Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0133/2014

Pateikti tekstai :

Debatai :

PV 10/03/2014 - 15
CRE 10/03/2014 - 15

Balsavimas :

PV 11/03/2014 - 9.24

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0202

Priimti tekstai
PDF 436kWORD 134k
Antradienis, 2014 m. kovo 11 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos finansų priežiūros institucijų sistemos peržiūra
P7_TA(2014)0202A7-0133/2014
Rezoliucija
 Priedas

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūros (2013/2166(INL))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo(1) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija)(2) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija)(3) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija)(4) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1096/2010, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla(5) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų(6) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), nuostatos dėl jo sąsajų su Tarybos reglamentu (ES) Nr. .../…, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika(7) ,

–  atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą 2013 m. rugsėjo 12 d., siekiant priimti Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika(8) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 3 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija(9) , ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo(10) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 3 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija(11) , ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo(12) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 3 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija(13) , ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo(14) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 18 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvas 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įgaliojimų(15) , ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo(16) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 25 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos steigimo(17) ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo(18) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 25 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla(19) , ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo(20) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 1 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl Europos bankininkystės institucijos 2011 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 1 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2011 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 1 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2011 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 5 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl 2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto (visi skirsniai),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13–14 d. Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintus pagrindinius veiksmingos bankų priežiūros principus(21) ,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio mėn. paskelbtus Pagrindinius veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementus,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio mėn. Bazelio bankų priežiūros komiteto paskelbtus priežiūros institucijų kolegijų gerosios praktikos principus(22) ,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė prieš Europos Sąjungos Tarybą ir Europos Parlamentą (C-270/12),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 42 ir 48 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0133/2014),

A.  kadangi per finansų krizę paaiškėjo, jog dėl netinkamo rizikos valdymo, neefektyvios, nevienodos ir nevienalytės finansų rinkų priežiūros padidėjo finansinis nestabilumas ir stokojama vartotojų apsaugos finansinių paslaugų srityje;

B.  kadangi Europos Parlamentas tvirtai palaikė Europos priežiūros institucijų (EPI) sukūrimą, numatė EPI suteikti daugiau koordinavimo ir tiesioginės priežiūros įgaliojimų ir mano, kad šios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant stabilesnes ir saugesnes finansų rinkas ir kad Sąjungai reikia stipresnės ir geriau koordinuojamos Sąjungos lygmens priežiūros.

C.  kadangi, sukūrus Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS), finansų priežiūra vidaus rinkoje tapo kokybiškesnė ir nuoseklesnė; kadangi tai yra nuolat besikeičiantis procesas, per kurį Priežiūros valdybos nariai turėtų didžiausią dėmesį skirti Sąjungos vertybėms ir interesams;

D.  kadangi, sukūrus EFPIS, mikrolygio rizikos ribojimo priežiūra Sąjungoje plėtota sparčiau nei makrolygio rizikos ribojimo priežiūra;

E.  kadangi Europos Centrinis Bankas (ECB) sutelkia vis daugiau mikrolygio ir makrolygio ekonomikos priežiūros įgaliojimų ir kadangi jis turi imtis atitinkamų priemonių siekdamas išvengti interesų konfliktų, kurių gali kilti jam atliekant užduotis pinigų politikos srityje;

F.  kadangi EPI turėtų užkirsti kelią Sąjungos finansų rinkų susiskaidymui;

G.  kadangi EPI, be kita ko, tenka užduotis vykdyti konvergenciją ir padėti kelti kasdienės priežiūros kokybę, ir kadangi yra poreikis sukurti veiklos rodiklius, skirtus įvertinti kasdienę priežiūrą vykdant pasiektus kontrolės rezultatus;

H.  kadangi EPI didžia dalimi įvykdė įpareigojimą prisidėti prie teisėkūros procedūrų ir pasiūlyti techninius standartus;

I.  kadangi, nors EPI įsteigimo reglamentai yra beveik vienodi, išsivystė labai skirtinga jų aprėptis;

J.  kadangi dėl techninių reguliavimo standartų (TRS) arba techninių įgyvendinimo standartų (TĮS) Komisija privalo priimti EPI pasiūlytus projektus (su pakeitimais arba be jų) ir turi pateikti pagrįstas priežastis, jei nukrypstama nuo tų projektų;

K.  kadangi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) vykdant tiesioginę kredito rizikos vertinimo agentūrų priežiūrą gali pagerėti priežiūros kokybė šioje srityje;

L.  kadangi TRS priimami kaip deleguotieji aktai ir užtikrina EPI dalyvavimą srityse, kuriose jos turi daugiau techninių žinių žemesnio lygmens teisės aktams parengti;

M.  kadangi Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos bendro susitarimo dėl deleguotųjų aktų 2 dalyje nurodyta, kad visos trys institucijos bendradarbiauja visos deleguotųjų aktų priėmimo procedūros metu, kad suteiktais įgaliojimais būtų naudojamasi sklandžiai, o Europos Parlamentas ir Taryba vykdytų veiksmingą šių įgaliojimų kontrolę;

N.  kadangi, sukūrus bendrą priežiūros mechanizmą (BPM), žengtas dar vienas svarbus žingsnis darnios bankų priežiūros euro zonoje ir kitose dalyvaujančiose valstybėse narėse link;

O.  kadangi, sukūrus BPM, dėl ECB šioje srityje pavestų įgaliojimų padaryta labai didelė įtaka Sąjungos mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros institucinei tvarkai;

P.  kadangi Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) pateikė naudingų makroekonominių rekomendacijų dėl teisėkūros proceso pinigų rinkos fondų, kapitalo reikalavimų, hipotekos kreditų direktyvos arba simetriškų ilgalaikių garantijų priemonių „Mokumas II“(23) srityse, bet Komisija ir teisės aktų leidėjai į jas atsižvelgė tik iš dalies;

Q.  kadangi ESRV teisės aktuose nenumatytas privalomas vaidmuo, net kai tai susiję su makroekonomikos klausimais;

R.  kadangi patariamasis mokslinis komitetas atliko svarbų ir konstruktyvų darbą lemdamas ESRV darbotvarkės kryptį, ypač skatindamas ESRV sutelkti dėmesį į prieštaringus ir esminius klausimus;

S.  kadangi į tam tikrus ESRV pasiūlymus galėtų atsižvelgti teisėkūros institucijos arba Komisija, jei jie būtų pateikti ankstesniu teisėkūros proceso etapu;

T.  kadangi per finansų krizę ESRV buvo įsteigta, kad būtų išvengta krizių ateityje ir kad būtų išlaikytas finansinis stabilumas;

U.  kadangi ESRV paskelbtame pareiškime visiškai nebuvo paminėta sisteminė rizika, kylanti dėl itin ilgą laikotarpį palaikomų labai žemų palūkanų normų;

V.  kadangi pinigų politika gali turėti didelę įtaką kreditų ir turto kainų burbulams, todėl gali kilti interesų konfliktas tarp ECB pinigų politikos ir ESRV veiklos;

W.  kadangi remiantis pirmaisiais Komisijos pasiūlymais ESRV turėjo turėti daugiau nei dvigubai narių, nei išties turi, ir jos darbui labai kenkia kvalifikuotų darbuotojų kaita;

X.  kadangi EVPRI neatsižvelgė į ESRV pareiškimus dėl ERIR reglamento;

Y.  kadangi už ECB ribų įsteigus ESRV dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 130 straipsnio ESRV negali teikti ECB nuomonių, rekomendacijų arba įspėjimų;

Z.  kadangi ESRV struktūra ir jos sprendimų priėmimo įstaigos dydis varžo spartaus sprendimų priėmimo procesą;

AA.  kadangi ESRV rekomendacijoje 2011/3 nurodoma, jog centriniams bankams turėtų būti skirtas pagrindinis vaidmuo vykdant makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą ir, atitinkamai, centrinių bankų atstovai būtinai turėtų būti ESRV sprendimus priimančių įstaigų nariai;

AB.  kadangi narystė ESRV yra griežtai susijusi su centriniais bankais, kurie ne tik atlieka svarbų vaidmenį, bet ir laikosi panašaus požiūrio;

AC.  kadangi pagrindinės sektorių teisės aktų dalys, kuriomis pavedami specialūs įgaliojimai EPI, dar neįsigaliojo, todėl EPI negali vienodai vykdyti savo užduočių;

AD.  kadangi su finansų rinkomis, finansinėmis paslaugomis ir finansiniais produktais susijusi teisėkūra yra labai nevienalytė ir, esant daugybei teisės dokumentų, atsiranda spragų, dubliuojasi ataskaitų teikimo prievolės ir reguliavimo priemonės, atsiranda institucinių skirtumų, taip pat gali kilti nepageidaujamų padarinių ir būti daromas neigiamas poveikis realiajai ekonomikai;

AE.  kadangi Jungtinės Amerikos Valstijos sukūrė didelius įgaliojimus turintį Vartotojų finansinės apsaugos biurą;

AF.  kadangi skaidrumas ir nepriklausomumas yra svarbios tinkamo valdymo sudėtinės dalys ir kadangi svarbu didinti EPI darbo skaidrumą ir jų nepriklausomomą;

AG.  kadangi, nors EPI paprastai veikia skaidriai, pateikdamos informaciją savo interneto svetainėse, reikia daugiau skaidrumo dėl jų darbo ir pažangos laikantis patarimų ir pasiūlymų, taip pat daugiau informacijos, susijusios su tokiais klausimais, kaip specialios paskirties grupės ir darbo grupės;

AH.  kadangi Komisija oficialiai ir neoficialiai dalyvauja EPI veikloje, toks dalyvavimas dar nevyksta skaidriai, ir Komisijos vaidmuo turėtų būti suderintas su Parlamento ir Tarybos vaidmenimis, kad nekiltų abejonių dėl EPI nepriklausomumo;

AI.  kadangi suinteresuotųjų grupių indėlio į EPI darbą nauda, atrodo, nebuvo didelė;

AJ.  kadangi suinteresuotųjų subjektų grupėms nepaprastai svarbus didesnis skaidrumas siekiant sukurti gerai apsvarstytas ir įgyvendinamas taisykles finansų rinkoms, o bendradarbiavimas su rinkos dalyviais vyktų daug sėkmingiau, jei šios grupės būtų skaidriau sudaromos ir būtų išsamiau paaiškintos grupėms pavestos pareigos;

AK.  kadangi EPI turėtų skaidriai padėti Komisijai savo žiniomis finansinių paslaugų srityje;

AL.  kadangi EPI turėtų padėti Komisijai ir teisėkūros institucijoms įvertindamos, ar teisės aktas atitinka jo reguliavimo tikslus, ir, siekiant skaidrumo, šis įvertinimas turėtų būti paviešintas. EPI turėtų teikti oficialias nuomones dėl siūlomų Sąjungos teisės aktų ir įvertinti teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymų poveikio vertinimuose pateiktų įrodymų ir analizės tvirtumą;

AM.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendime byloje C-270/12 nurodė potencialiai didesnę Europos finansų priežiūros institucijų sistemos veiklos sritį pagal SESV 114 straipsnį, palyginti su esamu bylos C-9/56 Meroni (24) sprendimo aiškinimu, kuris buvo taikomas kuriant EFPIS, todėl Komisija atlikdama kitą EFPIS peržiūrą turėtų įvertinti galimas pasekmes;

AN.  kadangi ECB vykdoma bankininkystės ir draudimo veikla užsiimančių finansinių konglomeratų priežiūra ribojama BPM teisiniu pagrindu;

AO.  kadangi sukūrus BPM buvo pakeistas pamatinis EFPIS priežiūros mechanizmas, todėl susidarė tam tikra asimetrija tarp skirtingų institucijų ir jų priežiūros taikymo srities;

AP.  kadangi, įsigaliojus BPM, yra ypač svarbu išvengti reguliuojamojo arbitražo, užtikrinti vienodas sąlygas ir tinkamą vidaus rinkos veikimą, užkirsti kelią iškraipymams ir išsaugoti pagrindines laisves;

AQ.  kadangi ECB ir EPI atskaitomybės standartai bei periodiškumas skiriasi, be to, sukūrus BPM, gali kilti didelė rizika, kad atskaitomybės reikalavimai dubliuosis, jei nacionalinės valdžios institucijos nepakankamai veiksmingai bendradarbiaus su BPM ir EPI;

AR.  kadangi retai naudojamasi teise tirti galimus Sąjungos teisės aktų pažeidimus, taip pat retai naudojamasi privalomo tarpininkavimo galimybe, o EPI galimybės pradėti tyrimus dėl tariamų nacionalinių kompetentingų institucijų teisės aktų pažeidimų yra labai ribotos;

AS.  kadangi galimų Sąjungos teisės pažeidimų srityje nacionalinėms priežiūros institucijoms įtakos turinčius sprendimus priima EPI stebėtojų taryboje esantys nacionaliniai stebėtojai;

AT.  kadangi suteikus privalomus EPI tarpininkavimo įgaliojimus buvo priimta daug naudingų sprendimų nacionalinėse priežiūros institucijose;

AU.  kadangi nacionaliniams atstovams buvo sunku atskirti savo, kaip nacionalinės kompetentingos institucijos vadovų, ir Europos sprendimų priėmimo subjekto pareigas, nes kilo abejonių dėl jų gebėjimo nuoširdžiai laikytis reikalavimo veikti nepriklausomai ir objektyviai vien tik visos Sąjungos interesų labui, kaip nurodyta EPI reglamentų 42 straipsnyje;

AV.  kadangi tarpusavio spaudimas nesuveikė taip, kaip buvo numatyta pirminiame EPI projekte, ir būtina leisti EPI skatinti savo vystymąsi;

AW.  kadangi tam tikroms EPI vis dar sunku tinkama forma surinkti savo darbui reikalingus duomenis ir kadangi EBI turi vykdyti testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, bet kai kuriais atvejais neturėjo nei reikalingų teisinių įgaliojimų testavimams reikalingiems duomenims surinkti, nei teisinių įgaliojimų patikrinti tuos duomenis, kurie atrodė netikslūs;

AX.  kadangi EPI gali neteikti tam tikrų būtinų informacijos prašymų numatydamos nepritarimą savo stebėtojų tarybose;

AY.  kadangi neseniai priimtais teisės aktais sustiprinti EPI įgaliojimai tirti tariamus Sąjungos teisės aktų pažeidimus arba jų nesilaikymo atvejus, įpareigojant kompetentingas institucijas pateikti susijusiai EPI visą informaciją, kuri laikoma reikalinga, įskaitant ir apie tai, kaip pagal Sąjungos teisę taikomi teisės aktai;

AZ.  kadangi kuriant BPM padaryta tam tikra pažanga EBI suteikiant reikiamus įgaliojimus tiesiogiai rinkti informaciją, bet tokie įgaliojimai dar turi būti suteikti kitoms EPI;

BA.  kadangi paaiškėjo, jog gairės yra naudinga ir reikalinga priemonė reguliavimo spragoms užpildyti, kai sektorių teisės aktuose nenumatyta EPI įgaliojimų;

BB.  kadangi EPI turi įgaliojimus stebėti Sąjungos teisės įgyvendinimą valstybėse narėse, bet joms trūksta išteklių, kad galėtų įvertinti faktinį įgyvendinimą;

BC.  kadangi Direktyva MiFID I(25) įgyvendinta visose valstybėse narėse, bet kai kurios valstybės narės atsisako praktiškai taikyti taisykles dėl vartotojų apsaugos ir užtikrinti jų vykdymą;

BD.  kadangi EPI atstovams dalyvaujant priežiūros institucijų kolegijose pagerėjo kolegijų veikimas, bet jos padarė tik nedidelę pažangą stiprindamos priežiūros konvergenciją;

BE.  kadangi balsavimo teisės EPI stebėtojų tarybose nėra proporcingos atitinkamų valstybių narių dydžio atžvilgiu, kaip tai šiuo metu yra ECB ir kitose Europos agentūrose;

BF.  kadangi pradinės EBI balsavimo sistemos, kuri užtikrino vienodą požiūrį į visas valstybes nares ir sklandų EPI darbą, pakeitimai buvo padaryti nuolaidžiaujant kai kurioms valstybėms narėms ir kadangi dėl jų stebėtojų valdybos sprendimų priėmimo procedūros tapo sudėtingesnės ir nepatogios;

BG.  kadangi skiriant EPI pirmininkus neturėtų būti jokios diskriminacijos dėl amžiaus ar lyties, ir apie šias pareigas turėtų būti plačiai informuojama visoje Sąjungoje;

BH.  kadangi stebėtojų tarybos ir valdybų pirmininkas, vykdomasis direktorius ir nariai turėtų galėti veikti nepriklausomai ir siekdami tik Sąjungos interesų.

BI.  kadangi kai kurioms nacionalinėms priežiūros institucijoms iš valstybių narių buvo sunku sumokėti privalomąjį įnašą į EPI biudžetus;

BJ.  kadangi valstybių narių privalomieji įnašai prieštarauja EPI nepriklausomumo principui;

BK.  kadangi EPI nurodė, jog patiria sunkumų įdarbinant tam tikrą darbo stažą turinčių darbuotojų, kadangi dėl išteklių ir darbuotojų stokos EPI sunku vykdyti įpareigojimus ir kadangi turimi ištekliai neatspindi reikiamų atlikti užduočių;

BL.  kadangi dabartinis EPI finansavimas, naudojant mišrią finansavimo tvarką, yra nelankstus, sudaro administracinę naštą ir kelia grėsmę šių institucijų nepriklausomumui;

BM.  kadangi reguliaciniai įgaliojimai parengti įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus buvo laikomi EPI prioritetiniais įgaliojimais jų steigimo stadijoje, tačiau jie sudaro neproporcingą darbo krūvio dalį, palyginti su kitomis pareigomis;

BN.  kadangi EPI negalėjo skirti pakankamai išteklių pagrindinei savo pareigai vykdyti finansų rinkų ekonominę analizę (kaip nurodyta reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 8 straipsnio 1 dalies g punkte), nors tai yra būtinas pagrindas siekiant parengti aukštos kokybės taisykles;

BO.  kadangi dėl bendrų įgaliojimų rengti su vartotojais susijusių tendencijų ataskaitas, reikia, kad visos valstybės narės rinktų informaciją apie tas tendencijas;

BP.  kadangi EBI vis dar trūksta teisinio pagrindo pagal, inter alia, mokėjimo paslaugų ir vartojimo kreditų direktyvą(26) ;

BQ.  kadangi kai kurie EPI visiems rinkos dalyviams nustatyti reikalavimai tam tikriems rinkos dalyviams atrodė sunkinantys, netinkami ir neproporcingi adresatų dydžio ir verslo modelio požiūriu, nes sektorių teisės aktai ne visada suteikė pakankamai lankstumo taikant Sąjungos teisę;

BR.  kadangi ECB turi teisę dalyvauti Tarybos darbo grupėse, o EPI iš esmės nedalyvauja oficialiame sprendimų priėmimo procese;

BS.  kadangi vartotojų apsaugos srityje EPI pastangos, naudoti ištekliai ir rezultatai labai skyrėsi, o EBI požiūriu šie veiksniai buvo labai nedideli;

BT.  kadangi netvirtas įmonių valdymas ir informacijos atskleidimo sistema yra svarbūs veiksniai, prisidėję prie šios krizės kilimo;

BU.  kadangi naujieji Bazelio priežiūros principai apima du naujus principus dėl įmonių valdymo ir skaidrumo bei informacijos atskleidimo;

BV.  kadangi netinkami pardavimai, nesąžininga konkurencija ir elgesys ieškant ekonomiškai nepagrįstos naudos gali sukelti žalą vartotojams;

BW.  kadangi Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir EBI nepateikė svarbių su vartotojais susijusių tendencijų ataskaitų;

BX.  kadangi vis dar nepaskelbta ECB pirmininko Mario Draghi pažadėta ESRV finansinio stabilumo ataskaita;

BY.  kadangi tam, kad galėtų priimti sprendimus vartotojų apsaugos klausimais, EPI nariai turi turėti pakankamą kompetencijos lygį, nors kai kuriems iš jų savo valstybėse narėse nesuteikti tokie įgaliojimai;

BZ.  kadangi reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 38 straipsnio 1 dalyje nustatytomis apsaugos sąlygomis ribojamos tarpininkavimo pagal 18 ir 19 straipsnius galimybės, ypač pertvarkant tarpvalstybines grupes pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, nes įgaliojimai priimti galutinį sprendimą paliekami valstybei narei, kuri turi fiskalinę atsakomybę už atitinkamas institucijas;

1.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į šio dokumento priede pateiktas išsamias rekomendacijas, remiantis po EPI įsteigimo įgyta patirtimi ir išsamia teisinio pagrindo bei esamų SESV 114 straipsnio taikymo alternatyvų, įskaitant naujausią teismų praktiką, analize, ne vėliau kaip 2014 m. liepos 1 d. pateikti Europos Parlamentui pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl reglamentų (ES) Nr. 1092/2010, (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010 ir (ES) Nr. 1096/2010 peržiūros;

2.  patvirtina, kad rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo;

3.  mano, kad finansiniai padariniai, susiję su prašomais pateikti pasiūlymais, turėtų būti padengti atitinkamais biudžeto asignavimais iš Sąjungos biudžeto, atsižvelgiant į EPI galimybę išskaičiuoti mokesčius iš prižiūrimų subjektų;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.
(2) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.
(3) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.
(4) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.
(5) OL L 331, 2010 12 15, p. 162.
(6) OL L 331, 2010 12 15, p. 120.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0371.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0372.
(9) A7-0166/2010.
(10) OL C 50 E, 2012 2 21, p. 214.
(11) A7-0170/2010.
(12) OL C 50 E, 2012 2 21, p. 209.
(13) A7-0169/2010.
(14) OL C 50 E, 2012 2 21, p. 217.
(15) A7-0163/2010.
(16) OL C 50 E, 2012 2 21, p. 212.
(17) A7-0168/2010.
(18) OL C 50 E, 2012 2 21, p. 210.
(19) A7-0167/2010.
(20) OJ C 50 E, 2012 2 21, p. 216.
(21) http://www.bis.org/publ/bcbs230.pdf.
(22) http://www.bis.org/publ/bcbs177.pdf.
(23) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).
(24) Byla Meroni prieš Aukščiausiąją valdžios instituciją, C-9/56 [1957 ir 1958], Rink. p. 133.
(25) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).
(26) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).


PRIEDAS

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamame (-uose) akte (-uose) reikėtų numatyti šiuos toliau išdėstytus aspektus.

Europos finansų priežiūros institucijų sistemą geriau pritaikyti prie BPM reikėtų imantis šių priemonių:

–  išplečiant visų EPI įgaliojimus dėl privalomo ir neprivalomo tarpininkavimo, pirmiausia ECB atžvilgiu;

–  paaiškinant EPI įgaliojimus vykdyti privalomą tarpininkavimą srityse, kurios susijusios su priežiūros sprendimų vykdymu;

–  suteikiant EPI galimybę pradėti privalomą ir neprivalomą tarpininkavimą savo valdybos iniciatyva, jei tokia galimybė numatyta sektorių teisės aktuose;

–  sustiprinant visų EPI įgaliojimus atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad jos turėtų bent tokias galimybes, kurios būtų panašios į EBI galimybes, suteiktas kuriant BPM;

–  užtikrinant, kad EPI, ESRV, nacionalinės priežiūros institucijos ir ECB BPM dalyvaujančių valstybių narių atveju galėtų susipažinti su ta pačia priežiūros informacija, pateiktina, jei įmanoma, vienodais laikotarpiais ir vienodu elektroniniu formatu, kurį turi nustatyti EPI, tačiau vienodas formatas nereiškia naujo reikalavimo duomenis teikti pagal tarptautinius standartus, pvz., TFAS, be to, privalomam vienodo formato įdiegimui turi būti numatyti pakankami pereinamieji laikotarpiai;

–  pasirūpinant, kad ESRV galėtų toliau plėtotis kaip stiprus sprendimus priimančių subjektų tinklas, užtikrinantis nuolatinį sisteminės rizikos stebėjimą ir analizę, kuriant diskusijų kultūrą mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir makroekonominės priežiūros srityje;

–  pasirūpinant priemonėmis, kuriomis stiprinamas ESRV nepriklausomumas ir kartu užtikrinama sąveika su ECB;

–  užtikrinant reikiamus ESRV veiklos pakeitimus, kuriuos reikia padaryti sukūrus BPM, įskaitant galimybę ESRV teikti ECB ir BPM skirtus įspėjimus ir rekomendacijas;

–  sukuriant vieną duomenų surinkimo punktą, kuris būtų atsakingas už priežiūros ir statistikos duomenų surinkimą, patvirtinimą ir perdavimą;

–  sustiprinant mokslinio ESRV komiteto vaidmenį;

–  paskiriant vykdomąjį ESRV pirmininką;

–  įvertinant ir patikslinant ESRV įgaliojimus ir užduotis, kad būtų išvengta mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros bei priežiūros priemonių ir makroekonominės priežiūros interesų konfliktų.

–  stiprinant ESRV iniciatyvinio komiteto koordinavimo vaidmenį ir pritaikant jo sudėtį;

–  išplečiant galimų ESRV teikiamų įspėjimų ir rekomendacijų adresatų sąrašą, kad į jį patektų ECB (pagal BPM nurodytą jo vaidmenį) ir nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucijos;

–  įtraukiant ESRV rekomendacijas į Europos semestrą rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir rekomendacijas visai Sąjungai.

Jei iš patirties matyti, kad reikia persvarstyti, naujuosiuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose EFPIS veikimas turi būti pagerintas taikant šias priemones:

Pirmininkai

–  sustiprinant visų trijų EPI pirmininkų įgaliojimus imtis techninių ir veiklos sprendimų arba prašyti pateikti informaciją iš kitų priežiūros institucijų pagal atitinkamos EPI įgaliojimus, ir palengvinti kitų stebėtojų tarybų įgaliojimų perdavimą pirmininkui;

–  suteikiant pirmininkams įgaliojimus skelbti tarpusavio vertinimus pagal EPI reglamentų 30 straipsnį;

–  suteikiant pirmininkams ir vykdomiesiems direktoriams teisę balsuoti stebėtojų taryboje;

–  užtikrinant, kad EPI pirmininkai būtų įgalioti skirti vidaus komitetų ir darbo grupių pirmininkus pagal EPI reglamentų 41 straipsnį;

–  užtikrinant, kad bent dukart per metus EPI ir ESRV pirmininkai būtų oficialiai kviečiami į ECOFIN posėdžius pateikti savo veiklos ataskaitos ir darbo programos;

–  užtikrinant, kad vykdant pirmininkų ir jų pavaduotojų atrankos procedūras būtų aktyviai siekiama lyčių pusiausvyros, kad šis procesas būtų skaidrus ir suplanuotas taip, kad tokiose procedūrose Europos Parlamentas galėtų atlikti savo vaidmenį;

–  užtikrinant tai, kad būtų išlaikoma pagarba ankstesnėje dalyje numatytam principui, kad EPI pirmininkas turėtų būti renkamas remiantis vien tik nuopelnais, įgūdžiais, žiniomis apie finansų institucijas ir rinkas, ir patirtimi, susijusia su finansine priežiūra ir reguliavimu;

Valdymas.  Organizavimas, sprendimų priėmimas, nepriklausomumas ir skaidrumas

–  iš dalies pakeičiant reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 45 straipsnį ir EPI valdybas pertvarkant į nepriklausomas įstaigas, kuriose dirbtų trys Parlamento paskirti Europos Sąjungos įgaliojimus turintys specialistai, EPI vadovas ir vykdomieji direktoriai, taip pat suteikiant valdybos nariams balsavimo teisę stebėtojų taryboje, kad būtų užtikrintas didesnis nepriklausomumas nuo nacionalinių interesų; valdybos pirmininkas yra ir stebėtojų tarybos pirmininkas, kuris turi galiojančią balso teisę ir valdyboje, ir stebėtojų taryboje;

–  iš dalies pakeičiant reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, 1094/2010 ir 1095/2010 40 straipsnį ir pakeičiant stebėtojų tarybos sudėtį, kurią turėtų sudaryti nacionalinių kompetentingų institucijų vadovai ir valdybos nariai;

–  perskirstant valdybos ir stebėtojų tarybos užduotis, kad stebėtojų taryba pagrindinį dėmesį skirtų strateginių rekomendacijų dėl EPI darbo teikimui, techninių standartų priėmimui, bendrosioms gairėms ir rekomendacijoms bei sprendimams dėl laikinų intervencijos priemonių, o kitus sprendimus priimtų valdyba, tam tikrais atvejais, stebėtojų tarybai turint teisę prieštarauti valdybos pasiūlymui;

–  numatant EPI atskirą biudžeto eilutę, kaip tai padaryta Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno atveju, ir kurios būtų finansuojamos iš rinkos dalyvių įnašų ir Sąjungos biudžeto;

–  didinant EPI nepriklausomomą nuo Komisijos, visų pirma joms vykdant kasdienę veiklą;

–  sukuriant paprastesnį sprendimų priėmimo procesą visų trijų EPI stebėtojų tarybose;

–  supaprastinant balsavimo mechanizmus ir iš naujo nustatant vienodas balsavimo taisykles visose trijose EPI, pagal esamus EVPRI ir EDDPI balsavimo mechanizmus;

–  didinant ir užtikrinant EPI nepriklausomumą nuo Europos Komisijos nustatant oficialias Komsijos pateiktų komunikatų, teisnių nuomonių arba oficialių ar neoficialių patarimų žodžiu informacijos atskleidimo procedūras;

–  užtikrinant, kad stebėtojų tarybos narius, savo valstybėje narėje neturinčius vartotojų apsaugos įgaliojimų, vartotojų apsaugos klausimus nagrinėjančiuose tarybos posėdžiuose lydėtų atsakingos nacionalinės institucijos atstovas;

–  sukuriant jungtiniame komitete greito ir veiksmingo sprendimų priėmimo procedūras, kad būtų galima greičiau priimti sprendimus ir sumažinti prieštaravimų galimybes;

–  padidinant EPI lankstumą įdarbinti specializuotus darbuotojus konkrečioms užduotims atlikti (taip pat ribotam laikotarpiui);

–  padidinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir galimų interesų konfliktų skaidrumą, taip pat parengiant griežtesnę veiklos pertraukų (angl. cooling-off ) tvarką, visų pirma labiau įtraukiant mažmeninės prekybos grupes, vykdant veiksmingas konsultacijas ir skaidresnius procesus;

–  persvarstant suinteresuotųjų subjektų grupių sistemą, įskaitant jų struktūrą, sudėtį ir išteklius, ir atkuriant suinteresuotųjų subjektų grupių sudėties pusiausvyrą, kad būtų galima užtikrinti, jog bus atsižvelgiama į vartotojų ir ne pramonės suinteresuotųjų subjektų indėlį;

–  sukuriant ekonomikos analizės padalinį, kuris pateiktų visiškai įrodymais pagrįstą siūlomų TĮS, TRS ir rekomendacijų sąnaudų ir naudos analizę, taip pat nagrinėtų Komisijai, Parlamentui ir Tarybai pateiktas nuomones rengiant naujus teisės aktus ir persvarstant esamus teisės aktus;

Vienas taisyklių sąvadas ir bendra rinka

–  persvarstant veiksmų aprėptį ir atnaujinant EPI reglamentų 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą sektoriaus teisės aktų sąrašą;

–  reikalaujant, kad Komisija ir, kai tinkama, EPI laiku pateiktų atsakymus į Europos Parlamento narių komentarus dėl techninių reguliavimo standartų projektų, ypač tuomet, kai Komisijos priimtuose techniniuose reguliavimo standartuose neatspindimas Europos Parlamento narių išreikštas požiūris;

–  reikalaujant, kad Komisija, jei ji nepatvirtina EPI pasiūlytų TRS ar TĮS projektų, paskelbtų priežastis ir visiškai įrodymais pagrįstą sąnaudų ir naudos analizę tokiam sprendimui pagrįsti;

–  sukurti oficialų bendravimo su Konkurencijos generaliniu direktoratu būdą, kad būtų užtikrinta, jog finansinių paslaugų teisės aktuose būtų remiama konkurencinga bendroji rinka ir būtų išvengta antikonkurencinio disbalanso teisės aktų požiūriu, tiek vartotojų galimybių gauti mažmenines paslaugas, tiek tų paslaugų skirtumų visoje ES, taip pat profesionalių kitų sandorių šalių ir didmeninių rinkų lygmeniu;

–  suteikiant EPI įgaliojimą pranešti Komisijai, jeigu nacionaliniai teisės aktai arba nacionalinių teisės aktų skirtumai trukdo veikti bendrajai rinkai;

–  suteikiant EPI įgaliojimus ir teisę nustatyti valstybėse narėse esančius kainų skirtumus ir išanalizuoti konkrečias rinkas, kuriose gali būti pastebimas elgesys ieškant nepagrįstos ekonominės naudos;

–  sustiprinant EPI įgaliojimus prisidėti prie finansinių duomenų skleidimo ir rinkos drausmės, reikalaujant, kad interneto svetainėse būtų skelbiama informacija apie atskiras finansų institucijas, kuri, jų manymu, yra būtina finansų rinkų skaidrumui užtikrinti;

–  paaiškinant, kad visas vidaus rinkos bendrųjų standartų pagerinimo gaires, remiantis reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsniu, galima paskelbti tik tada, kai sektorių teisės aktuose numatyti atitinkami įgaliojimai ir išaiškintos atitinkamos konstatuojamosios dalys, kuriais gali būti užtikrintas demokratinis teisėtumas;

–  paaiškinant, kad gairės pagal EPI reglamentų 9 straipsnio 1 dalį yra tokios pačios, kaip ir gairės pagal jų 16 straipsnį;

–  užtikrinant vienodas sąlygas visoms finansinėms institucijoms Sąjungoje ir reikalaujant, kad, vykdydamos užduotis ir rengdamos priežiūros metodus, praktiką bei vadovus, EPI laikytųsi proporcingumo principo, ypač mažųjų ir vidutinių rinkos dalyvių atžvilgiu;

–  reikalaujant, kad EPI vykdytų siūlomų priemonių poveikio smulkiam verslui ir kliūčių patekti į finansų sektorių vertinimą;

–  sustiprinant su galimais Sąjungos teisės aktų ir jų parengtų techninių reguliavimo standartų pažeidimais susijusius EPI tyrimo įgaliojimus;

–  suteikiant EPI aiškius įgaliojimus įmonių valdymo, skaidrumo ir informacijos atskleidimo srityje, kad būtų sustiprintas informacijos palyginamumas visoje Sąjungoje, rinkos drausmė, visi suinteresuotieji subjektai galėtų suprasti ir palyginti rizikos profilį ir praktiką, ir kad būtų sustiprintas visuomenės pasitikėjimas;

–  užtikrinant, kad Parlamentas turėtų mažiausiai tris mėnesius apsvarstyti deleguotųjų arba įgyvendinimo aktų atmetimą;

–  numatant ankstyvą privalomą EPI ir ESRV dalyvavimą rengiamuose teisėkūros procesuose, susijusiuose su jų kompetencijos sritimis;

–  užtikrinant, kad Parlamentas turėtų galimybę naudotis EPI ir ESRV turimomis žiniomis (įskaitant siūlomų techninių standartų formavimą ir jų priėmimo terminus) ir užduoti joms klausimus;

Bendradarbiavimas priežiūros klausimais ir konvergencija

–  stiprinant trijų sektorių priežiūros pusiausvyrą didinant EVPRI ir EDPPI vaidmenį EFPIS, kad būtų išvengta padėties, kai į bankus orientuotas reguliavimas priderinamas ir netinkamai taikomas kitiems sektoriams, kartu išlaikant vienodas sąlygas;

–  persvarstant EPI tarpusavio vertinimo modelį ir sukuriant labiau nepriklausomą vertinimo modelį, panašų į tą, kurį naudoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF) (finansinių sektorių vertinimo programa);

–  prireikus sukuriant atitinkamą priemonę, skirtą valstybėse narėse taikomai priežiūros praktikai bendraujant su kompetentingomis institucijomis per vizitus vietoje vertinti, ir, jei tinkama, pateikiant rekomendacijas dėl patobulinimų;

–  stiprinant EBI atsakomybę sukurti ir atnaujinti finansų institucijų priežiūrą reglamentuojantį priežiūros vadovą ir suteikiant EVPRI ir EDDPI tokio pobūdžio atsakomybę, kad būtų galima pagerinti nuoseklią priežiūrą ir bendrą priežiūros kultūrą Europoje;

–  užtikrinant, kad EPI darbui vartotojų apsaugos srityje netrukdytų EPI teisinių pagrindų, atitinkamų jų įsteigimo reglamentų ir joms sektorių teisės aktuose pavestų įgaliojimų skirtumai;

–  paaiškinant, kad EPI gebėjimai sudaryti susitarimus yra atskirti nuo įgaliojimų tirti galimus Sąjungos teisės pažeidimus, ir gali būti naudojami priežiūros nuoseklumo koordinavimui ir priežiūros praktikos konvergencijai remti nesuteikiant papildomų įgaliojimų sektorių teisės aktuose;

–  išplečiant priežiūros komitetų įgaliojimus priežiūros srityje ir sustiprinant EPI kaip pagrindinės priežiūros institucijos vaidmenį šiuose komitetuose;

–  užtikrinant, tais atvejais, kai BPM yra pavesta koordinuoti papildomą finansinių konglomeratų priežiūrą, kad prižiūrint draudimo įmonę ar grupę, kuri yra konglomerato dalis, būtų užtikrintas bent jau vienodas už draudimo įmonę ar grupę atsakingų priežiūros institucijų dalyvavimas;

–  reikalaujant, kad EPI nustatytų įgaliojimų dubliavimąsi ir pateiktų rekomendacijas dėl grupinių teisės aktų peržiūrų ir persvarstymų, kad būtų pasiektas didesnis skirtingų sektorių ir skirtingų teisės aktų darnumas ir paprastesnis požiūris į jų nuoseklumą, ypač dėl vartotojų apsaugos taisyklių, siekiant padidinti vieno taisyklių sąvado darnumą;

–  sustiprinant EPI ir ESRV vaidmenį atstovaujant ES tarptautinėse organizacijose ir suteikiant joms tą patį narystės statusą, kaip ir nacionalinėms priežiūros institucijoms;

–  užtikrinant, kad EPI, kartu su jungtiniu komitetu, parengtų struktūrizuotą politiką ir strategiją, išvardydami savo prioritetus ir apibrėždami atitinkamus savo vaidmenis ir suderinimą su NKI, ir kasmet skelbtų jungtinę horizontaliąją ataskaitą dėl vartotojų apsaugos;

Sustiprinti įgaliojimai

–  suteikiant daugiau tyrimo įgaliojimų EPI ir padidinant jų išteklius, kad būtų galima tiesiogiai kontroliuoti, ar tinkamai įgyvendinamos remiantis teisės aktais suformuluotos taisyklės, ir ar laikomasi kitų pagal Sąjungos teisės sistemą priimtų sprendimų;

–  nustatant tiesioginę EPI priežiūrą (įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis) itin integruotiems Europos subjektams arba veiklai, suteikiant EVPRI ir EDDPI atsakomybę, įgaliojimus ir išteklius šiai veiklai vykdyti, ir stebėti atitinkamo gaivinimo ir pertvarkymo planavimo nuoseklumą;

–  suteikiant EBI įgaliojimus ir išteklius, kad būtų galima sukurti priemones naujiems bankų sektoriuje vartotojams kylantiems pavojams nustatyti;

–  sustiprinant EPI veiklos vartotojų apsaugos srityje teisinį pagrindą, į EPI veiklos sritį įtraukiant teisės aktus, kuriuose yra su vartotojų apsaugos priemonėmis susijusios priemonės; išplečiant finansinių institucijų apibrėžtį siekiant užtikrinti, kad vienodai veiklai būtų taikomos tos pačios taisyklės, ir atnaujinant nuorodas į kompetentingas institucijas EPI reguliavimo tikslais;

–  suteikiant EPI įgaliojimus ir galią nustatyti nacionalinio skundų nagrinėjimo ir duomenų apie skundus rinkimo standartus;

ESRV

–  užtikrinant, kad ESRV būtų atstovaujama visuose Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžiuose;

–  sudarant ESRV sąlygas valstybėms narėms pateikti visai ES taikytinas gaires dėl makrolygio rizikos ribojimo priežiūros priemonių, pvz., finansinių svertų, kredito dydžio ir įkeisto turto vertės bei skolos ir pajamų koeficientų;

–  sudarant ESRV sąlygas skirti įspėjimus ir rekomendacijas ECB dėl jo vykdomos pinigų politikos ir dėl jo kaip bendro prižiūrėtojo vaidmens (BPM);

–  persvarstant ir supaprastinant ESRV reglamento 15 straipsnį, kad ESRV būtų lengviau rinkti duomenis, sukuriant greitesnį ir lengvesnį sprendimų priėmimo procesą ESRV pateikus prašymus dėl duomenų ir užtikrinant, kad ESRV galėtų gauti duomenis tikruoju laiku;

–  persvarstant ESRV struktūrą, kad būtų galima paspartinti sprendimų priėmimą ir padidinti atskaitomybę;

–  sustiprinant ESRV indėlį tarptautiniuose makrolygio rizikos ribojimo priežiūros reguliavimo forumuose;

–  išplečiant ESRV sekretoriato analitines veiklos galimybes ir suteikiant ESRV patariamajam moksliniam komitetui daugiau išteklių;

–  užtikrinant, kad kompetentingoms institucijoms, įskaitant ECB ir EPI, rengiant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką, būtų tariamasi su ESRV;

–  užtikrinant, kad ESRV atstovai būtų kviečiami stebėtojais į atitinkamus ECB posėdžius ir aptarimus, įskaitant Finansinio stabilumo komiteto posėdžius;

–  persvarstant ESRV reglamento 18 straipsnį dėl įspėjimų ir rekomendacijų paskelbimo, kad būtų sustiprintas ESRV viešasis profilis ir stebima, kaip laikomasi tų įspėjimų ir rekomendacijų.

Kadangi net sunkiausiu finansų krizės laikotarpiu valstybės narės nenorėjo suteikti EPI svarbių priežiūros įgaliojimų, prieš patvirtinant teisėkūros procedūra priimamą (-us) aktą (-us) reikėtų atidžiai apsvarstyti šiuos klausimus:

–  ar dabartinis trijų atskirų priežiūros institucijų modelis yra geriausias sprendimas siekiant darnios priežiūros;

–  ar Europos Komisija EPI stebėtojų taryboje neviršijo savo kaip stebėtojos įgaliojimų;

–  ar, atsižvelgiant į EPI nepriklausomumą, jų stiprus priklausymas nuo Europos Komisijos netrukdo EPI vystymuisi, ir ar nereikėtų padidinti šių santykių skaidrumo;

–  kokių BPM sukūrimo padarinių bendrai finansų priežiūrai tikimasi sulaukti visoje Sąjungoje;

–  ar, kalbant apie bankų priežiūrą, sukūrus BPM reikėtų iš esmės persvarstyti EBI užduotis ir įgaliojimus;

–  ar dėl daugybės iš dalies besidubliuojančių Sąjungos finansinio reguliavimo teisės aktų atsiranda spragų ir taikomos skirtingos apibrėžtys, taip pat ar šiuos trūkumus būtų galima pašalinti parengus išsamų Europos finansinį kodeksą;

–  kaip būtų galima standartizuoti, optimizuoti ir supaprastinti rinkos dalyvių atskaitomybę EPI ir nacionalinėms priežiūros institucijoms;

–  kaip reikėtų išsaugoti EPI įgaliojimus veikti esant kritiniams atvejams;

–  ar galimybė EPI laikinai sustabdyti tam tikros taisyklės taikymą galėtų būti naudinga siekiant užkirsti kelią nenumatytų padarinių, kylančių dėl netikėtų įvykių rinkoje, atsiradimui;

–  ar jungtinio EPI komiteto nuolatiniuose komitetuose sujungus pareigas, pvz., dėl vartotojų apsaugos, galėtų padidėti veiksmingumas ir sumažėti besidubliuojančių užduočių skaičius;

–  ar vadovaujantis bankų sąjungos pavyzdžiu reikėtų kurti draudimo sąjungą, ir kokias EFPIS pareigas galėtų perimti draudimo sąjunga;

–  ar EBI ir EDDPI turėtų toliau gauti išteklius, kad galėtų stebėti ir skatinti priežiūros konvergenciją atsižvelgiant į vidinius kapitalo reikalavimų modelius;

–  ar neseniai sukurto JAV finansų srities vartotojų apsaugos biuro įgaliojimai, galios ir ištekliai galėtų būti pavyzdys EFPIS;

–  ar tolesnis mokesčių iš finansų rinkos rinkimas galėtų tapti EPI pajamų šaltiniu, pvz., priimant mokesčius iš trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių (PPŠ);

–  ar EPI galėtų veiksmingiau prisidėti, kad sustiprintų finansinį išmanymą, panaudodamos Europos tarptautinio vertinimo finansų programą (PISA), analogiškai EBPO PISA programai;

–  ar trys EPI ir ESRV turėtų leisti bendrą laikraštį.

Atnaujinta: 2017 m. rugsėjo 5 d.Teisinis pranešimas