Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/2128(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0019/2014

Pateikti tekstai :

A7-0019/2014

Debatai :

PV 03/02/2014 - 20
CRE 03/02/2014 - 20

Balsavimas :

PV 04/02/2014 - 8.4

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0065

Priimti tekstai
PDF 321kWORD 107k
Antradienis, 2014 m. vasario 4 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Pažangiųjų elektros energijos tinklų kūrimo pasekmės vietos ir regioniniu lygmenimis
P7_TA(2014)0065A7-0019/2014

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pažangiųjų elektros energijos tinklų kūrimo pasekmių vietos ir regioniniu lygmenimis (2013/2128(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174, 175, 176, 177, 178 ir 191 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV protokolą Nr. 26,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl konkrečių su Europos regioninės plėtros fondu ir investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1084/2006(3) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1298/2013 , kuriuo dėl finansinių asignavimų tam tikroms valstybėms narėms iš Europos socialinio fondo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(4) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(5) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veikimo sąlygas(6) ,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB(7) ,

–  atsižvelgdamas į Bendrijos rekomendacijas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai(8) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 734/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles(9) ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui ES gairės“(10) ,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą „Pažangieji tinklai. Nuo inovacijų iki diegimo“ (COM(2011)0202),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB(11) ,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB(12) ,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „Postūmis energijos vidaus rinkai“ (COM(2012)0663),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą „Atsinaujinančioji energija – reikšmingas Europos energijos rinkos objektas“ (COM(2012)0271),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos žaliąją knygą „2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2013)0169),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Mikrogeneravimas: mažo masto elektros energijos ir šilumos gamyba“(13) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos politikos ir jos veikėjų vaidmens įgyvendinant naują Europos energetikos politiką(14) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo ir poveikio vykdant sanglaudos politiką(15) ,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 25 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (COM(2012)0011),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 14 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Regionai 2020 m. Būsimų iššūkių ES regionams vertinimas“ (SEC(2008)2868),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (COM(2010)0553),

–  atsižvelgdamas į konsultacijų dokumentą, kuriame pateikiamas ...m ... mėn ... d. Komisijos reglamento (ES) Nr. .../... , kuriame būtų paskelbta, kad tam tikrų rūšių pagalba suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, projektas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7-0019/2014),

A.  kadangi keli gerosios praktikos atvejai, pavyzdžiui, Austrijos Burgenlando regionas, projektas „MaRes“ (Makaronezijos mokslinių tyrimų strategija) ir „Žaliųjų salų projektas“, Energetikos slėnis Nyderlanduose, Vokietijos Harco regione įgyvendinamas projektas „Regenerative Model Region Harz“, Hostětín Čekijos Respublikoje, Škotijoje įgyvendinamas Orknio labai mažų atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektas, taip pat miestų ir bendruomenių bandomasis projektas pagal Komisijos programą CONCERTO, efektyvaus energijos vartojimo ir decentralizuotos energijos gamybos iniciatyva CO-POWER, parodo, kad vietos bendruomenės ir piliečiai gali tapti vartotojais-gamintojais, kurie gamina atsižvelgdami į savo energijos poreikius, taip pat parduoda energiją tinklui arba gauna kreditą už savo elektros energijos perteklių, taip pat pasinaudojant matavimu iš gauto energijos kiekio atimant į tinklą patiektą energiją, kartu su kitais dalyviais valdo virtualias elektrines, užtikrina didžiausią naudą į regioninių veiksmų planavimą ir įgyvendinimą įtraukdami visus dalyvius, skatina aktyvų dalyvavimą ir keitimąsi informacija ir taiko holistinį požiūrį, įtraukdami taip pat kitus su energija susijusius sektorius, pvz., transporto ir būstų, naudoja pažangius finansinės paramos mechanizmus ir kuria naujas darbo vietas;

B.  primena, kad Parlamentas priėmė pranešimus dėl ES sanglaudos politikos ir jos veikėjų vaidmens įgyvendinant naują Europos energetikos politiką ir dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo ir poveikio vykdant sanglaudos politiką;

C.  kadangi asmens duomenys, kurie renkami pažangiųjų elektros energijos sistemų naudojimo tikslais, yra griežtai neskelbtini, nes iš jų galima spręsti apie naudotojų elgseną, todėl turi būti užtikrinama ypatinga šių duomenų apsauga;

Naujos regionų ekonomikos galimybės

1.  palankiai vertina esminius regionų energijos gamybos ir vartojimo pokyčius pereinant nuo nelankstaus tradicinio modelio, pagrįsto bazinės apkrovos logika, prie kintamos, decentralizuotos ir vietinės gamybos, apimančios didelę dalį mažo masto atsinaujinančiosios energijos, kartu lanksčią ir nuo poreikių priklausančią paklausą ir paskirstytą kaupimą; pripažįsta, kad siekiant išsaugoti tvarų vystymąsi ir įvykdyti būsimų poreikių reikalavimus turėtų būti skatinami nauji energijos gamybos ir vartojimo modeliai, grindžiami decentralizuota ir vietine gamyba; pabrėžia, kad pažangieji tinklai yra labai svarbūs tokiam esminiam pokyčiui ir kad, siekiant padidinti regionams teikiamą naudą ir rinkos galimybes bei užtikrinti tvarumą, augimą ir inovacijas, į pažangiųjų tinklų įgyvendinimą reikėtų įtraukti tarpsektorinį visapusišką požiūrį į regioninę plėtrą;

2.  pažymi, kad daugelis Europos regionų vykdė projektus pagal esamą ES sistemą, kuriais buvo skatinama sąveika pasirinktose srityse ir tausus energijos vartojimas bei atsinaujinantieji energijos ištekiai, o viešojo ir privačiojo sektorių partneriai sujungę pastangas aiškinasi regioninio augimo galimybes energetikos sektoriuje, ankstyvuoju etapu naudodamiesi Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESIF), plėtodami tikslingą vietos, regionų, nacionalinio ir europinio lygmenų partnerystę, laikydamiesi veiksmingų decentralizuotų įgyvendinimo strategijų siekiant išgauti vietos energijos išteklius;

3.  pabrėžia įvairią pažangiųjų elektros energijos tinklų naudą mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, didinant atsinaujinančiosios energijos ir paskirstytos gamybos dalį, užtikrinant tiekimo namų ūkiams saugumą, kuriant efektyvaus elektros energijos naudojimo transporto sektoriuje sąlygas, suteikiant vartotojams galimybę pritaikyti savo vartojimą, kad pasinaudotų žemiausiomis kainomis ir kartu taupytų energiją, gerinant energijos vartojimo efektyvumą, taupant elektros energiją, naudojant elektros energiją ne didžiausios apkrovos metu ir taip mažinant dideles investicijų į elektros energijos tinklus sąnaudas, skatinant ES technologijų inovacijas ir plėtrą; pabrėžia, kad reikia įtraukti piliečius į visus etapus, taip pat diegiant pažangią skaitiklių infrastruktūrą, suteikiančią dvikrypčio informacijos srauto galimybę, ir paskirstymo sistemų operatorių ir pažangiųjų elektros energijos tinklo technologijų teikėjų numatytuose veiksmuose; taip pat nurodo, kad plėtojant ir naudojant pažangiuosius elektros energijos tinklus labai sumažinami energijos nuostoliai transportavimo ir skirstymo etapuose; pabrėžia, kad naudojant savaiminį elektros energijos tiekimo tinklo pertvarkymą dėl jo atsikūrimo pajėgumų gali būti išvengta nuotėkių arba jie gali būti sugrąžinti; tačiau pažymi, kad įvairių regionų nacionalinėse paramos sistemose pirmenybė dažnai nebuvo teikiama efektyviausiems būdams naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius privačiuose namų ūkiuose;

4.  šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į geografinių (arba) teritorinių elektros energijos tinklų pokyčių galimybes ir pažangiųjų elektros energijos tinklų skatinimo mažiau palankiuose ūkininkauti regionuose, įskaitant atokiausius ir pakraščio regionus ir salas, kurie iš energijos vartotojų gali tapti energijos gamintojais ir gauti daug ekonominės naudos ir konkurencinių pranašumų, kartu užtikrindami patikimą energijos tiekimą, pažangiųjų tinklų diegimą ir eksploataciją; pažymi, kad pažangiųjų tinklų diegimas ir eksploatacija visų pirma siūlo galimybių regionams, kadangi tai galėtų sumažinti regionų patiriamas energijos išlaidas;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu tinklų infrastruktūra, tinklų valdymas ir rinkos taisyklės pritaikyti branduolinių ir iškastinio kuro elektrinių poreikiams ir galimybėms, todėl naujoms technologijoms, kaip antai atsinaujinančiųjų išteklių energijai, tai reiškia nepalankią konkurencinę padėtį;

6.  ragina valstybes nares ir vietos ir regiono valdžios institucijas kuo anksčiau investuoti į vietos pažangiuosius tinklus, tinkamai apsvarsčius investicijų apimties didinimą naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESIF), įskaitant finansines priemones, kuriomis būtų galima pritraukti privačių investicijų, atsižvelgiant į konkrečių regionų aplinkos apsaugos, ekonominius, socialinius ir teritorinius poreikius ir jų ypatumus, nes nėra vieno visiems regionams tinkamo sprendimo; ragina vietos ir regioniniu lygmeniu taikyti lankstų požiūrį, siekiant pašalinti energijos gamybos, kaupimo (taip pat tarpvalstybiniu mastu) ir vartojimo efektyvumo priemonių derinimo kliūtis ir bendradarbiauti su kitais sektoriais, pvz., informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir transporto; šiomis aplinkybėmis pabrėžia reversinių siurblių saugyklų, susijusių su atsinaujinančiųjų energijos išteklių eksploatavimu, svarbą;

7.  pabrėžia stabilios, ilgalaikės politikos sistemos svarbą kuriant pažangiuosius tinklus; ragina Komisiją pasiūlyti plataus užmojo 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taip pat su išmetamosiomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis susijusius tikslus, strategijas ir politines priemones, kad ateityje būtų galima suteikti tikrumo investuotojams ir susijusių pramonės šakų atstovams ir padėti kurti pažangiąją elektros energijos sistemą;

8.  primena, kad pagal daugelį Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. scenarijų tinkama paskirstytos atsinaujinančiosios energijos gamybos integracija nebus galima neplėtojant vietos ir regioniniu pažangiųjų elektros energijos paskirstymo tinklų, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie kuria informacijos ryšius ir energijos tiekimo ryšius vietos socialinio ir ekonominio vystymosi zonose, sudarant sąlygas lanksčiam šių netolydžių energijos išteklių valdymui; todėl ragina paskirstymo tinklams teikti daugiau reikšmės; vis dėlto pabrėžia, kad pažangiųjų tinklų plėtra yra susijusi su veiksmingu energijos perdavimu iš gamybos vietos į galutinio vartojimo vietą; be to, pažymi, kad pažangiųjų tinklų pridėtinė vertė tampa dar didesnė, kai jie yra sujungti platesniu mastu, pvz., nacionaliniu ar net ES mastu, ir tokiu mastu kontroliuojama elektros energijos paklausa, nes išsklaidant paklausą suteikiama daugiau galimybių panaikinti eikvojimą (vartojimo šaltinius), kai vietos gamyba yra per silpna (ar per stipri);

9.  ragina ES reglamentuose ir direktyvose nustatyti lankstesnį požiūrį į vidaus rinką, siekiant sumažinti konkrečius regionų poreikius atitinkančių su energijos gamybos, tiekimo, kaupimo ir veiksmingumo priemonėmis ir šių priemonių derinimu susijusių sprendimų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir tarpvalstybinius projektus, įgyvendinimo kliūtis;

Pažangiosios elektros energijos sistemos

10.  pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti pažangiuosius tinklus regionams ir vietos bendruomenėms reikėtų parengti strategiją, kuria būtų siekiama sukurti „pažangiąsias elektros energijos sistemas“, pagal kurią pažangieji tinklai taptų regioninės elektros energijos sistemos dalimi ir į juos būtų įtraukta didelė dalis elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat jie apimtų decentralizuotus gamybos pajėgumus, būtų derinami su paklausos valdymu, efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis, didesniu energijos taupymu, taip pat pažangiojo kaupimo sprendimais, transporto sektoriumi (elektra varomas transportas) ir intensyvesniais mainais su kaimyniniais tinklais;

11.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį pažangieji skaitikliai atlieka sudarant sąlygas dvikrypčiam ryšiui, leidžiančiam parengti tikslias sąskaitas vartotojams, ir didinant vartotojų dalyvavimą, kai vartotojai pritaiko savo įpročius prie energijos gamybos pikų ir atoslūgių; pabrėžia, kad piliečiai iš pažangiosios elektros energijos sistemos turėtų gauti visapusišką naudą ir kad savarankiška piliečių atsakomybė didina elgsenos efektyvumą ir atitinkamai padeda sutaupyti daugiau energijos pasitelkiant atvirus protokolus; pabrėžia, kad paskirstymo paslaugų teikėjai yra įpareigoti vietos, regiono ir nacionalinėms valdžios institucijų užtikrinti visiems tiesioginę prieigą prie šios visuotinės svarbos paslaugos palaikant tinklo saugumą ir stabilumą; pabrėžia, kad visi piliečiai turėtų turėti tiesioginę prieigą prie vartojimo ir gamybos duomenų, kad būtų užtikrintas efektyvus, saugus ir apsaugotas pažangiojo tinklo veikimas; primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad elektros prietaisai (ypač skalbimo mašinos, indaplovės, šilumos siurbliai, saugyklų šildytuvai ir kt.) galėtų veikti automatiškai kartu su pažangiaisiais skaitikliais ir taip vartotojams būtų suteikiami ekonominiu požiūriu palankiausi tarifai;

12.  ragina Komisiją ir jos Pažangiųjų tinklų darbo grupę atnaujinti ir išplėsti esamą pažangiųjų tinklų apibrėžtį įtraukiant pažangiosios elektros energijos sistemą; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas valdyti energijos vartojimą ir apkrovos išjungimą ir parengti bei patvirtinti regionines strategijas, pagrįstas pažangiąja elektros energijos sistema;

13.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti ekonominį pažangiųjų tinklų efektyvumą regionuose, pasiekti energijos taupymo tikslus ir kartu didinti ekonominę naudą bei subalansuoti regiono energijos pasiūlą ir paklausą, būtina derinti tiesioginius ir netiesioginius pranašumus, susiejant energetikos sektorių su keliais kitais sektoriais, pirmiausia būstų ir transporto, taip pat su aplinkos apsauga, miestų planavimu, socialine įtrauktimi, atliekų tvarkymu ir statybos sektoriumi;

14.  ragina kurti inovacijas ir daugiau investuoti IRT sektoriuje siekiant įveikti pagrindinius su pažangiosiomis technologijomis susijusius sunkumus, įskaitant technologijų sąveikumą su esamu tinklu, ir reguliavimo sunkumus; ragina Komisiją ir nacionalinius bei regioninius subjektus sukurti palankias reguliavimo ir investavimo sistemas, kurias taikant būtų galima plėtoti sąveikius IRT sprendimus;

Teigiamas poveikis vietos užimtumui

15.  ragina visus regionus ir vietos valdžios institucijas apsvarstyti pažangiųjų elektros energijos sistemų privalumus ir investuoti į jas kaip į galimą tvarių darbo vietų kūrimo vietos lygmeniu šaltinį; pabrėžia, kad statybos pramonė yra viena iš pagrindinių sričių, kurioje bus kuriamos darbo vietos; jos bus kuriamos ne tik tiesiogiai investuojant į pažangiuosius elektros energijos tinklus, bet ir suteikiant postūmį ES technologinei plėtrai, inovacijoms bei mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumui ir investuojant į energijos vartojimo efektyvumo priemones ir renovaciją, pvz., būstų sektoriuje, taip pat prisitaikant prie naujų technologinių sprendimų, siūlomų taupiai energiją vartojančių būstų statybai;

16.  pabrėžia, kad diegiant pažangiuosius tinklus taip pat bus įgyta galimybė padidinti ES technologijų teikėjų, tokių kaip elektros ir elektronikos inžinerijos pramonė, kurios didžiausią dalį sudaro MVĮ, konkurencingumą ir išlaikyti pasaulio lyderių technologijų srityje poziciją;

17.  ragina visus regionus apsvarstyti galimybę investuoti į gebėjimus ir mokymą, susijusius su šiomis naujomis darbo vietomis, atsižvelgiant į tai, kad daug naujų darbo vietų vietos mastu taip pat gali būti sukurta IRT paslaugų sektoriuje, transporto sektoriuje ir pažangiąją įrangą ir paslaugas, pvz., naujus įrenginius, teikiančiuose sektoriuose, taip išvengiant specializuotos darbo jėgos trūkumo ir sudarant sąlygas prisitaikyti prie poreikių, kylančių atitinkamose srityse atsirandant naujoms profesijoms; ragina valstybes nares ir regionus remti atsinaujinančiosios energijos srities mokymo iniciatyvas, tiek akademiniu, tiek amato įgijimo lygmenimis, pavyzdžiui, rengti aplinkosaugos technines studijas ir kurti naujas pameistrystės sritis, pvz., saulės energijos technologijų specialistų rengimas; pabrėžia, kad regionai, sėkmingai įgyvendinantys pažangiąją elektros energijos sistemą, gali pritraukti į regioną daugiau darbo vietų teikdami specializuotus mokymus – steigdami šios specializacijos techninius universitetus ir kolegijas; ragina regionus bendradarbiauti pažangiosios specializacijos srityje ir teigiamai vertina sistemas, pagal kurias regionai ir valstybės tarpusavyje keičiasi žiniomis; atkreipia dėmesį į EIT iniciatyvas žinių ir informacijos bendruomenėje „KIC InnoEnergy“, susijusias su pažangiųjų tinklų tyrimais ir plėtra, taip pat su šio sektoriaus specialistų rengimu; taip pat atkreipia dėmesį į naujas regioninių inovacijų planų (angl. RIS) sudarymo galimybes;

18.  pabrėžia, kad viešosiomis investicijomis į pažangiąsias elektros energijos sistemas, taip pat ir naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESIF), galima didinti vietos tvaraus užimtumo galimybes, sukurti sąveikos efektus bei šalutinį poveikį užimtumui ir teikti ilgalaikę ekonominę, socialinę ir ekologinę vietos naudą regionams ir kad šiomis investicijomis taip pat galima naudotis kaip priemone ekonominiams sunkumams įveikti, pirmiausia nuo krizės nukentėjusių šalių regionuose;

Piliečių vaidmuo

19.  pabrėžia, kad, kaip matyti iš geriausios patirties ir geriausių pavyzdžių tyrimų rezultatų, pažangiosios elektros energijos sistemos sėkmę dažnai lemia vietos atsakomybė, kurią prisiima pavieniai piliečiai, kooperatyvai, vietos bendruomenė arba tokių dalyvių grupė; pripažįsta, kad tokia atsakomybe didinamas pritarimas investicijoms į visus pažangiųjų elektros energijos sistemų elementus; pabrėžia, kad piliečiams reikėtų suteikti geresnės informacijos ir paskatų, pvz., dinamiškos kainodaros mechanizmus ir tinkamas informacinių ir ryšių technologijų (IRT) priemones, kad jie galėtų įsitraukti į visus pažangiosios elektros energijos infrastruktūros, gamybos, energijos ir tinklų planavimo paskirstymo etapus;

20.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pažangiųjų elektros energijos tinklų techninį pobūdį, svarbu informuoti naudotojus, kad šie gali tapti informuotais profesionaliais vartotojais, nusimanančiais apie šių tinklų teikiamas galimybes, ypač kalbant apie sąsajas su pažangiaisiais skaitikliais; pabrėžia, kad svarbu šiuo klausimu informuoti jaunimą kuriant švietimo programas, skirtas vidurinių ir profesinių mokyklų moksleiviams.

21.  ragina Komisiją esamuose ES teisės aktuose – pirmiausia valstybės pagalbos taisyklėse – panaikinti kliūtis vietos atsakomybei, taip pat su ja susijusias administracines ir teisines problemas; ragina valstybes nares remti vietos energijos supirkimo galimybes ir dalijimąsi vietos energija ne tik dviem kryptimis tarp tinklo ir galutinio vartotojo, bet ir tarpvalstybiniu lygmeniu ir tarp galutinių vartotojų vienetų, skatinant prisiimti atsakomybę už vietos energijos gamybą ir vietoje gaminamą energiją;

22.  pabrėžia, kad, įgyvendinant pažangiąsias elektros energijos sistemas, labai pasikeis privačioji ir viešoji erdvės, nes aprūpinimas elektros energija bus susietas su duomenų rinkimu ir informacija bus teikiama tikruoju laiku; todėl ragina visais lygmenimis taikyti skaidrias procedūras, apimančias visus subjektus, įskaitant piliečius, įmones, pramonės atstovus, vietos valdžios institucijas, skirstymo ir perdavimo sistemų operatorius, vietos ir regioninius duomenų apsaugos pareigūnus arba ombudsmeną ir pažangiųjų elektros energijos tinklo technologijų teikėjus;

Duomenų apsauga ir privatumas

23.  pabrėžia, kad veikiant pažangiosioms elektros energijos sistemoms bus naudojama daug asmens duomenų ir modelių, todėl kils didelė duomenų saugumo pažeidimo rizika; pabrėžia, kad pažangiesiems skaitikliams reikalingi aukšti duomenų apsaugos bei duomenų privatumo standartai ir galimybė piliečiams nuspręsti, kokie duomenys (be energijos tiekimui absoliučiai būtinų duomenų) bus perduodami tinklo operatoriams, bei tuos duomenis kontroliuoti; atkreipia dėmesį į susirūpinimą keliančius klausimus, konkrečiai susijusius su pažangiųjų tinklų sistemų saugumu ir pažangiųjų skaitiklių nauda vartotojams, ir ragina geriau įvertinti šią sritį ir atlikti tolesnius pažangiųjų skaitiklių duomenų apsaugos ir duomenų privatumo tyrimus; todėl pabrėžia, kad asmens duomenys turi būti saugomi be išimčių siekiant užtikrinti jų apsaugą ir saugumą; be to, pabrėžia, kad duomenų saugumas turi būti įtrauktas į pažangiųjų tinklų diegimo strategijas;

24.  pabrėžia, kad diegiant pažangiųjų skaitiklių sistemas reikia tobulinti duomenų apsaugos ir privatumo reglamentavimą bei praktiką; pabrėžia, kad visų prie tinklo prisijungusių pavienių asmenų ir namų ūkių duomenų apsaugos ir duomenų privatumo užtikrinimas yra būtina pažangiųjų tinklų veikimo ir diegimo sąlyga; pabrėžia, kad surinkti duomenys turėtų būti naudojami tik siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą; ragina valstybes nares užtikrinti duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi kartu išlaikant ir kuriant sąveiką visuose telekomunikacijų ir energijos tinkluose ir ginti pavienių asmenų teises šioje srityje; pabrėžia, kad dėl duomenų rinkimo pažangiųjų elektros energijos sistemų naudojimo tikslais turėtų būti parengti standartai siekiant užtikrinti, kad būtų perduodami tik aktualūs duomenys ir taip būtų garantuotas elektros energijos tiekimo saugumas, taip pat siekiant užtikrinti, kad jokie duomenys nebūtų perduodami tretiesiems asmenims, kad klientai turėtų teisę patikrinti ir ištrinti duomenis, jei jie jau nebereikalingi tiems tikslams, kuriems jie buvo renkami arba kitaip tvarkomi, ir kad piliečiai išlaikytų atsakomybę už savo duomenis ir galėtų kontroliuoti, kam jie suteikia prieigą prie šių duomenų;

25.  prašo Komisijos pateikti papildomas gaires, kaip naudotis asmeniniais ir neasmeniniais pažangiųjų tinklų duomenimis, atsižvelgiant į peržiūrėtus ES teisės aktus dėl duomenų apsaugos, taip pat dėl sutartų taisyklių, kuriomis reguliuojama šiuos duomenis gaunančių skirstymo sistemų operatorių, tiekėjų ar kitų komercinių įstaigų teisė į šių duomenų nuosavybę ir tvarkymą;

Sėkmingai veikiančių pažangiųjų elektros energijos sistemų pagrindas

26.  ragina Komisiją imtis veiksmų ir paspartinti pažangiojo tinklo diegimą ir sutelkti dėmesį į šiuos aspektus: šios srities investicijų ir finansinių paskatų skatinimą, techninių standartų rengimą, vartotojų duomenų apsaugos užtikrinimą, reguliavimo sistemos, kuria būtų skatinamas pažangiojo tinklo diegimas, kūrimą, atviros ir konkurencingos mažmeninės rinkos garantavimą, kad būtų užtikrinti vartotojų interesai, ir nuolatinę paramą technologijų ir sistemų inovacijoms;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naujuosius 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicinių fondų reglamentus valstybės narės įpareigotos sutelkti šių fondų išteklius investicijoms į pažangią, tvarią ir įtraukią Europą; pažymi, kad regionams bus nustatyta mažiausia ERPF išteklių dalis (bent 20 proc.), kurią jie, atsižvelgdami į savo ekonominio išsivystymo lygį, turės investuoti į perėjimą prie tvaresnių energijos šaltinių, didelį dėmesį skiriant pažangiesiems energetikos tinklams, atsinaujinančiųjų šaltinių energijos gamybai ir paskirstymui, energijos vartojimo efektyvumui, energijos taupymui, bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančioms technologijoms, ypač miesto vietovėse, taip pat iš pažangiųjų tinklų gautai energijai paskirstymo lygmeniu; pabrėžia, kad valstybės finansavimas vis dar atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant privačias investicijas į pažangiųjų elektros energijos tinklų mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei parodomuosius projektus; nurodo, kad Sanglaudos fondu taip pat sudaromos sąlygos investicijoms šioje srityje; ragina valstybes nares kuo geriau pasinaudoti šia nauja galimybe; pažymi, kad investicijomis, nepatenkančiomis į privalomąjį ERPF lėšų suskirstymą pagal temas, galima remti ir pažangiųjų energijos skirstymo, saugojimo ir perdavimo sistemų plėtrą bei paskirstytos energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių integravimą;

28.  pabrėžia, kad ESI fondai veikia kaip investicijų skatinimo priemonės ir kad finansavimo ir sprendimų priėmimo procesas apima keletą teritorinių lygmenų, todėl įgyvendinimo sėkmei labai svarbus daugiapakopis valdymas; palankiai vertina papildomas finansavimo galimybes, numatytas Pažangios energetikos Europai programoje;

29.  palankiai vertina tai, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonėje daug dėmesio skiriama visuotinės svarbos pažangiesiems energetikos projektams, tačiau apgailestauja, kad į dabartinį dvejų metų sąrašą buvo įtraukti tik du pažangiųjų elektros energijos tinklų projektai; pabrėžia, kad turi būti atsižvelgiama į skirstymo sistemos lygmeniu vykdomus pažangiųjų elektros energijos tinklų projektus; pabrėžia, kad infrastruktūros projektai turi atitikti tvarumo ir konkurencingumo kriterijus ir būti grindžiami integraciniu požiūriu, kuriuo užtikrinamas skirstymo sistemos operatorių įtraukimas; taip pat pabrėžia, kad svarbu kurti energetikos tinklus, jungiančius Viduržemio jūros regiono šiaurinę ir pietinę dalis;

30.  ragina Komisiją mažinti investavimo į pažangiąsias elektros energijos sistemas kliūtis, pirmiausia išplečiant valstybės pagalbos modernizavimo (VPM) išimčių taikymo sritį, kad viešąją paramą būtų galima teikti visiems regioninių ir vietos pažangiųjų elektros energijos sistemų elementams, įskaitant įvairius sektorius apimančias investicijas ir veiklą; ragina pažangiosios elektros energijos sistemas kaip kategoriją įtraukti į būsimą Komisijos reglamentą, kuriame būtų nurodyta, kad tam tikrų rūšių pagalba yra suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas – BBIR II) ir pritaikyti reglamentus dėl kitų bendrųjų išimčių kategorijų, kurios susijusios su pažangiųjų elektros energijos sistemų kūrimu;

31.  pabrėžia didelę pažangiosios infrastruktūros sąveikumo svarbą, nes reguliavimo neapibrėžtumas ir skirtingi standartai stabdo pažangiosios infrastruktūros diegimą; todėl ragina įvairias Europos techninių standartų organizacijas glaudžiau bendradarbiauti; pabrėžia, kad sąveikumui palengvinti ir technologinei plėtrai bei technologijų diegimui paspartinti reikia atvirųjų standartų;

32.  ragina Komisija imtis priemonių ir pašalinti pagrindines kliūtis, kaip antai sąveikumo ir standartų trūkumą (standartizuotas savaiminis įdiegimas (angl. plug and play ) sumažintų išlaidas ir sudarytų sąlygas taip pat prijungti mažus paskirstomus energijos išteklius (arba mažas paskirstomų išteklių prietaikas)); netikrumą dėl vaidmenų ir pareigų, susijusių su naujomis pažangiųjų elektros energijos tinklų prietaikomis; netikrumą dėl dalijimosi sąnaudomis ir nauda, vadinasi, ir dėl naujų verslo modelių, vartotojų nenorą dalyvauti tyrimuose; reguliavimo tvarkos įvairovę Europoje, kuri gali sudaryti didelių kliūčių projektų rezultatų atkartojamumui skirtingose šalyse;

33.  primena 2011 m. standartizacijos įgaliojimą remti Europos pažangiojo tinklo diegimą, kuris turėjo būti užbaigtas 2012 m.; palankiai vertina remiantis šiuo įgaliojimu pasiektą pažangą, tačiau pabrėžia, kad reikia tolesnių pastangų; prašo Komisijos bendradarbiauti su standartizacijos įstaigomis, siekiant paspartinti jų darbo pabaigą, ir prireikus suteikti naują įgaliojimą;

34.  prašo valstybių narių toliau bendradarbiauti ir dalytis geriausia patirtimi Europos energetikos reguliavimo institucijų tarybos (angl. CEER) forume dėl nacionalinių skirstymo sistemų operatorių reguliavimo; kartu atkreipia dėmesį į skirstymo sistemų operatorių veiklos organizavimo įvairovę, pvz., kai kurios valstybės narės turi vieną skirstymo sistemų operatorių, o kitos – daugiau kaip 800; ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti; ragina valstybes nares ir Komisiją susitarti dėl suvienodintos klasifikacijos sistemos, pagal kurią būtų nustatoma, ar organizacija yra perdavimo operatorius, skirstymo operatorius ar jungtinis operatorius;

35.  ragina Komisiją, vadovaujantis trečiuoju energijos vidaus rinkos dokumentų rinkiniu, įvertinti, ar reikia pateikti pasiūlymus dėl pažangiųjų elektros energijos tinklų kūrimo ir skatinimo – o tai turi būti ir toliau užtikrinama efektyviais Komisijos veiksmais, kadangi dėl to galėtų laipsniškai didėti galimybės įtraukti daugiau rinkos dalyvių ir galėtų būti sustiprinta galima telekomunikacijų ir energetikos tinkluose atliekamų diegimo, plėtros ir priežiūros darbų sinergija; tačiau pabrėžia, kad šie pasiūlymai turėtų būti įtraukti į supaprastintą reguliavimo sistemą, atsižvelgiant į Komisijos nustatytus principus;

36.  ragina bendradarbiauti plėtojant pažangiuosius elektros energijos tinklus Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; mano, kad naudojant pažangiuosius tinklus atsiranda reikšminga galimybė vietos ir regioniniu lygmeniu skatinti Europos pramonės, ypač MVĮ, inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą;

37.  ragina regionus užmegzti ryšius ir dalytis nauda, žiniomis ir geriausia patirtimi ir, siekiant ESI fondų teritorinio bendradarbiavimo tikslo, bendradarbiauti atliekant pažangiųjų elektros energijos sistemų sąnaudų ir naudos analizes; ragina Komisiją sukurti tarptautinį pažangiąsias elektros energijos sistemas taikančių regionų tinklą; ragina pasienio regionus, naudojantis teisine Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės priemone, bendrai kurti ir valdyti visuotinės svarbos paslaugas atsinaujinančiosios energijos ir energijos taupymo srityje, taip pat pažangiojo tinklo infrastruktūrą tokiame tinkle;

38.  pabrėžia, kokia svarbi Merų pakto iniciatyva, kuri yra pagrindinis Europos kovos su klimato kaita judėjimas, apimantis vietos ir regioninės valdžios institucijas, ir kuri grindžiama savanorišku pasirašiusių šalių įsipareigojimu pasiekti ir viršyti ES CO2 kiekio sumažinimo 20 proc. tikslą didinant energijos vartojimo efektyvumą, plėtojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taip reiškiant pritarimą vietos valdžios institucijų pastangoms įgyvendinti tvarios energetikos politiką ir šias pastangas remiant; pabrėžia, kad vietos valdžia atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį, tuo labiau įvertinant tai, kad 80 proc. suvartojamos energijos kiekio ir išmetamo CO2 kiekio yra susiję su miestų veikla;

o
o   o

39.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Regionų komitetui.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 281.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 256.
(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(6) OL L 347, 2013 12 20, p. 303.
(7) OL L 211, 2009 8 14, p. 55.
(8) OL C 82, 2008 4 1, p. 1.
(9) OL L 204, 2013 7 31, p. 15.
(10) OL C 25, 2013 1 26, p. 1.
(11) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.
(12) OL L 315, 2012 11 14, p. 1.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0374.
(14) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0017.
(15) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0345.

Atnaujinta: 2017 m. birželio 6 d.Teisinis pranešimas