Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2001(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0162/2015

Pateikti tekstai :

A8-0162/2015

Debatai :

PV 09/06/2015 - 3
CRE 09/06/2015 - 3

Balsavimas :

PV 10/06/2015 - 8.5
CRE 10/06/2015 - 8.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0225

Priimti tekstai
PDF 284kWORD 118k
Trečiadienis, 2015 m. birželio 10 d. - Strasbūras
ES ir Rusijos santykių padėtis
P8_TA(2015)0225A8-0162/2015

2015 m. birželio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Rusijos santykių padėties (2015/2001(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją, kurioje Europos Parlamentas pateikia Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai rekomendacijas dėl derybų dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo(1), 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Rusijos daromo spaudimo Rytų partnerystės šalims (Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo kontekste)(2), 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo(3), 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje bei ES ir Rusijos santykių būklės(4) ir 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo ir demokratijos padėties Rusijoje(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos ir Užsienio reikalų tarybos susitikimų bei G 7 šalių vadovų pastarųjų 18 mėnesių išvadas ir pareiškimus dėl padėties Ukrainoje ir santykių su Rusija,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 ir 19 d. ir 2015 m. vasario 12 d. Minske pasiektus susitarimus(6),

–  atsižvelgdamas į Velse vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos(7) ir 2015 m. vasario 17 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0162/2015),

A.  kadangi ES daugelį metų stengėsi plėtoti abiem pusėms naudingą bendromis vertybėmis bei principais, pvz., demokratija ir teisine valstybe, ir bendrais interesais pagrįstą strateginę partnerystę su Rusija; kadangi ES tebėra atvira tokiems santykiams ir juos plėtoti padedančiam dialogui ir nori atkurti bendradarbiavimu grindžiamus santykius su Rusija, jei Rusijos valdžios institucijos laikytųsi savo tarptautinių ir teisinių įsipareigojimų;

B.  kadangi, nepaisydama to, kad 2008 m. Rusija įvykdė agresiją prieš Gruziją ir pažeidė jos teritorinį vientisumą, toliau yra okupavusi Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionus ir neįvykdė visų savo įsipareigojimų pagal 2008 m. paliaubų susitarimą, ES, reaguodama į šiuos įvykius, nusprendė pasirinkti glaudesnio bendradarbiavimo modelį, kad galėtų tęsti abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą su Rusija; kadangi, užuot imantis ribojamųjų priemonių, buvo pradėta įgyvendinti arba aktyviau įgyvendinama nemažai glaudesnio bendradarbiavimo iniciatyvų, pvz., bendrų erdvių iniciatyvos, Partnerystė siekiant modernizavimo, derybos dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo ir dialogas žmogaus teisių klausimais;

C.  kadangi Rusija, neteisėtai aneksavusi Krymą (šį veiksmą ES griežtai pasmerkė ir jo nepripažins) ir prieš Ukrainą pradėjusi ginkluotą konfliktą, kuriame tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvauja karinės pajėgos ir saugumo tarnybos, sąmoningai destabilizuodama šią kaimyninę suverenią ir nepriklausomą šalį, smarkiai pakenkė savo santykiams su ES, pažeisdama sienas kelia grėsmę pagrindiniams Europos saugumo principams ir laužo tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma prisiimtus pagal Jungtinių Tautų Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą, Budapešto memorandumą, 1990 m. Paryžiaus chartiją dėl naujos Europos ir dvišalę Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį; kadangi humanitarinė padėtis Kryme ir Rytų Ukrainoje itin pablogėjo ir žuvo keletas tūkstančių žmonių;

D.  kadangi Rusija yra kai kurių jos kaimynystėje – Padniestrėje, Pietų Osetijoje, Abchazijoje ir Kalnų Karabache – įšaldytų konfliktų, kurie itin kliudo atitinkamų kaimyninių šalių vystymuisi ir stabilumui ir jų suartėjimui su Europos Sąjunga, tiesioginė ar netiesioginė dalyvė;

E.  kadangi Rusijos Federacija į juodąjį sąrašą įtraukė 89 ES politikus ‒ tarp jų yra dabartinių ir buvusių Europos Parlamento narių ‒ ir pareigūnus, kuriems draudžia įvažiuoti į Rusiją;

F.  kadangi Rusija, prieštaraudama gerų kaimyninių santykių dvasiai, pažeisdama tarptautinę teisę, taisykles ir normas ir vadovaudamasi doktrina, pagal kurią ji mano turinti teisę užtikrinti užsienyje gyvenančių rusų saugumą, ėmėsi tyčinių neteisėtų veiksmų, kuriais siekia destabilizuoti savo kaimynines šalis nustatydama neteisėtus prekybos embargus arba su separatistiniais ir atsiskirti siekiančiais regionais sudarydama integracijos sutartis;

G.  kadangi, reaguodama į Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją ir prieš Ukrainą pradėtą hibridinį karą, ES patvirtino nemažai laipsniškų ribojamųjų priemonių; kadangi, reaguodamos į Rusijos agresiją, kai kurios kitos šalys patvirtino panašias sankcijas;

H.  kadangi galiausiai reikia siekti plėtoti konstruktyvius ES ir Rusijos santykius, teikiančius naudos abiem šalims, siekiant spręsti bendras pasaulines problemas, pvz., klimato kaitos, naujų technologijų plėtros ir kovos su terorizmu, ekstremizmu bei organizuotu nusikalstamumu; kadangi ES ir Rusijos bendradarbiavimas kai kuriose srityse, pavyzdžiui, Šiaurės dimensijos ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo, duoda teigiamų rezultatų; kadangi Rusija konstruktyviai dalyvavo pastarosiose derybose dėl Irano;

I.  kadangi šios tikslinės ribojamosios priemonės nukreiptos ne prieš Rusijos žmones, o prieš tam tikrus su Rusijos lyderiais susijusius asmenis ir bendroves, kurie ekonomikos ir gynybos sektoriuose tiesiogiai gauna naudos iš dabartinio konflikto su Ukraina, ir jomis siekiama paskatinti Rusijos vyriausybę keisti savo politiką bendrų kaimyninių šalių atžvilgiu ir veiksmus šiose šalyse; kadangi su Rytų Ukrainos destabilizavimu susijusios sankcijos turėtų būti panaikintos po to, kai Rusija visiškai įgyvendins Minsko susitarimų nuostatas; kadangi šios sankcijos turėtų būti sugriežtintos, jei Rusija pasirinktų toliau tiesiogiai ar netiesiogiai destabilizuoti Ukrainą ir pažeisti jos teritorinį vientisumą; kadangi su neteisėta Krymo aneksija susijusios sankcijos bus taikomos tol. kol pusiasalis bus grąžintas Ukrainai;

J.  kadangi Rusijos Federacija, būdama visateisė Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją pasirašiusi šalis, įsipareigojo laikytis demokratijos ir teisinės valstybės principų ir gerbti žmogaus teises; kadangi ES tvirtai rėmė Rusijos prisijungimą prie įvairių tarptautinių organizacijų ir forumų, pvz., G 8, G 20 ir PPO, ir dalyvavimą juose; kadangi, įtraukus Rusiją į šias institucijas, kilo įtampa dėl to, kad Rusija nuolat pažeidžia taisykles, pvz., ji nesilaiko PPO normų ir įpareigojimų (nustatydama kai kurias diskriminacines priemones prieš pavienes ES valstybes nares ir kitas kaimynines šalis), nevykdo daugiau kaip tūkstančio Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų ir neužtikrina pagrindinių žmogaus teisių; kadangi ES ir Rusijos konsultacijos žmogaus teisių klausimais nebuvo įtikinamos ar nedavė konkrečių rezultatų;

K.  kadangi teisinės valstybės principas yra vienas iš pagrindinių ES principų ir jis reiškia ne tik pagarbą demokratijai ir žmogaus teisėms, bet ir tarptautinės teisės laikymąsi, garantiją, kad teisė sąžiningai taikoma ir užtikrinamas jos laikymasis, taip pat teisminių institucijų nepriklausomumą ir nešališkumą; kadangi šių sąlygų Rusija nevykdo, jos valdžios institucijos nesilaiko teisinės valstybės principų ir negerbia pagrindinių teisių ir pastaraisiais metais pablogėjo padėtis politinių teisių, pilietinių laisvių ir žiniasklaidos laisvės srityse; kadangi pastaruoju metu priimti įstatymai, kuriuose įtvirtintos dviprasmiškos nuostatos, naudojamos siekiant dar labiau apriboti opozicijos ir pilietinės visuomenės veikėjų veiklą; kadangi neseniai priėmus įstatymą, pagal kurį kriminalizuojama vadinamoji homoseksualumo propaganda, padaugėjo homofobiškos ir prieš LGBTI nukreiptos prievartos bei neapykantą kurstančių kalbų ir šio klausimo valdžios institucijos nesprendžia; kadangi po neteisėtos Krymo aneksijos šiame pusiasalyje smarkiai sumažėjo pagarba žmogaus teisėms, įskaitant žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisvę, ir nuo to ypač kenčia Krymo totorių bendruomenė;

L.  kadangi žymus opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas apkaltintas ir nuteistas remiantis suklastotais įrodymais ir jis nuolat bauginamas ir persekiojamas, be kita ko, įkalinus jo brolį; kadangi jo vadovaujamai Pažangos partijai neleidžiama dalyvauti kituose parlamento rinkimuose; kadangi Ukrainos Rados narė Nadia Savčenko nesilaikant tarptautinės teisės neteisėtai kalinama Rusijoje;

M.  kadangi korupcijos suvokimo indekse Rusijos Federacijai tenka 136-a vieta iš 175 ir todėl Rusija kelia didelį susirūpinimą dėl tarptautinio masto korupcijos ir pinigų plovimo, kurie kelia grėsmę Europos šalių ekonomikai ir jos vientisumui;

N.  kadangi Rusija aktyviai taiko hibridinio karo politiką, tyčia panaikino karinius arba sukarintus veiksmus ir politinę veiklą skiriančias ribas;

O.  kadangi 2014 m. pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekso sąraše Rusijos Federacija užima 148-ą vietą iš 180; kadangi valstybės valdomų žiniasklaidos priemonių finansavimas buvo smarkiai išplėstas ir padidintas; kadangi žmogaus teisių gynėjų, nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų, politinių oponentų, nepriklausomos žiniasklaidos ir paprastų piliečių iniciatyvos ir veikla dažnai ribojama arba joms kliudoma; kadangi galimybių reikšti nepriklausomas ir pliuralistines nuomones sumažėjo ir joms nuolat kyla grėsmė; kadangi Europos demokratijos fondas atkreipia dėmesį į nuomonių įvairovės Rusijos žiniasklaidos priemonėse klausimą ir kadangi drauge su savo partneriais jis raginamas plėtoti naujas žiniasklaidos iniciatyvas;

P.  kadangi neatsakingi Rusijos naikintuvų veiksmai šalia ES ir NATO valstybių narių oro erdvės kelia pavojų civilinių skrydžių saugai ir galėtų kelti grėsmę Europos oro erdvės saugumui; kadangi visiškai šalia ES sienos Rusija rengia provokacinius didelio masto karinius manevrus ir tuo tarpu Rusija viešai pagrasino kariniu ar net branduoliniu puolimu; kadangi Rusija sustabdė savo dalyvavimą derybose dėl Sutarties dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje ir pažeidė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį;

Q.  kadangi ES ir Rusijos santykiuose pagrindinį ir strateginį vaidmenį atliekantys energetikos klausimai yra pagrindinė Rusijos užsienio politikos priemonė; kadangi ES atsparumas išorės poveikiui gali būti pasiektas įvairinant energijos tiekimą ir mažinant priklausomybę nuo Rusijos; kadangi ES apie energetinį saugumą turi kalbėti vienu balsu ir parodyti tvirtą vidaus solidarumą;

R.  kadangi Rusijos Federacija aktyviai skatino Eurazijos ekonominės sąjungos kūrimą; kadangi šio ekonominės integracijos projekto nereikėtų vertinti kaip konkuruojančio su Europos Sąjunga;

1.  pakartoja, kad Rusijai tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujant ginkluotame konflikte su Ukraina ir neteisėtai aneksavus Krymą, taip pat jai pažeidžiant Gruzijos teritorinį vientisumą ir vykdant ekonominę prievartą bei Europos kaimyninių šalių politinį destabilizavimą tyčia nesilaikoma demokratinių principų, pagrindinių vertybių ir tarptautinės teisės; atsižvelgdama į tai ES negali numatyti grįžimo prie įprastų santykių ir neturi jokio pasirinkimo kaip tik iš naujo atlikti kritišką savo santykių su Rusija vertinimą, kuris apimtų kuo greitesnį švelniąja galia grindžiamo nenumatytų atvejų plano siekiant pasipriešinti Rusijos vykdomai agresijai ir nesantaiką kurstančiai politikai bei išsamaus ES būsimų santykių su šia šalimi ir su Rytų Europos partnerėmis plano parengimą; pabrėžia, kad Rytų Ukrainos konflikto sprendimas gali būti tik politinio pobūdžio;

2.  pabrėžia, kad šiuo metu Rusija dėl savo veiksmų Kryme ir Rytų Ukrainoje daugiau nebegali būti laikoma strategine partnere; atkreipia dėmesį į tai, kad strateginės partnerystės turi būti grindžiamos abipusiu pasitikėjimu ir pagarba tarptautinei teisei, kuri grindžiama demokratija, valstybių suverenumu ir laisve pasirinkti savo konstitucinę tvarką ir užsienio politikos kryptis, teritoriniu valstybės vientisumu ir teisinės valstybės, žmogaus teisių bei tarptautinės diplomatijos ir prekybos principų laikymusi;

3.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Rusija dabar atvirai elgiasi ir veikia kaip tarptautinės demokratinės bendruomenės varžovė, metanti iššūkį jos įstatymais pagrįstai tvarkai, ypač siekdama jėga perbraižyti Europos šalių sienas; yra labai susirūpinęs dėl Rusijoje vis stiprėjančios neapykantos opozicijos aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams, mažumoms ir kaimyninėms tautoms atmosferos ir dėl blogėjančios žmogaus teisių ir teisinės valstybės padėties; smerkia kritiką reiškiančių asmenų bauginimą smurtu, teismais, įkalinimu ir kitomis valstybės taikomomis priemonėmis;

4.  smerkia savavališką draudimą ES politikams ir pareigūnams patekti į Rusijos teritoriją ir pabrėžia, kad Rusijos vadovai ne kartą pažeidė tarptautinę teisę, pažeidinėja visuotines normas ir trukdo skaidrumui; mano, kad šie veiksmai duoda priešingų rezultatų ir kenkia jau be to silpniems Europos Sąjungos ir Rusijos bendravimo kanalams; pabrėžia, kad į juodąjį sąrašą įtraukti ES politikai ir pareigūnai turėtų būti informuoti apie draudimo patekti į Rusijos teritoriją motyvus ir turėtų turėti teisę apskųsti tokį sprendimą nepriklausomam teismui;

5.  mano, kad ilgainiui įmanoma ir pageidaujama tarp ES ir Rusijos užmegzti konstruktyvius ir nuspėjamus santykius, teikiančius abipusės naudos, visų pirma atsižvelgiant į dabartinius politinius, prekybos, transporto ir energetikos srities santykius, žmonių tarpusavio ryšius, taip pat ir pasinaudojant programa „Erasmus+“ bei bendrais veiksmais(9), tarpvalstybinį bendradarbiavimą, klimato kaitą, aplinką ir sektorių bendradarbiavimą turint mintyje, kad abipusės sankcijos kenkia abiejų šalių ekonomikai, kad reikia spręsti bendrus uždavinius ir ginti bendrus interesus pasaulyje ir kad vykdant intensyvesnį dialogą galima pakeisti nesantaiką kurstantį saugumo Europoje suvokimą; šiuo požiūriu palankiai vertina teigiamus ES ir Rusijos bendradarbiavimo įvairiose srityse, pavyzdžiui, kovos su terorizmu, ekstremizmu ir organizuotu nusikalstamumu, Šiaurės dimensijos partnerystės, derybų su Iranu branduolinės energijos klausimais ir Artimųjų Rytų taikos proceso, rezultatus; ragina Rusiją konstruktyviai dalyvauti ieškant konflikto Sirijoje sprendimo;

6.  pabrėžia, kad ES ir Rusijos santykiai nuo šiol turi būti grindžiami pagarba tarptautinei teisei ir paremti dialogu, kuriuos užtikrinus ES būtų pasirengusi iš naujo pradėti bendradarbiauti su valdžios institucijomis Maskvoje daugelyje konkrečių bendros svarbos sričių; pabrėžia, kad bendradarbiavimą būtų galima atnaujinti su sąlyga, kad Rusija gerbs Ukrainos, įskaitant Krymą, teritorinį vientisumą ir suverenumą, visapusiškai įgyvendins Minsko susitarimus (kuriuose numatyta visiška Ukrainos valdžios institucijų vykdoma sienos kontrolė, besąlygiškas Rusijos karinių pajėgų ir ginkluotės atitraukimas ir neatidėliotinas pagalbos sukilėlių grupėms teikimo sustabdymas) ir nutrauks destabilizuojančią karinę ir su saugumu susijusią veiklą prie ES valstybių narių sienų; pabrėžia, kad ESBO įrodė esanti struktūra, galinti prisidėti sprendžiant krizės sukeltas problemas; pabrėžia, kad toks galimai atnaujintas bendradarbiavimas negali būti plėtojamas paminant tarptautinius principus, Europos vertybes, normas ir tarptautinius įsipareigojimus; pabrėžia, kad ES privalo aiškiai apibrėžti savo lūkesčius Rusijos atžvilgiu, ypač susijusius su tarptautinės teisės ir sutartinių įsipareigojimų laikymusi ir nuspėjamos partnerės statusu, priemones, kurių ji imtųsi po 2015 m. gruodžio 31 d., jei Rusija nesilaikytų savo įsipareigojimų (arba anksčiau, jei būtų didelių pokyčių vietoje), ir bendradarbiavimo atnaujinimą, kuri ji būtų pasirengusi pasiūlyti, jei būtų laikomasi įsipareigojimų; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas turėtų būti vykdomas visiškai laikantis tarptautinių žmogaus teisių normų;

7.  teigiamai vertina valstybių narių parodytą solidarumą ir vienybę dėl Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos ir tiesioginio dalyvavimo kare Ukrainoje, nes tai sudarė sąlygas patvirtinti ir toliau išplėsti atsakomąsias priemones ir jas susieti su visapusišku Minsko susitarimų įgyvendinimu; ragina valstybes nares šios vienybės išsaugojimą laikyti absoliučiu prioritetu ir susilaikyti nuo dvišalių santykių ir susitarimų, kurie galėtų pakenkti šiai vienybei ar kuriuos būtų galima tokiais laikyti; dar kartą tvirtina, kad valstybių narių ir šalių kandidačių veiksmų vienybė ir solidarumas yra itin svarbūs siekiant užtikrinti ES politikos patikimumą, teisėtumą ir veiksmingumą ir jos gebėjimą atlaikyti išorės iššūkius ir sunkumus, sykiu gilinant santykius su Rytų partnerystės šalimis ir išplečiant bendradarbiavimą su jomis;

8.  todėl pabrėžia, kad ES integracijos gilinimas ir jos vidaus ir užsienio politikos suderinamumas yra nuoseklesnės, veiksmingesnės ir sėkmingesnės ES išorės ir saugumo politikos, įskaitant Rusijos atžvilgiu vykdomą politiką, pagrindas; taigi ragina valstybes nares toliau dėti pastangas ir jas didinti siekiant veiksmingai šalinti sprendimų priėmimo kliūtis ir taip pat su šalimis kandidatėmis konsoliduoti bendrą politiką, ypač prekybos, finansinių paslaugų ir operacijų, migracijos, energetikos, išorės sienų valdymo, informacijos ir kibernetinio saugumo srityse;

9.  pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms visapusiškai pasinaudoti Lisabonos sutarties nuostatomis ir priemonėmis, kad būtų galima sutvirtinti perspektyvią ir strateginio pobūdžio Europos bendrą užsienio ir saugumo politiką; be to, yra tvirtai įsitikinęs, kad pagrindinis žmogaus teisių vaidmuo visais ES išorės veiksmų aspektais yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad ji būtų gerbiama ir laikoma patikima kaip pasaulinė veikėja;

10.  pakartoja savo įsitikinimą, kad energetikos politika yra svarbus ES išorės politikos elementas; todėl tvirtai pritaria ketinimui skubiai sukurti tvirtą Europos energetikos sąjungą, ypač nacionalinių energetikos tinklų jungtis, siekiant smarkiai sumažinti pavienių valstybių narių priklausomybę nuo išorės energijos tiekėjų, ypač Rusijos; yra tvirtai įsitikinęs, kad veiksmingai kovoti su Europos solidarumo sunkumais ir pažeidžiamumu ir pavienių valstybių narių bei šalių kandidačių patiriamu energijos kaip politinio ir diplomatinio poveikio priemonės naudojimu derybose galima tik visapusiškai taikant ES energetikos srities teisės aktus, visų pirma įgyvendinus trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį ir sukūrus laisvą, skaidrią, integruotą, darnią, energijos požiūriu veiksmingą (su atitinkama atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalimi) ir atsparią Europos energijos vidaus rinką, turinčią įvairius tiekimo šaltinius, kuriai be išlygų turėtų būti taikomi konkurencijos teisės aktai; ragina ES teikti atitinkamą paramą Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims, kurios įsipareigojo įgyvendinti ES energetikos srities acquis, siekiant stiprinti jų derybinę poziciją išorės energijos tiekėjų atžvilgiu;

11.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į agresyvią Rusijos poziciją, būtina ir svarbu sustabdyti bendradarbiavimą su ja gynybos srityje, ir ragina valstybes nares ir šalis kandidates nepriimti jokių sprendimų, kurie galėtų pakenkti šiai bendrai pozicijai; todėl laikosi nuomonės, kad bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimai su Rusija, nepaisant jų dvišalio pobūdžio, turėtų būti nuodugniai įvertinti ES lygmeniu, siekiant nustatyti deramą ir nuoseklią poziciją; pažymi, kad šiuo požiūriu svarbus ES ir NATO bendradarbiavimas;

12.  reiškia didelį susirūpinimą dėl vis didesnių žiniasklaidos ir interneto laisvės suvaržymų, griežtinamos internetinės žiniasklaidos kontrolės, prievartos siekiant suvaržyti nešališką informavimą naudojimo ir žurnalistikos normų erozijos Rusijoje, taip pat dėl vis didesnės informacijos, kurią rusakalbei auditorijai užsienyje pateikia valstybinės žiniasklaidos priemonės, monopolijos; smerkia draudimą Kryme transliuoti Ukrainos ir totorių televizijos kanalus;

13.  dar kartą ragina plėtoti geresnius analitinius ir Rusijos propagandos, ypač rusų kalba, stebėsenos gebėjimus, kad būtų galima nustatyti sąmoningai įvairiomis ES kalbomis skleidžiamą šališką informaciją ir į ją skubiai ir deramai reaguoti; ragina Komisiją nedelsiant numatyti tinkamą finansavimą konkretiems projektams, kuriais siekiama duoti atsaką Rusijos propagandai ir dezinformacijai ES ir užsienyje ir teikti objektyvią informaciją rytinių šalių partnerių plačiajai visuomenei, taip pat kurti atitinkamas strateginės komunikacijos priemones; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 2015 m. kovo 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl veiksmų plano siekiant kovoti su dezinformacijos kampanijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat numatyti suderintą duomenų apie finansinę, politinę ar techninę Rusijos pagalbą politinėms partijoms ir kitoms organizacijoms ES rinkimo, stebėsenos ir teikimo skaidrumo mechanizmą, kad būtų galima įvertinti jos įtaką politinei veiklai ir visuomenės nuomonei ES ir jos rytinėse kaimyninėse šalyse bei jos daromą įtaką ir imtis atitinkamų priemonių;

14.  labai susirūpinęs dėl pastarojo meto Rusijos valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos polinkio perrašyti ir iš naujo interpretuoti dvidešimtojo amžiaus istorinius įvykius, pvz., Molotovo‒Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymą, taip pat dėl selektyvaus istorijos faktų naudojimo politinei propagandai;

15.  labai susirūpinęs dėl vis intensyvesnių Europos populistų, fašistų ir kraštutinių dešiniųjų partijų bei Rusijos nacionalistų grupių kontaktų ir bendradarbiavimo, kuriuos toleruoja Rusijos vadovai; pripažįsta, kad tai kelia pavojų demokratinėms vertybėms ir teisinės valstybės principams ES; atsižvelgdamas į tai, ragina ES institucijas ir valstybes nares imtis veiksmų prieš šią besikuriančio judėjimo „Nationalist International“ grėsmę;

16.  labai sunerimęs dėl Rusijos paramos radikalų ir ekstremistų partijoms ES valstybėse narėse ir jų finansavimo; mano, kad neseniai įvykęs kraštutinių dešiniųjų partijų susitikimas Sankt Peterburge įžeidžia milijonų rusų, kurie paaukojo savo gyvybes, kad išgelbėtų pasaulį nuo nacizmo, atminimą;

17.  ragina ES remti tuos projektus, kuriais būtų siekiama propaguoti ir plėtoti aukštus žurnalistikos standartus, žiniasklaidos laisvę ir nešališką bei patikimą informavimą Rusijoje ir išardyti propagandos tinklą ES ir Rytų partnerystės šalyse; ragina Komisiją skirti tinkamą finansavimą iniciatyvoms, kuriančioms rusakalbiams skirtos žiniasklaidos alternatyvas Rusijos valstybės kontroliuojamai žiniasklaidai, siekiant rusakalbei auditorijai užtikrinti patikimus ir nepriklausomus informacijos šaltinius;

18.  dar kartą tvirtina, kad bekompromisis teisinės valstybės principo laikymasis yra pagrindinis ir pamatinis ES principas ir ragina bet kokio taisyklių pažeidimo atveju griežtai, skubiai ir besąlygiškai jį taikyti; ragina Komisiją taip pat ryžtingai taikyti laisvos ir sąžiningos konkurencijos bendrojoje rinkoje principą, be kita ko, nagrinėjant bylą prieš bendrovę „Gazprom“; mano, kad ES ir jos valstybės narės turi tvirčiau pabrėžti, kad Rusija turi laikytis konstruktyvaus požiūrio į savo narystę PPO ir visapusiškai laikytis su tuo susijusių įsipareigojimų, be kita ko, sustabdyti nepateisinamas prekybos apribojimo priemones ir suteikti nediskriminacinį patekimą į savo rinką;

19.  ragina Rusiją visapusiškai bendradarbiauti su tarptautine bendruomene atliekant numušto MH17 reiso lėktuvo tyrimą ir smerkia bet kokius bandymus ar sprendimą suteikti amnestiją atsakingais pripažintiems asmenims ar atidėti jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn; dar kartą ragina Rusiją nedelsiant grąžinti Smolenske sudužusio Lenkijos vyriausybės lėktuvo nuolaužas ir visas juodąsias dėžes; ragina visas ES institucijas kelti šiuos reikalavimus visuose dvišaliuose santykiuose su Rusijos valdžios institucijomis;

20.  ragina Rusijos Federacijos vyriausybę pripažinti smurto ir priekabiavimo prieš LGBTI asmenis Rusijoje problemos mastą ir sunkumą ir įsipareigoti imtis veiksmų, kad būtų sustabdytas toks šiurkštus elgesys bei panaikintos 2013 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. 135-FZ (vadinamojo gėjų propagandos įstatymo) nuostatos, kuriomis draudžiama skleisti informaciją apie LGBTI santykius; ragina EIVT, Komisiją ir ES valstybes nares susitikimuose su atitinkamais Rusijos pareigūnais, įskaitant aukščiausią lygmenį, kelti homofobijos ir prieš LGBTI asmenis ir aktyvistus naudojamo smurto klausimus; ragina EIVT, Komisiją ir ES valstybes nares, laikantis 2013 m. birželio mėn. ES gairių, skatinti ir saugoti LGBTI asmenų naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis, prisidėti prie kovos su bet kokios rūšies smurtu prieš LGBTI asmenis siekiant užtikrinti pagalbą ir žalos atlyginimą tokį smurtą patyrusioms aukoms, remiant pilietinės visuomenės bei vyriausybės iniciatyvas dėl smurto atvejų stebėsenos ir šviečiant teisėsaugos personalą;

21.  turėdamas mintyje tai, kad tikros ir nepriklausomos pilietinės visuomenės kūrimas yra visuomenės turtas, reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių, įskaitant žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisvę ir LGBTI asmenų teises, ir teisinės valstybės padėties Rusijoje ir Kryme po jo neteisėtos aneksijos; griežtai smerkia nuolat vyriausybės vykdomą susidorojimą su disidentais, nukreiptą prieš nepriklausomas NVO, pasitelkiant vadinamąjį užsienio agentų įstatymą ir nuolatines įvairiausio pobūdžio represijas prieš aktyvistus, politinius oponentus ir režimo kritikus; ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad buvo nužudyta Ana Politkovskaja, Natalija Estemirova, Borisas Nemcovas, Sergejus Magnickis, Aleksandras Litvinenko ir kiti; reikalauja, kad visi politinių aktyvistų, žurnalistų ir informatorių nužudymai būtų deramai ir nepriklausomai ištirti, o, siekiant pademonstruoti bekompromisę kovą su nebaudžiamumu, kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir kad būtų apsvarstyta galimybė taikyti ribojamąsias priemones, jei vykdomi tyrimai neatitiktų tarptautinių standartų; dar kartą ragina Tarybą vykdyti įsipareigojimą ginti šiuos principus ir, gavus pasiūlymą, kurį nedelsiant turėtų pateikti Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, patvirtinti ribojamąsias priemones, skirtas pareigūnams, susijusiais su išsamiai dokumentais pagrįsta S. Magnickio byla; pabrėžia, kad Rusijos įsipareigojimas laikytis žmogaus teisių ir teisinės valstybės normų tiesiogiai susijęs su jos naryste JT, Europos Taryboje ir ESBO;

22.  pabrėžia, kad svarbu toliau teikti politinę ir finansinę paramą nepriklausomos pilietinės visuomenės aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams, tinklaraštininkams, nepriklausomai žiniasklaidai, atvirai nuomonę reiškiantiems akademikams ir visuomenės veikėjams bei NVO siekiant propaguoti demokratines vertybes, pagrindines laisves ir žmogaus teises Rusijoje ir okupuotame Kryme; ragina Komisiją numatyti didesnę finansinę paramą Rusijos pilietinei visuomenei pasitelkiant esamas išorės finansines priemones; ragina ES pagelbėti Rusijos pareigūnams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios yra linkusios plėtoti politinių ir diplomatinių santykių su ES viziją, grindžiamą partneryste ir bendradarbiavimu; pabrėžia, kad būtina kiek įmanoma labiau skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir, nepaisant dabartinės santykių padėties, palaikyti aktyvų ES ir Rusijos studentų ir mokslininkų, pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų dialogą ir bendradarbiavimą siekiant mažinti įtampą ir gerinti tarpusavio supratimą;

23.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų užtikrinamas politinio finansavimo ir ES politinių partijų finansavimo visapusiškas skaidrumas pagal Europos Tarybos rekomendaciją tuo klausimu, visų pirma ES nepriklausančių šalių politinių ir ekonominių suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui ir Rytų partnerystės šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0505.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0383.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0101.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0025.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0074.
(6) 2014 m. rugsėjo 5 d. pasirašytas protokolas dėl trišalės kontaktinės grupės konsultacijų rezultatų ir 2015 m. vasario 12 d. priimtas Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketas.
(7) JT GA rezoliucija A/RES/68/262 dėl Ukrainos teritorinio vientisumo.
(8) JT ST rezoliucija S/RES/2202(2015).
(9) Bendri veiksmai siekiant Rusijos ir ES piliečių bevizio trumpalaikių kelionių režimo.

Teisinė informacija - Privatumo politika