(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0403),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0197/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 11 d. Teisės reikalų komiteto laišką Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7-0087/2014),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme nėra jokių esminių pakeitimų, išskyrus tuos, kurie kaip tokie nurodyti pasiūlyme, ir kadangi, kai tai susiję su nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir šių pakeitimų kodifikavimu, pagal pasiūlymą numatytas nesudėtingas esamų tekstų kodifikavimas visiškai nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 11, 2013 1 15, p. 85. (2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2),

kadangi:

(1)  1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą(3) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas(4). Kadangi šį reglamentą reikia keisti dar kartą, siekiant aiškumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)  šio reglamento tikslas – užtikrinti faunos ir floros rūšių, kurioms gresia arba gali grėsti išnykimas, apsaugą;

(3)  šio reglamento nuostatos neprieštarauja jokioms griežtesnėms priemonėms, kurių gali imtis arba kurias gali tebetaikyti valstybės narės, laikydamosi Sutarties reikalavimų, ypač susijusių su šiame reglamente nurodytų rūšių egzempliorių laikymu;

(4)  būtina nustatyti objektyvius laukinės faunos ir floros rūšių įtraukimo į šio reglamento priedus kriterijus;

(5)  norint įgyvendinti šį reglamentą, būtina taikyti bendrus reikalavimus dėl dokumentų, susijusių su šiame reglamente nurodytų rūšių egzempliorių įvežimu į Sąjungą ir eksportu arba reeksportu iš jos, išdavimo, naudojimo ir pateikimo. Būtina nustatyti konkrečias nuostatas dėl egzempliorių tranzitinio vežimo Sąjungos teritorija;

(6)  paskirties valstybės narės valdymo institucija, padedama tos valstybės narės mokslo institucijos, ir, jeigu reikia, atsižvelgdama į kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės nuomonę, turi priimti sprendimą dėl prašymų įvežti egzempliorius į Sąjungą;

(7)  siekiant sumažinti pažeidimų riziką, nuostatose dėl reeksportavimo būtina numatyti konsultavimo tvarką;

(8)  siekiant garantuoti veiksmingą laukinės faunos ir floros rūšių apsaugą, gali būti nustatyti papildomi egzempliorių įvežimo į Sąjungą ir eksporto iš jos apribojimai. Gyviems egzemplioriams taikomus apribojimus galima papildyti Sąjungos apribojimais dėl tokių egzempliorių laikymo arba vežimo Sąjungos teritorija;

(9)  būtina nustatyti konkrečias nuostatas, taikytinas nelaisvėje gimusiems ir išaugintiems arba dirbtiniu būdu padaugintiems egzemplioriams, asmeniniams arba namų ūkio daiktams, ir nuostatas dėl nekomercinio skolinimo, dovanojimo arba mainų, kurie vyksta tarp registruotų mokslininkų ir mokslo institucijų;

(10)  siekiant užtikrinti pačią geriausią šiame reglamente nurodytų rūšių apsaugą, reikia nustatyti nuostatas dėl prekybos egzemplioriais ir jų judėjimo Sąjungoje kontrolės ir egzempliorių gyvenimo sąlygų. Pagal šį reglamentą išduotų sertifikatų, padedančių kontroliuoti tas veiklos rūšis, išdavimą, galiojimą ir naudojimą turėtų reglamentuotu bendros taisyklės;

(11)  turėtų būti imtasi priemonių sumažinti neigiamą poveikį gyviems egzemplioriams, atsirandantį vežant juos į paskirties vietą iš Sąjungos arba Sąjungoje;

(12)  siekiant užtikrinti veiksmingą kontrolę ir palengvinti muitinės procedūras, turėtų būti paskirtos muitinės su kvalifikuotais darbuotojais, atsakingais už būtinus formalumus ir atitinkamus patikrinimus, atliekamus įvežant į Sąjungą, išvežant arba reeksportuojant iš jos egzempliorius, kad, jei yra įvežama, būtų nustatyta tolesnė jų muitinės patvirtinta priežiūra ir naudojimas, apibrėžti Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92(5). Taip pat turėtų būti patalpos, kuriose būtų užtikrinta, kad gyvi egzemplioriai būtų tinkamai apgyvendinti ir jais būtų tinkamai pasirūpinta;

(13)  įgyvendinant šį reglamentą taip pat būtina, kad valstybės narės paskirtų valdymo ir mokslo institucijas;

(14)  visuomenės, informavimas ir supažindinimas su šio reglamento nuostatomis, visų pirma sienos perėjimo punktuose, galėtų paskatinti laikytis šių nuostatų;

(15)  siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento vykdymą, valstybės narės turėtų akylai stebėti, kaip laikomasi jo nuostatų, ir dėl to glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje bei su Komisija. Tam reikia keistis informacija, susijusia su šio reglamento įgyvendinimu;

(16)  norint įvertinti prekybos poveikį rūšių išlikimui, ypač svarbu stebėti prekybos šiame reglamente nurodytomis laukinės faunos ir floros rūšimis mastą. Turėtų būti rengiamos išsamios vienodos formos metinės ataskaitos;

(17)  siekiant garantuoti šio reglamento nuostatų laikymąsi, svarbu, kad valstybės narės taikytų sankcijas už pažeidimus ir kad tos priemonės būtų pakankamos bei atitinkančios pažeidimo pobūdį bei sunkumą;

(18)  dėl daugybės biologinių ir ekologinių veiksnių, į kuriuos turi būti atsižvelgta įgyvendinant šį reglamentą, reikia įkurti Mokslinio tyrimo grupę, kurios nuomones Komisija perduos Komitetui ir valstybių narių valdymo institucijoms, kad joms būtų lengviau priimti sprendimus;

(19)  siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti kai kurias neesmines šio reglamento nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų prekybą faunos ir floros rūšimis reglamentuojančių priemonių, tam tikrų šio reglamento priedų pakeitimų ir papildomų priemonių Nykstančių laukinių faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) (toliau – Konvencija) narių konferencijos sprendimams, Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(20)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, visų pirma, dėl tam tikrų dokumentų dizaino, modelio ir formato. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(6), [1 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šio reglamento tikslas – vadovaujantis 2–22 straipsniais ir I priede pateiktais A‑D priedais (toliau – A priedas, B priedas, C priedas ir D priedas) apsaugoti laukinės faunos ir floros rūšis ir garantuoti jų išlikimą kontroliuojant prekybą jomis.

Šis reglamentas taikomas laikantis 2 straipsnio b punkte apibrėžtos Konvencijos tikslų, principų ir nuostatų.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos šios terminų apibrėžtys:

a)  Komitetas – komitetas, nurodytas 21 straipsnio 1 dalyje;

b)  Konvencija – Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES);

c)  kilmės šalis – šalis, kurioje egzempliorius buvo paimtas iš natūralios aplinkos, išaugintas nelaisvėje arba dirbtinai padaugintas;

d)  pranešimas apie importą – informacija, kurią importuotojas arba jo įgaliotinis ar atstovas, įveždamas į Sąjungą C ir D prieduose nurodytų rūšių egzempliorius, pateikia formoje, numatytoje 19 10 straipsnio 2 1d dalyje; [2 pakeit.]

e)  įvežimas iš jūros – bet kokio egzemplioriaus, kuris buvo sugautas ir dabar yra pateikiamas tiesiai iš jokios valstybės jurisdikcijai nepriklausančios jūrinės aplinkos, įskaitant virš jūros esančią oro erdvę, jūros dugną ir jūros podirvį, įvežimas į Sąjungą;

f)  išdavimas – visų leidimo arba sertifikato rengimo bei įteisinimo procedūrų užbaigimas ir jo įteikimas pareiškėjui;

g)  valdymo institucija – nacionalinė administracinė institucija, kurią valstybė narė paskiria vadovaudamasi 13 straipsnio 1 dalimi, o trečioji šalis, kuri yra Konvencijos šalis, – vadovaudamasi Konvencijos IX straipsniu;

h)  paskirties valstybė narė – egzemplioriaus eksporto arba reeksporto dokumente nurodyta paskirties valstybė narė; kai įvežama iš jūros – tai valstybė narė, kurios jurisdikcijoje yra ta vieta, į kurią pristatomas egzempliorius;

i)  siūlymas parduoti – siūlymas parduoti arba kuris nors kitas veiksmas, kurį pagrįstai būtų galima tokiu vadinti, įskaitant reklamavimą arba skelbimą parduoti skatinantį veiksmą bei kvietimą tartis;

j)  asmeniniai arba namų ūkio daiktai – negyvi egzemplioriai, jų dalys ir dirbiniai, priklausantys privačiam asmeniui ir sudarantys arba skirti tam, kad sudarytų jo įprastų daiktų ir kilnojamojo turto dalį;

k)  paskirties vieta – vieta, kurioje, kaip įvežant į Sąjungą manoma, egzemplioriai bus laikomi; jei įvežami gyvi egzemplioriai, tai yra pirmoji vieta, kur numatoma laikyti egzempliorius po karantino arba kitokio izoliavimo, kad būtų atliktas sanitarinis jų patikrinimas arba kontrolė;

l)  populiacija – visi individai, kuriems būdingi biologiniai arba geografiniai bendrumai;

m)  tikslai, kurie visų pirma yra komerciniai – visi tikslai, kurių nekomerciniai aspektai nėra svarbūs;

n)  reeksportas iš Sąjungos – bet kokio anksčiau įvežto egzemplioriaus išvežimas iš Sąjungos;

o)  antrinis įvežimas į Sąjungą – bet kurio anksčiau eksportuoto ar reeksportuoto egzemplioriaus įvežimas į Sąjungą;

p)  pardavimas – bet kokia pardavimo forma. Šiame reglamente nuoma, barteris arba mainai laikomi pardavimu; panašiai traktuojami ir giminingi žodžiai;

q)  mokslo institucija – tokia mokslo institucija, kurią valstybė narė paskiria vadovaudamasi 13 straipsnio 2 dalimi, o Konvencijos narė trečioji šalis – vadovaudamasi Konvencijos IX straipsniu;

r)  Mokslinio tyrimo grupė – konsultacinė institucija, įkurta vadovaujantis 17 straipsniu;

s)  rūšis – rūšis, porūšis arba jų populiacija;

t)  egzempliorius – bet kuris A–D prieduose nurodytas gyvūnas arba augalas, gyvas ar negyvas, bet kuri jo dalis arba jo dirbinys, esantis arba nesantis kitose prekėse, ir visos kitos prekės, kurios, sprendžiant iš lydimųjų dokumentų, jų pakuočių, ženklų, etikečių ar kitų dalykų, yra tų rūšių gyvūnų arba augalų dalys ar jų dirbiniai arba turi jų savo sudėtyje, jei tokioms konkrečioms dalims arba jų dirbiniams netaikomos šio reglamento nuostatos arba nuostatos dėl priedo, kuriame atitinkama rūšis yra nurodyta.

Egzemplioriais laikomi A–D punktuose išvardytų rūšių egzemplioriai, jei tai yra gyvūnas arba augalas, kurio bent vienas iš „tėvų“ yra išvardytųjų rūšių sąraše, arba yra tokio gyvūno arba augalo dalis ar jo dirbinys. Kai tokio gyvūno arba augalo „tėvai“ yra tokių rūšių, kurios yra nurodytos skirtinguose prieduose, arba jeigu tik vieno iš „tėvų“ rūšis yra nurodyta, taikomos griežtesnio priedo nuostatos. Tačiau hibridiniams augalams, kurių bent vienas iš „tėvų“ yra A priede nurodytų rūšių sąraše, griežtesnio priedo nuostatos taikomos tik tada, kai ši rūšis yra apibūdinta tame priede;

u)  prekyba – egzempliorių, kuriems taikomos šio reglamento nuostatos, įvežimas į Sąjungą, įskaitant įvežimą iš jūros, eksportas ir reeksportas iš Sąjungos, o taip pat šios nuosavybės panaudojimas, vežimas ir perleidimas Sąjungos teritorijoje, įskaitant valstybės narės teritoriją;

v)  tranzitas – įvardytam gavėjui skirtų egzempliorių vežimas iš vieno ne Sąjungos teritorijoje esančio punkto į kitą per Sąjungos teritoriją, kuris gali laikinai nutrūkti tik dėl priežasčių, susijusių su šia transporto forma;

w)  perdirbti egzemplioriai, įgyti daugiau kaip prieš 50 metų – egzemplioriai, kurių natūralus pirminis pavidalas iki 1947 m. kovo 3 d. buvo smarkiai pakeistas ir iš jų buvo pagaminti juvelyriniai dirbiniai, papuošalai, meno dirbiniai, naudingi daiktai ar muzikos instrumentai ir kurie valstybės narės valdymo institucijai priimtinu būdu buvo įgyti tokiu pavidalu. Tokie egzemplioriai laikomi perdirbtais tik jei juos galima aiškiai priskirti vienai iš anksčiau minėtų kategorijų ir jų nebereikia toliau apdirbinėti: raižyti, meistruoti arba gaminti, kad jie galėtų atitikti paskirtį;

x)  patikrinimai įvežant, eksportuojant, reeksportuojant ir vežant tranzitu – šiame reglamente numatytų dokumentų – sertifikatų, leidimų ir pranešimų – patikrinimas ir Sąjungos nuostatose numatytais atvejais arba kitais atvejais reprezentatyviosios atrankos būdu egzempliorių apžiūrėjimas, siekiant, jei reikia juos ištirti arba kruopščiau patikrinti.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.  A priedą sudaro:

a)  Konvencijos I priede išvardytos rūšys, kurioms valstybės narės nepadarė išimčių;

b)  bet kuri rūšis:

i)  kuri turi arba gali turėti paklausą Sąjungoje ar tarptautinėje prekyboje ir kuriai gresia išnykimas arba kuri yra tokios reta, kad dėl bet kokio masto prekybos kiltų šios rūšies išnykimo pavojus,

arba

ii)  priklausanti genčiai, kurios dauguma rūšių, arba rūšiai, kurios dauguma porūšių remiantis a punkte ir b punkto i papunktyje nurodytais kriterijais yra išvardyti A priede ir kuriuos įtraukti į to priedo sąrašą yra labai svarbu siekiant veiksmingai apsaugoti tuos taksonus.

2.  B priedą sudaro:

a)  Konvencijos II priede išvardytos rūšys, išskyrus nurodytas A priede, kurioms valstybės narės nepadarė išimčių;

b)  Konvencijos I priede išvardytos rūšys, kurioms padarytos išlygos;

c)  visos kitos Konvencijos I arba II prieduose nenurodytos rūšys:

i)  kuriomis vyksta tokio masto tarptautinė prekyba, kuri gali nesiderinti su:

–  jų išlikimu ar su populiacijų išlikimu tam tikrose šalyse, arba

–  tokio lygio visos populiacijos išsaugojimu, koks derinasi su tų rūšių vaidmeniu jų ekosistemose,

arba

ii)  kurias įtraukti į priedą dėl jų išvaizdos, panašios į kitas A ar B prieduose išvardytas rūšis, yra labai svarbu siekiant užtikrinti veiksmingą prekybos tokių rūšių egzemplioriais kontrolę;

d)  rūšys, kurių gyvų egzempliorių įvežimas į Sąjungos natūralią buveinę, kaip nustatyta, keltų ekologinę grėsmę Sąjungos vietinei laukinei faunai ir florai.

3.  C priedą sudaro:

a)  Konvencijos III priede išvardytos rūšys, išskyrus nurodytas A ar B prieduose, kurioms valstybės narės nepadarė išlygų;

b)  Konvencijos II priede išvardytos rūšys, kurioms padarytos išlygos.

4.  D priedą sudaro:

a)  A, B ir C prieduose neišvardytos rūšys, importuojamos į Sąjungą tokiais kiekiais, kokius galima garantuotai kontroliuoti;

b)  Konvencijos III priede išvardytos rūšys, kurioms padarytos išlygos.

5.  Jei šiame reglamente nurodytų rūšių apsaugos būklė garantuoja jų įtraukimą į vieną iš Konvencijos priedų, valstybės narės padeda padaryti būtinus dalinius pakeitimus.

4 straipsnis

Įvežimas į Sąjungą

1.  Įvežant į Sąjungą A priede išvardytų rūšių egzempliorius, įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės valdymo institucijos išduotą importo leidimą, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.

Importo leidimas gali būti išduodamas tik atsižvelgiant į apribojimus, nustatytus vadovaujantis 6 dalimi, ir jei laikomasi šių sąlygų:

a)  kompetentinga mokslo institucija, apsvarsčiusi kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės pateiktą nuomonę, pranešė, kad įvežimas į Sąjungą :

i)  nepakenks šių rūšių apsaugos būklei arba nesumažins teritorijos, kurioje gyvena atitinkamų rūšių populiacija;

ii)  vyksta:

–  įgyvendinant vieną iš 8 straipsnio 3 dalies e, f ir g punktuose nurodytų tikslų, arba

–  įgyvendinant kitus tikslus, nekeliančius šių rūšių išnykimo pavojaus;

b)  i) pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad egzemplioriai buvo gauti laikantis šių rūšių apsaugos teisės aktų; importuojant iš trečiųjų šalių Konvencijos prieduose išvardytų rūšių egzempliorius, tai būtų eksporto leidimas ar reeksporto sertifikatas, arba jų kopijos, kuriuos eksporto arba reeksporto šalies kompetentinga institucija išdavė laikydamasi Konvencijos;

ii)  tačiau išduodant importo leidimus A priede išvardytoms rūšims pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą, tokių dokumentais pagrįstų įrodymų nereikalaujama, bet kiekvieno tokio importo leidimo originalas pareiškėjui neišduodamas tol, kol jis nepateikia eksporto leidimo arba reeksporto sertifikato;

c)  kompetentinga mokslo institucija yra įsitikinusi, jog gyvajam egzemplioriui paskirties šalyje skirtos patalpos yra tinkamai įrengtos, kad jis būtų saugus ir gerai prižiūrimas;

d)  valdymo institucija yra įsitikinusi, kad egzempliorius nebus naudojamas visų pirma komerciniams tikslams;

e)  valdymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga mokslo institucija, įsitikina, jog nėra jokių kitų veiksnių, trukdančių apsaugoti konkrečią rūšį, dėl kurių nebūtų galima išduoti importo leidimo; ir

f)  valdymo institucija yra įsitikinusi, kad įvežant iš jūros kiekvienas gyvas egzempliorius bus paruoštas ir vežamas taip, kad sumažėtų jo sužalojimo arba žiauraus elgesio su juo pavojus bei grėsmė sveikatai.

2.  Įvežant į Sąjungą B priede išvardytų rūšių egzempliorius, įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės valdymo institucijos išduotą importo leidimą, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.

Importo leidimas gali būti išduodamas tik atsižvelgiant į apribojimus, nustatytus vadovaujantis šio 6 dalimi, ir jeigu:

a)  kompetentinga mokslo institucija, išanalizavusi turimus duomenis ir apsvarsčiusi kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės pateiktą nuomonę, priėjo prie išvados, kad atsižvelgiant į dabartinį arba numatomą prekybos mastą minėtų rūšių egzempliorių įvežimas į Sąjungą nepakenks tų rūšių apsaugos būklei arba nesumažins teritorijos, kurioje gyvena tų rūšių populiacijos. Ši išvada taikoma ir tolesniam importui tol, kol aukščiau paminėti veiksniai ženkliai pasikeis;

b)  pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, jog gyvajam egzemplioriui paskirties šalyje skirtos patalpos yra tinkamai įrengtos, kad jis būtų saugus ir gerai prižiūrimas;

c)  laikomasi 1 dalies b punkto i papunkčio, e ir f punktų reikalavimų.

3.  Įvežant į Sąjungą C priede išvardytų rūšių egzempliorius, jie atitinkamai tikrinami, o prieš tai įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje reikalaujama pateikti pranešimą apie importą ir:

a)  kai iš šalies eksportuojamos C priede nurodytos rūšys, pareiškėjas pateikia eksporto leidimą, tos šalies kompetentingos institucijos išduotą vadovaujantis Konvencija ir įrodantį, kad egzemplioriai buvo gauti laikantis nacionalinės teisės aktų dėl konkrečių rūšių apsaugos; arba

b)  kai iš šalies eksportuojamos C priede nurodytos rūšys, arba reeksportuojama iš kurios nors šalies, pareiškėjas pateikia eksporto leidimą, reeksporto sertifikatą arba kilmės pažymėjimą, vadovaujantis Konvencija išduotus šią teisę turinčios eksportuojančios arba reeksportuojančios šalies kompetentingos institucijos.

4.  Įvežant į Sąjungą D priede išvardytų rūšių egzempliorius, įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės valdymo institucijos išduotą pranešimą dėl importo, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.

5.  1 dalies a ir d punktuose bei 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytos importo leidimo išdavimo sąlygos netaikomos tiems egzemplioriams, dėl kurių pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad:

a)  prieš tai jie buvo teisėtai įvežti į Sąjungą arba įsigyti Sąjungoje ir kad jie yra (modifikuoti arba nemodifikuoti) dar kartą įvežti į Sąjungą; arba

b)  tai yra perdirbti egzemplioriai, įgyti daugiau kaip prieš 50 metų.

6.  Komisija, pasikonsultavusi Komisijai, pasikonsultavus su egzempliorių kilmės šalimi ir atsižvelgusi ir atsižvelgus į kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės nuomonę, gali įgyvendinimo aktais nustatyti bendrus pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi bendri arba tam tikroms kilmės šalims taikomus taikomi įvežimo į Sąjungą apribojimus apribojimai: [3 pakeit.]

a)  A priede išvardytų rūšių egzempliorių – atsižvelgiant į 1 dalies a punkto i papunktyje arba e punkte nurodytas sąlygas;

b)  B priede išvardytų rūšių egzempliorių – atsižvelgiant į 1 dalies e punkte arba 2 dalies a punkte nurodytas sąlygas;

c)  B priede išvardytų rūšių gyvų egzempliorių, kurių mirtingumas vežant yra didelis arba kurie, kaip nustatyta, gali neišgyventi nelaisvėje tiek, kiek jiems paprastai skirta gyventi; arba

d)  tų rūšių gyvų egzempliorių, kurių įvežimas į Sąjungos natūralią aplinką, kaip nustatyta, kelia ekologinę grėsmę Sąjungos vietinėms laukinės faunos ir floros rūšims.

Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [4 pakeit.]

Pagal pirmą pastraipą nustatytų apribojimų sąrašą Komisija kiekvieną ketvirtį skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7.  Jei, įvežus egzempliorius į Sąjungą, jie perkeliami į kitos rūšies transportą, oro arba geležinkelių transporto priemonę, Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, pagal kurias jie netikrinami, o įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje nereikia pateikti šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytų importo dokumentų, tačiau egzemplioriai tikrinami ir dokumentai pateikiami kitoje muitinėje, paskirtoje vadovaujantis 12 straipsnio 1 dalimi.

5 straipsnis

Eksportas arba reeksportas iš Sąjungos

1.  Eksportuojant arba reeksportuojant iš Sąjungos A priede išvardytų rūšių egzempliorius, muitinėje, kurioje atliekami eksporto formalumai, reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės, kurioje yra egzemplioriai, valdymo institucijos išduotą eksporto leidimą arba reeksporto sertifikatą, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.

2.  A priede išvardytų rūšių egzempliorių eksporto leidimas gali būti išduodamas tik tada, kai laikomasi šių sąlygų:

a)  kompetentinga mokslo institucija raštu praneša, kad laisvėje gyvenančių egzempliorių sugavimas ar surinkimas arba jų eksportas nepakenks šių rūšių apsaugos būklei arba nesumažins teritorijos, kurioje gyvena atitinkamų rūšių populiacijos;

b)  pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad egzemplioriai buvo gauti laikantis galiojančių šių rūšių apsaugos teisės aktų; jei paraiška pateikiama valstybei narei, kuri nėra kilmės šalis, toks įrodantis dokumentas bus sertifikatas, kuriame teigiama, kad egzempliorius buvo paimtas iš natūralios aplinkos laikantis jos teritorijoje galiojančių teisės aktų;

c)  valdymo institucija yra įsitikinusi, kad:

i)  gyvas egzempliorius bus paruoštas ir vežamas taip, kad sumažėtų jo sužalojimo arba žiauraus elgesio su juo pavojus bei grėsmė sveikatai; ir

ii)  Konvencijos I priede nenurodytų rūšių egzemplioriai nebus naudojami visų pirma komerciniams tikslams, arba

–  eksportuojant į valstybę, kuri yra Konvencijos šalis, šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų rūšių egzempliorius buvo išduotas importo leidimas;

ir

d)  valstybės narės valdymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga mokslo institucija, įsitikina, kad nėra jokių kitų su rūšių apsauga susijusių veiksnių, dėl kurių nebūtų galima išduoti eksporto leidimo.

3.  Reeksporto sertifikatas gali būti išduodamas tik tada, kai laikomasi 2 dalies c ir d punktuose nurodytų sąlygų ir kai pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad egzemplioriai:

a)  buvo įvežti į Sąjungą laikantis šio reglamento nuostatų;

b)  buvo įvežti į Sąjungą laikantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3626/82(7) nuostatų iki 1997 m. kovo 3 d.; arba buvo įvežti į Sąjungą laikantis Reglamento (EB) Nr. 338/97 nuostatų, jei šis reglamentas tuo metu dar negaliojo, tačiau po 1997 m. kovo 3 d.; arba

c)  pagal Konvencijos nuostatas buvo tarptautinės prekybos objektas, jei buvo įvežti į Sąjungą iki 1984 m.; arba

d)  buvo teisėtai įvežti į valstybės narės teritoriją prieš tai, kai jiems iš viso arba toje valstybėje narėje buvo pradėtos taikyti a ir b punktuose nurodytų reglamentų arba Konvencijos nuostatos.

4.  Eksportuojant arba reeksportuojant iš Sąjungos B ir C prieduose išvardytų rūšių egzempliorius, muitinėje, kurioje atliekami eksporto formalumai, reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės, kurioje yra egzemplioriai, valdymo institucijos išduotą eksporto leidimą arba reeksporto sertifikatą, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.

Eksporto leidimas gali būti išduodamas tik tada, kai laikomasi 2 dalies a, b punktuose, c punkto i papunktyje ir d punkte nurodytų sąlygų.

Reeksporto sertifikatas gali būti išduodamas tik tada, kai laikomasi 2 dalies c punkto i papunktyje, d punkte ir 3 dalies a–d punktuose nurodytų sąlygų.

5.  Kai prašoma egzempliorių, įvežtų į Sąjungą su importo leidimu, išduotu kitoje valstybėje narėje, reeksporto sertifikato, valdymo institucija pirmiausia turi pasikonsultuoti su leidimą išdavusia valdymo institucija. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl konsultavimosi tvarkos ir atvejų, kai konsultuotis būtina.

6.  Šio straipsnio 2 dalies a punkte ir c punkto ii papunktyje nurodytos eksporto leidimo arba reeksporto sertifikato išdavimo sąlygos netaikomos:

a)  perdirbtiems egzemplioriams, įgytiems anksčiau kaip prieš 50 metų; arba

b)  negyviems egzemplioriams, jų dalims arba jų dirbiniams, pareiškėjui pateikus dokumentus, įrodančius, jog jie buvo teisėtai įgyti iki tol, kol jiems buvo pradėtos taikyti šio reglamento, Reglamento (EB) Nr. 338/97, Reglamento (EEB) Nr. 3626/82 arba Konvencijos nuostatos.

7.  Kiekvienos valstybės narės kompetentinga mokslo institucija stebi, kaip ta valstybė narė išduoda eksporto leidimus B priede išvardytų rūšių egzemplioriams ir kaip vykdomas faktinis tokių egzempliorių eksportas. Kai tokia mokslo institucija nustato, jog kurios nors iš šių rūšių egzempliorių eksportas turėtų būti apribotas tam, kad visame paplitimo areale būtų išlaikytas toks tų rūšių lygis, kuris derintųsi su rūšių vaidmeniu ekosistemoje, į kurią jos patenka, ir gerokai viršytų tą lygį, kurį pasiekus, remiantis 3 straipsnio 1 dalies a punktu arba b punkto i papunkčiu, rūšis galėtų būti įtraukta į A priedą, ji raštu praneša kompetentingai valdymo institucijai apie priemones, kurių reikėtų imtis siekiant apriboti eksporto leidimų išdavimą tos rūšies egzemplioriams.

Kai tik valdymo institucijai pranešama apie pirmoje pastraipoje nurodytas priemones, ji informuoja apie tai Komisiją ir išsiunčia jai savo pastabas. Prireikus Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, rekomenduoja taikyti šių rūšių eksporto apribojimus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6 straipsnis

Paraiškų gauti 4, 5 ir 10 straipsniuose nurodytus leidimus ir sertifikatus atmetimas

1.  Jei valstybė narė atmeta paraišką leidimui arba sertifikatui gauti dėl priežasčių, susijusių su šio reglamento tikslais, ji nedelsdama praneša apie tai Komisijai ir nurodo atmetimo priežastis.

2.  Komisija, gavusi 1 dalyje nurodytą informaciją, perduoda ją kitoms valstybėms narėms, kad būtų galima vienodai taikyti šį reglamentą.

3.  Kai sertifikato arba leidimo prašoma egzemplioriams, dėl kurių anksčiau pateikta paraiška buvo atmesta, pareiškėjas turi pranešti apie tai kompetentingai institucijai, kuriai jis dabar pateikė paraišką.

4.  Valstybės narės pripažįsta kitų valstybių narių kompetentingų institucijų teisę atmesti paraiškas, jei toks atmetimas yra pagrįstas šio reglamento nuostatomis.

Tačiau pirma pastraipa netaikoma labai pasikeitus aplinkybėms arba gavus naujų paraišką pagrindžiančių įrodymų. Tada, jei valdymo institucija išduoda leidimą arba sertifikatą, ji praneša apie tai Komisijai ir nurodo išdavimo priežastis.

7 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

1.  Nelaisvėje gimę ir išauginti arba dirbtinai padauginti egzemplioriai

Išskyrus tuos atvejus, kai taikomas 8 straipsnis, A priede išvardytų rūšių egzemplioriams, gimusiems ir išaugintiems arba dirbtinai padaugintiems nelaisvėje, taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir B priede išvardytų rūšių egzemplioriams.

Dirbtinai padaugintiems augalams galima netaikyti 4 ir 5 straipsnių nuostatų laikantis specialių sąlygų.

Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)  kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar egzempliorius yra gimęs ir išaugintas arba dirbtinai padaugintas nelaisvėje ir ar jis yra skirtas komerciniams tikslams;

b)  šios dalies antroje pastraipoje minimų specialių sąlygų, susijusių su:

i)  fitosanitarinių sertifikatų naudojimu;

ii)  prekyba, kurią vykdo įregistruoti komerciniai prekiautojai ir šio straipsnio 4 dalyje minimos mokslo institucijos; ir

iii)  prekyba hibridais.

2.  Tranzitas

Jei egzempliorius yra vežamas tranzitu per Sąjungos teritoriją, taikoma nuo 4 straipsnio nukrypti leidžianti nuostata ir įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje jis netikrinamas, taip pat nereikalaujama pateikti numatytų leidimų, sertifikatų ir pranešimų.

Rūšims, įtrauktoms į priedus remiantis 3 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies a ir b punktų nuostatomis, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta leidžianti nukrypti nuostata taikoma tik tada, kai Konvencijoje numatytą galiojantį eksporto arba reeksporto dokumentą, kuris pateikiamas kartu su vežamais egzemplioriais ir kuriame nurodyta jų paskirties vieta, yra išdavusios eksportuojančios arba reeksportuojančios trečiosios šalies kompetentingos institucijos.

Jeigu antroje pastraipoje nurodytas dokumentas nebuvo išduotas iki eksporto arba reeksporto, egzempliorius turi būti sulaikytas ir prireikus gali būti konfiskuotas, nebent dokumentas būtų pateiktas atgaline data laikantis specialių sąlygų. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl specialių sąlygų, taikomų eksporto arba reeksporto dokumentų pateikimui atgaline data.

3.  Asmeniniai ir namų ūkio daiktai

Nukrypstant nuo 4 ir 5 straipsnių, minėtų straipsnių nuostatos netaikomos A‑D prieduose išvardytų rūšių negyviems egzemplioriams, jų dalims ir jų dirbiniams, kurie yra asmeniniai arba namų ūkio daiktai, įvežami į Sąjungą arba eksportuojami ar reeksportuojami iš Sąjungos laikantis specialių nuostatų. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl specialių nuostatų, taikomų asmeninių arba namų ūkio daiktų įvežimui, eksportui ar reeksportui.

4.  Mokslo institucijos

4, 5, 8 ir 9 straipsniuose nurodytų dokumentų nereikalaujama, kai mokslininkai ir mokslo institucijos, kurias įregistravo jų valstybių valdymo institucijos, nekomerciniu pagrindu skolina, dovanoja herbariumo egzempliorius arba kitus užkonservuotus, sudžiovintus arba inkrustuotus muziejų egzempliorius ir gyvą augalinę medžiagą su etiketėmis, kurių pavyzdys nustatomas pagal šios dalies antrą pastraipą, arba su panašia etikete, kurią išduoda arba patvirtina trečiosios šalies valdymo institucija, ar visu tuo keičiasi.

Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato gyvos augalinės medžiagos etiketės pavyzdį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Nuostatos dėl komercinės veiklos kontroliavimo

1.  A priede išvardytų rūšių egzempliorius draudžiama pirkti, siūlyti pirkti, įsigyti komerciniams tikslams, viešai demonstruoti komerciniams tikslams, naudoti pasipelnymui ir prekybai, laikyti pardavimui, siūlyti parduoti arba vežti pardavimui.

2.  Valstybės narės gali uždrausti laikyti egzempliorius, ypač A priede išvardytų rūšių gyvus gyvūnus.

3.  Vadovaujantis kitų Sąjungos teisės aktų dėl laukinės faunos ir floros apsaugos reikalavimais, 1 dalyje nurodyti draudimai gali būti netaikomi, ir tam tikslui valstybės narės, kurioje yra egzempliorius, valdymo institucija kiekvienu atskiru atveju išduoda sertifikatą šiems egzemplioriams:

a)  įgytiems arba įvežtiems į Sąjungą iki to laiko, kai egzemplioriams buvo pradėtos taikyti nuostatos dėl Konvencijos I priede, Reglamento (EEB) Nr. 3626/82 C1 priede, Reglamento (EB) Nr. 338/97 arba šio reglamento A priede išvardytų rūšių; arba

b)  perdirbtiems egzemplioriams, įgytiems daugiau kaip prieš 50 metų; arba

c)  įvežtiems į Sąjungą laikantis Reglamento (EB) Nr. 338/97 arba šio reglamento nuostatų ir skirtų naudoti tikslams, kurie nekelia šių rūšių išnykimo pavojaus; arba

d)  nelaisvėje gimusiems ir išaugintiems gyvūnų egzemplioriams arba dirbtinai padaugintiems augalų egzemplioriams, jų dalims arba jų dirbiniams; arba

e)  išskirtinėmis aplinkybėmis reikalingiems mokslo pažangai arba svarbiems biomedicininiams tikslams, vadovaujantis Tarybos direktyva 86/609/EEB(8), jei pasitvirtina, kad šios rūšys yra vienintelės tinkamos tam tikslui ir jei tai nėra nelaisvėje gimusių ir išaugintų rūšių egzemplioriai; arba

f)  skirtiems veisti arba dauginti, o tai leis apsaugoti šias rūšis; arba

g)  skirtiems tyrimams arba švietimui, kurių tikslas – šių rūšių išsaugojimas ir apsauga; arba

h)  kilusiems valstybėje narėje ir paimtiems iš natūralios aplinkos vadovaujantis toje valstybėje narėje galiojančiais teisės aktais.

4.  Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl bendrų nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų draudimų leidžiančių nuostatų atsižvelgiant į 3 dalyje nurodytas sąlygas ir bendrąsias išimtis rūšims, išvardytoms A priede remiantis 3 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio nuostatomis. Kiekviena tokia leidžianti nukrypti nuostata turi atitikti kitų Sąjungos teisės aktų dėl laukinės faunos ir floros apsaugos reikalavimus.

5.  1 dalyje nurodyti draudimai taikomi ir B priede išvardytų rūšių egzemplioriams, išskyrus tuos atvejus, kai atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai priimtinu būdu galima įrodyti, jog tokie egzemplioriai buvo įgyti ir, jei jie nėra kilę Sąjungoje, buvo į ją įvežti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais dėl laukinės faunos ir floros apsaugos.

6.  Valstybių narių kompetentingos institucijos turi teisę savo nuožiūra parduoti bet kurį B, C ir D prieduose išvardytų rūšių egzempliorių, konfiskuotą vadovaujantis šiuo reglamentu, jei taip jis nėra tiesiogiai grąžinamas asmeniui arba subjektui, iš kurio buvo konfiskuotas arba kuris yra pažeidimo šalis. Tada tokius egzempliorius galima naudoti įvairiems tikslams, tarsi jie būtų teisėtai įgyti.

9 straipsnis

Gyvųjų egzempliorių judėjimas

1.  Bet koks A priede išvardytų rūšių gyvojo egzemplioriaus, paimto vietovėje, nurodytoje importo leidime arba kuriame nors sertifikate, išduotame vadovaujantis šiuo reglamentu, judėjimas Sąjungos teritorija yra galimas tik prieš tai gavus valstybės narės, kurioje tas egzempliorius yra, valdymo institucijos leidimą. Kitais atvejais už vežimą atsakingas asmuo privalo, kai to reikalaujama, pateikti oficialų egzemplioriaus kilmės įrodymą.

2.  Toks leidimas:

a)  suteikiamas tik tada, kai tokios valstybės narės arba, kai vežama į kitą valstybę narę, tos valstybės narės kompetentinga mokslo institucija įsitikina, jog gyvajam egzemplioriui skirtos patalpos paskirties šalyje yra tinkamai įrengtos, kad jis būtų saugus ir gerai prižiūrimas;

b)  patvirtinamas sertifikatu; ir

c)  jei reikia, apie jį nedelsiant būtų pranešta valstybės narės, kurioje egzempliorius liks, valdymo institucijai.

3.  Tačiau tokio leidimo nereikalaujama, jei gyvas gyvūnas turi būti vežamas skubiam veterinariniam gydymui ir po to grąžinamas tiesiai į leidime nurodytą gyvenamąją vietą.

4.  Kai Sąjungos teritorija vežamas B priede išvardytų rūšių gyvasis egzempliorius, egzemplioriaus savininkas gali perleisti jį tik tada, kai įsitikina, kad gavėjas yra tinkamai susipažinęs, kokios patalpos, įrenginiai ir tvarka garantuotų tinkamą egzemplioriaus priežiūrą.

5.  Įvežant gyvus egzempliorius į Sąjungą, išvežant iš jos, vežant jos teritorija arba laikant tranzitinio vežimo metu ar perkeliant į kitos rūšies transportą, jie paruošiami, vežami ir prižiūrimi taip, kad sumažėtų jų sužalojimo arba žiauraus elgesio su jais pavojus bei grėsmė sveikatai, o gyvūnai vežami laikantis Sąjungos teisės aktų dėl gyvūnų apsaugos juos vežant.

6.  Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl gyvų egzempliorių, kuriems pagal 4 straipsnio 6 dalį buvo nustatyti įvežimo į Sąjungą apribojimai, laikymo ir vežimo apribojimų.

10 straipsnis

Išduotini leidimai, pranešimai ir sertifikatai [5 pakeit.]

1.  Valstybės narės valdymo institucija, gavusi konkretaus asmens paraišką bei visus patvirtinamuosius dokumentus ir įsitikinusi, kad laikomasi visų leidimo išdavimo sąlygų, gali išduoti sertifikatą 5 straipsnio 2 dalies b punkte, 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 8 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems tikslams.

1a.   Komisija priima įgyvendinimo aktus siekiant nustatyti 1 dalyje nurodytų sertifikatų dizainą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [6 pakeit.]

1b.  Valstybės narės valdymo institucija, gavusi suinteresuoto asmens paraišką bei reikiamus patvirtinamuosius dokumentus ir įsitikinusi, kad laikomasi visų leidimo išdavimo sąlygų, gali išduoti leidimą 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 5 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytais tikslais. [7 pakeit.]

1c.  Komisija priima įgyvendinimo aktus siekiant nustatyti 1b dalyje nurodyto leidimo dizainą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [8 pakeit.]

1d.  Komisija priima įgyvendinimo aktus siekiant nustatyti 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto pranešimo apie importą dizainą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [9 pakeit.]

11 straipsnis

Leidimų ir sertifikatų galiojimas ir specialios jų išdavimo sąlygos

1.  Nepažeidžiant griežtesnių priemonių, kurias valstybės narės gali patvirtinti arba išsaugoti, leidimai ir sertifikatai, kuriuos valstybių narių kompetentingos institucijos išdavė vadovaudamosi šiuo reglamentu, galioja visoje Sąjungoje.

2.  Kiekvienas toks leidimas arba sertifikatas bei kiekvienas jo pagrindu išduotas leidimas arba sertifikatas laikomas negaliojančiu, jei kompetentinga institucija arba Komisija, pasikonsultavusi su leidimą arba sertifikatą išdavusia kompetentinga institucija, nustato, kad jis buvo išduotas remiantis klaidinga prielaida, jog buvo laikomasi išdavimo sąlygų.

Valstybės narės, kurios teritorijoje yra egzemplioriai, kuriems išduoti tokie dokumentai, kompetentingos institucijos sulaiko šiuos egzempliorius ir gali juos konfiskuoti.

3.  Kiekviename leidime arba sertifikate, išduotame vadovaujantis šiuo reglamentu, gali būti nurodytos išduodančiosios institucijos nustatytos sąlygos ir reikalavimai, kad būtų užtikrinta, jog reglamento sąlygų bus laikomasi. Valstybės narės praneša Komisijai, kai tokias sąlygas ir reikalavimus reikia įtraukti į leidimų ir sertifikatų formą.

4.  Įvežant į Sąjungą egzempliorius, galioja kiekvienas importo leidimas, išduotas remiantis atitinkamo eksporto leidimo arba reeksporto sertifikato kopija, bet tik tada, kai kartu pateikiamas galiojančio eksporto leidimo arba reeksporto sertifikato originalas.

5.  Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl leidimų ir sertifikatų išdavimo terminų.

12 straipsnis

Įvežimo ir eksporto vietos

1.  Valstybės narės paskiria muitines, kuriose būtų atliekami patikrinimai ir muitinės formalumai, taikomi įvežant į Sąjungą ir eksportuojant iš jos egzempliorius, ir kurios paskirtų ir patvirtintų šiame reglamente nurodytų rūšių egzempliorių priežiūrą arba panaudojimą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2913/92, ir nurodytų, kurios muitinės yra konkrečiai numatytos tvarkyti reikalus, susijusius su gyvais egzemplioriais.

2.  Visos 1 dalyje nurodytos paskirtos muitinės pakankamai aprūpinamos atitinkamos kvalifikacijos darbuotojais. Valstybės narės užtikrina, kad, vadovaujantis atitinkamais Sąjungos teisės aktais dėl gyvų vežimo ir įkurdinimo, būtų skirtos patalpos gyvūnams ir, jei reikia, būtų imtasi atitinkamų priemonių dėl gyvų augalų.

3.  Apie visas 1 dalyje minimas paskirtas muitines pranešama Komisijai, kuri paskelbia jų sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4.  Išskirtiniais atvejais, laikantis specialių kriterijų, valdymo institucija gali leisti įvežti į Sąjungą arba eksportuoti ar reeksportuoti iš ne per tą muitinę, kuri buvo paskirta, kaip nurodyta 1 dalyje.

Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis gali būti leidžiama įvežti, eksportuoti ar reeksportuoti per kitą muitinę.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad sienos perėjimo punkte žmonės būtų supažindinti su remiantis šiuo reglamentu priimtomis nuostatomis.

13 straipsnis

Valdymo, mokslo ir kitos kompetentingosios institucijos

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria valdymo instituciją, kuri visų pirma atsako už šio reglamento įgyvendinimą ir už ryšius su Komisija.

Be to, kiekviena valstybė narė gali paskirti papildomas valdymo ir kitas kompetentingas institucijas, kurios padėtų įgyvendinti reglamentą, ir tada pagrindinė valdymo institucija yra atsakinga už tai, kad pagalbinėms institucijoms būtų suteikta visa informacija, reikalinga tam, kad reglamentas būtų taikomas teisingai.

2.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną arba kelias atitinkamos kvalifikacijos mokslo institucijas, kurių pareigos skirtųsi nuo bet kurios iš paskirtų valdymo institucijų pareigų.

3.  Ne vėliau kaip iki 1997 m. kovo 3 d. valstybės narės perduoda Komisijai paskirtų valdymo institucijų, kitų institucijų, kurioms suteikta teisė išduoti leidimus arba sertifikatus, ir mokslo institucijų pavadinimus bei adresus, o Komisija paskelbia šią informaciją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jei Komisija paprašo, kiekviena 1 dalies pirmoje pastraipoje minima valdymo institucija per du mėnesius perduoda jai asmenų, įgaliotų pasirašyti leidimus arba sertifikatus, pavardes ir parašų pavyzdžius bei spaudų, antspaudų ar kitų leidimų arba sertifikatų autentifikavimo priemonių atspaudus.

Valstybės narės praneša Komisijai apie kiekvieną jau pateiktos informacijos pasikeitimą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tokio pasikeitimo.

14 straipsnis

Nuostatų laikymosi monitoringas ir pažeidimų tyrimas

1.  Valstybių narių kompetentingos institucijos prižiūri, ar laikomasi šio reglamento nuostatų.

Kiekvieną kartą, kai kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad šios nuostatos pažeidžiamos, ji imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų jų laikymąsi arba teisinių veiksmų taikymą.

Valstybės narės informuoja Komisiją ir, kai reikalas yra susijęs su Konvencijos prieduose išvardytomis rūšimis, Konvencijos sekretoriatą apie visas priemones, įskaitant egzempliorių sulaikymą ir konfiskavimą, kurių ėmėsi kompetentingos institucijos, kai buvo rimtai pažeistos šio reglamento nuostatos.

2.  Komisija atkreipia valstybių narių kompetentingų institucijų dėmesį į klausimus, kuriuos, jos nuomone, būtina ištirti atsižvelgiant į šį reglamentą. Valstybės narės informuoja Komisiją ir, kai reikalas yra susijęs su Konvencijos prieduose išvardytomis rūšimis, Konvencijos sekretoriatą apie kiekvieno tolesnio tyrimo rezultatus.

3.  Sukuriama vykdymo grupė, susidedanti iš kiekvienos valstybių narių institucijos atstovo, kuriam numatoma atsakomybė už šio reglamento nuostatų įgyvendinimą. Grupei pirmininkauja Komisijos atstovas.

Vykdymo grupė analizuoja visus su šio reglamento įgyvendinimu susijusius techninius klausimus, kuriuos pateikia svarstyti pirmininkas savo iniciatyva arba grupės ar Komiteto narių prašymu.

Komisija perduoda Komitetui vykdymo grupės pareikštas nuomones.

15 straipsnis

Informacijos perdavimas

1.  Valstybės narės ir Komisija perduoda viena kitai informaciją, būtiną įgyvendinant šį reglamentą.

Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų priemonių supažindinti visuomenę su Konvencijos ir remiantis šiuo reglamentu priimtomis nuostatomis bei šio reglamento įgyvendinimo priemonėmis.

2.  Komisija bendrauja su Konvencijos sekretoriatu, kad užtikrintų, jog Konvencija bus veiksmingai įgyvendinta visoje teritorijoje, kurioje taikomas šis reglamentas.

3.  Komisija nedelsdama perduoda suinteresuotų valstybių narių valdymo institucijoms kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės nuomonę.

4.  Kasmet iki birželio 15 d. valstybių narių valdymo institucijos perduoda Komisijai visą praeitų metų informaciją, reikalingą rengiant Konvencijos VIII straipsnio 7 dalies a punkte minimas ataskaitas, ir atitinkamą informaciją apie tarptautinę prekybą visais A, B ir C prieduose išvardytų rūšių egzemplioriais bei apie D priede išvardytų rūšių egzempliorių įvežimą į Sąjungą. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato perduotiną informaciją ir jos pateikimo formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisija, remdamasi pirmoje pastraipoje nurodyta informacija, kasmet iki spalio 31 d. paskelbia statistinę ataskaitą apie rūšių, kurioms taikomas šis reglamentas, egzempliorių įvežimą į Sąjungą, eksportą bei reeksportą iš jos ir perduoda Konvencijos sekretoriatui informaciją apie rūšis, kurioms taikoma Konvencija.

Nepažeisdamos 22 straipsnio, valstybių narių valdymo institucijos kas antrus metus iki birželio 15 d., o pirmąjį kartą – 1999 m., perduoda Komisijai visą ankstesnių dvejų metų informaciją, reikalingą, norint parengti Konvencijos VIII straipsnio 7 dalies b punkte minimas ataskaitas, ir atitinkamą informaciją apie šio reglamento nuostatas, kurios nepatenka į Konvencijos taikymo sritį. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato perduotiną informaciją ir jos pateikimo formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisija, remdamasi trečioje pastraipoje nurodyta informacija, kartą per du metus iki spalio 31 d., o pirmąjį kartą – 1999 m., parengia ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą ir vykdymą.

5.  Kad būtų galima parengti dalinius priedų pakeitimus, valstybių narių kompetentingos institucijos perduoda Komisijai visą reikalingą informaciją. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato, kokios informacija yra reikalinga. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.  Nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB(9), Komisija imasi reikiamų konfidencialumo priemonių, kad apsaugotų informaciją, gautą įgyvendinant šį reglamentą.

16 straipsnis

Sankcijos

1.  Valstybės narės imasi atitinkamų veiksmų, užtikrinančių, kad sankcijos bus taikomos bent už tokius šio reglamento šiuos pažeidimus:

a)  už egzempliorių įvežimą į Sąjungą, eksportą arba reeksportą iš jos be reikiamo leidimo arba sertifikato, arba pateikus padirbtą, suklastotą arba negaliojantį leidimą ar sertifikatą arba pataisytą be jį išdavusios institucijos leidimo;

b)  už leidime arba sertifikate, išduotame laikantis šio reglamento reikalavimų, nurodytų sąlygų nesilaikymą;

c)  už suklastotą deklaraciją arba sąmoningai pateiktą klaidingą informaciją, siekiant gauti leidimą arba sertifikatą;

d)  už padirbto, suklastoto, negaliojančio leidimo ar sertifikato arba šių dokumentų su juose padarytais, bet nepatvirtintais pakeitimais naudojimą pagrindu Sąjungos leidimui arba sertifikatui gauti arba kuriam nors kitam oficialiam su šiuo reglamentu susijusiam tikslui;

e)  už tai, kad nepateikiamas pranešimas apie importą arba pateikiamas suklastotas pranešimas apie importą;

f)  už gyvų egzempliorių vežimą tinkamai jų neparuošus tam, kad sumažėtų jų sužalojimo arba žiauraus elgesio su jais pavojus bei grėsmė sveikatai;

g)  už A priede išvardytų rūšių egzempliorių, nenurodytų išduodant importo leidimą arba vėliau, naudojimą;

h)  už 7 straipsnio 1 dalies antro punkto nuostatoms prieštaraujančią prekybą dirbtinai padaugintais augalais;

i)  už egzempliorių vežimą į Sąjungą, iš jos arba vežimą tranzitu Sąjungos teritorija be atitinkamo leidimo arba sertifikato, išduoto vadovaujantis šiuo reglamentu, o kai eksportuojama arba reeksportuojama iš trečiosios šalies, kuri yra Konvencijos narė, – išduoto remiantis Konvencija, arba nepateikus įrodymų, kad toks leidimas arba sertifikatas yra išduotas;

j)  už egzempliorių pirkimą, siūlymą pirkti, įsigijimą komerciniams tikslams, naudojimą siekiant pasipelnyti, viešą demonstravimą komerciniais tikslais, pardavimą, laikymą pardavimui, siūlymą parduoti arba vežimą pardavimui pažeidžiant 8 straipsnį;

k)  už leidimo arba sertifikato naudojimą ne tiems egzemplioriams, kuriems jis buvo išduotas;

l)  už bet kokio pagal šio reglamento reikalavimus išduoto leidimo arba sertifikato klastojimą arba jame padarytus pakeitimus;

m)  už nuslėpimą, kad buvo atmesta paraiška išduoti Sąjungos importo, eksporto arba reeksporto leidimą ar sertifikatą, laikantis 6 straipsnio 3 dalies.

2.  1 dalyje nurodytos priemonės turi atitikti pažeidimo pobūdį bei sunkumą ir apimti nuostatas dėl egzempliorių sulaikymo, o prireikus ir konfiskavimo.

3.  Konfiskuoti egzempliorių pavedama konfiskuojančios valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri:

a)  pasikonsultavusi su tos valstybės narės mokslo institucija atiduos arba perduos jį kitokiu būdu, kuris jai atrodo tinkamas ir atitinkantis Konvencijos ir šio reglamento tikslus bei nuostatas; ir

b)  jei tai yra į Sąjungą įvežtas gyvas egzempliorius, pasikonsultavusi su eksportuojančia šalimi gali grąžinti jį tai valstybei prasižengusio asmens lėšomis.

4.  Jei, pristačius į Sąjungos įvežimo punktą B arba C priede išvardytų rūšių egzempliorių, atitinkamas galiojantis leidimas arba sertifikatas nepateikiamas, egzempliorius turi būti sulaikytas ir gali būti konfiskuotas arba, jei gavėjas atsisako pripažinti egzempliorių, už įvežimo punktą atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos gali atsisakyti priimti krovinį ir pareikalauti, kad vežėjas grąžintų jį į tą vietą, iš kurios jis buvo paimtas.

17 straipsnis

Mokslinio tyrimo grupė

1.  Šiuo reglamentu sukuriama Mokslinio tyrimo grupė, kurią sudaro kiekvienos valstybės narės mokslo institucijos arba institucijų atstovas, o pirmininkauja Komisijas atstovas.

2.  Mokslinio tyrimo grupė nagrinėja visus mokslinius klausimus, susijusius su šio reglamento, ypač jo 4 straipsnio 1 dalies a punkto, 2 dalies a punkto ir 6 dalies, taikymu, kuriuos pateikia svarstyti pirmininkas savo iniciatyva arba grupės narių ar Komiteto prašymu.

3.  Mokslinio tyrimo grupės nuomones Komisija perduoda Komitetui.

18 straipsnis

 Kiti delegavimo įgaliojimai

1.  Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl vienodų sąlygų ir kriterijų, susijusių su:

a)  4 straipsnyje, 5 straipsnyje, 7 straipsnio 4 dalyje ir 10 straipsnyje nurodytų dokumentų išdavimu, galiojimu išnaudojimu;

b)  7 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte nurodytų fitosanitarinių sertifikatų naudojimu;

c)  jei reikia, egzempliorių ženklinimo tvarkos nustatymu, kad būtų lengviau juos identifikuoti ir užtikrinti šio reglamento nuostatų vykdymą.

2.  Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus dėl papildomų priemonių Konvencijos Šalių konferencijos rezoliucijoms, Konvencijos nuolatinio komiteto sprendimams arba rekomendacijoms ir Konvencijos sekretoriato rekomendacijoms įgyvendinti.

3.  Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, iš dalies keičiančius A–D priedus, išskyrus A priedo pakeitimus, jei jie atsiranda ne dėl Konvencijos Šalių konferencijos sprendimų.

19 straipsnis

 Kiti įgyvendinimo įgaliojimai 

1.  Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato 4 straipsnyje, 5 straipsnyje, 7 straipsnio 4 dalyje ir 10 straipsnyje nurodytų dokumentų formas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato pranešimo apie importą pateikimo formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [10 pakeit.]

20 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  Įgaliojimai priimti 4 straipsnio 6 dalyje, 4 straipsnio 7 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 8 straipsnio 4 dalyje, 9 straipsnio 6 dalyje, 11 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto įsigaliojimo data arba kita teisės aktų leidėjo nustatyta data.] [11 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 4 straipsnio 6 dalyje, 4 straipsnio 7 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 8 straipsnio 4 dalyje, 9 straipsnio 6 dalyje, 11 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. [12 pakeit.]

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 4 straipsnio 6 dalį, 4 straipsnio 7 dalį, 5 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 8 straipsnio 4 dalį, 9 straipsnio 6 dalį, 11 straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 4 dalį ir 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas [dviems mėnesiams]. [13 pakeit.]

21 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Komitetas, vadinamas Prekybos laukine fauna ir flora komitetu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

22 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai ir Konvencijos sekretoriatui apie nuostatas, kurias ji priima būtent dėl šio reglamento įgyvendinimo, ir apie visus taikomus teisinius instrumentus bei priemones, kurių imtasi siekiant jį įgyvendinti ir vykdyti.

Komisija perduoda tą informaciją kitoms valstybėms narėms.

23 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 338/97 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Pastabos dėl A, B, C ir D priedų aiškinimo

1.  A, B, C ir D prieduose išvardytos rūšys yra nurodomos:

a)  pagal rūšies pavadinimą arba

b)  pagal už rūšį aukštesnio taksono arba nurodytos jo dalies pavadinimą.

2.  Santrumpa „spp.“ naudojama pažymėti visoms rūšims, priklausančioms aukštesniajam taksonui.

3.  Kitos nuorodos į už rūšis aukštesnius taksonus naudojamos tik informacijos arba klasifikavimo tikslais.

4.  A priede nurodytos rūšys, pažymėtos pusjuodžiu šriftu, yra išvardytos laikantis jų apsaugos statuso, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB(10) arba Tarybos direktyvoje 92/43/EEB(11).

5.  Žemesniems už rūšis augalų taksonams žymėti naudojamos šios santrumpos:

a)  „ssp.“ porūšiams;

b)  „var(s).“ varietetui (varietetams); ir

c)  „fa.“ formai.

6.  Ženklai (I), (II) ir (III) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo – nuoroda į Konvencijos priedus, kuriuose šios rūšys yra išvardytos, kaip nurodyta 7 ‑ 9 pastabose. Jei nenurodomas nė vienas iš šių ženklų, vadinasi, šios rūšys neįtrauktos į Konvencijos priedus.

7.  Ženklas (I) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad šios rūšys arba aukštesnieji taksonai yra įtraukti į Konvencijos I priedą.

8.  Ženklas (II) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad šios rūšys arba aukštesnieji taksonai yra įtraukti į Konvencijos II priedą.

9.  Ženklas (III) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad jie yra įtraukti į Konvencijos III priedą. Tokiu atveju nurodoma ir šalis, kurios prašymu rūšis ar aukštesnysis taksonas įtraukti į III priedą.

10.  Veislė – remiantis Tarptautinio auginamų augalų nomenklatūros kodo 8-ąja redakcija, augalų, a) kurie buvo atrinkti dėl konkrečios savybės arba savybių derinio, b) kuriuose šios savybės yra aiškios, vienodos ir pastovios ir c) kurie tinkamai dauginami šias savybes išlaiko, grupė. Naujas veislės taksonas pripažįstamas tik tuomet, kai jo kategorijos pavadinimas ir ribų apibūdinimas paskelbiamas naujausiame Tarptautinio auginamų augalų nomenklatūros kodo leidime.

11.  Hibridai gali būti įtraukti į priedus, tačiau tik tuomet, kai jie sudaro aiškiai atskiras ir stabilias laukines populiacijas. Gyvūnų hibridams, kurių ankstesnėse keturiose linijos kartose buvo vienas ar daugiau į A ar B priedus įtrauktų rūšių egzempliorių, šio reglamento nuostatos taikomos kaip ir tikroms rūšims priklausantiems gyvūnams, net tuo atveju, kai konkretus hibridas nėra įtrauktas į priedus.

12.  Kai rūšis įtraukiama į A, B ar C priedus, visos tos rūšies dalys ir išvestiniai produktai taip pat įtraukiami į tą patį priedą, nebent nurodoma, kad įtraukiamos tik konkrečios dalys ir išvestiniai produktai. Vadovaujantis šio reglamento 2 straipsnio t punktu, ženklas „#“ ir skaičius šalia B arba C priede nurodyto rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo žymi tokias šiame reglamente pateiktų rūšių arba taksonų dalis ar išvestinius produktus:

13.  Jei nėra nurodyta, kad A priede pateiktų floros rūšių arba aukštesniųjų taksonų hibridams būtų taikomos šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, reiškia, kad dirbtinai padaugintais hibridais, gautais iš vienos ar kelių šių rūšių arba taksonų, galima prekiauti pateikus dirbtinio padauginimo sertifikatą, ir kad šių hibridų sėkloms ir žiedadulkėms (įskaitant dulkines), skintoms gėlėms, sėjinukams arba audinių kultūroms, gautoms in vitro, kietoje arba skystoje terpėje, vežamoms steriliose talpyklose, šio reglamento nuostatos netaikomos.

14.  Šlapimui, fekalijoms ir pilkajai ambrai, t.y. gyvybinės veiklos produktams, gautiems nemanipuliuojant konkrečiu gyvūnu, šio reglamento nuostatos netaikomos.

15.  Šios nuostatos taikomos tik gyviems ir vientisiems arba beveik vientisiems negyviems D priede išvardytų faunos rūšių egzemplioriams, išskyrus egzempliorius, kurie, kad būtų aišku, jog jiems priskiriamos ir kitos dalys bei jų gaminiai, pažymėti taip:

16.  Minėtos nuostatos taikomos tik gyviems D priede išvardytų floros rūšių egzemplioriams, išskyrus egzempliorius, kurie, kad būtų aišku, jog jiems priskiriamos ir kitos dalys bei jų išvestiniai produktai, pažymėti taip: