2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES kaip pasaulinio masto veikėjos: jos vaidmuo daugiašalėse organizacijose (2010/2298(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl naujo tarptautinių organizacijų valdymo(1),
– atsižvelgdamas į lojalaus Europos Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo principą, įtvirtintą Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies h punktą, kuriuose Europos Sąjunga raginama siekti bendrų problemų daugiašalių sprendimų, ypač priimamų Jungtinių Tautų struktūroje, ir užtikrinti aukšto lygio bendradarbiavimą, siekiant remti tarptautinę sistemą, grindžiamą tvirtesniu daugiašaliu bendradarbiavimu ir tinkamu pasauliniu valdymu,
– atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 3 d. priimtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje(2),
– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 25 d. Tarybos priimtus ES prioritetinius klausimus, skirtus svarstyti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 65-osios sesijos metu(3),
– atsižvelgdamas 2010 m. rugsėjo mėn. Europos Vadovų Tarybos nustatytas vidaus priemones, skirtas pagerinti Europos Sąjungos išorės politikos veikimą taikant labiau integruotą požiūrį(4),
– atsižvelgdamas į Europos saugumo strategiją (ESS) „Saugi Europa geresniame pasaulyje“, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2003 m. gruodžio 12 d., ir 2008 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos pateiktą jos įgyvendinimo ataskaitą „Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje“,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos: daugiašališkumo pasirinkimas“ (COM(2003)0526),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją „ESBO stiprinimas. Europos Sąjungos vaidmuo“(5),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Sąjungos ekonomikos valdymo gerinimo ir stabilumo sistemos stiprinimo, ypač euro zonoje(6),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos institucinių aspektų(7),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 25 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 65-osios sesijos(8),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl NATO vaidmens ES saugumo sistemoje(9),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Tarptautinio valiutos fondo strategijos peržiūros(10),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7–0181/2011),
A. kadangi globalizacijos procesai suteikia įvairių galimybių ir sukelia pasaulinio valdymo problemų ir grėsmių kartu atskleisdami socialines spragas ir nesėkmės atvejus, pvz., finansų rinkose, energetinio saugumo, kovos su skurdu srityse, klimato kaitos politikoje ir žmogaus teisių pažeidimo srityse; kadangi siekiant kovoti su visuotinėmis problemomis ir grėsmėmis reikia bendradarbiavimo ir bendrų veiksmų, taip pat veiksmingų institucijų ir įstatymais pagrįstų taisyklių; kadangi, jei norima, kad tarptautinės organizacijos būtų legitimios ir veiksmingos, jos turės atitikti visų valstybių interesus daugiapoliame pasaulyje,
B. kadangi ES įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą, kaip tvirtinama 2003 m. Europos saugumo strategijoje, yra pagrindinis Europos išorės veiksmų principas; kadangi ES, kuri remiasi vidine valstybių ir institucijų bendradarbiavimo patirtimi, taisyklėmis pagrįsta tvarka ir įvairaus masto daugiašališkumu, pasaulyje tenka ypatinga atsakomybė, kurią ji ir toliau turi išlaikyti; kadangi ES turi vertybių, pavyzdžiui, žmogaus teisių gerbimą, laisvę, demokratiją, lygybę, brolybę ir teisines valstybes, ir politinių priemonių, įskaitant vieningą teisinį subjektiškumą, būtinų daugiašalėms struktūroms stiprinti,
C. kadangi ES narystė daugiašalėse organizacijose duoda papildomos naudos tose srityse, kuriose ji turi išimtinę ar pasidalijamąją kompetenciją: ekonomikos ir prekybos, aplinkos politikos, vystymosi pagalbos, saugumo ir gynybos politikos srityse; kadangi ES gali gauti papildomos naudos dalyvaudama ir tose daugiašalėse organizacijose ar susitikimuose, kuriuose atstovaujama ne visoms jos narėms,
D. kadangi Lisabonos sutartimi įvedus Sąjungos juridinį statusą sustiprinamos Europos Sąjungos galimybės dalyvauti įvairiose tarptautinėse organizacijose, jai pavedami didesni įgaliojimai išorės veiksmų srityje, t. y. sukuriama Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigybė ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Sąjungai suteikiamas aiškesnis ir stipresnis balsas pasaulyje ir skatinamas visų rūšių abipusiškai naudingas ES bendradarbiavimas su svarbiomis tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis bei valstybių grupėmis ir kadangi pagal šią sutartį Sąjungai suteikiama teisė pačiai save organizuoti taip, kad taptų veiksminga pasauline veikėja,
E. kadangi Europos Sąjunga, remdamasi ES sutarties 21 straipsnio 2 dalies h punktu, remia tarptautinę sistemą, grindžiamą tvirtesniu daugiašaliu bendradarbiavimu ir tinkamu pasauliniu valdymu, ir kadangi pagal ES sutarties 32 straipsnį ES valstybės narės, veikdamos išvien, užtikrina, kad Europos Sąjunga galėtų ginti savo interesus ir vertybes tarptautinėje arenoje; kadangi ES įsipareigojimas tapti pasaulinio masto veikėja reikalauja gebėjimų ir ryžto pasiūlyti esmines daugiašalių organizacijų ir forumų reformas,
F. kadangi Lisabonos sutartimi buvo įsteigti nauji nuolatiniai organai, skirti ES išorės atstovavimui, ir numatyti nauji ES atstovai, kurie perims funkcijas, kurias anksčiau vykdė rotacijos būdu ES pirmininkaujančios valstybės narės, ir kadangi EIVT sukūrimas suteikia galimybę vykdyti veiksmingą daugiašalę diplomatine veiklą,
G. kadangi atstovavimas ES ir jos valstybėms narėms daugiašalėse organizacijose, neoficialiuose viršūnių susitikimuose ir tarptautiniuose režimuose yra nenuoseklus, dažnai neveiksmingas ir iki šiol labai skirtingas; kadangi Sąjungos išorės atstovavimas plėtojosi išsklaidytai, nenuosekliai ir, tikriau sakant, pagal ad hoc principą; kadangi itin nenuoseklus išorės atstovavimas gali pakenkti ES siunčiamai žiniai ir įsipareigojimui užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą ir pasaulinį valdymą ir kadangi dėl menka ES kompetencija ir neveiksmingos koordinavimo priemonės gali trukdyti ES kalbėti vienu balsu tarptautinėje arenoje ir taip sumažinti jos ryžtą bei pakirsti jos autoritetą, kadangi visų Sutarties galimybių išnaudojimas tarptautinėje sferoje pareikalaus stiprios politinės valios ir valstybių narių lankstumo susijusio su jų atstovavimu ir kadangi ES statusas tarptautinėse organizacijose dažnai atsilieka nuo ES galių plėtojimo,
H. kadangi ES išorės atstovavimas daugiašalėje scenoje yra įvairus: vienose organizacijose visos valstybės narės yra tikrosios narės, o ES yra stebėtoja (pvz., Tarptautiniame pinigų ir finansų komitete, Vystymosi komitete, Europos Taryboje), kitose visos valstybės narės ir ES yra tikrosios narės (pvz., FAO, PPO) arba visateisės dalyvės (pvz., G8 arba G20), o dar kitose kai kurios ES valstybės narės yra tikrosios narės, o ES neturi visiškai jokio statuso (JT Saugumo Taryboje, kai kuriose tarptautinėse finansų institucijose (TFI)); kadangi sudėtingiausios situacijos kyla tuomet, kai ES ir valstybėms narėms tenka pasidalijamoji kompetencija arba jos derina išimtines kompetencijas su pasidalijamosiomis,
I. kadangi dėl pasaulinės finansų krizės buvo paspartintas santykinės ekonominės įtakos persikėlimas iš išsivysčiusios ekonomikos šalių į besiformuojančias rinkas ir kadangi dėl šios priežasties ES turės stiprų ir veiksmingą balsą pasaulyje tik tada, jei siųs vieną signalą,
J. kadangi ES valstybės narės teikia pirmenybę JT reformai ir stiprinimui, siekiant užtikrinti teisingesnį geografinį atstovavimą, kad sudarant Saugumo Taryba būtų atsižvelgta į dabartines kintančias geopolitines realijas, kad JT būtų pajėgios vykdyti savo įsipareigojimus ir veiksmingai veikti spręsdamos pasaulines problemas ir atsakydamos į svarbiausias grėsmes; kadangi ES indėlis į įprastinį JT biudžetą sudaro daugiau nei jo trečdalį, indėlis į JT taikos palaikymo operacijas - daugiau nei du penktadalius, o jos įnašas į JT fondus ir programas sudaro pusę visų įnašų ir kadangi ES finansiniai įsipareigojimai turi atitiktį jos politinę svarbą,
K. kadangi instituciniai mechanizmai, pvz., vis glaudesnis ir efektyvesnis ES valstybių narių veiklos koordinavimas, gali būti laikomi priemonėmis siekti bendro ES bei jos valstybių narių išorės atstovavimo tikslo,
L. kadangi 2010 m. įgyvendinus balsų ir kvotų reformą Tarptautiniame valiutos fonde ir Pasaulio banke padedant Europos Sąjungai išaugo besiformuojančių rinkų ir besivystančių šalių įtaka ir atstovavimas; kadangi ES tenkantis vaidmuo, nepaisant to, koks yra jos įnašų į šių institucijų kapitalą dydis, nevisiškai atitinka jos reikšmę pasaulio ekonomikoje ir pasaulinėje prekyboje ir kadangi dėl dabartinės išorės atstovavimo struktūros patiriamos didelės operacijų ir koordinavimo sąnaudos,
M. kadangi siekiant bendro ES ir NATO strateginės partnerystės tikslo reikėtų numatyti veiksmingą abiejų organizacijų tarpusavio sąveiką ir dar didesnį turto padidinimą ir užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą; kadangi ES ir NATO turėtų užtikrinti veiksmingą krizių valdymą, kad būtų nustatomi geriausi atsako į krizines situacijas būdai, veikdamos tikrai koordinuotai ir kuo geriausiai pasinaudodamos abiejų organizacijų patirtimi ir ištekliais, vadovaudamosi 1999 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone išvadomis, 2002 m. Nicoje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, 2002 m. gruodžio 16 d. paskelbta bendra ES ir NATO deklaracija ir atsižvelgdamos į 2010 m. lapkričio mėn. Lisabonoje vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus,
N. kadangi tarptautinė aukščiausio lygio diplomatija turėtų stiprinti savo pajėgumą skatinti platesnį daugiašalį bendradarbiavimą, siekiant stiprinti saugumą pasaulyje įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir didinant žmonių saugumą,
O. kadangi vykstantys radikalūs demografiniai pokyčiai ES ir už jos ribų turės pasekmių daugiašališkumui, nes dėl naujų realijų kyla spaudimas atitinkamai pritaikyti narystės, vietų ir balsavimo teises daugiašalėse organizacijose; kadangi atsižvelgiant į naują atstovavimo subalansavimą, kuris neišvengiamai turės didelį poveikį ES šalims, ES atitinkamai turėtų visapusiškai išnaudodama savo diplomatines priemones ir iš besiformuojančios ekonomikos šalių reikalauti įsipareigojimo elgtis konstruktyviai daugiašalėje sistemoje, t. y. tvaraus vystymosi, skurdo panaikinimo, kovos su terorizmu ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu bei klimato kaitos srityse; kadangi ES dalyvaujant besiformuojančiose pasaulinio valdymo organizacijose ir derybose dėl naujų taisyklių ir principų reikės ieškoti kompromisų su tomis šalimis ir naujais veikėjais, kurie siekia, jog jų balsai būtų girdimi tarptautinėje arenoje,
P. kadangi įgyvendinant visus ES išorės veiksmus didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas demokratijos ir žmogaus teisių, ypač moterų ir vaikų teisių, ir saviraiškos laisvės bei teisinės valstybės principų skatinimui, saugumo stiprinimui, demokratinio stabilumo, klestėjimo, sąžiningo pajamų paskirstymo, gerovės ir galimybių dalyvauti visuomenės gyvenime skatinimui; kadangi neatsiejama visų ES išorės veiksmų dalis turėtų būti tolesnis tarptautinės baudžiamojo teisingumo sistemos stiprinimas, siekiant traukti atsakomybėn ir nutraukti nebaudžiamumą, ir svarbaus Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), kaip tinkamiausios nuolatinės ir nepriklausomos teisminės institucijos, darbo skatinimas,
ES vaidmens daugiašalėje sistemoje stiprinimas
1. pažymi, kad ES bendro sutarimo bei suderintų veiksmų užtikrinimo priemonės yra taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos pavyzdys, todėl pabrėžia, jog ES turi bendradarbiauti su pirmaujančiomis regionuose valstybėmis ir aktyviai dalyvauti formuojant ir gerinant tarptautinę aplinką, kuri suteikia ES galimybes propaguoti, kaip to reikalauja sutartis, savo vertybes ir ginti savo interesus; ypač tose srityse, kur ji turi išimtines arba pasidalinamąsias kompetencijas, mano, jog, kalbant apie ES siekį ir poreikį tapti pasaulinio masto veikėja ir apginti savo poziciją, stiprinti vidaus koordinavimą, kuris yra būtinas norint kalbėti vienu balsu, itin svarbus yra gebėjimas plėtoti daugiašalį bendradarbiavimą ar vadovauti kolektyviniams veiksmams sprendžiant tarptautines problemas, t. y. tas, kurios susijusios su atsakomybe apsaugoti ir būtinybe stiprinti žmonių saugumą, kaip visuotinio saugumo užtikrinimo priemone;
2. pabrėžia, kad pasaulyje labai išaugo politinių ir humanitarinių krizių skaičius, dėlto reikia geresnių ir labiau į prevenciją orientuotų daugiašalių ES veiksmų; todėl pabrėžia, kad ES turi pasinaudoti tinkamu momentu ir geriau taikyti savo užsienio politikos priemones, kad užtikrintų geresnį naudojimąsi savo įtaka daugiašalėse organizacijose ir aktyviau imtųsi vadovaujančio vaidmens veiksmingiau kovojant su dabartinėmis ir būsimomis tarptautinėmis krizėmis;
3. mano, kad reikia labiau įtraukti nevalstybinius subjektus į daugiašalės politikos formavimą, taip pat skatinti ir palengvinti geresnį pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių konsultavimą būsimoje tarptautinių organizacijų valdymo struktūroje; pripažįsta, kad jų patirtis, ištekliai ir paslaugos yra itin svarbūs siekiant stiprinti teisėtumą ir daugiašalio bendradarbiavimo veiksmingumą; primena, kad sprendžiant krizines situacijas turi būti laikomasi „iš apačios į viršų“ principo;
4. pabrėžia, kad ES, stiprindama bendradarbiavimą, tobulindama institucijas ir įtraukdama visas suinteresuotąsias šalis, turėtų vaidinti aktyvų ir vadovaujamą vaidmenį pasaulinio valdymo reformoje siekiant užtikrinti, kad tarptautinės institucijos ir organizacijos būtų labiau teisėtos, veiksmingos ir griežčiau vykdytų bendrus įsipareigojimus, ir tuo pat metu ji turėtų stiprinti savo poziciją bei siekti savo tikslų ir prioritetų bei propaguoti savo principus, vertybes ir interesus, siekdama formuoti šį procesą; tvirtina, kad pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisija, glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos Parlamentu, periodiškai turėtų vertinti savo indėlį į pasaulinio valdymo reformą ir nustatyti, kaip reformos galėtų būti naudingos ES randant ir nustatant sau tvirtesnį vaidmenį;
5. laikosi nuomonės, jog ES valstybės narės turėtų labiau pasikliauti ES kaip galią stiprinančiu veiksniu joms siekiant savo tikslų, kurie negalėtų būti pasiekti savarankiškai, ir kad kalbėjimas vienu balsu ne tik padidina jų sėkmės galimybes pasiekti joms svarbių rezultatų, bet ir stiprina ES, kaip svarbios tarptautinės veikėjos besiformuojančiame daugiapoliame pasaulyje, teisėtumą ir patikimumą;
6. pabrėžia, jog užtikrinant išorės atstovavimą būtina taikyti strateginį požiūrį ir remtis aiškiais pagrindais: kiekvienos daugiašalės organizacijos atžvilgiu parengti jai pritaikytą ES strategiją, kuria būtų siekiama didinti Sąjungos vaidmenį ir stiprinti jos poziciją; prašo Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją parengti Baltąją knygą dėl ES vaidmens daugiašalėse organizacijose, kurioje būtų pasiūlytas visapusiškas strateginis požiūris trumpajam laikotarpiui ir vidutinės trukmės laikotarpiui iki 2020 m.;
7. primena, kad Komisijos pirmininko pavaduotojo-vyriausiojo įgaliotinio vaidmuo yra pristatyti Europos diplomatiją, todėl jo pozicija turi būti patvirtinta daugiašalėse organizacijose;
8. ragina ES ir jos valstybes nares sistemingai strateginiu požiūriu peržiūrėti esamas Sąjungos atstovavimo daugiašalėse organizacijose vaidmens ir institucinio atstovavimo priemones ir rasti būdų, kaip ES išorės atstovavimas galėtų būti vis labiau stiprinamas atsižvelgiant į jos kompetencijas ir Lisabonos sutarties institucines naujoves, o taip pat užtikrinti naują ES institucijų ir valstybių narių pusiausvyrą; be to, ragina ES ir jos valstybes nares nustatyti, kokiais atvejais status quo priemonės yra pasenusios, netinkamos ar neveiksmingos ir turi būti persvarstytos ir pakeistos; todėl pabrėžia, kad reikia daugiau nuoseklumo, pagrįsto institucine logika, įvairių rūšių ES statuso daugiašalėse organizacijose ir sutartyse atžvilgiu, ir ragina Tarybą parengti aiškią koncepciją;
9. mano, kad šiais laikais, kaip imamasi griežtų fiskalinių priemonių ir mažinami biudžetai, europinis bendradarbiavimas nėra vienas iš pasirinkimų, bet būtinybė; teigimai vertina masto ekonomiją, skirtą atnaujinti, racionalizuoti ir telkti valstybių narių diplomatiją pasitelkiant EIVT, Komisiją ir ES delegacijas siekiant pašalinti nereikalingą procedūrinę painiavą ir užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamas dalyvavimas tarptautiniuose forumuose; mano, jog dėl šios priežasties itin svarbu siekiant šių tikslų gauti kitų daugiašalių organizacijų narių paramą, o tam būtina kruopščiai pasiruošti;
10. laikosi nuomonės, kad kaip įprasta ir paisant Lisabonos sutarties esmės, tais atvejais, kai Sąjungai tenka išimtinė kompetencija, ES turėtų atlikti žymesnį vaidmenį būdama tikrąja atitinkamos daugiašalės organizacijos nare, o jos valstybės narės tuo tarpu taip pat, bet nebūtinai, galėtų būti narėmis, paprastai neturinčiomis nepriklausomo vaidmens; laikosi nuomones, kad jei valstybės narės ir toliau yra atstovaujamos nacionaliniu mastu organizacijose, kuriose ES turi išimtines kompetencijas, jos turėtų remti ES reiškiamą poziciją, ES pasisakant jų vardu; be to laikosi nuomonės, jog Sąjungos pasidalijamosios kompetencijos atvejais paprastai narėmis turėtų būti ir ES, ir jos valstybės narės, tuo pačiu išvengiant skirtingo ES ir atskirų valstybių narių balsavimo;
11. atsižvelgdamas į vėluojantį ir nesuderintą ES valstybių narių atsaką į Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose plintančius politinius neramumus pabrėžia, jog reikia geriau naudotis institucinėmis Lisabonos sutarties naujovėmis, kad būtų veikiama greičiau ir nuosekliau; be to, pabrėžia būtinybę ES gerinti savo konfliktų prevencijos ir krizių valdymo įgūdžius siekiant aktyviai spręsti krizes ateityje;
12. pripažįsta svarbų vaidmenį ES karinės jūrų pajėgos imasi vadovaujančio vaidmens daugiašaliuose veiksmuose remdamos Afrikos Sąjungos misiją (angl. AMISOM), taip pat koordinuodamos veiksmus su NATO ir nacionaliniais karo laivynais;
13. atkreipia dėmesį į tai, kad ES delegacijos, dalyvaujančios tarptautinių organizacijų grupėse, pvz., Niujorko, Ženevos, Paryžiaus, Romos, Vienos ir Nairobio grupėse, turi būti labai sustiprintos kvalifikuotais darbuotojais, nepažeidžiant kitų ES delegacijų interesų, kad būtų sėkmingai ir veiksmingai atstovaujama ES interesams; tuo pat metu pabrėžia, kad reikia skirti papildomų išteklių EIVT būstinei, ypač jos krizių valdymo struktūroms bei Pasaulinių ir daugiašalių reikalų generaliniam direktoratui;
ES vaidmuo JT sistemoje
14. ragina ES ir jos valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kad JT yra vienintelė tarptautinė organizacija, kurios narės yra viso pasaulio valstybės, ir kad tai yra pagrindinis forumas, kuriame gali būti pasiektas ir sustiprintas veiksmingas daugiašališkumas, siekti stiprinti ES vaidmenį ir jos pajėgumus pasaulinėje daugiašalėje sistemoje; pabrėžia, jog ES savo strateginę paramą JT turi paversti priemonėmis, susijusiomis su politika ir humanitariniais veiksmais (veiksmai dėl krizės ir kritinėmis situacijomis, parama plėtrai, kova su skurdu, solidarumas ištikus gaivalinėms nelaimėms) ir konfliktų sprendimu; ragina ES nuosekliai siekti, kad būtų stiprinamos civilinės Jungtinių Tautų priemonės ir kad visos valstybės, valstybių grupės ir daugiašaliai partneriai griežtai laikytųsi tarptautinės teisės ir ją taikytų;
15. atsižvelgdamas į tai, kad keliose JT programose ir kongresuose (JTVP, UNCTAD, OHCHR, JTŽTT), ES, nepaisant jos svarbių finansinių įmokų bei svarbių politikos interesų, yra tik stebėtoja, ragina ES ir jos valstybes nares ieškoti būdų, kaip pašalinti šį neatitikimą;
16. tvirtina, jog būtina užtikrinti naują besiformuojančio G20 vaidmens, JT ir jos agentūrų bei TFI institucinę pusiausvyrą; taigi ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti pasaulinį valdymą ir ieškoti būdų, kaip toliau gerinti G darinių bei JT sistemos koordinavimą, kurį užtikrinus šios grupės galėtų sėkmingai spręsti ekonominius klausimus, jei JT išlaikys savo pagrindinį vaidmenį ir liks teisėta organizacija, kuri imasi pasaulinio masto veiksmų; laikydamas G8 ir G20 svarbiais forumais, kuriuose nustatomi pasaulinio masto veiksmai, prie kurių ES turi ir toliau aktyviai prisidėti užtikrindama koordinuotą poziciją, ragina ES ir jos valstybes nares ieškoti būdų, kaip pagerinti pasaulinį valdymą, kurį užtikrinant labiausiai pasinaudojama sąveika ir papildomumu ir nesukeliama JT sistemos griovimo grėsmė;
JT Generalinė Asamblėja
17. kad nauji ES atstovai galėtų veiksmingai ir laiku reikšti savo nuomonę pasauliniais klausimais, ragina ES, išlaikant savo kaip stebėtojos statusą JY Generalinėje Asamblėjoje, vadovaujantis JT Chartija ir atsižvelgiant į JT tarpvyriausybinį pobūdį, užtikrinti, kad visapusiškai konsultuojantis su JT valstybėmis narėmis būtų imamasi priemonių, būtinų veiksmingam ES, naudojantis visomis kompetencijos sritimis, kurias jai suteikia regioninio integravimosi organizacijos statusas, dalyvavimui JT Generalinės Asamblėjos darbe;
18. labai palankiai vertina 2011 m. gegužės 3 d. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl ES dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje, kurioje atsižvelgiama į institucinius pasikeitimus, įvykusius po Lisabonos sutarties priėmimo, ir ES atstovams sudaroma galimybė laiku ir veiksmingai Jungtinėse Tautose pateikti ES pozicijas ir jas remti, ir numatytos tam tikros nuostatos, pagal kurias ES delegacijai užtikrinama teisė pasisakyti, taip pat teisė atsakyti ir galimybė teikti žodinius pasiūlymus ir pakeitimus;
19. atsižvelgdamas į padidėjusį regioninių blokų vaidmenį sprendžiant tarptautinius reikalus, taip pat visapusiškai atsižvelgdamas į JT tarpvyriausybinį pobūdį, ragina ES valstybes nares skatinti pakeisti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos narystės struktūrą, iki išplėstinės integracijos lygmens didinant regioninių integracijos organizacijų statusą, t. y. suteikiant jai galimybę turėti savarankiško juridinio asmens statusą, taip pat gauti išplėstą stebėtojo statusą;
JT Saugumo Taryba
20. pabrėžia, jog būtina visapusiškai reformuoti JT Saugumo Tarybą remiantis pačiu pirmuoju derybų tekstu ir plačia parama JT Saugumo Tarybos reformai tam, kad būtų pasiekta daugiau aiškumo dėl JT Saugumo Tarybos kompetencijos kitų JT organų atžvilgiu ir peržiūrėti JT Saugumo Tarybos darbo metodai; be to pabrėžia, kad reikia stiprinti JT Saugumo Tarybos teisėtumą, regioninį atstovavimą bei veiksmingumą ir suformuoti nuoseklesnę ES valstybių narių poziciją šiais klausimais;
21. pakartoja savo nuomonę, kad labai svarbu laikantis Lisabonos sutarties tikslų stiprinti ES užsienio politiką ir ES vaidmenį pasaulyje taikos, saugumo ir reguliavimo klausimais, ir kad Europos Sąjunga vis dar laikosi pagrindinio ilgalaikio tikslo turėti vietą išplėstinėje JT Saugumo Taryboje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę imtis iniciatyvos šiuo klausimu parengti bendrąją valstybių narių poziciją; tam, kad šis tikslas ateityje būtų įgyvendintas, siūlo siekti iš anksto suderinti pozicijas ES Taryboje dėl naujų JT Saugumo Tarybos narių priėmimo ir JT Saugumo Tarybos sprendimų priėmimo reformos galimai pereinant prie dvigubos kvalifikuotos daugumos;
22. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, pasinaudojant savo, kaip Užsienio reikalų tarybos pirmininkės, įgaliojimais ieškoti bendrų ES pozicijų klausimais, kurie turi būti sprendžiami JT Saugumo Taryboje, tam, kad tokios pozicijos būtų priimamos bendru balsavimu; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bei Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares vaidinti aktyvesnį vaidmenį nustatant bendradarbiavimo mechanizmus, kurių tikslas užtikrinti, kad ES valstybės narės, posėdžiaujančios JT Saugumo Taryboje, joje gintų bendrą ES poziciją;
23. ragina ES valstybes nares, kurios yra JT Saugumo Tarybos narės, tinkamai informuoti kitas ES valstybes nares apie savo pozicijas ir veiklą ir dalintis su kitomis ES valstybėmis narėmis informacija apie įvykius JT Saugumo Taryboje; teigiamai vertina naująją praktiką, kurią taikant ES atstovas paprastai yra kviečiamas dalyvauti daugumoje suplanuotų JT Saugumo Tarybos svarstymų ir gauna tam tikrą ribotą teisę pasisakyti JT Saugumo Taryboje;
JT Žmogaus teisių taryba (JTŽTT)
24. pabrėžia, jog reikia koordinuoti ES valstybių narių pozicijas ir padidinti ES veiksmų JTŽTT nuoseklumą, matomumą ir patikimumą; pritaria Žmogaus teisių ir demokratijos direktorato EIVT sistemoje įsteigimui ir ragina Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją užtikrinti, kad naujieji susitarimai padėtų padidinti ES pajėgumus plėsti tarpregionines ribas ir bendrų iniciatyvų klausimais bendradarbiauti su kitiems blokams priklausančiomis šalimis; mano, kad turi būti nustatyti aiškūs narystės JT ŽTT kriterijai ir kad šalims, kuriose žmogaus teisių pažeidimai yra dažnas ir plačiai paplitęs reiškinys, neturėtų būti leista tapti šio organo narėmis; skatina EIVT bei Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę imtis veiksmų siekiant kuo greičiau užbaigti buvusios Tarybos ir Komisijos delegacijų Ženevoje susijungimą;
ES vaidmuo tarptautinėse finansų įstaigose (TFI)
25. pabrėžia, jog būtina peržiūrėti euro zonos arba ES atstovavimo tarptautinėse su ekonomikos, pinigų ir finansinio stabilumo reikalais susijusiose institucijose susitarimus, atsižvelgiant į tai, kad ji yra pasaulio ekonomikos lyderė;
Tarptautinis valiutos fondas (TVF)
26. tvirtina, kad, atsižvelgiant į ES kompetenciją ekonomikos ir pinigų politikos klausimais, euro zonos pasaulinę reikšmę ir jos padidėjusią atsakomybę už pasaulinės ekonomikos stabilumą ir prisidedant prie tarptautinio ekonominio ir finansų valdymo, turėtų būti pateikiamas bendras požiūris;
27. kadangi Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija šiuo metu turi atskiras vietas TVF, o likusios ES valstybės narės yra išdėstytos per septynias grupes, ragina ES ir jos valstybes nares spręsti neveiksmingo išorinio ekonominio ir finansinio atstovavimo problemą, dėl kurios ribojama ES įtaka, nors ES valstybės narės bendrai sudaro daugiau nei 30 proc. visų balsų TVF; atsižvelgdamas į tai, kad pinigų politika priskirta išimtinei ES kompetencijai bendrą valiutą turinčių valstybių narių atžvilgiu, ragina ES ir atitinkamas jos valstybes nares skubiai susitarti dėl bendros vietos ir grupės TVF vykdomojoje valdyboje, kuri galbūt iš pradžių būtų euro zonos grupe, siekiant per ilgesnį laikotarpį užtikrinti nuolatinį ES atstovavimą, į kurį būtų įtraukta Komisija ir kurio priežiūrą vykdytų Europos Parlamentas;
28. primena, kad ES ir jos valstybės narės pasinaudotų kitais eiliniais TVF vykdomųjų direktorių rinkimais, įvyksiančiais 2012 m., kaip proga racionalizuoti veiklą ir imtis bendrų pastangų siekiant, kad visos valstybės narės turėtų vieną bendrą euro zonos atstovą, kuris rūpintųsi pinigų sąjungos ir kitų valstybių narių, kurios dar nėra įsivedusios euro, reikalais;
29. atsižvelgdamas į tai, kad nei Komisija, nei rotacijos būdu Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, nei euro zonos finansų ministrų grupė oficialiai nėra atstovaujamos TVF vykdomojoje valdyboje ir kad ECB yra tik jam svarbių darbotvarkės klausimų nagrinėjimo stebėtojas, atkreipia dėmesį, jog būtina Komisijai ir ECB, kaip už Sąjungos pinigų ir ekonomikos politiką atsakingoms institucijoms, suteikti nuolatinių stebėtojų statusą TVF vykdomojoje valdyboje siekiant pašalinti tebesančius netinkamo atstovavimo joje trūkumus;
Pasaulio bankas ir pagrindiniai daugiašaliai plėtros bankai
30. ragina ES ir jos valstybes nares sutariant su savo parteriais spręsti institucines problemas, kai ES indėlis į Pasaulio banko patikos fondus yra didžiausias, faktiškai didesnis nei bet kurios kitos Pasaulio banko valstybės narės, ir jos veiklos partnerystės programos su Pasaulio banku Europos ir Afrikos regionuose yra svarbios, o tuo tarpu pati ES neturi net stebėtojos statuso Pasaulio banko vykdomojoje valdyboje (tik jo ministrų lygio politikos komitete); pabrėžia ES, kaip didžiausios pasaulyje pagalbos teikėjos, svarbą ir atkreipia dėmesį į pastangas, kurių ėmėsi Europos Sąjunga siekdama koordinuoti, suderinti ir sumažinti savo pagalbos programų susiskaidymą, ypač remdamasi Paryžiaus deklaracija dėl pagalbos veiksmingumo ir Europos susitarimu dėl vystymosi; atsižvelgdamas į tai pripažįsta, jog svarbu dėti pastangas siekiant gauti stebėtojo vietą vykdomojoje valdyboje ir reformuoti politiškai pasenusius šalių darinius sutelkiant ES valstybes nares į vieną tą pačią grupę; primena, kad tuo pačiu ES valstybių narių bendros grupės principu turėtų būti siekiama atstovavimo pagrindiniuose daugiašaliuose plėtros bankuose, ypač Azijos plėtros banke, Amerikos plėtros banke ir Afrikos plėtros banke;
Tarptautinių atsiskaitymų bankas
31. pažymėdamas, kad Tarptautinių atsiskaitymų bankas – tarptautinė finansų įstaiga, kuri vienija labiausiai išsivysčiusių šalių centrinius bankus, ir į kurią neseniai buvo įtraukti Kinijos, Brazilijos ir Indijos bankai, ir atsižvelgdamas į išimtinę ECB kompetenciją pinigų politikos srityje, siūlo, kad ECB būtų vienintelis euro zonos atstovas Tarptautinių atsiskaitymų banko taryboje, o Komisija – vienintelis ES atstovas Bazelio bankų priežiūros komitete;
ES vaidmuo daugiašalėse saugumo organizacijose Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO)
32. atsižvelgdamas į tai, kad jau visais lygmenimis vyksta reguliarūs susitikimai, jau nustatytos nuolatinės karinių ryšių palaikymo priemonės ir rengiami konkrečiam tikslui skirti ES Politinio ir saugumo komiteto ir NATO Šiaurės Atlanto Tarybos jungtiniai posėdžiai, ragina ES ir NATO stiprinti savo pastangas siekiant sukurti integruoto bendradarbiavimo sistemą bei nuolatinius bendradarbiavimo organus; ragina sistemingai palaikyti ryšius tarp NATO generalinio sekretoriaus bei Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės; siūlo išnagrinėti pasekmes siekio Politinio ir saugumo komiteto ir Šiaurės Atlanto Tarybos lygmeniu nustatyti dvišalio stebėtojo statusą siekiant patobulinti bendradarbiavimo priemones pagal Lisabonos sutartį ir atsižvelgiant į NATO priimtą naują strateginę koncepciją bei siekį plėtoti ES ir NATO strateginę partnerystę; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Europos Parlamento dalyvavimą NATO Parlamentinės Asamblėjos bendradarbiavimo pagrindu;
33. mano, kad turi būti sustiprintos priemonės, kurios leistų ES pasinaudoti NATO turtu ir pajėgumais; pabrėžia, kad abi organizacijos turėtų plėtoti visapusišką požiūrį į krizių valdymą, kuriam dažnai prireikia įvairiapusio civilinių ir karinių pajėgų atsako; dar kartą išreiškia savo įsitikinimą, kad pastarasis yra suderinamas su idėja dėl savarankiškos gynybos Europos, pagrįstos nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu ir Europos gynybos agentūros (EGA) veikla;
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO)
34. sudarius oficialų ES ir ESBO susitarimą, ragina rimtai apsvarstyti, kaip ES galėtų prisiimti daugiau atsakomybės ir veiksmingiau dalyvauti siekiant bendrų tikslų, o tam tinkamomis priemonėmis būtų nuolatinio dialogo mechanizmo įgyvendinimas, susitarimas dėl bendrų iniciatyvų ir vietos veiksmų koordinavimas; ragina ES ir jos valstybes nares ir ESBO Nuolatinę tarybą bendrai sukurti priemonę, skirtą šių dviejų organizacijų bendradarbiavimui, jų veiklos koordinavimui ir konsultacijoms plėtoti; taip pat atsižvelgdamas į tai, kad SESV 220 straipsnio 1 dalyje ESBO yra įtraukta į tarptautinių organizacijų, su kuriomis visais tinkamais būdais bendradarbiaujama, sąrašą, pabrėžia būtinybę, jog Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė koordinuotų ES valstybių narių poziciją ESBO klausimais; pabrėžia, kad reikia nustatyti veiksmingas bendradarbiavimo priemones rinkimų misijose tarp ESBO Parlamentinės Asamblėjos ir Europos Parlamento, kuriomis būtų siekiama įveikti kai kuriuos apribojimus tam tikrais atvejais;
35. pakartoja, kad tikisi aktyvesnės Europos Sąjungos gynybos politikos veiklos, kuri yra vis reikalingesnė, nes pasaulyje ženkliai didėja nestabilumas ir grėsmė;
ES vaidmuo kitose daugiašalėse organizacijose Europos Taryba (ET)
36. kad būtų stiprinamas ES ir Europos Tarybos daugiašalis bendradarbiavimas ir ES ir Europos Tarybai svarbiose srityse, pvz., teisinės valstybės, demokratijos, švietimo, žmogaus teisių apsaugos, žodžio ir spaudos laisvės ir gero valdymo, atsižvelgdamas į tai, kad ES daugiausiai prisideda prie bendrų su ET veiklos programų, pabrėžia, jog būtina reformuoti ES atstovavimą ir stebėtojos statusą Europos Taryboje; rekomenduoja ES geriau koordinuoti savo darbą ET teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių srityse siekiant padidinti abiejų institucijų veiksmingumą minėtose srityse; patingai atsižvelgdamas į būsimą ES prisijungimą prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, atkreipia dėmesį į teisę dalyvauti turint balsavimo ES vardu teises ET Ministrų Komiteto posėdžiuose, kai jis, inter alia, stebi, kaip vykdomi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai; be to pabrėžia ES teisę būti atstovaujamai Vadovaujančiame žmogaus teisių komitete – ypač po prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kas turėtų suteikti ES bendrąją teisę visateisiškai dalyvauti ET Ministrų Komiteto posėdžiuose ir balsuoti – į teisę paskirti Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėją, taip pat į Europos Parlamento teisę dalyvauti Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje, kai pastaroji renka teisėjus; pabrėžia, kad, siekdama padidinti savo priemonių veiksmingumą žmogaus teisių srityje visos Europos lygmeniu, ES taip pat turėtų prisijungti prie kitų Europos Tarybos institucijų, pvz., Komiteto prieš kankinimą (CPT), Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) ir Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ), veiklos;
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO)
37. pripažįsta, jog, atsižvelgiant į SESV 220 straipsnio 1 dalį, kurioje raginama visais tinkamais būdais bendradarbiauti su ESBO, reikia siekti esamą ES stebėtojos statusą ESBO paaukštinti iki tikrosios narystės, nes ES tenka svarbios išimtinės ir pasidalijamosios kompetencijos beveik visuose ESBO komitetuose;
Pasaulio prekybos organizacija (PPO)
38. mano, kad ES vaidmuo PPO yra vienas ES veiksmų kitose tarptautinėse organizacijose (įskaitant UNCTAD ir OECD) pavyzdys, atsižvelgiant į tai, kad dėl savo išimtinės kompetencijos ES yra visateisė PPO narė ir derasi visų ES valstybių narių vardu, o tuo pačiu metu visos valstybės narės atskirai yra PPO narės ir dirba kartu siekdamos veikti kaip vienas blokas;
39. laikosi nuomonės, kad įsteigus dvi atskiras ES delegacijas – vieną PPO ir kitą JT – Ženevoje po Lisabonos sutarties priėmimo turėtų būti sustiprinti ES koordinavimo gebėjimai, atstovavimas ir matomumas, tačiau pabrėžia abiejų delegacijų veiksmų nuoseklumo užtikrinimo svarbą siekiant išvengti dvigubo darbo;
40. ragina ES PPO atsižvelgti į konkrečius Europos interesus ir juos ginti; pvz., reikalauti, kad žemės ūkio klausimams būtų taikomas ypatingas požiūris ir užtikrinti, kad būtų ginami tam tikri opūs Europos regionai ir sektoriai, taip pat, kad būtų remiama sąžininga prekyba, sudaranti galimybes tvariam vystymuisi;
41. ragina išsamiai apsvarstyti geresnio neprekybinių problemų svarstymo atsižvelgiant į PPO taisykles klausimą, kad narės galėtų siekti teisėtų politikos tikslų užtikrinant prieigą prie rinkos; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina užtikrinti prekybos politikos ir kitų ES politikos krypčių bei tarptautinės teisės nuoseklumą ir užtikrinti, kad PPO veiksmai atitiktų kitų tarptautinių organizacijų veiksmus ir būtų numatyta jų abipusė parama;
42. mano, kad PPO įgyvendinimo įgaliojimai, suteikti jai įkūrus ginčų sprendimo organą, yra svarbiausias šios organizacijos sėkmės veiksnys;
Siekiai Didžiajame aštuntuke ir Didžiajame dvidešimtuke
43. atkreipdamas dėmesį į ES pasaulinę ekonominę ir finansinę reikšmę, būtinybę ginti ES strateginius interesus tarptautinėje arenoje ir į tai, jog G8 darbotvarkės buvo gerokai išplėstos siekiant spręsti politinius ir saugumo klausimus pradedant žmogaus teisių ir regioninio saugumo ir baigiant ginklų kontrolės klausimais, laikosi nuomonės, kad ES turėtų visavertiškai dalyvauti G7/G8 procese ir turėtų būti visapusiškai atstovaujama G7 finansų ministrų susitikimuose; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti geresnį ES koordinavimą prieš G7 ir G8 susitikimus, ypač į koordinavimą įtraukiant Europos Parlamentą;
44. atsižvelgdamas į ES išimtines arba pasidalijamąsias kompetencijas tose srityse, kuriose G20 daro didžiulę ir vis didėjančią įtaką (pvz., finansų rinkos reguliavimas, ekonominės politikos koordinavimas, įskaitant valiutos kursų klausimus, tarptautinė pinigų sistema, pagalba vystymuisi, daugiašalės prekybos klausimai, kova su terorizmu ir pinigų plovimu, aplinkos arba energetinis saugumas), ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su partneriais siekiant visapusiškai koordinuoti ir derinti pranešimus tarp 5 Europos šalių ir ES atstovo, dalyvaujančio G20 posėdžiuose, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą ES dalyvavimą G20 ministrų susitikimuose;
45. atkreipia dėmesį į glaudesnį bendradarbiavimą nedaugiašaliuose forumuose, susijusiuose su konkrečių krizių sprendimu, įskaitant G8, Kontaktinę grupę Balkanų klausimu, Artimųjų Rytų Ketvertą ir 5+1 Irano klausimu; primena, kad Europos Sąjungą vienija jos valstybių narių solidarumas, todėl valstybės narės turėtų tartis su savo partnerėmis dėl sprendimų, susijusių su bendrais interesais, nes tai, galų gale, padėtų priimti veiksmingus ir daugiašalius visoms suinteresuotoms šalims naudingus sprendimus; taigi ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę aptarti esamas problemas, susijusias su veiksmingu daugiašališkumu, ir mano, kad atnaujintoje strategijoje didesnis dėmesys turėtų būti teikiamas ES įtakai ir reikšmei bei nustatyti įpareigojimai „mini grupėms“ tartis su savo ES partneriais ir prašyti ES įgaliojimų veikti;
o o o
46. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, ES valstybėms narėms ir nacionaliniams parlamentams.