Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/2004(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0075/2014

Pateikti tekstai :

A7-0075/2014

Debatai :

PV 24/02/2014 - 24
CRE 24/02/2014 - 24

Balsavimas :

PV 25/02/2014 - 5.17

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0126

Priimti tekstai
PDF 324kWORD 94k
Antradienis, 2014 m. vasario 25 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Kova su smurtu prieš moteris
P7_TA(2014)0126A7-0075/2014
Rezoliucija
 Priedas

2014 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris (2013/2004(INL))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 23, 24 ir 25 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl kovos su moterų lyties organų žalojimu ES(1) ir savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo(2) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 22 d. rašytinį pareiškimą dėl kampanijos „Sakyk NE smurtui prieš moteris“(3) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo(4) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(5) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „JT Moterų padėties komisijos 57-oji sesija. Visų formų smurto prieš moteris ir mergaites prevencija ir panaikinimas“(6) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl moterų žudymo Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje ir Europos Sąjungos vaidmens kovojant su šiuo reiškiniu(7) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. pateiktą Komisijos moterų ir vyrų lygybės strategiją 2010-2015 m.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planą (COM(2010)0171),

–  atsižvelgdamas į 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietybės programą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadas dėl smurto prieš moteris panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR(8) ,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl kovos su šeiminiu smurtu prieš moteris(9) ,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 34/180 patvirtintos Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 11 straipsnio 1 dalies d punktą,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių, ypač moterų teisių, srities teisines priemones, pvz., JT Chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos fakultatyvinį protokolą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir asmens negrąžinimo principo, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į kitas Jungtinių Tautų kovos su smurtu prieš moteris priemones, pvz., į 1993 m. birželio 25 d. Pasaulio žmogaus teisių konferencijoje priimtas Vienos deklaraciją ir veiksmų programą (A/CONF. 157/23) ir į 1993 m. gruodžio 20 d. Deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo (A/RES/48/104),

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1997 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl nusikaltimų ir baudžiamosios teisės prevencijos priemonių, taikomų siekiant panaikinti smurtą prieš moteris (A/RES/52/86), 2002 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl priemonių, kurių reikia nusikaltimams prieš moteris dėl garbės panaikinti (A/RES/57/179), ir 2003 m. gruodžio 22 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris namuose panaikinimo (A/RES/58/147), taip pat į 2013 m. kovo 5 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Visuotinių pastangų nutraukti moterų lyties organų žalojimą stiprinimas“ (A/RES/67/146),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro specialiųjų pranešėjų pranešimus dėl smurto prieš moteris ir į Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto patvirtintą Bendrąją rekomendaciją Nr. 19 (11-oji sesija, 1992 m.),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 15 d. Ketvirtojoje pasaulio moterų konferencijoje priimtas Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, taip pat į savo 2000 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Pekino veiksmų programos įgyvendinimo(10) , 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją „Tolesni veiksmai po Ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos – veiksmų platforma (Pekinas +10)“(11) ir į savo 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Pekinas +15 – JT veiksmų programa siekiant lyčių lygybės“(12) ,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl pastangų panaikinti visų formų smurtą prieš moteris suintensyvinimo (A/RES/61/143) ir į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į Moterų padėties komisijos 57-ojoje sesijoje patvirtintas išvadas dėl visų formų smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos ir panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 16 d. JT specialiosios pranešėjos Rashidos Manjoo pranešimą dėl smurto prieš moteris, jo priežasčių ir padarinių,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio Madrido veiksmų plano dėl senėjimo 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos pridėtinės vertės vertinimą(13) ,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 42 ir 48 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7-0075/2014),

A.  kadangi Direktyvoje 2012/29/ES(14) , kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, smurtas dėl lyties apibrėžiamas kaip smurtas, kuris yra nukreiptas į asmenį dėl to asmens lyties, lytinės tapatybės ar lytinės raiškos arba nuo kurio neproporcingai nukenčia tam tikros lyties asmenys; kadangi toks smurtas aukai gali padaryti fizinę, seksualinę, emocinę ar psichologinę žalą arba ekonominių nuostolių, jis suprantamas kaip viena iš diskriminacijos formų ir aukos pagrindinių laisvių pažeidimas ir apima smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį smurtą (įskaitant išžaginimą, seksualinę prievartą ir seksualinį priekabiavimą), prekybą žmonėmis, vergiją ir įvairias žalingos praktikos formas, pavyzdžiui, priverstines santuokas, moterų lyties organų žalojimą ir vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės;

B.  kadangi smurto dėl lyties aukos ir smurtautojai yra įvairaus amžiaus ir išsilavinimo, taip pat nevienodos jų pajamos ir socialinė padėtis, o smurtas dėl lyties siejamas su netolygiu moterų ir vyrų galių pasiskirstymu ir su mūsų visuomenėje vyraujančiu stereotipiniu mąstymu ir elgesiu, su kuriais būtina kovoti nuo pat ankstyvo amžiaus siekiant pakeisti požiūrį;

C.  kadangi sutuoktiniai, partneriai, buvę sutuoktiniai ar buvę partneriai vis dažniau naudoja smurtą prieš moteris; kadangi kai kuriose šalyse smarkiai išaugo smurto aukų skaičius ir didėja jų patiriamų pasekmių, įskaitant mirtinas, mastas ir iš statistinių duomenų matyti, kad, palyginti su bendru žmogžudysčių skaičiumi, nužudoma vis daugiau moterų;

D.  kadangi kai kurių šalių statistiniai duomenys rodo, kad nors bendras žmogžudysčių skaičius neišaugo, nužudoma vis daugiau moterų, o tai patvirtina, jog daugėja smurto prieš moteris atvejų;

E.  kadangi dėl ypač didelio skurdo padidėja smurto ir kitų formų išnaudojimo pavojus, kuris trukdo visaverčiam moterų dalyvavimui visose gyvenimo srityse ir lyčių lygybei;

F.  kadangi stiprinant moterų nepriklausomumą ir dalyvavimą ekonominiame ir socialiniame gyvenime galima sumažinti jų pažeidžiamumą joms susidūrus su smurtu dėl lyties;

G.  kadangi pastaruoju metu išryškėjo nauji stereotipai ir naujų formų diskriminacija bei smurtas vis labiau naudojantis interneto socialiniais tinklais, pvz., vadinamasis vaiko viliojimas seksualinio išnaudojimo tikslais, nukreiptas būtent į paauglius;

H.  kadangi moterų niekinimu grindžiamas požiūris į lyčių vaidmenis tebėra gajus tarp jaunesnių kartų gyventojų; bendraamžiai ir likusi visuomenė ir toliau kaltina ir smerkia jaunas moteris, tapusias smurto aukomis;

I.  kadangi smurtas sukelia traumą bet kuriam vyrui, moteriai ir vaikui, tačiau smurtas dėl lyties dažniau siejamas su vyrų smurtu prieš moteris ir mergaites ir atspindi bei didina vyrų ir moterų nelygybę, taip pat kelia grėsmę aukų sveikatai, orumui, saugumui ir savarankiškumui;

J.  kadangi reikia turėti omenyje vaikus, tapusius smurto prieš artimą giminaitį liudininkais, ir jais pasirūpinti suteikiant būtiną psichologinę pagalbą bei socialines priemones ir kadangi vaikams, tapusiems smurto liudininkais, kyla didesnis pavojus patirti emocinių ir santykių problemų;

K.  kadangi moterims, nukentėjusioms nuo smurto dėl lyties, ir jų vaikams dėl didelės antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto rizikos, susijusios su tokiu smurtu, neretai reikia specialios paramos ir apsaugos;

L.  kadangi smurtą patiriančioms moterims ir vaikams reikia prieglaudų, kuriose jiems būtų teikiamos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, teisinė pagalba ir psichologo konsultacijos bei psichoterapijos paslaugos; kadangi valstybės narės turėtų skirti moterų prieglaudoms tinkamą finansavimą;

M.  kadangi dėl vyrų smurto prieš moteris keičiasi moterų padėtis visuomenėje ir apsisprendimas: jų sveikata, užimtumo ir švietimo galimybės, integracija į socialinę ir kultūrinę veiklą, ekonominė nepriklausomybė, dalyvavimas viešajame ir politiniame gyvenime, sprendimų priėmimas ir santykiai su vyrais;

N.  kadangi smurtas prieš moteris gali palikti gilių fizinių ir psichologinių randų, apskritai žaloti moterų ir mergaičių sveikatą, įskaitant jų reprodukcinę ir seksualinę sveikatą, o kai kuriais atvejais – sukelti mirtį, tai taip pat vadinama moterų žudymu dėl lyties;

O.  kadangi, siekiant kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu dėl lyties apskritai, vaikus reikia šviesti ir mokyti nuo labai ankstyvo amžiaus, nes taip išugdomi jaunų žmonių įgūdžiai pagarbiai elgtis su savo partneriu, nesvarbu, kokia jo lytis, ir jie supažindinami su lygybės principais;

P.  kadangi smurtas prieš moteris įgauna vis nepriimtinesnes formas, įskaitant moterų narystę grupėse, organizuojančiose prekybą moterimis seksualinio išnaudojimo tikslais;

Q.  kadangi atlikus smurto prieš moteris tyrimus nustatyta, kad nuo penktadalio iki ketvirtadalio visų moterų Europoje pilnametystės laikotarpiu bent kartą yra patyrusios fizinį smurtą, o daugiau kaip dešimtadalis kentė seksualinį smurtą, susijusį su jėgos panaudojimu(15) ;

R.  kadangi, Europos pridėtinės vertės vertinimo duomenimis, 2011 m. metinės Europos Sąjungos išlaidos dėl smurto dėl lyties prieš moteris siekė 228 mlrd. EUR (t. y. 1,8 proc. ES BVP), iš kurių visuomeninėms ir valstybinėms paslaugoms per metus skirta 45 mlrd. EUR, o nepasiekti ekonominiai rezultatai įvertinti 24 mlrd. EUR;

S.  kadangi Pagrindinių teisių agentūra 2013 m. kovo mėn. paskelbė keletą preliminarių jos atlikto Europos smurto prieš moteris tyrimo rezultatų, rodančių, be kita ko, kad: keturios iš penkių moterų po labai rimtų smurto, kurį įvykdė ne jų partneriai, incidentų nesikreipė į jokią tarnybą, pvz., sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar paramos aukoms; pagalbos prašiusios moterys veikiausiai kreipėsi į medicinos tarnybas, o tai pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad sveikatos priežiūros specialistai galėtų pasirūpinti smurto aukų poreikiais; dvi iš penkių moterų nežinojo įstatymų ar politinių iniciatyvų, kuriomis siekiama apsaugoti jas smurto artimoje aplinkoje atvejais, ir pusė jų nežinojo jokių prevencinių įstatymų ar iniciatyvų;

T.  kadangi Komisija savo 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijoje pabrėžė, kad smurtas dėl lyties yra viena iš didžiausių problemų, kurias būtina išspręsti, siekiant užtikrinti tikrą lyčių lygybę;

U.  kadangi pagal Lisabonos sutartimi apibrėžtą teisinę sistemą suteikiamos naujos galimybės stiprinti ES lygmens bendradarbiavimą baudžiamosios teisenos politikos srityje: institucijos ir valstybės narės gali dirbti kartu remdamosi tvirtu pagrindu ir formuoti bendrą ES teisinę kultūrą, kad su visų formų smurtu prieš moteris ir jų diskriminacija būtų kovojama atsižvelgiant į nacionalines teisines sistemas ir tradicijas, tačiau jų nepakeičiant;

V.  kadangi informuotumo didinimas ir mobilizavimas, be kita ko, pasitelkiant žiniasklaidos ir socialinės žiniasklaidos priemones, yra svarbi veiksmingos prevencijos strategijos sudedamoji dalis;

W.  kadangi nė viena atskira priemonė nepadės panaikinti smurto prieš moteris, o imantis suderintų veiksmų infrastruktūros, teisės, teismų, priverstinio vykdymo, kultūros, švietimo, socialinėje, sveikatos ir kitose su paslaugų teikimu susijusiose srityse galima gerokai padidinti informuotumą ir sumažinti smurtą ir jo padarinius;

X.  kadangi kovos su smurtu prieš moteris priemonių neatsiejami šeši tikslai yra politika, prevencija, apsauga, baudžiamasis persekiojimas, parama ir partnerystė;

Y.  kadangi svarbu sustiprinti veiklą, nukreiptą prieš pramonę, kuri suvokia jaunas merginas ir moteris kaip sekso objektus;

Z.  kadangi dėl skirtingos valstybių narių politikos ir teisės aktų, ypač dėl nusikaltimų apibrėžties ir teisės aktų taikymo srities, moterims Sąjungoje užtikrinama nevienoda apsauga nuo vyrų smurto ir todėl jos nėra apsaugotos nuo tokio smurto;

AA.  kadangi dėl tokių veiksnių, kaip rasė, tautybė, religija arba tikėjimas, sveikata, civilinė būklė, būstas, migracijos būklė, amžius, negalia, klasė, seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė, moterys gali turėti specialių poreikių ir gali būti mažiau apsaugotos nuo daugialypės diskriminacijos;

AB.  kadangi dėl sudėtingų ir įvairialypių psichologinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių priežasčių, o kartais ir dėl nepasitikėjimo policijos, teisinės sistemos bei socialinių ir medicinos tarnybų pajėgumu suteikti joms konkrečią pagalbą, moterys dažniausiai nepraneša apie vyrų smurtą dėl lyties prieš jas; kadangi kai kuriais atvejais valdžios institucijos laiko smurtą dėl lyties šeimos problema ir todėl mano, kad ji gali būti sprendžiama šeimos lygmeniu;

AC.  kadangi daugiausia dėmesio šioje diskusijoje turėtų būti skiriama reprodukcinės sveikatos politikai;

AD.  kadangi būtina rinkti palyginamus suskirstytus, kokybinius ir kiekybinius duomenis, apimančius visus problemos aspektus, siekiant suprasti tikrąjį smurto prieš moteris mastą Sąjungoje ir taigi kurti veiksmingą politiką;

AE.  kadangi 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamentui atmetus Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos saugumo nuo nusikalstamumo statistikos(16) reikia priminti, kad būtina parengti naują pasiūlymą dėl ES teisės aktų, kuriuose būtų nustatyta nuosekli statistinių duomenų apie smurtą prieš moteris rinkimo valstybėse narėse sistema, ir kadangi Taryba savo 2012 m. gruodžio mėn. išvadose paragino tobulinti palyginamų, patikimų ir nuolat atnaujinamų duomenų apie visų rūšių smurtą prieš moteris rinkimą ir sklaidą tiek valstybių narių, tiek Europos Sąjungos lygmenimis;

AF.  kadangi moterų lyties organų žalojimas yra tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teisių pažeidimas, moterų ir mergaičių kankinimo forma, ir jis atspindi giliai įsišaknijusią lyčių nelygybę. kadangi moterų lyties organų žalojimas yra kraštutinė moterų diskriminacijos forma ir beveik visada atliekamas nepilnametėms, taigi yra ir vaiko teisių pažeidimas;

AG.  kadangi prostituciją galima vertinti kaip smurtą prieš moteris dėl jos poveikio moterų fizinei ir psichinei sveikatai, ypač prievartinės prostitucijos ir prekybos moterimis prostitucijos tikslais atvejais;

AH.  kadangi žudymas dėl garbės Sąjungoje įgyja vis pavojingesnę tendenciją, kuri dažniausiai yra susijusi su jaunomis merginomis;

AI.  kadangi tarptautiniu mastu pripažįstama, kad senyvo amžiaus žmonių orumą žeminantis elgesys yra vyresnio amžiaus moterų žmogaus teisių pažeidimas, ir kadangi visose ES valstybėse būtina užkirsti kelią tokiam elgesiui ir su juo kovoti;

AJ.  kadangi patvirtinus ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų diskriminacija, taip pat konkretų skyrių dėl moterų apsaugos ES nuo smurto dėl lyties ES strateginėje programoje žmogaus teisių srityje ir susijusiame veiksmų plane aiškiai parodyta, kad ES turi politinės valios moterų teisių klausimą laikyti pirmenybiniu ir imtis ilgalaikių veiksmų šioje srityje; kadangi žmogaus teisių politikos krypčių išorės ir vidaus aspektų suderinamumas kartais gali atskleisti kalbų ir veiksmų atotrūkį;

AK.  kadangi, remiantis Komisijos ir organizacijos „Amnesty International“ ataskaitomis, Europoje nuo moterų lyties organų žalojimo nukentėjo šimtai tūkstančių moterų ir mergaičių ir dažniausiai minimas šio reiškinio aukų skaičius – 500 000; kadangi dėl valstybių narių teisės aktų nuostatų skirtumų atsiranda vadinamojo tarpvalstybinio moterų lyties organų žalojimo turizmo Europos Sąjungoje reiškinys;

AL.  kadangi ES vis dar turi bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekdama panaikinti smurtinę moterų lyties organų žalojimo praktiką; kadangi tos valstybės narės ir trečiosios šalys, kuriose galioja nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė už moterų lyties organų žalojimą, turėtų tuos teisės aktus taikyti;

1.  prašo Komisijos ne vėliau kaip iki 2014 m. pabaigos pagal SESV 84 straipsnį pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl akto, kuriuo būtų nustatytos priemonės, skirtos valstybių narių veiksmams smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos srityje skatinti ir remti, atsižvelgiant į prie pranešimo pridedamas išsamias rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją pateikti persvarstytą pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos statistikos, kuris būtų orientuotas į smurtinius nusikaltimus ir kuriame būtų nustatyta nuosekli statistinių duomenų apie smurtą dėl lyties rinkimo valstybėse narėse sistema;

3.  prašo Tarybos pradėti taikyti nuostatą dėl pereigos priimant vienbalsį sprendimą, kuriuo smurtas prieš moteris ir mergaites (ir kitų formų smurtas dėl lyties) būtų priskiriamas SESV 83 straipsnio 1 dalyje išvardytiems nusikaltimams;

4.  ragina Komisiją skatinti nacionalinius ratifikavimo procesus ir pradėti Europos Sąjungos prisijungimo prie Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris procedūrą, kai tik bus įvertintas šio veiksmo poveikis ir pridėtinė vertė;

5.  prašo Komisijos pateikti visos ES masto kovos su visų formų smurtu prieš moteris ir mergaites strategiją ir veiksmų planą, kaip numatyta 2010 m. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plane, siekiant užtikrinti konkrečią ir veiksmingą moterų neliečiamybę, lygybę (ES sutarties 2 straipsnis) ir gerovę (ES sutarties 3 straipsnio 1 dalies) laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, itin daug dėmesio skiriant su moterimis susijusiai prevencijai, t. y. moterys turi būti informuojamos apie savo teises, vyrai ir berniukai (nuo kuo jaunesnio amžiaus) – apie tai, kad būtina gerbti moterų fizinę ir psichologinę neliečiamybę; pabrėžia, kad reikia tinkamai parengti policijos ir teismines tarnybas atsižvelgiant į išskirtinį smurto dėl lyties pobūdį; skatina valstybes nares imtis priemonių ir padėti nukentėjusiesiems iš naujo kurti savo gyvenimą ir atgauti pasitikėjimą, kad jie vėl netaptų pažeidžiami ar priklausomi; mano, kad tokioje strategijoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamoms grupėms, pvz., vyresnio amžiaus asmenims, neįgaliesiems, imigrantams ir lesbietėms, gėjams, biseksualiems ir translyčiams asmenims (LGBT), ir kad joje taip pat turėtų būti numatytos priemonės, kuriomis būtų remiami smurtą matę vaikai ir kuriomis jie būtų pripažinti nusikaltimo aukomis;

6.  ragina Komisiją skatinti valstybių narių ir moterų NVO ir organizacijų bendradarbiavimą siekiant parengti ir įgyvendinti veiksmingą smurto prieš moteris panaikinimo strategiją;

7.  skatina Komisiją imtis pirmųjų veiksmų, siekiant įsteigti Europos smurto prieš moteris ir mergaites stebėjimo centrą, kuris būtų grindžiamas esama institucine struktūra (Europos lyčių lygybės institutu (EIGE)) ir kuriai vadovautų ES kovos su smurtu prieš moteris ir mergaites koordinatorius;

8.  primygtinai ragina Komisiją per artimiausius trejus metus paskelbti Europos smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimo metus, siekiant didinti piliečių ir visų politikų informuotumą šią plačiai paplitusią problemą, su kuria susiduria visos ES valstybės narės, ir pateikti aiškų veiksmų planą, kuriuo būtų padarytas galas smurtui prieš moteris;

9.  ragina valstybes nares kovoti su žudymu dėl garbės šviečiant galimas aukas ir suteikiant joms prieglobstį, taip pat rengiant informavimo apie šį ypač šiurkštų žmogaus teisių pažeidimą ir jo sukeltų tragiškų mirčių skaičių kampanijas;

10.  ragina valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis bendradarbiaujant su Komisija padėti skleisti informaciją apie ES programas ir pagal jas kovai su smurtu prieš moteris skiriamą finansavimą;

11.  konstatuoja, kad rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo bei proporcingumo principų;

12.  mano, kad finansinės išlaidos, susijusios su prašomu pateikti pasiūlymu, turėtų būti dengiamos iš Sąjungos biudžeto III skyriaus (užtikrinant visapusišką papildomumą su biudžeto eilute, susijusia su pasiūlymo dalyku);

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai ir Europos lyčių lygybės institutui.

(1)OL C 117 E, 2010 5 6, p. 52.
(2)OL C 332 E, 2013 11 15, p. 87.
(3)OL C 184 E, 2010 7 8, p. 131.
(4)OL C 285 E, 2010 10 21, p. 53.
(5)OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26.
(6)Priimti tekstai, P7_TA(2013)0045.
(7)OL C 227 E, 2008 9 4, p. 140.
(8)OL L 335, 2011 12 17, p. 1.
(9) OL C 351, 2012 11 15, p. 21.
(10) OL C 59, 2001 2 23, p. 258.
(11) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 247.
(12) OL C 348 E, 2010 12 21, p. 11.
(13) PE 504.467.
(14)2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL L 315, 2012 11 14, p. 57).
(15)2008 m. rugsėjo mėn. Europos Tarybos darbo grupės kovai su smurtu prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje, (angl. EG-TFV) galutinė veiklos ataskaita.
(16)Priimti tekstai, P7_TA(2012)0494.


REZOLIUCIJOS PRIEDAS

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

1 rekomendacija (dėl reglamento, kurį reikia priimti, tikslo ir taikymo srities)

Šio reglamento tikslas turėtų būti nustatyti priemones, skirtas valstybių narių veiksmams smurto dėl lyties prevencijos srityje skatinti ir remti.

Kaip jau nurodyta 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, smurtas dėl lyties turėtų būti suprantamas kaip smurtas, kuris yra nukreiptas į asmenį dėl to asmens lyties, lytinės tapatybės ar lytinės raiškos arba nuo kurio neproporcingai nukenčia tam tikros lyties asmenys. Toks smurtas aukai gali padaryti fizinę, seksualinę, emocinę ar psichologinę žalą arba ekonominių nuostolių ir apimti smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį smurtą (įskaitant išžaginimą, seksualinę prievartą ir seksualinį priekabiavimą), prekybą žmonėmis, vergiją ir įvairias žalingos praktikos formas, pavyzdžiui, priverstines santuokas, moterų lyties organų žalojimą ir vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės.

2 rekomendacija (dėl prevencijos ir kovos priemonių)

Valstybės narės turėtų parengti smurto dėl lyties prieš moteris ir mergaites prevencijos ir kovos priemones. Visų pirma jos turėtų:

–  kurti, įgyvendinti ir kasmet vertinti visapusiškas strategijas ir programas, įskaitant valstybines švietimo ir mokytojų bei pramogų sektoriaus specialistų mokymo programas, kuriomis siekiama pašalinti kliūtis, trukdančias moterims ir mergaitėms visapusiškai naudotis savo teisėmis ir laisve gyventi be smurto, ir paskatinti gilius socialinės bei kultūrinės elgsenos pokyčius;

–  atlikti atitinkamus mokslinius tyrimus smurto dėl lyties srityje, be kita ko, išnagrinėti smurto priežastis ir motyvus bei rinkti ir analizuoti duomenis, kartu toliau stengiantis standartizuoti smurto dėl lyties atvejų registravimo kriterijus, kad surinktus duomenis būtų galima palyginti;

–  organizuoti pareigūnų ir specialistų, galinčių susidurti su smurto dėl lyties atvejais (įskaitant teisėsaugos, socialinės gerovės, vaiko teisių apsaugos (nukentėjusiems nuo smurto atvejų arba jų liudininkams), sveikatos priežiūros ir pagalbos centrų darbuotojus), mokymą, kad būtų galima susekti, nustatyti ir tinkamai nagrinėti tokio smurto atvejus, itin daug dėmesio skiriant aukų poreikiams ir teisėms;

–  keistis patyrimu, patirtimi, informacija ir geriausios patirties pavyzdžiais pasitelkiant Europos nusikalstamumo prevencijos tinklą;

–  rengti informuotumo didinimo kampanijas, įskaitant skirtas konkrečiai vyrams ir berniukams, konsultuojantis ir atitinkamais atvejais bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, žiniasklaida ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis;

–  sukurti, jeigu tai dar nepadaryta, ir remti nemokamas nacionalines pagalbos linijas, kuriose dirbtų tam pasirengę specialistai;

–  užtikrinti, kad būtų specializuotų prieglaudų (jos sumanytos kaip pirmosios pagalbos ir moterų saugumo ir įgalinimo erdvės), kuriose vietų skaičius būtų nustatytas remiantis principu „viena moteris 10 000 gyventojų“, ir šios prieglaudos būtų aprūpintos įranga bei tinkamai apmokytais darbuotojais.

–  užtikrinti paramą moterų nevyriausybinėms organizacijoms ir pilietinei visuomenei, kurios dirba siekdamos užkirsti kelią smurtui dėl lyties prieš moteris ir mergaites.

3 rekomendacija (dėl nacionalinių pranešėjų sistemos ar lygiaverčių mechanizmų)

Per metus nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad sukurtų nacionalinių pranešėjų sistemą arba lygiaverčius mechanizmus. Tokių mechanizmų paskirtis turėtų būti, be kita ko, padėti atlikti smurto dėl lyties tendencijų vertinimus, įvertinti priemonių, kurių buvo imtasi siekiant kovoti su smurtu dėl lyties nacionaliniu ir vietos lygmenimis, rezultatus, rinkti statistinius duomenis ir kasmet teikti ataskaitas Komisijai ir kompetentingiems Europos Parlamento komitetams.

4 rekomendacija (dėl Sąjungos kovos su smurtu prieš moteris strategijos koordinavimo)

Kad padėtų koordinuoti ir stiprinti Sąjungos kovos su smurtu dėl lyties strategiją, valstybės narės turėtų perduoti Komisijai 3-iojoje rekomendacijoje nurodytą informaciją.

5 rekomendacija (dėl ataskaitų teikimo)

Komisija praėjus metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos kasmet iki gruodžio 31 d. turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertintų, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi priemonių po šio reglamento patvirtinimo.

Šioje ataskaitoje turi būti išvardijamos priemonės, kurių buvo imtasi, ir pabrėžiami gerosios patirties pavyzdžiai.

6 rekomendacija (dėl Pilietinės visuomenės forumo sukūrimo)

Komisija turi glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir kompetentingomis įstaigomis, kurios dirba kovos su smurtu dėl lyties srityje vietos, regionų, nacionaliniu, Europos arba tarptautiniu lygmenimis, ir, siekdama šio tikslo, sukurti Pilietinės visuomenės forumą.

Šis forumas turi būti keitimosi informacija ir žinių kaupimo priemonė. Jis turi padėti užtikrinti glaudų ES institucijų ir atitinkamų suinteresuotųjų šalių dialogą.

Kaip nurodyta pirmojoje pastraipoje, šiame forume gali dalyvauti atitinkamos suinteresuotosios šalys, o forumo susitikimai rengiami bent kartą per metus.

7 rekomendacija (dėl finansinės paramos)

Šiame reglamente reikėtų nustatyti finansinės paramos iš Sąjungos biudžeto (III skirsnio), skirtos 3-iojoje rekomendacijoje išvardytiems veiksmams remti, šaltinį.

Atnaujinta: 2017 m. birželio 6 d.Teisinis pranešimas