Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/2177(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0028/2014

Pateikti tekstai :

A7-0028/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 04/02/2014 - 8.8
CRE 04/02/2014 - 8.8

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0069

Priimti tekstai
PDF 415kWORD 127k
Antradienis, 2014 m. vasario 4 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos plieno pramonė
P7_TA(2014)0069A7-0028/2014

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų plano (2013/2177(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVII antraštinės dalies 173 straipsnį (buvęs Europos bendrijos steigimo sutarties 157 straipsnis), kuriame aptariama ES pramonės politika ir, be kita ko, minimas Sąjungos pramonės konkurencingumas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą dėl plieno pramonės veiksmų plano „Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planas“ (COM(2013)0407),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 10 d. ataskaitą „Plieno pramonės bendras sąnaudų poveikio vertinimas“, kurią Komisijos užsakymu atliko Europos politikos studijų centras(1) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos pramoninių rajonų regioninių strategijų(2) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos komunikatą „Žalioji knyga „2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2013)0169),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 12 d. Aukšto lygio apskritojo stalo rekomendacijas dėl Europos plieno pramonės ateities(3) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 4 d. diskusijas Europos Parlamente dėl Komisijos pareiškimo „Europos pramonės atgaivinimas esant dabartiniams sunkumams“ (2013/2538(RSP)),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl ES plieno pramonės(4) ,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“ (COM(2012)0582),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos aktas. Tolesni augimo skatinimo veiksmai“(5) ,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą „Stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų užtikrinimo veiksmai“ (COM(2012)0299),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“ (COM(2011)0642),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos(6) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl investavimo į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą (SET planas)(7) ,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 29 d. Komisijos komunikatą „Prieinamos žaliavos Europos ateities gerovei užtikrinti. Pasiūlymas dėl Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje“ (COM(2012)0082),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Mažo anglies dioksido kiekio energetikos technologijoms būtinų medžiagų planas“ (SEC(2011)1609),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(8) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. Regionų komiteto nuomonę(9) ,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) atliktą socialinių partnerių organizacijų tyrimą plieno pramonės srityje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A7-0028/2014),

A.  kadangi, baigus galioti EAPB sutarčiai, Europos anglių ir plieno sektoriai yra reglamentuojami ES sutarties nuostatomis;

B.  kadangi Europos anglių ir plieno sektoriai turėjo esminės istorinės reikšmės Europos integracijos procesui ir yra Europos pramonės pridėtinės vertės kūrimo pagrindas;

C.  kadangi Europos plieno pramonė yra antra didžiausia plieno gamintoja pasaulyje ir turi strateginės reikšmės keliems svarbiems Europos pramonės sektoriams, pavyzdžiui, sausumos ir vandens transportui, statybai, mašinų pramonei, elektrinių buitinių prietaisų pramonei, energetikai ir gynybai;

D.  kadangi pasaulinės plieno gamybos ES dalis per paskutinius 10 metų sumažėjo perpus ir dabar maždaug 50 proc. plieno pasauliniu mastu pagamina Kinija;

E.  kadangi tikėtina, kad ilguoju laikotarpiu pasaulinė plieno paklausa didės, o plienas ir toliau bus Europos pramonės vertės grandinėms svarbi medžiaga, ir kadangi dėl šios priežasties Europos Sąjungos suinteresuota išlaikyti jo vietinę gamybą;

F.  kadangi Europos Sąjunga turėtų skatinti politiką, pagal kurią visose valstybėse narėse būtų plėtojama pramoninė gamyba – taip ES būtų išsaugotos darbo vietos ir būtų užtikrinta, kad dabartinė 15,2 proc. BVP dalis iki 2020 m. padidėtų bent iki 20 proc.

G.  kadangi ES plieno pramonė yra svarbus užimtumo šaltinis, sukuriantis 350 000 tiesioginių darbo vietų ir dar kelis milijonus darbo vietų susijusiuose pramonės sektoriuose, įskaitant perdirbti skirtų produktų tiekimo grandinę; kadangi bet koks restruktūrizavimas turi esminės įtakos atitinkamai geografinei teritorijai;

H.  kadangi, palyginti su kitais sektoriais, darbo santykiai plieno pramonėje yra griežtai organizuoti; kadangi šį ypatumą liudija didelis polinkis burtis į profesines sąjungas, stiprios ir tankiai išsidėsčiusios darbdavių organizacijos ir didelei pramonės daliai būdingos kolektyvinės derybos; kadangi tai atsispindi Europos lygmeniu, kur plieno pramonė pirmauja plėtojant socialinės partnerystės santykius(10) ;

I.  kadangi, nepaisant Europos plieno pramonės nuolatinių pastangų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje ir investicijų, kuriomis siekiama sumažinti poveikį aplinkai ir kuo efektyviau naudoti išteklius, jos konkurencingumui pasaulyje gresia pavojus dėl kelių veiksnių:

   plieno paklausa labai sumažėjo, be kita ko, dėl finansų ir ekonomikos krizės ir dėl struktūrinių pokyčių tam tikruose plieną naudojančiuose sektoriuose;
   jos veiklos sąnaudos, palyginti su konkurentų veiklos sąnaudomis, yra daug didesnės;
   ji patiria didžiulę konkurenciją su trečiosiomis šalimis, kuriose įmonės veikia ne pagal tokius pačius griežtus reguliavimo standartus kaip ES;

J.  kadangi plieno sektoriaus bendro sąnaudų vertinimo rezultatai atskleidė, kad didelė ES plieno gamintojų pelno dalis skiriama atitikčiai ES teisės aktų reikalavimams užtikrinti;

K.  kadangi matome, jog ES aplinkos ir energetikos politika geležies ir plieno pramonei sukuria sudėtingas verslo sąlygas – pirmiausia todėl, kad didėja energijos kaina ir ES gamyba tampa nekonkurencinga pasaulinėje rinkoje;

L.  kadangi energijos kaina sudaro iki 40 proc. visų veiklos sąnaudų ir kadangi ES galutiniams pramoniniams naudotojams taikomos elektros energijos kainos mažina šių Europos įmonių konkurencingumą globalizuotoje rinkoje;

M.  kadangi plieno, ypač specialiųjų plieno rūšių, pramonė yra visapusiškai pasaulinė ir Europa susiduria su nuožmia konkurencija iš trečiųjų šalių, o gamybos sąnaudos Europos Sąjungoje yra didesnės dėl vienašališkos tik ES būdingos sąnaudų naštos, kurią lėmė daugiausia ES energetikos ir klimato politika – susidarė tokia padėtis, kad dujų kainos ES yra tris–keturis kartus didesnės, o elektros energijos kainos – du kartus didesnės negu JAV;

N.  kadangi daugiau plieno laužo eksportuojama iš ES negu į ją importuojama ir todėl ES praranda didelį vertingos antrinės žaliavos kiekį, o tai dažnai naudinga plieno gamybai šalyse, kuriose aplinkos teisės aktai atsilieka nuo europinių; kadangi ES plieno pramonė priklauso nuo žaliavų importo, o 40 proc. pasaulinės pramonės žaliavų taikomi eksporto apribojimai, Europa eksportuoja daug metalo laužo, o daugelis šalių savo eksportą riboja;

O.  kadangi užimtumo plieno sektoriuje prognozės verčia labai sunerimti, nes per paskutinius kelerius metus dėl pajėgumų mažinimo ar gamyklų uždarymo Europoje prarasta daugiau kaip 65 000 darbo vietų;

P.  kadangi dabartinė krizė sukelia itin didelių socialinių sunkumų darbuotojams ir jos paveiktiems regionams ir kadangi restruktūrizavimą vykdančios bendrovės turėtų elgtis socialiniu požiūriu atsakingai, nes, kaip matyti iš patirties, sėkmingas restruktūrizavimas nepasiekiamas, jei nėra tinkamo socialinio dialogo;

Q.  kadangi dėl dabartinės krizės pasaulyje pagaminta per daug plieno, tačiau prognozuojama, kad 2050 m. plieno ir kitų pagrindinių metalų sunaudojimas padidės du ar tris kartus, palyginti su dabartiniu lygiu, ir Europos plieno pramonei reikia išgyventi šį ateinančių kelerių metų „mirties slėnį“, investuoti ir gerinti konkurencingumą;

R.  kadangi vykdant ekonomiškai sėkmingą ir socialiai atsakingą restruktūrizavimo procesą, jį būtina įtraukti į ilgalaikę strategiją, kuria būtų siekiama užtikrinti ir įtvirtinti įmonės ilgalaikį tvarumą ir konkurencingumą;

1.  pritaria Komisijos veiksmų planui dėl Europos plieno pramonės kaip svarbiai priemonei, padėsiančiai išvengti tolesnio plieno pramonės perkėlimo už Europos ribų;

2.  pritaria Komisijos siekiui tęsti ES institucijų, pramonės įmonių vadovų ir profesinių sąjungų dialogą per nuolatinius plieno pramonės aukšto lygio apskritojo stalo grupės susitikimus ir Europos sektorių socialinio dialogo komitetų posėdžius;

3.  palankiai vertina tai, kad sukurta aukšto lygio darbo grupė plieno klausimais, nors apgailestauja, kad ji retai rengia posėdžius – tik kartą per metus; mano, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos privalo glaudžiai dalyvauti šios grupės darbe, taip palengvindamos ir skatindamos Europos regionų, kuriuose įsikūrusios plieno bendrovės, dalyvavimą aukšto lygio darbo grupės plieno klausimais veikloje, kad būtų skatinamas valstybių narių pagrindinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas, keitimasis informacija ir gerąja praktika;

4.  pabrėžia, kad esamais konkurenciją ir valstybės pagalbą reglamentuojančiais ES teisės aktais plieno sektoriui užtikrinamos stabilios bendrosios sąlygos; ragina Komisiją ir toliau ryžtingai stebėti, ar neiškreipiama konkurencija, ir už tai bausti;

I.Pagrindinių sąlygų gerinimas

I.1. Paklausos didinimas

5.  pabrėžia, kad tvarus augimas priklauso nuo stiprios Europos pramonės, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares remti pagrindinių plieną naudojančių sektorių strateginę plėtrą gerinant investavimo sąlygas (taip pat ir mokslinių tyrimų ir inovacijų bei įgūdžių lavinimo sritims), kuriant paskatas už efektyvius ir sąžiningus gamybos procesus (pvz., naudojant standartizavimo ir viešųjų pirkimų politiką), stiprinant vidaus rinką ir toliau vykdant Europos insfrastruktūros plėtros projektus bendradarbiaujant su atitinkamais veikėjais;

6.  mano, kad statybos sektorius – tai vienas iš pagrindinių sektorių, kuriuose naudojamas plienas, todėl, siekiant stiprinti šį sektorių, Europos Sąjungoje būtina atlikti išsamų tyrimą, susijusį su viešųjų darbų apimties didinimu ne tik transporto ir ryšių infrastruktūros srityje, bet ir tokiuose sektoriuose kaip švietimas, kultūra, viešasis administravimas, taip pat tvari statyba ir efektyvus energijos vartojimas;

7.  pabrėžia transatlantinės partnerystės prekybos ir investicijų srityje svarbą ir tikslingumą siekiant didinti plieno prekybą ir paklausą pagrindiniuose sektoriuose, ir todėl pabrėžia, kad vykstant deryboms dėl partnerystės neturėtų nukentėti ES pramonės konkurencingumas bet kuriame iš šių sektorių;

8.  prašo Komisijos sukurti išsamaus plieno rinkos analizavimo priemonę, kuria naudojantis būtų galima gauti tikslią informaciją apie plieno ir antrinio perdirbimo pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą Europoje ir pasaulyje, struktūrinius šios rinkos raidos elementus atskiriant nuo ciklinių; mano, kad plieno rinkos stebėsena galėtų labai padėti užtikrinti plieno ir jo laužo rinkų skaidrumą ir suteikti vertingos informacijos apie taisomąsias ir aktyvias priemones, kurių imtis būtina dėl plieno pramonės cikliškumo;

9.  prašo Komisijos naudotis šia rinkos analizavimo priemone rizikai numatyti ir ištirti, kokį poveikį gamyklų uždarymas turi sektoriaus atsigavimui;

I.2. Užimtumas

10.  mano, kad Komisija, valstybės narės, pramonininkai ir profesinės sąjungos turėtų bendromis jėgomis plieno sektoriuje išlaikyti ir į jį pritraukti naujus kvalifikuotus darbuotojus, talentingus aukštos kvalifikacijos mokslininkus ir vadovus bei jaunus talentus pasitelkiant pameistrystės sistemas, taip užtikrindami dinamišką ir novatorišką darbo jėgą; primena regioninius universitetus ir pramonės mokslinių tyrimų institutus, kurių kompetencija labai padeda, kad regionuose būtų sudarytos sąlygos konkurencingai plieno pramonei; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių priemonių, kad būtų užkirstas kelias kompetencijos praradimui ir būtų prarasta kuo mažiau darbo vietų; ragina tobulinti pokyčių planavimą ir valdymą skatinant mainus, atnaujinant gebėjimus atnaujinimą ir remiant perkvalifikavimą; nerimauja, kad trūksta sisteminių sprendimų, kaip spręsti kartų kaitos, būsimo gebėjimų trūkumo, praktinės patirties ir kompetencijos praradimo problemas, ir pabrėžia, kad reikia išlaikyti darbuotojus ir gebėjimus, kurie yra labai svarbūs sektoriaus konkurencingumui ateityje; ragina Komisiją įgyvendinant programas „Erasmus visiems“ ir „Erasmus verslininkams“ remti sektorių įgūdžių sąjungas, kurios, remdamosi duomenimis apie gebėjimų poreikį ir raidą, įsipareigotų kurti ir įgyvendinti mokymo programas ir bendrus metodus, įskaitant ir darbu grindžiamą mokymąsi; ragima imtis veiksmų, kuriais būtų stiprinamos pagalbos šio sektoriaus darbuotojams ir jų profesinio mokymo priemones siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sektoriaus darbuotojams po įmonių restruktūrizavimo pakeisti darbą ir juos remti;

11.  mano, kad nesant tinkamos pramonės politikos prarandamas ilgalaikis Europos pramonės konkurencingumas – taip įvyksta dėl neproporcingai didelių energijos sąnaudų; dideles energijos, o kartu ir žaliavų, sąnaudas lemia ne tik būtinybė importuoti ją iš trečiųjų šalių, bet ir vidinės priežastys; pritaria Komisijai, kad ankstesnis plieno pramonės restruktūrizavimas sukėlė socialinių problemų dėl sumažėjusio darbo vietų skaičiaus;

12.  ragina nustatant naują ES strategiją dėl darbuotojų sveikatos ir saugos ir rengiant strateginius dokumentus pensijų ir kitų socialinių išmokų klausimais atsižvelgti į tai, kad plieno pramonės samdomų darbuotojų ir subrangovų darbas yra labai sunkus ir kelia stresą, tai susiję su gamybos procesu(11) ; pabrėžia, kad plieno sektoriaus darbuotojai susiduria su didesne rizika patirti įtampą darbe, t. y. fizinius pavojus ir sveikatos problemas dėl savo darbo, negu 28 ES valstybių narių vidutinis darbuotojas;

13.  palankiai vertina vykstantį socialinį dialogą su darbuotojų atstovais ir tai, kad sukurtos papildomos socialinio dialogo struktūros (oficialios ir neoficialios), pavyzdžiui, darbo grupės, valdymo komitetai ir pan., kuriose darbuotojai ir verslininkai gali geriau keistis informacija;

14.  pažymi, kad, siekiant labiau skatinti socialinį dialogą Europos plieno sektoriuje, ypatingą dėmesį reikia skirti sektoriaus ypatumams, pavyzdžiui, tokiems kaip varginanti darbo aplinka gaminant plieną, darbo jėgos pobūdis, aplinkosaugos problemos, technologijų inovacijų sklaida ir esminis Europos plieno pramonės restruktūrizavimas;

15.  pabrėžia, kad įgyvendinant veiksmų planą taip pat reikėtų skirti daugiau dėmesio trumpalaikiam ekonomikos krizės poveikiui šio sektoriaus darbo jėgai bei konkurencingumui, ir ragina Komisiją atidžiai stebėti pajėgumų mažinimą ir gamyklų uždarymus Europoje; mano, kad ES lėšomis neturėtų būti išlaikoma tam tikrų įrenginių komercinė veikla, nes taip būtų iškreipiama ES plieno gamintojų konkurencija, ES lėšomis turėtų būti tik švelninamas gamyklų uždarymo ar atitinkamo darbuotojų skaičiaus mažinimo poveikis ir skatinamas jaunimo užimtumas šiame sektoriuje;

16.  pabrėžia, kad dėl paklausos mažėjimo neturi atsirasti nesąžiningos valstybių narių konkurencijos dėl darbo vietų; todėl ragina ieškoti visai Europos Sąjungai tinkančio sprendimo;

17.  ragina Komisiją paremti iniciatyvas, kuriomis siekiama išlaikyti plieno gamybą Europoje užtikrinant atitinkamą užimtumo lygį, ir iniciatyvas, kurios gali padėti išvengti gamyklų uždarymo;

18.  ragina Komisiją nedelsiant ir visapusiškai panaudoti ES lėšas socialiniam pramonės restruktūrizavimo poveikiui mažinti; visų pirma ragina iki galo išnaudoti Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) galimybes;

19.  yra įsitikinęs, kad darbuotojų dalyvavimas inovacijų ir restruktūrizavimo priemonėse yra geriausia ekonominės sėkmės garantija;

20.  pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įveikti perėjimo prie tvarių gamybos procesų ir produktų laikotarpį reikia kvalifikuotų ir gerus gebėjimus turinčių darbuotojų, ir ragina parengti Europos mokymo ir švietimo strategiją; palankiai vertina techninio profesinio švietimo ir mokymo projektą plieno sektoriui ekologizuoti(12) , kurį vykdydamos plieno gamybos įmonės, mokslinių tyrimų institutai ir socialiniai partneriai kartu tyrė, kokių gebėjimų reikia ekologiniam tvarumui užtikrinti; ragina Komisiją toliau remti projekto rezultatų įgyvendinimą;

21.  ragina Komisiją parengti restruktūrizavimo planą, kuriuo Europos regionuose būtų išlaikomos esamos ir kuriamos naujos kokybiškos darbo vietos ir pramonės pridėtinės vertės grandinė;

II.Veiksmai, kuriais siekiama didinti europos plieno pramones konkurencinguma

II.1. Užtikrintas energijos tiekimas už prieinamą kainą

22.  pažymi, kad dėl to, jog Europos ištekliai yra riboti, energijos kainos ES pastaraisiais metais labai išaugo, o tai sukėlė didelį ES pramonės konkurencingumo pablogėjimą pasauliniu mastu; pripažįsta, kad energijos kainos yra svarbiausi veiksniai, nuo kurių priklauso sąnaudos plieno pramonėje ir kitose daug energijos vartojančiose pramonės šakose; todėl mano, kad efektyvus bendrosios energijos rinkos veikimas, paremtas visų pirma kainų skaidrumu, yra būtina sąlyga užtikrinant saugios ir tvarios energijos tiekimą plieno pramonei už prieinamą kainą; pabrėžia, kad siekiant pasinaudoti bendrosios Europos energijos rinkos pranašumais turi būti užbaigtos įrengti trūkstamos tarpvalstybinės jungtys, o galiojantys teisės aktai turi būti iki galo įgyvendinti; remia Komisijos pažadą dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti ES pramonės ir jos pagrindinių konkurentų sumokamų energijos kainų ir sąnaudų atotrūkį, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės strategiją ir leidžiant patenkinti specifines jų reikmes; mano, kad Komisija per 12 mėnesių turėtų pateikti konkrečių pasiūlymų šioje srityje;

23.  pabrėžia, kad Komisija turėtų konkrečiau ir išsamiau spręsti anglies dioksido nutekėjimo problemą ir kad 2030 m. klimato ir energetikos politikos tikslus ES pramonei turėtų būti techniškai ir ekonomiškai įmanoma pasiekti, o geriausių rezultatų pasiekiantys subjektai dėl klimato politikos neturėtų patirti tiesioginių ar netiesioginių papildomų išlaidų; pabrėžia, kad anglies dioksido nutekėjimo reglamentavimo nuostatomis turėtų būti numatyta 100 proc. nemokamai paskirti techniškai pasiekiamą standartą, netaikant jokio anglies dioksido nutekėjimo sektoriams skirto mažinimo koeficiento;

24.  ragina Komisiją plėtoti strategijas, pagal kurias būtų skatinama diegti mažo anglies dioksido kiekio energijos technologijas, siekiant tokią energiją greitai įtraukti į elektros energijos rinką;

25.  mano, kad parama turėtų būti teikiama investicijoms į technologijas, kuriomis būtų kuo labiau padidintas suvartojamos energijos naudingumas ir energijos atgavimas, pavyzdžiui, optimaliau naudojant procesuose susidarančias dujas ir atliekinę šilumą, kurią būtų galima naudoti garų ir elektros energijos gamybai;

26.  mano, kad būtina skatinti sudaryti ilgalaikes elektros tiekėjų ir pramonės vartotojų sutartis, mažinti energijos kainas ir skatinti tarptautines tarpusavio jungtis, kurios labai svarbios ES pakraščio regionams; mano, jog tai taip pat padės užtikrinti, kad veikla nebūtų perkeliama į trečiąsias šalis ir iš vienos valstybės narės į kitą; pabrėžia, kad sudarius ilgalaikes sutartis dėl energijos gali sumažėti energijos kainų svyravimo rizika ir gali būti lengviau sumažinti elektros energijos kainas pramonės vartotojams; ragina Komisiją pateikti gaires dėl ilgalaikių energijos tiekimo susitarimų konkurencinių aspektų;

27.  ragina Komisiją parengti strategijas, kaip ekonomiškai panaudoti mažaanglius energijos šaltinius ir laipsniškai panaikinti subsidijas siekiant skatinti, kad tokios energijos rūšys būtų sparčiai integruotos į elektros energijos rinką; mano, kad per tą laiką turėtų būti įmanoma kompensuoti daug energijos vartojančių pramonės šakų sąnaudas, susidarančias dėl elektros energijos kainos dalies, jei šių sąnaudų nepatiria už ES ribų veikiantys konkurentai;

28.  pabrėžia, kad energijos tiekimo saugumas yra svarbi plieno pramonės egzistavimo sąlyga; ragina visas valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį; ragina valstybes nares užtikrinti saugų energijos tiekimą rengiant projektus, kuriais sukuriama būtina energetikos infrastruktūra, ir suteikti tinkamų paskatų investuotojams, kad būtų užtikrinta mažesnė priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro; ragina Komisiją skatinti gamtinių dujų tiekimo šaltinių ir maršrutų diversifikavimą bei imtis vadovaujamo vaidmens suskystintų gamtinių dujų tiekimo maršrutų saugos užtikrinimo priemonių koordinavimui ir rėmimui; prašo Komisijos visapusiškai įvertinti elektros energijos gamybos pakankamumą ir pateikti gaires, kaip išlaikyti elektros tinklų lankstumą;

29.  prašo Komisijos parengti įmonių, kurių išlikimui kyla pavojus, įvykių raidos stebėjimo ataskaitą, kaip raginama 2012 m. gruodžio 13 d. Parlamento rezoliucijoje dėl ES plieno pramonės;

II.2. Klimato apsauga, efektyvus išteklių naudojimas ir poveikis aplinkai

30.  primena, kad bendras Europos plieno pramonės išmetamųjų teršalų kiekis nuo 1990 m. sumažėjo apie 25 proc.; pažymi, kad plienas yra visiškai perdirbamas ir jo kokybė dėl to nesuprastėja; pripažįsta, kad plieno gaminiai yra svarbūs pereinant prie žinių, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos; pabrėžia, kaip svarbu stengtis toliau mažinti bendrą plieno pramonės išmetamų teršalų kiekį;

31.  mano, kad Europos plieno pramonė turėtų būti pagrįsta tvariu plieno gamybos modeliu; ragina Komisiją parengti ir skatinti taikyti Europos tvarumo standartus, tokius kaip plieno konstrukcijų produktų žymuo (SustSteel);

32.  pabrėžia logistikos išlaidų, ypač jūrų transporto srityje, žaliavų tiekimo, tiekimo saugumo ir ekonominio vystymosi, susijusio su uostų plėtra, svarbą;

33.  mano, kad ES turi įvairinti žaliavų tiekimo ir skirstymo šaltinius, nes Europos plieno sektoriui gyvybiškai svarbu vengti priklausomybės nuo vienintelio žaliavų tiekėjo; mano, kad reikėtų atitinkamai sukurti mineralų skirstymo centrą, kad jie būtų tiekiami į Europos pietinę ir rytinę dalį;

34.  pripažįsta svarbų pirminės plieno gamybos vaidmenį ES atsižvelgiant į didėjantį pasaulinės plieno gamybos lygį ir gaminant konkrečiomis kokybės savybėmis pasižymintį plieną, kurio reikia daugelyje Europos vertės grandinių; pabrėžia, kad gaminant plieną iš laužo energijos sąnaudos yra mažesnės maždaug 75 proc., iš žaliavų – 80 proc.; todėl ragina Komisiją užtikrinti tinkamą Europos plieno laužo rinkos veikimą, garantuojant geresnį antrinių metalo gaminių rinkų veikimą, kovojant su nelegaliu metalo laužo eksportu, dėl kurio Europos ekonomika netenka brangių žaliavų, ir stiprinant valstybių narių galimybes vykdyti siunčiamų atliekų patikrinimus pagal šį reglamentą; ragina toliau plėtoti laužo perdirbimą užtikrinant kuo didesnį surinkimą ir jį panaudoti bei pagerinti jo kokybę, kadangi taip būtų geriau užtikrinama prieiga prie žaliavų, mažinama energetinė priklausomybė, mažinamas išmetamų teršalų kiekis ir skatinama žiedinė ekonomika; remia Komisijos iniciatyvą kontroliuoti siunčiamas atliekas ir vykdyti jų patikras, kad būtų galima išvengti nelegalaus metalo laužo eksporto, dažnai į šalis, kuriose galiojantys aplinkos teisės aktai negali prilygti ES teisės aktams;

35.  primygtinai ragina Komisiją laikytis holistinio požiūrio į klimato kaitą, aplinką, energetiką ir konkurencingumo politiką atsižvelgiant į sektorių specifiškumą; mano, kad reguliuodama Komisija turėtų ieškoti sričių, kur galima sinergija, kuri padėtų pasiekti klimato ir energijos tikslus, tuo pat metu remdama konkurencingumo ir užimtumo tikslus ir mažindama anglies dioksido nutekėjimo ir perskirstymo riziką;

36.  ragina Komisiją atlikti kitą anglies dioksido nutekėjimo sąrašo atnaujinimą vadovaujantis atvira ir skaidria metodika, atsižvelgiant į Europoje pagaminto plieno reikšmę mažinant anglies dioksido kiekį ir į netiesioginį elektros kainų poveikį konkurencijai; ragina Komisiją užtikrinti tolesnį anglies dioksido nutekėjimą reglamentuojančių nuostatų taikymą neišbraukiant plieno pramonės iš anglies dioksido nutekėjimo sąrašo;

37.  pabrėžia, kad pagal 2030 m. klimato politikos strategiją derėtų atsižvelgti į sektorių skirtumus, technologines galimybes ir ekonominį gyvybingumą ir nustatyti pagrindinį principą, kad efektyviausiai veikiančios pramonės gamyklos neturėtų patirti papildomų išlaidų;

38.  nerimauja dėl pastarojo Komisijos sprendimo dėl trečiajam apyvartinių taršos leidimų prekybos laikotarpiui skirtų valstybių narių nacionalinių įgyvendinimo priemonių galimo poveikio pramonei taikant tarpsektorinį korekcinį koeficientą, kuris rodo, kad pramonei neįmanoma pasiekti tikslinio rodiklio net ir naudojantis šio metu Europoje taikomomis geriausiomis turimomis technologijomis, o tai reiškia, kad net ir naudojant efektyviausius įrenginius Europoje galima patirti papildomų išlaidų;

39.  pabrėžia, jog plieno pramonės plėtrai svarbi veiksminga ir patikima infrastruktūra, ir primena, kad 65 proc. pasaulinės plieno gamybos vis dar grindžiama rūdomis, tad investicijos į tinkamą infrastruktūrą, apimančią visą grandinę nuo kasybos iki plieno gamyklų bei eksporto rinkų, turi didelį poveikį konkurencingumui, ypač šalyse, kuriose gyventojų tankumas nedidelis;

II.3. Vienodos sąlygos tarptautiniu lygmeniu

40.  mano, kad prekybos derybų turėtų būti imamasi siekiant skatinti ekonominius ir strateginius Sąjungos ir jos valstybių narių interesus, o jas vykdant turėtų būti vadovaujamasi abipusiu požiūriu, pagal kurį atsižvelgiama į tokius dalykus, kaip patekimas į naujas rinkas, žaliavų prieinamumas, anglies dioksido nutekėjimo rizika, vienodos sąlygos ir kompetencijos „nutekėjimas“; mano, kad šios strategijos turėtų atspindėti išsivysčiusių, didžiausių besivystančių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių ekonomikos skirtumus; pabrėžia, kad naujų eksporto rinkų prieinamumas augančios ekonomikos šalyse, kuriose Europos plieną galima parduoti nesusiduriant su prekybos kliūtimis, turi lemiamą reikšmę Europos plieno pramonės galimybėms augti ir vystytis; apgailestauja, kad kai kurie prekybos partneriai taiko nesąžiningas, ribojamąsias priemones, kaip antai investicijų apribojimus ir viešųjų pirkimų srityje nustatytus pirmenybės teikimo reikalavimus, kuriuos taikant saugomos šalies plieno pramonės šakos, ir tai pernelyg varžo ES plieno eksportą; taip pat apgailestauja dėl to, kad nuo pasaulinės krizės pradžios 2008 m. vis labiau stiprinamos protekcionistinės priemonės, kurias daugelis trečiųjų šalių taiko siekdamos paremti savo plieno pramonę;

41.  ragina Komisiją rengiant būsimuosius prekybos susitarimus užtikrinti, kad būtų labai pagerintos ES plieno ir jo gaminių eksporto ir patekimo į rinką galimybės;

42.  pritaria Komisijos pasiūlymui prieš pasirašant laisvosios prekybos susitarimus poveikio vertinimą, taip pat poveikio plieno pramonei vertinimą, atsižvelgiant į ES gamybos vertės grandinę ir Europos pramonę pasauliniame kontekste; prašo Komisijos reguliariai vertinti bendrą ir šiuo metu galiojančių susitarimų, ir susitarimų, dėl kurių deramasi, poveikį remiantis konkrečiais apibrėžtais kriterijais, įskaitant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo būdą;

43.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visi įsipareigojimai, prisiimti vykstančiose ir būsimose prekybos derybose ir įrašyti į galiojančius ir būsimus prekybos susitarimus, būtų veiksmingai vykdomi; ragina Komisiją, pasitelkus tinkamas jos turimas priemones, proporcingai, greitai ir veiksmingai kovoti su nesąžininga trečiųjų šalių konkurencija, pavyzdžiui, taikant prekybos apsaugos priemones, arba, prireikus, PPO ginčų sprendimo priemonę; ragina Komisiją kovoti su nesąžiningu trečiųjų šalių vykdomu protekcionizmu ir Europos įmonėms užtikrinti prieigą prie rinkos ir prie žaliavų;

44.  pažymi, kad plieno pramonė prekybos apsaugos priemonėmis naudojasi dažniausiai; išreiškia susirūpinimą, kad antidempingo priemonėms pradėti taikyti Komisijai reikia daug laiko – vidutiniškai dvejų metų, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose šis laikotarpis yra tik šeši mėnesiai; todėl ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad ES būtų nustatytos veiksmingos prekybos apsaugos priemonės, kurias būtų galima nedelsiant taikyti ir kurios suteiktų galimybę sparčiau spręsti dempingo klausimus, nes to reikia atsižvelgiant į didelę konkurenciją, su kuria Europos pramonė susiduria pasaulio ekonomikoje;

45.  primygtinai ragina Komisiją patikrinti, ar pagal antrąją priežiūros sistemą užtikrinamos bent tokios pačios priežiūros ir stebėsenos garantijos saugant nuo nesąžiningų subsidijų ir dempingo, kaip ir pagal ankstesnę tam tikrų importuojamų geležies ir plieno produktų priežiūros sistemą, nustatytą Komisijos reglamente (ES) Nr. 1241/2009;

46.  pabrėžia, kad sąžininga prekyba plieno gaminiais galima tik gerbiant pagrindines darbuotojų teises ir laikantis aplinkosaugos standartų;

47.  mano, kad Europos įmonės trečiosiose šalyse turėtų įgyvendinti ES įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) standartus ir darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme reikalavimus ir kad turėtų būti skatinamas regionų vystymasis;

48.  ragina Komisiją įgyvendinti siūlomas priemones, kuriomis būtų užtikrintas koksinių anglių tiekimas;

49.  prašo Komisijos paspartinti finansų rinkų reglamentavimo sistemos reformą siekiant išvengti spekuliacinio kainų svyravimo, užtikrinti kainodaros skaidrumą ir pagerinti tiek plieno, tiek žaliavų tiekimo saugumą;

50.  ragina Komisiją saugoti Europos plieno pramonę teisinėmis priemonėmis, kuriomis remiantis būtų sertifikuojamas galutinis nerūdijančio plieno panaudojimas, jo cheminė ir fizinė sudėtis bei su plienu susijusių gaminių kokybė, siekiant apsaugoti ES pramonę nuo nesertifikuotų produktų;

51.  pritaria Komisijos pasiūlymui imtis priemonių prieš neteisėtas plieno gaminių prekybos rinkas; ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti galimas kovos su sukčiavimu PVM priemones;

II.4. Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos

52.  pažymi, kad siekiant vykdyti CO2 kiekio mažinimą pagal veiksmų iki 2050 m. planą yra itin svarbu plačiai diegti pažangiąsias technologijas; pritaria programos ULCOS tikslui atrasti ir kurti novatoriškas itin mažo anglies dioksido kiekio plieno gamybos technologijas, taip pat pritaria SPIRE ir kitoms programoms, kurios vykdomos siekiant plėtoti naujas plieno savybes, gamybos ir perdirbimo procesus bei verslo modelius, kurie didintų vertę, efektyvumą ir tvarumą kartu didintų Europos plieno pramonės konkurencingumą;

53.  ragina Komisiją vykdyti plataus užmojo inovacijų politiką, kad būtų gaminami aukštos kokybės, energetiškai efektyvūs ir naujoviški gaminiai, o ES, didėjant pasaulinei konkurencijai, išlaikytų tvirtas pozicijas;

54.  palankiai vertina rezultatus, pasiektus taikant konkrečias su anglimis ir plienu susijusias priemones, pavyzdžiui, vykdant Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo veiklą, ir ragina Komisiją tęsti šiuos nuo 2002 m. plėtojamus veiksmus;

55.  mano, kad pagalbą inovacijoms būtina išplėsti ir ją teikti visai veiklai, susijusiai su plieno pramone; taigi pagal programą „Horizontas 2020“ turi būti įgyvendinamos EIB finansinės priemonės, siekiant skatinti plieno bendrovių ir regionų, kuriuose šios bendrovės įsisteigusios, bendradarbiavimą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityse, kad būtų skatinama ekonominė veikla ir užtikrinamas šios veiklos skaidrumas;

56.  pritaria Komisijai, kad pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“ daugiausia dėmesio reikėtų skirti parodomiesiems ir bandomiesiems projektams, susijusiems su naujomis, taip pat ekologiškesnėmis, labiau išteklius tausojančiomis ir efektyviau energiją vartojančiomis technologijomis;

57.  mano, kad reikėtų sukurti mechanizmą, kuriuo didelės tarpvalstybinės grupės būtų raginamos pradėti investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą teritorijose, kuriose jos vykdo savo pramoninę veiklą, siekiant padidinti susijusių regionų užimtumą ir dinamiškumą;

58.  pripažįsta su pažangiųjų technologijų kūrimu, tobulinimu, demonstravimu ir diegimu susijusią didelę finansinę riziką; pritaria grupių sudarymui, tyrėjų bendradarbiavimui, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei, pvz., SPIRE ir EMIRI; ragina naudoti novatoriškas finansines priemones, pavyzdžiui, rizikos pasidalijimo finansines priemones, kurias būtų galima pirmenybės tvarka naudoti krizę patiriančios plieno pramonės labui; ragina Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką sukurti ilgalaikę plieno projektų finansavimo priemonę;

59.  ragina Komisiją toliau įgyvendinti žaliavų srities Europos inovacijų partnerystę plieno pramonėje ir visoje žaliavų vertės grandinėje, ypač kiek tai susiję su perdirbimo metodais ir naujais verslo modeliais;

o
o   o

60.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/metals-minerals/files/steel-cum-cost-imp_en.pdf.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0199.
(3) http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/metals-minerals/files/high-level-roundtable-recommendations_en.pdf
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0509.
(5) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 72.
(6) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 131.
(7) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 84.
(8) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(9) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(10) Eurofound (2009).
(11) Eurofound (bus paskelbta 2014 m. sausio mėn.).
(12) http://www.gt-vet.com/?page_id=18

Atnaujinta: 2017 m. birželio 6 d.Teisinis pranešimas