Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/0224(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0080/2014

Pateikti tekstai :

A7-0080/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 16/04/2014 - 7.29

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0424

Priimti tekstai
PDF 657kWORD 272k
Trečiadienis, 2014 m. balandžio 16 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Jūrų transporto išmetamas anglies dioksido kiekis ***I
P7_TA(2014)0424A7-0080/2014
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (COM(2013)0480 – C7-0201/2013 – 2013/0224(COD)) (Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0480),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7 0201/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1) ,

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7–0080/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 67, 2014 3 6, p. 170.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 [1 pakeit.]
(Tekstas svarbus EEE)
P7_TC1-COD(2013)0224

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1) ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2) ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3) ,

kadangi:

(1)  klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje(4) , kuriame raginama, kad visi ekonomikos sektoriai, įskaitant tarptautinę jūrų laivybą, prisidėtų prie numatyto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, suteiktas aiškus įgaliojimas: „jeigu valstybės narės nepatvirtintų tarptautinio susitarimo, kuris apimtų tarptautinės laivybos sektoriaus emisijas mažinimo rodikliuose, parengtuose pasitelkiant Tarptautinę jūrų organizaciją (toliau TJO), arba ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrija nepatvirtintų nė vieno susitarimo, parengto remiantis JTBKKK, tai Komisija turėtų pateikti pasiūlymą, pagal kurį būtų numatyta įtraukti siekį mažinti emisijas tarptautinės laivybos sektoriuje į Bendrijos įsipareigojimą, kuris turėtų įsigalioti iki 2013 m. Toks pasiūlymas, kuriame būtų atsižvelgiama į galimą naudą aplinkai, turėtų turėti kuo mažesnį neigiamą poveikį Bendrijos konkurencingumui.“;

(1a)  jūrų transportas daro įtaką pasaulio klimatui ir oro kokybei dėl išmetamo anglies dioksido (CO 2 ) ir kitų išmetamųjų teršalų, įskaitant azoto oksidus (NO x ), sieros oksidus (SO x ), metaną (CH 4 ), kietąsias daleles ir suodžius; [2 pakeit.]

(1b)  tarptautinė jūrų laivyba tebėra vienintelė transporto rūšis, kuriai netaikomas Sąjungos įsipareigojimas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Remiantis atliktu poveikio vertinimu, kuris pridedamas prie šio pasiūlymo dėl reglamento, tarptautinių laivų išmetamo CO 2 kiekis nuo 1990 iki 2008 m. Sąjungoje padidėjo 48 %; [3 pakeit.]

(1c)  atsižvelgiant į sparčiai gerėjantį mokslinį poveikio, atsirandančio ne dėl išmetamo CO 2 , suvokimą, pagal šį reglamentą reguliariai turėtų būti atliekamas jūrų transporto tokio poveikio pasaulio klimatui vertinimas. Remdamasi savo vertinimais ir atsižvelgdama į 2011 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl visapusiško požiūrio į išmetamą poveikį klimatui darančių antropogeninių ne CO 2 dujų kiekį, Komisija turėtų išanalizuoti poveikį politikai ir priemonėms, siekdama mažinti šių išmetamųjų teršalų kiekį; [4 pakeit.]

(1d)  Komisija taip pat turėtų imtis veiksmų dėl kitos veiklos, kurią vykdant išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir oro teršalai, kurie nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį (t. y. naudojant šaldalus žvejybos laivuose), taip pat pakraunant ir iškraunant kurą ir piltinius krovinius garuojančios išlakos (pvz., lakieji organiniai junginiai ir kietosios dalelės); [5 pakeit.]

(1e)  2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ raginama, taikant principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, iki 2050 m. jūrų transporto išmetamų teršalų kiekį sumažinti 40 % (jeigu įmanoma – 50 %), palyginti su 2005 m. lygiu; [6 pakeit.]

(1f)  2011 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ raginama visoje Sąjungoje vienodai 30 % sumažinti laivų išmetamą CO 2 kiekį ir teršalų kiekį; šio tikslo siekti turėtų padėti TJO susitarimai dėl energijos vartojimo efektyvumo dizaino rodiklio (EVEDR) ir Laivų energijos vartojimo efektyvumo valdymo planas (LEVEVP ); [7 pakeit.]

(2)  2011 m. liepos mėn. TJO patvirtino technines ir veiklos priemones, pirmiausia – naujiems laivams taikytiną EVEDR ir LEVEVP, kuriomis bus labiau sumažintas numatomas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimas, tačiau vien šiomis priemonėmis negalima pasiekti tokio absoliutaus tarptautinės laivybos sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo, kuris būtinas, kad pakaktų pastangų siekti pasaulinio tikslo – neleisti, kad pasaulinė temperatūra padidėtų daugiau kaip 2 °C;

(3)  remiantis TJO pateiktais duomenimis, savitasis laivų sunaudojamos energijos kiekis ir išmetamas CO2 kiekis, taikant veiklos priemones ir diegiant esamas technologijas galėtų būti sumažinti net 75   25–75 %; daugelis šių priemonių gali būti laikomos ekonomiškai efektyviomis ir galinčiomis teikti sektoriui grynosios naudos , nes sumažinus kuro išlaidas atsiperka veiklos arba investicinės išlaidos; [8 pakeit.]

(4)  norint Sąjungos lygmeniu sumažinti laivų išmetamo anglies dioksido kiekį, geriausia galimybė tebėra įgyvendinti rinka paremtą priemonę, t. y. teršalų išmetimo kainą arba mokestį, kuriai reikia sukurti laivų kuro sąnaudomis pagrįstą išmetamo CO 2 išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą. Duomenų apie tokius išmetamuosius teršalus rinkimas yra – tai būtų pirmasis nuoseklaus jūrų transporto išmetamų teršalų įtraukimo į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį etapas, kurį galima pateisinti tuo, kad būtina mažinti išmetamą tokių teršalų kiekį . Galimybė visuomenei susipažinti su duomenimis apie išmetamuosius teršalus padės panaikinti rinkos kliūtis, trukdančias įdiegti daugelį priemonių, kurioms būdingos neigiamos išlaidos ir kuriomis būtų sumažintas sektoriaus išmetamas teršalų kiekis; [9 pakeit.]

(5)  priimti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kuro sąnaudų mažinimo priemones trukdo rinkos kliūtys, pvz., patikimos informacijos apie laivų kuro naudojimo efektyvumą arba laivų įrangos atnaujinimo technologijų trūkumas, nepakankama galimybė gauti finansinių išteklių investicijoms į laivų efektyvumą ir nevienodos paskatos, nes laivų savininkai negautų naudos iš investicijų į laivų efektyvumą, kadangi sąskaitas už kurą apmoka operatoriai;

(6)  konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir diskusijų su tarptautiniais partneriais rezultatai rodo, kad nuoseklus jūrų transporto išmetamųjų teršalų įtraukimo į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį metodas turėtų būti taikomas pirmiausia įgyvendinant patikimą jūrų transporto išmetamo CO 2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, o vėliau nustatant šių naujas politikos priemones, t. y. teršalų išmetimo kainą arba mokestį . Šis metodas padės pasiekti nemažą pažangą tarptautiniu lygmeniu sudarant susitarimą dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų ir kitų priemonių, kuriomis tokio sumažinimo būtų siekiama mažiausiomis išlaidomis; [10 pakeit.]

(7)  tikimasi, kad įdiegus Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą išmetamųjų teršalų kiekis iki 2030 m. būtų sumažintas, apie 2 proc., palyginti su įprastinės veiklos scenarijumi, o bendros grynosios išlaidos – apie 1,2 mlrd. EUR , nes ši sistema galėtų padėti šalinti rinkos kliūtis. pirmiausia tas, kurios yra susijusios su informacijos apie laivų efektyvumą trūkumu . Toks transporto išlaidų sumažinimas turėtų paskatinti tarptautinę prekybą. Be to, patikima stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema yra būtina tam, kad Sąjungos arba pasaulio lygmeniu būtų galima taikyti rinka grindžiamas priemones arba efektyvumo standartus kitas priemones, kuriomis siekiama sudaryti geresnį pagrindą taikyti principą „teršėjas moka“ . Atsižvelgiant į tarptautinį laivybos pobūdį, pasaulio lygmeniu suderinti veiksmai būtų tinkamiausias ir veiksmingiausias tarptautiniame vandens transporto sektoriuje išmetamo teršalų kiekio mažinimo metodas. Pagal šią sistemą taip pat būtų teikiami patikimi duomenys, reikalingi tam, kad būtų galima nustatyti tikslius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus ir įvertinti jūrų transporto padarytą pažangą prisidedant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo tikslo; [11 pakeit.]

(8)  stebėsena turėtų būti taikoma visiems Sąjungos vidaus reisams, visiems atvykstamiesiems reisams iš paskutiniojo už Sąjungos ribų esančio uosto į pirmąjį įplaukimo į Sąjungą uostą ir visiems išvykstamiesiems reisams iš Sąjungos uosto į pirmąjį už Sąjungos ribų esantį įplaukimo uostą. Be to, turėtų būti stebimas uostuose išmetamo CO 2 kiekiai išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis , įskaitant kiekius, kiekį, išmetamus išmetamą laivams stovint nuleidus inkarą arba judant uoste, ypač jeigu taikomos specialios išmetamo CO 2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės arba priemonės, kuriomis siekiama vengti CO 2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir alternatyvios technologijos, pavyzdžiui, elektroninis laivų prijungimas prieplaukoje . Šios taisyklės, laikantis nediskriminavimo principo, turėtų būti taikomos visiems laivams, nepaisant jų vėliavos; [12 pakeit.]

(8a)  atsižvelgiant į geografinę taikymo sritį ir dėl to vykdomą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėseną ne valstybių narių jurisdikcijai priklausančiose teritorijose bei į visame pasaulyje įsisteigusių bendrovių įtraukimą, Komisija turėtų ankstyvame etape ir tinkamai informuoti trečiąsias šalis apie stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, siekiant kuo didesnio pritarimo tarptautiniu lygmeniu; [13 pakeit.]

(9)  dėl diegiamų nuostatų sudėtingumo, itin techninio jų pobūdžio ir būtinybės visoje Sąjungoje taikyti vienodas taisykles, atsižvelgiant į tarptautinį jūrų transporto pobūdį ir numatomą į įvairių valstybių narių uostus įplauksiančių laivų gausą bei siekiant palengvinti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos įgyvendinimą visoje Sąjungoje, siūloma sistema turėtų būti nustatyta reglamentu;

(10)  patikima laivams skirta Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema turėtų būti grindžiama išmetamųjų teršalų kiekio skaičiavimu remiantis kuro sąnaudomis, patirtomis per reisus iš Sąjungos uostų ir į Sąjungos uostus, arba tiksliomis ataskaitomis apie tikrąjį išmetamųjų teršalų kiekį, nes, atsižvelgiant į tai, kad laivų kuro rezervuarai yra dideli, kuro pardavimo duomenys negali būti pakankamai tikslūs šios konkrečios srities kuro sąnaudų įverčiai; [14 pakeit.]

(11)  pagal Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą taip pat turėtų būti renkama kita su klimatu susijusi aktuali informacija, suteikianti galimybę nustatyti laivų efektyvumą arba kad būtų galima išsamiau išnagrinėti išmetamųjų teršalų susidarymo priežastis. Be to, nustatant tokią taikymo sritį , Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema suderinama sistemą suderinti su tarptautinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama esamiems laivams nustatyti efektyvumo standartus, kartu atsižvelgiant į veiklos priemones, ir padedama padėti šalinti su informacijos trūkumu susijusias rinkos kliūtis; [15 pakeit.]

(12)  siekiant sumažinti laivų savininkams ir operatoriams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tenkančią administravimo naštą ir užtikrinti kuo geresnį stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos naudingumo ir išlaidų santykį nekliudant siekti labai didelės jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalies įtraukimo, stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo nuostatos turėtų būti taikomos tik dideliems teršėjams. Išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus į Sąjungos uostus įplaukiančių ir išplaukiančių laivų dydį ir jų išmetamų teršalų kiekį buvo nustatyta 5 000 bruto tonų ribinė vertė. Didesni kaip 5 000 bruto tonų laivai sudaro apie 55 % į Sąjungos uostus įplaukiančių laivų skaičiaus ir išmeta apie 90 % viso susijusio išmetamųjų teršalų kiekio. Ši laikantis nediskriminavimo principo nustatyta ribinė vertė užtikrintų, kad sistema būtų taikoma svarbiausiems teršėjams. Nustačius mažesnę ribinę vertę padidėtų administracinė našta, o nustačius didesnę į sistemą būtų įtraukta mažiau išmetamųjų teršalų, todėl nukentėtų aplinkosauginis sistemos veiksmingumas;

(13)  siekiant dar labiau sumažinti laivų savininkų ir operatorių administracinę naštą, stebėsenos taisyklės turėtų būti grindžiamos CO 2 , nes tai pačios svarbiausios jūrų transporto išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, sudarančios apie 98 proc. viso šiame sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; [17 pakeit.]

(14)  nustatant šias taisykles turėtų būti atsižvelgiama į dabar taikomus reikalavimus ir laivuose jau turimus duomenis; todėl laivų savininkams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti vieną iš šių keturių stebėsenos metodų: naudoti bunkerio atsargų papildymo važtaraščius, taikyti kuro rezervuarų stebėseną, remtis taikomų degimo procesų srautmačiais arba tiesioginiais išmetamųjų teršalų kiekio matavimais. Laivui skirtame stebėsenos plane turėtų būti įrašytas pasirinktas būdas ir pateikta papildomos informacijos apie pasirinkto būdo taikymą;

(15)  bendrovė, atsakinga už visą laivybos veiklą vykdančio laivo ataskaitinį laikotarpį, turėtų būti laikoma atsakinga už visų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų įgyvendinimą šiuo ataskaitiniu laikotarpiu, įskaitant tinkamai patikrintos išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos pateikimą. Pasikeitus savininkui, naujasis savininkas bus atsakingas tik už stebėsenos ir ataskaitų teikimo įpareigojimus, susijusius su ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo buvo perduota nuosavybės teisė. Kad būtų lengviau vykdyti šiuos įpareigojimus, naujasis savininkas turėtų gauti naujausio stebėsenos plano kopiją ir, jeigu taikytina, atitikties patvirtinimo dokumentą. Be to, pasikeitus savininkui turėtų būti pakeistas stebėsenos planas, kad naujasis laivo savininkas galėtų pats pasirinkti stebėsenos metodiką;

(16)  kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, klimato kaitos sukėlėjai ir oro teršalai šiuo etapu neturėtų būti įtraukti į Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, sistema galima užtikrinti darnų laivybos sektoriaus reguliavimą kitų sektorių atžvilgiu kad būtų išvengta reikalavimų diegti nepakankamai patikimą ir nepakankamai plačiai siūlomą rinkoje matavimo įrangą, dėl kurios galėtų kilti Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos įgyvendinimo sunkumų ; [18 pakeit.]

(16a)  į MARPOL konvenciją įtrauktas privalomas EVEDR taikymas naujiems laivams ir LEVEVP taikymas visam pasaulio laivynui; [19 pakeit.]

(17)  siekiant kuo labiau sumažinti laivų savininkų ir operatorių administracinę naštą, ataskaitos turėtų būti teikiamos ir pateikta informacija skelbiama kartą per metus. Skelbiant tik išmetamųjų teršalų kiekio, kuro sąnaudų ir efektyvumo metinius vidurkius ir sumines vertes, turėtų būti išvengta konfidencialumo problemų. Komisijai pateikti duomenys turėtų būti papildyti statistiniais duomenimis, jeigu šie duomenys yra svarbūs Europos statistinės informacijos plėtojimui, rengimui ir sklaidai pagal Komisijos sprendimą 2012/504/ES(5) ;

(18)  akredituotų tikrintojų atliekamomis patikromis turėtų būti užtikrinta, kad stebėsenos planai ir išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos būtų teisingos ir atitiktų šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Todėl tikrintojui būtina taikyti kompetencijos reikalavimus, kad jis galėtų atlikti tikrinimą pagal šį reglamentą. Siekiant užtikrinti tikrinimo paprastumą, svarbu, kad tikrintojai duomenų patikimumą tikrintų ataskaitose pateiktus duomenis lygindami su įverčiais, gautais remiantis laivų sekimo duomenimis ir charakteristikomis. Tokius įverčius galėtų teikti Komisija. Tikrintojai turėtų būti nepriklausomi ir kompetentingi fiziniai arba juridiniai asmenys, akredituoti nacionalinių akreditavimo įstaigų, įsteigtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008(6) ; [20 pakeit.]

(19)  tikrintojo išduotas atitikties patvirtinimo dokumentas turėtų būti laikomas laive, kad būtų galima įrodyti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo reikalavimų laikymąsi. Tikrintojai turėtų pranešti Komisijai apie tokių dokumentų išdavimą;

(20)  remdamasi panašių su saugia laivyba susijusių funkcijų vykdymo patirtimi, Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) turėtų padėti Komisijai vykdyti kai kurias funkcijas;

(21)  už šio reglamento nuostatų nesilaikymą turėtų būti taikomos sankcijos. Su stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema susijusių įsipareigojimų vykdymas turėtų būti užtikrinamas remiantis esamomis priemonėmis, t. y. priemonėmis, nustatytomis taikant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2009/21/EB(7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/16/EB(8) , ir informacija apie atitikties patvirtinimo dokumentų išdavimą. Dokumentą, kuriuo patvirtinama laivo atitiktis stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimams, Komisija turėtų įtraukti į Direktyvos 2009/16/EB 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą liudijimų ir dokumentų sąrašą;

(22)  Direktyvoje 2009/16/EB numatytas laivų sulaikymas už liudijimų, kurie turi būti laikomi laive, neturėjimą. Jeigu laivas nesilaiko stebėsenos ir ataskaitų teikimo įpareigojimų ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį, derėtų numatyti laivo išsiuntimo iš uosto galimybę. Ši nuostata turėtų būti taikoma taip, kad per tam tikrą pagrįstą laikotarpį būtų galima ištaisyti netinkamą padėtį;

(23)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013(9) turėtų būti iš dalies pakeistas nustatant pagal šį reglamentą valstybių narių vykdytinos jūrų transporto išmetamo CO2 kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus;

(24)  Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema turėtų būti naudojama kaip pavyzdys įgyvendinant pasaulinę stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą. Pasaulinę stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą reikėtų įgyvendinti todėl, kad ji būtų veiksmingesnė dėl platesnės taikymo srities. Todėl Komisija turėtų reguliariai dalytis svarbia šio reglamento įgyvendinimo informacija su TJO ir kitomis atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir teikti TJO atitinkamus duomenis. Sudarius susitarimą dėl pasaulinės stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos, Komisija turėtų persvarstyti Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, kad suderintų ją su pasauline sistema;

(25)  siekiant pasinaudoti geriausiąja sukaupta patirtimi ir moksliniais duomenimis, Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl laivų išmetamo CO 2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo tam tikrų techninių aspektų persvarstymo ir išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų tikrinimo bei tikrintojų akreditavimo papildomų taisyklių nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [21 pakeit.]

(26)  siekiant užtikrinti vienodas automatizuotų sistemų ir standartinių elektroninių šablonų, skirtų Komisijai ir susijusioms valstybėms narėms teikti aiškią išmetamųjų teršalų kiekio ir kitą su klimatu susijusią aktualią informaciją, naudojimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(10) ; [22 pakeit.]

(27)  siūlomo veiksmo tikslo, t. y. užtikrinti laivų išmetamo CO 2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą – pirmąjį nuoseklaus šių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo metodo etapą, – ir pasiekti Komisijos baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas“ nustatytus tikslus, valstybės narės, veikdamos savarankiškai, negali deramai pasiekti dėl jūrų transporto tarptautinio pobūdžio, todėl dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Sąjunga gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; [23 pakeit.]

(28)  stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos kūrimo taisyklės turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB(11) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001(12) nuostatas;

(29)  šis reglamentas turėtų įsigalioti 2015 m. liepos 1 d., kad iki pirmojo ataskaitinio laikotarpio, prasidėsiančio 2018 m. sausio 1 d., valstybės narės ir susijusios suinteresuotosios šalys turėtų pakankamai laiko imtis reikiamų priemonių, kad šis reglamentas būtų veiksmingai taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos laivų, kurie atvyksta į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, plaukioja po juos arba išvyksta iš jų, išmetamo anglies dioksido (CO 2 ) šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitos su klimatu susijusios aktualios informacijos tikslios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, siekiant paskatinti ekonomiškai efektyviu būdu mažinti jūrų transporto išmetamo CO 2 išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. [24 pakeit.]

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas didesniems kaip 5 000 bruto tonų laivams dėl jų per reisus iš paskutiniojo įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat plaukiojant po valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus išmetamų teršalų.

2.  Šis reglamentas netaikomas karo laivams, karinio jūrų laivyno pagalbiniams laivams, žvejybos arba žuvų apdorojimo laivams, mediniams primityvios konstrukcijos laivams, ne mechaniniu būdu varomiems laivams ir valstybiniams laivams, naudojamiems nekomerciniais tikslais. [26 pakeit.]

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  išmetamieji teršalai – į atmosferą iš 2 straipsnyje nustatytų laivų išmetamas CO2 ;

b)  įplaukimo uostas – uostas, kuriame laivas sustoja pakrauti arba iškrauti krovinį arba įlaipinti ar išlaipinti keleivius, išskyrus sustojimus tik kuro papildymo, naujų atsargų įsigijimo ir (arba) įgulos pamainos pasikeitimo tikslais;

c)  bendrovė – 2 straipsnyje nustatytas laivo savininkas arba kitas asmuo, pvz., valdytojas arba laivo be įgulos frachtuotojas, iš laivo savininko perėmęs atsakomybę už jo veiklą;

d)  bruto tonos – metrinė bendroji talpa tonomis, apskaičiuota pagal talpos matavimo taisykles, nustatytas 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo I priede;

e)  tikrintojas – tikrinimo veiklą vykdantis juridinis asmuo, nacionalinės akreditavimo įstaigos akredituotas pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 ir šį reglamentą, arba agentūra, atsakinga už laivų išmetamų teršalų stebėsenos modeliavimo sistemą ; [28 pakeit.]

f)  tikrinimas – tikrintojo vykdoma veikla, skirta įvertinti bendrovės perduotų dokumentų atitiktį šio reglamento reikalavimams;

g)  kita su klimatu susijusi informacija – su dėl laivų kuro sąnaudomis, transportavimo apimtimi sunaudojimo išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, nuplauktu atstumu, elektroninio laivų prijungimo prieplaukoje galimybėmis ir energijos vartojimo efektyvumu susijusi informacija, suteikianti galimybę analizuoti išmetamųjų teršalų kiekio tendencijas ir vertinti parodanti laivų eksploatacines savybes; [29 pakeit.]

h)  teršalų išmetimo koeficientas – vidutinio išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir sukėliklio veiklumo duomenų santykis, pagrįstas prielaida, kad degant įvyksta baigtinė oksidacija, o vykstant kitoms cheminėms reakcijoms įvyksta baigtinis virsmas;

i)  neapibrėžtis – parametras, susijęs su kiekio nustatymo rezultatu, apibūdinantis verčių sklaidą, kuri galėtų būti pagrįstai susieta su tam tikram kiekiu, atsižvelgiant į sisteminių ir atsitiktinių veiksnių poveikį, išreiškiamas procentais ir apibūdinantis pasikliautinąjį intervalą apie vidutinę vertę, apimantį 95 % numanomų verčių, atsižvelgiant į verčių pasiskirstymo asimetriją;

j)  konservatyvus – atitinkantis prielaidų rinkinį, kuriuo siekiama užtikrinti, jog nebūtų nepakankamai įvertintas metinis išmetamųjų teršalų kiekis arba kad nebūtų pervertinti atstumai arba pervežtų krovinių kiekis ; [30 pakeit.]

k)  tonos CO 2 – metrinės tonos CO 2 ; [31 pakeit.]

l)  ataskaitinis laikotarpis – vieni kalendoriniai metai, kuriais turi būti vykdoma išmetamųjų teršalų kiekio stebėsena ir teikiamos ataskaitos.

la)  prisišvartavęs laivas – laivas, kuris stovi saugiai pritvirtintas ar nuleidęs inkarą viename iš Sąjungos uostų jo pakrovimo, iškrovimo arba aptarnavimo metu, įskaitant laiką, kai krovos darbai nevyksta; [32 pakeit.]

lb)  ledo klasė – laivui administracijos arba jos pripažintos organizacijos paskirtas žymuo, rodantis, kad laivas skirtas plaukioti jūros ledo sąlygomis. [33 pakeit.]

II SKYRIUS

STEBĖSENA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

1 skirsnis

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo principai ir metodai

4 straipsnis

Bendrieji stebėsenos ir ataskaitų teikimo principai

1.  Bendrovės pagal 2–6 dalis vykdo kiekvieno laivo kalendoriniais metais kiekviename ataskaitiniu laikotarpiu visuose valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame uoste priklausančiuose uostuose ir per kiekvieną visus atvykimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą ir išvykimo iš tokio uosto reisą reisus naudotos kuro rūšies ir sunaudoto kuro kiekio stebėseną ir teikia su tuo susijusias ataskaitas. [34 pakeit.]

2.  Stebėsena ir ataskaitų teikimas turi būti išsamūs ir apimti visą tiek jūroje esančiam, tiek prisišvartavusiam laivui deginant kurą išmetamų teršalų išmetamą CO 2 kiekį. Bendrovės imasi reikiamų priemonių, kad ataskaitiniu laikotarpiu nesusidarytų duomenų spragų. [35 pakeit.]

3.  Stebėsena ir ataskaitų teikimas turi būti nuoseklūs ir palyginami laiko atžvilgiu. Bendrovės taiko vienodą stebėsenos metodiką ir naudoja vienodus duomenų rinkinius, kurie, gavus tikrintojo patvirtinimą, gali būti keičiami arba kuriems gali būti taikomos išimtys.

4.  Bendrovės skaidriai renka, registruoja, kaupia, analizuoja ir dokumentais patvirtina stebėsenos duomenis, pateikdamos prielaidas, nuorodas, teršalų išmetimo koeficientus ir veiklos duomenis, kad tikrintojas galėtų atkurti išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo eigą.

5.  Bendrovės užtikrina, kad nustatant išmetamųjų teršalų kiekį nebūtų daroma sistemingų arba tyčinių netikslumų. Jos nustato ir mažina netikslumų šaltinius.

6.  Bendrovės suteikia galimybę pagrįstai įsitikinti išmetamųjų teršalų kiekio duomenų, kurie turėtų būti stebimi ir pateikiami ataskaitose, teisingumu.

6a.  Bendrovės tolesnėje stebėsenos ir ataskaitų teikimo veikloje atsižvelgia į rekomendacijas, įtrauktas į tikrinimo ataskaitas, paskelbtas pagal 13 straipsnį. [36 pakeit.]

5 straipsnis

Jūrų transporto išmetamų teršalų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodai

1.  4 straipsnio 1–3 dalių tikslais bendrovės kiekvieno jų laivo, didesnio kaip 5 000 bruto tonų, išmetamų teršalų kiekio ir kitą su klimatu susijusią informaciją rengia taikydamos bet kurį I priede nustatytą metodą.

1a.  Sudarius tarptautinį susitarimą dėl jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, Komisija peržiūri I priede nustatytus metodus ir jai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti] deleguotuosius aktus, kuriais, jei tinkama, daromi to priedo pakeitimai, siekiant nustatyti taikomų degimo procesų srautmačių arba tiesioginių išmetamųjų teršalų kiekio matavimų naudojimą. [38 pakeit.]

2 SKYRIUS

STEBĖSENOS PLANAS

6 straipsnis

Stebėsenos plano turinys ir teikimas

1.  Ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės tikrintojams pateikia stebėsenos planą, kuriame nurodomas pasirinktas kiekvieno jų laivo, didesnio kaip 5 000 bruto tonų, išmetamų teršalų kiekio ir kitos su klimatu susijusios aktualios informacijos stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodas. [39 pakeit. – pritaikyta siekiant nuoseklumo su 2 straipsnio 1 dalimi dėl taikymo srities]

2.  Nukrypdama nuo 1 dalies, laivams, pirmą kartą patekusiems į šio reglamento taikymo sritį po 2018 m. sausio 1 d., skirtą stebėsenos planą bendrovė, be priežasties nedelsdama, tikrintojui pateikia ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pirmojo įplaukimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą.

3.  1 dalyje nurodytas stebėsenos planas sudaromas iš išsamių ir aiškių konkretaus laivo stebėsenos metodikos dokumentų ir bent šios informacijos:

a)  laivo tapatumo duomenų ir tipo, įskaitant laivo pavadinimą, Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) jam suteiktą registracijos numerį, jo registracijos arba prirašymo uostą, laivo ledo klasę ir laivo savininko pavadinimą (vardą ir pavardę); [40 pakeit.]

b)  bendrovės pavadinimo ir kontaktinio asmens adreso, telefono, fakso numerio ir elektroninio pašto duomenų;

c)  toliau nurodytų laive esančių išmetamųjų teršalų šaltinių, pvz., pagrindinių variklių, pagalbinių variklių, katilų ir inertinių dujų generatorių, ir naudojamų ir su jais susijusių kuro rūšių aprašų;

i)  pagrindinio (-ių) variklio (-ių),

ii)  pagalbinio (-ių) variklio (-ių),

iii)  katilo (-ų),

iv)  inertinių dujų generatoriaus (-ių); [41 pakeit.]

d)  procedūrų, sistemų ir pareigų, skirtų stebėsenos metais laikotarpiu atnaujinti išsamų išmetamųjų teršalų šaltinių sąrašą, siekiant užtikrinti laivo išmetamų teršalų kiekio stebėsenos ir ataskaitų išsamumą, aprašo; [42 pakeit.]

e)  reisų sąrašo išsamumo stebėsenos procedūrų aprašo;

f)  laivo kuro sąnaudų stebėsenos procedūrų aprašo, įskaitant:

i)  iš I priede nustatytų metodų pasirinktą kiekvieno išmetamųjų teršalų šaltinio kuro sąnaudų skaičiavimo metodą, jeigu taikytina, pateikiant naudojamos matavimo įrangos aprašą;

ii)  kuro papildymo ir rezervuaruose esančio kuro kiekio matavimo procedūras, šiuo tikslu naudojamų matavimo prietaisų aprašą ir matuojant gaunamos informacijos registravimo, gavimo, perdavimo ir saugojimo procedūras;

iii)  pasirinktą tankio nustatymo metodą, jeigu taikytina;

iv)  procedūrą, skirtą užtikrinti, kad bendroji kuro matavimų neapibrėžtis atitiktų šio reglamento reikalavimus, jeigu įmanoma, nurodant nacionalinius teisės aktus, sutarčių su pirkėjais punktus arba kuro tiekėjo tikslumo standartus;

g)  atskirų kiekvienos rūšies kurui nustatytų teršalų išmetimo koeficientų arba, jeigu tai alternatyvus kuras, teršalų išmetimo koeficientų nustatymo metodikų, įskaitant ėminių ėmimo metodiką, analizės metodus, pateikiant naudojamų laboratorijų aprašą (ir, jeigu taikytina, patvirtintą akreditaciją pagal standartą ISO 17025);

h)  procedūrų, taikomų nustatyti kiekvieno reiso veiklos duomenis, aprašo, įskaitant:

i)  procedūras, pareigas ir duomenų šaltinius, skirtus nustatyti ir užregistruoti per reisą nuplauktą atstumą;

ii)  procedūras, pareigas, formules ir duomenų šaltinius, skirtus nustatyti ir užregistruoti pervežtą krovinį ir keleivių skaičių, jeigu taikytina; [43 pakeit.]

iii)  procedūras, pareigas, formules ir duomenų šaltinius, skirtus nustatyti ir užregistruoti jūroje išbūtą laiką plaukiant iš išvykimo uosto į atvykimo uostą;

ha)  procedūras, pareigas, formules ir duomenų šaltinius, skirtus nustatyti ir užregistruoti nuplauktą atstumą ir plaukimo ledo sąlygomis laiką; [44 pakeit.]

i)  metodo, taikomo nustatyti pakaitinius duomenis, skirtus užpildyti duomenų spragas, aprašą;

j)  stebėsenos plano paskutinių pakeitimų datą . [45 pakeit.]

ja)  persvarstymo duomenų lapo, kuriame būtų registruojama visa ankstesnių persvarstymų informacija. [46 pakeit.]

4.  Bendrovės naudoja standartizuotus stebėsenos planus, grindžiamus šablonais. Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos t echninės taisyklės, kuriomis nustatomi 1 dalyje nurodyti stebėsenos planų šablonai, nustatomos įgyvendinimo aktais. Šiuos įgyvendinimo aktus pagal šio reglamento 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą priima Komisija . Tie šablonai turi būti kuo paprastesni ir jais neturi būti sukuriama papildoma biurokratinė našta. [47 pakeit.]

7 straipsnis

Stebėsenos plano pakeitimai

Bendrovės reguliariai tikrina, ar laivo stebėsenos planas atitinka laivo pobūdį ir veikimo būdą ir ar negalima patobulinti stebėsenos metodikos.

Bendrovė daro stebėsenos plano pakeitimus šiais a–e punktuose nustatytais atvejais. Stebėsenos planas keičiamas tik darant konkrečius pakeitimus, kurie tapo reikalingi dėl tų atvejų: [48 pakeit.]

(a)  pasikeitus laivo savininkui, patvirtinimo dokumento turėtojui arba vėliavai ; [49 pakeit.]

b)  jeigu atsiradus naujiems išmetamųjų teršalų šaltiniams arba naudojant naują, į stebėsenos planą dar neįtrauktą kurą, išmetami kitokie teršalų kiekiai;

c)  jeigu dėl naujo tipo matavimo prietaisų naudojimo arba naujų ėminių ėmimo arba analizės metodų taikymo, arba dėl kitų priežasčių pasikeitus galimybei gauti duomenų galima užtikrinti didesnį išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo tikslumą;

d)  nustačius, kad pagal pirmiau taikytą stebėsenos metodiką gauti duomenys buvo neteisingi;

e)  jeigu stebėsenos planas neatitinka šio reglamento reikalavimų ir tikrintojai paprašo, kad bendrovė padarytų to plano pakeitimų.

Bendrovės, nepagrįstai nedelsdamos, praneša tikrintojams apie siūlymus padaryti stebėsenos plano pakeitimų.

Tikrintojas įvertina visus didesnius stebėsenos plano pakeitimus.

3 skirsnis

IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO IR KITOS SUSIJUSIOS INFORMACIJOS STEBĖSENA

8 straipsnis

Veiklos stebėsena ataskaitiniu laikotarpiu

1.  Nuo 2018 m. sausio 1 d. bendrovės, remdamosi pagal 13 straipsnio 1 dalį patvirtintu stebėsenos planu, vykdo kiekvieno laivo per kiekvieną reisą ir per metus išmetamo teršalų kiekio stebėseną, taikydamos iš I priedo B dalyje nustatytų metodų pasirinktą tinkamą metodą ir skaičiuodamos išmetamųjų teršalų kiekį pagal I priedo A dalį.

1a.   Stebėsena gali būti sustabdoma laivo avarinių aplinkybių laikotarpiais, įskaitant gelbėjimo veiklą. [50 pakeit.]

9 straipsnis

Kiekvieno reiso stebėsena

Bendrovės, remdamosi pagal 13 straipsnio 1 dalį patvirtintu stebėsenos planu, pagal I priedo A dalį ir II priedą vykdo kiekvieno laivo ir kiekvieno atvykimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą ir išvykimo iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto reiso stebėseną, registruodama tokią informaciją:

a)  išvykimo uostą ir atvykimo uostą, kartu registruojant išvykimo ir atvykimo datą ir laiką;

b)  bendrąsias kiekvienos naudotos rūšies kuro sąnaudas ir bendrąjį teršalų išmetimo koeficientą, šiuos rodiklius taip pat išskirdama pagal kuro, kuriam taikoma ir kuriam netaikoma išmetamųjų teršalų kontrolė, sąnaudas ; [51 pakeit.]

c)  išmesto CO2 kiekį;

d)  nuplauktą atstumą;

e)  jūroje išbūtą laiką;

f)  pervežtą krovinį; [53 pakeit.]

fa)  energijos vartojimo efektyvumą, kaip nustatyta II priede; [54 pakeit.]

g)  transportavimo apimtį . [55 pakeit.]

ga)  laikotarpių, per kuriuos stebėsena sustabdyta dėl avarinių aplinkybių, pvz., gelbėjimo veiklos, pradžios ir pabaigos datą ir laiką, kartu pateikiant tos veiklos aprašą. [56 pakeit.]

Gelminės laivybos atveju, kai įplaukiama į kelis Sąjungos uostus, europinė atkarpa turėtų būti laikoma vienu reisu. [57 pakeit.]

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, laivams, naudojamiems tik šio reglamento taikymo srityje ir vykdantiems kelis reisus per parą, išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenos per atskirus reisus reikalavimas netaikomas. [58 pakeit.]

10 straipsnis

Kasmetinė stebėsena

Bendrovė, remdamasi pagal 13 straipsnio 1 dalį patvirtintu stebėsenos planu, pagal I priedo A dalį ir II priedą vykdo kiekvieno laivo stebėseną kiekvienais kalendoriniais metais, registruodama tokius parametrus:

a)  bendrąsias kiekvienos naudotos rūšies kuro sąnaudas ir bendrąjį teršalų išmetimo koeficientą, šiuos rodiklius taip pat išskirdama pagal kuro, kuriam taikoma ir kuriam netaikoma išmetamųjų teršalų kontrolė, sąnaudas ;

b)  bendrą išmesto išmestą CO2 kiekį;

c)  suminį per visus reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų išmesto išmestą CO2 kiekį;

d)  suminį per visus reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų išmesto išmestą CO2 kiekį;

e)  suminį per visus reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus išmesto išmestą CO2 kiekį;

f)  valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose stovinčių prisišvartavusių laivų išmesto išmestą CO2 kiekį;

g)  bendrą nuplauktą atstumą;

h)  bendrą jūroje ir prisišvartavus išbūtą laiką;

i)  bendrą transportavimo apimtį;

j)  vidutinį energijos vartojimo efektyvumą. [59 pakeit.]

4 skirsnis

ATASKAITŲ TEIKIMAS

11 straipsnis

Išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos turinys

1.  Nuo 2019 m. ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. bendrovės Komisijai ir atitinkamų vėliavos valstybių valdžios institucijoms pateikia išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą, kurioje pateikiama per visą ataskaitinį laikotarpį kiekvieno laivo, už kurį konkreti bendrovė yra atsakinga, išmesto teršalų kiekio ir kita su klimatu susijusi informacija ir kuri tikrintojo pagal 14 straipsnio reikalavimus įvertinta kaip tinkama.

2.  Pasikeitus laivo savininkui, nauja bendrovė užtikrina, kad kiekvienas laivas, už kurį ji yra atsakinga, atitiktų šio reglamento reikalavimus, susijusius su visu ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo ji prisiima atsakomybę už susijusį laivą.

3.  1 dalyje nurodytoje išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje bendrovės pateikia tokią informaciją:

a)  laivo ir bendrovės tapatumo duomenis, įskaitant:

i)  laivo pavadinimą;

ii)  TJO registracijos numerį;

iii)  registracijos arba prirašymo uostą;

iiia)  laivo ledo klasę; [Am. 60]

iv)  laivo sertifikuotą techninį efektyvumą, išreikštą ( energijos vartojimo efektyvumo dizaino rodiklį rodikliu (EVEDR) arba apskaičiuotąją rodiklio vertę (ARV) pagal TJO rezoliuciją MEPC.215 (63) , jeigu taikytina atitinkamo tipo laivui ) ; [61 pakeit.]

v)  laivo savininko pavadinimą (vardą ir pavardę);

vi)  laivo savininko adresą ir pagrindinę jo veiklos vietą;

vii)  bendrovės pavadinimą (jeigu tai ne laivo savininkas);

viii)  bendrovės (jeigu tai ne laivo savininkas) adresą ir pagrindinę jos veiklos vietą;

ix)  kontaktinio asmens adresą, telefoną, fakso numerį ir elektroninio ir el. pašto duomenis; [62 pakeit.]

b)  informaciją apie taikomą stebėsenos metodą ir susijusį neapibrėžties lygį;

c)  pagal 10 straipsnį vykdytos parametrų metinės stebėsenos rezultatus.

ca)  informaciją apie laikotarpius, per kuriuos dėl avarinių aplinkybių arba gelbėjimo veiklos sustabdyta stebėsena. [63 pakeit.]

12 straipsnis

Išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos forma

1.  11 straipsnyje nurodyta išmetamųjų teršalų kiekio ataskaita teikiama naudojant automatizuotas sistemas ir išsamias duomenų perdavimo formas, įskaitant elektroninius šablonus.

2.  Techninės taisyklės, kuriomis nustatomos 1 dalyje nurodytos duomenų perdavimo formos, įskaitant elektroninius šablonus, nustatomos įgyvendinimo aktais. Tuos įgyvendinimo aktus Komisija priima laikydamasi 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

III SKYRIUS

TIKRINIMAS IR AKREDITACIJA

13 straipsnis

Tikrinimo aprėptis ir tikrinimo ataskaita

1.  Tikrintojas įvertina 6 straipsnyje nurodyto stebėsenos plano atitiktį 6 ir 7 straipsniuose nustatytiems reikalavimams. Jeigu įvertinus pateikiama rekomendacijų, kurias būtina įtraukti į stebėsenos planą, atitinkama bendrovė prieš prasidedant ataskaitiniam laikotarpiui persvarsto savo stebėsenos planą.

2.  Tikrintojas įvertina išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos atitiktį 8–11 straipsniuose ir I ir II prieduose nustatytiems reikalavimams.

3.  Pirmiausia tikrintojas užtikrina, kad išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje pateikta išmetamųjų teršalų kiekio ir kita su klimatu susijusi aktuali informacija būtų rengiama pagal 8, 9 ir 10 straipsnius ir pagal 6 straipsnyje nurodytą stebėsenos planą. Be to, tikrintojas užtikrina, kad ataskaitose pateikta išmetamųjų teršalų kiekio ir kita su klimatu susijusi aktuali informacija atitiktų duomenis, pagal I ir II priedus apskaičiuotus remiantis kitais šaltiniais. [64 pakeit.]

4.  Jeigu įvertinus padaroma išvada, kad, kiek žinoma tikrintojui, išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje nėra esminių netikslumų ir klaidų, tikrintojas pateikia patikros ataskaitą. Patikros ataskaitoje nurodomi visi klausimai, susiję su tikrintojo atliktu darbu.

5.  Jeigu įvertinus padaroma išvada, kad išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje yra esminių netikslumų, klaidų ir neatitikimų arba kad ji neatitinka 11 ir 14 straipsnių ir I priedo reikalavimų, tikrintojas apie tai laiku praneša bendrovei ir paprašo iš naujo pateikti ataskaitą. Bendrovė ištaiso visus nurodytus neatitikimus taip, kad būtų galima laiku baigti tikrinimo procedūrą. Tikrintojas patikros ataskaitoje nurodo, ar bendrovė ištaisė šiuos neatitikimus tikrinimo procedūros metu.

5a.  Kai tikrintojas nustato tobulintinas bendrovės veiklos rezultatų sritis, susijusias su išmetamųjų teršalų stebėsena ir ataskaitų teikimu ir apimančias būtinumą tiksliau ir efektyviau vykdyti stebėseną ir rengti ataskaitas, jis į tikrinimo ataskaitą įtraukia tobulinimo rekomendacijas. [65 pakeit.]

14 straipsnis

Bendrieji tikrintojų įsipareigojimai ir veiklos principai

1.  Tikrintojas turi būti nepriklausomas nuo bendrovės arba atitinkamo laivo operatoriaus ir visuomenės labui vykdyti pagal šį reglamentą privalomą veiklą. Todėl tikrintojas ir bet koks to paties juridinio subjekto padalinys negali būti bendrovė arba laivo operatorius, bendrovės savininkas arba nuosavybės teise jiems priklausantis subjektas; be to, tikrintojas negali turėti ryšių su bendrove, galinčių pakenkti jo nepriklausomumui ir nešališkumui.

2.  Tikrindamas 11 straipsnyje nurodytą išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą ir bendrovės taikomas stebėsenos procedūras, tikrintojas įvertina stebėsenos sistemų ir ataskaitoje pateiktų su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių duomenų ir informacijos patikimumą, tikėtinumą ir tikslumą, pirmiausia įvertindamas:

a)  kuro sąnaudų priskyrimą reisams, kuriems taikomas šis reglamentas;

b)  ataskaitoje pateiktus kuro sąnaudų duomenis ir susijusius matavimus bei skaičiavimus;

c)  teršalų išmetimo koeficientų parinktį ir taikymą;

d)  skaičiavimus, kuriais nustatomas bendras išmetamųjų teršalų kiekis;

e)  skaičiavimus, kuriais nustatomas energijos vartojimo efektyvumas.

3.  Tikrintojas vertina pagal 11 straipsnį pateiktas ataskaitas tik jeigu remiantis patikimais ir tikėtinais duomenimis ir informacija galima labai patikimai nustatyti išmetamųjų teršalų kiekį ir jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)  ataskaitoje pateikti duomenys atitinka duomenis, apskaičiuotus remiantis laivų sekimo duomenimis ir charakteristikomis, pvz., įmontuoto variklio galia;

b)  ataskaitoje pateiktuose duomenyse nėra neatitikimų, pirmiausia lyginant bendrą kiekvieno laivo per metus įsigyto kuro kiekį ir sumines kuro sąnaudas, patirtas per reisus, kuriems taikomas šis reglamentas;

c)  duomenys buvo surinkti pagal galiojančias taisykles;

d)  susiję laivo įrašai yra išsamūs ir nuoseklūs.

15 straipsnis

Tikrinimo procedūros

1.  Tikrintojas, ataskaitoje pateiktus išmetamųjų teršalų kiekius lygindamas su duomenimis, apskaičiuotais remiantis laivų sekimo duomenimis ir charakteristikomis, pvz., įmontuoto variklio galia, nustato galimus pavojus, susijusius su stebėsenos ir ataskaitų teikimo procedūra. Nustatęs didelių nukrypimų, tikrintojas atlieka išsamesnę analizę . [66 pakeit.]

2.  Tikrintojas, peržiūrėdamas visus naudotus duomenų šaltinius ir taikytas metodikas, nustato galimus pavojus, susijusius su įvairiais skaičiavimo etapais.

3.  Tikrintojas atsižvelgia į visus veiksmingus rizikos valdymo būdus, kuriuos bendrovė taiko norėdama sumažinti neapibrėžtį atsižvelgdama į taikomų stebėsenos metodų tikslumą.

4.  Bendrovė tikrintojui pateikia visą papildomą informaciją, kuri jam suteikia galimybę atlikti tikrinimo procedūras. Tikrinimo procedūros metu tikrintojas gali atlikti patikras vietoje, kad nustatytų ataskaitoje pateiktų duomenų ir informacijos patikimumą.

5.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 24 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų tiksliau nustatytos šiame reglamente nurodyto tikrinimo taisyklės ir tikrintojų akreditavimo būdai. Šie deleguotieji aktai grindžiami 14 straipsnyje numatytais tikrinimo principais ir kitais susijusiais tarptautiniu mastu pripažįstamais standartais.

16 straipsnis

Tikrintojų akreditavimas

1.  Tikrintoją, vertinantį stebėsenos planus ir išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas ir išduodantį 13 ir 17 straipsniuose nurodytus patikros ir atitikties patvirtinimo dokumentus, veiklai, kuriai taikomas šis reglamentas, vykdyti akredituoja nacionalinė akreditavimo įstaiga pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008.

2.  Tais atvejais, kai šiame reglamente nenustatoma konkrečių nuostatų dėl tikrintojų akreditavimo, taikomos atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 765/2008 nuostatos.

3.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 24 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais tiksliau nustatomi tikrintojų akreditavimo būdai.

IV SKYRIUS

ATITIKTIS IR INFORMACIJOS SKELBIMAS

17 straipsnis

Atitikties patvirtinimo dokumento išdavimas

1.  Kai 11 straipsnyje nurodyta išmetamųjų teršalų kiekio ataskaita atitinka 11–15 straipsniuose ir I ir II prieduose nustatytus reikalavimus, tikrintojas, remdamasis patikros ataskaita, išduoda atitinkamo laivo atitikties patvirtinimo dokumentą.

2.  1 dalyje nurodytame atitikties patvirtinimo dokumente pateikiama tokia informacija:

a)  laivo tapatumo duomenys (pavadinimas, TJO registracijos numeris ir registracijos arba prirašymo uostas);

b)  laivo savininko pavadinimas (vardas ir pavardė) ir pagrindinė veiklos vieta;

c)  tikrintojo tapatybė;

d)  atitikties patvirtinimo dokumento išdavimo data (nurodant susijusį ataskaitinį laikotarpį ir dokumento galiojimo laikotarpį).

3.  Atitikties patvirtinimo dokumentai galioja 18 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

4.  Tikrintojas nedelsdamas praneša Komisijai ir vėliavos valstybės valdžios institucijai apie atitikties patvirtinimo dokumento išdavimą ir perduoda 2 dalyje nurodytą informaciją naudodamas automatizuotas sistemas ir išsamias duomenų perdavimo formas, įskaitant elektroninius šablonus, Komisijos nustatytas laikantis šiame reglamente nustatytos procedūros.

5.  Techninės taisyklės, kuriomis nustatomos 4 dalyje nurodytos duomenų perdavimo formos, įskaitant elektroninius šablonus, nustatomos įgyvendinimo aktais. Tuos įgyvendinimo aktus Komisija priima laikydamasi šio reglamento 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

18 straipsnis

Pareiga laive turėti galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą

Nuo 2019 m. birželio 30 d. laivuose, atvykstančiuose į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, plaukiojančiuose po tokį uostą arba išvykstančiuose iš tokio uosto, turi būti pagal 17 straipsnį išduotas galiojantis dokumentas, patvirtinantis laivo atitiktį ataskaitų teikimo ir stebėsenos įpareigojimams atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu.

19 straipsnis

Atitiktis stebėsenos ir ataskaitų teikimo įpareigojimams ir patikrinimai

1.  Kiekviena valstybė narė, remdamasi pagal 21 straipsnio 1 dalį paskelbta informacija, užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi 8–12 straipsniuose nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų.

2.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad per kiekvieną laivo, esančio jos jurisdikcijai priklausančiame uoste, patikrinimą taip pat būtų patikrinta, ar laive yra 18 straipsnyje nurodytas atitikties patvirtinimo dokumentas.

3.  Nepažeisdama šio straipsnio 2 dalies ir remdamasi pagal 21 straipsnį paskelbta informacija, valstybė narė patikrina, ar kiekviename į jos jurisdikcijai priklausantį uostą įplaukusiame laive, kuris nesilaiko 21 straipsnio 2 dalies j ir k punktų, yra 18 straipsnyje nurodytas atitikties patvirtinimo dokumentas.

3a.  Per EMSA apsilankymus ir patikras siekiant stebėti, kaip įgyvendinama Direktyva 2009/16/EB, EMSA taip pat stebi, kaip valstybių narių kompetentingos institucijos taiko 1, 2 ir 3 dalis, ir apie tai praneša Komisijai. [67 pakeit.]

20 straipsnis

Sankcijos, keitimasis informacija ir įsakymas išvykti

1.  Valstybės narės nustato sankcijų už 8–12 straipsniuose nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų nesilaikymą ir imasi visų priemonių, kad šios sankcijos būtų taikomos. Numatytos sankcijos negali būti švelnesnės už nuobaudas, operatoriams pagal nacionalinius teisės aktus dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nustatytas už ataskaitų teikimo įpareigojimų nesilaikymą, ir turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša Komisijai apie šias nuostatas ne vėliau kaip 2017 m. liepos 1 d., o vėliau nedelsdamos praneša Komisijai apie tolesnius šių nuostatų pakeitimus. [68 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinės institucijos, kurios užtikrina stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų laikymąsi, veiksmingai keistųsi informacija ir veiksmingai bendradarbiautų tarpusavyje, arba, jeigu taikytina, užtikrina tokį veiksmingą keitimąsi informacija ir veiksmingą bendradarbiavimą su valdžios institucija, kuriai pavestos sankcijų taikymo procedūros. Apie valstybių narių įgyvendinamas nacionalines sankcijų taikymo procedūras pranešama Komisijai, EMSA, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai vėliavos valstybei.

3.  Laivams, kurie nesilaiko stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį, nacionalinė valstybinio jūrų uosto direkcija gali išleisti įsakymą išvykti, apie kurį turi būti pranešama Komisijai, EMSA, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai vėliavos valstybei. Išleidus tokį įsakymą išvykti, visos valstybės narės atsisako įleisti šį laivą į savo uostus, kol bendrovė neįvykdo jai pagal 8–12 straipsnius nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų ir to nepatvirtina, pranešdama įsakymą išvykti išleidusiai nacionalinei valstybinio uosto direkcijai apie galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą.

21 straipsnis

Informacijos skelbimas

1.  Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Komisija viešai paskelbia pagal 11 straipsnį ataskaitose pateiktus metinius išmetamųjų teršalų kiekius ir informaciją apie tai, kaip įmonė laikosi 11 ir 17 straipsniuose nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų. , atsižvelgdama į komercinės informacijos konfidencialumą siekdama apsaugoti teisėtus ekonominius interesus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB (13) 3 ir 4 straipsnius . [69 pakeit.]

2.  Skelbiant 1 dalyje nurodytą informaciją, nurodoma:

(a)  laivo tapatumo duomenys (pavadinimas, TJO registracijos numeris, ir registracijos arba prirašymo uostas ir laivo ledo klasė ); [70 pakeit.]

b)  laivo savininko tapatybė (savininko pavadinimas (vardas ir pavardė) ir adresas, jo pagrindinė veiklos vieta);

c)  laivo techninis efektyvumas (EVEDR arba ARV , jeigu taikytina atitinkamo tipo laivui ); [71 pakeit.]

d)  per metus išmesto CO2 kiekis;

e)  bendros metinės kuro sąnaudos, patirtos per reisus, kuriems taikomas šis reglamentas;

f)  vidutinės metinės kuro sąnaudos ir vidutinis metinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tenkantys per reisus, kuriems taikomas šis reglamentas, nuplauktam atstumui);

g)  vidutinės metinės kuro sąnaudos ir vidutinis metinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tenkantys per reisus, reisais, kuriems taikomas šis reglamentas, nuplauktam atstumui ir pervežtam kroviniui; [73 pakeit.]

h)  iš viso per metus jūroje išbūtas laikas per reisus, kuriems taikomas šis reglamentas; [74 pakeit.]

i)  taikyta stebėsenos metodika;

j)  atitikties patvirtinimo dokumento išdavimo data ir galiojimo terminas;

k)  tikrintojo, kuris patvirtino išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą, tapatybė.

3.  Komisija paskelbia metinę jūrų transporto išmetamų teršalų kiekio ir kitos su klimatu susijusios aktualios informacijos ataskaitą. [75 pakeit.]

4.  EMSA pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002(14) padeda Komisijai atlikti jos užduotis pagal šio reglamento 11, 12, 17 ir 21 straipsnius.

V SKYRIUS

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

22 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1.  Kad TJO būtų lengviau rengti tarptautines jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisykles, Komisija reguliariai informuoja TJO ir kitas atitinkamas tarptautines organizacijas apie šio reglamento įgyvendinimą.

2.  Komisija keičiasi su trečiosiomis šalimis technine informacija apie šio reglamento įgyvendinimą, pirmiausia apie stebėsenos metodų tobulinimą, ataskaitų teikimo organizavimą ir išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų tikrinimą.

3.  Sudarius tarptautinį susitarimą dėl pasaulinių priemonių, skirtų mažinti jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Komisija persvarsto šį reglamentą ir prireikus siūlo šio reglamento pakeitimus užtikrina, kad jis būtų suderintas su atitinkamomis TJO nustatytomis tarptautinėmis taisyklėmis . [76 pakeit.]

VI SKYRIUS

DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI BEI BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Kiek tai susiję su neesminėmis šio reglamento nuostatomis , Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, skirtus papildyti ir iš dalies pakeisti I ir II priedų nuostatas, Komisijai suteikiami siekiant atsižvelgti į turimus naujausius mokslinius duomenis ir suderinti priedus su atitinkamomis tarptautinėmis taisyklėmis , dėl kurių susitarta TJO , kad būtų užtikrinta atitiktis tarptautinėms nuostatoms, laivuose turimus susijusius duomenis, susijusias tarptautines taisykles ir tarptautiniu mastu pripažįstamus standartus, nustatyti tiksliausius ir veiksmingiausius tiksliausi ir veiksmingiausi išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenos metodus ir padidinti metodais ir padidintas privalomos informacijos, susijusios su išmetamųjų teršalų kiekio stebėsena ir ataskaitų teikimu, tikslumą, tikslumas. Įgaliojimai Komisijai suteikiami 24 straipsnyje nustatytomis sąlygomis , tik kiek tai susiję su neesminėmis šio reglamento nuostatomis . [77 pakeit.]

24 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  5 straipsnio 1a dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje ir 15, 16 ir 23 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 1 d. ...(15) . Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [78 pakeit.]

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 1a dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje ir 15, 16 ir 23 straipsnyje straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [79 pakeit.]

3.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.  Pagal 5 straipsnio 1a dalį, 6 straipsnio 4 dalį ir 15, 16 ir 23 straipsnį straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [80 pakeit.]

25 straipsnis

Įgyvendinimo aktai

1.  Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Tarybos sprendimo 93/389/EEB(16) 8 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

26 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 525/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 iš dalies keičiamas taip:

1.  Reglamento (ES) Nr. 525/2013 1 straipsnis papildomas šiuo h punktu:"

„h) jūrų laivų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. .../...* 9 ir 10 straipsnius.

_______________________

* OL L ...(17)

"

2.  Įterpiamas šis 21a straipsnis:"

„21a straipsnis

Jūrų transporto išmetamų teršalų kiekio ataskaitų teikimas

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų (X metai) sausio 15 d. Komisijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. .../...(18) + 9 ir 10 straipsnius pateikia X-2 metais jūrų transporto išmesto CO2 kiekio ataskaitą.

2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal [šio reglamento 25 straipsnį] priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti jūrų transporto išmetamo CO2 kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Reglamento (ES) Nr. .../...+ 9 ir 10 straipsnius reikalavimai, jeigu taikytina, atsižvelgiant į susijusius sprendimus, kuriuos priėmė JTBKKK ir Kioto protokolą įgyvendinančios organizacijos, arba jomis grindžiamus ar jas pakeisiančius susitarimus, arba sprendimus, priimtus dalyvaujant Tarptautinei jūrų organizacijai.

3.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, skirtus nustatyti valstybių narių pagal Reglamento (ES) Nr. .../...+ 9 ir 10 straipsnius teikiamų jūrų transporto išmesto CO2 kiekio duomenų struktūrą, formą ir teikimo tvarką. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis [26 straipsnio 2 dalyje] nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3a.  Remdamasi valstybių narių pagal 7 straipsnį ir (arba) Reglamente (ES) Nr. .../... (19) pateiktais teršalų išmetimo duomenimis, Komisija kas dvejus metus įvertina bendrą jūrų transporto sektoriaus poveikį pasaulio klimatui, įskaitant poveikį, kurį daro ne CO 2 , bet kiti išmetamieji teršalai, ar jų padarinius, ir patobulina šį vertinimą remdamasi mokslo pasiekimais ir jūrų eismo duomenimis. [82 pakeit.]

"

3.  25 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse įterpiama ši nuoroda:"

„21a“.

"

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitos su klimatu susijusios informacijos stebėjimo ir ataskaitų teikimo būdai

A.  KURO SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS (9 straipsnis)

Skaičiuodamos kuro sąnaudas, bendrovės taiko šią formulę:

Kuro sąnaudos x teršalų išmetimo koeficientas

Į kuro sąnaudas įtraukiamas pagrindinių variklių, pagalbinių variklių, katilų ir inertinių dujų generatorių sunaudotas kuras.

Kuro sąnaudos, patirtos laivams stovint uostuose išmetus inkarą, skaičiuojamos atskirai.

Iš esmės naudojamos kuro rūšims nustatytos numatytosios teršalų išmetimo koeficientų vertės, nebent bendrovė nuspręstų naudoti kuro kokybės duomenis, pateiktus bunkerio atsargų papildymo važtaraščiuose ir naudojamus įrodyti atitiktį galiojantiems teisės aktams dėl sieros išmetimo.

Numatytieji teršalų išmetimo koeficientai grindžiami naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos paskelbtomis vertėmis. Juos galima apskaičiuoti pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012(20) VI priedą.

Atitinkami teršalų išmetimo koeficientai taikomi biokurui ir alternatyvioms neiškastinio kuro rūšims.

B.  IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO NUSTATYMO BŪDAI

Bendrovė stebėsenos plane nurodo, kokia stebėsenos metodika taikoma apskaičiuoti kiekvieno tipo laivų, už kuriuos ji yra atsakinga, kuro sąnaudas, ir užtikrina, kad pasirinktas metodas būtų nuolat taikomas.

Pasirenkant stebėsenos metodiką, patobulinimai, kuriais siekiama didesnio tikslumo, derinami su papildomomis išlaidomis.

Naudojamos tikrosios kiekvieno reiso kuro sąnaudos, apskaičiuojamos taikant vieną iš šių metodų:

a)  naudojant bunkerio atsargų papildymo važtaraštį (BAPV) ir periodiškai atliekant kuro rezervuarų inventorizaciją;

b)  laive taikant bunkerinio kuro rezervuaro stebėseną;

c)  naudojant taikomų degimo procesų srautmačius;

d)  atliekant tiesioginius išmetamųjų teršalų kiekio matavimus;

da)  taikant laivo judėjimo informacijos ir konkrečiam laivui būdingų duomenų modeliavimą. [83 pakeit.]

Gali būti taikomas bet koks tikrintojo patvirtintas pirmiau nurodytų metodų derinys, jei juo padidinamas bendras matavimo tikslumas. [84 pakeit.]

1.  A metodas. BAPV (bunkerio atsargų papildymo važtaraščiai) ir periodinė kuro rezervuarų inventorizacija

Šis metodas grindžiamas BAPV nurodytu kuro kiekiu ir rūšimi ir periodine kuro rezervuarų inventorizacija remiantis rezervuarų rodmenimis. Per tam tikrą laikotarpį sunaudotas kuro kiekis nustatomas prie laikotarpio pradžioje buvusio kuro kiekio pridedant papildytą kuro kiekį, atimant laikotarpio pabaigoje likusį kuro kiekį ir nuo laikotarpio pradžios iki laikotarpio pabaigos iš bunkerio paimtą kuro kiekį.

Laikotarpis – tai laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Nurodant per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, būtina nurodyti kuro rūšį ir sieros kiekį.

Šis metodas netaikomas, Kai laivuose nėra BAPV, ypač jeigu kurui naudojamas krovinys, pvz., taikomas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) dujinimas, naudojami tik kuro rezervuarų ir bunkerinio kuro rezervuarų inventorizacijos rodmenys . [85 pakeit.]

BAPV privalomas pagal dabartines MARPOL VI priedo nuostatas; susiję įrašai laive saugomi trejus metus nuo bunkerinio kuro atsargų papildymo ir turi būti lengvai prieinami. Periodinė laive esančių kuro rezervuarų inventorizacija grindžiama kuro rezervuarų rodmenimis. Atliekant inventorizaciją naudojamos kiekvienam kuro rezervuarui sudarytos rezervuaro lentelės, skirtos nustatyti tūrį kuro rezervuaro rodmenų nuskaitymo metu. SU BAPV susijusi neapibrėžtis nurodoma 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane. Kuro rezervuarų rodmenys nuskaitomi specialiais metodais, pvz., naudojant automatizuotas sistemas, garsines ir juostines gylio matavimo priemones. Rezervuarų garsinio gylio matavimo metodas ir jo neapibrėžtis nurodomi 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane.

Kai laivuose nėra BAPV, ypač jeigu kurui naudojamas krovinys, pvz., taikomas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) dujinimas, naudojami tik kuro rezervuarų ir bunkerinio kuro rezervuarų inventorizacijos rodmenys. [86 pakeit.]

Jeigu papildytas kuro kiekis arba rezervuaruose likęs kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas litrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę, taikydama tikrojo tankio vertes. Tikrąjį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:

a)  naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;

b)  remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba važtaraštyje įrašyta tankio verte.

Tikrasis tankis išreiškiamas kg/l ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Tais atvejais, kai tikrojo tankio verčių neturima, gavus tikrintojo patvirtinimą taikomas standartinis atitinkamai kuro rūšiai nustatytas tankio koeficientas.

2.  B metodas. Bunkerinio kuro rezervuaro stebėsena laive

Šis metodas grindžiamas visų laive esančių kuro rezervuarų rodmenų nuskaitymu. Rezervuaro rodmenys nuskaitomi kasdien, kai laivas yra jūroje, ir kaskart, kai papildomos arba tuštinamos laivo bunkerinio kuro atsargos.

Suvestiniai kuro rezervuaro lygio pokyčiai tarp dviejų rodmenų nuskaitymų laikomi per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekiu.

Laikotarpis – tai laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Nurodant per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, būtina nurodyti kuro rūšį ir sieros kiekį.

Kuro rezervuarų rodmenys nuskaitomi specialiais metodais, pvz., naudojant automatizuotas sistemas, garsines ir juostines gylio matavimo priemones. Rezervuarų garsinio gylio matavimo metodas ir jo neapibrėžtis nurodomi 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane.

Jeigu papildytas kuro kiekis arba rezervuaruose likęs kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas litrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę, taikydama tikrojo tankio vertes. Tikrąjį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:

a)  naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;

b)  remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba važtaraštyje įrašyta tankio verte;

ba)  pagal tankį, išmatuotą atlikus bandomąją analizę akredituotoje kuro bandymų laboratorijoje, jei tokia prieinama. [87 pakeit.]

Tikrasis tankis išreiškiamas kg/l ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Tais atvejais, kai tikrojo tankio verčių neturima, gavus tikrintojo patvirtinimą taikomas standartinis atitinkamai kuro rūšiai nustatytas tankio koeficientas.

3.  C metodas. Taikomų degimo procesų srautmačiai

Šis metodas grindžiamas laive išmatuotais kuro srautais. Siekiant nustatyti bendrąsias kuro sąnaudas per tam tikrą laikotarpį, sudedami visų su atitinkamais išmetamųjų teršalų šaltiniais susijusių srautmačių duomenys.

Laikotarpis – tai laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Norint nustatyti per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, būtina vykdyti kuro rūšies ir sieros kiekio stebėseną.

Taikomi kalibravimo metodai ir su naudojamais srautmačiais susijusi neapibrėžtis nurodomi 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane.

Kai sunaudotas kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas litrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę, taikydama tikrojo tankio vertes. Tikrąjį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:

a)  naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;

b)  remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba važtaraštyje įrašyta tankio verte.

Tikrasis tankis išreiškiamas kg/l ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Tais atvejais, kai tikrojo tankio verčių neturima, gavus tikrintojo patvirtinimą taikomas standartinis atitinkamai kuro rūšiai nustatytas tankio koeficientas.

4.  D metodas. Tiesioginis išmetamųjų teršalų kiekio matavimas

Tiesiogiai gali būti matuojami teršalai, išmetami per reisus, kuriems taikomas šis reglamentas, ir teršalai, išmetami valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose uostuose. Į išmesto CO2 kiekį įtraukiamas pagrindinių variklių, pagalbinių variklių, katilų ir inertinių dujų generatorių išmesto CO2 kiekis. Laivų, kurių ataskaitos grindžiamos šiuo metodu, kuro sąnaudos apskaičiuojamos naudojant išmatuotą išmesto CO2 kiekį ir atitinkamam kurui taikomą teršalų išmetimo koeficientą.

Šis metodas grindžiamas išmetamo CO2 srauto nustatymu išmetamųjų dujų vamzdžiuose (kaminuose), CO2 koncentraciją išmetamosiose dujose padauginant iš išmetamųjų dujų srauto.

Taikomi kalibravimo metodai ir su naudojamais įrenginiais susijusi neapibrėžtis nurodomi 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane.

4a.  Da metodas. Taikant laivo judėjimo informacijos ir konkrečiam laivui būdingų duomenų modeliavimą.

Už modeliavimo sistemą atsakinga agentūra su atitinkamo laivo savininku sudaro raštišką susitarimą. Neatitikimams aptikti ir ištaisyti kiekvieno stebėsenos laikotarpio pabaigoje apskaičiuotas išmestas CO 2 kiekis palyginamas su laivo alyvos registru ir BAPV. [90 pakeit.]

II PRIEDAS

Kitos su klimatu susijusios informacijos stebėsena

A.  Kiekvieno reiso stebėsena (9 straipsnis)

Vykdydamos kitos su klimatu susijusios informacijos stebėseną per atskirus reisus (9 straipsnis), bendrovė laikosi toliau išdėstytų taisyklių.

Išvykimo ir atvykimo data ir laikas nustatomi remiantis Grinvičo laiku (angl. GMT). Jūroje išbūtas laikas apskaičiuojamas remiantis išvykimo iš uosto ir atvykimo į uostą informacija, į šį laiką neįtraukiant stovėjimo nuleidus inkarą.

Nuplauktas atstumas gali būti tiesiausias kelias iš išvykimo uosto į atvykimo uostą arba tikrasis nuplauktas atstumas. Jeigu naudojamas tiesiausias kelias iš išvykimo uosto į atvykimo uostą, turėtų būti taikomas konservatyvus pataisos koeficientas, kad būtų užtikrinta, jog apskaičiuotasis nuplauktas atstumas nebūtų gerokai trumpesnis nei iš tikrųjų. 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane nurodoma, koks atstumo skaičiavimo metodas ir, jeigu reikia, pataisos koeficientas taikomas. Nuplauktas atstumas išreiškiamas jūrmylėmis.

Jeigu tai keleivinis laivas, pervežtas krovinys išreiškiamas keleivių skaičiumi. Jeigu tai kitos kategorijos laivas, pervežtas krovinių kiekis išreiškiamas metrinėmis tonomis ir kubiniais metrais . [91 pakeit.]

Transportavimo apimtis nustatoma nuplauktą atstumą padauginus iš pervežto krovinių kiekio . [92 pakeit.]

B.  Metinė stebėsena (10 straipsnis)

Taikydamos metinę kitos su klimatu susijusios informacijos stebėseną, bendrovės laikosi toliau išdėstytų taisyklių.

Pagal 10 straipsnį stebėtinos vertės turėtų būti nustatomos sudedant atitinkamus kiekvieno reiso duomenis.

Vidutinis energijos vartojimo efektyvumas stebimas remiantis ne mažiau kaip keturiais dviem rodikliais: atstumui tenkančiomis kuro sąnaudomis, transportavimo apimčiai tenkančiomis kuro sąnaudomis, ir atstumui tenkančiu išmesto CO 2 kiekiu ir transportavimo apimčiai tenkančiu išmestu CO2 kiekiu, kurie apskaičiuojami taip:

Atstumui tenkančios kuro sąnaudos = bendros metinės kuro sąnaudos / bendras nuplauktas atstumas.

Transportavimo apimčiai tenkančios kuro sąnaudos = bendros metinės kuro sąnaudos / bendra transportavimo apimtis.

Atstumui tenkantis išmesto išmestas CO2 kiekis = bendras per metus išmesto išmestas CO2 kiekis / bendras nuplauktas atstumas.

Transportavimo apimčiai tenkantis išmesto CO 2 kiekis = bendras per metus išmesto CO 2 kiekis / bendra transportavimo apimtis . [93 pakeit.]

(1)OL C 67, 2014 3 6, p. 170..
(2)OL C ... .
(3) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136) ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (OL L 140, 2009 6 5, p. 63).
(5)2012 m. rugsėjo 17 d. Komisijos sprendimas 2012/504/ES dėl Eurostato (OL L 251, 2012 9 18, p. 49).
(6)2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).
(7)2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi (OL L 131, 2009 5 28, p. 132).
(8)2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57).
(9)2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).
(10)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 9 28, p. 13).
(11)1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).
(12)2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(13) 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).
(14)2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).
(15)Šio reglamento įsigaliojimo data.
(16) 1993 m. birželio 24 d. Tarybos 93/389/EEB dėl CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo (OL L 167, 1993 7 9, p. 31).
(17) Šio reglamento numeris ir nuoroda.
(18)+ Šio reglamento numeris.
(19)+ Šio reglamento numeris.
(20)2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (OL L 181, 2012 7 12, p. 30).

Atnaujinta: 2018 m. liepos 13 d.Teisinis pranešimas