Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Komisijos pareiškimas dėl miškų gaisrų ir jų pasekmių Graikijoje bei išvados, kurias reikia padaryti rengiant prevencijos ir pasirengimo priemones.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau atsiprašyti, kad nedalyvauja mano kolega Stravros Dimas, kuris norėjo kartu diskutuoti, bet negalėjo dėl neseniai atliktos sudėtingos akies operacijos.

Ponios ir ponai, Europos Komisija norėtų išreikšti didelį apgailestavimą dėl miškų gaisrų Graikijoje padarytos žalos. Mūsų mintys yra su aukomis ir jų šeimomis. Pirmininkas J. M. Barroso šį savaitgalį vyko į Graikiją, kad pats galėtų įsitikinti padėties rimtumu. Komisijos narė D. Hübner taip pat aplankė nusiaubtas vietas, kad galėtų įsitikinti, kiek reikia Europos lėšų, kad būtų prisidėta prie ten vyksiančių atstatymo darbų ir rytoj per Kolegijos posėdį praneš apie savo kelionę. Komisijos narys S. Dimasas, kuris buvo Graikijoje per pirminius gaisrus, matė tarptautinės pagalbos teikimą Graikijos ugniagesiams ir taip pat pranešė Kolegijai, kad visa Komisija būtų informuota apie suteiktą pagalbą ir kreiptųsi dėl visų įmanomų priemonių mobilizavimo, siekiant greitai atlikti atstatymo darbus.

Tai buvo ir žmonių tragedija, ir ekologinė nelaimė. Gaisrai sugriovė žmonių gyvenimus, namus ir visos tautos ekonominį pagrindą. Žalos apimtis didelė: išdegė mažiausiai 180 000 žemės hektarų ir buvo nuniokota 130 miestų ir kaimų. Labiausiai paveiktose vietose, tokiose kaip Peloponesas ir centrinė bei rytų Graikija, labai nukentėjo regioninė ekonomika. Visus europiečius sujaudino gaisrų trukmė, o, Graikijai paprašius pagalbos, Europa suskubo reaguoti ir imtis priemonių.

Komisijos stebėsenos ir informacijos centras galėjo koordinuoti pagalbą, kurią pasiūlė 14 valstybių narių, o tarptautinė bendruomenė suteikė papildomą kovos su gaisru pagalbą, todėl atliko didelį vaidmenį užkirsdama kelią gaisrų plitimui. Su Komisijos pagalba Graikijos Europos partneriai galėjo teikti specialistų pagalbą iš oro su 13 Kanados vandens bombonešių ir 20 sraigtasparnių – pirmadienį ši informacija bus atnaujinta – bei kovos su gaisru komandomis ant žemės, autotransporto priemonėmis ir kitais įrengimais. Ypač vertingą pagalbą suteikė Norvegija, Šveicarija, Serbija, Rusija ir Izraelis. Tai buvo pati didžiausia kada nors valstybėje narėje atlikta Europos civilinės saugos operacijos misija. Pagalba buvo skubi ir veiksminga, neįtikėtinas Europos solidarumo pavyzdys.

Gaisrų padaryta žala Graikijoje buvo neįtikėtino masto ir atsirado tuo metu, kai tokio pobūdžio gaivalinės nelaimės buvo labai eskaluojamos. Nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio Komisija gavo dešimtis tarptautinės pagalbos prašymų: iš Graikijos, Kipro, Italijos, Bulgarijos, Albanijos ir Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijoje. Kaip visada, valstybių narių atsakymas buvo dosnus ir skubus. Deja, dėl padidėjusio pagalbos prašymų skaičiaus galiausiai buvo pasiekta kovos su gaisru operacijose taikomų priemonių riba. Europos Sąjunga turėtų prioritetą teikti galimybei mobilizuoti papildomus pajėgumus ir apsirūpinti papildomomis kovos su gaisrais priemonėmis kreipdamasi arba į ne Europos Sąjungos valstybes, arba į privatų sektorių.

Graikijos vyriausybė suskaičiavo žalą, kuri apytikriai sudarė 4 mlrd. eurų arba maždaug 2 proc. Graikijos BVP. Vyriausybė rengia išsamų veiksmų planą, kad galėtų atitaisyti padėtį ir informavo Komisiją, kad ketina prašyti pagalbos iš esamų ES programų.

Prie milžiniškos Graikijos gamtai padarytos žalos dar prisideda rizika dėl į upes tekančio liūtinio lietaus, kuris gali pažeisti susilpnėjusią ekosistemą ir ardyti dirvožemį, sukeldamas nuošliaužas ir vandens taršą. Buvo sunaikinta daug saugomų vietovių, o dabar Komisija tiria kaip esamas finansavimas ir ypač Life+ fondas gali būti mobilizuojamas, kad padėtų būtų atstatytos pažeistos buveinės.

Komisijos nariai konkrečiai aptarė šiuos klausimus, o Komisija įsipareigojo imtis visų įmanomų priemonių, kad padėtų Graikijos vyriausybei įveikti socialines, aplinkos ir ekonomines gaisrų pasekmes. Viena galima turima priemonė, kuri gali patenkinti Graikijos žmonių poreikius, yra struktūrinių fondų perprogramavimas tiesiogiai paveiktiems regionams ir programoms.

Be to, solidarumo fondas gali būti mobilizuojamas remiantis Graikijos valdžios institucijų pateiktu prašymu. Esant tokiai padėčiai Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimas yra be galo svarbus, kad kiek įmanoma būtų sumažinta proceso trukmė siekiant patvirtinti Komisijos pasiūlytą biudžeto pakeitimą dėl lėšų mobilizavimo.

Dėl 2006 m. susijusiose veiklos programose numatytos paramos, kai tik Graikijos valdžios institucijos atliks pakeitimus, Komisija juos kaip įmanoma lanksčiau išanalizuos, atsižvelgdama į esamas reglamentavimo nuostatas. Bus suteikti visi įmanomi kreditai, siekiant patenkinti būtiniausius krizės paveiktų regionų žmonių poreikius. Siekdama užtikrinti greitą sprendimo priėmimą Komisija naudos skubias procedūras.

Kaip buvo planuota spalio mėnesį, po Graikijos valdžios institucijų prašymo Komisija patvirtins naujas programas 2007-2013m. laikotarpiui. Programos gali būti patvirtintos vėliau, priklausomai nuo regionuose ir susijusiuose sektoriuose nustatytų poreikių remiantis Graikijos valdžios institucijų pateiktu bendruoju planu. Atsižvelgdami į Europos socialinį fondą, privalome Graikijos valdžios institucijų paprašyti į veiksmų planą įtraukti didelę „žmogiškųjų išteklių“ dalį. Planas turi aprėpti visas sritis: užimtumą, įtrauktį ir sveikatą, švietimą ir mokymą, viešojo administravimo reformą.

Dėl klimato kaitos žiemos gali būti sausesnės, o vasaros karštesnės, todėl gaisrams gali būti sudarytos idealios sąlygos. Dabar yra padidėjusi miškų gaisrų rizika, o Europos atsakas į šią tragediją taip pat privalo atsižvelgti į poreikį sumažinti būsimų gaisrų poveikį. Miškų valdymas daugiausiai priklauso nuo valstybių narių. Tai suprantama, kadangi nacionalinės vyriausybės gali geriau administruoti savo pačių teritoriją, investuoti į gaisrų prevencijos priemones ir planuoti avarinių tarnybų atsaką.

Yra daug galimybių, kadangi ES šioje srityje gali remti nacionalinius atsakomuosius veiksmus. Komisija ketina parengti komunikatą apie miškų gaisrus, kuriame analizuos daug praktinių priemonių, galinčių pagerinti gaisrų prevenciją ir ekonomikos bei ekosistemų atstatymą.

Nepaisant įspūdingo ES civilinės saugos atsako, Komisija mano, kad laikas sustiprinti savo pajėgumus šioje srityje. Šis aspektas buvo svarstomas nuo 2006 m. ir, iš tiesų, Pirmininkas J. M. Barroso jau paprašė Michel Barnier parengti ataskaitą šiuo klausimu. Kai bus pateikti pasiūlymai, rūpestingai išanalizuosime M. Barnier ataskaitos rekomendacijas.

Daugiau drąsos suteikia tai, kad Parlamentas visada rėmė ambicingą su civiline sauga susijusių Europos pajėgumų vystymą. Tačiau, kad būtų paskatintas naujų priemonių patvirtinimas, reikia vienbalsės valstybių narių paramos, o tai dažnai būdavo sunku padaryti.

2006 m. Komisija pasiūlė naudoti Bendrijos lėšas iš Civilinės saugos finansinės priemonės, kad būtų teikiama papildoma civilinė sauga tokioms organizacijoms, kaip dideliems kovos su gaisru iš oro skyriams, kurie gesina didelio masto gaisrus. Štai toks yra šiandieninės rezoliucijos 9 punktas, pateiktas beveik pažodžiui. Deja, daug valstybių narių laikosi priešingos nuomonės ir dėl tokios priežasties ši sistema negali būti įgyvendinta. Todėl Komisija ragina valstybes nares laikytis ambicingesnio požiūrio, kai joms bus patiekiami pasiūlymai šioje srityje.

PIRMININKAVO: MARIO MAURO
Pirmininko pavaduotojas

  Ioannis Varvitsiotis, PPE-DE frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, Komisijos narys V. Špidla detaliai apibūdino vieną iš didžiausių nelaimių, ištikusių mano šalį. Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso ir Komisijos narė D. Hübner apsilankė Graikijoje ir kituose nelaimės paveiktuose regionuose.

Visų graikų vardu norėčiau pasinaudoti šia proga ir padėkoti Europos Sąjungai, valstybėms narėms ir kitoms šalims už nedelsiant atsiųstus profesionalius ugniagesius bei oro pagalbą taip mano šaliai suteikiant gyvybiškai svarbią pagalbą kovoje su katastrofiniais gaisrais.

Norėčiau pažymėti, kad panašūs katastrofiniai gaisrai (nors ne tokio masto, kai Graikijoje) kamavo visas panašias sąlygas patyrusias pietų Europos valstybes.

Mūsų svarbiausias rūpestis dabar yra susitelkti į kitą, dabar vykstantį, etapą. Jau matyti, kad pirmosios ekonominės paramos priemonės yra veiksmingos. Per kelias dienas lėšas gavo dauguma turėjusių jas gauti, kad patenkintų savo būtiniausius poreikius ir pakeistų savo namų ūkio reikmenis. Daug benamių naudojasi laikinu prieglobsčiu mobiliuosiuose namuose.

Sudarius Graikijos vyriausybės ir Europos Komisijos sutartį, paveikti ūkininkai ir gyvulių augintojai (skubu pridurti, kad pastarieji gaisruose prarado daugiau kaip 73 000 gyvulių) gauna išankstines išmokas, kuriomis atlyginama už prarastą derlių, gyvulių kapitalą ir įrangą.

Taip pat norėčiau informuoti Komisijos narį, kad jau padaryta tai, kas pirmiau buvo paminėta. Atliekamas tyrimas ir rekonstrukcijos plano projektas visoms gaisro nusiaubtoms vietovėms. Šiuo planu siekiama greitai ir veiksmingai patenkinti būtiniausius asmeninius ir ekonominius aukų poreikius ir kuo greičiau atitaisyti žalą aplinkai.

Speciali plano dalis skirta kraštovaizdžio regeneracijai Olimpijos archeologinėje vietovėje, kuri kartu su senoviniu stadionu, muziejumi ir kitais pastatais buvo išsaugota neįtikėtinomis ugniagesių pastangomis.

Turime pripažinti, kad Bendrijos civilinės saugos mechanizmas suteikė Graikijai vienkartinę finansinę paramą, kuri buvo didžiausia nuo šio mechanizmo įsteigimo 2001 m. Ši pagalba parodė, kad bendradarbiavimo ir solidarumo principai Europos Sąjungai yra svarbiausi.

Dėl rezoliucijos, už kurią rytoj balsuosime, siekiame, kad Europos Komisija greitai mobilizuotų ES solidarumo fondą ir gautų visus numatytus finansinius išteklius, skirtus kovai su vidutinės trukmės ir ilgalaikėmis pasekmėmis.

Antra, reikia sukurti specialų greito reagavimo mechanizmą kovai su didelėmis gaivalinėmis nelaimėmis; iš tiesų šioje srityje jau atlikta dalis išankstinio darbo. Taip pat tikime, – V. Špidla tai paminėjo, bet leiskite man dar pabrėžti – kad Komisija turėtų apsvarstyti nepriklausomų pagalbinių pajėgų, kurias sudarytų privatūs gaisrų gesinimui pritaikyti lėktuvai arba Europos valstybės, kurios vasaros mėnesiais nepatiria rimtos rizikos dėl gaisrų, sukūrimą. Šios pagalbinės pajėgos turėtų būti dislokuotos didelės rizikos valstybėse ir būti pasirengusios veiksmams nuo 2008 m. vasaros.

Esu įsitikinęs, kad ES palaikys mano šalį ir praktiškai demonstruos, kad solidarumas yra pagrindinis mūsų santykių principas.

Baigdamas norėčiau dar sykį padėkoti už visą jūsų suteiktą pagalbą.

(Plojimai)

  Martin Schulz, PSE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, turėjau galimybę pamatyti nelaimę ir pats tai pajusti būdamas tą savaitę Graikijoje. Su savo kolegomis vykau į kai kurias nusiaubtas vietas ir, turiu pasakyti, kad tokios tragedijos dar niekada savo gyvenime nebuvau matęs. Kai kurie žmonės dėl šio gaisro per kelias minutes prarado viską, ką turėjo: savo namus, daiktus. Kalbėjau su žmonėmis, kurie gelbėdamiesi bėgo, tiesiogine to žodžio prasme, tik su drabužiais, kuriuos buvo apsivilkę. Padėtis kritiška. Pasikėsinta į daugelio žmonių gerovę ir jiems skubiai reikia pagalbos.

Todėl Komisijos narys V. Špidla buvo visiškai teisus sakydamas, kad mums reikia skubios ir nebiurokratinės pagalbos. Kalbėdamas savo grupės vardu, kai sakau, kad reikia skubios ir nebiurokratinės pagalbos nenoriu pasakyti, kad – kaip kai kurie Komisijos pareigūnai mano – ji turi būti suteikta per du ar tris mėnesius. Ne, pagalba turi būti suteikta dabar, iš karto ir tiesiogiai. Žmonėms nereikės pagalbos po dviejų mėnesių; jiems jos reikia dabar. Tokiu būdu siekiame, kad ištekliai būtų tiesiogiai skiriami iš Solidarumo fondo, o jei liks lėšų iš struktūrinių fondų ar kitų biudžetų, jos taip pat turi būti kuo greičiau paskirtos.

Tai ne pirmoji mūsų diskusija apie nelaimes. Per dešimt pastarųjų metų vis sėdėdavome čia ir tardavomės ką daryti. Tai taikoma ne tik Graikijai, bet ir potvynių nusiaubtų teritorijų gyventojams Didžiojoje Britanijoje, kurie panašiai šią vasarą nukentėjo arba nuo žemės drebėjimų nukentėjusiems žmonėms, o iš tiesų kalbu apie bet kokią gaivalinės nelaimės paliestą teritoriją.

Šis teiginys svarbus: centralizuotas požiūris nepadės kai stengsimės sumažinti nelaimės padarinius vietiniu lygiu. Jei aplink Atėnus kilo gaisras, reikia veiksmingos vietinių ugniagesių, o ne Komisijos nario, atsakingo už gaivalines nelaimes Briuselyje, pagalbos. Tai svarbiausia: Nelaimių valdymas turi būti organizuojamas decentralizuotai. Todėl Europos Sąjungos vyriausybės turi sukurti infrastruktūrą savo šalyse, remdamosi savo vietinėmis sąlygomis ir savo jurisdikcija. Tokia infrastruktūra reikalinga, kad būtų galima vietos lygiu imtis greitų ir efektyvių veiksmų potvyniams ar gaisrams ištikus.

Europos Sąjunga privalo išnaudoti šias savo turimas galimybes, kad užtikrintų veiksmingą koordinavimą. Kai kurios vyriausybės viską nori pradėti daryti pačios– nepaisant to, kad praleido visas tokios infrastruktūros kūrimo progas, kurios buvo pasitaikiusios per pastaruosius dešimt metų – o tuomet jau per vėlu prašyti kitų pagalbos dėl netinkamo gėdijimosi ar netinkamų ambicijų.

Taigi išsiaiškinkime vieną dalyką: prašyti tarptautinės pagalbos, ponios ir ponai, nėra nesėkmės pripažinimas. Priešingai, tai rodo atsakomybės jausmą ir rodo veiksmingą vadovavimo požiūrį. Vyriausybėms tokiu atveju reikia atsiliepti daug greičiau. Tada turime sukurti koordinavimo mechanizmus, kurie yra gali sudaryti būtinas sąlygas imtis efektyvių veiksmų.

Kaip politikai, turime aiškiai suprasti: žmonėms nepatinka valstybė. Remdamiesi savo patirtimi jie valstybę supranta kaip savo vaidmenį atliekančią reglamentuojančią jėgą, o mes visi gerai žinome, kad piliečiai tuo domisi tik kaip antraeiliu dalyku. Kalbant apie valstybę ir centrinę valdžią piliečius domina tik viena – žinojimas, kad valstybė prireikus jiems padės. Jei valstybė neišties pagalbos rankos, kai tos pagalbos skubiai reikia, ir jei ji nesiims veiksmų, kai reikia policijos ar ugniagesių pagalbos, piliečiai to niekada nepamirš. Tai reikia turėti galvoje visiems, kurie bet kurioje valstybėje atlieka tokias pareigas, kurios reikalauja šios atsakomybės.

Tai ką iš tiesų turime atlikti? Mūsų užduotis yra sukurti pamatus, kurie sušvelnintų esmines žmonių gyvenime patiriamą riziką. Tai turi vykti vietiniu lygiu. Privalau tai dar pakartoti. Mano aplankytose vietovėse nėra savanoriškos ugniagesių tarnybos. Savo šalyje, mieste, kurio meru buvau, turėjome savanorišką ugniagesių tarnybą, kurią sudarė vyrai ir moterys, aukojantys savo laisvalaikį, kai prireikia kitus ginti nuo gaisro. Mano aplankytose vietovėse Graikijoje to nėra.

Būtų solidarumo veiksmas, jei, pavyzdžiui, tokios tarnybos neturinčios šalys dirbtų kartu su paveiktomis bendruomenėmis, pvz. Graikijoje, ir pagalvotų apie tokios sistemos sukūrimą, Europos Sąjungai teikiant pagalbą, finansavimą ir įrangą, kad tokios organizacijos būtų įsteigtos. Tai vienas dalykas, kurio turėtume pasimokyti iš tokios patirties.

Leiskite pateikti dar vieną paskutinį komentarą, kuris, mano nuomone, labai svarbus. Esu įsitikinęs, kad tokioje padėtyje, kokioje šiandien atsidūrė Graikijos žmonės, labai svarbu jausti, kad nesi vienišas. Todėl maniau, kad mums, Socialistų frakcijai Europos Parlamente, svarbu pasakyti tai ten esantiems žmonėms. Taigi norime jiems pasakyti: „Visi mes – kad ir kokias partijas atstovautume – žinome, ką jūs išgyvenate“. Tokioje padėtyje ideologinių skirtumų nėra. Nėra tokio dalyko kaip krikščionių demokratų ar socialistų priešgaisrinės apsaugos! Tačiau yra solidarumas su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos.

Norėčiau pasakyti dar vieną dalyką: visada bus žmonių, kuriems ko nors reikės – ar po potvynio, ar po gaisro – jei nesuprasime, kad tai taip pat susiję su nusikalstamumu. Taip, manau, kad padegėjai, kurie nori užgrobti žemės sklypą nuniokodami natūralią aplinką, yra ne kas kitas, kaip primityvūs nusikaltėliai. Tokių tikrai yra. Tačiau daug pastarųjų metų įvykių yra klimato kaitos pasekmė, o mes turėsime aklimatizuotis prie daug daugiau, nei šiuo metu patiriame. Svarbu ne tik susidoroti su pasekmėmis, kai jos atsiranda. Privalome daryti poveikį priežastims. Todėl naujasis klimato politikos kursas taip pat atliks svarbų vaidmenį padėdamas mums veiksmingiau susidoroti su tuo, ką matėme Graikijoje ir kitose vietose.

(Plojimai)

  Vittorio Prodi, ALDE frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju V. Špidlai, kad šiandien čia atvyko ir padarė tokį pareiškimą. Norėčiau pradėti išreikšdamas savo solidarumą ypač su Graikijos žmonėmis, bet taip pat su kitų šalių ir regionų gyventojais, pvz. Sicilijos ir pietų Italijos, kurie nukentėjo nuo panašių nelaimių. Taip pat lenkiuosi pasiaukojantiems ugniagesiams ir savanoriams bei, žinoma, reiškiu užuojautą aukoms ir jų šeimoms.

Norėčiau pratęsti paskutinę M. Schulzo mintį apie prevencinių priemonių svarbą. Mano nuomone jos yra pačios svarbiausios, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą; tikiu visų įsitikinimu, kad tai tikrovė, o ne vien gražus šūkis. Iš esmės dėl to blogėja kraštutines pasekmes keliantys reiškiniai, todėl yra daugiau lietaus ir ilgesni sausros laikotarpiai. Mūsų šalims tai visiškai naujas iššūkis.

Reikia prižiūrėti žemę ir atlikti praktinius žingsnius, kovojant su tokiais reiškiniais kaip miškų gaisrai. Miškų gaisrų rizika turi būti sumažinta retinant mišką, valant viską, kas galėtų padėti gaisrui, stengiantis sumažinti ugnies stiprumą ir liepsnos plitimo greitį.

Todėl priežiūra labai svarbi, o ji turi aprėpti upės vagas potvynio atveju, kad būtų padidintas vandens išsilaikymo laikas. Šiuo atveju paprasčiausiai turime ištirti M. Barnier ataskaitoje pateiktą gausybę pasiūlymų, raginančių Bendrijos pajėgas kovoti su gaivalinėmis nelaimėmis.

Pabaigai, visi požymiai rodo, kad ES reikia pajėgumų, leidžiančių imtis veiksmų civilinės saugos sektoriuje, nes kai kurių nelaimių mastas per didelis, kad jį galėtų įveikti vienos valstybės narės.

  Carl Schlyter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, visų pirma mūsų mintys yra su šeimomis tų, kurie prarado savo šeimos narius, namus ir profesijas. Pagalba nelaimės atveju turi būti pradėta teikti be galo greitai.

Visuomenė taip pat neteko vertingų miškų ir buveinių. Svarbu, kad ilgalaikė pagalba būtų suteikta tvarios plėtros kontekste, kad neinvestuotume pinigų ir vėl jų nesudegintume.

Kalbame apie gaivalines nelaimes, bet vis dažniau nutinka antropogeninės nelaimės. Keičiame klimatą, o dėl to atsiranda ir ypatinga sausra ir ypatingas lietus. Kai kuriais atvejais mūsų miškai apsaugoti silpnai. Kai kuriais atvejais mažiname civilinę gynybą, kuri saugo mus nuo gaisrų. Jei norime, kad ilgalaike prasme tai būtų tvarus sprendimas, reikia veikti klimato kaitos mažinimo kryptimi, priimti įstatymus ir tinkamai saugoti buveines.

Norėčiau tikėti, kad viena iš sąlygų, siekiant gauti Europos paramą statybai, yra miško atsodinimas ir, kad pinigai nenaudojami ciniškai siekiant pasinaudoti miškų gaisrais siekiant pristatyti naujų turistinių teritorijų statybą ar kitokį žemės panaudojimą.

Mano kolegos žalieji iš Graikijos irgi manęs prašė pasakyti – deja neturime nė vieno žaliųjų frakcijai priklausančio Parlamento nario iš Graikijos – kad norima sustabdyti Graikijos konstitucijos 24 straipsnio pakeitimus, nes tai susilpnintų miškų apsaugą. Dabar miškus reikia dar labiau saugoti.

Šiandien nenoriu nei kritikuoti, nei ginti vyriausybės. Vyksta rinkimų kampanija ir kai kurie siekia kritikuoti ar ginti vyriausybę. Bet dabar turime padėti Graikijai ir visoms kitoms paveiktoms šalims – kritiką ir analizę priimsime kai bus įveikta nelaimė.

  Dimitrios Papadimoulis, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, mano šalis, Graikija, patiria tragediją.

Šią vasarą savo gyvybes prarado 75 žmonės.

Sudegė apie 300 000 hektarų miško; mes susiduriame su milžiniška ekologine ir ekonomine katastrofa.

Vyriausybė buvo užklupta iš netyčių. Stengiausi dėl šios tragedijos apkaltinti nematomą priešą ir „asimetrines grėsmes“, leidžiančias numanyti vidinę ar išorinę teroristų veiklą. Iš tiesų mokame už dabartinės ir ankstesnės vyriausybės nuodėmes. Graikija yra vienintelė šalis, kurie neturi nei miškų, nei žemės registro. Graikijoje mėginama sumažinti miškų apsaugos lygį keičiant Konstitucijos 24 straipsnį. Tai šalis, kurioje be leidimo pastatyta 2 mln. pastatų, o dauguma miškų teritorijose; ant išdegintos žemės lengvai galima statyti vilas, o vėliau prijungti elektrą ir vandenį dėl balsus užtikrinančių vyriausybės padarytų pakeitimų.

Tai turi keistis. Deja, nesiimta jokių adekvačių veiksmų siekiant užkirsti kelią šiai tragedijai. Nors sausa žiema be lietaus, o po to sekusios karščio bangos pranašavo rimtus gaisrus, teikta apsauga buvo netinkama. Kai ištiko nelaimė, koordinavimas buvo nepakankamas ir netgi dabar lieka nepanaudoti šimtai milijonų eurų, kuriuos patvirtino Sanglaudos fondas miškų apsaugai. Iš viso nuo 2000 m. buvo patvirtinta 33 mln. eurų, bet iki šios dienos nebuvo panaudotas nė vienas euras.

Valstybė narė Graikija privalo padaryti daugiau. Bet mes, kaip Europos Sąjunga ir Europos Parlamentas, taip pat privalome padaryti daugiau dėl visų bendro Europos miškų paveldo.

Bet, gana tuščių šnekų, V. Špidla. „Patyrinėkime M. Barnier pasiūlymus“. Tai plepumas, nes jūs labai ilgai laikėte šiuos pasiūlymus aplankuose. Jei užsakėte juos, privalote įgyvendinti ir remti. Privalote iš karto ir be biurokratijos iš Solidarumo fondo ir Kaimo plėtros fondo skirti daugiau lėšų Graikijai ir kitoms nelaimės paveiktoms šalims. Galiausiai, turi būti įkurtas Europos miškų apsaugos ir gaisrų prevencijos fondas. Visai kaip elgėtės su potvyniais, turite ištirti galimybę dėl direktyvos nuo gaisrų rizikos.

Be to, savo grupės vardu norėčiau pateikti prašymą. Mums reikia didesnio Europos įsitraukimo siekiant apsaugoti miškus ir aplinką. Užuot padėję amerikiečiams su greito reagavimo pajėgomis Irake ir Afganistane, turime įkurti Europos greito reagavimo pajėgas, kurios būtų skirtos gaivalinėms nelaimėms.

Nepakanka abstrakčios diskusijos apie klimato kaitos riziką. Mes, Europos Sąjunga, turime šioje srityje padaryti daugiau, o tai reiškia bendrą politiką, daugiau lėšų iš bendrųjų fondų ir griežtesnę valstybių narių kontrolę kai šios pažeidžia Europos aplinkos teisės aktus.

  Jens-Peter Bonde, IND/DEM frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kreipiuosi į Parlamentą mūsų frakcijos nario iš Graikijos Georgio Karatzaferio vardu. Jis nutarė pasirūpinti reikalais Graikijoje kur mirė 63 piliečiai, buvo sugriauta 120 kaimų ir miestelių ir sudegė milijonai medžių. BNP nuostoliai gali prilygti 2 proc. Tai nelaimė, ir Graikijai reikia visokeriopos pagalbos iš kitų valstybių narių bei Europos institucijų.

Regis tokioms nelaimėms išvengti numatytos ES lėšos nebuvo tinkamai naudojamos. Todėl prašau Komisijos atlikti išsamų tyrimą ir nustatyti, kas nutiko Bendrijos lėšoms, kurios buvo skirtos žemės kartografijai ir gaisrų prevencijai. Kas kaltas? Kas už tai atsakingas? 63 žuvusių Graikijos piliečių šeimos reikalauja atsakymo, mes taip pat, nes atstovaujame savo mokesčių mokėjus.

  Gerardo Galeote (PPE-DE). – (ES) Pone pirmininke, pastaraisiais metais kalbos apie gaivalines nelaimes jau tampa liūdna tradicija per rugsėjo sesiją Strasbūre. Be jokios abejonės tai labai išskirtinis laikas, kalbant apie materialią žalą ir prarastas gyvybes, ypač po siaubingų gaisrų Graikijoje, bet ir kitose Europos vietovėse.

Visų pirma ir svarbiausia, turime pareikšti savo solidarumą su Graikijos valstybinėmis institucijomis, apskritai su Graikijos žmonėmis, o svarbiausia, su žuvusiųjų šeimomis, kurios ne visada sulaukia joms priklausančios paramos.

Tačiau Europos piliečiai turi teisę reikalauti šiek tiek daugiau iš savo institucijų: lankstaus naudojimosi Europos solidarumo fondu, nors anot Komisijos nario V. Špidlos ne visada taip yra, ir konkrečių sprendimų.

Todėl turime Tarybos paklausti, kas dar turi nutikti, kol bus suvokta, kad reikia atlikti darbą reformuojant pasenusį fondą. Manau, derėtų Parlamentui priminti, kad Europos Komisijos pasiūlymas ir Europos Parlamento pakeitimai buvo pateikti daugiau kaip prieš metus, todėl mano grupė norėtų paprašyti Portugalijos, kaip pirmininkaujančios valstybės, rimtai apsvarstyti šį klausimą ir nutarti, kad reikia šiuo tikslu sušaukti neeilinį Tarybos posėdį.

Dėl kito klausimo, nors jis vis dar susijęs su pasyviu Tarybos požiūriu, mano grupė norėtų paprašyti Europos Komisijos pateikti konkrečius Bendrijos pasiūlymus dėl civilinės saugos remiantis Barnier ataskaita.

Pone pirmininke, mano grupė atliko aktyvų vaidmenį derybose dėl bendros rezoliucijos ir mes ją besąlygiškai remiame. Esu įsitikinęs, kad dabar niekas nepasinaudos šia diskusija ir nesikiš į Graikijos rinkimų kampaniją, nes esu manau, ir visi sutiksime, kad nieko nėra niekingesnio, kaip mėginimas išspausti naudos iš žmonių nelaimės.

  Stavros Lambrinidis (PSE). – (EL) Pone pirmininke, šiandien gedime 65 žmonių, kurie žuvo nevaldomų gaisrų liepsnose Graikijoje. Matėme, kaip bauginamai atrodo daugiau kaip 12 proc. visos Graikijos miškų teritorijos, kuri yra Europos miškų paveldas, nuniokojimas per vieną savaitę.

Vykstant tokiai didelei nelaimei esantieji valdžioje turėtų jausti ne tik gedulą, bet ir atsakomybę. Žinoma, Parlamentas neatsakingas už gaisrus, bet kaip Parlamento nariai, esame atsakingi už tai, kad Europa nedelsiant, be biurokratinių kliūčių, suteiktų pagalbą paveiktų teritorijų atstatymui. Taip pat esame atsakingi už visų būtinų išvadų padarymą po sunkumų dėl šių gaisrų prevencijos ir kontrolės, kad Graikija ir kitos ES valstybės narės daugiau niekada nepatirtų tokios tragedijos.

Mes, PASOK Parlamento nariai, norėtume padėkoti visiems savo kolegoms, priklausantiems įvairioms politinėms partijoms, kurie skambino ir siuntė palaikančias žinutes Graikijos piliečiams. Norėtume padėkoti Martin Schulz, kuris nedelsdamas atvyko į mūsų šalį ir kartu su Giorgos Papandreou ėmėsi žingsnių aiškindamas apie padėtį ir užtikrindamas Europos pagalbą. Be to, norėtume padėkoti visoms Europos vyriausybėms, kurios atsiuntė pagalbos, taip pat Komisijai už koordinavimo vaidmenį.

Komisijos nary, džiaugiuosi jūsų šiandien išreikštu pasiryžimu, kurio prašė ir socialistai, ir kitos politinės grupės. Solidarumo fondas galiausiai turi būti reformuotas taip, kad galėtų teikti tikrą ir skubią pagalbą. Iš dalies sveikinu faktą, kad Komisija palankiai vertina pasiūlymą perduoti lėšas iš trečiosios Bendrijos paramos programos. Tokios tragedijos viduryje, atidžiai stebėkime aukoms duodamus pinigus. Yra pavojus, kad jie gali būti prarasti dėl nekompetentingo perdavimo.

Galiausiai, visiškai sutinku, kad reikia įkurti greito reagavimo komandą, ir ne todėl, kad ji pakeistų nacionalinių valdžios institucijų atsakomybę, o todėl, kad padėtų joms įveikti baisias nelaimes.

Nelaimė gali tapti vilties priežastimi, bet, kad taip nutiktų, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

· pirma, išdegusios teritorijos turi virsti globaliais tvaraus, dinaminio vystymo pavyzdžiais, be aplinkosauginės regresijos;

· antra, turi būti masiškai atsodinti miškai;

· trečia, reikia daugiau diskutuoti apie miškų žemės klasifikavimo panaikinimą, nes tuo paprasčiausiai pasinaudoja bet kas, linkęs padeginėti;

· ketvirta, reikia griežtai uždrausti neteisėtas statybas ant išdegintos žemės;

· penkta, reikia kuo greičiau įsteigti seniai laukiamą Aplinkos ministeriją Graikijoje.

Kokias išvadas galime padaryti? Deja, ši tragedija nebuvo neišvengiama. Pati Graikijos vyriausybė tai numatė savo neseniai išleistoje ataskaitoje Komisijai pripažindama pavojingą tarpministerinio koordinavimo stoką ir prevencijos planų nebuvimą. Tačiau Graikija, kaip pabrėžiama toje pačioje ataskaitoje, nuo 2001 m. iki 2004 m. neįtikėtinai pagerino savo miškų apsaugą. Tiek vienu metu kilusių gaisrų nebuvo neprecedentinis atvejis. Panašus skaičius masinių gaisrų buvo 2000 m., bet pasekmės buvo visiškai kitokios.

2007 m. Graikijos tragedija primena mums, kad gaisrų visada bus, kaip ir padegėjų. Taigi, svarbiausias reikalavimas yra įvesti griežtą politiką dėl gaisrų prevencijos ir malšinimo. Turime ištirti Graikijos problemas, ne todėl, kad pasmerktume, bet kad ateityje tokių nelaimių išvengtume. 2007 m. Europai 65 žuvusieji yra nepriimtinas reiškinys.

(Plojimai)

  Marios Matsakis (ALDE). – Pone pirmininke, neseniai Graikijoje kilę gaisrai nuniokojo paveiktas bendruomenes. Dešimtys žuvusiųjų, šimtai sužeistų, sudegė tūkstančiai gyvūnų, ištisi kaimai iki pamatų ir buvo sunaikinta tūkstančiai akrų miškų. Užjaučiame Graikijos žmones ir kartu liūdime.

Maždaug 10 dienų su siaubu žiūrėjome kaip gaisrai Graikijoje naikina gyvybes, turtą ir aplinką, o mintimis grįžome prie panašių katastrofų, anksčiau buvusių Portugalijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitose Europos valstybėse.

ES pareiga yra užtikrinti, kad greitai būtų imtasi atitinkamų kompensacinių priemonių. Jos pareiga taip pat kritiškai vertinti priežastis, kodėl šie gaisrai turėjo tokius katastrofiškus padarinius, išanalizuoti, kas buvo padaryta ne taip prevencijos ir gaisrų gesinimo veiksmingumo srityse bei padaryti išvadas, kuriomis galėtume remtis ateityje.

Graikijos ataskaitos nurodo galimai dideles paskesnės centrinės vyriausybės ir vietos valdžios institucijų klaidas nustatant tinkamas prevencijos ir kovos su miškų gaisrais priemones. Atrodo, kad miškuose neliko reikiamų priešgaisrinių zonų, veikiančių avarinių hidrantų ir vandens rezervuarų, nėra tinkamo kovos su gaisrais ar tvarkingos kaimų evakuacijos plano, nėra šiuolaikiškos gaisrų gesinimo įrangos, o, kai kuriais atvejais, šiuolaikiško ugniagesių mokymo.

Kas nutiko ES centrinei stebėsenai dėl miškų gaisrų prevencijos politikos įgyvendinimo? Ar Komisija nežinojo apie akivaizdžiai prastą būklę Graikijoje ir kokių priemonių buvo imtasi, jei imtasi, padėčiai ištaisyti? Į šiuos klausimus turi būti atsakyta skubiai ir aiškiai.

Tačiau yra kitas aspektas, kuris turėtų mums kelti nerimą, o tai yra faktas, kad, anot Graikijos vyriausybės, yra rimtų įrodymų, kad daugumą gaisrų sukėlė organizuota padegėjų grupė.

Gaisrai Graikijoje rodo vis didėjančią dar vienos terorizmo formos – padegimo terorizmo – grėsmę. Su tokia terorizmo forma daug sunkiau kovoti, nes teroristams padegėjams nebūtina pereiti per sudėtingą saugumo patikrinimą, jie paprasčiausiai gali pasivažinėti užmiestyje. Jiems nereikia naudotis sudėtinga sprogdinimo įranga: jiems tereikia degtukų dėžutės. Todėl jau seniai laikas imtis ryžtingų ir kolektyvinių veiksmų ieškant būdų, kaip atremti šią naują, labai katastrofišką terorizmo formą Europoje.

Baigiant svarbu dar sykį padėkoti visiems, kurie Evijos ir Peloponeso kalnuose kovojo, rizikavo savo gyvybėmis gesindami katastrofiškus gaisrus, kai Atėnuose TV laidose politikai kovojo tarpusavyje.

  Elisabeth Schroedter (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau išreikšti nuoširdžią užuojautą visiems, kurie gedi savo šeimos narių ir draugų. Mintimis esu su tais, kurie neteko savo namų ir turto. Jiems reikia mūsų solidarumo.

Graikijos vyriausybė buvo priversta pripažinti, kad teisinės spragos ir politikos neveiksmingumas iš dalies buvo niokojančių gaisrų priežastimi. Klimato kaitos eroje regioninės politikos atmetimas gali turėti labai pražūtingas pasekmes gamtai. Dabar ši padėtis turi keistis, įskaitant ir padėtį Graikijoje. Vykdant atstatymą vienas iš prioritetų turėtų būti gamtos kraštovaizdžio išsaugojimas ir atkūrimas, kad paveiktieji rajonai vėl galėtų būti apgyvendinami ir suteiktų ten gyvenusiems žmonėms naują gyvenimo pagrindą ir naują viltį. Reikia atmesti spekuliaciją žeme bet kokia forma. Jos negalima leisti, ir jau tikrai ne už ES pinigus!

Taip pat norėčiau perspėti Komisiją dėl Struktūrinio fondo nuostatų peržiūrėjimo jame įtvirtintų tvarumo ir partnerystės principų sąskaita. Dabar tai būtų neteisingas atsakymas į miškų gaisrų padarytą nuniokojimą Graikijoje .

  Georgios Toussas (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, šios vasaros katastrofiniai gaisrai ir potvyniai Graikijoje bei Italijoje, Portugalijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose ES valstybėse nebuvo visiškas netikėtumas. Tokios precedento neturinčios nelaimės pabrėžia poreikį atskleisti tikrąsias priežastis, kad būtų nustatyti atsakingieji ir būtų sustabdytas šis besitęsiantis nusikaltimas prieš žmoniją.

Norėtume pažymėti: remdamosi daugeliu reakcinių įstatymų ir priemonių valstybių narių vyriausybės atvėrė kelią miškų, žemės ir visko, ką galima laikyti socialiniu gėriu, komercinimui bendrąja prasme. Gaisrai, kurie pasiglemžė 75 žmonių gyvybes ir daugiau kaip 250 000 hektarų miškų bei padarė milžiniškus nuostolius tūkstančiams eilinių namų ūkių, yra neprecedentiniai ir šlykštus politinis, ekonominis bei ekologinis nusikaltimas prieš mūsų šalies žmones.

Mes laiku perspėjome apie liūdnas pasekmes ir, savo nelaimei, buvome tragiškai teisūs. Leiskite pateikti jums 1993 m. Graikijos Parlamento tarppartinio komiteto išvadas, kurios buvo vienbalsiai patvirtintos visų partijų balsavimu. Šiose išvadose pabrėžiamas neužtikrintas nuosavybės statusas, o tai skatina spekuliaciją ir neteisėtą miškų žemės užėmimą, ypač aplink miestus ir pakrančių rajonuose. Išvadose taip pat pažymima, kad miškininkystei trūksta investicijų. Buvo siūloma įsteigti vieną instituciją, kuri spręstų miškų apsaugos klausimus ir sukurtų miškų registrą.

Kas iš to išėjo? Visiškai nieko.

Jungtinių Europos parlamentinių grupių rezoliucija dėl Graikijos miškų gaisrų, jų pasekmių ir išvadų, kurias reikia padaryti dėl prevencinių priemonių ir ankstyvo perspėjimo nepastebi tikrų priežasčių ir prieš populizmą nukreiptos Europos Sąjungos ir valstybių narių vyriausybių politikos. Akivaizdu, kad visiškai trūksta įžvalgumo.

Tai yra nepaprastai pavojinga, prieš populizmą nukreipta politika, kuri sustiprina padegėjus ir apdovanoja žemės grobstytojus. Ji daro žalą aplinkai, sukeldama rimtą klimato kaitą, žmonijai nešančią pražūtingas pasekmes. Jei bus leidžiama tęstis šiai prieš polulizmą nukreiptai politikai, kurią skatina didėjantis pelnas iš kapitalo, padeginėjimai tęsis, o miškai ir žemė bus niokojami. Ir toliau bus pažeidinėjamos darbuotojų teisės ir žmonių teisės apskritai – darbe, švietimo, sveikatos, kultūros, sporto ir aplinkos srityse.

Net dabar turizmo sektoriaus monopolistinės grupės ant pelenų ir suanglėjusių gaisrų nusiaubtų liekanų mūsų šalyje ruošia puotą. Esame įsitikinę, kad mažų mažiausiai Graikijai turi būti užtikrinta: mokesčio už žemės naudojimą netaikymas; skubus bendrųjų kompensacijų žemės ūkio produkcijai ir pažeistam žemės ūkio kapitalui skyrimas, būstų suteikimas visiems kaimo gyventojams valstybės sąskaita, su vyriausybės agentūrų pagalba.

Taip pat labai svarbu yra skubus apsaugos nuo potvynių projekto įgyvendinimas ir kitos pagrindinės prevencijos priemonės, kad būtų užkirstas kelias būsimoms tragedijoms, kurias sukelia potvyniai; priemonių įgyvendinimas dėl skubios aplinkos ir istorinę reikšmę turinčių vietų apsaugos; miškų registro sudarymas; vienos institucijos įkūrimas, kuri atliktų miškų priežiūrą ir apsaugą; prieš miškus nukreiptų įstatymų panaikinimas.

  Antonios Trakatellis (PPE-DE). (EL) Pone pirmininke, dėl daugybės gaisrų, kurie nusiaubė Graikiją, daugumą kurių sukėlė padegėjai, kartu dėl aukštos lauko temperatūros, užsitęsusios sausros ir stipraus vėjo praradome žmonių gyvybes; buvo sunaikinti namai ir pasėliai bei tūkstančiai gyvulių. Gaisrai nuniokojo didžiulius gražių miškų platus ir sukėlė beprecedentę ekologinę nelaimę.

Vienas iš svarbiausių principų, kuriuo remiasi Europos Sąjunga, yra solidarumas. Solidarumą pažadėjo daug valstybių narių ir Graikija dėkinga tiems, kurie ėmėsi skubių veiksmų prieš šią gamtos nelaimę, atsiradusią dėl tokių sąlygų, kurias net sunku įsivaizduoti.

Tačiau norėdami greitai ir koordinuotai pademonstruoti solidarumą, ir dar veiksmingą solidarumą, turime sukurti Bendrijos priemonę dėl civilinės saugos ištikus gaivalinėms nelaimėms, ypač kai jų stiprumas visiškai viršija vietinių ir šalies nacionalinių saugos tarnybų pajėgumus.

Be kitų dalykų, jungtinė rezoliucija siūlo Europos solidarumo fondui restruktūrizuotas ir naujas, lanksčias taisykles, leisiančias koordinuoti prevencinius veiksmus ir taip pat veiksmingai padėti kovoje su gaivalinėmis nelaimėmis. Turime stiprią paramą dėl specialių Europos civilinės saugos pajėgų, kurios tokiais atvejais būtų mobilizuojamos, ir visada, žinoma, sutinkamai su Barnier pasiūlymu, jos prisidėtų prie nacionalinių veiksmų.

Norėčiau tikėti, kad greitai bus sukurtas Bendrijos mechanizmas ir Solidarumo fondas daug veiksmingiau dirbs su nelaimėmis ir nelaimių aukomis. Negalime nieko neveikti, o Europos Sąjunga negali laukti, kol, nespėjus grįžti prie šio klausimo, neišvengiamai nelaimė nutiks kitoje valstybėje narėje.

Dabar laikas veikti ryžtingai, turime atmesti bet kokį smulkių interesų, menką politinį požiūrį į gaivalines nelaimes ir civilinę saugą.

  Dagmar Roth-Behrendt (PSE). – (DE) Pone pirmininke, visi užjaučiame tuos, kurie prarado savo gimines ar draugus, bet taip pat ir tuos, kurie prarado daug dalykų, kurie buvo svarbūs jų asmeniniame gyvenime. Taip, užjaučiame ir, taip, Europos Sąjungos užduotis yra pademonstruoti solidarumą. Tai mūsų esminis principas, todėl norime jį taikyti ir šiuo atveju, ir, taip, būtent todėl norime atlikti savo pareigą, kurią turime atlikti kiekvienam, gyvenančiam mūsų Europos Sąjungos valstybėse.

Jei iš mūsų tikisi atsakomybės, mes taip pat savo ruoštu galime tikėtis atsakomybės. Turime savęs paklausti: Ar to buvo galima išvengti? Žiūriu į savo kolegas, kalbėjusius Parlamento narius, senuosius šio Parlamento narius, kurie jau patvirtino daug įstatymų ir veiksmų programų. Yra rimtas pagrindas pasakyti: „taip, to buvo galima išvengti.“ Praėjo devyneri metai, kai Europos Parlamentas patvirtino civilinės saugos veiklos programą, o apie ką ta programa, A. Trakatellis? Jūs, kaip ir daugelis kitų, dalyvavote jos rengime. Ši programa susideda iš skubaus pagalbos teikimo, bet ji taip pat susijusi su mokymu ir informacinių renginių organizavimu, kad žmonės vietiniu lygiu išmoktų reaguoti ir skubiai prisišaukti pagalbos. Turbūt šiuo atveju tai būtų buvę įmanoma, bet gal ne visi dar pakankamai įgudę.

O kaip dėl „Forest Focus“ sistemos? Ar miškų vadyba iš tiesų vertinama rimtai? Tose Europos Sąjungos valstybėse, kuriose vasarą visada karšta – kitaip tariant visoje pietų Europoje – ar apskritai numatomos kelių juostos gaisro atveju? O gal tai per didelė prabanga? Mums reikia apie visa tai pagalvoti. Jei norime prisiimti atsakomybę, dėl kurios esame įsipareigoję kurią, tai turime teisę ir reikalauti atsakomybės.

O kaip su atliekų politika? Mums dažnai sakoma, kad yra tokių valstybių narių, kuriose į tai nežiūrima labai rimtai. Mums vis Europos Komisija sako, kad yra tokių šalių, kurios nesilaiko galiojančių teisės aktų. Žinoma, tai reiškia, kad neapdairiai numesta nuorūka gali akimirksniu sukelti gaisrą. Taip, mes norime rodyti solidarumą ir teikti pagalbą. Tačiau ką reiškia tos reagavimo pajėgos? Turiu klausimą kiekvienam šiandien prašančiam Europos reagavimo pajėgų, o gal net Europos priešgaisrinės saugos tarnybos. Taigi norėčiau paklausti: kiek milijonų žmonių, turėtų atlikti tarnybą 27 šalyse? Beveik 500 milijonų? Šie nariai yra arba žaviai naivūs, visai kaip pasakoje, arba populistai: viena arba kita.

Neversime žmonių klaidingai manyti, kad Europos Sąjunga Briuselyje – Komisijoje arba šiuose Parlamento rūmuose – galėtų nusiųsti pakankamai ugniagesių arba gelbėtojų, kurie įsikištų atsitikus nelaimėms. Mums reikia komunikacijų struktūros, turime tą pačią dieną, kai reikia, iš Vokietijos, Suomijos ir Čekijos Respublikos iškviesti sraigtasparnius. Juk maisto sektoriuje yra ankstyvo įspėjimo sistema dėl kai kurių įvykių. Terminas – 12 valandų. Tikiu, kad norėtume įstengti dar greičiau reaguoti nei per 12 valandų. Manau, kad turime būti sąžiningi ten gyvenantiems žmonėms ir, taip, galime duoti pinigų ir, taip, galime sukurti komunikacijų struktūras. Galime pasistengti ir padėti, bet reikia imtis atsakomybės ir vietiniu lygiu, kad ir kur būtumėte – Vokietijoje, Šiaurės Europoje, Pietų Europoje ar bet kur kitur.

Kad ir kokia baisi būtų ši padėtis, ir kad ir kaip užjaustume ir kad ir kiek solidarumo rodytume, poryt jau turime žinoti, ką reikia keisti.

  Kyriacos Triantaphyllidis (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, nuo katastrofiškų gaisrų nukentėjusiems pietų Europos piliečiams buvo labai sunku. Visi puikiai žinome, kaip reikalai klostėsi Graikijoje, kur daug žmonių prarado gyvybes ir kur sudegė milžiniški plotai miško.

Be ekonominių pasekmių ši nelaimė susijusi su žmogiškaisiais ir aplinkos veiksniais. Paklauskime savęs, kas nutiks visiems tiems, kurie neteko namų, darbo ir žemės. Solidarumo fondas teikia finansinę pagalbą, bet kas bus padaryta socialine prasme, kad aukos vėl būtų integruotos į gyvenimą?

Be to, kas bus su aplinka? Kadangi pirmieji lietūs užklups netrukus, žiemos viduryje yra kitų nelaimių grėsmė.

Štai tokius klausimus teikiame Komisijai ir turime pareikalauti, kaip darėme ir priimdami panašią rezoliuciją pernai, kad būtų įsteigta Europos civilinės saugos tarnyba.

  Nikolaos Vakalis (PPE-DE). – (EL) Pone pirmininke, kovodama su šalį ištikusia biblinio masto katastrofa Graikijos vyriausybė naudojasi visais savo ištekliais. Tačiau nelaimės mastas stipriai viršija šalies pajėgumus, kuo turėjo progą įsitikinti ir M. Barroso bei M. Schultz.

Tokiu metu kaip šis Europos solidarumas tampa reikšmingu. Tarptautinė viešoji nuomonė stebi ir vertina, kaip Europos šeima įveikia tragišką nelaimę, nuo kurios kenčia daug jos narių.

Raginu nedalyvaujantį M. Barroso visiškai pasinaudoti konstitucinio statuso jam suteiktai ištekliais. Šiuos žingsnius reikia žengti nedelsiant, turiu galvoje tuoj pat:

· lanksčiai aktyvuoti Europos solidarumo fondą;

· įgyvendinti Sutarties 100 straipsnio 2 dalį, kuri reikalauja papildomo Bendrijos finansavimo atsitikus gaivalinėms nelaimėms;

· Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai dalyvauti rengiant strateginio plano projektą dėl gaisro nusiaubtų teritorijų atkūrimo;

· žalos atitaisymui pritaikyti trečiąją ir ketvirtąją Bendrijos paramos programas;

· nukrypti nuo Bendrijos taisyklių dėl žemės ūkio ir gyvulininkystės kvotų, valstybės pagalbos ir atleidimo nuo mokesčių.

Baigdamas norėjau padėkoti už pagalbą, kurią šiomis dienomis gavome iš valstybių narių. Ji iš tiesų buvo neįkainojama. Tačiau nemanau, kad panaikina poreikį steigti Europos civilinės saugos pajėgas, kaip siūlė N. Sarkozy ir C. Karamanlis

  Edite Estrela (PSE). – (PT) Pone pirmininke, visi apgailestaujame dėl to, kas nutiko Graikijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Mes visi kaip vienas stovime su aukomis ir tikime, kad tokios situacijos daugiau nepasikartos. Deja, kaip pažymėjo mano grupės vadovas, kiekvienais metais tokiu laiku Europos Parlamentas tvirtina rezoliuciją dėl gaivalinių nelaimių, įvykusių per Parlamento darbo pertrauką ir siūlo priemones, kurios paprastai vykdomos lėtai.

Turime pereiti nuo žodžių prie veiksmų, kad kiekvienais metais tokia padėtis nesikartotų, kaip dabar, su vis didesniu stiprumu ir daugėjančiu aukų skaičiumi. Visi šie įvykiai leidžia manyti, kad rizika didėja dėl klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo. Yra visokių dokumentų, kuriuose siūlomi sprendimai – šiandien jau buvo paminėta Barnier ataskaita ir kiti Parlamento bei Komisijos pateikti dokumentai – kuriais siekiama ne tik pagerinti civilinės saugos mechanizmo efektyvumą Europos lygiu, bet ir išteklius nacionaliniu lygiu.

Kai dėl dažnai minimų išlaidų, reikėtų pabrėžti, kad kai nutinka tragedija, su ja reikia susitvarkyti, atstatyti sugriautą nekilnojamąjį turtą, o visa tai kainuoja. Akivaizdu, kad daug brangiau yra atitaisyti žalą, nei jos išvengti. Nė viena Parlamento patvirtinta rezoliucija nesudaro sąlygų sukurti žemėlapius, kuriuose būtų nurodytos gaisro rizikos vietos ir į kurias reikėtų atsižvelgti atliekant planavimą ir vystymą.

Taip pat reikia įvesti įvairias sankcijas, pvz. neleidžiant išdegusiose vietovėse 10 ar 15 metų vykdyti statybas. Valstybės narės neturi reikiamų gebėjimų. Norėčiau priminti, kad 2003 m. ir 2005 m. Portugalija taip pat turėjo įveikti niokojančius gaisrus o, laimei, šiais metais galėjo padėti Graikijai nusiuntusi lėktuvus kovai su ugnimi. Todėl privalome padidinti koordinaciją Europos lygiu ir pagerinti mechanizmus nacionaliniu lygiu.

Būtų gerai, kad Komisija pateiktų direktyvą dėl gaisrų, kaip yra padariusi su potvyniais.

Noriu baigti palinkėjimais Komisijos nariui S. Dimas greičiau pasveikti.

  Antonis Samaras (PPE-DE). – (EL) Pone pirmininke, šiandien grįžau iš nelaimės nusiaubto Peloponeso. Vykau aplankyti savo gimtinę Massina, kuri buvo labai nusiaubta nuo pačių baisiausių per visą amžių gaisrų. Tai nebuvo vien gaisras ar vienas frontas. Visur vienu metu, dieną ir naktį prasidėdavo šimtai gaisrų, kurie slinko visomis kryptimis.

Mačiau kaip degė kaimai, kaip liepsnos rijo miškus ir pasėlius: vyresnieji mieliau būtų sudegę savo namuose nei juos palikę, o ugniagesiai atlikdami savo pareigas, didvyriškai rizikavo savo gyvybėmis. Kaip kankiniai viso žuvo 65 žmonės, dauguma stengdamiesi išgelbėti savo namus ir kaimus. Išdegė daugiau kaip 250 000 hektarų. Dešimtys tūkstančių gyventojų liko be namų, o visi kiti buvo ištikti šoko. Žmonių vardu, meldžiu jūsų pagalbos ir solidarumo. Suteikite jiems viltį ir leiskite vėl atsistoti ant savo kojų.

Norėčiau padėkoti Europos Parlamentui ir Komisijai, kuri iš Graikijos vyriausybės priėmė daug svarbių pasiūlymų. Norėčiau padėkoti jums asmeniškai ir Biudžeto komiteto, kurio narys esu, vardu. Rytoj pateiksiu kitus susijusius pasiūlymus ir pakeitimus.

Mūsų kuriama Europa reiškia ir solidarumą ir pasitikėjimą. Mūsų nelaimės paliestiems žmonėms dabar reikia solidarumo ir pasitikėjimo, kurį Europos Sąjunga gali jiems pasiūlyti.

Todėl stipriname pačią Europą, jos sanglaudą ir susivienijusių Europos žmonių tikėjimą.

  Richard Corbett (PSE). – Pone pirmininke, dauguma kalbėjusiųjų šioje diskusijoje dėl suprantamų priežasčių minėjo gaisrus Graikijoje, kurių dydis ir kurių neseni prisiminimai yra tokio masto, kad net dabar sunku tai suvokti. Bet nepamirškime šios diskusijos – ir, žinoma, rezoliucijos, kurią rytoj patvirtinsime – kuri taip pat skirta vasarą įvykusioms stichinėms nelaimėms. Visi žinome, kad, ilgalaike prasme, šių nelaimių priežastys iš dalies susijusios.

Ypač noriu atkreipti dėmesį į potvynius, nuo kurių nukentėjo daug Anglijos teritorijų, įskaitant ir mano rinkimų apygardą Jorkšyre ir Humberyje. Raginčiau Komisiją ir visus, kurie dirba vertindami jau pateiktus prašymus dėl pagalbos iš Europos Sąjungos biudžeto – ir dėl solidarumo, kurį mūsų Sąjunga gali parodyti – užtikrinti, kad visais šiais atvejais lėšos būtų mobilizuojamos kuo greičiau, be nereikalingų biurokratinių kliūčių. Jeigu sprendimas būtų priimtas greitai, ir žmonės žinotų, kad lėšos jau siunčiamos, galėtų planuoti dar prieš gaudami lėšas. Taip pat labai svarbu simboliškai ir politiškai parodyti savo solidarumą su visais, šią vasarą nukentėjusiais, regionais. Naujiems dalykams kaupiantis mūsų darbotvarkėje ir šiems įvykiams blankstant mintyse tų, kurie tiesiogiai nenukentėjo, labai svarbu šiems klausimams suteikti pirmumą tarp kitų klausimų ir kuo greičiau atlikti tai ką reikia.

  Ioannis Kasoulides (PPE-DE). – (EL) Pone pirmininke, mokslininkai numatė, kad už dešimtmečių Viduržemio jūra pavirs dykuma. Man užteko, kad aplinkos nelaimė, kilusi dėl miškų gaisrų Graikijoje ir dėl gaisrų Viduržemio jūros šalyse mane įtikintų, kad šis spėjimas pasitvirtins, jei ir toliau tęsis pasaulinis atšilimas ir ekstremalūs orų reiškiniai.

Šią grėsmę Europos Sąjungai reikia suprasti nė kiek ne mažiau pavojingą už terorizmą, nelegalią migraciją, organizuotą nusikalstamumą ir t.t. Todėl mes Europos Sąjungoje privalome veikti, kad kartu pastotume šiai grėsmei kelią.

Džiaugiuosi V. Špidlos pranešimu, kad rengiamas Komisijos komunikatas. Tikiu, kad Komisija įtrauks kompetentingiausius ir specializuotus darbuotojus į miškų apsaugos ir kovos su miškų gaisrais klausimų sprendimą, kad būtų pagerintos kovos su miškų gaisrais priemonės.

Tačiau tikiu, kad Europos Sąjunga taip pat turėtų paskatinti tyrimus dėl sukūrimo kovos su gaisru priemonių iš oro, kurios galėtų veikti ir naktį. Kaip absurdiška, kad kariniai orlaiviai turi galėti skraidyti naktį, o iš oro gaisrą gesinančios priemonės, naudojamos prieš tokią rimtą tiesioginę grėsmę visai Europai, neturėtų to daryti.

Kitas klausimas yra programa „Natura 2000“, kuriai priklauso ir mūsų miškai. Turime racionaliai ir kruopščiai patikrinti šią programą, kuri draudžia kurti miškų saugos juostas ir privažiavimus gaisrų gesinimo automobiliams. Esmė yra tai, kad stengdamiesi išsaugoti medžius prarandame miškus. Peržiūrėkime šį reikalą.

Galiausiai, tikiu, kad šis tyrimas, kuris bus atliktas visoje Europoje, turėtų dar labiau pabrėžti miškų atsodinimą ir aplinkos atkūrimą kai prasideda tokios ekologinės nelaimės.

  Donata Gottardi (PSE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, miškų gaisrai paveikė keliolika Europos Sąjungos valstybių, liūdna, kad nusinešė ir gyvybių. Taip pat ir Italija šiais metais buvo dar sykį paveikta. Deja, tai nieko naujo; tai augantis reiškinys, o visų svarbiausia, toks, kurio net negalima laikyti kiekvienais metais nutinkančia ekstremalia situacija.

Atvirai pasakius, jei norime, kad mūsų pasiūlymai ir reikalavimai būtų prasmingi ir veiksmingi, privalome pasakyti, kad dažniausiai tai ne tragiški nelaimingi atsitikimai, bet paprasčiausiai kriminaliniai veiksmai: nusikaltimai, vykdomi prieš aplinką, žmones, visuomenę kaip visumą ir jos ateitį, nusikaltimai daromi dėl spekuliatyvių priežasčių. Atsaką į šiuos nusikaltimus reikia duoti greitai, veiksmingai ir griežtai, taip, kad nenorėtų to dar sykį pakartoti ir gerai suplanuotai.

Kokį vaidmenį gali atlikti Europos Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis reaguodama į šias nelaimes ir kriminalinius aktus? Kokias priemones ji gali pateikti? Puiki mintis įkurti ES specialių užduočių pajėgas, kurios teiktų skubią pagalbą vykdydamos gelbėjimo operacijas ir siųsdamos išteklius bei pagalbą, bet mes turime žiūrėti plačiau ir siekti išsiaiškinti pačią problemos esmę.

Turime kovoti su nusikalstamumu ir jo iškrypusia spekuliacinės naudos sistema nustatydami teisinį koordinavimą tarp valstybių narių, atsižvelgdami į žemės valdymą ir planuojamą teritorijų panaudojimą dėl gaisro ir niokojimo. Turi būti nustatyti laiko apribojimai, kurie veiktų, kaip riba neteisėtoms statyboms ūkininkavimo ir gyvulininkystės teritorijose. Reikia investuoti išteklius į pagalbą vietinėms bendruomenėms įsteigiant bendrą atskaitomybės tinklą. Štai taip prevencija turi būti svarbiau už įstatymų įgyvendinimą.

  Rolf Berend (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandieninėje diskusijoje keletą kartų buvo aiškiai pasakyta, kad neseniai ES valstybėse narėse, ne vien Graikijoje, nutikusios gaivalinės nelaimės parodė, kad be priemonių, kurių reikia imtis nacionaliniu lygiu, yra neatidėliotinas poreikis dėl priemonių, kurios padėtų geriau reaguoti į krizes apskritai visoje Europos Sąjungoje.

Kaip Solidarumo fondo pranešėjas nesuprantu, kodėl Taryba iki šiol nesutiko aptarti 2002 m. solidarumo priemonės pataisytos versijos, kurią Komisija ir Europos Parlamentas patvirtino prieš pusantrų metų. Šios naujos pataisytos versijos nuostata dėl pagalbos yra lankstesnė ir paprastesnė: jei nepradėsime jos taikyti dabar, pirmininkaujant Portugalijai, po neseniai įvykusių nelaimių, tai kada ją taikysime? Europos piliečiai visai teisėtai savęs klausia: kodėl ES negali veikti greičiau? Ko vertas tas išliaupsintas valstybių narių solidarumas? Mano nuomone, atsakymą į šį klausimą pateikia krizinės situacijos, tokios kaip ši.

Solidarumo fondo versija, kurią 2006 m. patvirtino Europos Parlamentas yra stipri ir lanksti priemonė, kuri tarnauja ES interesams, o jos paskirstymas leis gyvenantiesiems reikalavimus atitinkančiose vietovėse pasinaudoti šia efektyvia pagalba ir parama, kuri remiasi solidarumu. Šis fondas – tai ne tik mechanizmas, leidžiantis atstatyti normalią padėtį, funkcionalumą, infrastruktūrą, ekonominį ir socialinį gyvenimą; jis taip pat – o ES tai svarbu – siunčia aiškią politinę ES žinią stiprioje krizėje atsidūrusiems piliečiams.

Tai nereiškia, kad šiam fondui reikia skirti daugiau lėšų. Tai ne ginčytinas klausimas; turi būti išlaikyta 1 mlrd. EUR nominali biudžeto eilutė. Tačiau, atsižvelgiant į nesenus įvykius, kreipiuosi į Tarybą – o ypač į Portugaliją, kaip pirmininkaujančią valstybę – kad šios pataisytos solidarumo priemonės įsigaliojimą padarytų prioritetu.

  Manuel Medina Ortega (PSE). – (ES) Pone pirmininke, norėčiau išreikšti solidarumą su Graikijos žmonėmis po šią vasarą įvykusios nelaimės, o ypač pareikšti užuojautą šeimoms tų, kurie neteko gyvybių.

Kaip jau buvo ne kartą sakyta, gamtos nelaimės vyksta ne vien Graikijoje. Šią vasarą Ispanijoje buvo keliolika didelių gaisrų, ypač Valensijoje ir Kanarų salose. Laimei, valstybinės tarnybos veikė gerai, gaisrai buvo laiku užgesinti, o valstybinės institucijos dabar tvarko nukentėjusiųjų kompensacijų klausimus.

Sutinku su savo kolega G. Galeote ir džiaugiuosi jo gana pavėluotu kitokiu požiūriu, kad tokios diskusijos negali būti naudojamos siekiant nukreipti puolimą į konkrečias vyriausybes. Socialistų išsakytos pastabos visada buvo tinkamos ir skirtos solidarumo su Graikija išreiškimui, nenaudojant padėties politinių tikslų siekimui. Tikiu, kad Liaudies partija jaus, kad gali išlaikyti tokį požiūrį ir būsimose diskusijose.

Bet kuriuo atveju tikiu, kad Dagmar Roth-Behrendt iš tiesų gerai pasakė: pagrindinė jurisdikcija vis dar priklauso nuo valstybių narių, bet veiksmų galima imtis ES lygiu dirbant su Solidarumo fondu. Komisijos narė D. Roth-Behrendt ir kiti kalbėjusieji nurodė, kad delsiama vystyti Europos solidarumo fondą.

Tikiu, kad Portugalija, šalis, kuri ypač turi polinkį patirti tokią nelaimę, pasinaudos savo pirmininkavimu ir pastūmės Europos solidarumo fondo vystymą, kad visi galėtume kartu dirbti ateityje, jei tokios nelaimės pasikartotų.

  Manolis Mavrommatis (PPE-DE). – (EL) Pone pirmininke, Graikijoje šią vasarą patyrėme precedento neturinčią situaciją, ir liūdna, kad žmonės turi ištverti tokio masto nelaimę. Tačiau šiandien ypatingą dėmesį norėčiau skirti grėsmei, kurią gaivalinės nelaimės kelia archeologinės reikšmės vietoms. Gaivalinės nelaimės, ypač vasaros miškų gaisrai Graikijoje, kelia pavojų didelės svarbos Europos kultūrinio paveldo objektams.

Baisu žiūrėti kaip buvo stengiamasi išsaugoti antikinės Olimpijos muziejų ir acheologinės reikšmės vietą, kurioje vyko pirmosios olimpinės žaidynės. Dėl orų gaisras negalėjo būti sustabdytas kol nepasiekė archeologinės reikšmės vietos. Nepaisant visų pastangų antikinio miško augmenija ant Krono kalvos buvo visiškai sunaikinta.

Antikinė Olimpija yra įtraukta į pasaulio kultūros paveldą. Tai Olimpinių žaidynių, svarbiausių žaidynių Antikinėje Graikijoje, atsiradimo vieta. Dzeuso garbei surengtos žaidynės švietė per visą antikos žemę, o šiandien jų šviesa siekia viso pasaulio kampelius. Be pačių sportinių varžybų, kultūrinė programa ir anksčiau, ir dabar atlieka svarbiausią vaidmenį šiame renginyje.

Antikinė Olimpija yra civilizacijos lopšys. Todėl ypatingai noriu, kad tai būtų paminėta rezoliucijoje. Galiausiai, šiame kontekste, leiskite paprašyti, kad ištekliai būtų skiriami būtent tokiais atvejais, siekiant užtikrinti, kad Europos kultūrinio paveldo paminklai būtų apsaugoti nuo nelaimių ateityje ir atstatyti, jei juos nuniokotų gaisras.

  Evangelia Tzampazi (PSE). – (EL) Pone pirmininke, kalbame apie precedento neturinčią nelaimę, žmonių gyvybių praradimą ir apie ekonominę bei aplinkos nelaimę. Tai įvyko dėl klimato kaitos, sausros ir aukštos temperatūros, bei dėl prevencijos ir planavimo stokos, o ypač dėl koordinuotų veiksmų trūkumo.

Privalome imtis skubių, koordinuotų veiksmų, kad paremtume aukas. Miškų atsodinimas ir saugomų teritorijų atstatymas privalo būti pradėtas nedelsiant. Taip pat turime neleisti, kad žemė neteisėtai pavirstų statybų aikštelėmis.

Tai galime pasiekti per „European reflex“ jeigu mobilizuosime Bendrijos lėšas be biurokratinio delsimo; patvirtinsime griežtus miškus ir ekosistemas saugančius aplinkos įstatymus ir priversime jų laikytis; įsteigsime nepriklausomą Europos greito reagavimo komandą; ir įgyvendinsime Europos strategiją kovai su poveikiu klimato kaitai.

Tačiau taip pat turime pabrėžti labiau pažeidžiamų visuomenės sluoksnių, pvz. vaikų, pagyvenusiųjų ir neįgaliųjų, poreikius.

Norėčiau padėkoti Komisijos nariui V. Špidla, kad priminė mums, jog į Graikijos veiksmų planą turime įtraukti prieš atskirtį nukreiptas priemones.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE). – (RO) Pone pirmininke, Graikijoje šią vasarą Europa patyrė tragediją ir gaivalinę nelaimę. Praradome žmonių gyvybių, ir buvo sunaikinta tūkstančiai hektarų miškų. Tai, žinoma, turės ypač neigiamą poveikį aplinkai ir ekonomikai. Europos Sąjunga įsitraukė į žmogiškųjų išteklių ir materialios (panaudojamos) pagalbos teikimą, todėl tikiu, kad reikalinga patirtis prisidės prie Europos civilinės saugos ateities. Tikrovė rodo, kad būtina sukurti nuolatines Europos greito reagavimo pajėgas. Į jas turi įeiti reagavimo komandos, priklausomai nuo įvairių gaivalinių nelaimių formų; jos turi būti sutelktos regionų centruose, kad būtų sumažintas reagavimo laikas. Taip pat turime būti įsitikinę, kad veikia mechanizmas, kuris leidžia iš Solidarumo fondo skirti lėšas. Be niokojančių gaisrų šią vasarą Rytų Europa, ypač Rumunija, patyrė ypatingą sausrą, o per pastaruosius metus kelios šalys taip pat buvo paveiktos baisių potvynių. 2005 m. Rumunija patyrė rimčiausius potvynius per paskutinius 20 metų, ir jie paveikė visas šalies dalis. Rumunija gavo finansinę pagalbą iš Europos Sąjungos projektų įgyvendinimui paveiktuose regionuose, tačiau pinigai buvo gauti vėlai, palyginus su momentu, kai jie galėjo būti panaudoti veiksmingiausiai. Šią vasarą neįprastai aukšta temperatūra Rumunijoje buvo mirčių priežastimi, šimtai žmonių alpo, Dunojus tekėjo perpus išsekęs, o pernai vanduo užliejo šimtus tūkstančių hektarų žemės, 10 rajonų buvo paskelbti nelaimės zonomis ir pirmą kartą buvo paskelbtas raudonasis pavojus. Akivaizdu, kad valstybės narės turi bendrai veikti spręsdamos klimato kaitos klausimą. Klimato kaitos komisija kuo greičiau turėtų padaryti aiškias išvadas dėl priežasčių ir būtinų priemonių, kurių reikia imtis siekiant šias priežastis panaikinti.

  Paulo Casaca (PSE). – (PT) Pone pirmininke, norėčiau pradėti ir savo paramos žodžiais šių nelaimių aukoms nuo Kanarų salų vakaruose iki Graikijos ir Bulgarijos rytuose. Kaip ir kiti, norėčiau gerai įvertinti civilinės saugos tarnybų darbą, ypač su šiomis nelaimėmis kovojusius ugniagesius. Ypač noriu pasveikinti liepos 31 d. padarytą Komisijos nario S. Dimas pareiškimą, kuriame jis pabrėžė buvusio Komisijos nario M. Barnier parengtos ataskaitos svarbą ir jos įgyvendinimą, kad Europa gali būti tinkamai apsirūpinusi civilinės saugos priemonėmis, leidžiančiomis teikti atsaką, kuro trūko.

Nors tiesa, kad koordinacijos yra, negalime pamiršti šios koordinacijos ribų: pavyzdžiui, faktas, kad nebuvo atsakyta į įvairius Bulgarijos prašymus liepos mėnesį.

Man kelias pirmyn atrodo labai aiškus: Komisija turi panaudoti šios ataskaitos turinį ir jo pagrindu parengti savo pasiūlymą, o mes Parlamente, ir, žinoma, Taryboje, turime deramai apsvarstyti ir veikti pagal tuos pasiūlymus, kurie tokie svarbūs Europos civilinei saugai.

  James Elles (PPE-DE). – Pone pirmininke, pasiūlyme dėl rezoliucijos labai aišku, kad Europoje buvo neįprastos oro sąlygos, ar turėtume galvoje karščius, ar potvynius. Daug apie tai girdėjome. Aišku, kartu su savo kolegomis reiškiu giliausią užuojautą nukentėjusiems nuo gaisrų Graikijoje. Taip pat yra ir, kaip minėjo R. Corbett, nukentėjusių nuo potvynių, kaip nutiko mano rinkimų apygardoje. Mane stebina, kad Komisijos narys to nepaminėjo. Juk kalbame apie stichines nelaimes, o į jas įeina ir potvyniai.

Mano šalyje birželio ir liepos mėnesiai buvo vieni iš užregistruotų drėgniausių. Dėl to JK draudikų suskaičiuota žala gali siekti iki 5 mlrd. EUR. Buvo prarasta dešimt gyvybių, sugriauta nesuskaičiuojama daugybė namų, buvo sutrikdyta daugelio įmonių veikla ir sunaikinta infrastruktūra. Todėl ypač svarbu potvynius įtraukti į bet kokius veiksmus, kuriuos Komisija norėtų pasiūlyti.

Komisijos nary, vietiniai žmonės užduoda klausimus, pavyzdžiui: ar gali ES teikti subsidijas kartu su nacionaliniu finansavimu siekiant išvengti kitų potvynių pastačius užtvaras? Antra, ar ES turėtų peržiūrėti savo direktyvą, kuri numato prevencines priemones, kad drumsčiantis upėms ir upeliams ant jų krantų neliktų dumblo ir kitokių nuosėdų? Pažiūrėjus į ateities perspektyvą, niekas negali abejoti, kad šios sąlygos tikriausiai blogės. Klimatologai prognozuoja, kad šalies viduje kritulių vidurkis padidės maždaug 20 proc., arba šie krituliai iškris kaip liūtys, kai mėnesio kritulių kiekis iškrenta per dieną.

Šiomis konkrečiomis aplinkybėmis būtų naudinga tiems, kurie galbūt klausosi diskusijos mano rinkimų apygardoje, R. Corbetto rinkimų apygardoje arba visoje JK, kad galėtumėte patikinti juos, kad potvyniai bus įtraukti į programas, kaip nuo savo frakcijos nurodėme pasiūlymo dėl rezoliucijos 2 straipsnyje, ir kad pagalba bus suteikta kuo greičiau. Kaip 2007 m. biudžeto bendrasis pranešėjas galiu jus užtikrinti, kad labai atidžiai stebėsiu, kad lėšos būtų tinkamai ir veiksmingai leidžiamos.

  Fernand Le Rachinel, ITS frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma leiskite man ITS grupės vardu išreikšti savo užuojautą ir paramą aukų šeimoms ir apskritai Graikijos žmonėms.

Šešiasdešimt trys žmonės žuvo, kiti dingo be žinios, kaimai sugriauti, 200 000 hektarų žemės išdeginta, ir, kaip minėjo mano kolegos, šimtai tūkstančių galvijų sudegė, o visos pasekmės nacionalinei ekonomikai ir ypač vietinėms bendruomenėms dar neįvertintos. Tai liūdnas miškų gaisrų, rugpjūčio mėnesį nusiaubusių Graikiją, rezultatas.

Europos Sąjunga, kaip visada, išsitrauks savo čekių knygelę, kad, kaip įprasta, padėtų vykdyti atstatymo darbus ir, kaip visada, pasinaudos šia tragiška situacija, kad išplėstų savo galias sukurdama nuolatinę Europos civilinės saugos tarnybą. Tačiau tai niekuo nebūtų prisidėję prie Europos šalių, siuntusių sraigtasparnius, vandens bombardavimo padalinius ir ugniagesius, kad padėtų savo graikų kolegoms, kaip tai darė prieš dvejus metus Portugalijoje ir kaip darys vėliau, kai tik valstybei narei prireiks pagalbos, solidarumo.

Kadangi kiekvienu atveju Europos Sąjunga savo atsakomybę slepia. Miško gaisrų prevencijos politika neturi autonominio finansavimo ir nuo šiol kepurnėjasi naudodamasi „Life“ programa, kuri susitelkusi į mokymą, komunikacijas ir statistinę gaisrų priežiūrą, kuri yra maža sudedamoji visų reikalų dalis.

Graikai pyksta ir turi dėl ko, nes, akivaizdu, kad šios nelaimės mastas yra dėl įvairios nevykusios žmonių veiklos. Pomiškio nepriežiūros, prastai apmokytų ugniagesių, nepakankamų įrengimų, jokio operacijų koordinavimo, netinkamos miestų planavimo politikos, per vėlai pasiekiantys pagalbos skambučiai, ypač, jokių prevencijos priemonių. Visa tai dar labiau sukrečia, kad tai vyksta Viduržemio regiono valstybėje, kurioje gaisrai ir sausra yra dažni reiškiniai, o nuo šių metų pradžios tai jau buvo trečioji karščio banga. Nesusiprotėta, kad tinkamai įvertinus klimato charakteristikas, reikėjo turėti tikrą oro vandens bombonešių kuopą.

Nereikėtų išskirti vien C. Karamanlio vyriausybės, net jeigu jos skandalingas požiūris pirmosiomis dienomis rėmėsi posakiu „palaukime ir pamatysime“: tik 1 000 ugniagesių ir tik 440 karių. Reikėtų išskirti kai kurias partijas, o kartu kalti yra ir socialdemokratų pirmtakai, PASOK. Naujoji demokratija ir jos sąjungininkai yra kartu atsakingi už nepakankamus žmogiškuosius ir materialiuosius kovos su gaisru išteklius, bet taip pat ir už tai, kad nebuvo nieko, ką tiktų pavadinti gaisrų prevencijos politika.

Ši baisi neseniai įvykusi katastrofa Graikijoje tik parodo, deja, sistemos klaidas ir per kelias dienas Graikijos žmonės turės progą išbarti susikompromitavusią politinę klasę ir išrinkti kitus, kuriems patikėtų sprendimų priėmimą. Tikėkimės, kad jie pasirinks teisingai!

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. – (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, diskusijoje tokia svarbia tema privaloma paliesti ir kitas tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius klausimus.

Leiskite pateikti kelis bendro pobūdžio komentarus apie Europos solidarumą, apie Solidarumo fondą ir kai kuriuos įvykius, iš kurių galime pasimokyti, kad ateityje nedarytume klaidų.

2002 m. man vadovaujant šaliai ji, kaip ir Vokietijos Federalinė Respublika bei Austrija, buvo ištiktos baisaus potvynio. Šios nelaimės mastas paskatino įkurti Solidarumo fondą. Nelaimė įvyko rugpjūčio mėn., o pirmąsias išmokas kitų metų sausio mėn. gavo Čekijos Respublika. Galiu nedvejodamas pasakyti, kad tai buvo neįtikėtinai greitai. Pradėję nuo nulio, suformulavome politinę koncepciją, sukūrėme struktūrą ir praktiškai suteikėme pagalbą. Ta pagalba buvo žymi ir šalis už ją labai dėkojo.

Nuo tada suprantu solidarumo svarbą, ne tik finansine prasme, bet apskritai. Niekada nepamiršiu tų Danijos ir Prancūzijos ugniagesių ir daugelio žmonių iš kitų Europos valstybių, kurie atliko savo vaidmenį padėdami mums įveikti nelaimę.

Mano patirtis padėjo suprasti, kad nors ir kaip gerai organizuota būtų šalis, visada bus nelaimių, kurios kirs jos sienas. Nė viena valstybė negali nuolatos išlaikyti tiek būtinų išteklių, kiek jų reikia siekiant susidoroti su ekstremaliomis situacijomis. Todėl tikiu, kad teisinga siekti ir ieškoti būdų bei priemonių, leidžiančių mums tokioje padėtyje koordinuotai veikti ES lygiu. Tai visiškai būtina. Dėl konkrečios formos galima diskutuoti. Tačiau akivaizdu, kad gebėjimas reaguoti ir mobilizuoti visus įmanomus išteklius ES lygiu arba per ES yra be galo svarbu, o iki šiol to vis dar nepakanka. Beveik nebuvo paminėta, kad Bulgarija negavo jokios paramos. Paprasčiausiai buvo išnaudoti visi pajėgumai. Paslėpto nenoro nebuvo: paprasčiausiai nebuvo likę nei orlaivių, nei pakankamai apmokytų darbuotojų.

Kas dėl pagalbos konkrečiai Graikijai, dabar aišku, kad pagalba parengta. Ji bus suteikta Graikijos vyriausybei pateikus prašymą. Bet kuriuo atveju, visos Bendrijos tarnybos dėl įmanomas pastangas siekdamos užtikrinti, kad pagalba būtų suteikta kuo greičiau.

Leiskite trumpai pakartoti, ką sakiau įžanginiame teiginyje. Turime atsižvelgti į Solidarumo fondą, kuris nuo įkūrimo jau buvo mobilizuotas mažiausiai 20 ar 30 kartų. Jis buvo įkurtas kaip potvynio rezultatas. Įsikišo arba padėjo nuo niokojančių uraganų, pvz. Gudruno ir Kirilo, atvejais. Dabar bus naudojamas teikiant pagalbą dėl niokojančių miškų gaisrų. Tokios yra galimybės gauti finansavimą iš struktūrinių fondų, kuriuos, atsiradus naujoms patirtims ir naujiems poreikiams, galima restruktūrizuoti, o mes pasiruošę būtent tai ir daryti, kai be kitų dalykų esame pažadinti Komisijos narės D. Hübner vizito į Graikiją. Dar viena svarbi pamoka: asmeninė su tokiomis nelaimėmis susijusi patirtis verta daugybės televizijos dokumentinių filmų.

Ponios ir ponai, dabartinėje savo diskusijoje palietėme klimato kaitos problemas, prevenciją, potvynių prevenciją, aplinkos prevencijos strategiją, miestų planavimą ir vystymą bei daug kitų temų. Visi šie reikalai, be jokios abejonės, yra tarpusavyje susiję. Todėl taip svarbu ieškoti atsakymų Europos lygiu, o būtent tai čia ir darome.

Ponios ir ponai, leiskite savo kalbą baigti keliais paprastais žodžiais. Solidarumas yra būtinas, o kai jį patiri, net labai sunkioje padėtyje, jauti ,kad esi daug stipresnis nei kada nors maneisi esąs. Dėkoju.

  Pirmininkas . − Prieš baigiant diskusiją, noriu padėkoti visiems kalbėjusiems visų politinių grupių nariams už jų vertingą indėlį. Gimiau Peschici, viename iš pietų Italijos kaimų, kuris rimtai nukentėjo nuo šią vasarą kilusių gaisrų. Trys žuvusieji gaisruose buvo iš šio kaimo. Suprantu daugelio narių reiškiamą skausmą ir siaubą ir dėkoju jums visiems, kad esate tokie ryžtingi ir konkretūs. Tikiuosi, kad Taryba bus kompetentinga atsiliepti į Parlamentui ir Komisijai rūpimus klausimus.

Sutinkamai su Darbo tvarkos taisyklių(1) 103 straipsnio 2 dalimi gavau penkis pasiūlymus dėl rezoliucijos.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks antradienį.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Jorgo Chatzimarkakis (ALDE), raštu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visą vasarą mus persekiojo rimtų gaisrų Graikijoje vaizdai. Skubi kitų ES šalių suteikta pagalba kovojant su gaisrais ir dabartinis ES pasiūlymas dėl pagalbos išmokų Graikijos pamirštas nebus.

Tačiau vienas dalykas Graikijoje buvo užmirštas dešimtmečiais, o tai verčia nagrinėti neseniai įvykusios nelaimės priežastis: būtent, sukurti žemės registrą. Graikija buvo ES įpareigota šioje srityje imtis veiksmų, bet nieko nebuvo padaryta. Todėl dideli plotai Graikijos miškų liko bendro naudojimo žeme, o iš tiesų niekieno žeme. Bet kas išdeginęs miško dalį ir pasistatęs namelį galėjo būti užtikrintas, kad nesulauks prieštaravimo. Tokia padėtis padeginėjimą pavertė nacionaliniu sportu. ES dabar nori padėti Graikijos žmonėms, bet Graikija turi gerai į save pasižiūrėti ir, jei būtina, pakritikuoti save. Būtent tai reiškia, kad jei Graikija iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. nebaigs kurti savo žemės registro, reikės mokėti ne tik sukaupusias baudas – kurių susidarys milijonai; reikės turėti galvoje ir kitus mokėjimus. Kaip pranešėjas žemės ūkio išlaidų skaidrumo klausimais seksiu šią padėtį labai atidžiai.

  Neena Gill (PSE), raštu. Nors aš suprantu nusiaubimo mastą dėl Graikijos miškuose siautėjusių gaisrų ir apgailestauju dėl nelaimės metu prarastų gyvybių, turiu pabrėžti, kad tai iš tiesų stichinių nelaimių atomazga. Todėl esu nusivylusi, kad Komisija neminėjo JK buvusių potvynių. Jie padarė žalos visoje šalyje, įskaitant ir mano regioną, Vakarų Midlendus. Vusteryje nukentėjo 5 000 namų ir įmonių bei daugiau kaip 2 000 žmonių buvo laikinai išstumti.

Poveikis infrastruktūrai buvo žymus, nes po to daug kelių ištisas savaites buvo užlieta vandens, o kai kurie keliai apskritai dingo. Žemės ūkis taip pat buvo labai paveiktas, o poveikis neapsiribojo vien derliaus sumažėjimu, nes sumažėjo ir pasėliai, ir ganyklos ir kitų metų derlius.

Todėl raginčiau Komisiją užtikrinti, kad JK prašymas dėl finansinės pagalbos iš solidarumo fondo taip pat būtų nagrinėjamas siekiant padėti palengvinti kai kurias tiesiogines potvynių pasekmes. Būtina, kad finansavimu naudotis leidžiančios sistemos būtų supaprastintos ir, kad bet kokia pasiūlyta greito reagavimo ES tarnyba, skirta padėti valstybėms narėms taip pat dirbtų ir ekstremalių potvynių srityje.

  Péter Olajos (PPE-DE), raštu. – (HU) Nacionalinės nelaimės vasarą.

Klimato kaita šią vasarą pavertė katastrofų virtine. Rekordiški potvyniai, sausros ir miškų gaisrai niokojo vietoves visoje Europoje. Vengrijoje sausra sunaikino didelę dalį kukurūzų derliaus, o daugiau kaip 400 hektarų nukentėjo nuo liepsnų per miškų gaisrus, nors mūsų ugniagesiai drąsiai gynė savo pozicijas Vengrijoje – taip pat ir Graikijoje. Dabar ES turi padaryti teisingas šių įvykių išvadas.

Norėčiau priminti, kad ir Graikijoje, ir Sicilijoje įtariama, kad masiniai gaisrai kilo dėl padegimo, tyčinio gaisro sukėlimo. Be galo svarbu, kad žala, padaryta dėl padegimo incidento, kai sunaikinamas ar pažeidžiamas saugomas gamtos turtas, nepakeistų oficialaus šių vietovių statuso. Jei įmanoma pergudrauti valstybinės valdžios institucijas tyčia numetus nuorūką ir jei tai leidžia, pvz. išduoti statybos leidimus, kurie, kitu atveju, būtų atmesti dėl aplinkos apsaugos priežasčių, tai greitai visa Europa skęs liepsnose. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi ypač susitelkti į tinkamą šių nuniokotų teritorijų restauravimą ir atstatymą.

Galiausiai, atkreipsiu dėmesį vieną mažą, deja, administracinį trūkumą. Nors anksčiau iš Sąjungos būdavo įmanoma greitai, prieš teikiant ankstyvą pagalbą, gauti išmokas nelaimės atveju net per du mėnesius, dabar tai užtrunka beveik metus. Tikiu, kad Sąjunga pakeis šią tvarką ir pagalba vėl bus teikiama greitai. Atminkite: duoti greitai reiškia duoti dvigubai.

  Richard Seeber (PPE-DE), raštu. – (DE) Pastaraisiais metais gaivalinių nelaimių dažnumas, mastas, sudėtingumas ir poveikis Europoje gerokai padidėjo. 2007 m. vasarą sudarkė miškų gaisrai ir stiprūs potvyniai, padarę daug materialios žalos ir žalos aplinkai. Šios gaivalinės nelaimės dar sykį aiškiai parodė, kad turimi gamtos ištekliai ir finansiškai, ir techniškai baigia išsekti. Todėl skubiai būtina įkurti gero veikimo, veiksmingą ir greito reagavimo Europos civilinės saugos mechanizmą. Dėl šios priežasties raginu Europą veiksmingai prisidėti ir kreiptis į Komisiją, kad atitinkamos priemonės būtų patvirtintos.

Visi prisimena potvynio sukeltas nelaimes Centrinėje Europoje 1999, 2001, 2005 metais ir jų sukeltą nusiaubimą Austrijoje ir kaimyninėse valstybėse. ES pagalbos nelaimių atveju fondas buvo įsteigtas kaip atsakas. Dabar atėjo laikas padaryti šį fondą kuo lankstesniu ir nedelsiant mobilizuoti. Krizių reagavimo mechanizmo kūrimas taip pat palengvins greitą atsaką esant didelio masto ypatingajai padėčiai.

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) remiu nuomonę, išreikštą pasiūlyme dėl rezoliucijos ir taip pat noriu išreikšti savo solidarumą su nuo nelaimės nukentėjusiais Graikijos žmonėmis.

ES turėtų kuo greičiau suteikti pagalbą Graikijai ir rimtai pagerinti jos pajėgumus bei priemones civilinės saugos srityje bei veiksmus ypatingais atvejais.

Deja, šią vasarą kitose Europos valstybėse orai buvo negailestingi. Ciklonas Dynas esant 200 km/h vėjo greičiui buvo vienas iš baisiausių uraganų, siautėjusių Antilų salose per daugiau nei 20 metų. Jis padarė milžiniškos žalos žemės ūkio sektoriui, elektros ir telekomunikacijų tinklams dviejuose JAV ultraperiferiniuose regionuose: Martinikos ir Gvadelupos salose.

Raginu Europos Komisiją imtis reikalaujamų priemonių ir paremti žemės ūkio sektorių Martinikoje ir Gvadelupoje, ypač bananų ir cukranendrių sektorius po to, kai vaisių plantacijos buvo beveik visiškai nuniokotos su nerimą keliančiomis socialinėmis, ekonominėmis ir humanitarinėmis pasekmėmis.

Labai svarbu, kad kuo greičiau imtų veikti naujas Solidarumo fondas ir sustiprinta Europos pagalbos programa.