Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2095(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0391/2016

Pateikti tekstai :

A8-0391/2016

Debatai :

PV 19/01/2017 - 3
CRE 19/01/2017 - 3

Balsavimas :

PV 19/01/2017 - 7.10

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0010

Priimti tekstai
PDF 562k
Ketvirtadienis, 2017 m. sausio 19 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Europos socialinių teisių ramstis
P8_TA-PROV(2017)0010A8-0391/2016

2017 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos socialinių teisių ramsčio (2016/2095(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į SESV 9 straipsnį, pagal kurį ES turi skatinti didelį užimtumą, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą, kovoti su socialine atskirtimi, užtikrinti aukšto lygio švietimą, mokymą ir žmonių sveikatos apsaugą,

–  atsižvelgdamas į SESV 151–156 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1950 m. gegužės 9 d. deklaraciją, kurioje raginama „suvienodinti ir pagerinti darbuotojų gyvenimo sąlygas“,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją, jos papildomą protokolą ir patikslintą redakciją, kuri įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d., ypač į jos I dalį, II dalį ir 2, 4, 16 bei 27 straipsnius dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų teisės į lygias galimybes ir vienodas sąlygas,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. ES ratifikuotą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. įsigaliojusią JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. gruodžio 9 d. priimtą Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2030 m. darnaus vystymosi tikslus, kuriuos 2015 m. priėmė Jungtinės Tautos ir kurie galioja visam pasauliui, įskaitant ES,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvą 2010/18/ES, įgyvendinančią patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančią Direktyvą 96/34/EB(1) ,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Europos socialinės apsaugos kodeksą ir jo protokolą – pagrindinę Europos minimalaus socialinės apsaugos sistemų suderinimo priemonę, kuriame numatyti minimalieji standartai ir leidžiama susitariančiosioms šalims šiuos standartus viršyti;

–  atsižvelgdamas į JT nepriklausomo eksperto ataskaitą apie vyresnio amžiaus žmonių galimybes naudotis visomis žmogaus teisėmis,

–  atsižvelgdamas į esamus ES teisės aktus, politikos koordinavimo mechanizmus ir finansines priemones užimtumo, socialinės politikos, ekonomikos ir pinigų politikos, vidaus rinkos, laisvo prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo, Europos socialinio fondo ir ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srityse,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25–26 d. ir 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020 ),

–  atsižvelgdamas į Tarybos rekomendacijas ir išvadas dėl romų integracijos,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(2) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“(3) ,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo,

–  atsižvelgdamas į Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą(4) ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą (COM(2008)0637),

–  atsižvelgdamas į Direktyvą dėl rašytinės pažymos(5) ,

–  atsižvelgdamas į Direktyvą dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis(6) ,

–  atsižvelgdamas į Direktyvą dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones(7) ,

–  atsižvelgdamas į Direktyvą dėl darbo ne visą darbo dieną(8) ,

–  atsižvelgdamas į Rasinės lygybės direktyvą(9) ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos politines gaires „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“, kurią Jean-Claude Juncker pristatė 2014 m. liepos 15 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. pranešimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo (penkių pirmininkų pranešimas),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio“ (COM(2016)0127) ir jo priedus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus dėl romų integracijos (COM(2010)0133, COM(2011)0173, COM(2012)0226, COM(2013)0454, COM(2015)0299, COM(2016)0424),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 21 d. Komisijos ataskaitą dėl Direktyvos 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones taikymo (COM(2014)0176),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 17 d. EESRK nuomonę dėl veiksmingų ir patikimų socialinės apsaugos sistemų principų(10) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl prioritetų, susijusių su 2017 m. Komisijos darbo programa(11) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo(12) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl motinystės atostogų(13) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos(14) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(15) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“(16) ,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“,

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui(17) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos(18) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl kovos su skurdu tikslo siekimo atsižvelgiant į didėjančias namų ūkių išlaidas(19) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas(20) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl socialinio dempingo Europos Sąjungoje(21) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo(22) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus(23) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“(24) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl įgūdžių ugdymo politikos kovai su jaunimo nedarbu(25) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Socialinių investicijų pakto kaip atsako į krizę(26) ir į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos socialinių investicijų dokumentų rinkinį, įskaitant Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“,

–  atsižvelgdamas į minėtąsias savo rezoliucijas dėl romų(27) ,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) parengtą Europos darbo santykių žodyną,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Eurofound ataskaitą „Darbo užmokestis Europoje XXI amžiuje“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Eurofound ataskaitą „Sveikatos priežiūros prieinamumas krizės laikotarpiu“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Eurofound ataskaitą „Galimybė gauti išmokas. Nepasinaudojimo išmokomis masto mažinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Eurofound ataskaitą „Naujos darbo formos“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Eurofound ataskaitą „Netinkamos gyvenamosios sąlygos Europoje. Kaštai ir pasekmės“,

–  atsižvelgdamas į pasirodysiančią 2016 m. Eurofound 6-ąją Europos darbo sąlygų tyrimo apžvalgos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. TDO tyrimą dėl socialinių teisių ramsčio sukūrimo siekiant Europos konvergencijos (angl. „Building a social pillar for European convergence“),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) atliktą darbą ir visų pirma į jos tyrimus apie migrantus ir mažumas bei ataskaitas apie grubų darbo jėgos išnaudojimą, vaiko apsaugos sistemas ir neįgaliųjų teisę į savarankišką gyvenimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-266/14 dėl nuolatinės ar įprastos darbo vietos neturinčių darbuotojų darbo laiko organizavimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C-8/15 P–C-10/15 P („Ledra Advertising “ ir kiti), kuriuo sustiprinamos pagrindinės piliečių teisės Komisijos ir Europos Centrinio Banko atžvilgiu dėl susitarimo memorandumo ESM vardu priėmimo,

–  atsižvelgdamas į bendrą Europos socialinių partnerių, Europos verslo konfederacijos, Europos viešąsias paslaugas teikiančių darbdavių ir įmonių centro, Europos profesinių sąjungų konfederacijos ir Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacijos 2007 m. spalio mėn. analizę „Pagrindiniai Europos darbo rinkai kylantys sunkumai“ ir 2015 m. liepos mėn. „Europos socialinių partnerių išsamią užimtumo analizę“,

–  atsižvelgdamas į bendrą Užimtumo komiteto ir Socialinės apsaugos komiteto nuomonę dėl Europos socialinių teisių ramsčio, kurią 2016 m. spalio 13 d. patvirtino Taryba,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0391/2016),

A.  kadangi ES privalo skubiai ir akivaizdžiai reaguoti į stiprėjantį daugelio žmonių pasipiktinimą ir nerimą dėl neaiškių gyvenimo perspektyvų, nedarbo, didėjančios nelygybės ir galimybių trūkumo, ypač jauniems žmonėms; kadangi iki 2016 m. gruodžio mėn. vykusios Komisijos surengtos viešos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio išaugo į išsamią esamo socialinio acquis analizę ir plataus masto socialinių partnerių, nacionalinių vyriausybių ir parlamentų, pilietinės visuomenės ir ES institucijų atstovų diskusiją apie būsimą Europos socialinio modelio ateitį ir struktūrą; kadangi ši diskusija gali padėti atkreipti dėmesį į pagrindines ES vertybes ir į tai, kad Europa, palyginti pasauliniu mastu, turi pažangius darbo ir socialinius standartus bei socialinės apsaugos sistemas; kadangi diskusija apie Europos socialinių teisių ramstį ir veiksmais, kurių būtina pagal jį imtis, taip pat galima sustiprinti Europos projekto pamatus ir leisti žmonėms labiau pajausti, kad jie yra Europos integracijos proceso šeimininkai;

B.  kadangi ES reikia toliau plėtoti Europos socialinį modelį, kuris yra socialinės rinkos ekonomikos dalis, suteikia žmonėms galimybių ir sudaro sąlygas tvariai gerovei ir dideliam produktyvumui, grindžiamą solidarumu, socialiniu teisingumu ir lygiomis galimybėmis, sąžiningu gerovės paskirstymu, kartų solidarumu, teisinės valstybės principais, nediskriminavimu, lyčių lygybe, visuotinio ir aukštos kokybės švietimo sistemomis, kokybišku užimtumu ir tvariu, darbo vietų kūrimą užtikrinančiu ir įtraukiu ilgalaikiu ekonomikos augimu, vadovaujantis pasauliniais darnaus vystymosi tikslais, – tai modelis, kuriuo iš tikrųjų siekiama visiško užimtumo, visiems užtikrinama tinkama socialinė apsauga ir kokybiškos būtinosios paslaugos, siekiama įveikti ekonominę nelygybę, suteikiama galių pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusiems asmenims, kovojama su skurdu ir socialine atskirtimi, skatinamas dalyvavimas pilietiniame ir politiniame gyvenime ir gerinamas visų ES žmonių gyvenimo lygis, užtikrinant, kad būtų siekiama tikslų ir paisoma teisių, išdėstytų ES sutartyse, Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos socialinėje chartijoje;

C.  kadangi Komisija įsipareigojo sukurti Europos Sąjungoje „socialinį AAA reitingą“ ir tikimasi, kad 2017 m. pavasarį pateiks pasiūlymą dėl Europos socialinių teisių ramsčio, pagal kurį bus skatinamos gerai veikiančios įtraukios dalyvaujančių valstybių narių darbo rinkos ir gerovės sistemos ir tinkama linkme nukreipiamas atnaujintas didėjančios konvergencijos procesas, tuo tikslu i) atnaujinant ES teisės aktus, ii) gerinant ES ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo sistemą, be kita ko, nustatant nacionalinių reformų pastangų socialinius lyginamuosius standartus, nesukuriant neveiksmingų lygiagrečių struktūrų, ir iii) užtikrinant atitinkamą finansinę paramą nacionaliniu ir Europos lygmenimis; kadangi tiesiogiai Europos piliečių išrinktam Parlamentui tenka pagrindinė atsakomybė ir vaidmuo apibrėžiant ir priimant Europos socialinių teisių ramstį;

D.  kadangi ekonominė ir socialinė politika yra skirta tarnauti žmonėms, be kita ko, skatinant tvarią ir socialiai atsakingą ekonominę veiklą vienodomis sąlygomis, ir kadangi žmonės yra svarbiausias įmonės konkurencingumo ir tinkamo visos ekonomikos veikimo veiksnys;

E.  kadangi socialinis dialogas gali turėti teigiamą poveikį ekonomikos augimui, užimtumui ir konkurencingumui; kadangi Sąjunga privalo pripažinti ir remti socialinių partnerių vaidmenį, sudaryti palankesnes sąlygas jų tarpusavio dialogui ir gerbti jų savarankiškumą, įskaitant tokias sritis kaip darbo užmokesčio nustatymas, teisė derėtis, sudaryti ir įgyvendinti kolektyvines sutartis ir teisė imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką; kadangi Europos socialinių teisių ramstis turėtų paskatinti socialinius partnerius ir valstybes nares nustatyti aukštesnius standartus, nei sutarta ES lygmeniu; kadangi Komisija konsultuojasi su socialiniais partneriais dėl galimos Sąjungos veikimo krypties socialinės politikos srityje; kadangi būtina nuolat remti socialinį dialogą visais lygmenimis;

F.  kadangi itin svarbu, kad įmonių elgesys būtų socialiai atsakingas ir būtų iš tikrųjų atsižvelgiama į tvarumą ir visuomenės interesus; kadangi naudinga įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimo procesą; kadangi socialinės ekonomikos įmonės, pvz., kooperatyvai, yra geras pavyzdys kuriant kokybiškas darbo vietas, remiant socialinę įtrauktį ir skatinant dalyvaujamąją ekonomiką;

G.  kadangi pagrindinės socialinės teisės priklauso visiems ES žmonėms, o esami Sąjungos teisės aktai, reguliuojantys darbo, produktų ir paslaugų rinkas, galioja visose valstybėse narėse; kadangi dėl ekonominės integracijos valstybės narės yra viena nuo kitos priklausomos, atsižvelgiant į jų galimybes užtikrinti deramas darbo sąlygas ir išlaikyti socialinę sanglaudą; kadangi veikiančiai bendrajai rinkai reikalinga tvirta socialinių teisių darbuotojams bazė, kad būtų užkirstas kelias konkurencijai darbo sąlygų pagrindu; kadangi subsidiarumo principas, kaip apibrėžta Sutartyse, pateisina veiksmus Sąjungos lygmeniu dėl siūlomų veiksmų masto ar poveikio; kadangi tai, ar bus pasiekti ES socialiniai tikslai, taip pat priklauso nuo nacionalinės teisės aktų ir gerai išplėtotų nacionalinių socialinių sistemų; kadangi regioniniai darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos sistemų skirtumai tam tikru mastu yra neišvengiami, tačiau turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad dėl to nebūtų patiriamas spaudimas bloginti darbo ir gyvenimo sąlygas; kadangi didėjanti socialinė ir ekonominė konvergencija yra labai svarbi siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos veikimą; kadangi Sąjunga nederina nacionalinių socialinės apsaugos sistemų, bet jas koordinuoja, remia jų plėtojimą ir sudaro palankesnes sąlygas užtikrinti veiksmingą socialinę apsaugą asmenims, besinaudojantiems teise laisvai judėti; kadangi reguliavimo pokyčiai turi neatsilikti nuo technologijų plėtros ir kitų inovacijų siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir skatinti ekonomikos vystymąsi pasitelkiant sąžiningą konkurenciją; kadangi Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti bus reikalingi veiksmai įvairiais lygmenimis, tarpsektoriniai metodai ir visapusiškas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas; kadangi nuostatose dėl darbuotojų poilsio laiko, kai taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į įprastas poilsio dienas per savaitę, pripažįstamas pagal šalies arba regiono tradicijas;

H.  kadangi reikia atnaujinti ir sustiprinti Europos gerovės valstybes, kad jose būtų remiamos teigiamos į darbo rinką ateinančios ir jos viduje vykstančios permainos ir būtų išlaikomas ekonominis saugumas per visą žmonių gyvenimą; kadangi darbo rinkai tampant sudėtingesnei, yra natūralu, kad gerovės valstybė taip pat turi pritaikyti savo mechanizmus ir priemones, kad deramai suvaldytų įvairią atsirandančią socialinę riziką; kadangi vykstant šiam atnaujinimo procesui taip pat turėtų būti gerinamos žmonių galimybės naudotis gerovės valstybe ir sąveika su ja ir sudarytos palankesnės sąlygos atitinkamų taisyklių taikymui, be kita ko, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); kadangi gerovės valstybių funkcijos visgi neapsiriboja tik darbo rinka; kadangi jos, be kita ko, taip pat apima socialinės apsaugos sistemų veikimą, kovą su skurdu ir socialine atskirtimi ir investicijas į švietimą, vaikų priežiūrą, sveikatos priežiūrą, socialines paslaugas ir kitas esmines paslaugas; kadangi „socialinėms investicijoms“, kuriomis remiama žmogaus raida nuo ankstyvosios vaikystės iki senatvės, tenka svarbus vaidmuo sudarant sąlygas žmonėms visapusiškai dalyvauti XXI amžiaus visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime; kadangi reikės didelių pastangų, kad būtų pasiekti strategijoje „Europa 2020“ nustatyti skurdo mažinimo ir socialinės įtraukties tikslai; kadangi būstas yra rimta problema daugelyje valstybių narių, o daugelis namų ūkių didelę dalį savo disponuojamųjų pajamų išleidžia būsto ir energijos išlaidoms;

I.  kadangi TDO rekomendacijoje Nr. 202 numatyta, kad minimali socialinė apsauga turėtų apimti bent šias pagrindines socialinės apsaugos garantijas: a) galimybes naudotis nacionaliniu lygmeniu nustatytu prekių ir paslaugų komplektu, visų pirma būtinąja sveikatos priežiūra, įskaitant motinystės priežiūrą, kurios atitinka prieinamumo, tinkamumo ir kokybės kriterijus; b) bent minimalaus lygmens šalies nustatytą vaikams skirtų pagrindinių pajamų apsaugą, užtikrinant mitybą, švietimą, priežiūrą ir bet kurias kitas reikalingas prekes ir paslaugas; c) darbingo amžiaus asmenų, negalinčių gauti pakankamų pajamų, bent minimalaus lygmens šalies nustatytą pagrindinių pajamų apsaugą, ypač ligos, nedarbo, motinystės ir negalios atveju; taip pat d) vyresnio amžiaus asmenų bent minimalaus lygmens šalies nustatytą pagrindinių pajamų apsaugą; kadangi Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyvoje turėtų būti atsižvelgiama į šią apibrėžtį ir siekiama užtikrinti, kad tokia ir, pageidautina, didesnė minimali socialinė apsauga būtų visapusiškai įgyvendinta visose valstybėse narėse; kadangi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas teigiamai prisidėjo šiuo klausimu pasiekęs susitarimą dėl veiksmingų ir patikimų gerovės sistemų principų;

J.  kadangi visos ES valstybės narės susiduria su tam tikromis užimtumo ir socialinėmis problemomis; kadangi socialinių teisių įgyvendinimas taip pat priklauso nuo politikos ir priemonių, kuriomis remiama teritorinė sanglauda, visų pirma regionuose, turinčiuose didelių ir nuolatinių gamtinių, demografinių arba struktūrinių ekonominių sunkumų, įskaitant regionus, kuriuose mažas gyventojų tankis ir didelė jų sklaida arba atokiausius regionus; kadangi nepalankioje padėtyje esantiems regionams reikalingos didesnės strateginės investicijos ir parama sanglaudai siekiant didinti jų konkurencingumą, gerinti socialinę ir ekonominę struktūrą ir užkirsti kelią tolesniam gyventojų skaičiaus mažėjimui; kadangi euro zona, esant dabartinei jos makroekonominei sistemai, susiduria su specifiniais iššūkiais siekiant Sutartyse nustatytų užimtumo ir socialinių tikslų; kadangi norint atkurti tinkamą socialinį ir ekonominį saugumą, kad būtų galima kompensuoti šį didesnį vidaus lankstumą, gali būti reikalingi konkretūs socialiniai tikslai, standartai ir (arba) finansinės priemonės euro zonos lygmeniu;

K.  kadangi Europos darbo rinkose dažniau populiarėja netipinės arba nestandartinės užimtumo formos, pvz., laikinas darbas, nesavanoriškas darbas ne visą darbo laiką, atsitiktinis darbas, sezoninis darbas, darbas pagal poreikį, priklausomas savarankiškas darbas arba darbas, gaunamas tarpininkaujant skaitmeninėms platformoms; kadangi visgi nuolatinės darbo vietos ir toliau labiausiai prisideda prie užimtumo didinimo ir per paskutiniuosius dvejus su puse metų jos buvo kuriamos sparčiau nei laikinojo įdarbinimo galimybės(28) ; kadangi darbo jėgos paklausa tampa įvairesnė nei anksčiau; kadangi tam tikrais atvejais tai gali būti naudinga produktyvumui ir profesinio bei asmeninio gyvenimo derinimui, perėjimui į darbo rinką ir galimybėms siekti antros profesijos tiems, kam to reikia; kadangi kai kurios nestandartinės įdarbinimo formos vis dėlto yra susijusios su ilgalaikiu ekonominiu nesaugumu ir prastomis darbo sąlygomis, visų pirma dėl mažesnių ir mažiau užtikrintų pajamų, nepakankamų galimybių apginti savo teises, socialinio ir sveikatos draudimo neturėjimo, profesinės tapatybės neturėjimo, karjeros perspektyvų trūkumo ir sunkumų derinant darbą pagal poreikį ir asmeninį bei šeiminį gyvenimą; kadangi dinamiškoje darbo rinkoje turėtų būti užtikrintos galimybės visiems naudotis savo įgūdžiais ir gebėjimais visą savo profesinį gyvenimą, inter alia, grindžiamą sveikomis ir saugiomis darbo sąlygomis, aktyvia darbo rinkos politika ir kompetencijos tobulinimu nuolat ir visą gyvenimą mokantis; kadangi, remiantis atitinkama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, patikslinamos sąvokos „darbo santykiai“ ir „darbuotojas“ ES teisės taikymo kontekste, nedarant poveikio nacionalinėms sąvokos „darbuotojas“ apibrėžtims, kurios nustatytos pagal nacionalinę teisę, laikantis subsidiarumo principo;

L.  kadangi aktyvi darbo rinkos politika, individuali atsakomybė ir dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose yra svarbūs įtraukties į darbo rinką požiūriu, net jei nedarbą daugeliu atvejų nulemia laisvų darbo vietų trūkumas arba kitos aplinkybės, kurių pats asmuo negali kontroliuoti;

M.  kadangi nepalankioje padėtyje atsidūrusiems arba dažniau diskriminaciją patiriantiems asmenims, pvz., moterims, etninėms mažumoms, ilgalaikiams bedarbiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems, gali reikėti papildomų priemonių siekiant paskatinti jų dalyvavimą darbo rinkoje ir užtikrinti deramą gyvenimo lygį visą jų gyvenimą; kadangi ES įsipareigojo sukurti Europą be kliūčių maždaug 80 milijonų neįgaliųjų Europos Sąjungoje, tačiau ES skurdo mažinimo ir užimtumo tikslai nebus pasiekti, jeigu neįgalieji nebus visiškai integruoti į ekonomiką ir visuomenę; kadangi todėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (JTNTK), kurią ES ratifikavo, ir jos principai turėtų būti integruoti į Europos socialinių teisių ramstį; kadangi neigiamas krizės poveikis sveikatos priežiūros prieinamumui dažnai pasireiškia vėliau ir daugelis žmonių negali pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, net jei formaliai jos ir teikiamos, visų pirma dėl to, kad jiems yra per brangūs bendri mokėjimai arba jie atsiduria laukiančiųjų sąrašuose;

N.  kadangi moterys Europos Sąjungoje vis dar patiria įvairių formų diskriminaciją ir joms vis dar yra per menkai atstovaujama visose sprendimų priėmimo srityse;

O.  kadangi lyčių lygybė yra įtvirtinta ES Sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje ir tai yra viena iš pagrindinių ES vertybių; kadangi, nepaisant to, moterų užimtumo lygis vis dar yra pernelyg mažas (vyrų užimtumo lygis siekia 75,6 proc., palyginti su moterų užimtumo lygiu – 64,5 proc.), pernelyg daug moterų dirba ne visą darbo laiką ir mažiausiai apmokamuose sektoriuose, be to, jos gauna mažesnį valandinį darbo užmokestį, todėl vyrų ir moterų darbo užmokestis skiriasi 16 proc., o pensijos – 39 proc., taip pat yra didelių skirtumų tarp valstybių narių; kadangi valstybėse narėse vis dar paplitusi diskriminacija dėl lyties kalbant apie įdarbinimo procedūras, nepaisant to, kad moterys lenkia vyrus pagal išsilavinimo lygį;

P.  kadangi socialinės teisės, paslaugos ir pakankamos pajamos yra nuo lyties priklausomi klausimai, nes daugiau moterų dirba mažų pajamų darbą, patiria didesnę skurdo riziką, yra labiau priklausomos nuo viešųjų ir privačiųjų socialinių paslaugų, o atlikdamos tradicinį vaikų ir pagyvenusių šeimos narių prižiūrėtojų vaidmenį ir būdamos labiausiai atsakingos už namų ūkio poreikių tenkinimą jos galiausiai gauna mažesnes pensijas;

Q.  kadangi vis dar nepasiekti 2002 m. nustatyti Barselonos tikslai, tuo tarpu ES pagrindinių teisių chartijoje teigiama, kad vaikai turi teisę į apsaugą ir priežiūrą, ir kadangi tai turi didelį neigiamą poveikį moterų dalyvavimui darbo rinkoje, lyčių lygybei, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir moterų skurdui;

R.  kadangi Europa gali kur kas daugiau pasiekti plėtodama sektorių, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas žmonių sveikatos, žinių ir gebėjimų dalyvauti ekonomikoje stiprinimui, branduolį; kadangi į žmones orientuotų paslaugų, pvz., švietimo, sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros, kitų priežiūros paslaugų, srityje, taip pat sporto sektoriuje yra daug galimybių kurti darbo vietas ir jos turėtų būti vertinamos ne tik kaip išlaidos ekonomikai, bet labiau kaip veiksniai, sudarantys galimybes tvariai gerovei;

S.  kadangi reikia laikytis strateginio požiūrio į problemas, kurias kelia visuomenės senėjimas ir mažėjantis darbingo amžiaus ES gyventojų skaičius, visų pirma kiek tai susiję su būsimu įgūdžių trūkumu ir jų paklausos bei pasiūlos neatitiktimi ES darbo rinkoje ir numatomu ekonominės priklausomybės santykių pokyčiu, atsižvelgiant taip pat ir į trečiųjų šalių piliečius, teisėtai gyvenančius Europos Sąjungoje; kadangi svarbu skatinti profesinio judumo galimybes, ypač tarp jaunų žmonių, įskaitant tuos, kurie profesijos mokosi pagal pameistrystės sistemą;

1.  ragina Komisiją remtis socialinio acquis ir ES užimtumo bei socialinės politikos peržiūra, taip pat 2016 m. viešų konsultacijų rezultatais teikiant pasiūlymus dėl tvirto Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR), kad jis nebūtų vien tik principų ar gerų ketinimų deklaracija, tačiau juo būtų stiprinamos socialinės teisės taikant konkrečias ir specifines priemones (teisės aktus, politikos formavimo mechanizmus ir finansines priemones), daromas teigiamas poveikis žmonių gyvenimui trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu ir sudaromos sąlygos prisidėti kuriant XXI amžiaus Europą, veiksmingai išlaikant Sutarčių socialinius tikslus, remiant nacionalines gerovės valstybes, stiprinant sanglaudą, solidarumą ir didinant ekonominių ir socialinių rezultatų konvergenciją, užtikrinant tinkamą socialinę apsaugą, mažinant nelygybę, pasiekiant seniai laukiamą pažangą mažinant skurdą ir socialinę atskirtį, sudarant palankesnes sąlygas vykdyti nacionalines reformas pasitelkiant lyginamuosius standartus ir padedant gerinti Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) ir ES bendrosios rinkos veikimą;

2.  mano, kad Europos socialinių teisių ramstis taip pat turėtų padėti užtikrinti tinkamą tarptautinių darbo standartų taikymą ir padėti atnaujinti socialinį acquis ; laikosi nuomonės, kad Europos socialinių teisių ramstyje išdėstyti standartai turėtų būti taikomi visoms bendrojoje rinkoje dalyvaujančioms šalims siekiant išlaikyti vienodas sąlygas ir kad jiems užtikrinti reikalingi teisės aktai, valdymo mechanizmai ir finansinės priemonės turėtų būti taikomi visoms ES valstybėms narėms; pabrėžia, kad į Socialinių teisių ramstį turėtų būti atsižvelgiama įgyvendinant ES ekonomikos politiką; mano, kad dėl specifinių euro zonos apribojimų jos narėms, euro zonos lygmeniu reikia nustatyti papildomus specifinius socialinius tikslus ir standartus ir svarstyti atitinkamą finansinę paramą, kartu neužkertant kelio euro zonai nepriklausančių valstybių narių dalyvavimui savanoriškais pagrindais; atkreipia dėmesį į galimybę prireikus panaudoti glaudesnio bendradarbiavimo priemonę pagal ES sutarties 20 straipsnį, kad būtų sukurtas tvirtas Europos socialinių teisių ramstis;

3.  pabrėžia, kad Europos socialinių teisių ramstis turėtų suteikti ES gyvenantiems žmonėms geresnes galimybes kontroliuoti savo gyvenimą, kad jie galėtų oriai gyventi ir įgyvendinti savo siekius, mažinant įvairią per visą jų gyvenimą atsirandančią socialinę riziką ir suteikiant daugiau galimybių žmonėms visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sugebėti prisitaikyti prie dažnų technologinių ir ekonominių pokyčių, be kita ko keliant kvalifikaciją ir remiant verslumą; pabrėžia, kad Europos socialinių teisių ramstis turėtų paskatinti rinkas veikti bendro klestėjimo, gerovės ir darnaus vystymosi labui itin konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos sąlygomis, siekiant visiško užimtumo ir socialinės pažangos, taip pat pasinaudojant pramonės politika ES lygmeniu; mano, kad Europos socialinių teisių ramstis tai turėtų daryti skatindamas taikyti atitinkamus socialinius standartus ir suteikdamas nacionalinėms gerovės valstybėms galimybes per tinkamas, prieinamas ir finansiškai tvarias socialinės apsaugos sistemas ir socialinės įtraukties politiką išlaikyti socialinę sanglaudą ir lygybę visoje ES; pabrėžia, kad jis taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas laisvam darbuotojų judėjimui tvirtesnėje ir teisingesnėje Europos darbo rinkoje; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos socialinių teisių ramstis taip pat turėtų padėti laikytis vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir lygių galimybių principų įgyvendinant užimtumo ir socialinę politiką; taigi rekomenduoja, kad Europos socialinių teisių ramstis sudarytų galimybes veiksmingai užtikrinti esamas socialines teises ir kad juo būtų nustatytos naujos teisės, kai jos reikalingos dėl naujų technologinių ir socialinių bei ekonominių pokyčių; mano, kad tokiu būdu Europos socialinių teisių ramstis taip pat padidins ES teisėtumą;

Esamų darbo ir socialinių standartų atnaujinimas

4.  ragina socialinius partnerius ir Komisiją bendradarbiauti siekiant pateikti pasiūlymą priimti pagrindų direktyvą dėl deramų darbo sąlygų, taikomų visų formų užimtumui, išplečiant esamų minimaliųjų standartų taikymą naujų rūšių darbo santykiams, remiantis išsamiu poveikio vertinimu; mano, kad šia pagrindų direktyva turėtų būti pagerintas ES teisės aktų įgyvendinimas, padidintas teisinis tikrumas visoje bendrojoje rinkoje ir užkirstas kelias diskriminacijai, papildant esamus ES teisės aktus ir užtikrinant, kad kiekvienas darbuotojas, neatsižvelgiant į sutarties tipą ar darbo santykius, turėtų rinkinį pagrindinių teisių, kurių įgyvendinimą galima užtikrinti, įskaitant teisę į vienodą požiūrį, sveikatos apsaugą ir saugos užtikrinimą, apsaugą motinystės atostogų metu, nuostatas dėl darbo ir poilsio laiko, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, mokymosi galimybių, paramos darbe neįgaliesiems, teises į tinkamą informaciją, konsultacijas ir dalyvavimą, asociacijų ir atstovavimo laisvę, teisę į kolektyvines derybas ir kolektyvinius veiksmus; pabrėžia, kad ši pagrindų direktyva turėtų būti taikoma samdomiesiems darbuotojams ir visiems darbuotojams, dirbantiems nestandartinių formų darbą, ir tam nebūtina keisti esamų direktyvų; primena, kad esamas darbuotojų teises valstybės narės taiko pagal nacionalinę ir ES teisę; taip pat ragina užtikrinti veiksmingesnį ir efektyvesnį esamų darbo standartų įgyvendinimą ir kontrolę siekiant pagerinti teisių įgyvendinimo užtikrinimą ir kovoti su nedeklaruojamu darbu;

Darbo sąlygos

5.  pripažįsta, kad tam tikra darbo sutarčių įvairovė yra naudinga siekiant efektyviai derinti darbuotojų ir darbdavių poreikius; vis dėlto primena apie darbo rinkos dvilypumo riziką ir pavojų, kad žmonės bus susaistyti mažų garantijų sutarčių, neturėdami realios galimybės pereiti į geresnes darbo vietas; pabrėžia neterminuotų darbo sutarčių svarbą užtikrinant socialinį ir ekonominį saugumą ir atkreipia dėmesį į naudą, kurią tokios sutartys teikia darbdaviams daugelyje sektorių; taip pat pritaria socialinės ekonomikos verslo modelių skatinimui; ragina Komisiją išplėsti Direktyvos dėl rašytinės pažymos (91/533/EEB) taikymo sritį, kad būtų įtrauktos visos užimtumo formos ir darbo santykiai; ragina į pagrindų direktyvą dėl deramų darbo sąlygų taip pat įtraukti atitinkamus dabartinius minimaliuosius standartus, kurie turi būti užtikrinami tam tikrų konkrečių darbo santykių atveju, visų pirma:

   a) tinkamą mokymosi ir mokymo turinį ir deramas stažuočių, mokomųjų praktikų ir pameistrystės darbo sąlygas siekiant užtikrinti, kad jos taptų svarbiu žingsniu pereinant nuo mokslo prie profesinės veiklos, kaip numatyta Tarybos rekomendacijoje dėl stažuočių kokybės sistemos, ir kad jos truktų ribotą laiką ir nepakeistų jaunimo įdarbinimo; atlyginimas turėtų būti proporcingas atliekamam darbui, atitikti asmeninius įgūdžius ir patirtį bei poreikį suteikti galimybę pameistriams, stažuotojams ir praktikantams dalyvauti darbo rinkoje už mokymo programos ribų, kad būtų galima sudurti galą su galu;
   b) darbo, kuris gaunamas tarpininkaujant skaitmeninėms platformoms, atveju ir kitais priklausomo savarankiško darbo atvejais aiškiai atskirti – ES teisės kontekste, nedarant poveikio nacionalinės teisės aktams – iš tikrųjų savarankiškai dirbančius asmenis nuo pagal darbo santykius dirbančių asmenų, atsižvelgiant į TDO rekomendaciją Nr. 198, pagal kurią norint nustatyti darbo santykius pakanka atitikti keletą rodiklių; taigi turėtų būti patikslintas platformos statusas ir pagrindinės atsakomybės sritys, klientas ir darbą atliekantis asmuo; taip pat turėtų būti nustatyti minimalūs bendradarbiavimo taisyklių standartai, visiškai ir išsamiai informuojant paslaugos teikėją apie jo teises ir pareigas, teises į išmokas, susijusį socialinės apsaugos lygį ir darbdavio tapatybę; samdomieji darbuotojai, kaip ir iš tikrųjų savarankiškai dirbantys asmenys, įdarbinti per internetines platformas, turėtų turėti tokias pat teises kaip kituose ekonomikos sektoriuose ir būti apsaugoti dalyvaujant socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo sistemose; valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą darbo santykius reglamentuojančių sąlygų arba paslaugų teikimo sutarčių stebėseną, užkertant kelią platformų piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi;
   c) su darbu pagal poreikį susijusius apribojimus: nenustatytos apimties darbo sutartys turėtų būti draudžiamos, atsižvelgiant į su jomis susijusį itin didelį neapibrėžtumą;

6.  pripažįsta, kad per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo darbo užmokesčio dalis bendrose Europos pajamose; pabrėžia, kad būtina atnaujinti pastangas stiprinant socialinę konvergenciją bei panaikinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus visoje ES, kad būtų paskatinta paklausa, sudarytos sąlygos tvariam bei integraciniam ekonomikos augimui ir sumažinta nelygybė; pripažįsta, kad deramą pragyvenimo lygį atitinkantys atlyginimai yra svarbūs kaip priemonė siekiant užkirsti kelią dirbančiųjų skurdui; ragina Komisiją aktyviai remti platesnę kolektyvinių susitarimų aprėptį, vadovaujantis nacionalinėmis valstybių narių tradicijomis ir praktika bei tinkamai atsižvelgiant į socialinių partnerių savarankiškumą; rekomenduoja nustatyti minimalųjį darbo užmokestį, jei taikytina, deramai atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės patirtį ir pasikonsultavus su socialiniais partneriais; ragina Komisiją keistis geriausia patirtimi šioje srityje;

7.  primena, kad teisė į sveikas ir saugias darbo sąlygas taip pat apima apsaugą nuo rizikos darbo vietoje, taip pat darbo laiko apribojimus ir nuostatas dėl minimalios poilsio trukmės ir metinių atostogų; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti atitinkamus teisės aktus; laukia Komisijos pasiūlymų dėl konkrečių priemonių, kuriomis ši teisė būtų efektyviai užtikrinama visiems darbuotojams, įskaitant sezoninius ir pagal sutartį dirbančius darbuotojus, taip pat pasiūlymų, apimančių smurto prieš moteris ar priekabiavimo prevencijos priemones; Pažymi, kad tokios priemonės turėtų būti grindžiamos poveikio vertinimu, kuris atspindėtų visas dabartines žinias apie riziką sveikatai ir saugai, taip pat atsižvelgiant į naujus darbo būdus, susijusius su skaitmeninimu ir kitais technologiniais pokyčiais;

8.  pabrėžia teisės į kolektyvines derybas ir kolektyvinius veiksmus kaip pagrindinės ES pirminėje teisėje nustatytos teisės svarbą; tikisi, kad Komisija padidins konkrečią paramą siekiant stiprinti ir paisyti socialinį dialogą valstybėse narėse visais lygmenimis ir visuose sektoriuose, ypač tuose, kuriuose šis dialogas nepakankamai išplėtotas, kartu atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių praktiką; pripažįsta darbuotojų įtraukimo į įmonių, įskaitant tarpvalstybines bendroves, valdymą naudą ir darbuotojų informavimo, dalyvavimo ir konsultavimosi su jais naudą, taip pat siekiant platesniu mastu taikyti naujas darbo organizavimo formas, užtikrinti, kad darbas būtų prasmingas ir teikiantis pasitenkinimą, ir iš anksto pasirengti ekonominiams pokyčiams; ragina stebėti Europos teisės aktų dėl Europos darbų tarybų ir darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais įgyvendinimą ir imtis veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti, kad įmonės būtų restruktūrizuojamos laikantis socialinės atsakomybės principo;

9.  pabrėžia, kad reikia išsamių, patikimų ir nuolat atnaujinamų duomenų apie darbo kokybę ir užimtumą, kuriuos galima naudoti vykdant darbo kokybės ir užimtumo rodiklių pokyčių stebėseną ir kaip įrodymus, kuriais remiantis formuojama politika šioje srityje; ragina Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą (Eurofound) toliau plėtoti darbo vietų ir profesinio gyvenimo kokybės stebėjimo veiklą, kai jis atlieka Europos darbo sąlygų tyrimą, remiantis darbo vietos kokybės sąvoka, kuri apima uždarbį, perspektyvas, fizinę aplinką, socialinę aplinką, darbo intensyvumą, gebėjimų panaudojimą bei galimybes veikti savo nuožiūra ir darbo laiko kokybę; ragina Eurofound toliau plėtoti politikos, socialinių partnerių susitarimų ir įmonių praktikos, kuriais skatinama darbo vietos ir profesinio gyvenimo kokybė, tyrimus;

Tinkama ir tvari socialinė apsauga

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad socialinės apsaugos teisės yra individualios teisės; pritaria tam, kad socialinės apsaugos išmokos ir kokybiškos socialinės paslaugos būtų teikiamos labiau integruotai, tai būtų būdas pasiekti, kad gerovės valstybė būtų suprantamesnė ir prieinamesnė drauge nesilpninant socialinės apsaugos; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir socialines investicijas visais žmonių gyvenimo laikotarpiais, suteikiant kiekvienam asmeniui galimybę visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir ekonomikoje ir išlaikyti deramą gyvenimo lygį; pabrėžia piliečių informavimo apie socialines teises svarbą ir prieinamų e. valdžios sprendimų potencialą, jie galbūt galėtų apimti ir Europos socialinės apsaugos kortelę bei tvirtas duomenų apsaugos garantijas, nes taip būtų patobulintas ES socialinės apsaugos koordinavimas, padidėtų asmeninis informuotumas ir mobiliesiems darbuotojams būtų lengviau išsiaiškinti, kokios jų įmokos ir teisės savo šalyje ir priimančiosiose šalyse bei jas užtikrinti, taip pat būtų palengvinta nacionalinių darbo inspekcijų veikla; pabrėžia asmeninius poreikius atitinkančios tiesiogiai teikiamos paramos, visų pirma numatytos atskirtiems ir pažeidžiamiems namų ūkiams, svarbą;

11.  sutinka su tuo, kad svarbu suteikti visuotines galimybes pasinaudoti laiku vykdoma geros kokybės ir įperkama prevencine sveikatos priežiūra, medicininiu gydymu ir gauti vaistų; mano, kad tai yra teisė, kuri turi būti gerbiama, ypač kaimo vietovėse ir pasienio regionuose; pabrėžia, kad visi gyventojai turi turėti sveikatos draudimą; sutinka su tuo, kad didesnio masto prevencinė sveikatos priežiūra ir ligų prevencija yra akivaizdi savaime atsiperkanti socialinė investicija, taip pat kalbant apie geresnę vyresnių žmonių sveikatą;

12.  suvokia, kad tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimas ir mažėjanti darbo jėga kelia problemų pensijų sistemų tvarumui ir tinkamumui ir kartų tarpusavio solidarumui; pažymi, kad šiuo atžvilgiu vienu iš prioritetų taip pat turi būti vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimas; dar kartą tvirtina, kad geriausias atsakas yra padidinti bendrą užimtumo lygį taikant užimtumo modelius, susijusius su pensijos draudimo padengimu visa apimtimi, ir ypatingą dėmesį skiriant jaunesniajai kartai ir labiausiai nuo darbo rinkos atskirtiems asmenims; mano, kad pensinis amžius, be tikėtinos gyvenimo trukmės, turėtų atspindėti ir kitus veiksnius, kuriuos reikia nustatyti nacionaliniu lygmeniu, įskaitant darbo našumo tendencijas, ekonominės priklausomybės rodiklį ir darbų sunkumo skirtumus; primena investicijų į vyresnių žmonių aktyvumą ir susitarimų, pagal kuriuos pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims suteikiama galimybė toliau dirbti pageidaujamu intensyvumu ir kartu gauti pensijos išmokų dalį, jei jie dirba ne visą darbo dieną, svarbą;

13.  ragina Komisiją atlikti nepriklausomą geriausios patirties analizę, kad padėtų valstybėms narėms apskaičiuoti minimalias pensijas;

14.  rekomenduoja, kad visi darbuotojai turėtų būti apdrausti nuo nedarbo arba darbo ne visą darbo laiką ne savo noru, drauge jiems turėtų būti teikiama pagalba ieškant darbo ir investuojama į jų mokymą (perkvalifikavimą), atsižvelgiant į sąlygas, kurias kiekviena valstybė narė nustatė susitarusi su socialiniais partneriais; primena, kad tinkamos bedarbio pašalpos patobulina derinimo procesą ir todėl produktyvumo atžvilgiu yra naudingos, tuo pačiu metu vaidina svarbų vaidmenį užkertant kelią skurdui ir mažinant skurdą; mano, kad ESTR turėtų rekomenduoti lyginamuosius kokybės standartus nacionalinėms nedarbo draudimo sistemoms, visų pirma kalbant apie jų aprėptį, reikalavimus pasinaudoti teisėmis į išmokas, paramos teikimo trukmės ryšį su darbo paieškos laikotarpio vidurkiu šalyje ir darbo centrų teikiamos paramos kokybę;

15.  pabrėžia minimalių pajamų sistemų svarbą siekiant išlaikyti žmogaus orumą ir kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat jų, kaip tam tikros formos socialinių investicijų, suteikiančių žmonėms galimybių dalyvauti visuomenėje, mokytis ir (arba) ieškoti darbo, vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti minimalių pajamų sistemas Europos Sąjungoje, įskaitant tai, ar šios sistemos padeda namų ūkiams patenkinti savo poreikius; ragina Komisiją ir valstybes nares tuo remiantis įvertinti, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis visose valstybėse narėse būtų galima užtikrinti tinkamas minimalias pajamas visose valstybėse narėse, ir apsvarstyti tolesnius socialinės konvergencijos visoje Europos Sąjungoje rėmimo veiksmus, atsižvelgiant kiekvienos valstybės narės ypatumus ir nacionalinę praktiką bei tradicijas;

16.  primygtinai ragina neįgaliųjų teises integruoti į visas socialinių teisių ramsčio sritis, laikantis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio ir ES bei jos valstybių narių įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (angl. UNCRPD). mano, kad šios nuostatos turėtų apimti bent:

   teisę į deramą darbą be kliūčių visapusiškai įtraukioje, atviroje ir prieinamoje darbo aplinkoje ir darbo rinkose;
   konkretiems asmeniniams poreikiams pritaikytas paslaugas ir minimalias pajamas, leidžiančias užtikrinti deramą gyvenimo lygį ir socialinę įtrauktį;
   laisvo judėjimo užtikrinimą ir paslaugų perkeliamumą visose ES valstybėse narėse;
   įtraukųjį ugdymą ir mokymą, įskaitant tinkamo skaitmeninio raštingumo ugdymą;
   konkrečias nuostatas dėl neįgaliųjų, ypač protinę ar psichinę negalią turinčių asmenų ar asmenų, pripažintų neveiksniais, apsaugos nuo išnaudojimo ir priverstinio darbo;

17.  susirūpinęs pažymi, kad ilgalaikės priežiūros prieinamumas ir įperkamumas tebėra didelė problema visoje Europoje, dėl kurios slaugytojai artimieji yra priversti likti namie ir negali siekti karjeros; apgailestauja dėl dažnų per agentūras pasamdytų arba neoficialiai dirbančių slaugytojų piktnaudžiavimo atvejų; mano, kad galimybė pasinaudoti kokybiškomis ir įperkamomis ilgalaikėmis paslaugomis, įskaitant priežiūrą namuose ir savarankiško gyvenimo sistemas, yra teisė, kuri turėtų būti išsaugota pasitelkus tinkamai kvalifikuotų specialistų, įdarbintų pagal deramas sąlygas, paramą; mano, kad dėl to namų ūkiams, ypač mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, turėtų būti teikiamos atitinkamos viešosios paslaugos ir parama, kad būtų išvengta apgyvendinimo specialiose globos įstaigose ir skurdo rizikos; pakartoja savo raginimą priimti teisės aktai dėl slaugytojams skirtų priežiūros atostogų, siekiant apriboti poveikį darbo užmokesčiui ir socialinės apsaugos teisėms, kai darbuotojams laikinai reikia rūpintis giminaičiais; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkretų veiksmų planą šioje srityje, įskaitant vyresnio amžiaus asmenų, neįgaliųjų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugų tikslus, panašius į Barselonos tikslus, ir stebėjimo priemones, kuriomis būtų vertinama kokybė, prieinamumas ir įperkamumas; taip pat ragina geriau dalintis ir pasinaudoti geriausia praktika šioje srityje;

18.  mano, kad vaikų skurdas yra didelė problema, dėl kurios Europa turėtų imtis plataus užmojo veiksmų; pabrėžia, kad teisė naudotis visuotinėmis švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemų paslaugomis yra pagrindinė kovos su skurdu, ypač vaikų skurdu, sąlyga; turėdamas mintyje šį tikslą, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti greitą 2013 m. Rekomendacijos „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ įgyvendinimą ir visose valstybėse narėse imtis konkrečių veiksmų kuriant vaiko garantijų sistemą, kad kiekvienas vaikas, kuriam šiuo metu kyla skurdo rizika, turėtų galimybę naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros, švietimo ir vaikų priežiūros paslaugomis, gyventi deramame būste ir tinkamai maitintis; atkreipia dėmesį į tai, kad būtinas ryšys su programomis, pagal kurias tėvams teikiama parama ir sudaromos galimybės išsivaduoti iš socialinės atskirties ir integruotis į darbo rinką; pripažįsta, kad šioms politikos priemonėms įgyvendinti reikės tinkamo finansavimo nacionaliniu lygmeniu ir paramos iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų;

19.  ragina valstybes nares užtikrinti teisę į tinkamą būstą visiems suteikiant galimybę apsirūpinti tinkamo dydžio kokybišku ir įperkamu būstu, užkirsti kelią benamystei ir ją mažinti siekiant laipsniškai panaikinti; ragina priimti teisės aktus ir (arba) prireikus kitas priemones, kad būtų užtikrintos asmenų, kuriems labiausiai to reikia, įskaitant, žinoma, benamius asmenis ir šeimas, galimybės gauti socialinį būstą ar atitinkamą paramą apsirūpinant būstu ir kad pažeidžiami asmenys ir skurstantys namų ūkiai būtų apsaugoti nuo iškeldinimo arba kad jiems būtų siūlomas tinkamas alternatyvus būstas; ragina kartu su aprūpinimu būstu teikti atitinkamas socialines paslaugas, kuriomis remiama socialinė ir ekonominė įtrauktis; ragina imtis veiksmingų priemonių siekiant padėti mažas pajamas gaunantiems jauniems žmonėms sukurti savo namų ūkius; pabrėžia, kad investicijos į efektyviai energiją naudojantį socialinį būstą yra naudingos ir darbo vietų, aplinkos, energijos nepritekliaus mažinimo ir socialinių teisių įgyvendinimo požiūriu; ragina geriau pasinaudoti Europos finansinėmis priemonėmis, siekiant paremti miesto būstų atnaujinimą ir įperkamų, prieinamų ir efektyviai energiją naudojančių būstų pasiūlą, ir skatinti plėtoti socialinį būstą tuose regionuose, kuriuose jis yra nepakankamai išvystytas; ragina panaikinti visų rūšių skurdo kriminalizavimą, pvz., neteisingą baudimą už benamystę ar kitokį materialinį nepriteklių;

20.  ragina imtis tinkamų priemonių, įskaitant teisėkūros patobulinimų, jei atlikus vertinimą paaiškėjo, kad jie būtini, siekiant užtikrinti galimybes visiems naudotis geros kokybės ir įperkamomis visuotinės svarbos socialinėmis paslaugomis ir kitomis pagrindinėmis visuotinės svarbos paslaugomis, tokiomis kaip vandentiekos, atliekų tvarkymo, švietimo, sveikatos priežiūros, elektroninių ryšių, didelės spartos plačiajuosčio interneto, energetikos, viešojo transporto ir finansinių paslaugų; atkreipia dėmesį į svarbų tinkamus išteklius ir personalą turinčių viešojo sektoriaus paslaugų teikėjų, socialinių įmonių ir ne pelno organizacijų vaidmenį šiame kontekste, atsižvelgiant į tai, kad jų pirminis tikslas – teigiamas poveikis visuomenei; be to, atkreipia dėmesį į svarbų socialinės ekonomikos įmonių vaidmenį teikiant šias paslaugas ir užtikrinant labiau įtraukią darbo rinką; ragina panaikinti esamus teisinius neaiškumus, kuriuos patiria viešosios valdžios institucijos finansuodamos visuotinės svarbos socialines paslaugas; pritaria socialinių kriterijų taikymui vykdant viešuosius pirkimus; primena, kad kaimo vietovėms ypač reikalinga nuolatinė parama siekiant modernizuoti infrastruktūrą ir užtikrinti ekonomikos dinamiškumą; be to, atkreipia dėmesį į finansinio švietimo svarbą, nes taip padeda išvengti pernelyg didelio namų ūkių įsiskolinimo, taip pat svarbi teisinė pagalba ir kiti skolininkų apsaugos nuo plėšrūniškos veiklos ir paramos mechanizmai, kurie jiems suteikia antrą šansą;

Lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti

21.  mano, kad mūsų vis labiau skaitmeninimo paveiktame pasaulyje menkus įgūdžius turintys asmenys ne tik turi mažesnes galimybes įsidarbinti, bet ir yra mažiau apsaugoti nuo ilgalaikio nedarbo bei susiduria su didesniais sunkumais siekdami galimybės naudotis paslaugomis ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, o tokia padėtis yra kenkia ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir sukelia dideles išlaidas ekonomikai ir visai visuomenei; todėl remia Įgūdžių garantijos iniciatyvą kaip naują visuotinę teisę, taikomą visą gyvenimą, įgyti pagrindinių įgūdžių 21-ajam amžiui, įskaitant raštingumą, gebėjimą skaičiuoti, skaitmeninį ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, kritinį mąstymą, socialinius įgūdžius ir atitinkamus gebėjimus, kurių reikia žaliajai ir žiedinei ekonomikai, atsižvelgiant į besiformuojančias pramonės šakas ir pagrindinius augimo sektorius ir užtikrinant visapusišką pagalbą nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms, įskaitant neįgaliuosius, prieglobsčio prašytojus, ilgalaikius bedarbius ir nepakankamai atstovaujamas grupes; pabrėžia, kad švietimo sistemos turėtų būti įtraukios, teikti visiems gyventojams geros kokybės švietimo paslaugas, suteikti žmonėms galimybę tapti aktyviais Europos piliečiais ir parengti juos tam, kad jie galėtų visą gyvenimą mokytis ir prisitaikyti prie visuomenės ir darbo rinkos poreikių; mano, kad XXI amžiaus Europoje vidurinis išsilavinimas turėtų būti privalomas ir kad turi būti vykdomos atitinkamos programos, kad visiems jaunuoliams, metusiems pradinę ar vidurinę mokyklą, būtų suteikta nauja galimybė; mano, kad Įgūdžių garantija turėtų būti susijusi su individualizuotu mokymosi poreikių vertinimu, kokybiško mokymosi pasiūlymu, taip pat sistemingu įgytų įgūdžių ir gebėjimų patvirtinimu, kad jie galėtų būti lengviau pripažinti darbo rinkoje; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti visuotinę prieigą prie plačiajuosčio ryšio, kad būtų sudarytos sąlygos skaitmeniniam raštingumui ugdyti; pabrėžia, kad Įgūdžių garantija yra svarbi socialinė investicija, kuriai būtinas tinkamas įgyvendinimas ir atitinkamas finansavimas, taip pat remiant Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis;

22.  yra susirūpinęs dėl to, kad daugelio darbuotojų socialinė ir ekonominė padėtis tampa vis labiau neaiški ir pablogėjo darbo sąlygos; pripažįsta, kad daugelis darbuotojų, užimtų pagal nestandartines užimtumo formas, susiduria su sunkumais naudodamiesi savo teisėmis darbe arba kalbant apie galimybes gauti socialinės apsaugos išmokas, ir kad su šia problema neproporcingai susiduria moterys ir migrantai; ragina Komisiją atidžiai stebėti Direktyvos dėl darbo pagal terminuotas sutartis, Direktyvos dėl darbo ne visą darbo dieną ir Direktyvos dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones įgyvendinimą ir vykdymą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant pagerinti įvairiose srityse įgytų socialinių teisių perkeliamumą; veiklą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamus pajėgumus ir teikti tinkamą socialinę apsaugą valstybių narių lygmeniu žmonėms, užimtiems pagal visas užimtumo formas, standartiniuose ir nestandartiniuose darbo santykiuose, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims; ragina Komisiją šiuo klausimu parengti rekomendaciją; visų pirma mano, kad:

   a) Valstybės narės turėtų taip organizuoti socialinio draudimo sistemas, kad visi žmonės, dirbantys visų formų darbą, visų formų darbo santykių pagrindu ir visų formų savarankišką darbą dirbantys asmenys galėtų kaupti teises į išmokas, užtikrinančias stabilias pajamas tokiais atvejais kaip nedarbas, priverstinis darbas ne visą darbo laiką, sveikatos problemos ar karjeros pertraukos dėl vaiko auginimo, kitų šeimos narių priežiūros ar mokymosi priežasčių;
   b) nuo pat darbo pradžios visiems žmonėms, dirbantiems pagal visas užimtumo, darbo santykių ir savarankiško darbo formas, turėtų būti sukurta asmeninė darbuotojo paskyra, lengvai prieinama per asmeninį kontaktą ir elektroninėmis priemonėmis, tinkamai atsižvelgiant į neįgalių asmenų poreikius, kurioje jie galėtų susipažinti su jų sukauptomis socialinėmis išmokomis ir kitas socialinėmis teisėmis, įskaitant teisę į mokymąsi visą gyvenimą, ir kur jie galėtų sužinoti apie minėtų teisių ir išmokų perkeliamumą tarp šalių, jei taikoma; tokios asmeninės darbuotojo paskyros turėtų būti kuriamos ekonomiškai efektyviu būdu ir tinkamai užtikrinant duomenų apsaugą;
   c) skaitmeninės platformos ir kiti tarpininkai turėtų būti įpareigoti pranešti kompetentingoms institucijoms apie visą darbą, pradėtą pasitelkiant juos, kad visiems darbuotojams būtų užtikrintos tinkamos įmokos ir apsauga pagal socialinio ir sveikatos draudimo sistemą;

23.  pabrėžia, kad profesinės veiklos keitimui reikia atitinkamų investicijų į viešųjų užimtumo tarnybų institucinius gebėjimus ir investicijų siekiant kuo anksčiau teikti pagalbą, kai asmenys ieško darbo ar kelia kvalifikaciją; laikosi nuomonės, kad aktyvi užimtumo politika, pvz., mokymai ir parama įsidarbinant, yra naudinga priemonė siekiant į darbo rinką reintegruoti bedarbius, neatsižvelgiant į amžių; primena naudingą vaidmenį, kurį atlieka Europos socialinis fondas visoje Europoje remiant aktyvią darbo rinkos politiką, ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, kurio lėšomis regioninių ekonominių sukrėtimų ir didelio masto priverstinio nedarbo atvejais remiamas perkvalifikavimas ir grįžimas į darbą; be to, primena svarbų socialinės apsaugos sistemų vaidmenį remiant saugius perėjimus; pabrėžia, kad turėtų būti užtikrintas karjeros ir gyvenimo ciklo laikotarpiu sukauptų teisių gauti socialines išmokas išlaikymas ir perkeliamumas, kad būtų palengvintas darbo vietos ir profesinės veiklos keitimas;

24.  pabrėžia, kad aktyvi užimtumo politika reiškia valstybės paramą plėtojant sektorius, turinčius didelį darbo vietų kūrimo potencialą, o daugelyje šalių reikia plėsti valstybinių užimtumo tarnybų vaidmenį ir užtikrinti, kad jos turėtų pakankamai pajėgumų tiesioginiams ryšiams su įmonėmis nustatyti, kad perkvalifikavimas ir kitokia pagalba būtų teikiama darbo ieškantiems asmenims, atsižvelgiant į darbo ieškančio asmens profilį ir vietos ekonomikos poreikius; ragina visapusiškai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą apimant visus jaunesnius nei 30 metų asmenis, ypatingą dėmesį skiriant kokybiškiems pasiūlymams ir veiksmingam informuojamajam darbui su visais nesimokančiais ir nedirbančiais (NEET) jaunuoliais, ir Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių, be kita ko, plėtojant būtinas papildomas priemones, kuriomis užtikrinamas minėtų priemonių prieinamumas asmenims, kuriems reikia paramos; pabrėžia, kad reikia atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų poreikius ir skatinti bendradarbiavimą tarp jaunesnių ir vyresnio amžiaus darbuotojų; pabrėžia, kad šios politinės priemonės kaip svarbios struktūrinės reformos ir socialinės investicijos reikalauja atitinkamo finansavimo tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu, taip pat iš Europos socialinio fondo, pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir (arba) kitas priemones;

25.  primena, kad moterims kyla didesnis pavojus atsidurti nestabiliame ir prastai apmokamame darbe ir patirti karjeros pertraukas, o tai turi įtakos visam jų gyvenimui; mano, kad siekiant panaikinti nuolatinę diskriminaciją būtina nedelsiant padaryti esminę pažangą lyčių lygybės ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros srityse; laukia Komisijos pasiūlymo šioje srityje, kaip nurodyta jo 2017 m. darbo programoje, visų pirma:

   a) turėtų būti sustiprinti galiojantys mechanizmai, kuriais užtikrinamas vienodas požiūris į vyrus ir moteris, panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai ir sumažinta profesinė segregacija; šiuo tikslu reikėtų vykdyti Direktyvos 2006/54/EB įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo stebėseną, o prireikus ją reikėtų persvarstyti; Europos lyčių lygybės paktas (2011–2020 m.) ir „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ turėtų būti toliau įgyvendinami, taip pat turėtų būti rengiamos metinės lyčių lygybės ataskaitos;
   b) reikalingos naujos veiksmingos nacionalinės ir Europos lygmens priemonės, leisiančios derinti profesinį, asmeninį ir šeimos gyvenimą, įskaitant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl motinystės atostogų, tėvystės atostogų, vaiko priežiūros atostogų, slaugytojų atostogų, galimybės gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir lankstų darbo grafiką; reikėtų skatinti, kad atostogas vienodai imtų visų kategorijų darbuotojai vyrai ir moterys, siekiant pagerinti moterų galimybes patekti į darbo rinką ir įsitvirtinti joje, stiprinti tėvo vaidmenį auklėjant vaikus ir sudaryti tinkamas sąlygas profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai; Komisiją taip pat turėtų padėti valstybės narėms dalytis gerąja patirtimi šioje srityje ir ją perimti;

26.  primena, kad pagal ES pagrindinių teisių chartiją draudžiama bet kokia diskriminacija – dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; mano, kad visi žmonės turėtų visą gyvenimą naudotis vienodomis galimybėmis, taip pat ieškodami darbo ir dirbdami; pabrėžia, kad reikia tinkamai įgyvendinti Užimtumo lygybės direktyvą 2000/78/EB ir Rasinės lygybės direktyvą 2000/43/EB; primygtinai ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų įgyvendinant, o Komisiją ragina įvertinti esamų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nediskriminavimą ir lygias galimybes, taip pat stiprinti nepakankamai atstovaujamų grupių dalyvavimą darbo rinkoje ir socialinę integraciją, vykdymo užtikrinimą; ragina Komisiją prireikus pasiūlyti naujų konkrečių rekomendacijų ar kitų priemonių šiuo atžvilgiu; primena, kad Vienodo požiūrio direktyva, kuri buvo pasiūlyta 2008 m. ir vis dar nepriimta, – tai trūkstantis elementas teisės aktų dėl nediskriminavimo sistemoje; atkreipia dėmesį į ES ir nacionaliniu lygmeniu sukauptą teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad ES ir nacionalinės teisės aktuose turėtų būti nustatyta pareiga sudaryti tinkamas sąlygas, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos, su sąlyga, kad dėl to darbdaviams arba paslaugų teikėjams nebūtų užkraunama neproporcingai didelė našta; ragina Komisiją stebėti valstybių narių teisines sistemas ir politiką pagal taikytinus ES teisės aktus, kad būtų galima užtikrinti integraciją, vienodą požiūrį ir deramas darbo sąlygas visiems žmonėms, turintiems pabėgėlio statusą; pabrėžia, kad visiems nuo išnaudojimo ir diskriminacijos nukentėjusiems asmenims turėtų būti užtikrinta teisė kreiptis į teismą ir teisė į apsaugą;

Darbo jėgos judumas

27.  pabrėžia, kad laisvas darbuotojų judėjimas yra vienas iš didžiausių ES laimėjimų ir vidaus rinkos kertinis akmuo, kurios atlieka svarbų vaidmenį didinant konvergenciją ir integraciją tarp valstybių narių; pabrėžia, kad darbo jėgos judumas ES yra teisė, kurios įgyvendinimas turi būti remiamas, be kita ko, taikant sklandžiai veikiančią socialinės apsaugos koordinavimo sistemą; ragina tinkamai įgyvendinti ES darbuotojų judumo ir tarpvalstybinio paslaugų teikimo taisykles ir užtikrinti jų vykdymą; be to, ragina remti darbo jėgos judumą siūlant tinkamą kalbų mokymą visuose švietimo lygmenyse, pagerinti švietimo sistemų palyginamumą ir profesinės kvalifikacijos pripažinimą, teikiant lengvai prieinamą informaciją apie mobiliųjų darbuotojų teises ir pareigas, ir taikant priemones, kuriomis užtikrinamos tinkamos darbo sąlygos ir veiksmingas valstybinių užimtumo tarnybų bendradarbiavimas visoje Europoje; atkreipia dėmesį į tai, kad judumas neturėtų būti nepakankamų galimybių gauti darbą ir nepakankamos socialinės apsaugos darbuotojų kilmės regionuose rezultatu, nes užsitęsęs darbo jėgos nutekėjimas gali trukdyti ekonomikos konvergenciją; todėl atkreipia dėmesį į sanglaudos politikos ir kitų priemonių, kuriomis siekiama teritoriniu požiūriu subalansuoto ekonomikos vystymosi, svarbą; mano, kad darbo jėgos judumu neturėtų būti piktnaudžiaujama siekiant pakenkti priimančiųjų šalių socialiniams standartams dėl sukčiavimo ar apeinant teisės aktus; pabrėžia, kad mobilūs darbuotojai paprastai teigiamai prisideda prie priimančiųjų šalių valstybės biudžetų; ragina skirti pakankamai investicijų į viešąsias paslaugas vietovėse, kuriose auga gyventojų skaičius, ir atkreipia dėmesį į paramą, kurią gali teikti Europos socialinis fondas šiuo tikslu;

28.  ragina ES ir valstybes nares atsižvelgti į socialinį judumo poveikį vis didesniam skaičiui tarpvalstybinių šeimų, pavyzdžiui, suteikiant atostogas kitoje šalyje esančio šeimos nario priežiūrai ir užtikrinant švietimo sistemų perkeliamumą ir palyginamumą kalbant apie mokyklinio amžiaus vaikų judumą;

29.  ragina valstybes nares darbdaviams nustatyti pareigą pateikti darbo sutartį ES mobilių piliečių suprantama kalba, kad darbuotojai suprastų darbo sutartį;

Priemonių rengimas norint pasiekti praktinius rezultatus

30.  ragina Komisiją remtis viešų konsultacijų rezultatais ir ES institucijų požiūriu, pasiūlant aiškias veiksmų gaires dėl konkrečių priemonių, kaip visapusiškai praktiškai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir visapusiškai vykdyti Sutarčių socialinius tikslus; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant apsaugoti pagrindines socialines teises, formuojant ES politiką ir vykdant ES institucijų veiksmus turėtų būti tinkamai taikomos nuostatos, pvz., SESV 8, 9 ir 10 straipsnių nuostatos , be kita ko, atliekant socialinio poveikio vertinimus;

31.  ragina peržiūrint Sutartis į jas įtraukti socialinį protokolą, kad būtų sustiprintos su ekonominėmis laisvėmis susijusios pagrindinės socialinės teisės;

32.  ragina valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti peržiūrėtą Europos socialinę chartiją ir Europos socialinės apsaugos konvenciją (ETS Nr. 78); ragina Komisiją išnagrinėti, kokių veiksmų reikia, kad Europos Sąjunga prisijungtų prie peržiūrėtos chartijos, ir pasiūlyti laikotarpį šiam tikslui pasiekti;

33.  ragina Komisiją įtraukti lyčių aspekto integravimą kaip sudedamąja Europos socialinių teisių ramsčio dalį, o į pagrindinių teisių laikymosi vertinimą įtraukti sistemingus poveikio lytims vertinimus;

34.  yra susirūpinęs dėl neigiamo besitęsiančios ekonomikos krizės, kurią Europa patyrė pirmojoje šio dešimtmečio pusėje ir kuri kai kurias šalis ir regionus paveikė labiau, nei kitus, poveikio; mano, kad ekonominės ir socialinės konvergencijos, kuria siekiama aukštesnių standartų, tikslas turėtų būti paremtas tikslų rinkiniu, grindžiamu strategija „Europa 2020“ ir darnaus vystymosi tikslais, kuriais būtų galima vadovautis koordinuojant ES ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką ir kurie veiktų kaip orientyras euro zonoje, kur ypatingą dėmesį reikia skirti ekonominei ir socialinei konvergencijai, kuria siekiama aukštesnių standartų;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad sąsają tarp socialinių sąlygų ir ekonominės veiklos rezultatų yra abipusė; ragina, kad rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir euro zonai skirtas rekomendacijas, taip pat taikant ES priemones būtų tiesiogiai ir skaidriai atsižvelgiama į strategijos „Europa 2020“ tikslus, į esamą pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinę, bendra užimtumo ataskaitą ir galimą naująjį konvergencijos kodeksą; mano, kad šiuo tikslu taip pat turėtų būti tvirčiau įgyvendinamos Europos užimtumo strategijos priemonės ir socialinis atvirasis koordinavimo metodas; primygtinai ragina suteikti svaresnį vaidmenį makroekonominiam dialogui su socialiniais partneriais Europos lygmeniu rengiant ekonominės politikos priemonių derinį; mano, kad makroekonominė ir socialinė priežiūra yra itin svarbi siekiant užtikrinti, kad ekonominis disbalansas nebus mažinamas užimtumo ir socialinės padėties sąskaita ir neleisti lenktyniauti, kas nustatys mažiausius socialinius standartus ES; pakartoja savo raginimą parengti Europos reformų ir investicijų darbotvarkę, kuria būtų siekiama stiprinti augimo galimybes, grindžiamas kokybiškomis darbo vietomis ir produktyvumu, skatinti sąžiningas, tvirtas, efektyvias ir tvarias socialinės paramos sistemas ir skatinti tvarų valstybių narių ekonomikos perėjimą prie efektyvesnio išteklių naudojimo;

36.  mano, kad moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir jų ekonominio nepriklausomumo skatinimas nepaprastai svarbus tam, kad būtų pasiektas strategijos „Europa 2020“ tikslas iki 75 proc. padidinti visų gyventojų užimtumo rodiklį, ir kad tai paskatintų augti BVP; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti politiką ir didinti investicijas, kuriomis remiamas moterų įdarbinimas kokybiškose darbo vietose, ypač tuose sektoriuose ir pareigose, kuriuose moterų yra per mažai, pavyzdžiui, mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos, taip pat žaliosios ekonomikos sektoriuose ar aukščiausios vadovybės pareigose visuose sektoriuose;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad moterys ir mergaitės patiria neproporcingą skurdo ir socialinės atskirties poveikį, ir ragina suteikti atnaujintą politinį postūmį plataus užmojo Europos kovos su skurdu strategijai, taip pat iš naujo įsipareigoti pasiekti 2020 m. Europos kovos su skurdu tikslus; primygtinai ragina valstybes nares išdėstyti išsamius nacionalinius strateginius kovos su skurdu planus, o Komisiją – pabrėžti skurdo mažinimą Europos semestro procese;

38.  ragina valstybes nares ir Komisiją toliau dirbti siekiant užtikrinti tinkamo lygio socialines investicijas, kurios yra būtinos visuomenės sanglaudai ir turi akivaizdų teigiamą poveikį ekonomikos augimui trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu (pvz., vaikų priežiūros, švietimo, Jaunimo garantijų iniciatyvą, ir Įgūdžių garantijos iniciatyva); mano, kad, vertinant viešųjų išlaidų kokybę, taip pat turėtų būti atsižvelgta į šį susirūpinimą;

39.  primena savo raginimą rengti bendrus įvairios sudėties Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos ir Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdžius siekiant skatinti geriau koordinuojamas socialinės ir ekonominės politikos priemones, taip pat rengti reguliarius euro zonos darbo ir socialinių reikalų ministrų posėdžius, kurie padėtų gerinti politikos koordinavimą euro zonoje ir tinkamai mažinti socialinį disbalansą;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiuolaikiniai reiškiniai – viena vertus, daug kapitalo reikalaujanti gamyba, svarbus nematerialiojo turto įnašas į pridėtinė vertės kūrimą, o, kita vertus, didelės nelygybės, nedarbas ir nuolat didėjantis netipinis užimtumas bei mažėjanti darbo užmokesčio dalis bendrose pajamose – reikalauja padidinti finansinę bazę finansuojant socialinės paramos sistemas, laikantis mokesčių neutralumo, kad visiems būtų užtikrinta derama socialinė apsauga ir kokybiškos paslaugos; mano, kad tai turėtų būti daroma visų pirma pereinant prie kitų mokestinių pajamų šaltinių; ragina valstybes nares įvertinti savo poreikius šioje srityje; primena, kad teisių į socialinį draudimą kaupimas dirbant yra svarbus deramo darbo aspektas ir juo ženkliai prisidedama prie ekonominio ir socialinio stabilumo; vis dėlto pažymi, kad dabartinį darbo jėgos mokesčių pleištą galima sumažinti užtikrinant nacionalinių socialinės apsaugos sistemų tvarumą ir tinkamumą; taip pat pabrėžia, kad kova su mokesčių slėpimu ir vengimu labai svarbi siekiant užtikrinti pakankamą viešojo sektoriaus investicijų lygį ir socialinės paramos sistemų tvarumą;

41.  mano, kad Europos socialinių teisių ramstis gali būti patikimas tik jei kartu pateikiamas atitinkamas finansavimas nacionaliniu ir Europos lygmeniu, užtikrinant, kad valstybės narės galėtų siekti bendrai sutartų tikslų; pakartoja savo raginimą paspartinti atitinkamų veiklos programų įgyvendinimą ir prireikus persvarstyti 2014–2020 m. DFP siekiant patenkinti padidėjusius poreikius; ypač ragina toliau stiprinti Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti lengvesnę prieigą prie Europos socialinio fondo (ESF), Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) ir visapusišką naudojimąsi jais; mano, kad šios finansinės priemonės turėtų ir toliau būti prieinamos visoms valstybėms narėms ir turi būti sustiprintos pagal poreikius, įskaitant poreikius, susijusius su švietimu ir mokymu, Įgūdžių garantijos iniciatyva, vaikų skurdu ir naujais nenumatytais uždaviniais, kaip antai pabėgėlių integravimu į darbo rinką; mano, kad turi būti išlaikyta taisyklė, pagal kurią 20 proc. nacionalinių ESF paketų skiriami kovai su skurdu ir socialine atskirtimi;

42.  ragina ES toliau remti institucinių gebėjimų stiprinimą, pvz., kalbant apie socialinį dialogą, Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklą, elektroninius socialinės apsaugos informacijos mainus ir kovos su nedeklaruojamu darbu platformą, kuri galėtų ilgainiui tapti Europos darbo inspekcijų sistema; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) ir Europos socialinio fondo (ESF) paramos svarbą atitinkamų gebėjimų stiprinimui nacionaliniu lygmeniu;

43.  ragina Komisiją ir EIB grupę toliau plėtoti Investicijų planą Europai, siekiant didinti investicijas į ekonomikos atsigavimą, kokybiškų darbo vietų kūrimą, tvarų vystymąsi ir socialines investicijas į dabartinius ir būsimus žmonių gebėjimus dalyvauti darbo rinkoje;

44.  mano, kad socialinis ekonominio koregavimo poveikis euro zonoje galėtų būti sušvelnintas, o ekonominė ir socialinė konvergencija, kuria siekiama aukštesnių standartų, galėtų būti sustiprinta užtikrinant tinkamą finansavimą, kad būtų išvengta tolesnio padėties blogėjimo kalbant apie nelygybę ir valstybių narių augimo potencialą, taip pat siekiant išspręsti didelių makroekonominių sukrėtimų problemą, kartu didinant konkurencingumą ir valstybių narių ekonomikos stabilumą; todėl ragina Komisiją, Tarybą ir kitas atitinkamas įstaigas spręsti šį klausimą vykstant tolesnėms diskusijoms;

45.  ragina Komisiją pateikti savo pasiūlymus dėl Europos socialinių teisių ramsčio kartu su paskelbtos Baltosios knygos dėl būsimos ES ir EPS paviešinimu;

46.  ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares vykdant išorės veiksmus užtikrinti jų suderinamumą su Europos socialinių teisių ramsčiu, visų pirma skatinant įgyvendinti Jungtinių Tautų konvencijas, darnaus vystymosi tikslus, TDO konvencijas, atitinkamas Didžiojo dvidešimtuko (G 20) išvadas, susijusias Europos Tarybos konvencijas ir ES prekybos susitarimus ir strategines partnerystes;

47.  mano, kad ESTR turėtų būti priimtas 2017 m. kaip Parlamento, Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos susitarimas, apimantis socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę aukščiausiuoju lygmeniu, ir jame turėtų būti aiškus įgyvendinimo veiksmų planas; prašo Komisijos pasiūlyti mechanizmus, kaip būtų galima įgyvendinant ESTR tinkamai įtraukti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus visais susijusiais lygmenimis;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams.

(1) OL L 68, 2010 3 18, p. 13.
(2) OL L 307, 2008 11 18, p. 11.
(3) OL L 59, 2013 3 2, p. 5.
(4) 2000 m. lapkričio 27 d  Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16).
(5) 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyva 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas (OL L 288, 1991 10 18, p. 32).
(6) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis (OL L 175, 1999 7 10, p. 43).
(7) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (OL L 327, 2008 12 5, p. 9).
(8) 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC). Priedas „Bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną“ (OL L 14, 1998 1 20, p. 9).
(9) 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).
(10) OL C 13, 2016 1 15, p. 40.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0312.
(12) OL C 440, 2015 12 30, p. 23.
(13) OL C 353, 2016 9 27, p. 39.
(14) OL C 482, 2016 12 23, p. 141.
(15) OL C 407, 2016 11 4, p. 2.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0351.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0401.
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0411.
(19) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0136.
(20) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0318.
(21) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0346.
(22) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0338.
(23) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0377.
(24) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321.
(25) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0008.
(26) OL C 419, 2015 12 16, p. 5.
(27) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0085, P7_TA(2010)0312, P7_TA(2011)0092, P7_TA(2013)0545, P7_TA(2013)0594, P8_TA(2015)0095.
(28) ES užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalga (2016 m. ruduo). Europos Komisija.

Atnaujinta: 2017 m. sausio 20 d.Teisinis pranešimas