Presidente. L'ordine del giorno reca in discussione la relazione presentata dall'on. Danutė Budreikaitė, a nome della commissione per lo sviluppo, sull'integrazione della sostenibilità nelle politiche di cooperazione allo sviluppo (2006/2246(INI)) (A6-0474/2006).

  Danutė Budreikaitė (ALDE), pranešėja. – Gerbiamas Pirmininke, ponios ir ponai, noriu padėkoti visiems, kurie tokį vėlyvą metą rado laiko čia, plenarinio posėdžio metu, padiskutuoti tokiu svarbiu klausimu, kaip tvarumo integravimas vystomojo bendradarbiavimo politikoje. Svarbiausi ES dokumentai – Europos bendrijos sutartis ir ES tvaraus vystymosi strategija – apibrėžia tvarųjį vystymąsį kaip vystymąsį, leidžiantį patenkinti dabartinius visuomenės poreikius nesumažinant ateities kartų galimybių tenkinti savuosius. Tvarusis vystymasis - tai viską aprėpiantis ES teisės principas, kuris turėtų daryti įtaką visoms ES politikos sritims, įskaitant ir vystomojo bendradarbiavimo politiką.

Vienas svarbiausių mūsų visuomenės tikslų - kovoti su skurdu pasaulyje, besivystančioms šalims grąžinti kai kurias senas skolas, padėti perkopti joms iš mažiausiai išsivysčiusių šalių statuso į besivystančių šalių, o po to - ir į išsivysčiusių šalių lygį. Išsivysčiusios šalys žino, kiek kainuoja pažanga, modernus gyvenimas. Aš turiu omeny žmogaus veiklos, jo vystomų įvairiausių ekonomikos sričių, ypač pramonės, poveikį aplinkai. Tai yra didžiulė kaina, kurią moka visas pasaulis, net jei ne visos valstybės turi ir naudoja technologijas, sukeliančias šiltnamio efektą, CO2 ar kitokią taršą. Mokame visi ir norėtume, kad tos taršos būtų mažiau. Mes kreipiame žvilgsnį ne tik į savo ekonomiką priimdami atitinkamus sprendimus, bet norime, kad ir besivystančios šalys naudotų netaršias atsinaujinančias energijos rūšis, netaršias technologijas, o tai nėra taip paprasta. Pranešime iškeltos tvaraus vystymosi problemos ir pasiūlytos kai kurios galimų sprendimų besivystančioms šalims kryptys. Ir ne tik besivystančioms šalims, bet ir pačiai ES. Tvarusis vystymasis apima tris pagrindinius aspektus: tvarus ekonomikos augimas, aplinkos apsauga ir socialinis teisingumas bei sanglauda.

Tai reiškia, kad ekonominiai klausimai, aplinkosaugos ir socialiniai klausimai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą sutvirtina, ir jų tarpusavio sąsajos turėtų atsirasti jau politikos formavimo stadijoje. Ekonomikos klausimai, susiję su valdymo, žmogaus teisių, demokratijos, regioninės integracijos ir kitais ekonomikos ir gyvenimo aspektais. Jų sprendimui svarbi ES ir kitų šalių finansinė parama, besivystančių šalių institucinių gebėjimų stiprinimas, kova su korupcija, nauji metodai, padedantys rinkoms ir verslui įgyvendinti tvarią plėtrą, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas ir kita.

Aplinkai įtaką daro neteisėtas miško kirtimas, skatinantis korupciją ir ginkluotų konfliktų galimybę, neprieinamumas prie geriamo vandens ir sanitarijos sąlygų trūkumas, tarša, ypač šiltnamio efektas, gamtinių išteklių nykimas ir eikvojimas, kas taip pat yra konfliktinių situacijų prielaida. Socialinėje srityje svarbūs ir aplinkos klausimai, kaip pvz., prieinamumas prie geriamo vandens ir sanitarijos sąlygų, švietimo, sveikatos sistemos prieinamumas, kova su skurdu. Įgyvendinant tris pagrindinius tvaraus vystymosi aspektus akivaizdu, kad ekonomikos augimo skatinimas ir skurdo naikinimas kartu užtikrinant aplinkos apsaugą yra didžiausi ES vystomojo bendradarbiavimo politikos iššūkiai.

Todėl šioje politikoje ES turi taip pat paskatinti ir kitus stambius ekonomikos dalyvius, kaip JAV, Kiniją, Indiją, prisidėti prie globalios tvarios plėtros įgyvendinimo. Skatinant ekonominį augimą būtina įgyvendinti tvarią plėtrą visuose sektoriuose, investuoti į netaršias technologijas, diegti alternatyvias energetikos technologijas, ir, kas labai svarbu, – taikyti įmonių elgsenos kodeksus. Kalbant apie aplinką svarbu pabrėžti, kad besivystančiose šalyse veiklą vykdančios tarptautinės korporacijos turi gerbti aplinką. Bendroji socialinė atsakomybė ir elgsenos kodeksas europinėms įmonėms turi būti pradėti įgyvendinti.

Siekdama kovoti su aplinkosaugos blogėjimu besivystančiose šalyse, ES turėtų aktyviau bendradarbiauti su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, formuoti jų pagarbą aplinkai. Biologinės įvairovės išsaugojimas, aplinkos ekologinės būklės stebėsena ir reikiamos priemonės jai palaikyti yra mūsų visų skola ateinančioms kartoms. Socialinėje sferoje turime siekti užsibrėžtų tūkstantmečio vystymosi tikslų, skatinti tvaraus vartojimo būdą, kovoti su ligomis, daugiau oficialios vystymosi pagalbos nukreipti į švietimą apie sveikatą ir aplinkos klausimus.

Be to, būtina įtraukti pilietinę visuomenę, NVO ir moteris sprendžiant tvarios plėtros problemas, suaktyvinti socialinį dialogą. Šalia trijų tvarios plėtros sričių noriu paminėti ir institucinių gebėjimų stiprinimą kaip prioritetinę horizontalią priemonę visiems sektoriams. Teikiant pagalbą institucinei, administracinei ir teisinei reformai, infrastruktūros tinklų plėtrai, valstybės finansų valdymui turi būti vertinamas aplinkosauginis, ekonominis ir socialinis poveikis.

Tai ilgalaikiai veiksmai siekiant tvarumo vystomojo bendradarbiavimo politikoje, tačiau jau dabar ES gali imtis veiksmų tvarumui įgyvendinti, spręsti žemės ūkio eksporto subsidijų klausimą, skatinti importuoti produktus, kurie buvo pagaminti laikantis tvarumo ir nepažeidžiant tarptautinių susitarimų, pasitelkusi migracijos politiką stabdyti protų nutekėjimą iš besivystančių šalių, skatinti investicijas į besivystančias šalis ir realiai skirti 0.7 proc. nuo BVP vystymosi pagalbai.

  Ján Figeľ, Member of the Commission. Mr President, I shall aim to comply with my allotted speaking time so that we can finish before midnight!

Of course we welcome this report which is so focused on mainstreaming sustainability in development cooperation policies. I am pleased to know that this report is well in tune with our own analysis of this subject. The Commission is fully committed to improving the mainstreaming of sustainability in our development cooperation. The overarching objective of this cooperation is the eradication of poverty in the context of sustainable development. We are working in the direction of most of the recommendations which are made in the report, and I congratulate the rapporteur, Mrs Budreikaitė. I shall illustrate this only with a few examples.

Firstly, we are improving the mainstreaming of environmental concerns in development policies in a variety of ways, for example by staff training, by setting up an environmental helpdesk, by systematic preparation of country and regional environmental profiles and, whenever relevant, strategic environmental assessments and environmental impact assessments.

Secondly, we are stepping up assistance to developing countries to adapt to climate change. We are working to enhance our alliance-building with the developing countries in the area of climate change adaptation and mitigation. Because the most immediate effect of climate change on developing countries is the incidence of extreme weather phenomena, we are also preparing a new disaster risk reduction strategy.

Thirdly, we are promoting clean and renewable energy through specific projects. Another new initiative that has been well received by the international community is the global energy efficiency and renewable energy fund.

Fourthly, we are working hard towards preventing the import of illegally sourced wood via the negotiation of voluntary partnership agreements under the forest law enforcement governance and trade initiative. Negotiations have recently started with Malaysia, Ghana and Indonesia.

Lastly, we are programming resources for building capacity in developing countries to prevent illegal dumping of toxic waste and to clean stocks of solid pesticides.

The efforts needed to deal with these objectives and with others also raised in the report certainly remain considerable. The European Parliament’s support in relation to the development cooperation instrument and the environment and natural resources climatic strategy will be critical, and from this point of view I want to express gratitude for your engagement and support.

  Horst Posdorf, im Namen der PPE-DE-Fraktion. – Herr Präsident, meine sehr verehrten Kolleginnen und Kollegen! Ich kann der Berichterstatterin, Frau Budreikaitė, für ihre gelungene Arbeit nur recht herzlich danken. Der Bericht ist sehr ausgewogen und bietet gar keinen Anlass für irgendwelche Streitigkeiten.

Die Kernaussagen, die der Entwicklungsausschuss in diesem Bericht machen wollte, sind enthalten, nämlich erstens die Herausforderungen des Klimawandels, zweitens Schutz der Artenvielfalt, drittens Schuldenerlass für die am wenigsten entwickelten Länder, viertens Förderung kleiner und mittlerer Unternehmen für eine bessere soziale, ökologische und wirtschaftliche Zusammenarbeit in den Ländern des Südens und fünftens mehr ausländische Direktinvestitionen und eine stärkere Exportdiversifizierung.

Die Kommission wird in diesem Bericht aufgefordert, alle Entwicklungsprogramme der Gemeinschaft auf Transparenz und Rechenschaftspflicht zu stützen, da Korruption in den Entwicklungsländern gerade der Nachhaltigkeit schadet. Das Parlament spricht sich daher für die Einführung unabhängiger Korruptionsbekämpfungsstellen aus und fordert dafür eine ausreichende Bereitstellung von Mitteln, und ich kann nur alle Kollegen bitten, bei der Abstimmung diesem Bericht zuzustimmen.

  Karin Scheele, im Namen der PSE-Fraktion. – Herr Präsident! Auch ich schließe mich den Glückwünschen an die Berichterstatterin an. Lange Zeit war die Meinung vorherrschend, dass Umweltschutz und nachhaltige Entwicklung Luxusgüter seien, die erst ab einem gewissen Niveau der Entwicklung einer Gesellschaft diskutiert und dann auch erreicht werden können.

Nachhaltige Entwicklung ist mittlerweile eines der Millenniums-Entwicklungsziele, denn arme Menschen leiden viel direkter unter den Auswirkungen schlechter Umweltbedingungen. Ihr Leben hängt stark vom Zugang zu natürlichen Ressourcen ab. Wald z. B. ist die Lebensgrundlage für 90 % der in absoluter Armut lebenden Menschen. Die Entwicklungsländer sind auch stärker von den Folgen des Klimawandels betroffen als die Industrienationen, die für diesen hauptverantwortlich sind. In diesem Zusammenhang ist der Vorschlag der Kommission zu begrüßen, den CO2-Ausstoß für Neuwagen ab 2012 europaweit zu senken.

Wir fordern im vorliegenden Bericht zum wiederholten Male die Vereinigten Staaten, aber auch Indien und China auf, das Kyoto-Protokoll zu ratifizieren und gemeinsam mit der Europäischen Union die Verantwortung für eine weltweite nachhaltige Entwicklung zu übernehmen.

Die Schaffung von Infrastruktur kann ein wichtiges Element für die nachhaltige Entwicklung sein, es ist aber wichtig, auch soziale und ökologische Aspekte zu berücksichtigen. Wir fordern daher die Kommission auf, dass für jedes Projekt, das finanzielle Unterstützung der Union erhält, eine Umweltverträglichkeitsprüfung durchgeführt und dann auch öffentlich zur Verfügung gestellt wird.

Immer wieder schockieren Berichte über unmenschliche Arbeitsbedingungen in Entwicklungsländern. Die Wirksamkeit des Verhaltenskodex für europäische Unternehmen, die in den Entwicklungsländern tätig sind, ist unbedingt zu verbessern. Ferner ist es notwendig, den Kernarbeitsnormen der internationalen Arbeitsorganisation zum Durchbruch zu verhelfen.

  Presidente. La discussione è chiusa.

La votazione si svolgerà giovedì, alle 11.30.