(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0275),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0171/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Austrijos Bundesrato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 1 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0202/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 81, 2018 3 2, p. 188. (2) OL C 176, 2018 5 23, p. 66.

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  pažanga siekiant tikslo, kurį Komisija nustatė 2011 m. kovo 28 d. Baltojoje knygoje(4), t. y. siekti, kad principai „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“ būtų taikomi visapusiškai siekiant gauti pajamų ir užtikrinti būsimų investicijų į transportą finansavimą, iki šiol buvo lėta, o kelių infrastruktūros apmokestinimas skirtingose valstybėse narėse vis dar nesuderintas;

(1a)  toje baltojoje knygoje Komisija nustatė 2020 m. kaip terminą, iki kurio reikia „privaloma tvarka pradėti internalizuoti visas kelių ir geležinkelių transporto išorės sąnaudas (įskaitant triukšmo, vietos taršos ir spūsčių, šalia privalomo dėvėjimosi sąnaudų padengimo)“; [1 pakeit.]

(1b)   dėl krovininių ir keleivinių transporto priemonių judėjimo į orą išmetamas didelis kiekis teršalų. Tokie teršalai, kurie turi labai neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir dėl kurių blogėja oro ir aplinkos kokybė Europoje, be kita ko, yra kietosios dalelės PM2,5, NO2 ir O3. Remiantis 2017 m. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2014 m. šie trys teršalai sukėlė atitinkamai 399 000, 75 000 ir 13 600 ankstyvų mirčių dėl jų ilgalaikio poveikio Sąjungos teritorijoje; [2 pakeit.]

(1c)   pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, vien kelių eismo triukšmas yra antras pagal kenksmingumą stresą keliantis aplinkos veiksnys Europoje po oro taršos. Bent 9 000 ankstyvų mirčių per metus galima susieti su eismo triukšmo sukeltomis širdies ligomis; [3 pakeit.]

(1d)   primindamas, kad remiantis Europos aplinkos agentūros parengta 2017 m. oro kokybės Europoje ataskaita, 2015 m. kelių transporto sektorius pirmavo pagal išmetamo NOx kiekį ir buvo antroje vietoje pagal suodžių taršos kiekį; [4 pakeit.]

(2)  Komunikate dėl Europos mažataršio judumo strategijos(5) Komisija paskelbė, kad ketina peržiūrėti direktyvą dėl sunkvežimių apmokestinimo, kad būtų galima apmokestinimą diferencijuoti pagal išmetamą anglies dioksido kiekį, o kai kuriuos jos principus taikyti ir vietos bei tolimojo susisiekimo autobusams ir lengviesiems automobiliams bei furgonams;

(3)  visos sunkiosios transporto priemonės daro didelį poveikį kelių infrastruktūrai ir prisideda prie oro taršos, o lengvosios transporto priemonės yra daugelio neigiamų kelių transporto taršos ir grūsčių spūsčių padarinių aplinkai ir visuomenei šaltinis. Vienodų sąlygų ir sąžiningos konkurencijos sumetimais turėtų būti užtikrinta, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/62/EB(6) nustatyta rinkliavų ir naudotojo mokesčių sistema būtų pradėta taikyti ir toms transporto priemonės, kurioms iki šiol ji taikoma nebuvo. Todėl į tos direktyvos taikymo sritį turėtų būti įtrauktos ne tik dabar į ją įeinančios krovinius gabenančios sunkiosios transporto priemonės, bet ir kitos sunkiosios transporto priemonės, taip pat lengvosios transporto priemonės, įskaitant lengvuosius automobilius ir lengvieji automobiliai. Lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių dydis galėtų būti diferencijuojamas, kad dažniems naudotojams netektų pernelyg didelė našta. Siekiant sudaryti vienodas sąlygas mokesčiai turėtų būti taikomi nediskriminuojant, atsižvelgiant į transporto priemonių kategoriją, ir jie turėtų būti skirtingi atsižvelgiant į transporto priemonių poveikį infrastruktūrai, aplinkai ir visuomenei, taip pat atsižvelgiant į tam tikrų naudotojų, kurie, neturėdami kito pasirinkimo, priversti naudotis keliu, kad pasiektų savo darbo vietą, konkrečią socialinę ir ekonominę padėtį; [5 pakeit.]

(3a)  siekiant sukurti kelių transporto vidaus rinką, kurioje būtų sudarytos sąžiningos konkurencijos sąlygos, būtina vienodai taikyti taisykles. Vienas iš pagrindinių šios direktyvos tikslų – pašalinti naudotojų konkurencijos iškraipymus. Todėl į sunkiosioms transporto priemonėms taikomų mokesčių sritį reikėtų įtraukti krovinius keliais gabenančius furgonus; [6 pakeit.]

(3b)  siekiant, kad tokia priemonė būtų proporcinga, svarbu apmokestinti tik furgonus, kurie naudojami krovinių gabenimo keliais veiklai, reglamentuojamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (EB) Nr. 1071/2009(7) ir (EB) Nr.°1072/2009(8), taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 165/2014(9); [7 pakeit.]

(4)  pagal laiką skaičiuojami naudotojo mokesčiai dėl savo pobūdžio netiksliai atspindi faktiškai patiriamus infrastruktūros kaštus ir dėl panašių priežasčių nėra veiksmingi skatinant diegti švaresnes ir veiksmingesnes operacijas ar mažinant grūstis spūstis. Todėl jie sunkiosioms transporto priemonėms turėtų būti palaipsniui pakeisti atstumu grindžiamais mokesčiais, kurie yra ne tokie diskriminaciniai, veiksmingesni ir efektyvesni; [8 pakeit.]

(4a)   siekiant neleisti, kad laipsniškas pagal laiką skaičiuojamų mokesčių keitimas pagal atstumą skaičiuojamais mokesčiais taptų dar viena kliūtimi patekti į pagrindines Europos rinkas vežėjams iš periferinių šalių ir regionų, reikėtų kuo greičiau nustatyti kompensacijų sistemą siekiant kompensuoti papildomas sąnaudas ir taip užtikrinti, kad dėl to smarkiai nesumažėtų konkurencingumas; [10 pakeit.]

(4b)   siekdamos neleisti, kad eismas nukryptų į nemokamus kelius – tai labai paveiktų kelių eismo saugumą ir optimalų kelių naudojimą – valstybės narės privalo turėti galimybę rinkti rinkliavas visuose tiesiogiai su transeuropiniais tinklais konkuruojančiuose keliuose; [11 pakeit.]

(4c)   taikant laiku pagrįstus naudotojų mokesčius vinjetės galiojimo laikotarpiu vairuotojai skatinami važiuoti daugiau ir taip neteisingai taikomi principai „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“; [12 pakeit.]

(4d)  kad ši direktyva būtų tinkamai taikoma, sutarčių sistemomis, kuriomis reguliuojamos kelių mokesčių rinkimo koncesijos sutartys, turėtų būti palengvinamas minėtų sutarčių pritaikymas, atsižvelgiant į Sąjungos reglamentavimo sistemos pokyčius, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES; [13 pakeit.]

(4e)   atsižvelgiant į tai, reikėtų išnagrinėti galimybę kompensuoti dėl periferinės padėties patiriamas papildomas išlaidas sudarant lengvatų naudojantis efektyviau energiją vartojančių transporto priemonių parku ir prioritetine tvarka įrengiant išskirtinę infrastruktūrą arba įdiegti technologijas, pvz., elektroninius greitkelius. Tos kompensuojamosios lengvatos galėtų būti po 2020 m. taikomos Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) dalis; [14 pakeit.]

(5)  siekiant užtikrinti, kad naudotojai palankiai vertintų būsimas kelių apmokestinimo schemas, valstybėms narėms reikėtų leisti adekvačias mokesčių rinkimo sistemas įvesti kaip platesnio judumo paslaugų priemonių rinkinio dalį. Tokios sistemos turėtų užtikrinti sąžiningą infrastruktūros kaštų paskirstymą ir atitikti principą „teršėjas moka“ ir pagal jas turėtų būti apribojami pajamų, gaunamų iš naudotojų mokesčių, panaudojimo tikslai. Todėl valstybės narės gali rinkti kelių mokesčius ir keliuose, nepriklausančiuose pagrindiniam kelių tinklui. Visos tokią sistemą įsivedančios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ji atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/52/EB(10) nuostatas; [15 pakeit.]

(5a)  taikydamos tokias kelių infrastruktūros apmokestinimo sistemas lengviesiems automobiliams valstybės narės turėtų būti skatinamos atsižvelgti į socialinius ir ekonominius veiksnius; [16 pakeit.]

(5b)   plataus masto kelių naudojimo mokesčių rinkimas elektroninėmis priemonėmis susijęs su masiniu asmens duomenų rinkimu ir saugojimu; iš jų taip pat galima susidaryti išsamų vaizdą apie judėjimo būdus. Įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės ir Komisija turėtų nuolat atsižvelgti į tikslų apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Dėl to techniniai kelių naudojimo mokesčių duomenų rinkimo sprendimai turėtų apimti anonimizuoto, šifruoto arba išankstinio mokėjimo galimybes; [17 pakeit.]

(5c)  transporto priemonių mokesčiai galėtų tapti kliūtimi rinkliavoms nustatyti. Siekiant remti rinkliavų nustatymą, valstybėms narėms reikia suteikti daugiau galimybių skubiai mažinti transporto priemonių mokesčius, t. y. kuo greičiau sumažinti Direktyvoje 1999/62/EB nustatytas minimalias apmokestinimo normas; [18 pakeit.]

(5d)  itin svarbu, kad valstybės narės nustatytų teisingą mokesčių sistemą, kuri nepakenktų kaimo vietovėse, sunkiai pasiekiamose arba izoliuotose teritorijose gyvenantiems lengvųjų automobilių naudotojams, kurie priversti reguliariai naudotis keliais, kuriems taikomi mokesčiai. Vykdydamos teritorijų plėtros politiką valstybės narės turėtų tokiose teritorijose gyvenantiems naudotojams taikyti mokesčių lengvatas; [20 pakeit.]

(6)  kaip ir sunkiųjų transporto priemonių atveju, svarbu, kad jei valstybės narės nustato lengvosioms transporto priemonėms taikomi mokesčiai pagal laiką taikomus mokesčius, jie būtų proporcingi, taip pat ir tuomet, kai naudojimo laikotarpis trumpesnis nei vieneri metai. Šiuo požiūriu turi būti atsižvelgiama į tai, kad lengvųjų transporto priemonių naudojimo modelis skiriasi nuo sunkiųjų transporto priemonių. Proporcingi pagal laiką skaičiuojami mokesčiai galėtų būti nustatomi remiantis turimais tipinių kelionių duomenimis, jei užtikrinamas nediskriminavimas; [21 pakeit.]

(7)  remiantis Direktyva 1999/62/EB, nustatytas išorinių kaštų mokesčio lygis gali, atitinkantis principą „teršėjas moka“, turėtų būti artimas atitinkamos transporto priemonės naudojimo socialiniams ribiniams kaštams. Tas metodas pasirodė esąs nešališkiausias ir veiksmingiausias būdas atsižvelgti į sunkiųjų transporto priemonių keliamos oro taršos ir triukšmo neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai, kuris užtikrintų tinkamą sunkiųjų transporto priemonių sektoriaus indėlį siekiant įgyvendinti ES oro taršos standartus(11) ir visus taikomus triukšmo apribojimus ir tikslinius rodiklius. Todėl tokių mokesčių taikymą reikėtų palengvinti; [22 pakeit.]

(8)  šiuo tikslu reikėtų numatyti galimybę tinkluose, kuriuose netaikomas infrastruktūros mokestis, taikyti išorinių sąnaudų mokestį, o maksimalus išorinių kaštų mokesčio svertinis vidurkis turėtų būti pakeistas lengvai taikomomis pamatinėmis mažiausiomis vertėmis, atnaujinamomis atsižvelgiant į infliaciją, kelių transporto išorinių kaštų vertinimo srityje padarytą mokslo pažangą ir transporto priemonių parko sudėties pokyčius; [23 pakeit.]

(8a)  siekiant prisidėti prie Transporto baltosios knygos tikslo visapusiškai taikyti principą „teršėjas moka“, reikia tinklų, kuriuose taikomas infrastruktūros mokestis, sistemoje sunkiosioms transporto priemonėms ir krovinius keliais gabenantiems furgonams taikyti išorinių sąnaudų mokestį; [24 pakeit.]

(8b)  siekiant užtikrinti tinkamą pakartotinį pajamų, gautų iš išorinių sąnaudų mokesčio, panaudojimą būtų tinkama reinvestuoti tas pajamas į kelių infrastruktūros sektorių, kad būtų skatinami tvaresni ir mažesnį poveikį aplinkai turintys transporto būdai; [25 pakeit.]

(9)  infrastruktūros mokesčių diferencijavimas pagal EURO emisijos klasę paskatino naudoti švaresnių technologijų automobilius. Tačiau atnaujinus transporto priemonių parkus tarpmiestiniam tinklui taikomų mokesčių diferencijavimas tokiu pagrindu 2020 m. pabaigoje greičiausiai jau bus atgyvenęs ne toks veiksmingas ir todėl iki to laiko turėtų būti palaipsniui panaikintas. Nuo to paties laiko taško laikotarpio turėtų būti sistemingiau taikomas išorinių kaštų apmokestinimas, kuris bus tikslinga priemonė išoriniams kaštams susigrąžinti tose situacijose, kuriose to labiausiai reikės; [27 pakeit.]

(10)  sunkiosioms transporto priemonėms tenka vis didesnė dalis bendro išmetamo CO2 kiekio. Infrastruktūros mokesčių diferencijavimas pagal šį parametrą gali padėti daryti pažangą šioje srityje ir todėl turėtų būti įvestas;

(11)  lengvosios transporto priemonės lemia du trečdalius neigiamo kelių transporto poveikio aplinkai ir sveikatai. Todėl svarbu skatinti naudoti švariausių ir veiksmingiausių technologijų transporto priemones diferencijuojant kelių mokesčius pagal Komisijos reglamentuose (ES) 2016/427(12), (ES) 2016/646(13) ir (ES) 2017/xxx(14) apibrėžtus atitikties koeficientus;

(12)  siekdamos skatinti naudoti švariausių ir veiksmingiausių veiksmingesnių technologijų transporto priemones, valstybės narės joms turėtų taikyti smarkiai sumažintas kelių rinkliavas ir naudotojo mokesčius. Siekiant palengvinti ir pagreitinti tokios tvarkos nustatymą, reikia taikyti tokį sumažinimą, neatsižvelgiant į Komisijos reglamento (ES) …/…, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų sertifikavimo įsigaliojimą. Netaršioms transporto priemonėms neturėtų būti taikomas joks su oro tarša susijusių išorinių sąnaudų mokestis;; [28 pakeit.]

(12a)   tranzitas per Alpes atitinkamiems regionams sukelia ypač didelę naštą dėl triukšmo ir oro taršos, taip pat infrastruktūros nusidėvėjimo; ši našta dar labiau padidėja dėl kainų konkurencijos su aplink esančiais koridoriais. Todėl atitinkamiems regionams ir valstybėms narėms turi būti suteikta daug lankstumo nustatant mokesčius pagal išorines sąnaudas ir taikant eismo valdymo priemones, be kita ko, siekiant išvengti nepageidaujamo perkėlimo poveikio ir eismo aplinkkeliais tarp koridorių; [29 pakeit.]

(13)  kelių grūsčių spūsčių, prie kurių skirtingomis proporcijomis prisideda visos motorinės transporto priemonės, kaštai atitinka maždaug 1 % BVP. Didelė šių kaštų dalis gali būti priskirta tarpmiestinėms grūstims spūstims. Todėl turėtų būti leista taikyti specialų grūsčių spūsčių mokestį, su sąlyga, kad jei jis taikomas visų kategorijų transporto priemonėms. Kad mokestis būtų veiksmingas, proporcingas ir proporcingas nediskriminacinis, jį reikia apskaičiuoti remiantis ribiniais grūsčių spūsčių kaštais ir diferencijuoti pagal vietą, laiką ir transporto priemonės kategoriją. Taip pat turi būti rastas pusiausvyros užtikrinimo ir kompensavimo mechanizmas, kurį taikant nebūtų diskriminuojami priemiesčiuose gyvenantys darbininkai, kuriems jau ir taip teks tiek infrastruktūros mokesčių, tiek rinkliavos našta. Siekiant maksimaliai padidinti teigiamą grūsčių spūsčių mokesčių poveikį atitinkamos pajamos turėtų būti skiriamos projektams, kuriais siekiama panaikinti problemos priežastis; [30 pakeit.]

(13a)  siekdamos išsaugoti Sąjungos automobilių paveldą valstybės narės turėtų priskirti specialią istorinę vertę turinčias transporto priemones atskirai kategorijai, kad būtų galima diferencijuoti įvairių mokesčių, mokamų pagal šią direktyvą, dydį; [31 pakeit.]

(14)  grūsčių mokesčiai turėtų proporcingai atspindėti faktinius kaštus, kuriuos kiekviena transporto priemonė lemia tiesiogiai kitiems kelių naudotojams ir netiesiogiai plačiajai visuomenei. Siekiant, kad tie mokesčiai neproporcingai nekliudytų laisvam žmonių ir prekių judėjimui, jie turėtų būti apriboti iki tam tikrų sumų, atspindinčių ribinius grūsčių kaštus, patiriamus beveik viso pajėgumo sąlygomis, t. y. kai eismo apimtis priartėja prie kelio pralaidumo ribos;

(15)  pajamų atžvilgiu neutralus sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms taikomų infrastruktūros mokesčių diferencijavimas, kuris nepakankamai padeda mažinti grūstis, turėtų būti laipsniškai panaikintas;

(15a)  atsižvelgiant į išaugusias išorines sąnaudas dėl avarijų, siekiančias dešimtis milijardų eurų per metus, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/96/EB(15) nuostatas dėl vidutinių kiekvieno eismo įvykio, kuriame žuvo žmonių, ir kiekvieno eismo įvykio, kuriame žmonės buvo sunkiai sužaloti, socialinių sąnaudų apskaičiavimo, reikėtų suteikti galimybę valstybėms narėms geriau internacionalizuoti sąnaudas, kurių nepadengia draudimas. Dalis tų sąnaudų, pavyzdžiui, viešųjų paslaugų, tam tikrų medicinos paslaugų administravimo sąnaudos, taip pat sąnaudos, susijusios su žmogiškojo kapitalo praradimu ir fizinės bei psichologinės žalos atlyginimu, tenka socialinės apsaugos sistemai arba visai visuomenei; [32 pakeit.]

(16)  infrastruktūros mokesčio padidinimas ne tik kalnuotose vietovėse taip pat galėtų padėti tinkamai spręsti problemas, susijusias su didele tam tikrų kelių naudojimo žala aplinkai arba grūstimis spūstimis. Todėl reikėtų palengvinti mokesčių didinimą ir panaikinti dabartinę nuostatą mokesčių padidinimą dabartines nuostatas padidintus mokesčius taikyti tik kalnuotose vietovėse ir juos skirti transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo projektams. Siekiant išvengti dvigubo naudotojų apmokestinimo, didesnių mokesčių padidinimo taikymas turėtų būti neleidžiama taikyti griežčiau ribojamas tose kelio atkarpose, kuriose taikomas grūsčių spūsčių mokestis. Taip pat reikėtų suderinti didžiausio skirtingais atvejais taikytino mokesčio dydį; [33 pakeit.]

(17)  jei valstybė narė įsivedusi kelių apmokestinimo sistemą skiria kompensacijas, jos, priklausomai nuo atvejo, gali lemti tų kelių naudotojų, kuri nėra rezidentai, diskriminavimą. Todėl galimybė tokiais atvejais skirti kompensacijas turėtų būti panaikinta naudotojo mokesčių atveju ir suteikiama tik rinkliavų atveju;

(17a)   kaip ir lengvųjų krovininių automobilių atveju, svarbu užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatomis nebūtų kliudoma laisvam gyventojų judėjimui. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti nuolaidas ir lengvatas, kai dėl geografinių ar socialinių priežasčių kelių naudotojams mokesčiai daro neproporcingai didelį poveikį; [34 pakeit.]

(18)  siekdama išnaudoti potencialią esamų kelių apmokestinimo sistemų sinergiją veiklos sąnaudoms sumažinti, Komisija turėtų visapusiškai dalyvauti bendradarbiaujant valstybėms narėms, norinčioms diegti bendras ir sąveikias kelių apmokestinimo schemas; [35 pakeit.]

(19)  kelių mokesčiai gali padėti padeda sutelkti išteklius, kurie padeda finansuoti iš kurių teikiamas finansavimas ir kryžminis finansavimas alternatyviems transporto infrastruktūros projektams ir aukštos kokybės transporto infrastruktūros priežiūrą ir paslaugų priežiūrai ir plėtrą plėtrai. Todėl būtų tikslinga skatinti valstybes nares valstybėms narėms kelių apmokestinimo pajamas naudoti atitinkamoms reikmėms ir šiuo tikslu reikalauti, kad jos teiktų tinkamas atitinkamas tų pajamų naudojimo ataskaitas. Todėl pajamos iš infrastruktūros mokesčio ir išorinių sąnaudų mokesčio turėtų būti reinvestuotos į transporto sektorių. Tai visų pirma turėtų padėti nustatyti galimas finansavimo spragas ir padidinti visuomenės palankumą kelių apmokestinimui; [36 pakeit.]

(20)  šios direktyvos tikslo, t. y. visų pirma užtikrinti, kad kitoms transporto priemonėms nei sunkiasvorės krovininės transporto priemonės taikomos nacionalinės kainų nustatymo schemos būtų taikomos pagal nuoseklią sistemą, kuri užtikrintų vienodas sąlygas visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti pačios ir to tikslo dėl tarpvalstybinio kelių transporto pobūdžio ir šioje direktyvoje įvardytų problemų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali tvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(21)  būtina užtikrinti, kad išorinių kaštų mokesčiai ir toliau kuo tiksliau atspindėtų sunkiųjų transporto priemonių keliamos oro taršos ir triukšmo kaštus pernelyg neapsunkinant apmokestinimo schemos, taip pat būtina skatinti naudoti efektyviausiai degalus naudojančias transporto priemones ir palaikyti paskatų veiksmingumą bei reguliariai atnaujinti kelių mokesčių diferencijavimą. Todėl pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais pagal mokslo pažangą pritaikomos išorinių kaštų apmokestinimo pamatinės minimalios vertės, apibrėžiamos pajamų atžvilgiu neutralaus sunkiosioms transporto priemonėms taikomų infrastruktūros mokesčių diferencijavimo pagal jų išmetamą CO2 kiekį sąlygos ir pagal technikos pažangą pritaikomos lengvosioms transporto priemonėms taikomų infrastruktūros mokesčių diferencijavimo sąlygos. Ypač svarbu, kad Komisija atlikdama parengiamąjį darbą rengtų deramas Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, įskaitant ekspertų lygmens, konsultacijas ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(16) nustatytus principus. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, užsiimančių deleguotųjų aktų rengimu, posėdžiuose; [37 pakeit.]

(21a)   ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija pateikia visuotinai taikytiną, skaidrią ir suprantamą aplinkos, spūsčių ir sveikatos išorinių sąnaudų internalizavimo sistemą, kuria remiantis ateityje būtų apskaičiuojami infrastruktūros mokesčiai. Šiuo klausimu Komisija turėtų pasiūlyti tokį modelį, kurį taikant drauge būtų atliekama išorinių sąnaudų internalizavimo poveikio visoms transporto rūšims analizė. Siekiant užtikrinti proporcingumą, apmokestinant išorines sąnaudas turi būti atsižvelgiama į visas transporto rūšis; [38 pakeit.]

(21b)   skaidrumo sumetimais būtų tinkama, jei valstybės narės paskelbtų naudotojams, kokių rezultatų pasiekta reinvestavus iš infrastruktūros mokesčių, išorinių sąnaudų ir spūsčių mokesčio surinktas lėšas. Todėl jos turėtų atkreipti dėmesį į gautą naudą saugumo keliuose, sumažinto poveikio aplinkai ir sumažintų spūsčių keliuose požiūriu; [39 pakeit.]

(22)  siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos atitinkamų nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Priimant įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas suderintas kelių tinklų kokybės vertinimo rodiklių rinkinys, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(17);

(23)  Todėl Direktyva 1999/62/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 1999/62/EB iš dalies keičiama taip:

1)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

„1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl transporto priemonių atstumu grindžiamo apmokestinimo už naudojimąsi kelių infrastruktūra“; [40 pakeit.]

2)  1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:"

„1 straipsnis

1.  Ši direktyva taikoma:

2.  Ši direktyva netaikoma transporto priemonėms, kuriomis transporto operacijos vykdomos tik valstybių narių neeuropinėse teritorijose.

3.  Ši direktyva netaikoma Kanarų salose, Seutoje ir Meliloje, Azoruose ar Madeiroje registruotoms transporto priemonėms, kuriomis transporto operacijos yra vykdomos tik tose teritorijose arba tarp tų teritorijų ir atitinkamai Ispanijos ir Portugalijos žemyninės dalies.

2 straipsnis

_______________

* 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

** 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB (OL L 127, 2014 4 29, p. 51).

*** 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51).

**** 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).“;

2a)  6 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:"

„ba) istorinės vertės transporto priemonėms“; [58 pakeit.]

3)  7 straipsnis pakeičiamas taip:"

„7 straipsnis

1.  Nedarant poveikio 9 straipsnio 1 dalies a punktui, valstybės narės gali palikti galioti arba nustatyti rinkliavas ir naudotojo mokesčius transeuropiniame kelių tinkle arba tam tikrose to tinklo atkarpose ir kitose papildomose savo greitkelių tinklo atkarpose, kurios nėra transeuropinio kelių tinklo dalis, jeigu laikomasi šio straipsnio 3–9 dalyse bei 7a–7k straipsniuose nustatytų sąlygų.

2.  1 dalis nedaro poveikio valstybių narių teisei laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikyti rinkliavas ir naudotojo mokesčius kituose keliuose, jeigu taikant rinkliavas ir naudotojo mokesčius tokiuose kituose keliuose nediskriminuojami tarptautinio eismo dalyviai ir neiškreipiama operatorių konkurencija. Keliams, kurie nepriklauso transeuropiniam kelių tinklui ir kurie nėra greitkeliai, taikomos rinkliavos ir naudotojo mokesčiai atitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, 7a straipsnyje ir 7j straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas.

3.  Valstybės narės jokios kategorijos transporto priemonei už naudojimąsi ta pačia kelio atkarpa netaiko kartu ir rinkliavų, ir naudotojo mokesčių. Vis dėlto savo tinkle naudotojo mokestį imanti valstybė narė taip pat gali imti rinkliavas už naudojimąsi tiltais, tuneliais ir kalnų pervažomis.

4.  Renkant rinkliavas ir naudotojo mokesčius negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama dėl kelių naudotojo pilietybės, dėl valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje įsisteigęs vežėjas ar įregistruota transporto priemonė, arba dėl transporto operacijos pradžios ar paskirties vietos.

5.  Valstybės narės gali numatyti mažesnes rinkliavas ar naudotojo mokesčius arba atleisti nuo pareigos mokėti rinkliavas ar naudotojo mokesčius už sunkiąsias transporto priemones, kurioms netaikomas reikalavimas įdiegti ir naudoti tachografus, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 165/2014*, ir šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nustatytas sąlygas atitinkančiais atvejais.

6.  Nepažeidžiant 9 dalies, nuo 2018 m. sausio 1 d. ... [šios direktyvos įsigaliojimo data] valstybės narės nebegali įvesti naudotojo mokesčių krovinius gabenančioms sunkiosioms transporto priemonėms ir furgonams. Iki tos datos įvesti naudotojo mokesčiai gali likti galioti iki 20232022 m. gruodžio 31 d., o nuo 2023 m. sausio 1 d. kelių tinkle, kuriam taikoma ši direktyva, juos turi pakeisti infrastruktūros mokesčiai. [59 pakeit.]

7.  Nuo [šios direktyvos įsigaliojimo data] valstybės narės nebegali įvesti naudotojo mokesčių lengvosioms transporto priemonėms. Prieš tą datą įvesti naudotojo mokesčiai palaipsniui panaikinami iki 2027 m. gruodžio 31 d.

8.  Sunkiųjų transporto priemonių atveju iki 2019 m. gruodžio 31 d. valstybė narė gali nuspręsti taikyti rinkliavas arba naudotojo mokesčius tik toms transporto priemonėms, kurių maksimalus leistinas pakrautos transporto priemonės svoris yra ne mažesnis kaip 12 tonų, jei ji mano, kad jų taikymas transporto priemonėms, kurių svoris yra mažesnis kaip 12 tonų:

Valstybės narės, kurios nusprendžia taikyti rinkliavas arba naudotojo mokesčius, arba abu tik toms transporto priemonėms, kurių maksimalus leistinas pakrautos transporto priemonės svoris yra ne mažesnis kaip 12 tonų, apie savo sprendimą ir jo motyvus praneša Komisijai.

9.  Nuo 2020 m. sausio 1 d. sunkiosioms transporto priemonėms taikomos rinkliavos ir naudotojo mokesčiai taikomi visoms sunkiosioms transporto priemonėms ir kroviniams vežti skirtiems furgonams. [61 pakeit.]

10.  SunkiosiomsIki 2022 m. gruodžio 31 d. sunkiosioms transporto priemonėms ir kroviniams vežti skirtiems furgonams taikomos rinkliavos ir naudotojo mokesčiai ir lengvosioms transporto priemonėms, kurios nėra kroviniams vežti skirti furgonai, taikomos rinkliavos bei naudotojo mokesčiai gali būti įvedami arba paliekami galioti nepriklausomai vieni nuo kitų. [62 pakeit.]

____________________________

* 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 60, 2014 2 28, p. 1).“;

4)  7a straipsnis pakeičiamas taip:"

„7a straipsnis

1.  Naudotojo mokesčiai yra proporcingi naudojimosi infrastruktūra trukmei.

2.  Taikant naudotojo mokesčius sunkiosioms transporto priemonėms, infrastruktūra leidžiama naudotis bent šiuos laikotarpius: dieną, savaitę, mėnesį ir metus. Mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 10 % metų tarifo, savaitės tarifas turi būti ne didesnis kaip 5 % metų tarifo, o dienos tarifas turi būti ne didesnis kaip 2 % metų tarifo.

Valstybė narė joje registruotoms transporto priemonėms gali taikyti tik metinius mokesčio tarifus.

Valstybės narės už visų kategorijų sunkiąsias transporto priemones nustato tokio dydžio naudotojo mokesčius (įskaitant administracinius kaštus), kurie neviršija II priede nustatytų maksimalių tarifų.

3.  Taikant naudotojo mokesčius lengviesiems automobiliams, infrastruktūra leidžiama naudotis bent šiuos laikotarpius:dieną; savaitę; 10 dienų; mėnesį arba du mėnesius, arba abu šiuos laikotarpius; metus. Dviejų mėnesių tarifas turi būti ne didesnis kaip 30 % metų tarifo, mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 18 % metų tarifo, o 10 dienų, savaitės ir dienos tarifas turi būti ne didesnis kaip 8 % metų tarifo. [63 pakeit.]

Valstybės narės gali leisti naudotis infrastruktūra ir kitus laikotarpius. Tokiais atvejais valstybės narės taiko vienodų sąlygų užtikrinimo naudotojams principu grindžiamus tarifus atsižvelgdamos į visus aktualius veiksnius, visų pirma metų tarifą ir kitų pirmoje pastraipoje nurodytų laikotarpių tarifus, vyraujančius naudojimo modelius ir administracinius kaštus.

Iki 2017 m. gegužės 31 d. priimtų naudotojo mokesčių schemų atveju valstybės narės gali palikti iki tos datos galiojusius tarifus, viršijančius pirmoje pastraipoje nurodytas ribas, ir atitinkamus didesnius kitų naudojimo laikotarpių tarifus laikydamosi vienodų sąlygų užtikrinimo principo. Tačiau kai tik įsigalioja iš esmės pakeista rinkliavos arba apmokestinimo tvarka ir ne vėliau kaip nuo 2024 m. sausio 1 d. jos turi laikytis pirmoje pastraipoje nurodytų ribų ir antros pastraipos.

4.  Mikroautobusų, furgonų ir kroviniams vežti skirtų furgonų atveju valstybės narės laikosi arba 2, arba 3 dalies. Tačiau ne vėliau kaip nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybės narės mikroautobusams, furgonams ir kroviniams vežti skirtiems furgonams taiko didesnius naudotojo mokesčius nei lengviesiems automobiliams. [64 pakeit.]

4a.  Siekiant užtikrinti proporcingą kelių apmokestinimą galima atsižvelgti į transporto operacijų, pradėtų Sąjungos pakraštyje esančioje šalyje, ypatumus.“; [65 pakeit.]

4a)  7b straipsnis papildomas šia dalimi:"

„2a. Greitkelių atkarpose, kuriose taikomas infrastruktūros mokestis, yra reikiama infrastruktūra, kad būtų užtikrintas saugus visų naudotojų eismas, taip pat gali būti įrengtos saugios visoms oro sąlygoms pritaikytos stovėjimo aikštelės pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. .../..., kuriuo iš dalies keičiami Reglamente (EB) Nr. 561/2006 nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių ir Reglamente (ES) Nr. 165/2014 nustatyti reikalavimai dėl vietos nustatymo tachografais (2017/0122(COD)).“ [66 pakeit.]

5)  7c straipsnis pakeičiamas taip:"

„7c straipsnis

1.  Valstybės narės gali palikti galioti arba įvesti išorinių kaštų mokestį, susijusį su eismo oro taršos arba akustinės taršos, arba abiejų kaštais.

Kelių tinklo atkarpose, kuriose netaikomi infrastruktūros mokesčiai, gali būti nustatomi arba paliekami galioti išorinių sąnaudų mokesčiai.

Sunkiųjų transporto priemonių atveju Eismo oro taršos arba akustinės taršos išorinių kaštų mokestis diferencijuojamas ir nustatomas laikantis būtiniausių reikalavimų ir metodų, nurodytų IIIa priede, ir turi atitikti bent IIIb priede nustatytas pamatines minimalias vertes. [67 pakeit.]

2.  Įskaičiuojami kaštai turi būti susiję su tinklu arba tinklo dalimi, už kurį (kurią) imami išorinių kaštų mokesčiai, ir su transporto priemonėmis, kurioms jie taikomi. Valstybės narės gali nuspręsti susigrąžinti tik tam tikrą tų kaštų procentinę dalį.

3.  Su eismo oro tarša susijęs išorinių kaštų mokestis netaikomas griežčiausius EURO emisijos standartus atitinkančioms sunkiosioms transporto priemonėms.

Pirma pastraipa nustoja galioti praėjus ketveriems metams po datos, kurią pradėtos taikyti taisyklės, kuriomis įvesti tie standartai.

4.  Išorinių kaštų mokesčio sumą nustato atitinkama valstybė narė. Jei valstybė narė paveda tai atlikti tam tikrai institucijai, ši institucija turi būti teisiškai ir finansiškai nepriklausoma nuo organizacijos, kuriai pavesta administruoti ar rinkti visą mokestį ar jo dalį.

5.  Nuo 2021 m. sausio 1 d. rinkliavas taikančios valstybės narės taiko išorinių eismo oro taršos arba akustinės taršos šorinių kaštų mokestį sunkiosioms transporto priemonėms bent toje ir kroviniams vežti skirtiems furgonams visose 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto nurodytose tinklo dalyje dalyse, kurioje sunkiųjų transporto priemonių daroma žala aplinkai yra didesnė nei vidutinė šių priemonių žala aplinkai, atsižvelgdamos į IIIa priede nurodytus atitinkamus atskaitomybės reikalavimus.“ kuriose taikomas infrastruktūros mokestis. [68 pakeit.]

5a.  Nuo 2026 m. sausio 1 d. bet kurioje 7 straipsnio 1 dalyje nurodytoje kelių tinklo atkarpoje nustatytas išorinių sąnaudų mokestis nediskriminuojant taikomas visų kategorijų transporto priemonėms. [69 pakeit.]

5b.  Valstybės narės gali taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, suteikiančias galimybę reguliuoti išorinių sąnaudų mokesčių senovinėms transporto priemonėms tarifą.“; [70 pakeit.]

6)  įterpiamas šis 7da straipsnis:"

„7da straipsnis

1.  Valstybės narės gali laikydamosi V priede išdėstytų reikalavimų įvesti grūsčių mokestį bet kurioje jų kelių tinklo atkarpoje, kurioje susidaro grūstys. Grūsčių mokestis gali būti taikomas tik tose kelio atkarpose, kuriose grūstys susidaro nuolat, ir tik tais laikotarpiais, kai jos paprastai susidaro.

2.  Valstybės narės nustato 1 dalyje nurodytas kelių atkarpas ir laikotarpius remdamosi objektyviais su grūsčių tuose keliuose ir jų apylinkėse lygiu susijusiais kriterijais, pvz., vidutiniu vėlavimu arba eilių ilgiu.

3.  Bet kuriai kelių tinklo atkarpai nustatytas grūsčių spūsčių mokestis taikomas be diskriminavimo visų kategorijų transporto priemonėms laikantis V priede pateiktų standartinių ekvivalentiškumo koeficientų. Tačiau valstybės narės, siekdamos skatinti visuomeninį transportą, socialinę ir ekonominę plėtrą ir teritorinę sanglaudą, gali nuspręsti šio mokesčio netaikyti autobusams ir tolimojo susisiekimo autobusams. [72 pakeit.]

4.  Grūsčių mokestis atspindi kaštus, kurie dėl transporto priemonės susidarė kitiems kelių naudotojams ir netiesiogiai plačiajai visuomenei, bet jokių tipų keliuose negali viršyti VI priede nurodytų maksimalių dydžių.

5.  Valstybės narės įdiegia tinkamus mechanizmus grūsčių mokesčių poveikiui stebėti ir mokesčių dydžiui peržiūrėti. Jos reguliariai – bent kas trejus metus – peržiūri mokesčių dydį siekdamos užtikrinti, kad jie nebūtų didesni nei jų patiriami grūsčių kaštai, susidarantys tose kelių atkarpose, kuriose taikomi grūsčių mokesčiai.“;

7)  7f ir 7g straipsniai pakeičiami taip:"

„7f straipsnis

1.  Informavusi Komisiją valstybė narė infrastruktūros mokestį, taikomą konkrečiose kelio atkarpose, kuriose nuolat susidaro grūstys arba kuriomis važiuodamos transporto priemonės daro didelę žalą aplinkai, gali padidinti, jeigu laikomasi šių sąlygų:

1a.  Naujų tarpvalstybinių projektų atveju mokestis gali būti padidinamas tik jei tam pritaria visos tame projekte dalyvaujančios valstybės narės. [78 ir 164 pakeit.]

2.  Mokesčio padidinimas gali būti taikomas pagal 7g arba 7ga straipsnį diferencijuojamam infrastruktūros mokesčiui.

3.  Gavusi iš valstybės narės, ketinančios padidinti mokestį, reikiamą informaciją, Komisija pateikia ją 9c straipsnyje nurodyto komiteto nariams. Jei Komisija mano, kad planuojamas mokesčio padidinimas neatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų arba kad planuojamas mokesčio padidinimas padarys didelį neigiamą poveikį periferinių regionų ekonominiam vystymuisi, ji gali įgyvendinimo aktais atmesti arba prašyti pakeisti atitinkamos valstybės narės pateiktus apmokestinimo planus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9c straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. 7e straipsnio 3 dalyje nurodytoms rinkliavų sistemoms taikomas mokesčio padidinimas pagal šią direktyvą nelaikomas esminiu pakeitimu. [79 pakeit.]

4.  Mokesčio padidinimo suma išskaičiuojama iš išorinių kaštų mokesčio sumos, apskaičiuotos pagal 7c straipsnį, išskyrus EURO emisijos 0, I ir II klasių transporto priemones nuo 2011 m. spalio 15 d., III ir IV klasių – nuo 2015 m. sausio 1 d., V klasės – nuo 2019 m. sausio 1 d. ir VI klasės – nuo 2023 m. sausio mėn. Visos pajamos, gautos tuo pačiu metu taikant mokesčio padidinimą ir išorinių kaštų mokesčius, investuojamos į Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 I priedo I dalyje išvardytų pagrindinio tinklo koridorių statybos finansavimą. [80 pakeit.]

5.  Mokesčio padidinimas negali būti taikomas toms kelių atkarpoms, kuriose taikomas grūsčių mokestis.

7g straipsnis

1.  Iki 2021 m. gruodžio 31 d. infrastruktūros mokestis gali būti diferencijuojamas siekiant sumažinti grūstis, kuo labiau sumažinti žalą infrastruktūrai ir optimizuoti naudojimąsi atitinkama infrastruktūra arba remti kelių eismo saugumą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

Valstybė narė, pageidaujanti pradėti taikyti tokį diferencijavimą arba pakeisti taikomą diferencijavimą, praneša apie tai Komisijai ir pateikia jai informaciją, būtiną siekiant įvertinti, ar laikomasi nustatytų sąlygų.

2.  Iki 2020 m. gruodžio 31 d. valstybės narės sunkiosioms transporto priemonėms diferencijuoja infrastruktūros mokestį pagal transporto priemonės EURO emisijos klasę taip, kad joks infrastruktūros mokestis daugiau kaip 100 % neviršytų to paties mokesčio, taikomo griežčiausius emisijos standartus atitinkančioms lygiavertėms transporto priemonėms. Jau esamoms koncesijos sutartims šis reikalavimas gali būti netaikomas iki jų pratęsimo.

Apie visas tokias nukrypti leidžiančias nuostatas arba mokesčio netaikymą pranešama Komisijai.

3.  Kai patikrinimo metu vairuotojas arba, atitinkamais atvejais, vežėjas negali pateikti nesinaudoja elektronine rinkliavos sistema, neturi galiojančios registracijos arba jo transporto priemonės dokumentų, reikalingų priemonėje nėra sumontuotos kelių rinkliavų operatoriaus patvirtintos įrangos, reikalingos transporto priemonės emisijos klasei nustatyti 2 dalies taikymo tikslais, valstybės narės gali taikyti didžiausio tarifo rinkliavas. [82 pakeit.]

4.  Per vienerius metus nuo tada, kai pagal Reglamentą (ES) .../...* paskelbia oficialius išmetamo CO2 duomenis, Komisija pagal 9e straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriame apibrėžia išmetamo CO2 kiekio pamatines vertes kartu nustatydama atitinkamas sunkiųjų transporto priemonių kategorijas, atsižvelgdama į išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo technologijas. [83 pakeit.]

Per vienerius metus nuo to deleguotojo akto įsigaliojimo valstybės narės diferencijuoja infrastruktūros mokestį atsižvelgdamos į išmetamo CO2 kiekio pamatines vertes ir atitinkamas transporto priemonių kategorijas. Mokesčiai diferencijuojami taip, kad joks infrastruktūros mokestis negalėtų daugiau kaip 100 % viršyti to paties mokesčio, taikomo lygiavertėms transporto priemonėms, išmetančioms mažiausią, bet ne nulinį, CO2 kiekį. Netaršioms transporto priemonėms taikomas infrastruktūros mokestis sumažinamas 75 %, palyginti su didžiausiu tarifu. [84 pakeit.]

4a.  Nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo data] netaršioms lengvosioms transporto priemonėms taikomas infrastruktūros mokestis sumažinamas 50 %, palyginti su mažiausiu tarifu. Netaršiam veikimui taikomas toks pat sumažinimas, jeigu galima įrodyti, kad toks veikimas netaršus. [85 pakeit.]

4b.  Komisija ne vėliau kaip ... [penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] parengia vertinimo ataskaitą, kurioje nustatoma netaršių transporto priemonių ir netaršaus veikimo užimama rinkos dalis. Komisijai pagal 9e straipsnį suteikiami įgaliojimai, jei tinkama, priimti deleguotuosius aktus, kuriuose perskaičiuojama netaršioms transporto priemonėms taikoma nuolaida, palyginti su didžiausiu infrastruktūros mokesčio tarifu. [86 pakeit.]

5.  1, 2 ir 4 dalyse nurodytas diferencijavimas nėra skirtas papildomoms pajamoms iš rinkliavų gauti. Neplanuotas pajamų padidėjimas kompensuojamas pakeičiant diferencijavimo struktūrą – tai padaroma per dvejus metus nuo ataskaitinių metų, kuriais buvo gauta papildomų pajamų, pabaigos.

____________________________

* XXX Komisijos reglamentas (ES) …/…, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų sertifikavimo ir iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB (OL L ..., ..., p. ...).“;

8)  įterpiamas 7ga straipsnis:"

„7ga straipsnis

1.  Lengvųjų transporto priemonių atveju iki 2021 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali diferencijuoti rinkliavas pagal transporto priemonės aplinkosauginį veiksmingumą. [87 pakeit. Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]

2.  Nuo 2022 m. sausio 1 d. valstybės narės diferencijuoja rinkliavas ir, jei taikomi naudotojo mokesčiai, bent jau metinius mokesčius pagal transporto priemonių išmetamą CO2 ir kitų teršalų kiekį laikydamosi VII priede išdėstytų taisyklių.

2a.  Valstybės narės gali atsižvelgti į transporto priemonės aplinkosauginio veiksmingumo, susijusio su jos pertvarkymu į alternatyviuosius degalus naudojančią transporto priemonę, didinimą. Nuolatinė abonentinė sistema arba bet kokia kita rinkliavos sistemos operatoriaus patvirtinta sistema turėtų suteikti naudotojams galimybę naudotis diferencijuotais tarifais, kuriais būtų atlyginama už transporto priemonės geresnį aplinkosauginį veiksmingumą ją pertvarkius. [88 pakeit.]

3.  Kai patikrinimo metu vairuotojas arba, atitinkamais atvejais, vežėjas neturi abonemento arba nenaudoja kokios nors kitos operatoriaus patvirtintos sistemos, arba negali pateikti transporto priemonės dokumentų, pagal Komisijos reglamentą (ES) .../...* reikalingų transporto priemonės išmetamų teršalų kiekiui patvirtinti (atitikties sertifikato), valstybės narės gali taikyti didžiausio tarifo rinkliavas arba metinius naudotojo mokesčius. Vėliau pateikus atitinkamus dokumentus, kuriais įrodomas transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekis, grąžinamas bet koks taikytų rinkliavų ar mokesčių ir atitinkamos transporto priemonei taikytinos rinkliavos ar mokesčio skirtumas. [89 pakeit.]

3a.  Valstybės narės gali priimti išskirtines priemones istorinės vertės transporto priemonių apmokestinimo tikslu. [90 pakeit.]

4.  Komisijai pagal 9e straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VII priedas, siekiant priede nurodytas sąlygas suderinti su technikos pažanga ir atsižvelgti į sudedamųjų dalių vaidmenį tiek didinant kelių eismo saugumą, tiek mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. [91 pakeit.]

____________________________

* xxx Komisijos reglamentas (ES) 2017/xxx, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 ir Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1230/2012 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 (OL L xxx), ir 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).“;

9)  7h straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip:"

„Likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki infrastruktūros mokesčiams padengti skirtos naujos arba iš esmės pakeistos rinkliavų tvarkos įgyvendinimo, valstybės narės Komisijai pateikia:“;

aa)   7h straipsnio 1 dalies a punktas papildoma šia įtrauka:"

„– aiškią informaciją apie transporto priemonėse sumontuotos mokesčių ir rinkliavų mokėjimo įrangos, sąveikumą; valstybė narė nurodo, dėl kokių priežasčių pagal šią rinkliavų tvarką naudotojai negali naudotis kitose valstybėse narėse naudojama sumontuota įranga.“; [92 pakeit.]

ab)  įterpiama ši dalis:"

„1a. Sutarčių sistema, kuria reglamentuojami licenciaro ir koncesininko santykiai, siekiama suteikti galimybę pritaikyti koncesijų sutartis atsižvelgiant į Sąjungos arba nacionalinės reglamentavimo sistemos pokyčius, susijusius su 7c, 7da, 7g ir 7ga straipsniuose nustatytais įpareigojimais.“; [93 pakeit.]

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Prieš įgyvendindamos naują arba iš esmės pakeistą išorinių kaštų mokesčiams padengti skirtą rinkliavų tvarką valstybės narės informuoja Komisiją apie atitinkamą tinklą, numatytus tarifus pagal transporto priemonių kategorijas ir emisijos klases.“;

c)  4 dalis išbraukiama;

10)  7i straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip: "

„2. Sunkiųjų transporto priemonių ir kroviniams vežti skirtų furgonų atveju valstybės narės gali numatyti infrastruktūros mokesčio nuolaidas ar sumažinimus, jeigu:“; [94 pakeit.]

a)  2 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:"

aa)  įterpiama ši dalis:"

ab)  įterpiama ši dalis:"

„2b. Valstybės narės arba kompetentingos institucijos gali taikyti fiksuoto dydžio mokesčio lengvatą už konkrečia kelio atkarpa nuvažiuotą kilometrą, atsižvelgdamos į periferinių regionų judumo modelius ir ekonominę šių regionų svarbą, jeigu tokia apmokestinimo struktūra yra proporcinga, viešai skelbiama, prieinama naudotojams vienodomis sąlygomis ir dėl to kitiems naudotojams neatsiranda papildomų sąnaudų mokant didesnes rinkliavas;“; [97 pakeit.]

b)  3 dalis iš dalies keičiama taip:"

„3. Kai įgyvendinami specifiniai ypač svarbūs Europos intereso projektai, išvardyti Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 I priede, 7g straipsnio 1 dalies b punkte ir 5 dalyje nustatytomis sąlygomis rinkliavų tarifus galima diferencijuoti kitais būdais, siekiant užtikrinti tokių projektų komercinį perspektyvumą, kai jie tiesiogiai konkuruoja su kitų rūšių transportu. Dėl to susidariusi apmokestinimo struktūra turi būti linijinė, proporcinga, viešai skelbiama, prieinama visiems naudotojams vienodomis sąlygomis, ir dėl jos kitiems naudotojams neturi kilti papildomų kaštų mokant didesnes rinkliavas.“; [98 pakeit.]

ba)  įterpiama ši dalis:"

11)  7j straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:"

„Dėl to valstybės narės bendradarbiauja nustatydamos būdus sudaryti kelių naudotojams sąlygas mokėti rinkliavas ir naudotojo mokesčius visą parą bent pagrindinėse pasienyje arba bet kurioje prekybos vietose vietoje, kuri gali išduoti kvitą, atsiskaitant įprastais mokėjimo būdais (įskaitant elektroninius mokėjimus) tiek tose valstybėse narėse, kuriose šie mokesčiai yra imami, tiek už jų ribų.“; [100 pakeit.]

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Jeigu valstybė narė už transporto priemonę ima rinkliavą, bendra rinkliavos suma, infrastruktūros mokesčio suma, išorinių kaštų mokesčio suma ir grūsčių spūsčių mokesčio suma, jei taikoma, nurodoma kelių naudotojui paprašius pateikiamame kvite, jeigu tik įmanoma, elektroninėmis priemonėmis.“; [101 pakeit.]

c)  4 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:"

„Kai tai ekonomiškai įmanoma, valstybės narės išorinių kaštų mokesčius ir grūsčių mokesčius taiko ir renka naudodamos Direktyvos 2004/52/EB 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančią elektroninę sistemą.“;

12)  7k straipsnis pakeičiamas taip:"

„7k straipsnis

Nepažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsniams, šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių, kurios įveda rinkliavų sistemą, teisei numatyti atitinkamas kompensacijas.“;

13)  8 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  a punkte nuoroda „7 straipsnio 7 dalyje“ pakeičiama nuoroda „7a straipsnyje“;

b)  b punkte po žodžių „pagal 7 straipsnio 1“ įterpiama „ir 2“;

13a)  įterpiamas šis straipsnis:"

„8a straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Kiekviena valstybė narė skiria nepriklausomą infrastruktūros mokesčių priežiūros instituciją, atsakingą už tai, kad būtų laikomasi šios direktyvos.

2.  Priežiūros institucija užtikrina ekonominę ir finansinę koncesijos sutarčių kontrolę, pirmiausia siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 7b straipsnio.

3.  Valstybės narės praneša Komisijai apie priežiūros institucijos paskyrimą.“; [103 pakeit.]

14)  9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  9 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:"

„2. Valstybės narės nustato, kaip naudojamos pajamos, gautos įgyvendinant šią direktyvą. Siekiant išplėtoti visą transporto tinklą, iš infrastruktūros ir išorinių kaštų mokesčių gautos pajamos arba šių pajamų vertės finansinis atitikmuo turėtų būti naudojami transporto sektoriaus reikmėms naudojami kelių tinklų techninei priežiūrai ir išlaikymui atlikti ir visai transporto sistemai optimizuoti. Visų pirma, iš išorinių kaštų mokesčių gautos pajamos arba šių pajamų vertės finansinis atitikmuo turėtų būti naudojami siekiant didinti transporto tvarumą, įskaitant vieną ar daugiau iš toliau išvardytų:“; [104 pakeit.]

-aa)  2 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) kelių transporto taršos mažinimą jos susidarymo šaltinyje oro ir triukšmo taršos mažinimą;“; [105 pakeit.]

-ab)  2 dalis papildoma šiuo punktu:"

„ba) finansuoti kolektyvinio ir tvaraus transporto rūšis;“ [106 pakeit.]

-ac)  2 dalies e punktas keičiamas taip:"

„e) alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtojimą pagal Direktyvą 2014/94/ES ir alternatyvių paslaugų transporto naudotojams kūrimą ir (arba) esamų pajėgumų didinimą;“; [107 pakeit.]

-ad)  2 dalies f punktas pakeičiamas taip:"

„f) paramą transeuropiniam transporto tinklui ir trukdžių šalinimą;“; [108 pakeit.]

-ae)  2 dalyje h punktas pakeičiamas taip:"

„h) kelių eismo saugumo didinimą; ir saugios kelių infrastruktūros gerinimą, taip pat;“; [109 pakeit.]

-af)  2 dalies i punktas pakeičiamas taip:"

„i) saugių ir saugomų automobilių stovėjimo aikštelių užtikrinimą;“; [110 pakeit.]

a)  2 dalies antra pastraipa išbraukiama;

b)  straipsnis papildomas šia 3 dalimi:"

ba)  įterpiama ši dalis:"

„3a. Iš infrastruktūros mokesčių gautos pajamos ir pajamos iš išorinių sąnaudų mokesčių naudojamos kelio atkarpos, kurioje taikomi mokesčiai, teritorijoje.“; [114 pakeit.]

15)  9d ir 9e straipsniai pakeičiami taip:"

„9d straipsnis

Komisijai pagal 9e straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 0 priedas, IIIb priedo 1 ir 2 lentelių sumos ir IIIa priedo 4.1 ir 4.2 skirsnių formulės, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

9e straipsnis

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  7g straipsnio 4 dalyje, 7ga straipsnio 4 dalyje ir 9d straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.[115 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7g straipsnio 4 dalyje, 7ga straipsnio 4 dalyje ir 9d straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 7g straipsnio 4 dalį, 7ga straipsnio 4 dalį ir 9d straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

16)  9f ir 9g straipsniai išbraukiami.

17)  10a straipsnis pakeičiamas taip:"

„1. Siekiant atsižvelgti į ES mastu suderinto vartotojų kainų indekso, neįskaitant energijos ir neperdirbto maisto produktų, kurį skelbia Komisija (Eurostatas), pakeitimus, II priede eurais nurodytos sumos ir IIIb priedo 1 ir 2 lentelėse centais nurodytos sumos tikslinamos kas dvejus metus. Pirmasis patikslinimas atliekamas iki [metai, einantys po antrų metų po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] kovo 31 d.

Sumos patikslinamos automatiškai, padidinus bazinę sumą eurais arba centais tame indekse nurodytu procentiniu pokyčio dydžiu. Gautos sumos suapvalinamos iki euro II priedo atveju ir iki cento dešimtosios dalies IIIb priedo atveju.

2.  Komisija 1 dalyje nurodytas patikslintas sumas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia iki metų, kurie eina po dvejų metų, nurodytų 1 dalyje, pabaigos, kovo 31 d. Tos patikslintos sumos įsigalioja pirmą mėnesio po paskelbimo dieną.“;

18)  11 straipsnis pakeičiamas taip:"

„11 straipsnis

-1.  Valstybės narės arba kompetentingos institucijos pateikia kuo skaidresnę ir aiškesnę informaciją, kaip naudojamos iš kelių naudotojų gaunamos pajamos. [116 pakeit.]

1.  Kasmet valstybės narės paskelbia suvestinę ataskaitą apie jų teritorijose taikomas rinkliavas ir naudotojo mokesčius, įskaitant informaciją apie pajamų panaudojimą ir kelių, kuriems taikomos rinkliavos arba naudotojo mokestis, kokybę, kaip nurodyta 2 ir 3 dalyse.

2.  Pagal 1 dalį paskelbtoje ataskaitoje pateikiama informacija apie:

3.  Vertindamos tų kelių tinklo dalių, kuriose taikomos rinkliavos arba naudotojo mokesčiai, kokybę valstybės narės naudoja pagrindinius rezultatų rodiklius. Tie rodikliai susiję su šiais būtiniausiais aspektais:

3a.  Valstybės narės viešai skelbia rezultatus, pasiektus reinvestuojant iš infrastruktūros mokesčių ir išorinių sąnaudų mokesčių gautas pajamas, ir pažymi gautą naudą dėl padidėjusio kelių eismo saugumo, mažesnio poveikio aplinkai ir mažesnių eismo spūsčių. [118 pakeit.]

4.  Per trejus metus nuo [peržiūrėtos direktyvos įsigaliojimo data] Komisija pagal 9c straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas suderintas rodiklių rinkinys.

5.  Per šešerius metus nuo [peržiūrėtos direktyvos įsigaliojimo data] Komisija paskelbia ataskaitą, grindžiamą 4 dalyje nurodytų rodiklių taikymu valstybėse narėse.

5a.  Per penkerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija pateikia netaršių transporto priemonių rinkos pokyčių ataskaitą ir prireikus persvarsto netaršioms transporto priemonėms taikomą sumažinto dydžio mokestį.“; [119 pakeit.]

19)  priedai iš dalies keičiami taip:

a)  0, IIIa, IIIb ir IV priedai iš dalies keičiami, kaip išdėstyta šios direktyvos priede;

b)  V, VI ir VII priedai pridedami, kaip išdėstyta šios direktyvos priede.

2 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo […]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ... ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

1)  0, III, IIIa, IIIb ir IV priedai iš dalies keičiami taip:

a)  0 priedo 3 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

i)  antraštė pakeičiama taip:

„3. „EURO III“/„EURO IV“/„EURO V“ transporto priemonės“;

ii)  „EEV“ transporto priemonėms skirta lentelės eilutė išbraukiama;

iii)  įterpiamas toks tekstas:

„EURO VI“ emisijos ribos

Pastaba.

PI = priverstinis uždegimas.

CI = kompresinis uždegimas.

(1)   Vėliau NOx ribinėje vertėje gali būti nustatytas leidžiamas NO2 komponento lygis.“;

b)  III priedas iš dalies keičiamas taip:

i)  2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

–  2.1 punkto šešta įtrauka pakeičiama taip:

„— Kaštai sunkiosioms visų tipų transporto priemonėms paskirstomi objektyviai ir skaidriai atsižvelgiant į tai, kokią tinklo eismo dalį sudaro šios šių tipų transporto priemonės, ir į su tuo susijusius kaštus. Sunkiųjų transporto priemonių nuvažiuotų kilometrų skaičius šiuo tikslu gali būti koreguojamas pagal objektyviai pagrįstus ekvivalentiškumo koeficientus, pvz., nustatytuosius 4 punkte (*). [120 pakeit.]

______________

* Taikydamos ekvivalentiškumo koeficientus valstybės narės gali atsižvelgti į kelių statybą, kuri plėtojama laipsniškai arba pagal ilgo gyvavimo ciklo modelį.“;

–  2.2 punkto antra įtrauka pakeičiama taip:

„— Tokie kaštai sunkiosioms transporto priemonėms ir kitoms lengvosioms transporto priemonėms paskirstomi remiantis faktiškai nuvažiuotų ir prognozuojamų nuvažiuoti kilometrų skaičiumi ir gali būti koreguojami pagal objektyviai pagrįstus ekvivalentiškumo koeficientus, pvz., nustatytuosius 4 punkte.“; [121 pakeit.]

ii)  4 skirsnio pavadinimas ir pirma įtrauka pakeičiami taip:

„4. SUNKIŲJŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ EISMO DALIS, EKVIVALENTIŠKUMO KOEFICIENTAI IR KOREGAVIMO MECHANIZMAS

–  Rinkliavų apskaičiavimas grindžiamas faktinėmis arba prognozuojamomis dalimis, kurias sudaro sunkiųjų transporto priemonių nuvažiuoti kilometrai, jeigu pageidaujama, pakoreguoti taikant ekvivalentiškumo koeficientus, kad būtų tinkamai atsižvelgta į šių transporto priemonių naudojimui skirtos infrastruktūros statybos ir remonto padidėjusius kaštus.“;

c)  IIIa priedas pakeičiamas taip:

„IIIa PRIEDAS

BŪTINIAUSI IŠORINIŲ KAŠTŲ MOKESČIO TAIKYMO REIKALAVIMAI

Šiame priede nustatomi būtiniausi reikalavimai, kurių turi būti laikomasi taikant išorinių kaštų mokestį ir, jei taikoma, apskaičiuojant maksimalų išorinių kaštų mokestį.

1.  Atitinkamos kelių tinklo dalys

Valstybė narė tiksliai nurodo jos kelių tinklo dalį arba dalis, kuriose ketinama taikyti išorinių kaštų mokestį.

Kai valstybė narė ketina taikyti išorinių kaštų mokestį tik vienoje arba keliose kelių tinklo, kurį sudaro transeuropiniam tinklui priklausanti jos dalis ir jos greitkeliai, dalyse, ta dalis arba dalys pasirenkamos atlikus įvertinimą, kurio metu nustatyta, kad:

—  žala aplinkai, daroma transporto priemonėms naudojant kelius, kuriuose taikomas išorinių kaštų mokestis, yra didesnė nei vidutiniška daroma žala, vertinant pagal oro kokybės ataskaitas, nacionalinę išmetamų teršalų apskaitą, eismo apimtį, o triukšmą vertinant pagal Direktyvą 2002/49/EB, arba

—  išorinių kaštų mokesčio įvedimas kitose taip sudaryto kelių tinklo dalyse galėtų turėti neigiamą poveikį aplinkai ar kelių saugai, arba išorinių kaštų mokesčio taikymas ir surinkimas jose sąlygotų neproporcingai dideles išlaidas. [122 pakeit.]

2.  Transporto priemonės, keliai ir laikotarpiai

Jei valstybė narė ketina taikyti didesnius išorinių kaštų mokesčius nei IIIb priede nurodytos pamatinės vertės, ji Komisijai praneša transporto priemonių klasifikaciją, pagal kurią diferencijuojamas išorinių kaštų mokestis. Ji taip pat informuoja Komisiją apie tai, kur yra keliai, kuriems taikomi didesni išorinių kaštų mokesčiai (toliau – priemiestiniai keliai (įskaitant greitkelius)), ir keliai, kuriems taikomi mažesni išorinių kaštų mokesčiai (toliau – tarpmiestiniai keliai (įskaitant greitkelius)).

Atitinkamais atvejais ji taip pat informuoja Komisiją apie tikslius laikotarpius, atitinkančius nakties metą, kuriais gali būti taikomas didesnis išorinių triukšmo kaštų mokestis, atspindintis didesnius triukšmo keliamus nepatogumus.

Kelių klasifikavimas į priemiestinius kelius (įskaitant greitkelius) ir tarpmiestinius kelius (įskaitant greitkelius) ir laikotarpių apibrėžimas grindžiami objektyviais kriterijais, susijusiais su taršos poveikiu keliams ir jų apylinkėms, pvz., gyventojų tankumu, metine vidutine oro tarša (visų pirma KD10 ir NO2) ir dienų (KD10 atveju) bei valandų (NO2 atveju), kuriomis viršijamos pagal Direktyvą 2008/50/EB nustatytos vertės, skaičiumi. Naudoti kriterijai nurodomi pranešime. [123 pakeit.]

3.  Mokesčio suma

Šis skirsnis taikomas, kai valstybė narė ketina taikyti didesnius išorinių kaštų mokesčius nei IIIb priede nurodytos pamatinės vertės.

Valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija kiekvienai transporto priemonės klasei, kelio tipui ir laikotarpiui nustato vieną konkrečią sumą. Tokia apmokestinimo struktūra turi būti skaidri, skelbiama viešai ir visiems naudotojams taikoma vienodomis sąlygomis. Informacija turėtų būti skelbiama likus pakankamai laiko iki įgyvendinimo. Visi parametrai, duomenys ir kita informacija, reikalingi norint suprasti, kaip skaičiuojami įvairūs išorinių kaštų elementai, skelbiami viešai.

Nustatydama mokesčius, valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija vadovaujasi efektyvios kainodaros principu, pagal kurį kaina yra artima apmokestinamos transporto priemonės naudojimo socialiniams ribiniams kaštams.

Mokestis nustatomas atsižvelgus į eismo nukreipimo riziką ir visą kitą neigiamą poveikį kelių eismo saugai, aplinkai bei grūstims ir į priemones, kuriomis galima šią riziką sumažinti.

Valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija stebi apmokestinimo schemos veiksmingumą mažinant kelių transporto daromą žalą aplinkai. Prireikus ji kas dvejus metus koreguoja apmokestinimo struktūrą ir atitinkamai transporto priemonių klasei, kelio tipui ir laikotarpiui nustatytą konkrečią mokesčio sumą atsižvelgdama į transporto pasiūlos ir paklausos pokyčius.

4.  Išorinių kaštų elementai

4.1.  Eismo oro taršos kaštai

Jei valstybė narė ketina taikyti didesnius išorinių kaštų mokesčius nei IIIb priede nurodytos pamatinės vertės, ta valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija apskaičiuoja apmokestinamus eismo oro taršos kaštus pagal šią formulę:

čia:

Išmetamųjų teršalų koeficientai yra tokie patys kaip ir tie, kuriuos valstybės narės naudoja rengdamos nacionalinę išmetamųjų teršalų apskaitą, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo* (pagal kurią reikalaujama naudoti EMEP/EEA gaires dėl į atmosferą išmetamų teršalų inventorizavimo**). Teršalų kaštų piniginę išraišką apskaičiuoja valstybė narė arba atitinkamais atvejais 7c straipsnio 4 dalyje nurodyta nepriklausoma institucija, naudodama moksliškai patvirtintus metodus.

Valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija apskaičiuodama oro taršos kaštų vertę gali taikyti alternatyvius moksliškai pagrįstus metodus, panaudodama oro teršalų matavimo duomenis ir oro taršos kaštų vietinės vertės piniginę išraišką.

4.2.  Eismo akustinės taršos kaštai

Jei valstybės narės numatyti taikyti išorinių kaštų mokesčiai yra didesni nei IIIb priede nurodytos pamatinės vertės, ta valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija apskaičiuoja apmokestinamus eismo akustinės taršos kaštus pagal šias formules:

čia:

Eismo akustinė tarša siejama su triukšmo poveikiu netoli kelio esantiems piliečiams.

k lygio triukšmą patiriančių gyventojų skaičius imamas iš strateginių triukšmo žemėlapių, parengtų pagal Direktyvos 2002/49/EB*** 7 straipsnį.

Vienam asmeniui tenkančius kaštus esant k lygio triukšmui apskaičiuoja valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija moksliškai patvirtintais metodais.

Dienos eismo svertiniam vidurkiui nustatyti naudojamas sunkiasvorių krovinių transporto priemonių ir lengvųjų automobilių ekvivalentiškumo koeficientas „e“, gaunamas remiantis vidutinio automobilio ir vidutinės sunkiasvorių krovinių transporto priemonės skleidžiamo triukšmo lygiu ir atsižvelgiant į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 540/2014 dėl variklinių transporto priemonių ir keičiamųjų triukšmo slopinimo sistemų garso lygio, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB bei panaikinama Direktyva 70/157/EEB.

Valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija gali nustatyti skirtingus triukšmo mokesčius, siekdama skatinti naudoti tylesnes transporto priemones, jeigu dėl to nediskriminuojamos užsienio transporto priemonės.

_____________

* 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).

** Europos aplinkos agentūros metodika http://www.eea.europa.eu//publications/emep-eea-guidebook-2016

*** 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12).“;

d)  IIIb priedas pakeičiamas taip:

„IIIb PRIEDAS

IŠORINIŲ KAŠTŲ MOKESČIO PAMATINĖS MINIMALIOS VERTĖS

Šiame priede nustatomos išorinių kaštų mokesčio, įskaitant oro taršos ir triukšmo kaštus, pamatinės minimalios vertės. [126 pakeit.]

1 lentelė.  Dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių patiriamų išorinių kaštų pamatinės minimalios vertės [127 pakeit.]

(1)  Priemiestiniai rajonai – rajonai, kuriuose gyventojų tankumas yra 150–900 gyventojų/km2 (vidutinis gyventojų tankis – 300 gyventojų/km2).

(2)   Tarpmiestiniai rajonai – rajonai, kuriuose gyventojų tankis mažesnis nei 150 gyventojų/km2.

2 lentelė. Dėl tolimojo susisiekimo autobusų patiriamų išorinių kaštų pamatinės minimalios vertės [128 pakeit.]

(1)  Priemiestiniai rajonai – rajonai, kuriuose gyventojų tankis yra 150–900 gyventojų/km2 (vidutinis gyventojų tankis – 300 gyventojų/km2).

(2)  Tarpmiestiniai rajonai – rajonai, kuriuose gyventojų tankis mažesnis nei 150 gyventojų/km2.

Kalnuotose vietovėse ir aplink aglomeracijas 1 ir 2 lentelėse pateiktas vertes galima dauginti iš pamatinio koeficiento, kuris yra mažesnis arba lygus 2 4, jeigu tai pateisinama mažesne sklaida, kelių nuolydžiu, aukščiu virš jūros lygio arba temperatūros inversija. Jeigu yra mokslinių įrodymų, kad esama didesnio kalnų ar aglomeracijos koeficiento, šią pamatinę vertę galima padidinti remiantis išsamiu pagrindimu.“; [129 pakeit.]

3 lentelė. Transporto priemonių patiriamų išorinių sąnaudų pamatinės vertės (€ ct/vkm):

[124 pakeit.]

4 lentelė. Lengvųjų transporto priemonių patiriamų išorinių sąnaudų minimalios vertės (€ ct/vkm):

[125 pakeit.]

e)  IV priedo lentelė pavadinimu „Transporto priemonių junginiai (sujungtos transporto priemonės ir autotraukiniai)“ pakeičiama taip:

„Transporto priemonių junginiai (sujungtosios transporto priemonės ir autotraukiniai)

ea)  IV priedas papildomas šiuo punktu:

„Visų motorinių alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių maksimali leistina masė padidinama tiek, kiek reikia dėl alternatyviųjų degalų technologijos, bet ne daugiau kaip viena tona.“; [130 pakeit.]

(2)  Pridedami šie V, VI ir VII priedai:

„V PRIEDAS

BŪTINIAUSI SPŪSČIŲ MOKESČIO TAIKYMO REIKALAVIMAI

Šiame priede nustatomi būtiniausi reikalavimai, kurių turi būti laikomasi taikant spūsčių mokestį.

1.   Tinklo dalys, kurioms taikomas spūsčių mokestis, atitinkamos transporto priemonės ir laikotarpiai

Valstybės narės tiksliai nurodo:

a)  7 straipsnio 1 dalyje nurodyto kelių tinklo, kurį sudaro transeuropiniam tinklui priklausanti jos dalis ir jos greitkeliai, dalį arba dalis, kuriose ketinama taikyti spūsčių mokestį pagal 7da straipsnio 1 ir 3 dalis;

b)  ar tinklo atkarpos, kuriose ketinama taikyti spūsčių mokestį, priklauso metropoliniams ar nemetropoliniams keliams. Klasifikuodamos kiekvieną kelio atkarpą valstybės narės remiasi 1 lentelėje pateiktais kriterijais;

1 lentelė. a punkte nurodyto tinklo kelių klasifikavimo į metropolinius ir nemetropolinius kriterijai

c)  mokesčio taikymo kiekviename atskirame segmente laikotarpius. Jei per apmokestinimo laikotarpį taikomi skirtingo dydžio mokesčiai, valstybės narės aiškiai nurodo kiekvieno konkretaus dydžio mokesčio taikymo pradžią ir pabaigą.

Nustatydamos skirtingų kategorijų transporto priemonėms taikomų mokesčio dydžių proporciją valstybės narės naudoja 2 lentelėje pateiktus ekvivalentiškumo koeficientus.

2 lentelė. Ekvivalentiškumo koeficientai, naudojami nustatant skirtingų kategorijų transporto priemonėms taikomų spūsčių mokesčio dydžių proporciją

[131 pakeit.]

2.  Mokesčio suma

Kiekvienai transporto priemonių kategorijai, kelio segmentui ir laikotarpiui valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija nustato vieną konkrečią sumą laikydamasi šio priedo 1 skirsnio nuostatų ir atsižvelgdama į VI priedo lentelėje nurodytą atitinkamą maksimalią vertę. Tokia apmokestinimo struktūra turi būti skaidri, skelbiama viešai ir visiems naudotojams taikoma vienodomis sąlygomis.

Likus pakankamai laiko iki spūsčių mokesčio įvedimo valstybė narė paskelbia abu šiuos elementus:

a)  visus parametrus, duomenis ir kitą informaciją, būtinus norint suprasti, kaip nustatyta kelių ir transporto priemonių klasifikacija ir kaip apibrėžiami mokesčio taikymo laikotarpiai;

b)  išsamų kiekvienai transporto priemonių kategorijai, kelio atkarpai ir laikotarpiui taikomo spūsčių mokesčio aprašymą.

Valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją, skelbtiną pagal a ir b punktus.

Mokestis nustatomas tik atsižvelgus į eismo nukreipimo riziką ir jo neigiamą poveikį kelių eismo saugai, aplinkai bei grūstims ir į sprendimus, kuriais galima šią riziką sumažinti.

Valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija stebi apmokestinimo schemos veiksmingumą mažinant grūstis. Prireikus ji kasmet koreguoja apmokestinimo struktūrą, apmokestinimo laikotarpį (-ius) ir konkrečią mokesčio sumą, nustatytą kiekvienai transporto priemonių kategorijai, kelio tipui ir laikotarpiui, atsižvelgdama į transporto pasiūlos ir paklausos pokyčius.

VI PRIEDAS

SPŪSČIŲ MOKESČIO MAKSIMALUSIS DYDIS

Šiame priede nustatomas maksimalus spūsčių mokesčio dydis.

Lentelėje pateikti maksimalieji dydžiai taikomi lengvosioms transporto priemonėms. Mokesčiai kitų kategorijų transporto priemonėms nustatomi lengvosioms transporto priemonėms taikomą mokestį dauginant iš V priedo lentelėje pateikto ekvivalentiškumo koeficiento.

Lentelė. Lengvosioms transporto priemonėms taikomo spūsčių mokesčio maksimalusis dydis

VII PRIEDAS

LANGVOSIOMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS TAIKOMŲ RINKLIAVŲ IRNAUDOTOJO MOKESČIŲ DIFERENCIJAVIMAS

Šiame priede nustatomos kategorijos pagal išmetamų teršalų kiekį, kuriomis remiantis diferencijuojamos rinkliavos ir naudotojo mokesčiai.

Išmetamų teršalų kiekis matuojamas pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. .../...*.

Mažiausi tarifai taikomi lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, išmetančioms pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 715/2007** išmatuotą konkretų CO2 kiekį, kuris yra mažesnis už kiekį, atitinkantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 443/2009*** ir (ES) Nr. 510/2011**** nustatytus visam ES transporto priemonių parkui taikomus tikslus.

Lentelė. Lengvųjų transporto priemonių kategorijos pagal išmetamų teršalų kiekį

__________________

* XXX Komisijos reglamentas (ES) Nr. .../..., kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 2017/xxx ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6), [RDE 3] (OL L ..., 2017 ..., p. ...).

** 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007 6 29, p. 1).

*** 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 443/2009, nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009 6 5, p. 1).

**** 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 443/2009, nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009 6 5, p. 1).“.

(1) OL C 81, 2018 3 2, p. 188. (2) OL C 176, 2018 5 23, p. 66. (3) 2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento pozicija. (4) 2011 m. kovo 28 d. Baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144). (5) COM(2016)0501. (6) 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL L 187, 1999 7 20, p. 42). (7) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51). (8) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009 11 14, p. 72). (9) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 60, 2014 2 28, p. 1). (10) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/52/EB dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo Bendrijoje (OL L 166, 2004 4 30, p. 124). (11) 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1). (12) 2016 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/427, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6) (OL L 82, 2016 3 31, p. 1). (13) 2016 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6) (OL L 109, 2016 4 26, p. 1). (14) ... (15) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (OL L 319, 2008 11 29, p. 59). (16) OL L 123, 2016 5 12, p. 1. (17) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).