2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasaulio ekonomikos valdymo (2011/2011(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Londone, Pitsburge, Toronte ir Seule vykusių Didžiojo dvidešimtuko (G20) vadovų aukščiausio lygio susitikimų išvadas ir susitarimus,
– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 8 d. paskelbtą iniciatyvinės grupės „Palais-Royal“ (angl. Palais-Royal Initiative) pranešimą „Pinigų sistemos reforma: bendradarbiaujamasis požiūris, skirtas dvidešimt pirmajam šimtmečiui“,
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl Sąjungos ekonomikos valdymo gerinimo ir stabilumo sistemos stiprinimo, ypač euro zonoje(1),
– atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl ES, kaip pasaulinės masto veikėjos, vaidmens daugiašalėse organizacijose(2),
– atsižvelgdamas į nuolat vykdomą atitinkamą Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo (TLD) ir Transatlantinio verslo dialogo (TABD) darbą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7–0323/2011),
A. kadangi dėl pasaulio ekonomikos vystymosi pastaraisiais dešimtmečiais apskritai pastebėtas didesnis augimas ir gerovė, ir nors jie pasiskirstę nelygiai, milijonai žmonių išgelbėta nuo skurdo; vis dėlto skaičius žmonių, kurie vis dar gyvena skurde ir neviltyje, tebėra nepriimtinai didelis; kadangi būtina mažinti socialinę ir ekonominę nelygybę tarp šalių ir jų viduje; kadangi Europos kova prieš skurdą privalo būti vienas iš svarbiausių strategijos ES 2020 prioritetų;
B. kadangi šuo metu ES ir Europos ekonomika vis dar patiria skaudžiausius sunkiausio nuo Didžiosios depresijos laikų tarptautinio ekonomikos nuosmukio padarinius,
C. kadangi dėl pasaulio ekonomikos vystymosi pastaraisiais dešimtmečiais atsirado netoleruotinas disbalansas;
D. kadangi veiksmingai valdant pasaulio ekonomiką būtų galima sumažinti neigiamą globalizacijos poveikį ir ištaisyti pavojingus jos padarinius, pvz., padidėjusią nelygybę ar aplinkos naikinimą;
E. kadangi naujų ir didelių pasaulio prekybos ir ekonomikos augimo prasme veikėjų, visų pirma Kinijos ir Indijos, iškilimas pasaulio ekonomikoje turėjo didelį poveikį ir iš esmės pakeitė ekonomikos kraštovaizdį, taigi prireikė prekybos reformų ir konvertuojamos valiutos kursų;
F. kadangi dabartinį disbalansą deficitą turinčiose šalyse vis dar sąlygoja, visų pirma, konkurencijos stoka ir nepakankamos privačios ir viešosios santaupos, o perteklių turinčiose šalyse – didelės santaupos bei nepakankama paklausa, ir jis šiuo metu yra didesnio masto, ir kadangi, atsižvelgiant į didelį globalizacijos lygį ir kapitalo srautų mastą, dėl šio disbalanso kyla naujų pasaulio valdymo iššūkių, ir dabartiniai instituciniai susitarimai tampa nepakankami;
G. kadangi pagrindinį pasaulio ekonomikos pusiausvyros atstatymo veiksnį sudaro du elementai: didesnis konkurencingumas ir plataus masto reformos, kuriomis skatinamas augimas deficito šalyse, ir rinkų atvėrimas ir patikima pinigų politika pertekliaus šalyse;
H. kadangi pasibaigus pirmajam EPS gyvavimo dešimtmečiui galima spręsti, kad atsakinga biudžeto politika yra viena iš prielaidų siekiant sumažinti pasaulinių finansų ir ekonomikos sukrėtimų poveikį;
I. kadangi yra daugybė tarptautinių organizacijų, kurių paskirtis – valdyti pasaulio ekonomiką, pvz., TVF, Pasaulio Bankas, PPO, JT prekybos ir plėtros konferencija (angl. UNCTAD) ir Tarptautinė finansų korporacija (IFC), taip pat ir tarpvyriausybiniai G7 ir G20 forumai, iš kurių TVF ir G20 yra pačios veiksmingiausios organizacijos, nors abi vis dar reikia tobulinti;
J. kadangi pasaulio rinkoms reikia taisyklių pasaulio mastu;
K. kadangi dėl vyraujančių monetarinių susitarimų tam tikrose perteklių turinčiose šalyse susikaupė užsienio valiutos, visų pirma JAV dolerių, atsargos, todėl deficitą turinčiose šalyse padidėjo aprūpinimas kapitalu ir spaudimas mažinti palūkanas, o tai padėjo atsirasti nekilnojamojo turto kainų burbulams, kurių vaidmuo buvo itin didelis kilus paskutinei finansų krizei;
L. kadangi dėl pasaulio ekonomikos krizės, prasidėjusios finansų sektoriuje, kai kuriuose labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiuose pasaulio regionuose, įskaitant JAV, Japoniją ir ES, labai padidėjo įsiskolinimai;
M. kadangi G20 valstybių vadovų Pitsburge priimtoje baigiamojoje deklaracijoje dėl tvirto, tvaraus ir subalansuoto augimo sistemos pritarta, kad, kaip atsako į krizę, skubiai reikia taikyti naują daugiašalį požiūrį;
N. kadangi pasaulio mastu pripažįstama, kad kai kurie finansų pramonės sektoriai prisidėjo prie pasaulio finansų krizės ir atskleidė finansų valdymo trūkumus, sustiprino valstybės skolos krizę ir visuotinį pritarimą, kad reikia didinti finansų sektoriaus atsakomybę, įskaitant tai, kad jis turėtų padengti tam tikrą dalį dėl krizės patirtų nuostolių,
O. kadangi ne kartą minėtas einamųjų sąskaitų disbalansas yra šalių vidaus ekonomikos struktūrinio disbalanso rezultatas;
P. kadangi dėl pasaulio finansų sistemos koordinuoto ir veiksmingo reguliavimo ir priežiūros nebuvimo pasireiškė finansų sektoriaus trūkumai, kurie vėliau dar labiau padidino pasaulio ekonomikos pažeidžiamumą,
Q. kadangi padidėjo G20, kaip neoficialių politinių diskusijų aukščiausiu pasauliniu lygmeniu forumo, vaidmuo ir svarba; kadangi G20, kaip institucijai, reikia teisinio pagrindo ir nuolatinio sekretoriato, o jos dabartinė valdymo struktūra silpna, ypač palyginti su kitomis tarptautinėmis institucijomis, pvz., TVF ir PPO;
R. kadangi dėl dabartinės tarptautinės pinigų sistemos kelios šalys pradėjo įgyvendinti konkurencingas devalvacijos strategijas, dėl kurių, o taip pat dėl gausėjančių spekuliacinių sandorių, kuriuos valiutų rinkose vykdo galingi suinteresuoti rinkos subjektai, labai išaugo valiutų kursų svyravimai ir susidarė didelė rizika valiutų rinkoms bei tarptautinei prekybai,
S. kadangi ES nelaikoma stipria veikėja pertvarkant tarptautinę pinigų ir finansų sistemą, nes ji neturi vienos bendros pozicijos ir nėra nuosekliai išoriškai atstovaujama tarptautinių ekonomikos reikalų srityje;
T. kadangi svarbiausia užtikrinti, kad ekonomikos ir finansų sistemos nekenktų realiai ekonomikai;
U. kadangi atsižvelgiant į Didžiojo dvidešimtuko (G20) rekomendacijas TVF buvo suteikta daugiau pasaulio finansų sistemos stebėjimo ir priežiūros galių, padidinti jo finansiniai ištekliai ir vykdoma esminė valdymo architektūros reforma;
V. kadangi per pastaruosius dešimtmečius finansų rinkos išsiplėtė ir pradėjo veikti pasaulio mastu taikydamos IT imlius procesus ir tinklus, bet duomenų standartizavimas atsiliko, ir dėl šios priežasties nukentėjo rinkos, dažnai ir įmonės lygmeniu, taip pat duomenų sisteminimas, analizavimas bei tvarkymas, ir sumažėjo finansų srities sandorių skaidrumas;
Politinės rekomendacijos sprendžiant pasaulio ekonomikos valdymo klausimą
1. pabrėžia, kad pasaulinio masto disbalansas, ypač kai yra itin didelis, kelia grėsmę finansų ir makroekonomikos stabilumui labiausiai išsivysčiusios ekonomikos šalyse ir gali turėti įtakos kitoms šalims; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad disbalanso, atsirandančio dėl struktūrinių nesutapimų ir konkurencingumo stokos šalies ekonomikoje, klausimas turėtų būti sprendžiamas ir perteklių turinčiose šalyse, ir deficitą turinčiose šalyse, nes taip pat ir pastarosiose gali kilti esminių problemų;
2. pabrėžia, kad finansų ir ekonomikos krizė atskleidė, jog kartu su pasaulinio disbalanso sąlygotais ateinančiais kapitalo srautais turėtų būti vykdoma atsakinga pinigų politika ir griežtas finansų reguliavimas bei priežiūra;
3. pripažįsta, kad pasaulio politikos veikėjai turi toliau ieškoti sprendimų, kaip pertvarkyti pasaulio ekonomikos valdymą siekiant padėti vėl subalansuoti pasaulio ekonomiką ir išvengti kito nuosmukio; pabrėžia, kad pasaulinio masto valdymo reforma turėtų užtikrinti, kad rinkos – siekiant, kad jos veiktų tinkamai – būtų įtrauktos į visa apimančią institucinę sistemą; be to, pabrėžia, kad vienas iš pasaulio ekonomikos valdymo prioritetinių tikslų turėtų būti palankių ilgalaikio investavimo sąlygų sukūrimas;
4. pabrėžia atsakingos pinigų politikos svarbą; primygtinai ragina išsivysčiusios ekonomikos šalių centrinius bankus apsvarstyti galimą neigiamą šalutinį poveikį, pvz., nekilnojamojo turto kainų burbulus ir finansinį nestabilumą kitose šalyse, jei būtų taikomos konvencionalios arba nekonvencionalios priemonės;
5. suvokia, kad šiuo metu pasitikėjimas pagrindinės ekonomikos tvirtumu ir jos finansų rinkų stiprumu, skaidrumu, išmanymu ir stabilumu yra pagrindiniai veiksniai, dėl kurių trečiųjų šalių centriniai bankai laiko valiutą kaip rezervą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad bet kuri valiuta, kurią norima įtraukti į TVF specialiųjų skolinimosi teisių krepšelį, privalo būti visiškai konvertuojama, ir pripažįsta, kad sudarant TVF specialiųjų skolinimosi teisių krepšelį reikėtų atsižvelgti į sąlyginę valiutų svarbą pasaulio prekybos ir finansų sistemose;
6. pareiškia, kad valiutų kursai turėtų atspindėti pagrindinius rinkos rodiklius siekiant padidinti atvirumą ir lankstumą ir palengvinti ekonominį prisitaikymą, ir dėl šios priežasties nacionalinės pinigų valdymo institucijos neturėtų jų valdyti ar jais manipuliuoti;
7. ragina TVF narius laikytis susitarimo straipsnių, visų pirma įsipareigojimo nemanipuliuoti valiutos kursu, ir atitinkamų Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) ir PPO susitarimų nuostatų;
8. ragina persvarstyti galimybę vietoj dolerio, kaip pasaulio rezervo valiutos, naudoti specialiąsias skolinimosi teises (SST), nes tai galėtų padėti stabilizuoti pasaulio finansų sistemą; prašo TVF išnagrinėti galimybę toliau teikti ir plačiau taikyti specialiąsias skolinimosi teises (SST), ypač siekiant sustiprinti daugiašalę valiutų kursų sistemą;
9. pritaria Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybių darbui ir įsipareigojimams per vidutinės trukmės laikotarpį įgyvendinti tinkamai etapais suskirstytus, augimą skatinančius finansinio konsolidavimo planus, kartu remiant tokį vidaus paklausos tempą, kuris būtų tinkamas atsižvelgiant į kiekvienos šalies aplinkybes, vykdant tinkamą pinigų politiką, didinant valiutos kurso lankstumą siekiant geriau atspindėti pagrindinius ekonomikos rodiklius, taip pat vykdyti struktūrines reformas siekiant skatinti darbo vietų kūrimą ir padėti vėl atkurti pusiausvyrą pasaulyje;
10. vis dėlto pažymi, kad kitu atveju perspektyvos G20 lygmeniu išspręsti pasaulinio masto disbalanso ištaisymo klausimą kol kas yra gana ribotos;
11. ragina Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) imtis aktyvaus vaidmens identifikuojant ir šalinant prekybos finansinėmis paslaugomis iškraipymus, kuriuos sukelia reguliavimo tvarkos skirtumai;
12. ragina Europos Komisiją parengti išsamų mechanizmą, kuris daugiausia būtų pagrįstas PPO taisyklėmis ir būtų glaudžiai su jomis susijęs, neleistų prekybos, kaip priemonės užsienio politikai vykdyti, naudoti taip, kad ji prieštarautų tarptautiniu mastu pripažintoms demokratinėms vertybėms, įtvirtintoms Jungtinių Tautų Chartijoje;
13. ragina Komisiją kitame ES ir JAV Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) susitikime iškelti abipusio bendradarbiavimo dėl išvestinių finansinių priemonių priežiūros klausimą atsižvelgiant į galiojančias skaidrumą ir piktnaudžiavimą rinka reglamentuojančias taisykles;
14. ragina ES įgyvendinti G8 ir G20 aukščiausiojo lygio susitikimų deklaracijas, ypač iškastinio kuro ir žemės ūkio subsidijų klausimais, atsižvelgiant į šios srities Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gaires bei maisto produktų kainų svyravimą ir žaliavų rinkas;
15. ragina Komisiją peržiūrėti savo prekybos strategiją, skirtą pietinių šalių tarpusavio prekybai ir kitų pasaulio šalių prekybai regionų viduje stiprinti, siekiant sumažinti daugelio mažų šalių ekonomikos pažeidžiamumą ir prisidėti prie tvirtesnių ekonominių partnerių vystymosi ateityje;
16. pritaria tam, kad būtų parengtas veiksmų plano, pagal kurį bus įgyvendinta G20 stipraus, tvaraus ir proporcingo augimo sistema, tvarkaraštis;
17. palankiai vertina visas iniciatyvas tęsti diskusijas dėl bendrų pasaulio mastu iškilusių uždavinių ir bendradarbiauti, tačiau pažymi, kad dauguma dabartinių forumų, kaip G20, yra tik neoficialių diskusijų forumas, neturintis teisinio pagrindo ar tarptautinėms organizacijoms būdingų savybių sprendimų priėmimo arba jų įgyvendinimo ir priežiūros procese, taigi dėl šios priežasties jie, kaip valdymo struktūros, išliks silpni;
18. pažymi, kad veikimo būdas, kai sprendimai priimami bendru sutarimu, kurį naudoja daugumai bendradarbiavimo pasaulio lygmeniu institucijų, neskatina priimti drąsių sprendimų, todėl dažniausiai priimami migloti neįpareigojantys susitarimai; ragina šį pasaulinį forumą pasekti ES pavyzdžiu ir atsisakyti absoliutaus vienbalsiškumo;
19. mano, kad G20 prisiimti įsipareigojimai turi būti konkretesni ir kad pažangą turėtų stebėti nepriklausoma, formalesnė ir platesnė institucija, turinti savo statutą ir sekretoriatą, pvz., TVF;
20. palankiai vertina 2011 m. vasario 19 d. Paryžiuje vykusiame G20 valstybių finansų ministrų aukščiausio lygio susitikime pasiektą susitarimą disbalansą vertinti pagal tam tikrus rodiklius; pabrėžia, kad šie rodikliai turėtų apimti vidaus disbalansą, pvz., valstybės skolą ir deficitą bei privačias santaupas ir skolas, taip pat išorės disbalansą, atsiradusį dėl prekybos ir investicijų srautų bei pervedimų;
21. ragina G20 reguliariai vykdyti tarpusavio vertinimo procesą, pagrįstą G20 sistema ir minėtais rodikliais, siekiant pateikti politikos pasiūlymų, kuriuos įgyvendinant būtų galima pasiekti tvirto, tvaraus ir subalansuoto augimo;
22. pabrėžia, kad finansų srities subjektai veikia pasaulio mastu, ir mano, kad nuo šiol reikia užpildyti koordinavimo spragas finansų reglamentavimo srityje siekiant nesudaryti galimybės kai kuriems finansų subjektams naudotis reguliaciniu arbitražu;
Tarptautinės pinigų ir finansų sistemos ir jos institucijų reforma
23. pabrėžia, kad vykdant pasaulio ekonomikos reformą siekiant, kad tarptautinės institucijos taptų teisėtesnės, skaidresnės ir atskaitingesnės, Europos Sąjunga privalo atlikti vadovaujamąjį vaidmenį ir turėtų dar aktyviau dalyvauti tarptautiniuose ekonominiuose reikaluose;
24. ragina ES siekti atstovavimo TVF ir Pasaulio Banke; reikalauja didinti TVF demokratiškumą, taip pat numatant atvirus jo generalinio direktoriaus rinkimus pagal nuopelnus, ir suteikti kur kas didesnes balsavimo teises besivystančioms ir pereinamojo etapo šalims;
25. mano, kad pasaulio ekonomikos valdymas privalo būti pakankamai reaguojantis į poreikius, lankstus ir pragmatiškas tam, kad būtų galima apibrėžti, kokia tvarka tinkamiausia atsižvelgiant į aplinkybes ir laikantis subsidiarumo principo;
26. pabrėžia, kad vykdant pasaulio ekonomikos reformą, kuria siekiama, kad tarptautinės institucijos taptų teisėtesnės, skaidresnės ir atskaitingesnės, Europos Sąjunga turi atlikti vadovaujamąjį vaidmenį;
27. pažymi, kad šios institucijos ir forumai, ypač G20, neturi parlamentinio teisėtumo pasaulio mastu, todėl ragina juos priimant sprendimus įtraukti nacionalinius parlamentus; apgailestauja, kad kai kurių partnerių veikloje yra demokratijos spragų;
28. teigia, kad gali kilti sunkumų dėl nesuderintos skirtingų neformalių forumų ir ekonominių ir finansinių institucijų politikos; mano, kad pasaulio mastu institucijų koordinavimo veiksmus turėtų atlikti TVF;
29. pabrėžia būtinybę pasaulio mastu susitarti ir laikytis bendro požiūrio į pinigų politiką, tarptautinę prekybą, tvarius viešuosius finansus ir lanksčias valiutas, remiantis pagrindiniais ekonomikos rodikliais; mano, kad pasaulio ekonomikos būdinga savybė turėtų būti visiems rinkos dalyviams naudingos atviros rinkos; pabrėžia, kad būtini aukšti socialiniai ir aplinkos standartai, kurie turi būti gerinami visais požiūriais; pabrėžia, kad TVF ir PPO turėtų būti pagrindinės šio proceso dalyvės;
30. ragina PPO nares prisidėti prie daugiašalių prekybos susitarimų ir toliau vesti derybas dėl tarptautinės prekybos siekiant labai sumažinti kliūtis tarptautinei prekybai ir kartu užtikrinti vienodas sąlygas visuose sektoriuose, taip prisidedant prie ekonomikos augimo ir vystymosi;
31. mano, kad, siekiant besivystančioms šalims sudaryti galimybę iš prekybos gauti daugiau naudos ir visiems darbuotojams užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir deramus atlyginimus, ES svarbu stiprinti TDO, skatinti ją dalyvauti PPO veikloje ir kontroliuoti su daugiašale bendrąja lengvatų sistema (BLS) susijusius tvarumo skyrius;
32. ragina Komisiją iš naujo apibrėžti ES prekybos ir investavimo strategiją ir, kaip būsimas pagrindines prekybos partneres, įtraukti į ją BRIC šalis (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija), kurios turi savų interesų bendrame pasauliniame tarpusavyje susijusių socialinių ir ekologiško tvaraus vystymosi interesų tinkle;
33. mano, kad daugiašaliai plėtros bankai turėtų veiksmingiau teikti papildomus išteklius siekiant patenkinti konkrečius vietos poreikius, paremti ilgalaikes investicijas ir sustiprinti vietos ekonomiką;
34. pritaria tam, kad TVF būtų stiprus ir nepriklausomas ir turėtų pakankamai priemonių ir išteklių, kurie suteiktų galimybę labiau atsižvelgti į sąsajas tarp šalių ne vien tik stiprinant daugiašalę priežiūrą, bet ir sutelkiant dėmesį į sistemai ekonomiškai reikšmingas šalis ir rengiant ilgalaikio didelio disbalanso vertinimo rodiklius; reikalauja TVF suteikti įgaliojimus imtis priemonių taip pat ir dėl rizikos, susijusios su kapitalo sąskaitomis;
35. pabrėžia, jog reikia, kad į daugiašalius keitimosi mokestine informacija susitarimus būtų įtrauktos nuostatos dėl automatiško informacijos pateikimo, ir ragina imtis veiksmų tam, kad būtų sustiprintas EBPO tvarkomo bendradarbiauti nelinkusių šalių vadinamojo juodojo sąrašo teisinis pagrindas siekiant padidinti fiskalinį skaidrumą ir kovoti su sukčiavimu bei mokesčių vengimu; ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos tarpvalstybinėms bendrovėms pasiūlyti griežtą pranešimo pagal šalis standartą siekiant didinti skaidrumą ir mokesčių administratoriams gerinti prieigos prie aktualių duomenų galimybę;
36. pabrėžia tarptautinių iniciatyvų, įgyvendinamų apskaitos ir audito srities standartų srityse, svarbą;
37. ragina G20 valstybių vadovus neatidėliojant užbaigti diskusijas dėl minimalių bendrų pasaulinio finansinių sandorių mokesčio elementų;
38. mano, kad G20 yra pagrindinis konsultavimosi pasaulio mastu forumas, nepaisant kitų institucijų svarbos, bet pažymi, kad G20, kaip pasaulio lygmens institucija, turi nemažai trūkumų, įskaitant tai, kad jame per mažai atstovaujama mažoms tautoms, jam trūksta skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės, be to, jam trūksta teisinio pagrindo, kad jo sprendimai būtų teisiškai įpareigojantys;
39. ragina TVF ir G20 kreiptis informacijos ir patarimų į pasaulio šalis, kurios turi mažą biudžeto deficitą ir riboja valdžios išlaidas, ir imtis veiksmų šiuo klausimu;
40. pabrėžia, kad diskusijose dėl pasaulinių monetarinių susitarimų euro zona turi būti laikoma visuma, nes turi vieną bendrą valiutą ir vykdo vieną bendrą valiutų kursų politiką;
41. ragina ES ir jos valstybes nares ieškoti būdų, kaip būtų galima toliau gerinti Didžiųjų šalių grupių (G-n) ir JT sistemos tarpusavio koordinavimą;
42. reikalauja įsteigti tarptautinę centrinių bankų valdybą, kurią, visų pirma, sudarytų ES, Japonijos, JK ir JAV centriniai bankai, ir kurios funkcija būtų koordinuoti pinigų politiką, stebėti finansų priežiūrą ir teikti bei propaguoti SST, kaip pasaulinio rezervo valiutą;
43. rekomenduoja politiškai sustiprinti TVF kasmet rengiant TVF Vykdomojoje valdyboje atstovaujamų šalių vadovų susitikimus; šiomis aplinkybėmis ragina TVF valstybes nares paskirti aukščiausio rango valdžios atstovus į Vykdomąją valdybą tam, kad ji galėtų tapti forumu diskusijoms ir sprendimams dėl pasaulio ekonomikos valdymo;
44. mano, kad būtina didinti tarptautinių kapitalo srautų skaidrumą, visų pirma siekiant nutraukti bankų slaptumo politiką;
Pasaulio finansų sektoriaus valdymas
45. pabrėžia, kad dėl finansinių priežiūros institucijų bendradarbiavimo trūkumo finansų krizė plito lengviau ir jos padariniai buvo sunkesni; atsižvelgdamas į tai, ragina Europos Sąjungos priežiūros institucijas imtis iniciatyvos ir pradėti tarptautinį bendradarbiavimą bei nustatyti geriausią finansų reguliavimo praktiką; taip pat pabrėžia, kad būtų labai naudinga siekti bendros JAV ir ES finansų reguliavimo sistemos;
46. pažymi, kad reikia pasaulio mastu vykdyti reformas, skirtas finansų institucijų skaidrumui ir atskaitomybei didinti;
47. pabrėžia, kad nors pasaulio finansų centruose buvo priimti teisės aktai, skirti kai kurių finansų sektoriaus sričių reguliavimui tobulinti, tikslinga vykdyti tolesnes bankų ir šešėlinių bankų sistemos taisyklių ir taikomos praktikos reformas;
48. pabrėžia, kad Europos Sąjungos finansų priežiūros institucijoms reikia suteikti aiškų įpareigojimą dirbti glaudžiai bendradarbiaujant su institucijomis iš trečiųjų šalių ar tarptautinėmis institucijomis, kaip pvz., ESRV bendradarbiauja su Finansinio stabilumo tarnyba (FST);
49. pabrėžia, kad siekiant taikyti nuoseklų ir vieningą požiūrį svarbu suderinti finansų sistemos mikro ir makro lygio priežiūrą;
50. pažymi, kad JAV ir ES prekybos apimtis kartu paėmus sudaro 40 proc. visos pasaulio prekybos ir beveik 50 proc. pasaulio BVP, ir rekomenduoja vykdyti platų dialogą makrolygio rizikos ribojimo klausimu skiriant daug dėmesio Atlanto dialogui, nešališkam „Bazelio III“ paketo įgyvendinimui ir tolesnėms diskusijoms dėl priežiūros taikymo srities išplėtimo įtraukiant taip pat ir nebankines finansų institucijas; reikalauja nuolat spartinti finansų sektoriaus reguliavimo reformą siekiant užtikrinti, kad finansais būtų veiksmingai palaikomas realiosios pasaulio ekonomikos stabilumas ir augimas;
51. pritaria G20, PPO, „Bazelio III“ ir kitų daugiašalių organizacijų požiūriui, kartu pripažindamas, kad pernelyg griežtas reguliavimas ir reguliavimo veiklos konkurencija gali kelti pavojų;
52. palankiai vertina centrinių bankų valdytojų susitikimo pasaulio ekonomikos klausimu (angl. Global Economy Meeting) įsteigimą remiant Tarptautinių atsiskaitymų bankui (TAB), kuris yra kaip atskaitinė grupė organizuojant centrinių bankų bendradarbiavimą;
53. yra susirūpinęs dėl rinkos susiskaidymo pavojaus, susijusio su taisyklių, darančių poveikį pasaulinio lygmens finansinių subjektų veiklai, įvairove; taigi ragina siekti dar geresnės įvairiose srityse taikomų priemonių integracijos;
54. pripažįsta, kad EIB atlieka svarbų vaidmenį naudodamas ilgalaikes investicijas augimui skatinti;
55. pabrėžia, kad reikia parengti tinkamus kriterijus sistemiškai svarbioms finansų institucijoms identifikuoti, siekiant išvengti „pernelyg didelių arba pernelyg susijusių, kad galėtų sužlugti“ institucijų ir taip mažinti sisteminę riziką panaudojant papildomą rezervą ir kapitalo reikalavimus bei antimonopolinius įstatymus;
56. ragina Bazelio bankų priežiūros komitetą pasiūlyti priemonių, kaip atskirti sistemiškai svarbių institucijų mažmeninės prekybos veiklą ir pareikalauti jas kapitalizuoti po vieną atskirai;
57. ragina Bazelio bankų priežiūros komitetą parengti tipinę turto vertinimo pagal riziką (angl. risk-weighted assets, RWA) metodiką siekiant tiksliai įvertinti ir palyginti bankų neatsparumo kredito ir rinkos rizikai lygį;
58. rekomenduoja prie TVF sukurti tinkamą tarptautinę infrastruktūrą, kuri ir valdžios institucijoms, ir verslo sektoriui būtų unikalus standartizuotų bazinių finansinių duomenų šaltinis ir techniškai sudarytų sąlygas įgyvendinti tarptautinius rizikos ribojimo uždavinius bei užtikrinti saugesnius ir veiksmingesnius veiklos procesus;
Tarptautinės pinigų sistemos pertvarkymas ES vaidmuo ir uždaviniai
59. pabrėžia teigiamą tvirtesnės ES ir euro zonos ekonominio valdymo sistemos poveikį pasauliniam bendradarbiavimui ir koordinavimui;
60. pažymi, kad Europos bendrosios rinkos stiprinimas ir tobulinimas yra ne tik labai svarbus vidaus uždavinys, bet ir sektinas pavyzdys kitiems prekybos blokams visame pasaulyje;
61. pabrėžia, kad žemės ūkio ir finansų srityse reikia ES politikos, kuri padėtų išvengti pasaulinio masto sukrėtimų maisto tiekimo ir kainų srityse;
62. pabrėžia, kad tvirtesnė ekonomikos valdymo sistema, kuri ES ir euro zonoje sustiprintų Stabilumo ir augimo paktą, turėtų teigiamą poveikį pasaulio mastu bendradarbiavimui ir koordinavimui;
63. teigia, kad ES, užtikrindama galingesnį išorinį atstovavimą, pagrįstą veiksmingesne ir skaidresne vidaus sprendimų priėmimo tvarka pagal atitinkamas Lisabonos sutarties nuostatas, turėtų atlikti aktyvų vaidmenį pertvarkant tarptautinę pinigų ir finansų sistemą;
64. palankiai vertina keturių naujų Europos finansų reguliavimo tarnybų – Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos ir Europos sisteminės rizikos valdybos – įsteigimą ir tikisi, kad jos taps stipriomis ir veiksmingomis institucijomis;
65. mano, kad dėl būtinybės tarptautiniu lygmeniu sudaryti vienodas sąlygas neturėtų būti trukdoma ES ar kitiems regioniniams blokams ir šalims stiprinti regionines sistemas, kuriomis siekiama visapusiškai pasinaudoti PPO numatytu lankstumu ir kitais tarptautiniais standartais tam, kad būtų atkurta makroekonomikos pusiausvyra ir padidinta gerovė;
66. ragina ES daugiau dėmesio skirti energetinės priklausomybės mažinimui siekiant pažaboti infliaciją ir atkurti prekybos balansą su naftos gavybos šalimis;
67. pabrėžia, kad siekiant kurti pasaulines viešąsias gėrybes, kaip antai klimato apsauga ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimas, būtų naudinga taikyti ES sąlyginio patekimo į rinką sistemą;
68. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kaip pagerinti ES vidaus sprendimų priėmimo procedūrą, kad ji būtų nuoseklesnė išorės reprezentavimo ekonomikos ir finansų reikalų srityse požiūriu, siekiant užtikrinti, kad ES atstovai būtų demokratiškai atskaitingi Europos Parlamentui, valstybėms narėms ir nacionaliniams parlamentams;
69. ragina G20 ir PPO ištirti pasaulinio susitarimo dėl importuojamų prekių ir paslaugų anglies dioksido mokesčio galimybę;
70. primena, kad pagal Lisabonos sutarties 138 straipsnį euro zona išorėje turi būti vieningai reprezentuojama; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą šiuo klausimu;
71. pabrėžia, kad Europai būtina visapusiškai dalyvauti pasaulio ekonomikoje siekiant pasinaudoti visomis jos teikiamomis galimybėmis ir kad geriausia tai būtų daryti kaip vienam vienetui;
72. ragina ES savo prekybos politikoje visada skatinti sąžiningą prekybą, demokratiją, žmogaus teises, deramas darbo sąlygas ir tvarų vystymąsi, kaip nustatyta Lisabonos sutartyje, jos vidaus darbotvarkėje ir Tūkstantmečio vystymosi tiksluose;
o o o
73. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.