti laikoma propaganda ir dezinformacija, ir bendradarbiaujant su ES valstybių narių žiniasklaidos atstovais bei ekspertais sukurti bendrą apibrėžčių rinkinį ir rinkti duomenis ir faktus apie naudojimąsi propaganda;

3.  pažymi, kad dezinformacija ir propaganda yra hibridinio karo dalis; todėl pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą ir laikytis tvirtos pozicijos vykdant institucinę ir (arba) politinę komunikaciją, ekspertų ir (arba) akademinius tyrimus, socialinės žiniasklaidos kampanijas, pilietinės visuomenės iniciatyvas, ugdant gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir vykdant kitus naudingus veiksmus;

4.  pabrėžia, kad trečiųjų šalių prieš ES nukreiptos propagandos ir dezinformacijos strategijos gali būti įvairių formų, t. y., į jas gali būti įtrauktos tradicinės žiniasklaidos priemonės, socialiniai tinklai, mokyklų programos ir politinės partijos tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų;

5.  atkreipia dėmesį į daugiasluoksnę dabartinę ES strateginę komunikaciją įvairiais lygmenimis, įskaitant ES institucijų, valstybių narių, įvairių NATO ir JT organų, NVO bei pilietinės visuomenės organizacijų lygmenis, ir ragina, kad šie subjektai kuo geriau koordinuotų savo veiksmus ir keistųsi informacija; ragina, kad įvairūs savo nerimą dėl propagandos veiksmų išreiškę ir norintys parengti kovos su dezinformacija strategijas subjektai labiau bendradarbiautų ir keistųsi informacija; mano, kad ES kontekste tokį koordinavimą turėtų atlikti Sąjungos institucijos;

6.  pripažįsta, kad ES privalo savo strateginę komunikaciją laikyti prioritetu, o tam reikėtų turėti atitinkamų išteklių; dar kartą pabrėžia, kad ES yra sėkmingas integracijos modelis, kuris ir per krizę toliau traukia šalis, norinčias kopijuoti šį modelį ir tapti jo dalimi; taigi pabrėžia, kad ES turi ryžtingai ir drąsiai skelbti geras naujienas apie savo sėkmę, vertybes ir principus ir jos diskursas turi būti aktyvus, o ne gynybinis;

Rusijos vykdomų dezinformacijos ir propagandos karo atpažinimas ir demaskavimas

7.  apgailestaudamas pažymi, kad Rusija naudojasi kontaktais ir susitikimais su kolegomis iš ES ne tam, kad užmegztų tikrą dialogą, o veikiau propagandiniais tikslais ir siekdama susilpninti ES bendrą poziciją;

8.  pripažįsta, kad Rusijos vyriausybė naudoja daug įvairių priemonių ir įrankių, pavyzdžiui, ekspertų grupes ir specialius fondus (pvz., „Russkiy Mir“), specialias institucijas („Rossotrudnichestvo“), daugiakalbes TV stotis (pvz., „Russia Today“), netikras naujienų agentūras ir multimedijos tarnybas (pvz., „Sputnik“), tarpvalstybines socialines ir religines grupes, nes režimas nori sudaryti įspūdį, kad yra vienintelis tradicinių krikščioniškų vertybių gynėjas, socialinę žiniasklaidą ir interneto „trolius“, kad sukeltų abejonių dėl demokratinių vertybių, skaldytų Europą, rastų paramą šalių viduje ir ES rytinėse kaimyninėse šalyse sukurtų įspūdį, kad valstybės yra žlugusios; pabrėžia, kad Rusija investuoja nemažai finansinių išteklių į savo dezinformacijos ir propagandos priemones – jie investuojami arba tiesiogiai valstybės, arba per Kremliaus kontroliuojamas įmones ir organizacijas; pabrėžia, kad, viena vertus, Kremlius finansuoja politines partijas ir organizacijas Europos Sąjungoje, siekdamas pakenkti politinei sanglaudai, ir kad, kita vertus, Kremliaus propaganda yra tiesiogiai nukreipta į konkrečius ES žurnalistus, politikus ir asmenis;

9.  primena, kad saugumo ir žvalgybos tarnybos daro išvadą, kad Rusija turi pajėgumų ir ketinimų vykdyti operacijas, kuriomis siekiama destabilizuoti kitas šalis; nurodo, kad dažnai tai vykdoma remiant politinius ekstremistus ir vykdant plataus masto dezinformacijos ir žiniasklaidos kampanijas; be to, pažymi, kad tokios žiniasklaidos kampanijos aktyviai vykdomos ir ES;

10.  nurodo, kad Kremliaus informavimo strategija papildo jos aktyvesnių dvišalių santykių, ekonominio bendradarbiavimo ir bendrai su atskiromis ES valstybėmis narėmis vykdomų projektų politiką, kuria siekiama mažinti ES darną ir kenkti ES politikai;

11.  teigia, kad Rusijos strateginė komunikacija yra didesnės ardomosios kampanijos dalis, kuria siekiama silpninti ES bendradarbiavimą ir Sąjungos ir jos valstybių narių savarankiškumą, politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą; ragina valstybių narių vyriausybes toliau budriai stebėti Rusijos informacijos operacijas Europoje, dažniau dalytis pajėgumais ir didinti kontržvalgybos pastangas, kad būtų priešinamasi tokioms operacijoms;

12.  griežtai kritikuoja Rusijos pastangas sužlugdyti ES integracijos procesą, taigi smerkia tai, kad Rusija teikia paramą ES priešiškoms jėgoms, ypač kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijoms, populistinėms jėgoms ir judėjimams, kurie neigia pamatines liberalios demokratijos vertybes;

13.  yra rimtai susirūpinęs dėl sparčiai augančio Kremliaus skatinamo aktyvumo Europoje, įskaitant dezinformaciją ir propagandą, kuriuo siekiama išlaikyti ar padidinti Rusijos įtaką turint tikslą silpninti ir skaldyti ES; pabrėžia, kad didelės Kremliaus propagandos dalies tikslas – pavaizduoti kai kurias Europos valstybes kaip priklausančias „tradicinei Rusijos įtakos sferai“; pažymi, kad viena iš pagrindinių jos strategijų yra platinti ir primesti alternatyvų diskursą, dažnai paremtą tyčiniu klaidingu istorinių įvykių aiškinimu ir siekiant pateisinti savo išorės veiksmus ir geopolitinius interesus; pažymi, kad istorijos klastojimas yra viena iš pagrindinių jos strategijų; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad siekiant pasipriešinti Kremliaus diskursui reikia didinti informuotumą apie komunistų režimo darytus nusikaltimus, vykdyti visuomenės informavimo kampanijas bei naudoti švietimo sistemas ir remti mokslinius tyrimus ir dokumentų tyrimo veiklą, visų pirma buvusiose Sovietų bloko šalyse;

14.  pabrėžia, jog Rusija naudojasi tuo, kad nėra tarptautinės teisinės sistemos tokiose srityse, kaip kibernetinis saugumas, ir trūksta atskaitomybės žiniasklaidos reguliavime, ir pakreipia savo naudai bet kokius neaiškumus šiais klausimais; pabrėžia, kad agresyvi Rusijos veikla kibernetinėje srityje padeda jai vykdyti informacinį karą; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ES saugumo strategijoje atkreipti dėmesį į interneto duomenų srautų mainų taškų, kaip itin svarbios infrastruktūros, vaidmenį; pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti ES ir valstybių narių lygio informacinių sistemų atsparumą, ypač jų atsparumą atkirtimui nuo paslaugos ir trukdžiams, kurie gali būti labai svarbūs mišriame konflikte ir kovoje su propaganda, taip pat šioje srityje glaudžiai bendradarbiauti su NATO, ypač su NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centru;

15.  ragina valstybes nares plėtoti koordinuotus strateginės komunikacijos mechanizmus, kad prireikus demaskuoti mišrias grėsmes galėtų patvirtinti informacijos kilmę ir kovoti su dezinformacija ir propaganda;

ISIL / „Da’esh“ informacinio karo, dezinformacijos ir radikalizacijos metodų supratimas ir jų neutralizavimas

16.  žino įvairias strategijas, kurias naudoja ISIL / „Da’esh“ ir regionų, ir pasaulio mastu, kad propaguotų savo politinį, religinį, socialinį, neapykantos kupiną ir smurtinį diskursą; ragina ES ir jos valstybes nares formuoti ISIL / „Da’esh“ propagandai priešingą diskursą naudojant švietimo sistemą ir, be kita ko, suteikiant daugiau galių nuosaikiojo islamo mokslininkams, kurie patikimi naikinant ISIL / „Da’esh“ propagandos pagrįstumą, ir didinant jų matomumą; palankiai vertina tarptautinės koalicijos pastangas kovoti su ISIL / „Da’esh“ ir šiuo atžvilgiu remia Europos Sąjungos Sirijai ir Irakui skirtą ES regioninę strategiją; primygtinai ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares parengti ir skleisti prieš džihadistų propagandą nukreiptą diskursą, ypač pabrėžiant pedagoginį aspektą, parodant, kiek yra klaidingas teologinis pagrindas, kuriuo grindžiama radikaliojo islamo sklaida;

17.  pabrėžia, kad islamistų teroristinės organizacijos, ypač ISIL / „Da’esh“ ir „Al Qaeda“, vykdo aktyvias informavimo kampanijas, kuriomis siekiama žlugdyti Europos vertybes, kenkti jos interesams ir kurstyti neapykantą jiems; yra susirūpinęs dėl to, kad grupuotė ISIL / „Da'esh“ propagandos ir verbavimo tikslais, visų pirma jaunimo atžvilgiu, plačiai naudoja socialinės žiniasklaidos priemones, ypač socialinius tinklus „Twitter“ ir „Facebook“; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu kovos su ISIL / „Da'esh“ propaganda strategiją įtraukti į platesnę išsamią regioninę strategiją, kurioje būtų derinamos diplomatinės, socialinės ekonominės, vystymosi ir konfliktų prevencijos priemonės; palankiai vertina Pietų šalims skirtos Strateginės komunikacijos darbo grupės (angl. Stratcom Task Force ) sudarymą, nes tai teikia galimybių veiksmingai prisidėti prie ISIL / „Da'esh“ ekstremistinės propagandos ir įtakos naikinimo ir kovos su jomis;

18.  pabrėžia, kad ES ir Europos piliečiai yra svarbiausias ISIL / „Da’esh“ taikinys, ir ragina ES ir jos valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti saugant visuomenę, ypač jaunimą, nuo verbavimo, tokiu būdu didinant jų atsparumą radikalizacijai; pabrėžia, kad reikia daugiau dėmesio skirti ES priemonių ir metodų, ypač kibernetinėje srityje naudojamų priemonių ir metodų, gerinimui; ragina kiekvieną valstybę narę palaikant glaudžius ryšius su 2015 m. spalio mėn. įsteigtu kompetencijos centru „Informacijos apie radikalizaciją tinklas“ (angl. Radicalisation Awareness Network ) išnagrinėti svarbiausius socialinius ir demografinius motyvus, kurie yra pagrindinės silpnesnio atsparumo radikalizacijai priežastys, ir veiksmingai juos šalinti, taip pat įsteigti daugialypes kovos su radikalizacija struktūras (apimančias akademinius mokslinius tyrimus, kalėjimų administraciją, policiją, teismus, socialines tarnybas, švietimo sistemas); pabrėžia, kad Taryba ragino plačiau taikyti atsakomąsias baudžiamosios teisenos priemones kovojant su radikalizacija, lemiančia terorizmą ir smurtinį ekstremizmą;

19.  ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant neleisti ISIL / „Da’esh“ gauti finansavimo ir lėšų ir propaguoti šį principą vykdant ES išorės veiksmus, taip pat pabrėžia, kad reikia atskleisti tikrąjį ISIL / „Da’esh“ pobūdį ir atmesti jos ideologinį pagrindą;

20.  ragina ES ir jos valstybes nares imtis nuoseklių ES lygmens veiksmų prieš neapykantą kurstančias kalbas, kurias nuolat skatina netolerantiški radikalūs pamokslininkai pamoksluose, knygose, televizijos laidose, internete ir visomis kitomis komunikacijos priemonėmis, taip parengdami derlingą dirvą tokių teroristinių organizacijų kaip ISIL / „Da’esh“ ir „Al Qaeda“ klestėjimui;

21.  pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir valstybės narės bendradarbiautų su socialinės žiniasklaidos paslaugų teikėjais, siekdamos kovoti su socialinės žiniasklaidos kanalais platinama ISIL / „Da'esh“ propaganda;

22.  pabrėžia, kad islamistų teroristinės organizacijos, ypač ISIL / „Da'esh“ ir „Al Qaeda“, vykdo aktyvias dezinformavimo kampanijas, kuriomis siekiama pakenkti Europos vertybėms ir interesams; todėl atkreipia dėmesį į tai, kokia svarbi konkreti islamistų prieš ES nukreiptos propagandos ir dezinformacijos neutralizavimo strategija;

23.  pabrėžia, kad nešališkas, patikimas ir objektyvus informavimas ir faktais apie pokyčius ES šalyse paremtos informacijos srautas kliudytų skleisti trečiųjų šalių propagandą;

ES strategija, siekiant neutralizuoti propagandą

24.  palankiai vertina strateginės komunikacijos veiksmų planą; palankiai vertina bendrą komunikatą „Bendra kovos su mišraus pobūdžio grėsmėmis sistema“ ir ragina nedelsiant patvirtinti ir įgyvendinti jo rekomendacijas; pabrėžia, kad norint vykdyti siūlomus veiksmus reikia visų atitinkamų ES ir nacionalinio lygio subjektų bendradarbiavimo ir koordinavimo; mano, kad ES pastangos gali būti sėkmingos tik tuo atveju, jei bus laikomasi visapusiško požiūrio; ragina valstybes nares, kurios rotacine tvarka pirmininkauja ES, visada į savo programą įtraukti strateginę komunikaciją, siekiant užtikrinti darbo šia tema tęstinumą; palankiai vertina Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai metu jos atstovų pateiktas iniciatyvas ir pasiekimus šioje srityje; ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad siekiant geriau koordinuoti ES veiksmus valstybėms narėms būtų dažniau teikiama politinio lygmens informacija; pabrėžia, kad turėtų būti iš esmės sustiprintas ES ir NATO bendradarbiavimas strateginės komunikacijos srityje; palankiai vertina ES Tarybai pirmininkausiančios Slovakijos ketinimą Europos totalitarinių režimų aukų atminimo dienos proga organizuoti konferenciją totalitarizmo tema;

25.  reikalauja, kad kompetentingos ES institucijos ir valdžios organai atidžiai stebėtų prieš Europą nukreiptos propagandos finansavimo šaltinius;

26.  pabrėžia, kad reikia daugiau lėšų, skiriamų pagal ES demokratijos priemonių finansavimo aprėptį, siekiant remti Europos kaimynystės politikos (EKP) šalių žiniasklaidos laisvę; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad, siekiant apsaugoti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, būtų visapusiškai išnaudojamos tokios turimos priemonės, kaip Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP), EKP, Rytų partnerystės žiniasklaidos laisvės stebėjimo mechanizmas ir Europos demokratijos fondas;

27.  pripažįsta, kad Rusija strateginei komunikacijai skiria nepaprastai didelius išteklius ir kad priešiška propaganda gali daryti poveikį sprendimų priėmimo procesui Europos Sąjungoje ir mažinti visuomenės pasitikėjimą, atvirumą ir demokratiją; palankiai vertina ES strateginės komunikacijos darbo grupės atliktą didelį darbą; todėl ragina sustiprinti ES strateginės komunikacijos darbo grupę, suteikiant jai visateisio EIVT skyriaus, atsakingo už rytines ir pietines kaimynines šalis, turinčio pakankamai darbuotojų ir tinkamus biudžeto išteklius, galbūt panaudojant papildomą specialią biudžeto eilutę, statusą; ragina valstybių narių žvalgybos tarnybas glaudžiau bendradarbiauti siekiant įvertinti trečiųjų šalių daromą įtaką, kuria siekiama ardyti demokratinius ES pagrindus ir kenkti jos vertybėms; ragina Parlamentą ir EIVT glaudžiau bendradarbiauti strateginės komunikacijos srityje, be kita ko, naudotis Parlamento analitiniais pajėgumais ir valstybėse narėse esančiais informacijos biurais;

28.  pabrėžia, jog yra itin svarbu, kad ES, vykdydama savo išorės veiksmus, toliau aktyviai propaguotų pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms; mano, kad žodžio laisvės, susirinkimų laisvės, teisės gauti informaciją ir žiniasklaidos nepriklausomumo rėmimas kaimyninėse šalyse turėtų padėti ES vykdyti kovos su propaganda veiksmus;

29.  pabrėžia, kad reikia ES ir jos kaimynystėje stiprinti žiniasklaidos pliuralizmą ir objektyvumą, jos nešališkumą ir nepriklausomą, įskaitant nevalstybinius subjektus, be kita ko, remiant žurnalistus ir žiniasklaidos subjektams rengiant gebėjimų ugdymo programas, skatinant informacijos mainų partnerystes ir tinklus, pvz., dalijimosi turiniu platformas, su žiniasklaida susijusius mokslinius tyrimus, suteikiant žurnalistams galimybes keliauti ir mokytis, taip pat stažuotis ES veikiančiose žiniasklaidos bendrovėse, siekiant palengvinti geriausios praktikos mainus;

30.  pabrėžia svarbų kokybiško žurnalistinio išsilavinimo ir mokymo vaidmenį ES ir už jos ribų, siekiant pateikti kokybišką žurnalistinę analizę ir laikytis aukštų redakcinių standartų; teigia, kad ES spaudos laisvės, saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo vertybių propagavimas apima pagalbą trečiosiose šalyse persekiojamiems ir įkalintiems žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams;

31.  ragina ES institucijas, Europos demokratijos fondą, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), Europos Tarybą ir valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti, siekiant išvengti dubliavimosi ir užtikrinti sąveiką vykdant panašias iniciatyvas;

32.  apgailestauja dėl rimtų problemų, susijusių su žiniasklaidos nepriklausomumu ir laisve kai kuriose valstybėse narėse, kaip pažymi tarptautinės organizacijos, įskaitant organizaciją „Žurnalistai be sienų“; ragina ES ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių, kuriomis būtų gerinama dabartinė padėtis žiniasklaidos sektoriuje, siekiant užtikrinti ES išorės veiksmų, skirtų žiniasklaidos laisvei, nešališkumui ir nepriklausomumui remti, patikimumą;

33.  ragina atsižvelgiant į „Twitter“ paskyrą „@EUvsDisInfo“ ir pagal pasiūlymą taip sustiprintą už komunikaciją atsakingą darbo grupę sukurti plačiajai visuomenei skirtą interneto svetainę, kuri apimtų įvairias priemones, skirtas dezinformacijai išaiškinti, ir informuotų apie įvairias šios srities pilietinės visuomenės iniciatyvas;

34.  teigia, kad pagal veiksmingą komunikacijos strategiją būtina įtraukti vietos bendruomenes į diskusijas apie ES veiksmus, teikti paramą žmonių tarpusavio ryšiams ir tinkamai atsižvelgti į kultūrinius ir socialinius mainus, kurie yra svarbiausias veiksnys kovojant su išankstiniu vietos gyventojų nusistatymu; primena, kad šiuo atžvilgiu ES delegacijos turi palaikyti tiesioginį ryšį su vietos visuomeniniais suinteresuotaisiais subjektais ir pilietinės visuomenės atstovais;

35.  pabrėžia, kad neapykantos, smurto ar karo kurstymo negalima maskuoti prisidengiant saviraiškos laisve; ragina imtis teisinių šios srities iniciatyvų, siekiant užtikrinti didesnę atskaitomybę dezinformacijos neutralizavimo srityje;

36.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu nuosekliai ir veiksmingai informuoti apie ES politiką tiek Sąjungos viduje, tiek jos išorėje, ir teikti konkretiems regionams pritaikytą informaciją, be kita ko, sudarant galimybes informaciją gauti vietos kalbomis; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina tai, kad pradėjo veikti EIVT interneto svetainė rusų kalba – tai pirmas žingsnis tinkama linkme –, ir ragina versti EIVT interneto svetainę į daugiau kalbų, pvz., arabų ir turkų;

37.  pabrėžia valstybių narių atsakomybę aktyviai, preventyviai ir bendradarbiaujant priešintis savo teritorijoje vykdomoms ar prieš jų interesus nukreiptoms priešiškos informacijos operacijoms; ragina valstybių narių vyriausybes kurti nuosavus strateginės komunikacijos pajėgumus;

38.  ragina visas valstybes nares pasirūpinti, kad du ES strateginės komunikacijos darbo grupės savaitiniai naujienlaiškiai, The Disinformation Digest ir The Disinformation Review, taptų prieinami jų piliečiams, kad būtų didinamas plačiosios visuomenės informuotumas apie trečiųjų šalių naudojamus propagandos metodus;

39.  primygtinai ragina skirti propagandą ir kritiką;

40.  pabrėžia, kad, nors ne visa ES arba jos politikos kritika yra propaganda arba dezinformacija, ypač kai tokia kritika reiškiama politinėmis priemonėmis, tačiau su trečiosiomis šalimis susijusios manipuliacijos arba paramos atvejai, kai siekiama tokią kritiką pakurstyti ar paaštrinti, teikia pagrindo abejoti tokių pranešimų patikimumu;

41.  pabrėžia, kad, nors reikia kovoti su trečiųjų šalių skleidžiama prieš ES nukreipta propaganda ir dezinformacija, neturėtų kilti klausimų dėl to, kad svarbu palaikyti konstruktyvius ryšius su trečiosiomis šalimis ir padaryti jas strateginėmis partnerėmis sprendžiant bendrus uždavinius;

42.  teigiamai vertina tai, kad, siekiant informuoti apie ES politiką ir neutralizuoti prieš ES nukreiptą propagandą ir dezinformaciją, priimtas Strateginės komunikacijos veiksmų planas ir Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) įsteigta Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse grupė (angl. East StratCom Team ); ragina toliau intensyvinti strateginę komunikaciją; mano, kad reikia toliau didinti Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse grupės darbo veiksmingumą ir skaidrumą; ragina EIVT parengti kriterijus jos darbo veiksmingumui matuoti; atkreipia dėmesį, jog svarbu užtikrinti, kad Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse grupė turėtų pakankamai finansų ir darbuotojų;

43.  pažymi, kad Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse grupės skelbiama dezinformacijos apžvalga turi atitikti Tarptautinės žurnalistų federacijos žurnalistų elgesio principų deklaracijoje numatytus standartus; pabrėžia, kad ši apžvalga turi būti rašoma tinkamai, nevartojant užgaulių žodžių ir nepateikiant vertybių vertinimo; ragina Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse grupę persvarstyti kriterijus, naudojamus rengiant minėtą apžvalgą;

44.  mano, jog norint, kad prieš ES nukreiptos propagandos neutralizavimo strategija būtų veiksminga, galbūt reikėtų patvirtinti priemones, kurias naudojant tikslinei auditorijai būtų teikiama tinkama ir įdomi informacija apie ES veiklą, Europos vertybes ir kitus visuomenei svarbius klausimus, ir pabrėžia, kad tam galėtų būti naudojamos šiuolaikinės technologijos ir socialiniai tinklai;

45.  ragina Komisiją paskubinti kai kurias teisines iniciatyvas, kad dezinformacijos ir propagandos klausimai būtų sprendžiami veiksmingiau ir atsakingai bei pasinaudoti Europos kaimynystės priemonės laikotarpio vidurio peržiūra ir per ją paskatinti strateginį prioritetą stiprinti žiniasklaidos atsparumą; ragina Komisiją atlikti visapusę esamų ES finansinių priemonių veiksmingumo peržiūrą ir pateikti pasiūlymą dėl išsamaus ir lankstaus sprendimo, pagal kurį būtų galima teikti tiesioginę paramą nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms, ekspertų grupėms ir NVO, ypač tikslinės grupės gimtąja kalba, ir nukreipti papildomus išteklius organizacijoms, kurios pajėgios tą paramą teikti, tokioms kaip Europos demokratijos fondas, tuo pat metu apribojant finansinius srautus, kuriais finansuojami asmenys ir subjektai, dalyvaujantys strateginės komunikacijos veikloje, smurto ar neapykantos kurstyme; ragina Komisiją atlikti išsamų tam tikrų ES finansuojamų didelės apimties žiniasklaidos projektų, pvz., „Euronews“, veiksmingumo auditą;

46.  pabrėžia, kad ES ir kaimynystėje svarbus informuotumo didinimas, švietimas, internetinė žiniasklaida ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis norint suteikti piliečiams gebėjimų kritiškai analizuoti žiniasklaidos turinį, kad jie atpažintų propagandą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu gerinti visose švietimo sistemos pakopose teikiamas žinias; nurodo, kad reikia raginti žmones būti aktyviais piliečiais ir kelti jų, kaip žiniasklaidos vartotojų, sąmoningumą; atkreipia dėmesį į itin didelę internetinių priemonių, ypač socialinės žiniasklaidos, kuriomis skleidžiama melaginga informacija ir kuriose lengviau pradėti dezinformacijos kampanijas ir dažnai tam nesudaroma jokių kliūčių, svarbą; primena, kad propagandos skleidimas kitos propagandos neutralizavimo tikslais gali duoti priešingų rezultatų, todėl supranta, kad visa ES ir kiekviena pavienė valstybė narė gali kovoti su trečiųjų šalių propaganda paneigdamos dezinformacijos kampanijas ir naudodamos pozityvius pranešimus ir informaciją, taip pat turėtų parengti veiksmingą strategiją, kuri turėtų būti diferencijuota ir pritaikyta prie subjektų, kurie skelbia propagandą, pobūdžio; pripažįsta, kad dėl finansų krizės ir pažangos naujų formų skaitmeninės žiniasklaidos srityje iškilo rimtų iššūkių kokybiškai žurnalistikai;

47.  reiškia susirūpinimą, kad socialinė žiniasklaida ir interneto platformos naudojamos nusikalstamoms neapykantą kurstančioms kalboms ir smurto kurstymui, ir ragina valstybes nares pritaikyti ir atnaujinti teisės aktus, kad juose būtų atsižvelgiama į vykstančius pasikeitimus, arba visapusiškai įgyvendinti ir priversti vykdyti esamus teisės aktus dėl neapykantą kurstančios kalbos internete ir kitoje aplinkoje; teigia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su interneto platformomis ir pagrindinėmis interneto ir žiniasklaidos bendrovėmis;

48.  ragina valstybes nares numatyti ir užtikrinti būtiną kokybiškos žurnalistikos ir įvairios informacijos sklaidos sistemą, stengiantis įveikti žiniasklaidos koncentraciją, kuri daro neigiamą įtaką žiniasklaidos pliuralizmui;

49.  pažymi, kad švietimas žiniasklaidos klausimais suteikia žinių ir įgūdžių, taip pat įgalina piliečius naudotis savo teise į žodžio laisvę, kritiškai analizuoti žiniasklaidos turinį ir reaguoti į dezinformaciją; taigi pabrėžia, kad informuotumą apie dezinformacijos pavojų būtina didinti visų lygmenų žiniasklaidos priemonių veiksmais, be kita ko, vykdant Europos informavimo apie žiniasklaidos, žurnalistų ir leidėjų etiką kampaniją, taip pat skatinant geresnį bendradarbiavimą su socialinėmis platformomis ir propaguojant bendras iniciatyvas, skirtas neapykantą kurstančių kalbų, smurto kurstymo ir internetinės diskriminacijos klausimams spręsti;

50.  pažymi, kad švelniosios galios strategija negali būti sėkmingai naudojama be kultūrinės diplomatijos ir neskatinant tarpkultūrinio dialogo tarp šalių ir jų viduje, Europos Sąjungoje ir už jos ribų; taigi ragina imtis ilgalaikių viešosios ir kultūros diplomatijos veiksmų ir iniciatyvų, pvz., teikti stipendijas studentams ir jauniesiems specialistams ir vykdyti jų mainų programas, įskaitant iniciatyvas kultūrų dialogui remti, kultūriniams ryšiams su ES stiprinti ir bendriems kultūriniams ryšiams bei paveldui populiarinti, taip pat rengti tinkamus ES delegacijų ir EIVT darbuotojų mokymus, siekiant suteikti jiems atitinkamų tarpkultūrinių įgūdžių;

51.  mano, kad viešoji žiniasklaida turėtų duoti pavyzdį, kaip pateikti nešališką ir objektyvią informaciją, laikantis geriausios žurnalistų praktikos ir etikos;

52.  pabrėžia, kad turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys naujosioms technologijoms, įskaitant skaitmeninį transliavimą, judrųjį ryšį, interneto žiniasklaidą ir socialinius tinklus – be kita ko, regioninio pobūdžio socialinius tinklus –, ir taip palengvinti informacijos apie Sutartyse įtvirtintas Europos vertybes sklaidą ir geresnį jų suvokimą; primena, kad tokie pranešimai privalo būti aukštos kokybės, juose turėtų būti pateikiama konkrečių geriausios praktikos pavyzdžių ir pabrėžiamas ES poveikis trečiosioms šalims, be kita ko, ES teikiama humanitarinė pagalba, taip pat galimybės ir nauda, kurią iš glaudesnio bendravimo ir bendradarbiavimo su ES gauna trečiųjų šalių piliečiai, ypač jauni žmonės, kaip antai bevizis kelionių režimas arba gebėjimų stiprinimas, tam tikrais atvejais mobilumo ir mainų programos;

53.  atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti, kad naujame EKP portale – jis šiuo metu kuriamas pagal Atviros kaimynystės programą (angl. OPEN Neighbourhood Programme ) – būtų ne tik kaupiamas specialistų bendruomenei skirtas turinys, bet ir rengiama platesnei auditorijai pritaikyta skiltis; laikosi nuomonės, kad portale turėtų būti skiltis apie Rytų partnerystę, kurioje būtų sutelkta šiuo metu keliose interneto svetainėse išmėtyta informacija apie iniciatyvas;

54.  nurodo populiariosios kultūros ir pramoginio švietimo (angl. entertainment-education (EE)) galimybes, nes tai yra priemonė skleisti bendras žmogiškąsias vertybes ir informuoti apie ES politiką;

55.  pabrėžia savo paramą tokioms iniciatyvoms, kaip Baltijos žiniasklaidos kompetencijos centras Rygoje, NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centras (NATO StratCom COE) ar Informacijos apie radikalizaciją tinklo kompetencijos centras; pabrėžia, kad reikia pasinaudoti jų išvadomis ir analize ir stiprinti ES analitinius gebėjimus visais lygmenimis; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti panašius projektus, imtis žurnalistų mokymo veiklos, remti nepriklausomos žiniasklaidos centrus ir žiniasklaidos įvairovę, skatinti kurti tinklus ir raginti žiniasklaidą bei ekspertų grupes bendradarbiauti ir keistis geriausia praktika bei informacija šiose srityse;

56.  smerkia tai, kad nepriklausomai žiniasklaidai, žurnalistams ir pilietinės visuomenės veikėjams Rusijoje ir okupuotose teritorijose, įskaitant Krymą nuo tada, kai jis neteisėtai aneksuotas, nuolat taikomos griežtos priemonės; pabrėžia, kad nuo 1999 m. Rusijoje nužudyta, dingę be žinios ar įkalinta dešimtys žurnalistų; ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti žurnalistų apsaugą Rusijoje ir ES kaimyninėse šalyse, taip pat remti Rusijos pilietinę visuomenę ir investuoti į žmonių tarpusavio ryšius; ragina nedelsiant paleisti žurnalistus; pažymi, kad ES stiprina ryšius su savo rytinėmis partnerėmis ir kitomis kaimynėmis, taip pat palikdama atvirus komunikacijos su Rusija kanalus; pripažįsta, kad didžiausia Rusijos dezinformacijos kampanijų kliūtis būtų nepriklausoma ir laisva žiniasklaida pačioje Rusijoje; mano, kad ES turėtų siekti šio tikslo; ragina ypatingą dėmesį ir pakankamai išteklių skirti žiniasklaidos pliuralizmui, vietos žiniasklaidai, tiriamajai žurnalistikai ir žiniasklaidai užsienio kalbomis, ypač rusų, arabų, persų, turkų ir urdu, taip pat kitomis kalbomis, kuriomis kalba propagandai neatsparūs gyventojai;

57.  remia Sirijoje, Irake ir kitose regiono šalyse (įskaitant užsienio kovotojų kilmės šalis) atitinkamų subjektų vykdomas komunikacijos kampanijas, kuriomis siekiama diskredituoti grupuotės ISIS / „Da'esh“ ideologiją, pasmerkti jos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir kovoti su smurtiniu ekstremizmu ir neapykantą kitoms regione esančioms grupėms kurstančiomis kalbomis; ragina ES ir jos valstybes nares vykdant dialogą su MENA šalimis pabrėžti, kad geras valdymas, atskaitomybė, skaidrumas, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms yra būtinos sąlygos norint apsaugoti tas visuomenes nuo netolerantiškų ir smurtinių ideologijų, kurios įkvepia tokias teroristines organizacijas kaip ISIS / „Da’esh“ ir „Al Qaeda“, plitimo; augant terorizmo grėsmei, kurią kelia ISIS / „Da'esh“ ir kitos tarptautinės teroristinės organizacijos, pabrėžia, kad reikia gerinti bendradarbiavimą saugumo klausimais su šalimis, kurios turi didelę kovos su terorizmu patirtį;

58.  ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę bei Tarybą patvirtinti, kad ES visapusiškai remia vykdomą „Žiniasklaidos iniciatyvų rusų kalba Rytų partnerystės šalyse ir už jų ribų galimybių studijos“, kurią 2015 m. atliko Europos demokratijos fondas, rekomendacijų įgyvendinimo procesą ir finansiškai padeda vykdyti šias rekomendacijas;

o
o   o

59.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, EIVT ir NATO.

(1) OL C 137 E, 2010 5 27, p. 25.
(2) OL C 434, 2015 12 23, p. 24.
(3) OL C 407, 2016 11 4, p. 35.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0272.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0410.

Atnaujinta: 2017 m. balandžio 11 d.Teisinis pranešimas