(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0371),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0196/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į FAO atsakingos žuvininkystės kodeksą ir į Europos Komisijos tausios ir atsakingos žuvininkystės kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0395/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 133, 2013 5 9, p. 41.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2),

kadangi:

(1)  2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2371/2002(3) reikalaujama nustatyti Bendrijos priemones, kuriomis būtų valdoma prieiga prie vandenų bei išteklių ir tausus žvejybos veiklos vykdymas ir kurios yra būtinos siekiant užtikrinti tausumo principu grindžiamą racionalų ir atsakingą išteklių naudojimą. To reglamento 2 straipsniu reikalaujama priimant priemones taikyti ekosistema ir atsargumo principu grindžiamus metodus, kad būtų kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūros ekosistemoms;

(1a)  Sutarties dėl Europos Sąjungos (SESV) 11 straipsnyje nustatyta, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis (taip pat ir giliavandenių žuvų žvejybos išsaugojimą), ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus; [1 pakeit.]

(2)  Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtas rezoliucijas, visų pirma rezoliucijas 61/105 ir 64/72, kuriomis valstybės ir regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos raginamos užtikrinti pažeidžiamų giliavandenių jūros ekosistemų apsaugą nuo destruktyvaus dugninių žvejybos įrankių poveikio ir tausų giliavandenių žuvų išteklių naudojimą. Į Sąjungos teisę reikėtų oficialiai įtraukti Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) parengtas ir patvirtintas rekomendacijas dėl priemonių, skirtas pažeidžiamoms giliavandenėms jūrų ekosistemoms nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio apsaugoti, pagal rezoliucijos 61/105 83a dalį ir rezoliucijos 64/72 119a ir 120 dalis; [2 pakeit.]

(2a)  be to, pagal rezoliucijas, kurias priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ir FAO ir kurios įtrauktos į šį reglamentą, Sąjungai tarptautiniuose forumuose turi tekti vadovaujamas vaidmuo nustatant ir įgyvendinant gero valdymo priemones, kuriomis užtikrinamas tvarus giliavandenių žuvų žvejybos valdymas; [3 pakeit.]

(3)  Komisija įvertino Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2347/2002(4), kad reglamento taikymo sričiai priklauso pernelyg įvairūs laivynai, kad trūksta paskirtuosiuose uostuose vykdomos kontrolės ir imčių atrankos gairių ir kad pernelyg skiriasi valstybių narių pateikiamų pastangų lygio ataskaitų kokybė;

(3a)  laivų, turinčių leidimus giliavandenių žuvų žvejybai, žvejybos pajėgumai buvo ribojami nuo 2002 m. ir negalėjo būti didesni už bendrus visų laivų, 1998, 1999 arba 2000 m. sužvejojusių daugiau kaip 10 tonų bet kokių įvairių rūšių giliavandenių žuvų, pajėgumus. Komisijos įvertinime padaryta išvada, kad ši pajėgumų viršutinė riba neturėjo jokio esminio teigiamo poveikio. Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį ir tai, kad trūksta tikslių duomenų apie daugelį giliavandenių žuvų žvejybos rajonų, norint valdyti šiuos rajonus nepakanka tik riboti pastangas; [4 pakeit.]

(4)  siekiant išlaikyti iki šiol pasiektus būtinus reikalingai sumažintus giliavandenių žuvų žvejybos pastangų sumažinimus pajėgumus, tikslinga numatyti, kad šiai žvejybai būtų privalomi žvejybos leidimai, kuriais apribojami laivų, turinčių teisę iškrauti giliavandenes žuvis, pajėgumai. Kad valdymo priemonės būtų sutelktos į laivynus, kurie daugiausia užsiima giliavandenių žuvų žvejyba, žvejybos leidimai turėtų būti išduodami pagal tai, ar šios žuvys sužvejojamos to tikslingai siekiant, ar tik kaip priegauda. Tačiau reikėtų atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. .../2013(5) nustatytą prievolę iškrauti visą laimikį, kad iš laivų, kuriais sugaunamas mažas giliavandenių žuvų kiekis ir kuriems šiuo metu nereikia gauti giliavandenių žuvų žvejybos leidimų, nebūtų visiškai atimta galimybė tęsti tradicinės žvejybos veiklos; [5 pakeit.]

(5)  žvejybos leidimų, kuriais suteikiama teisė sužvejoti giliavandenes žuvis, turėtojai turėtų dalyvauti bendradarbiauti vykdant mokslinių tyrimų veikloje veiklą, kuria siekiama pagerinti giliavandenių žuvų išteklių vertinimo ir giliavandenių ekosistemų būklės vertinimo mokslinių tyrimų galimybes; [6 pakeit.]

(6)  tikslingai žvejodami kitų rūšių žuvis, tuose kontinentinio šlaito rajonuose, kuriuose leidžiama žvejoti ir giliavandenes žuvis, laivų savininkai turėtų turėti žvejybos leidimą, kuriuo leidžiama giliavandenių žuvų priegauda;

(7)  giliavandenių žuvų žvejyba dugniniais tralais, palyginti su kitais įvairiais naudojamais žvejybos įrankiais, kelia didžiausią grėsmę pažeidžiamoms jūros jūrų ekosistemoms ir pranešama, kad šiais įrankiais sužvejojamas didžiausias nepageidaujamų giliavandenių žuvų kiekis. Todėl tikslinė giliavandenių žuvų žvejyba dugniniais tralais turėtų būti visam laikui uždrausta; [7 pakeit.]

(8)  dugninių statomųjų žiauninių tinklų naudojimas giliavandenių žuvų žvejybai šiuo metu yra ribojamas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1288/2009 dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių nustatymo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui(6). atsižvelgiant į didelį nepageidaujamų žuvų kiekį, kuris buvo sužvejojamas, kai šie įrankiai buvo netausiai naudojami giliuosiuose vandenyse, ir į ekologinę pamestų arba paliktų įrankių žalą, tikslinė giliavandenių žuvų žvejyba šiais įrankiais taip pat turėtų būti visam laikui uždrausta; [8 pakeit.]

(9)  tačiau, kad žvejai turėtų žvejams reikia pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų, o dabartiniai žvejybos dugniniais tralais ir dugniniais statomaisiais žiauniniais tinklais leidimai turėtų ir toliau galioti nustatytą laikotarpį, taip siekiant kuo labiau sumažinti neigiamas pasekmes laivams, vykdantiems šią žvejybos veiklą; [9 pakeit.]

(10)  be to, laivai, kurie turi kuriuose norima pakeisti įrankį, kad galėtų išlikti žvejybos sektoriuje, turėtų turėti teisę gauti finansinę pagalbą iš Europos žuvininkystės fondo su sąlyga, kad, jei naujas įrankis padės sumažinti sumažins žvejybos poveikį neverslinėms žuvų rūšims ir kad jei įnašas į tokias priemones leidžiamas pagal nacionalinę veiklos programą; [10 pakeit.]

(11)  laivai, tikslingai žvejojantys giliavandenes žuvis kitais dugniniais žvejybos įrankiais, neturėtų viršyti jų leidimuose pagal žvejybos leidimus konkrečiai numatytų veiklos Sąjungos vandenyse ribų, nebent įvertinama pagal 2008 m. FAO tarptautines giliavandenių žuvų žvejybos atviroje jūroje valdymo gaires (toliau – 2008 m. FAO gairės) atlikus vertinimą paaiškėjo, kad veiklos išplėtimas nesukeltų didelės grėsmės dėl neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūros jūrų ekosistemoms grėsmės; [11 pakeit.]

(12)  mokslinėse rekomendacijose dėl jūrų gelmėse aptinkamų tam tikrų žuvų išteklių pažymima, kad tų išteklių naudojimas juos ypač pažeidžia. ir kad Šių išteklių žvejyba turėtų būti ribojama arba mažinama kaip prevencinė priemonė. Giliavandenių žuvų išteklių, jos tikslas turėtų būti pasiekti didesnį žuvų išteklių populiacijų lygmenį, nei reikia siekiant sugauti didžiausią galimą tausios žvejybos galimybės neturėtų viršyti lygio, kuris yra mokslininkų rekomenduojamas kaip prevencinis laimikį. Jei dėl informacijos apie išteklius arba rūšis trūkumo mokslinė rekomendacija nepateikiama, žvejybos galimybių iš viso neturėtų būti skiriama. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos duomenimis per pastaruosius trejus metus stabilizavosi kai kurių didelės komercinės svarbos giliavandenių žuvų, pvz., bukasnukių ilgauodegių grenadierių (lot. coryphaenoides rupestris), melsvųjų molvų (lot. molva dypterigia) ir juodųjų kalavijų (lot. aphanopus carbo), ištekliai; [12 pakeit.]

(13)  mokslinėse rekomendacijose dar nurodoma dėl to, kad žvejybos pastangų ribojimas yra tinkama priemonė nustatant trūksta tikslių duomenų apie daugelį giliavandenių žuvų žvejybos galimybes. Atsižvelgiant į didelę giliavandenių žuvų žvejybos įrankių ir žvejybos modelių įvairovę ir būtinybę nustatyti papildomąsias priemones, kuriomis būtų individualiai sprendžiamos aplinkosauginės žvejybos problemos, sužvejojamų žuvų kiekio rajonų, ir dėl daugelio jų mišraus pobūdžio būtina įgyvendinti papildomas valdymo priemones. Jei reikia, leistino sugauti laimikio apribojimus pakeisti žvejybos pastangų reikėtų derinti su pastangų apribojimais turėtų būti galima tik tais atvejais, kai užtikrinama, kad pastarieji pritaikyti konkrečiai žvejybai. Reikia nustatyti tokį abiejų apribojimų lygį, kad būtų sumažintas poveikis netikslinėms rūšims ir pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms bei išvengta tokio poveikio; [13 pakeit.]

(14)  siekiant užtikrinti pritaikytą konkrečios žvejybos valdymą, atitinkamas valstybes nares reikėtų įgalioti imtis papildomųjų išsaugojimo priemonių ir kasmet įvertinti pastangų lygio atitiktį mokslinėms tausaus naudojimo rekomendacijoms. Dabartiniai bendri žvejybos pastangų apribojimai, priimti Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC), taip pat turėtų būti pakeisti regioniniu lygmeniu pritaikytais pastangų apribojimais;

(15)  kadangi biologinę informaciją geriausia rinkti taikant vienodus duomenų rinkimo standartus, tikslinga giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos duomenų rinkimą integruoti į bendrą mokslinių duomenų rinkimo sistemą ir kartu užtikrinti papildomos informacijos, būtinos žvejybos dinamikai suprasti, tiekimą. Supaprastinamo sumetimais, pastangų deklaravimas pagal rūšis turėtų būti panaikintas ir pakeistas periodiškai iš valstybių narių pareikalaujamų mokslinių duomenų, į kuriuos įtraukti ir giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos duomenys, analize. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi duomenų rinkimo ir perdavimo prievolių, ypač tų, kurios susiję su pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsauga; [14 pakeit.]

(15a)  daugybė rūšių žuvų, įskaitant pažeidžiamų rūšių giliavandenius ryklius, sugaunama giliavandenių žuvų žvejybos rajonuose. Reikia užtikrinti, kad prievolė iškrauti visą giliavandenių žuvų žvejybos rajonuose sugautą laimikį būtų taikoma rūšims, kurioms netaikomi leistino sugauti žuvų kiekio apribojimai, ir kad šiai žvejybos veiklai nebūtų taikomos de minimis nuostatos. Visapusiškai įgyvendinus prievolę iškrauti laimikį būtų galima labai padėti gauti trūkstamus duomenis apie šiuos žvejybos rajonus ir geriau suprasti, kokį poveikį ši žvejybos veikla daro įvairioms gaudomoms rūšims; [15 pakeit.]

(16)  Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009(7), nustatomi kontrolės ir vykdymo užtikrinimo reikalavimai dėl daugiamečių planų. Giliavandenių žuvų rūšims, kurios dėl jų pobūdžio yra pažeidžiamos žvejybos, turėtų būti taikomos lygiavertės kontrolės priemonės kaip ir kitoms saugomoms rūšims, dėl kurių yra priimti daugiamečiai valdymo planai;

(17)  žvejybos leidimų, kuriais leidžiama sužvejoti giliavandenes žuvis, turėtojai turėtų prarasti šiais leidimais suteikiamą teisę sužvejoti giliavandenes žuvis, jei jie nepaiso atitinkamų išsaugojimo priemonių;

(18)  Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose buvo patvirtinta Tarybos sprendimu 81/608/EEB(8) ir įsigaliojo 1982 m. kovo 17 d. Toje konvencijoje numatyta tinkama daugiašalio bendradarbiavimo struktūra, skirta racionaliam žuvininkystės išteklių išsaugojimui ir valdymui užtikrinti šiaurės rytų Atlanto tarptautiniuose vandenyse. NEAFC priimtos valdymo priemones sudaro ir techninės NEAFC reguliuojamų žuvų rūšių išsaugojimo bei valdymo ir pažeidžiamų jūros buveinių apsaugos priemonės, įskaitant prevencines priemones;

(19)  Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos metinius pastangų apribojimus papildančios priemonės, jei jų nepriima valstybės narės arba jei jų priimtos priemonės laikomos nesuderinamomis su šio reglamento tikslais ar nepakankamai veiksmingomis įgyvendinant šiame reglamente nurodytus siekius;

(20)  Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kurie gali būti būtini iš dalies keičiant arba papildant neesminius šio reglamento elementus tais atvejais, kai valstybės narės nepriima papildomųjų priemonių, susijusių su metiniais žvejybos pastangų apribojimais, kuriais pakeičiami sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, arba tokių priemonių nepakanka;

(21)  todėl būtina nustatyti naujas taisykles giliavandenių žuvų išteklių žvejybai šiaurės rytų Atlante reguliuoti ir panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 2347/2002;

(22)  Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslai

Šio reglamento tikslai yra:

a)  užtikrinti tausų giliavandenių žuvų valdymą ir naudojimą ir kartu kuo labiau sumažinti giliavandenių žuvų žvejybos veiklos poveikį jūros aplinkai; [16 pakeit.]

aa)  užtikrinti, kad nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, ir užtikrinti ilgalaikį giliavandenių žuvų išteklių išsaugojimą; [17 pakeit.]

b)  a punkte nurodytais tikslais pagerinti mokslines žinias apie giliavandenes žuvis ir jų buveines;

ba)  sumažinti priegaudą ir, kai įmanoma, jos išvengti; [18 pakeit.]

c)  įgyvendinti Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (angl. NEAFC) rekomenduotas technines žvejybos valdymo priemones;

ca)  žuvininkystės valdymo srityje taikyti atsargumo ir ekosistemos principus ir užtikrinti, kad Sąjungos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti tausų giliavandenių žuvų išteklių valdymą, atitiktų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtas rezoliucijas, visų pirma rezoliucijas 61/105 ir 64/72; [19 pakeit.]

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas žvejybos veiklai arba numatytai žvejybos veiklai šiuose vandenyse:

a)  Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (angl. ICES) II–XI parajonių ir Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (angl. CECAF) 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajonų Sąjungos vandenyse, įskaitant atvejus, kai žvejybos veiklą vykdo arba numato vykdyti žvejybos laivai, plaukiojantys su trečiųjų šalių vėliava ir registruoti trečiosiose šalyse; [20 pakeit.]

b)  CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajonų tarptautiniuose vandenyse ir

c)  NEAFC reguliuojamame rajone.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.  Šiame reglamente vartojami Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 (ES) Nr. .../2013 [dėl bendros žuvininkystės politikos] 4 straipsnyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 734/2008(9) 2 straipsnyje nustatyti terminai. [21 pakeit.]

2.  Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  ICES rajonai – rajonai, parajoniai, zonos ir pazonės, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 218/2009(10); [22 pakeit.]

b)  CECAF rajonai – rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2009(11);

c)  NEAFC reguliuojamas rajonas – vandenys, kuriems taikoma Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose ir kurie nepriklauso tos konvencijos susitariančiųjų šalių žvejybos jurisdikcijai;

d)  giliavandenės žuvys – I priede išvardytų rūšių žuvys;

e)  pažeidžiamiausių rūšių žuvys – giliavandenės žuvys, nurodytos I priede pateiktos lentelės trečiame stulpelyje „Labiausiai pažeidžiamos (x)“;

f)  specializacija – tam tikrų žuvų rūšių tikslinės žvejybos su tam tikra įranga tam tikrame rajone veikla;

g)  giliavandenių žuvų žvejybos specializacija – tikslinės giliavandenių žuvų žvejybos pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje pateiktus nurodymus specializacija;

h)  žuvininkystės stebėsenos centras – vėliavos valstybės narės įsteigtas operatyvusis centras, turintis kompiuterių aparatinę ir programinę įrangą, kuria galima automatiškai gauti, tvarkyti ir elektroninėmis priemonėmis perduoti duomenis;

i)  mokslinė patariamoji įstaiga – tarptautinė žuvininkystės srities mokslinė įstaiga, kuri gali teikti tarptautinius standartus atitinkančias tyrimais grindžiamas mokslines rekomendacijas;

ia)  tausus naudojimas – žuvų išteklių arba išteklių grupės naudojimas tokiu būdu, kurį taikant atkuriamas ir išlaikomas didesnis žuvų išteklių populiacijos lygmuo, nei reikia siekiant sugauti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir kuris nedaro neigiamo poveikio jūrų ekosistemoms.[24 pakeit.]

j)  didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis – didžiausias žuvų kiekis, kurį iš žuvų išteklių galima žvejoti neribotą laiką. [25 pakeit.]

3a straipsnis

Skaidrumas, visuomenės dalyvavimas ir teisė kreiptis į teismą

1.  Įgyvendinant šį reglamentą taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB(12), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001(13) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1367/2006(14) nuostatos dėl galimybės susipažinti su informacija apie aplinką.

2.  Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad visos pagal šį reglamentą duomenų tvarkymo operacijos ir sprendimų priėmimo procedūros būtų atliekamos visiškai laikantis Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija, kuri Sąjungos vardu patvirtinta Tarybos sprendimu 2005/370/EB(15)). [26 pakeit.]

3b straipsnis

Giliavandenių žuvų rūšių nustatymas ir pažeidžiamiausios rūšys

1.  Komisija iki ...(16) ir vėliau kas dvejus metus peržiūri I priede išvardytų giliavandenių žuvų rūšių sąrašą, kartu nurodydama pažeidžiamiausias žuvų rūšis.

2.  Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priede išvardytų giliavandenių žuvų rūšių sąrašas, nurodant pažeidžiamiausias žuvų rūšis, taip pat įtraukti naujausią iš valstybių narių, mokslinės patariamosios įstaigos ir kitų susijusių informacijos šaltinių, įskaitant Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (angl. IUCN) raudonąjį sąrašą, gautą mokslinę informaciją. Priimdama tokius deleguotuosius aktus Komisija visų pirma atsižvelgia į IUCN raudonojo sąrašo kriterijus, rūšių retumą, jų pažeidžiamumą dėl naudojimo ir į tai, ar mokslinė patariamoji įstaiga rekomendavo nustatyti nulinį priegaudos dydį. [27 pakeit.]

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS LEIDIMAI

4 straipsnis

Žvejybos leidimų tipai

1.  Sąjungos Žvejybos laivais vykdant tikslinės giliavandenių žuvų žvejybos veiklą yra privalomas vėliavos valstybės narės išduotas žvejybos leidimas, kuriame giliavandenių žuvų rūšys nurodomos kaip tikslinės rūšys. [28 pakeit.]

2.  Taikant 1 dalį, laikoma, kad tikslinė giliavandenių žuvų žvejybos veikla vykdoma, jei:

a)  laivo žvejybos kalendoriuje giliavandenių žuvų rūšys nurodytos kaip tikslinės rūšys arba

b)  laive yra laikomas arba žvejybos veiklos rajone yra naudojamas žvejybos įrankis, skirtas tik giliavandenėms žuvims sužvejoti, arba

c)  laivo kapitono žvejybos žurnale registruojama sužvejotų I priede išvardytų giliavandenių žuvų, sužvejotų į šio reglamento taikymo sritį įtrauktuose vandenyse, procentinė dalis sudaro 10 procentų bendro visų tą žvejybos dieną sužvejotų žuvų svorio atitinka vieną iš šių ribų arba yra už jas didesnė.:

–  15 proc. bendro visų tą žvejybos dieną sužvejotų žuvų svorio arba

–  8 proc. bendro visų tą žvejybos dieną sužvejotų žuvų svorio;

ribą pasirenka laivo kapitonas arba [29 pakeit.]

ca)  laivas naudoja dugninius žvejybos įrankius 600 metrų ar didesniame gylyje. [30 pakeit.]

2a.  Apskaičiuojant 2 dalies c punkte nurodytas procentines dalis į I priede išvardytas rūšis, kurioms atidedamas nuostatų taikymas, kaip nurodyta I priedo ketvirtame stulpelyje, atsižvelgiama tik nuo ....(17). [31 pakeit.]

3.  Kai Sąjungos žvejybos laivais veikla nesiekiama vykdyti tikslinės giliavandenių žuvų žvejybos, tačiau kurią vykdant giliavandenės žuvys sužvejojamos kaip priegauda, būtina turėti žvejybos leidimą, kuriame giliavandenės žuvys nurodomos kaip priegauda. [32 pakeit.]

4.  Atitinkamai 1 ir 3 dalyse nurodytų dviejų tipų žvejybos leidimai yra aiškiai atskiriami vienas nuo kito Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 116 straipsnyje nurodytoje elektroninėje duomenų bazėje.

5.  Neatsižvelgiant į Nepaisant 1 ir 3 dalių nuostatas, žvejybos laivams, neturintiems žvejybos leidimo, gali būti leidžiama sužvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti bet kokį giliavandenių žuvų kiekį, jeigu tas kiekis neviršija 100 kg bet kokio giliavandenių žuvų, sužvejotų per vieną žvejybos reisą, derinio ribos. Išsamūs duomenys apie visą tokį laimikį (paliekamą arba išmetamą į jūrą), įskaitant rūšinę sudėtį, svorį ir dydžius, registruojami laivo žvejybos žurnale ir pranešami kompetentingoms institucijoms. [33 pakeit.]

5 straipsnis

Pajėgumų valdymas

1.  Bendri visų žvejybos laivų, turinčių valstybės narės išduotus išduotą žvejybos leidimus, kuriais leidimą, kuriuo leidžiama kaip tikslines rūšis arba priegaudą sužvejoti giliavandenes žuvis, žvejybos pajėgumų, matuojamų bendra talpa ir kilovatais, suma pajėgumai niekada neviršija tos valstybės narės laivų, kurie kuriais nors iš dvejų kalendorinių metų, ėjusių prieš įsigaliojant šiam reglamentui, 2009–2011 m. iškrovė 10 t arba daugiau giliavandenių žuvų (imami tie metai, kuriais šis skaičius buvo didesnis), žvejybos pajėgumų sumos. [34 pakeit.]

1a.  Siekdamos 1 dalyje nurodyto tikslo, valstybės narės kasmet atlieka pajėgumų vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. .../2013 [dėl bendros žuvininkystės politikos] 22 straipsnį. Parengtoje ataskaitoje, kaip nurodyta to straipsnio 2 dalyje, siekiama nustatyti perteklinius struktūrinius pajėgumus kiekviename segmente ir apskaičiuojamas kiekvieno segmento pelningumas ilgalaikiu laikotarpiu. Tokios ataskaitos skelbiamos viešai. [35 pakeit.]

1b.  Tais atvejais, kai atlikus 1a straipsnyje nurodytą pajėgumų vertinimą nustatyta, kad giliavandenių žuvų išteklių mirtingumas dėl žvejybos viršija rekomenduojamą lygį, atitinkama valstybė narė parengia ir į ataskaitą įtraukia susijusiam laivyno segmentui skirtą veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad atitinkamų išteklių mirtingumo dėl žvejybos lygis būtų suderinamas su 10 straipsnyje nurodytais tikslais. [36 pakeit.]

1c.  Šiame straipsnyje nurodyti pajėgumų vertinimas ir veiksmų planai skelbiami viešai. [37 pakeit.]

1d.  Tais atvejais, kai valstybės narės keitėsi giliavandenių žuvų žvejybos galimybėmis, žvejybos pajėgumai, priklausantys galimybėmis, kuriomis keistasi, siekiant nustatyti bendrus žvejybos pajėgumus pagal 1 dalį, priskiriami duodančiajai valstybei narei. [38 pakeit.]

1e.  Nepaisant 1 dalies, regionų laivynams, veiklą vykdantiems atokiausiuose regionuose, kur nėra žemyninio šelfo ir beveik jokių alternatyvių giliavandenių žuvų išteklių, leidžiama turėti bendrus giliavandenių žuvų žvejybos pajėgumus, kurie niekada neviršija kiekviename atokiausiame regione veiklą vykdančio laivyno bendrų žvejybos pajėgumų. [39 pakeit.]

6 straipsnis

Bendrieji žvejybos leidimų paraiškų reikalavimai

1.  Prie kiekvieno žvejybos leidimo, kuriuo leidžiama kaip tikslines rūšis arba priegaudą sužvejoti giliavandenes žuvis, išdavimo ir metinio pratęsimo paraiškų pridedamas rajono, kuriame numatoma vykdyti žvejybos veiklą, kartu nurodant visus įtrauktus ICES ir CECAF parajonius, zonas ir pazones, žvejybos įrankių tipo ir skaičiaus, gylio, kuriame įrankiai bus naudojami bus vykdoma veikla, intervalo ir atskirų tikslinių rūšių aprašymas, taip pat planuojamas žvejybos veiklos intensyvumas ir trukmė. Ši informacija skelbiama viešai. [40 pakeit.]

1a.  Kartu su kiekviena žvejybos leidimo išdavimo paraiška pateikiamas įrašas apie atitinkamų žvejybos laivų rajone, kuriame prašoma išduoti leidimą žvejoti, 2009–2011 m. sužvejotą giliavandenių žuvų laimikį. [41 pakeit.]

6a straipsnis

Specialieji reikalavimai, taikomi pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugai

1.  Siekdamos nustatyti, kur esama pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba gali tokių atsirasti, valstybės narės naudojasi patikimiausia turima moksline ir technine informacija, įskaitant biogeografinę informaciją. Be to, mokslinė patariamoji įstaiga kasmet atlieka vertinimą, siekdama nustatyti, kur esama pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba gali tokių atsirasti.

2.  Jei remiantis 1 dalyje nurodyta informacija nustatomi rajonai, kuriuose esama pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba gali tokių atsirasti, valstybės narės ir mokslinė patariamoji įstaiga apie tai laiku informuoja Komisiją.

3.  Komisija, remdamasi patikimiausia turima moksline ir technine informacija ir valstybių narių bei mokslinės patariamosios įstaigos atliktu vertinimu ir priimtomis išvadomis, iki ...(18) nustato rajonų, kuriuose esama pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba gali tokių atsirasti, sąrašą. Komisija, remdamasi mokslinės patariamosios įstaigos konsultacijomis, kasmet peržiūri šį sąrašą.

4.  Žvejyba naudojant dugninius žvejybos įrankius rajonuose, kurie nustatyti pagal 3 dalį, draudžiama.

5.  4 dalyje nurodyti draudimai žvejoti taikomi visiems Sąjungos laivams, kai žvejybos veiklą vykdyti uždraudžiama atviroje jūroje , ir visiems laivams, kai žvejybos veiklą vykdyti uždraudžiama Sąjungos vandenyse.

6.  Nukrypstant nuo 4 dalies, jei Komisija, remdamasi poveikio vertinimu ir pasikonsultavusi su moksline patariamąja įstaiga, nusprendžia, kad yra pakankamai įrodymų, jog 3 dalyje nurodytame sąraše įvardytame konkrečiame rajone nėra pažeidžiamų jūrų ekosistemų, arba kad buvo priimtos tinkamos išsaugojimo ir valdymo priemonės, kuriomis užtikrinama didelio neigiamo poveikio tame rajone esančioms pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms prevencija, ji gali vėl leisti tame rajone vykdyti žvejybą naudojant dugninius žvejybos įrankius.

7.  Tais atvejais, kai vykdydamas žvejybos operacijas žvejybos laivas pastebi įrodymų apie pažeidžiamas jūrų ekosistemas, jis nedelsdamas nutraukia žvejybą atitinkamame rajone. Laivas operacijas atnaujina tik atplaukęs į kitą rajoną, esantį ne arčiau kaip penkios jūrmylės nuo rajono, kuriame pastebėta pažeidžiama ekosistema.

8.  Žvejybos laivas nedelsdamas praneša apie kiekvieną pastebėtą pažeidžiamą jūrų ekosistemą kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, kurios savo ruožtu nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

9.  Draudžiama vykdyti žvejybą 4 ir 7 dalyse nurodytuose rajonuose iki tol, kol mokslinė patariamoji įstaiga atlieka rajono vertinimą ir padaro išvadas, kad ten nėra pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba kad buvo priimtos tinkamos išsaugojimo ir valdymo priemonės, kuriomis užtikrinama didelio neigiamo poveikio tame rajone esančioms pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms prevencija, tada Komisija gali vėl leisti tame rajone vykdyti žvejybą. [42 pakeit.]

7 straipsnis

Specialieji reikalavimai, taikomi žvejybos leidimų, kuriais leidžiama naudoti dugninius žvejybos įrankius tikslinės giliavandenių žuvų žvejybos veiklai, paraiškų teikimui ir tų leidimų išdavimui

1.  Be 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prie kiekvienos tikslinės giliavandenių žuvų paraiškos išduoti žvejybos leidimo leidimą, kuris numatytas 4 straipsnio 1 dalyje išduodamas pagal 4 straipsnį ir kuriuo leidžiama naudoti dugninius žvejybos įrankius 2 straipsnio a punkte nurodytuose Sąjungos vandenyse arba 2 straipsnio b ir c punktuose nurodytuose tarptautiniuose vandenyse, paraiškos pridedamas viešai skelbiamas išsamus žvejybos planas, kuriame nurodoma: [43 pakeit.]

a)  vietos, kuriose ketinama vykdyti tikslinės giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veiklą. Vieta (-os), kurios apibrėžiamos koordinatėmis pagal 1984 m. pasaulinę geodezijos geodezinę sistemą, be to, nurodomi visi įtraukti ICES ir CECAF parajoniai, zonos ir pazonės; [44 pakeit.]

b)  vietos, kuriose pastaruosius trejus ištisus kalendorinius metus 2009–2011 m. buvo vykdoma giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veikla (jei tokių vietų yra), kurios apibrėžiamos. Ši (šios) vieta (-os) apibrėžiama (-os) koordinatėmis pagal 1984 m. pasaulinę geodezijos geodezinę sistemą; žvejybos veiklos vieta koordinatėmis apibrėžiama kuo tiksliau, be to, nurodomi visi įtraukti ICES ir CECAF parajoniai, zonos ir pazonės; [45 pakeit.]

ba)   žvejybos įrankių tipai ir gylis, kuriame šie įrankiai bus naudojami, tikslinės žvejojamos rūšys ir techninių priemonių, kurias reikia nustatyti, sąrašas, pagal žvejybos valdymo technines priemones, kurias rekomenduoja NEAFC, ir priemones pagal Reglamentą (EB) Nr. 734/2008, taip pat jūros dugno batimetrinis planas numatytame žvejybos plote, jei ši informacija dar nepateikta atitinkamos vėliavos valstybės kompetentingoms institucijoms. [46 pakeit.]

1a.  Prieš išduodama leidimą valstybė narė, naudodamasi tokių laivų LSS įrašais, patikrina, ar pagal 1 dalies b punktą pateikta informacija yra tiksli. Jei pagal 1 dalies b punktą pateikta informacija neatitinka LSS įrašų, leidimas neišduodamas. [47 pakeit.]

1b.  Žvejybos veikla, kuriai išduotas leidimas, ribojama esamais žvejybos rajonais, nustatytais pagal 1 dalies b punktą. [48 pakeit.]

1c.  Bet kokį pakeistą žvejybos planą turi įvertinti vėliavos valstybė narė. Vėliavos valstybė narė priima pakeistą žvejybos planą, jei pagal jį žvejybos operacijų neleidžiama vykdyti rajonuose, kuriuose yra pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba gali tokių atsirasti. [49 pakeit.]

1d.  Jei nesilaikoma žvejybos plano, vėliavos valstybė narė panaikina atitinkamam žvejybos laivui išduotą žvejybos leidimą. [50 pakeit.]

1e.  Nedidelio masto žvejyba užsiimantiems laivams, kurie dėl techninių aspektų, pvz., naudojamo įrankio tipo arba laivo pajėgumų, per vieną žvejybos reisą neturi pajėgumų sužvejoti daugiau kaip 100 kg giliavandenių žuvų, taikoma prievolės pateikti žvejybos planą išimtis. [51 pakeit.]

1f.  Paraiškoms dėl giliavandenių žuvų žvejybos leidimų atnaujinimo galima taikyti prievolės pateikti išsamų žvejybos planą taikymo išimtį, nebent planuojama keisti atitinkamo laivo žvejybos operacijas; tokiu atveju pateikiamas peržiūrėtas planas. [52 pakeit.]

2.  Žvejybos leidimuose, išduotuose pagal paraiškas, pateiktas pagal 1 dalį, nurodomas naudotinas dugninis žvejybos įrankis ir nustatomas leidžiamos vykdyti žvejybos rajonas, kurio ribos aprėpia rajoną, kuriame dubliuojasi numatoma žvejybos veikla, nustatyta 1 dalies a punkte, ir jau vykdoma žvejybos veikla, nustatyta 1 dalies b punkte. Tačiau išplėsti numatomos žvejybos veiklos vykdymo rajoną už rajono, kuriame jau vykdoma žvejybos veikla, ribų galima tik tuomet, jei valstybė narė, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, įvertino ir dokumentais patvirtino, kad toks išplėtimas neturės didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūros ekosistemoms. Nedarant poveikio 1 daliai, norint vykdyti žvejybą naudojant dugninius žvejybos įrankius vandenyse, kur giliavandenių žuvų žvejyba nebuvo vykdoma 2009–2011 m., kaip nurodyta 1 dalies b punkte, reikia gauti 4 straipsnyje nurodytą žvejybos leidimą. Žvejybos leidimas neišduodamas, išskyrus atvejus, kai valstybė narė, remdamasi patikimiausiais turimais moksliniais duomenimis ir rekomendacijomis, įvertino ir dokumentuose užfiksavo, kad atitinkama žvejybos veikla neturės didelio neigiamo poveikio jūrų ekosistemai. Šis viešai skelbiamas vertinimas atliekamas pagal šio reglamento nuostatas ir 2008 m. FAO gaires. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare ir mokslo patariamąja įstaiga, peržiūri šį įvertinimą, siekdama užtikrinti, kad būtų nustatyti visi rajonai, kuriuose esama arba gali būti pažeidžiamų jūrų ekosistemų, ir kad siūlomų poveikio mažinimo ir valdymo priemonių pakaktų tam, kad būtų išvengta didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms. [53 pakeit.]

2a.  Iki …(19) neišduodami ir neatnaujinami jokie žvejybos leidimai, kuriais leidžiama tikslinė giliavandenių žuvų žvejyba, įskaitant leidimus žvejoti 1 dalies b punkte nurodytuose rajonuose, išskyrus atvejus, kai valstybė narė, remdamasi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įvertino ir dokumentuose užfiksavo, kad atitinkama žvejybos veikla neturėtų didelio neigiamo poveikio jūrų ekosistemai. Tas viešai skelbiamas vertinimas atliekamas pagal 2008 m. gaires ir IIa priede nurodytas sąlygas. [54 pakeit.]

2b.  Atlikdamos savo poveikio vertinimus, valstybės narės taiko atsargumo principą. Dugninius žvejybos įrankius draudžiama naudoti rajonuose, dėl kurių poveikio vertinimas neatliktas arba toks vertinimas atliktas nesilaikant 2008 m. FAO gairių. [55 pakeit.]

2c.  Pagal 4 straipsnį neišduodami jokie žvejybos leidimai žvejoti rajonuose, kuriuose esama arba gali būti pažeidžiamų jūrų ekosistemų, nebent Komisija, pasikonsultavusi su moksline patariamąja įstaiga, nustato, kad esama pakankamų įrodymų, jog buvo imtasi tinkamų išsaugojimo ir valdymo priemonių, padedančių užtikrinti didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms prevenciją. [56 pakeit.]

2d.  Naujus poveikio vertinimus reikia atlikti tada, kai labai pakeičiami žvejybos naudojant dugninius žvejybos įrankius būdai ar taikomos technologijos arba esama naujos mokslinės informacijos, rodančios, kad tame rajone yra pažeidžiamų jūrų ekosistemų. [57 pakeit.]

2e.  Be to, ko reikalaujama pagal 6 straipsnį, taip pat reikia pranešti išsamius duomenis apie visą sužvejotą giliavandenių žuvų laimikį (paliekamą arba išmetamą į jūrą), įskaitant informaciją apie rūšinę sudėtį, svorį ir dydžius. [58 pakeit.]

8 straipsnis

Laivų dalyvavimas giliavandenių žuvų žvejybos duomenų rinkimo veikloje

Valstybės narės įgyvendina priemones, siekdamos užtikrinti, kad visi giliavandenes žuvis sužvejojantys laivai, nepaisant to, ar jie žvejybą vykdo pagal 4 straipsnį išduotą žvejybos leidimą, registruoja visus pagautus tokių giliavandenių žuvų kiekius ir šiuos duomenis perduoda atitinkamai kompetentingai institucijai. [59 pakeit.]

Valstybės narės į visus giliavandenių žuvų žvejybos leidimus, išduotus pagal 4 straipsnį, įtraukia būtinas sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad atitinkamas laivas bendradarbiaudamas su atitinkama moksline įstaiga dalyvautų kokioje nors duomenų rinkimo programoje, apimančioje žvejybos veiklą, kuriai leidimai yra suteikti.

Valstybės narės įdiegia reikalingas sistemas, padedančias užtikrinti, kad, kai tik įmanoma, surinkti duomenys būtų perduodami atitinkamoms kompetentingoms institucijoms iš karto, kai tik jie parengiami, ir taip būtų sumažinta pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms kylanti rizika, kuo labiau sumažinta priegauda ir sudarytos sąlygos geriau valdyti žvejybą taikant stebėsenos realiuoju laiku priemones. [60 pakeit.]

Atitinkami duomenys, kurie turi būti registruojami ir perduodami pagal šį straipsnį, apima bent jau informaciją apie visų sužvejotų giliavandenių žuvų svorį ir rūšinę sudėtį. [61 pakeit.]

9 straipsnis

Laivų, žvejybai naudojančių dugninius tralus arba dugninius statomuosius žiauninius tinklus, turimų giliavandenių žuvų žvejybos leidimų galiojimo pabaiga

Laivams, kurie tikslinei giliavandenių žuvų žvejybai naudoja dugninius tralus arba dugninius statomuosius žiauninius tinklus, 4 straipsnio 1 dalyje numatyti žvejybos leidimai baigia galioti praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo. Po šio datos žvejybos leidimai, kuriais leidžiama tikslinė giliavandenių žuvų žvejyba šiais įrankiais, nebeišduodami ir nebeatnaujinami. Ne vėliau kaip ...(20) Komisija įvertina šio reglamento įgyvendinimą pagal 21 straipsnį. Įvertinamas visų žvejybos įrankių, kuriais vykdyta tikslinė giliavandenių žuvų žvejyba, naudojimas ir ypatingas dėmesys skiriamas poveikiui pažeidžiamiausių rūšių žuvims ir pažeidžiamiausioms jūrų ekosistemoms. Jei iš vertinimo matyti, kad I priede išvardytų giliavandenių žuvų ištekliai, išskyrus I priede išvardytas rūšis, kurioms atidedamas 4 straipsnio 2 dalies c punkto taikymas, nebuvo žvejojami paisant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygio, kurį užtikrinus galima atkurti ir išlaikyti didesnį žuvų išteklių populiacijos lygmenį, nei reikia siekiant sugauti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir kad pažeidžiamos jūrų ekosistemos nėra apsaugotos nuo didelio neigiamo poveikio, tai Komisija ne vėliau kaip …(21)+ pateikia pasiūlymą dėl dalinio šio reglamento pakeitimo. Šio pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad 4 straipsnyje nurodyti žvejybos leidimai laivams, vykdantiems tikslinę giliavandenių žuvų žvejybą ir naudojantiems dugninius tralus arba dugninius statomuosius žiauninius tinklus, nustotų galioti ir nebūtų atnaujinami ir kad būtų taikomos visos būtinos priemonės, susijusios su dugniniais žvejybos įrankiais, įskaitant ilgąsias ūdas, siekiant garantuoti pažeidžiamiausių rūšių žuvų apsaugą.

III SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR PAPILDOMOSIOS PRIEMONĖS

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

10 straipsnis

Principai

1.  Nustatomos žvejybos galimybės, atitinkančios tokį atitinkamų giliavandenių žuvų išteklių naudojimo lygį, kuris yra suderinamas su didžiausiu galimu užtikrina, kad giliavandenių žuvų populiacija bus progresyviai atkuriama ir išlaikoma viršijant biomasės lygį, kurį užtikrinus būtų galima sugauti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikiu laimikį. Šis naudojimo lygis padeda užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų pasiekta arba išlaikyta gera jūrų ekosistemų aplinkos būklė, ir yra nustatomas remiantis patikimiausia turima moksline informacija. [63 pakeit.]

2.  Jei pagal patikimiausią mokslinę informaciją neįmanoma nustatyti, koks išteklių naudojimo lygis yra suderinamas su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu 1 dalimi, žvejybos galimybės nustatomos, kaip nurodyta toliau: [64 pakeit.]

a)  jei pagal patikimiausią turimą mokslinę informaciją nustatytas naudojimo lygis atitinka žuvininkystės valdymo atsargumo principą, atitinkamo žvejybos valdymo laikotarpio žvejybos galimybės negali būti didesnės nei tas lygis;

b)  jei pagal patikimiausią turimą mokslinę informaciją žuvininkystės valdymo atsargumo principą atitinkančio naudojimo lygio nustatyti neįmanoma, nes trūksta konkrečių išteklių arba konkrečios rūšies duomenų, tos tai atitinkamo žvejybos galimybių skirti iš viso negalima valdymo laikotarpio žvejybos galimybės negali būti nustatytos didesnės nei tas lygis, kurį ICES nustato ištekliams, apie kuriuos trūksta duomenų. [65 pakeit.]

2a.  Jei ICES negalėjo apibrėžti naudojimo lygių, kaip nurodyta 2 dalies a ar b punktuose, taip pat lygio ištekliams ar rūšims, apie kuriuos trūksta duomenų, tai nenustatoma jokių tos žvejybos galimybių. [66 pakeit.]

2b.  Nustatant giliavandenių žuvų žvejybos galimybes atsižvelgiama į tikėtiną laimikio šiuose žvejybos rajonuose sudėtį ir užtikrinamas ilgalaikis visų žvejojamų rūšių tvarumas. [67 pakeit.]

2c.  Nustatant valstybėms narėms žvejybos galimybes, kuriomis jos gali naudotis, laikomasi Reglamento (ES) Nr. .../2013 [dėl bendros žuvininkystės politikos] 17 straipsnyje nurodytų kriterijų. [68 pakeit.]

2d.  Valdymo priemonės, įskaitant nustatomas tikslinių rūšių žvejybos galimybes mišrios žvejybos rajonuose, žvejybos atskiruose rajonuose arba tam tikru sezonu draudimai ir selektyvesnės įrangos naudojimas numatomi ir nustatomi siekiant išvengti pažeidžiamiausių rūšių priegaudos ir ją kuo labiau sumažinti, taip pat užtikrinti ilgalaikį visų nuo neigiamo žvejybos poveikio nukentėjusių žuvų rūšių tvarumą. [69 pakeit.]

10a straipsnis

Išsaugojimo priemonės

1.  Žvejybos valdymo srityje valstybės narės taiko atsargumo ir į ekosistemą orientuotus principus ir priima priemones, kuriomis užtikrina ilgalaikį giliavandenių žuvų išteklių ir netikslinių rūšių išsaugojimą ir tvarų valdymą. Tomis priemonėmis siekiama atkurti išeikvotus išteklius, užkirsti kelią priegaudai, kuo labiau ją sumažinti ir, jei įmanoma, panaikinti, kad būtų apsaugoti neršto plotai ir užtikrinta tinkama pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsauga ir didelio neigiamo poveikio prevencija. Tokios priemonės gali apimti realiojo laiko, sezoninius arba nuolatinius draudimus vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą arba naudoti įrankius konkrečiuose rajonuose.

2.  Šis reglamentas padeda įgyvendinti Tarybos direktyvą 92/43/EEB(22) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB(23), taip pat ne vėliau kaip iki 2020 m. pasiekti ir išlaikyti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB(24), įskaitant visų pirma tai, kad visų sužvejotų rūšių ištekliai rodo sveiką išteklių pasiskirstymą populiacijoje pagal amžių ir dydį, taip pat 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9 ir 10 deskriptorius. [70 pakeit.]

10b straipsnis

Įpareigojimas užtikrinti, kad visas laimikis būtų iškraunamas

1.  Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. .../2013 [dėl bendros žuvininkystės politikos] 15 straipsnio, visas žuvų ir ne žuvų rūšių, nesvarbu, ar joms taikomi sužvejojamo laimikio apribojimai, laimikis, kurį sugavo žvejybos laivas, turintis leidimą žvejoti giliavandenių žuvų rūšis, suteiktą pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 arba 3 dalį, ištraukiamas ir laikomas laive, registruojamas laivo žurnale ir iškraunamas. Šiems laivams netaikomos de minimis nuostatos. [71 pakeit.]

2 skirsnis

Valdymas apribojant žvejybos pastangas pastangų apribojimai ir papildomosios priemonės [72 pakeit.]

11 straipsnis

Žvejybos galimybės, grindžiamos tik žvejybos pastangų apribojimu galimybių nustatymas [73 pakeit.]

1.  Laikydamasi Sutarties nuostatų, Taryba, užuot nustačiusi metines Giliavandenių žuvų žvejybos galimybes, grindžiamas tiek žvejybos pastangų apribojimu, tiek sužvejojamų žuvų kiekio apribojimu, gali nuspręsti apriboti tik konkrečios žvejybos pastangas galimybės grindžiamos bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu. [74 pakeit.]

1a.  Gali būti numatyti ne tik bendri leidžiami sužvejoti kiekiai, bet ir nustatyti žvejybos pastangų apribojimai. [75 pakeit.]

1b.  Nustatant žvejybos galimybes pagal 1 ir 1a dalis laikomasi Reglamento (ES) Nr. .../2013 [dėl bendros žuvininkystės politikos] 16 straipsnio 4 dalyje nurodytų kriterijų. [76 pakeit.]

2.  Taikant 1 1a dalį, kiekvienos giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos pastangų lygiai, kurie yra naudojami kaip pagal 10 straipsnyje nustatytus principus taikomų korekcijų atskaitos taškas, yra žvejybos pastangų lygiai, kurie remiantis moksline informacija yra laikomi suderinamais su kiekiais, per ankstesnius dvejus kalendorinius metus 2009–2011 m. sužvejotais vykdant atitinkamų giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veiklą.

Vertinant pirmoje pastraipoje nurodytus žvejybos pastangų lygius, į I priede išvardytas rūšis, kurioms atidedamas 4 straipsnio 2 dalies c punkto taikymas, kaip nurodyta I priedo ketvirtame stulpelyje, atsižvelgiama tik nuo ....(25). [77 pakeit.]

2a.  Nustatant giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos pastangų apribojimus atsižvelgiama į tikėtiną laimikio šiuose žvejybos rajonuose sudėtį ir jie nustatomi tokiu lygmeniu, kad būtų galima užtikrinti ilgalaikį visų žvejojamų rūšių tvarumą. [78 pakeit.]

3.  Nustatant žvejybos pastangų apribojimus pagal 1 ir 2 dalis, nurodoma:

a)  giliavandenių žuvų žvejybos specializacija, kuriai taikomi žvejybos pastangų apribojimai, susiję su reguliuojamu reguliuojamo žvejybos įrankiu įrankio tipu ir dydžiu, tikslinėmis rūšimis ir konkrečiais ištekliais, žvejybos gyliu ir ICES zonomis arba CECAF rajonais, kuriuose galima taikyti leidžiamas pastangas; taip pat [79 pakeit.]

b)  valdymo tikslais naudojamas žvejybos pastangos vienetas arba vienetų derinys; taip pat [80 pakeit.]

ba)  pastangų lygių stebėjimo ir pranešimų apie juos teikimo žvejybos valdymo laikotarpiu metodai ir protokolai. [81 pakeit.]

12 straipsnis

Papildomosios priemonės

1.  Jei pagal 11 straipsnio 1 dalį sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai buvo pakeisti metiniais žvejybos pastangų apribojimais, Valstybės narės išlaiko arba nustato šias su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomas papildomąsias priemones: [82 pakeit.]

a)  priemones, kuriomis siekiama išvengti laivų, kuriems taikomi pastangų apribojimai, bendrų sužvejojimo pajėgumų padidėjimo užkirsti kelią peržvejojimui ir pertekliniams žvejybos pajėgumams arba juos panaikinti; [83 pakeit.]

b)  priemones, kuriomis siekiama išvengti priegaudos, visų pirma labiausiai pažeidžiamų rūšių priegaudos padidėjimo ir ją kuo labiau sumažinti; taip pat [84 pakeit.]

c)  veiksmingos žuvų išmetimo į jūrą prevencijos sąlygas. Tomis sąlygomis siekiama, kad visų pirma būtų išvengta nepageidaujamų rūšių sužvejojimo ir reikalaujama, kad visos į laivą paimtos žuvys būtų iškrautos, nebent tai prieštarautų pagal bendrą žuvininkystės politiką galiojančioms taisyklėms arba būtų įrodyta didelė tikimybė, kad išmestos į jūrą žuvys ilgą laiką išliks gyvos; [85 pakeit.]

ca)  priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nereglamentuojamai ir nedeklaruojamai giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veiklai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. [86 pakeit.]

2.  Priemonės galioja tol, kol išlieka būtinybė užkirsti kelią 1 dalies a, b ir c punktuose 1 dalyje nurodytai rizikai arba tą riziką mažinti. [87 pakeit.]

2a.  Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie pagal 1 dalį priimtas priemones. [88 pakeit.]

3.  Kai valstybės narės priima papildomąsias priemones, Komisija iškart ir po to kiekvienais metais įvertina jų veiksmingumą. [89 pakeit.]

13 straipsnis

Komisijos priemonės, taikomos, kai valstybės narės nėra priėmusios papildomųjų priemonių arba kai šios nėra pakankamos

1.  Komisija įgaliojama pagal 20 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos metinius žvejybos pastangų apribojimus papildančios priemonės, nurodytos 12 straipsnio 1 dalies a, b arba c punktuose:

a)  jei atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip ...(26) Komisijai nepraneša apie jokias pagal 12 straipsnį priimtas priemones; [90 pakeit.]

b)  jei pagal 12 straipsnį priimtos priemonės baigia galioti, nors išlieka būtinybė užkirsti kelią 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytai rizikai arba tą riziką mažinti.]

2.  Komisija įgaliojama pagal 20 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos 12 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytos metinius žvejybos pastangų apribojimus papildančios priemonės, jei remiantis pagal 12 straipsnio 3 dalį atliktu įvertinimu laikoma, kad:

a)  valstybės narės priemonės nėra suderinamos su šio reglamento tikslais arba

b)  valstybės narės priemonės nepakankamos įgyvendinant 12 straipsnio 1 dalies a, b ir c punkte nustatytus siekius.

3.  Komisijos priimtomis papildomosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų įgyvendinti šame reglamente nustatyti tikslai ir siekiai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą bet kokios valstybės narės priimtos priemonės nustoja galioti.

13a straipsnis

Konkrečios Sąjungos lygmens priemonės

Siekiant užkirsti kelią priegaudai, visų pirma labiausiai pažeidžiamų rūšių žuvų priegaudai, ir ją kuo labiau sumažinti gali būti priimti sprendimai dėl įrankių pakeitimo arba realiuoju laiku nustatomų žvejybos draudimų rajonuose, kuriuose sužvejojami dideli priegaudos kiekiai. [91 pakeit.]

IV SKYRIUS

KONTROLĖ

14 straipsnis

Kontrolės nuostatų taikymas daugiamečiams planams

1.  Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (ES) Nr. .../2013 [dėl bendros žuvininkystės politikos] šis reglamentas laikomas daugiamečiu planu. [92 pakeit.]

2.  Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (ES) Nr. .../2013 [dėl bendros žuvininkystės politikos] giliavandenės žuvų rūšys laikomos rūšimis, kurioms taikomas daugiametis planas, ir ištekliais, kuriems taikomas daugiametis planas. [93 pakeit.]

15 straipsnis

Paskirtieji uostai

1.  Valstybės narės paskiria uostus, kuriuose iškraunama arba perkraunama daugiau nei 100 kg giliavandenių žuvų. Valstybės narės ne vėliau kaip ...(27) perduoda Komisijai šių paskirtųjų uostų sąrašą. [94 pakeit.]

2.  Vietose, kurios nėra valstybių narių pagal 1 dalį paskirtieji giliavandenių žuvų iškrovimo uostai, draudžiama iškrauti bet kokį bet kokio giliavandenių žuvų derinio kiekį, viršijantį 100 kg. [95 pakeit.]

3.  Siekdama padidinti nuoseklumą ir koordinavimą Sąjungos lygmeniu, Komisija nustato laivams, paskirtiesiems uostams ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms skirtas priemones, susijusias su patikros ir priežiūros procedūromis, kurios reikalingos giliavandenėms žuvims iškrauti ar perkrauti ir duomenims apie iškrovimą ar perkrovimą registruoti ir perduoti, kurie apima bent jau informaciją apie iškraunamų ar perkraunamų žuvų svorį ir rūšinę sudėtį. [96 pakeit.]

4.  Laivuose, kuriuose iškraunamos ar perkraunamos giliavandenės žuvys, laikomasi iškraunamų ar perkraunamų giliavandenių žuvų svorio ir rūšinės sudėties duomenų registravimo ir perdavimo sąlygų, taip pat laikomasi visų patikros ir priežiūros procedūrų, susijusių su giliavandenių žuvų iškrovimu ar perkrovimu. [97 pakeit.]

16 straipsnis

Išankstinis pranešimas

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio ir neatsižvelgiant į laivo ilgį, Visų Sąjungos žvejybos laivų, neatsižvelgiant į jų ilgį, ketinančių iškrauti 100 kg arba didesnį giliavandenių žuvų kiekį, kapitonai savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai ir uosto valstybės institucijai privalo pranešti apie tokį ketinimą. 12 metrų ilgio ar ilgesnio laivo kapitonas arba bet kuris kitas asmuo, atsakingas už tokio laivo valdymą, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnį pateikia pranešimą kompetentingoms institucijoms likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki planuojamo laivo atvykimo į uostą. Vis dėlto mažos apimties žvejybos laivams, neturintiems elektroninio žvejybos žurnalo, ir nepramoninės žvejybos laivams reikalavimas pranešti netaikomas. [98 pakeit.]

17 straipsnis

Žvejybos žurnalo įrašai žvejojant giliuosiuose vandenyse

Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 ir 15 straipsniams, žvejybos laivų, turinčių šio reglamento 4 straipsnio 1 arba 3 dalyje numatytą leidimą, kapitonai laivui vykdant giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veiklą arba žvejojant didesniame nei 400 m gylyje:

a)  po kiekvieno žvejybos įrankio ištraukimo nubrėžia naują liniją žvejybos žurnale, arba

b)  jei laivui taikoma elektroninė duomenų registravimo ir perdavimo sistema, duomenis registruoja atskirai po kiekvieno žvejybos įrankio ištraukimo.

18 straipsnis

Žvejybos leidimų panaikinimas

1.  Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnio 4 daliai, šio reglamento 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti žvejybos leidimai panaikinami mažiausiai vieneriems metams visais šiais atvejais: [99 pakeit.]

a)  jei neįvykdomos žvejybos leidime nustatytos sąlygos dėl žvejybos įrankių naudojimo, leidžiamų operacijų vykdymo rajonų arba, atitinkamais atvejais, sužvejojamų žuvų, kurias leidžiama tikslingai žvejoti, laimikio apribojimų arba ir jų žvejybos pastangų apribojimų; arba [100 pakeit.]

b)  jei į laivą nepaimamas mokslinis stebėtojas arba neleidžiama surinkti ėminių moksliniais tikslais, kaip nurodyta šio reglamento 19 straipsnyje;

ba)  jei pagal 8 straipsnį nesurenkami, neįregistruojami ir neperduodami duomenys; [101 pakeit.]

bb)  jei nesilaikoma bendros žuvininkystės politikos reikalavimų; [102 pakeit.]

bc)  visais atvejais, kurie nurodyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2008(28), ir visų tuomet, kai taikomos VII-IX skyrių nuostatos. [103 pakeit.]

2.  1 dalis netaikoma, jeigu joje nurodytų reikalavimų nevykdymą lėmė force majeure. [104 pakeit.]

V SKYRIUS

DUOMENŲ RINKIMAS IR ATITIKTIS [105 pakeit.]

19 straipsnis

Duomenų rinkimo ir perdavimo taisyklės

1.  Valstybės narės renka kiekvienos giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos duomenis laikydamosi duomenų rinkimo taisyklių ir duomenų tikslumo lygių, nustatytų Daugiametėje Bendrijos biologinių, techninių, aplinkos ir socialinių-ekonominių duomenų rinkimo programoje, priimtoje pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 199/2008(29) ir kitose pagal tą reglamentą priimtose priemonėse. Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtos sistemos, kurių reikia duomenų apie sužvejotas tikslines ir priegaudos žuvų rūšis ir įrodymų apie bet kokią aptiktą pažeidžiamą jūrų ekosistemą perdavimui palengvinti. Jei įmanoma, tokie duomenys perduodami realiuoju laiku. [106 pakeit.]

1a.  Siekdamos veiksmingai įgyvendinti šį reglamentą, valstybės narės nustato stebėjimo programą, skirtą užtikrinti, kad būtų laiku renkami patikimi ir tikslūs duomenys apie sugautą giliavandenių žuvų laimikį ir priegaudą, pažeidžiamų jūrų ekosistemų aptikimo atvejus ir kita svarbi informacija. Laivams, kurie giliavandenių žuvų žvejybai pagal leidimą naudoja dugninius tralus arba dugninius statomuosius žiauninius tinklus, taikomas 100 proc. stebėjimo reikalavimas. Visiems kitiems laivams, turintiems leidimą žvejoti giliavandenių žuvų rūšis, taikomas 10 proc. stebėjimo reikalavimas. [107 pakeit.]

2.  Laivo kapitono arba bet kokio kito už laivo valdymą atsakingo asmens pareikalaujama į laivą paimti mokslinį stebėtoją, kurį jų laivui paskyrė valstybė narė, nebent tai neįmanoma dėl saugumo priežasčių pagal 4 dalyje nurodytas sąlygas. Laivo kapitonas moksliniam stebėtojui palengvina užduočių atlikimo sąlygas. [108 pakeit.]

3.  Moksliniai stebėtojai:

a)  turi tinkamą kvalifikaciją vykdyti savo, kaip mokslinių stebėtojų, pareigas ir užduotis, taip pat sugeba nustatyti giliavandenėse ekosistemose aptiktas rūšis; [109 pakeit.]

aa)  savarankiškai ir tokiu pat formatu, koks naudojamas laivo žurnale, registruoja Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 nurodytą informaciją apie sužvejotų žuvų laimikį; [110 pakeit.]

ab)  registruoja visus 7 straipsnyje nurodyto žvejybos plano pakeitimo atvejus; [111 pakeit.]

ac)  registruoja visus pažeidžiamų jūrų ekosistemų netikėto aptikimo atvejus, taip pat renka informaciją, kuri gali būti naudinga aptiktos vietos apsaugai; [112 pakeit.]

ad)  registruoja gylį, kuriame naudojami žvejybos įrankiai; [113 pakeit.]

ae)  pasibaigus stebėjimo laikotarpiui per 20 dienų pateikia ataskaitą vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms, o šios ataskaitos kopiją minėtos kompetentingos institucijos nusiunčia Komisijai per 30 dienų nuo rašytinio Komisijos prašymo gavimo dienos; [114 pakeit.]

b)  nustato ir dokumentuose užregistruoja bet kokių kietųjų arba minkštųjų koralų, pinčių arba kitų žvejybos įrankiu ištrauktų tai pačiai ekosistemai priklausančių organizmų svorį.

3a.  Mokslinis stebėtojas negali būti:

i)  laivo, į kurį jis paskiriamas, kapitono arba kurio nors kito laive vadovaujančio jūrininko giminaitis;

ii)  laivo, į kurį jis paskiriamas, kapitono darbuotojas;

iii)  kapitono atstovo darbuotojas;

iv)  kapitono arba jo atstovo kontroliuojamos bendrovės darbuotojas,

v)  kapitono atstovo giminaitis. [115 pakeit.]

4.  Be 1 dalyje nurodytų įpareigojimų, giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veiklą vykdančioms valstybėms narėms taikomi II priede nustatyti specifiniai duomenų rinkimo ir perdavimo reikalavimai.

4a.  Duomenų rinkimas gali paskatinti, kad būtų užmegzta mokslininkų ir žvejų partnerystė, ir padėti vykdyti mokslinius tyrimus jūrų aplinkos, biotechnologijų, maisto produktų mokslo, perdirbimo ir ekonomikos srityse. [116 pakeit.]

5.  Su giliavandenių žuvų žvejybos specializacija susiję surinkti duomenys, įskaitant visus pagal šio reglamento II priede pateiktas išsamias taisykles surinktus duomenis, tvarkomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 199/2008 III skyriuje išdėstyto duomenų tvarkymo proceso nuostatų.

6.  Komisijai pareikalavus valstybės narės jai kas mėnesį pateikia atliktų veiksmų ir (arba) sužvejotų žuvų kiekių duomenis pagal specializaciją. Šie duomenys skelbiami viešai. [117 pakeit.]

Va skyrius

FINANSINĖ PARAMA [118 pakeit.]

19a straipsnis

Finansinė parama žvejybos įrankiams pakeisti

1.  Žvejybos laivams, kurie giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veikloje naudoja dugninius tralus arba dugninius statomuosius žiauninius tinklus, gali būti skiriama Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinė parama žvejybos įrankiams pakeisti, susijusiems laivo patobulinimams atlikti, reikalingai praktinei patirčiai įgyti ir mokymams rengti, jeigu akivaizdu, kad nauju įrankiu gerinama dydžio ir rūšių atranka, jis turės mažesnį ir ribotą poveikį jūrų aplinkai ir pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms ir dėl jo nepadidės laivo žvejybos pajėgumai, kai taip nustatė Komisija, pasikonsultavusi su tinkama nepriklausoma moksline įstaiga.

2.  Žvejybos laivams Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinė parama gali būti skiriama siekiant kuo labiau sumažinti ir, kai įmanoma, panaikinti nepageidaujamą giliavandenių žuvų priegaudą, visų pirma pažeidžiamiausių rūšių žuvų priegaudą.

3.  Parama tam pačiam Sąjungos žvejybos laivui gali būti skiriama tik vieną kartą.

4.  Galimybė gauti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinę paramą priklauso nuo to, ar visapusiškai laikomasi šio reglamento, bendros žuvininkystės politikos ir Sąjungos aplinkosaugos teisės. [119 pakeit.]

VI SKYRIUS

DELEGUOTIEJI AKTAI

20 straipsnis

Deleguotųjų įgaliojimų vykdymas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  Įgaliojimai priimti 3b straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neapibrėžtam laikotarpiui trejų metų laikotarpiui nuo ...(30). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [120 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 3b straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.  Pagal 3b straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik jei Europos Parlamentas arba Taryba per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nepareiškė savo prieštaravimo arba jei iki šio termino pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad neketina prieštarauti. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

VII SKYRIUS

VERTINIMAS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Vertinimas

1.  Per šešerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Ne vėliau kaip ...(31) Komisija, remdamasi valstybių narių ataskaitomis ir šiuo tikslu gautomis mokslinėmis rekomendacijomis, įvertina šiame reglamente nustatytų priemonių poveikį ir nustato, kiek buvo įgyvendinti 1 straipsnio a ir b punktuose 1 straipsnyje nurodyti tikslai. [121 pakeit.]

2.  Atliekant vertinimą didelis dėmesys skiriamas šiems aspektams:

a)  laivams, kurie perėjo prie mažesnį poveikį jūros dugnui turinčių žvejybos įrankių, ir iš jų į jūrą išmetamų žuvų kiekio pokyčiams pažangai nepageidaujamų priegaudos kiekių prevencijos, mažinimo ir, kai įmanoma, panaikinimo srityje; [122 pakeit.]

b)  kiekvienos giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veiklą vykdančių laivų operacijų aprėpčiai;

c)  duomenų, kuriuos valstybės narės teikia mokslinėms įstaigoms išteklių būklei įvertinti arba Komisijai, šiai paskelbus specialų pareikalavimą, išsamumui ir patikimumui;

d)  giliavandenių žuvų ištekliams, dėl kurių teikiamos rekomendacijos pagerėjo;

e)  žvejybai, kuri valdoma taikant tik žvejybos pastangų apribojimus, ir papildomųjų priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti žuvų išmetimą į jūrą ir sumažinti sužvejojamus labiausiai pažeidžiamų rūšių žuvų kiekius, veiksmingumui; [123 pakeit.]

ea)  pagal 7 straipsnį atliktų poveikio vertinimų kokybei; [124 pakeit.]

eb)  Sąjungos laivų ir uostų, kuriems šio reglamento įgyvendinimas padarys tiesioginį poveikį, skaičiui; [125 pakeit.]

ec)  priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį giliavandenių žuvų išteklių tvarumą ir užkirsti kelią netikslinių, ypač pažeidžiamiausių rūšių priegaudai, veiksmingumui; [126 pakeit.]

ed)  mastui, kuriuo pažeidžiamos jūros ekosistemos buvo veiksmingai apsaugotos apribojant leidžiamą žvejybos veiklą esamais giliųjų vandenų rajonais, taikant žvejybos atskiruose rajonuose draudimus, pasitraukimo taisyklę ir (arba) kitas priemones; [127 pakeit.]

ee)  600 m gylio apribojimo taikymui. [128 pakeit.]

2a.  Remdamasi 1 ir 2 dalyse minimais vertinimais, Komisija ne vėliau kaip ...(32) pateikia pasiūlymus dėl atitinkamų šio reglamento pakeitimų. [129 pakeit.]

22 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2347/2002 išduoti specialūs žvejybos leidimai lieka galioti, kol bus pakeisti pagal šį reglamentą išduotais žvejybos leidimais, kuriais leidžiama sužvejoti giliavandenes žuvis, tačiau bet kuriuo atveju nebegalios po 2012 m. rugsėjo 30 d ...(33). [130 pakeit.]

23 straipsnis

Panaikinimas

1.  Reglamentas (EB) Nr. 2347/2002 panaikinamas.

2.  Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I priedas

1 skirsnis. Giliavandenės žuvys

2 skirsnis. Papildomai NEAFC reguliuojamos rūšys

[131 pakeit.]

II priedas

Specialūs duomenų rinkimo ir perdavimo reikalavimai, nurodyti 18 straipsnio 4 dalyje

1.  Valstybės narės užtikrina, kad surinkti rajono, kuris apima tiek Sąjungos, tiek tarptautinius vandenis, duomenys būtų diferencijuoti, kad atskirai rodytų Sąjungos vandenų arba tarptautinių vandenų išteklių būklę.

2.  Jei giliavandenių žuvų žvejybos specializacija tame pačiame rajone dubliuojasi su kita specializacija, duomenys apie giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veiklą renkami atskirai nuo tos kitos specializacijos veiklos duomenų.

3.  Į jūrą išmetamų žuvų ėminiai renkami kiekvienos giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos atveju. Iškraunamų ir į jūrą išmetamų žuvų imčių rinkimo strategija apima visas I priede išvardytas rūšis, taip pat jūros dugno ekosistemai priklausančias rūšis, kaip antai giliavandenius koralus, pintis ar kitus tai pačiai ekosistemai priklausančius organizmus.

4.  Jei pagal taikomą daugiametį duomenų rinkimo planą reikalaujama rinkti žvejybos pastangų duomenis, t. y. žvejybos tralais valandų skaičių ir pasyviosios žvejybos įrankių ponyrio laiką, valstybės narės renka ir yra pasirengusios drauge su tokia žvejybos pastangų informacija pateikti šiuos papildomus duomenis:

a)  žvejybos veiklos (kiekvieno žvejybos įrankio užmetimo) geografinę padėtį, kurią laivų stebėjimo sistema laivas perdavė žvejybos stebėjimo centrui;

b)  gylį, kuriame naudojami žvejybos įrankiai, jei laive duomenys registruojami į elektroninį žvejybos žurnalą. Laivo kapitonas žvejybos gylį pažymi standartine pranešimo forma.

4a.  Komisija užtikrina, kad duomenys būtų renkami tinkamu laiku ir laikantis vienodos tvarkos visose valstybėse narėse, taip pat šių duomenų tikslumą, patikimumą ir išsamumą. [132 pakeit.]

4b.  Komisija užtikrina saugų surinktų duomenų laikymą ir juos viešai skelbia, išskyrus išskirtines aplinkybes, kuriomis reikia užtikrinti tinkamą apsaugą bei konfidencialumą, kai pranešama apie šių apribojimų priežastis. [133 pakeit.]

IIa priedas

7 straipsnio 2 dalyje nurodyti poveikio vertinimai

Poveikio vertinimuose, kuriais siekiama nustatyti 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą giliavandenių žuvų žvejybos veiklą, inter alia, aptariama:

1.  vykdomos žvejybos tipas (-ai), įskaitant laivus ir žvejybos įrankių tipus, žvejybos rajonus ir gylį, kuriame bus vykdoma žvejybos veikla, pavienės tikslinės žvejojamos rūšys ir galimos priegaudos rūšys, žvejybos pastangų lygis ir žvejybos trukmė;

2.  patikimiausia turima mokslinė informacija apie dabartinę žuvų išteklių būklę ir pagrindinė informacija apie žvejybos rajono ekosistemas ir buveines, su kuria turi būti lyginami būsimi pokyčiai;

3.  pažeidžiamų jūros ekosistemų, kurių esama arba gali būti žvejybos rajone, nustatymas, aprašymas ir kartografavimas;

4.  duomenys ir metodai, naudojami veiklos poveikiui nustatyti, aprašyti ir įvertinti, žinių spragų nustatymas ir vertinime pateiktos informacijos neapibrėžtumo įvertinimas;

5.  galimo žvejybos operacijų poveikio, įskaitant kumuliacinį žvejybos veiklos poveikį, visų pirma pažeidžiamoms jūros ekosistemoms ir žemo našumo žvejybos ištekliams žvejybos rajone, tikimybės, masto ir trukmės nustatymas, aprašymas ir įvertinimas;

6.  siūlomos sušvelninimo ir valdymo priemonės, kurios turi būti taikomos siekiant užkirsti kelią dideliam neigiamam poveikiui pažeidžiamoms jūros ekosistemoms ir užtikrinti ilgalaikį žemo našumo žvejybos išteklių išsaugojimą ir tausų valdymą, taip pat priemonės, kurias reikia taikyti siekiant stebėti žvejybos operacijų poveikį. [134 pakeit.]

(1) OL C 133, 2013 5 9, p. 41. (2) 2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento pozicija. (3) 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, 2002 12 31, p. 59). (4) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL L 351, 2002 12 28, p. 6). (5) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. …/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 639/2004 ir Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L …). (6) OL L 347, 2009 12 24, p. 6. (7) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (OL L 343, 2009 12 22, p. 1). (8) 1981 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas 81/608/EEB dėl Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlanto žvejyboje patvirtinimo (OL L 227, 1981 8 12, p. 21). (9) 2008 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 734/2008 dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio (OL L 201, 2008 7 30, p. 8). (10) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70). (11) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1). (12) 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (OL L 41, 2003 2 14, p. 26). (13) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 05 31, p. 43). (14) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13). (15) 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimas 2005/370/EB (OL L 124, 2005 5 17, p. 1). (16) Šio reglamento įsigaliojimo data. (17) Penkeri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (18) Vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (19) Dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (20) Ketveri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (21) + Penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (22) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7). (23) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7). (24) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19). (25) Penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo. (26) Trys mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (27) 60 dienų po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (28) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (OL L 286, 2008 10 29, p. 1). (29) 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (OL L 60, 2008 3 5, p. 1). (30) Šio reglamento įsigaliojimo data. (31) Ketveri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (32) Penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (33) Vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.