Pirmininkas. − Kitas punktas yra pranešimas(A6-0302/2007), kurį skaitys ponia Valenciano Martínez-Orozco, Užsienio reikalų komiteto vardu, dėl dialogų dėl žmogaus teisių ir konsultacijų dėl žmogaus teisių su trečiosiomis šalimis funkcionavimo (2007/2001(INI)).

  Elena Valenciano Martínez-Orozco (PSE), pranešėjas. – (ES) Ponia Pirmininke, Europos Sąjungos gimimą įkvėpė neatimamos vertybės. Kaip atidžiai stebime mūsų valstybes nares, siekdami užtikrinti, kad jos nepažeistų teisės į laisvę ar į gyvenimą, ar demokratiją, taip privalome daryti lemiamą įtaką per dialogą toms valstybėmis, su kuriomis mus sieja politiniai, prekybos, ekonominiai ar partnerystės santykiai ir t.t. tam, kad tos šalys taip pat gerbtų žmogaus teises.

Dėl ES išorės santykių sudėtingumo ir svarbos, dialogo ir konsultacijų dėl žmogaus teisių su trečiosiomis šalimis sritis galėtų likti nepastebėta arba būti nustumta į antrą planą. Jei taip įvyktų, ir mes leistume tam įvykti, padarytume didelę klaidą.

Šiame pranešime nagrinėjami aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant geriau įvykdyti užduotį, kuri yra ES įsipareigojimas pagal ES Sutarties 11 straipsnį, ir kuri taip pat yra politinės etikos dalis. Žmogaus teisės turėtų būti pagrindinis ES išorės politikos šūkis ir ES turėtų jo įtaką naudoti siekiant pagerinti žmonių, gyvenančių valstybėse, su kuriomis ES turi santykių, gyvenimo sąlygas. Tai yra vienas iš pagrindinių politinių aspektų nagrinėjamų šiame pranešime.

Derėdamiesi dėl ekonominių ar prekybos sutarčių su valstybėmis, kuriose yra pažeidžiamos pagrindinės teisės, negalime aptarinėti skaičių, susitarimų ir sutarčių begėdiškai ignoruodami jos piliečių padėtį.

Palikdami žmogaus teises už derybų salės durų, atsidursime makabriškai ciniškoje padėtyje. Turime atidžiai pažvelgti į pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų, kurių balsas yra reikšmingas siekiant pažangos visose engiamose bendruomenėse, vaidmenį.

Pranešime, apie kurį šiandien diskutuosime, yra vertinama viena iš pagrindinių ES turimų priemonių siekiant įgyvendinti mano minėtus tikslus bei aiškiai apibrėžti vaidmenį, kurį norime suvaidinti siekiant pasaulio tvarkos. Tik pasitelkę pagarbą ir abipusiškumą galėsime pasiekti pažangą skatindami pagarbą žmogaus teisėms.

Nekalbu apie įtakos darymą per baudas ar paternalizmą. Nesame kompetentingi ką nors mokyti, tačiau esame įsipareigoję išlaikyti išorės veiksmų darną ir skatinti santykius su tomis valstybėmis, kurios daro pažangą, siekdami išvengti neatitikimų ir à la carte elgesio priemonių, kurios kenkia mūsų patikimumui.

Pranešime, kurį pristatau šiame Parlamente, raginama imtis veiksmų trimis lygmenimis: siekiant didesnės darnos dialoguose ir konsultacijose, kurias vykdant prireiks geresnio koordinavimo tarp Tarybos, dėl kurios nedalyvavimo šioje diskusijoje apgailestauju, Komisijos ir Parlamento, naudojant priemonės, kurios palengvintų bendravimą ir padėtų išvengti prieštaravimų tarp įvairių Bendrijos institucijų. Svarbu, kad mes visi kalbėtume vienu aiškiu balsu.

Taip pat svarbu skatinti dialogų ir konsultacijų vykdymo skaidrumą, kuris turėtų būti žmogaus teisių srities principas, o ne išimtis. Lankstumas ir praktiškumas, kurių reikia siekiant konkrečių rezultatų, neturėtų užtemdyti dialogo darbotvarkės, tikslų ir rezultatų.

Raginame Europos Parlamentą imtis veiksmų stiprinant savo vaidmenį šioje srityje, kadangi, ponios ir ponai, įgyvendinant šią priemonę tikrai trūksta teisinio ar oficialaus pagrįstumo.

Europos Parlamentas yra pasirengęs atsakingai veikti išorės įgaliojimų srityje. Šis Parlamentas įsitvirtino kaip pagrindinė Europos institucija žmogaus teisių srityje, į žmogaus teises sutelkiant visą dėmesį, bei yra pasiryžęs imtis visų įmanomų priemonių atlikti politinio Sąjungos išorės veiksmų garanto vaidmenį.

Europos Parlamentas ragina Komisiją ir Tarybą įsiklausyti ir įgyvendinti šio pranešimo rekomendacijas, kurias remia visos šio Parlamento politinės grupės.

Ponios ir ponai, Parlamento balsas turi būti išgirstas. Žinome, kad mūsų reikalavimų įgyvendinimui prireiks daug pastangų, todėl svarstome galimybę išplėsti šaltinius, kurie yra skirti žmogaus teisių padaliniams Komisijoje ir Taryboje, kuri šioje diskusijoje nedalyvauja.

Tačiau tai yra minimalus reikalavimas Europos Sąjungai, kuri skelbia pasauliui, kad žmogaus teisės yra neatimama Europos teisė. Siekiant patikimumo, privalome kartu dirbti šiuo klausimu.

  Joe Borg, Komisijos narys. − Ponia Pirmininke, pranešėjos ponios Valenciano Martínez-Orozco paruoštas pranešimas bei rezoliucija Parlamentui nagrinėja labai svarbią, bet ir ypač sudėtingą Europos Sąjungos išorės politikos dėl žmogaus teisių priemonę.

Komisarė Ferrero-Waldner (kuri apgailestauja negalėdama šiandien dalyvauti diskusijoje) įpareigojo tarnybas visapusiškai paremti pranešėją nagrinėjant dialogų dėl žmogaus teisių ir konsultacijų dėl žmogaus teisių su trečiosiomis šalimis funkcionavimą.

Šis pranešimas yra konstruktyvus įnašas į nepaprastą Parlamento darbą siekiant įvertinti ES priemonių rinkinį dėl žmogaus teisių, reguliariai teikiant metines ataskaitas, Agnoletto metinę žmogaus teisių ataskaitą, Europos tarpuniversitetinio centro tyrimą dėl Parlamento veiklos įtakos žmogaus teisių srityje, bei gairių kankinimų srityje tyrimą. Pranešimas taip pat papildo Tarybos ir Komisijos vykdomą reguliarią dialogų dėl žmogaus teisių ir konsultacijų dėl žmogaus teisių su trečiosiomis šalimis apžvalgą.

Komisija norėtų pasveikinti pranešėją ir Parlamentą pateikus pranešimą ir detalią analizę ir rekomendacijas skirtas Europos Sąjungos dialogams ir konsultacijoms dėl žmogaus teisių.

Komisija mano, kad iš visų turimų žmogaus teisių priemonių, tikriausiai dialogai suteikia realiausią galimybę užtikrinti teigiamus ir ilgalaikius rezultatus skatinant pagarbą žmogaus teisėms visame pasaulyje, tol, kol esame pasiryžę tam skirti pakankamai laiko ir energijos.

Esame įsitikinę, kad Europos Sąjungą lydės sėkmė gerinant žmogaus teisių padėtį trečiosiose šalyse kantriai atliekant jungiamąjį ir aiškinamąjį darbą, ne tik kuriant dvišalius santykius, bet ir daugiašalių organų struktūrose, kaip galima matyti iš Žmogaus teisių tarybos projektų.

Dėl didelio Europos Sąjungos dialogų dėl žmogaus teisių ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis skaičiaus ir įvairovės, kuris, be to, nuolat didėja, labai sudėtinga juos vertinti pasauliniu mastu.

Struktūriniai dialogai su Kinija, sutartiniai dialogai su daugeliu kaimyninių šalių, konsultacijos su panašius požiūrius turinčiais partneriais, tokiai kaip JAV ir Kanada, ar vietos trejeto dialogai su įvairiomis šalimis skiriasi savo periodiškumu, politiniu lygmeniu, partneriais, diskusijų intensyvumu ar tuo, kad vieni dialogai ir konsultacijos yra derinami su pilietinės visuomenės renginiais, o kiti – ne.

Komisija to anaiptol nelaiko priemonės trūkumu, atvirkščiai, tokia įvairovė yra laikoma dialogo priemonės dinamiškumo ir potencialo ženklu bei vertybe, kurią vertėtų išsaugoti. ES gairėse žmogaus teisių klausimais ir Kotonu (AKR ir ES) susitarime pabrėžiama lankstumo svarba atsižvelgiant į skirtingas valstybių padėtis, jų kitimą laikui bėgant, ir dinamiškus santykius tarp bet kurios trečiosios šalies ir ES.

Todėl, išlaikant bendras dialogo pagrindines ribas ir tikslus, nepatartina griežtai derinti visų sąlygų. Siekiant šios priemonės veiksmingumo, būtina jas sukuri taip, kad jas būtų įmanoma pritaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.

Taip pat reikia įsidėmėti, kad įvairūs dialogai bei konsultacijos yra skirtinguose brandos etapuose. Dialoguose su Kinija bei konsultacijose su panašius požiūrius turinčiomis valstybėmis per keletą metų jau išplėtotos daugiau ar mažiau bendros sąlygos, ir todėl gali vykti intensyvios ir rimtos diskusijos.

Kitais atvejais, tokiais kaip dialogai su kaimyninėmis šalimis, vis dar tobuliname priemonę ir esame pasitikėjimo kūrimo etape, siekdami reikšmingo apsikeitimo nuomonėmis.

Todėl esame įsitikinę, kad ir šiai atvejais galiausiai bus sprendžiami tokie klausimai, kaip atitinkamų ministerijų ekspertų ir pilietinės visuomenės dalyvavimas, arba atskirų atvejų svarstymas, kai tik ši priemonė įsitvirtins.

Galiausiai, galite būti tikri, kad Komisijai pateiktos rekomendacijos bus atidžiai išnagrinėtos, ir galite pasitikėti mūsų pasiryžimu pagerinti informaciją Parlamentui siekiant didesnio žmogaus teisių dialogų ir konsultacijų skaidrumo.

  Feleknas Uca (GUE/NGL), Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės dokumento sudarytojas. – (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau išreikšti nuoširdžią padėką pranešėjai už jos pranešimą. Džiaugiuosi, kad ji nuodugniai atsižvelgė į rekomendaciją, kurią pateikiau nuomonėje Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu. Vertėtų atkreipti ypatingą dėmesį į moterų vaidmenį žmogaus teisių dialoguose su trečiosiomis šalimis jų sveikatos ir saugos klausimais. Žmogaus teisės apima moterų teisę į sprendimus dėl gyvenimo ir reprodukcijos nediskriminuojant, neverčiant ir be smurto. Deja, dialogai dėl žmogaus teisių vis dar nepakankamai į tai atsižvelgia.

  Roberta Alma Anastase, PPE-DE vardu. – (RO) Ponia Pirmininke, Europos liaudies partijos vardu džiaugiuosi, kad surašytas šis pranešimas, kuris yra ypač svarbus ES dialogams ir konsultacijoms dėl žmogaus teisių su trečiosiomis šalimis bei Europos Parlamento vaidmeniui ateityje.

Europos Sąjunga visų pirma yra demokratijos vertybių, skatinančių taiką, toleranciją, ir pagarbą žmogaus teisėms, sąjunga. Todėl labai svarbu, kad kiekviename pradėtame ir plėtojamame dialoge su trečiosiomis šalimis būtų kreipiamas dėmesys į poreikį užtikrinti ir apsaugoti pagrindines laisves ir žmogaus teises ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Šio pranešimo tikslas – pasiūlyti sprendimą siekiant pagerinti ES dialogo ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių srityje procesą. Todėl šiame pranešime kreipiamas dėmesys į 3 sąvokas efektyvumui didinti: dialogo ir konsultacijų darną, skaidrumą ir matomumą.

Aktyvesnis Europos Parlamento dalyvavimas šiame procese taip pat yra svarbus. Manau, kad Europos Parlamentas turi teisę dalyvauti šiame dialoge ir vykdyti demokratinę analitinę priežiūrą – funkciją, kurią Parlamentui paskyrė Europos piliečiai.

Norėčiau padėkoti pranešėjai už tai, kad ji savo pranešime nagrinėja dialogą su kaimyninėmis valstybėmis ES rytuose. Pagrindinis Europos Sąjungos užsienio politikos prioritetas yra sukurti realią demokratinę erdvę prie rytinės sienos ir dialogas dėl žmogaus teisių turėtų būti laikomas labai rimta priemone. Bendro žmogaus teisių pakomitečio sukūrimas būtų svarbus žingsnis ir kaimyninėms valstybėms, kuriose nuolat blogėja padėtis žmogaus teisių srityje..

Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną aspektą, net jei tai nėra kaimynystės politikos dalis. Rusija yra kitas partneris iš Rytų, kuriam vertėtų pagaliau pripažinti, kad tiesioginis dialogas žmogaus teisių srityje tik pagerins šios valstybės piliečių gyvenimą.

Nenoriu baigti nepaminėjusi tinkamo moterų teisių nagrinėjimo šiame pranešime.!

  Véronique De Keyser, PSE grupės vardu. – (FR) Ponia Pirmininke, ponios Valenciano pranešimas susijęs su pagrindiniu Europos vertybių aspektu – dialogu dėl žmogaus teisių. Šis įvairiuose susitarimuose su daugeliu šalių ir įvairiuose oficialiuose dokumentuose minimas dialogas tam tikra prasme rodo Europos „švelniąją galią“.

Šis pranešimas buvo plataus masto sutarimo objektas. Šiandien vienintelius dar likusius pakeitimus pristatė dešiniųjų radikalų grupė „Identitetas, tradicija, suverenumas“. Įdomu pastebėti, kad visus šiuos pakeitimus pasirašė mano tėvynainiai, Vlaams Belang nariai. Tačiau ko iš tiesų siekia ši grupė, kuri neseniai atsidūrė Briuselio dėmesio centre, kai parėmė valdžios institucijų uždraustą demonstraciją prieš Islamą? Tai kelia nemažą susidomėjimą.

Visų pirma jie siekia apriboti žmogaus teises iki pilietinių ir politinių teisių ir tekste visiškai nebemini socialinių, aplinkos, ekonominių ir kultūrinių teisių. Remdamiesi JT Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu jie visiškai pamiršta paminėti, kad tuo pačiu metu ta pati JT Generalinė Asamblėja balsavo ir už Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, kurį jie labai greitai pamiršta.

Antra, jie siūlo susieti genitalijų žalojimą, ankstyvą santuoką ir prekybą žmonėmis su religinėmis praktikomis – žinoma, Islamo – o tokia sąsaja yra primityvi. Tarp šių dalykų nėra jokio ryšio! Tokios praktikos yra smerktinos; jos gali būti susijusios su kultūra, galbūt gentinėmis tradicijomis, tačiau jos yra nusikalstamos ir jokiu būdu nesusijusios su religija.

Galiausiai trečia, ITS grupė replikų tirada užsipuolė Turkiją dėl Erdogan ir Gül partijos, o tai visiškai neturi jokio pagrindo.

Baigdamas noriu pasakyti, kad ponios Valenciano pranešimas yra išskirtinis, išsakantis atvirą, bet kartu ir tvirtą poziciją. Tačiau šis pranešimas jokiu būdu nėra „šventas“. Tereikia pasiskaityti 22 dalį, kurioje teigiama, kad dialogas dėl žmogaus teisių visada ir visuose lygmenyse turi vykti darant diplomatinį spaudimą, o juk aš čia kreipiuosi į Tarybą! Gaila, kad tam tikros ekstremistų grupės naudojasi tuo kaip tribūna savo netolerancijai ir neapykantai reikšti.

  Anders Samuelsen, ALDE grupės vardu. – (DA) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pagirti poniа Valenciano už puikų pranešimą ir padėkoti jai už tai, kad buvo tokia maloni ir įtraukė daugumą mūsų komiteto pristatytų pakeitimų. To rezultatas – aiškus ir išsamus pranešimas, kuriame pateikiama daug gerų rekomendacijų, kaip stiprinti ES dialogus dėl žmogaus teisių su trečiosiomis šalimis ir skatinti žmogaus teises bei demokratiją.

ES privalo stiprinti savo, kaip iniciatyvios veikėjos, vaidmenį skatinant žmogaus teises, todėl džiaugiuosi, kad Taryba ėmėsi iniciatyvos įtraukti žmogaus teises į ES politiką. Džiugu, kad Europos Parlamentas pasisako už sistemingą su žmogaus teisėmis susijusių klausimų įtraukimą į ES politinių dialogų darbotvarkę ir užsienio politiką. Tik susisteminę dialogus galėsime geriau vadovautis gairėmis ir suderinti pastangas skatinant žmogaus teises. Tačiau ES reikalavimai neturėtų būti tokie griežti, kad pirminių dialogo tikslų neužgožtų reikalavimai atsiskaityti pagal rodiklius. Dialogas turi tapti priemone patraukliai ir pasitikėjimą skatinančiai politinei erdvei sukurti ir užuot vien tik įvardijęs pažeidimus taip pat turėtų parodyti pažangą, padarytą žmogaus teisių srityje.

Turime pripažinti, kad dialogai dėl žmogaus teisių susiduria su didžiuliais sunkumais. Žmogaus teisių padėtis daugelyje šalių kelia susirūpinimą. Palaikant santykius tarp ES ir įtakingų prekybos partnerių labai svarbu vis labiau pabrėžti prekybos santykių ir žmogaus teisių reformų ryšio svarbą. Prekybos sutartis su trečiosiomis šalimis reikėtų vertinti kaip priemones, kurių su pasekmės yra ne tik ekonominės. Aplinkosaugos ir žmogaus teisių klausimams iš pat pradžių turi būti skiriamas toks pat dėmesys kaip ir ekonominiams klausimams. Dialogas su trečiosiomis šalimis turi padėti stiprinti demokratines, socialines, politines ir aplinkosaugos teises, todėl reikia pabrėžti, kad prekybos sutartyse turi būti numatytas aiškus mechanizmas, kaip ir kada jas galima būtų sustabdyti, jeigu viena iš šalių nesilaiko jose numatytų sаlygų dėl žmogaus teisių ar demokratijos. Tačiau negali būti abejonės, kad didžiausią pažangą galima pasiekti skatinant trečiаsias šalis laikytis į sutartis įtrauktų politinių ir ekonominių reikalavimų. Turime rasti kompromisą dvišaliuose dialoguose – taip mes vis dar galėsime daryti spaudimą, tačiau išlaikysime tarpusavio ryšį ir tvirtą dialogą.

  Hélène Flautre, Verts/ALE grupės vardu. – (FR) Ponia Pirmininke, manau, kad savo puikiame pranešime ponia Valenciano labai aiškiai parodė, jog mes gauname daugybę konkrečius pasiūlymų, kurie, be jokios abejonės, bus labai naudingi Portugalijos pirmininkavimo metu, nes Portugalija iškėlė tiksląа pirmininkavimo laikotarpiu pasiekti apčiuopiamų rezultatų žmogaus teisių ir demokratijos srityse. Mes, kartu su Komisija ir Taryba, jau kurį laiką siekiame darnos, skaidrumo ir rezultatų diskusijose su trečiosiomis šalimis. Belieka tik nuo kalbų pereiti prie veiksmų.

Esu įsitikinusi, kad jūs, kaip ir aš, puikiai žinote, jog viskas, ko reikia, tai organizuoti ne tik įvairesnius, bet ir efektyvesnius dialogus dėl žmogaus teisių. Visų pirma, reikia nustatyti aiškius, visuomeninius kiekvieno dialogo tikslus, kad susiformuotų darni ir bendra aukščiausio lygio strategija.

Antra, reikia nustatyti rodiklius, kurie leistų tinkamai įvertinti dialogo rezultatus ir informuoti Parlamento narius, kad šie delegacijos vizito į šalį metu galėtų įvertinti pažangą ir aptarti ją su pilietine visuomene ir žmogaus teisių aktyvistais ir vėliau galėtų pateikti klausimus partneriams apie dialogo metu prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo atžvilgiu, mes vis dar laukiame informacijos apie rodiklius, kuriuos galėsime panaudoti vertindami pastaruoju metu pradėtą dialogą su Uzbekija.

Trečia, tai reiškia garantiją, kad į žmogaus teises yra atsižvelgiama visoje ES užsienio politikoje, įskaitant prekybos politiką, migracijos politiką ir kovą su terorizmu. Juk kitaip mūsų kalbėjimas apie žmogaus teises gali tapti nebeįtikinantis. Pavyzdžiui, ar kas nors gali paaiškinti, kaip mes Žmogaus teisių pakomitetyje – pirmajame pakomitetyje, kuris įkurtas vadovaujantis šiuo metu pavyzdžiu laikoma kaimynystės politika – šiuo metu galime diskutuoti su Jordanija apie priemonių prieš kankinimus taikymą, žinodami, kad ES šalys narės slėpė CŽV vykdomus kankinimus ? Kaip mes galime diskutuoti apie kankinimus ir kovą prieš juos šiame pakomitetyje?

Mūsų, kaip Europos Parlamento narių, pirmasis darbas – įvertinti ES veiksmų tinkamumą, o tai galima patikėti delegacijoms, komitetams bei visam Parlamentui, kurie ir toliau kovos už šių priemonių taikymą kiekviename žingsnyje, neatsižvelgiant į tai, ar tai bus dialogo pradžia, jo perorientavimas arba, jei būtina, sustabdymas.

  Luisa Morgantini, GUE/NGL grupės vardu. – (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti poniai Valenciano, nes svarus jos pranešimas parodo, kokių priemonių Europos Sąjunga dar turi imtis teikdama konsultacijas žmogaus teisių klausimais, o tai reiškia, kad visiems mums tai tik darbo pradžia.

Manau, kad jos išreikštas reikalavimas laikytis didesnio nuoseklumo ir skaidrumo, kaip ir pilietinės visuomenės dalyvavimas užsienio politikoje, yra gyvybiškai svarbus. Svarbiausia užuot iš naujo pradėjus padaryti galą politikai, kuri daugeliu atvejų yra pagrįsta dvigubais standartais. Ponia Flautre, pavyzdžiui, atkreipė dėmesį į kankinimų klausimą.

Man taip pat atrodo svarbu numatyti didesnį įvairių institucijų veiksmų suderinamumą ir sukurti pakomitečius, o svarbiausia – sustiprinti Europos Komisijos delegacijų bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais visame pasaulyje.

Tačiau, kalbant apie dvigubus standartus, manau, svarbu yra tai, jog net mes, Europos Sąjunga, nevykdome savo pasirašytų sutarčių. Turiu omenyje asociacijos sutarčių 2 straipsnį. Vis dėlto sutinku su ponios De Keyser pateikta nuomone apie padarytus pakeitimus. Dėkojame poniai Valenciano, kad priėmė daugumą mūsų pakeitimų. Pateikti pakeitimai yra neigiami, išskyrus vieną su intensyvesniu stebėjimu, didesniu dalyvavimu ir nuoseklumu porinkiminiuose etapuose susijusį pakeitimą, kuris buvo pateiktas ne kurios nors grupės, o ponios Flautre.

Aš taip pat manau, kaip kad ir ponia Valenciano sako, kad Komisija ir Taryba turėtų labiau įtraukti Parlamentą į politinio dialogo procesą, skaitytis su mūsų nuomone bei teikti mums daugiau informacijos bei daryti tai nuolat – tiek derybų su trečiosiomis valstybėmis metu, tiek joms pasibaigus, kaip tai numatyta Sutarties 21 ir 24 straipsniuose.

Aš taip pat tikiu, kad atsakymas į šį klausimą iš esmės reikalauja ne tik veiksmų paskelbimo, bet ir investicijų į personalą, o tai yra ypač svarbu. Pavyzdžiui, aš su liūdesiu primenu Europos Parlamento neseniai iškeltą klausimą: Prezidentų konferencijos atmestą pasiūlymą suteikti žmogaus teisių komitetui visas teises. Mano nuomone, tai buvo klaida, kadangi tai būtų buvusi puiki galimybė pamatyti ir perteikti integravimo jėgą ir pajėgumą.

  Bastiaan Belder, IND/DEM grupės vardu. – (NL) Ponia Pirmininke, pranešėjas pateikė svarbią ataskaitą. Žmogaus teisių rėmimas šalyse, su kuriomis ES palaiko ryšius, yra atsakinga užduotis. Struktūrizuoti dialogai dėl žmogaus teisių iš tikrųjų yra itin svarbūs šiuo aspektu. Būtent dėl to ir atsižvelgiant į minėtą ataskaitą, labai liūdna pastebėti, kad paskutinis gegužės mėnesio ekspertų seminaras su Kinija taip ir neįvyko.

Vis dėlto gerų Sino-Europietiškų santykių palaikymas reikalauja abipusių įsipareigojimų. Pastarosios nerimą keliančios ataskaitos, pateiktos tokių organizacijų, kaip Amnesty International, Psy, Human Rights in China ir Compass Direct, suteikė man pretekstą suabejoti šiuo įsipareigojimu. „Oponentai“, įskaitant religines mažumas bei žurnalistus, politiniais tikslais ištremiami į psichiatrines institucijas. Prastos reputacijos Ankang sistema yra realybė Kinijoje, ypatingai įsibėgėjant Olimpinėms žaidynėms. Tai kelia didelį nerimą.

Todėl norėčiau paprašyti Tarybos ir Komisijos nuolat stebėti žmogaus teisių situaciją Viduriniojoje karalystėje. Svarbu palaikyti harmoningus santykius su strateginiu partneriu, t.y. Kinijos Liaudies Respublika, tačiau ne bet kokia kaina. Taigi ši praktika turėtų atitikti teoriją, nusakytą šiais ataskaitos žodžiais: „tuo tarpu dialogai dėl žmogaus teisių [...] sudaro esminę Europos Sąjungos bendros strategijos, siekiančios darnaus vystymosi, taikos ir stabilumo, dalį.“

  Irena Belohorská (NI). – (SK) Visų pirma, aš taip pat norėčiau padėkoti savo kolegei narei poniai Valenciano už jos darbą, nagrinėjantį itin opią su žmogaus teisių gynimo priemonėmis susijusią temą. Deja, šiai temai dažnai neskiriamas deramas dėmesys. Todėl aš sutinku su šioje ataskaitoje išreikšta nuomone – būtent, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama partnerių valstybių įgyvendinamoms reformoms žmogaus teisių ir demokratijos srityse. Aš manau, kad Europos Sąjunga turės daryti viską, kas yra jos galioje, kad pateiktų kuo efektyvesnį ir vieningesnį atsaką tarptautinės kooperacijos ir dialogo su trečiosiomis šalimis srityje.

Džiugu, kad ataskaita gina ir įtvirtina sistemingą moterų ir vaikų teisių apsaugos integravimą į visus dialogus bei konsultacijas dėl žmogaus teisių tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių. Kaip Žmogaus teisių pakomitečio pranešėja, aš dirbu su strategija, susijusia su vaikų teisėmis. Savo ataskaitoje aš pabrėžiu būtinybę, kad atskiros nuostatos dėl vaikų kariniuose konfliktuose papildytų viena kitą, taip pat būtinybę atsižvelgti į Paryžiaus įsipareigojimus ginti vaikus nuo neteisėto verbavimo arba išnaudojimo karinėse jėgose ar ginkluotose grupuotėse.

Aš norėčiau pabrėžti būtinybę padidinti Europos Sąjungos skiriamos paramos kontrolę, pavyzdžiui kaip sudėtinę humanitarinės pagalbos dalį, siekiant išvengti, kad Europos Sąjungos lėšos, skiriamos vaikų švietimui ir medicinos priežiūrai, būtų panaudotos mažų lengvų ginklų, kurie gali būti naudojami vaikų, pirkimui. Dialogas neturėtų apsiriboti tik demokratijos bei pilietinių ir politinių teisių gynimo klausimais; jis taip pat turi apimti tiesiogiai su Europos Sąjunga susijusias problemas, pavyzdžiui aplinkosaugos ar sveikatos apsaugos. Labai svarbu nustatyti aiškius įstojimo kriterijus, dialogo sustabdymą ir nutraukimą bei apibrėžti tikslus, kurių norime pasiekti.

Siekiant savo tikslų, turime įsitraukti į dialogą, o ne tik vienašališkai diktuoti savo sąlygas trečiosioms šalims; mes privalome stengtis sukurti konstruktyvų bendradarbiavimą; taip pat turime bendradarbiauti su vietos žmogaus teisių organizacijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis aptariamose šalyse. Papildoma Europos Sąjungos parama turi būti skiriama atsižvelgiant į žmogaus teisių laikymąsi, t.y. lėšų skyrimas valstybėms, kuriose žmogaus teisės negerbiamos, turi būti sustabdytas arba atidėtas.

  Charles Tannock (PPE-DE). – Ponia Pirmininke, Valenciano Martínez-Orozco ataskaita apie žmogaus teisių ir demokratijos skatinimą parodo, kad tai išlieka pagrindiniu ES kertiniu akmeniu ir yra bendros, 27 valstybes nares vienijančios vertybės. Tai taip pat esminis komponentas išoriniuose mūsų strateginiuose aljansuose: platesnėje 47 valstybių narių Europos Taryboje, transatlantinėje partnerystėje NATO bei su panašaus požiūrio valstybėmis JT.

Sąjungai sudarant vis daugiau oficialių prekybos ir politinio bendradarbiavimo sutarčių, pasitelkdami Europos iniciatyvą demokratijai ir žmogaus teisėms remti, o kai reikia ir dialogus bei konsultacijas dėl žmogaus teisių mes stengėmės savo pasaulio partneriams įdiegti – nors ir ad hoc ir geriausiu atveju nenuosekliai – pagrindinių žmogaus teisių laikymosi sąlygą.

Europos kaimynystės politika (EKP), kurios bendrapranešėjas Parlamentui aš esu, siekia sukurti ratą besiribojančių draugų, prisidedančių prie bendros taikos, stabilumo, saugumo, visiškos pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijai, spaudos laisvės, teismų nepriklausomumo, įstatymų viršenybės ir gerovės srities. EKP veiksmų planai, sudaryti remiantis egzistuojančiais ES sutartimi teisiškai įpareigojančiais sutartiniais pagrindais – asociacijos sutartimis Euromed partnerių atveju arba partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimais su buvusiomis Sovietų Sąjungos valstybėmis, kurios paprastai apima žmogaus teisių ir demokratijos sąlygas, suformuluotas taip, kad kuo arčiau EKP valstybė-partnerė priartėja prie bendrų vertybių, tuo didesnė parama ir prekybinis bendradarbiavimas garantuojamas iš ES pusės. Šie veiksmų planai, kaip besitęsiančio dialogo sudėtinė dalis, kontroliuojami pakomitečių.

Bent jau teoriškai geopolitinė situacija neturėtų vaidinti jokio vaidmens, tačiau faktiškai realpolitik dominuoja praktikoje. Pavyzdžiui, kas drįstų grasinti tokio paties pobūdžio sankcijomis Kinijos Liaudies Respublikai, kaip minėjo mano kolega ponas Belder, už jos žmogaus teisių ir demokratijos nepaisymą, kokiomis buvo grasinta Uzbekistanui? Tai yra mano argumentai.

(Aplodismentai)

  Józef Pinior (PSE). – (PL) Ponia Pirmininke, ar galėčiau pradėti nuo padėkos savo kolegai Elenai Valenciano Martínez-Orozco už ataskaitos apie dialogų dėl žmogaus teisių ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis funkcionavimą parengimą. Šiandienos ataskaita susijusi su viena svarbiausių Europos Sąjungos politikos krypčių. Kas liečia Europos Parlamento atžvilgiu, žmogaus teisių politika yra Europos politikos prekinis ženklas. Šiandieninė ataskaita nepaprastai giliai ir nuodugniai nušviečia šią sritį.

Noriu atkreipti dėmesį į ataskaitoje pateiktas rekomendacijas Tarybai ir Komisijai. Visų pirma, mes pabrėžiame didesnio tarpinstitucinio suderinamumo būtinybę, t.y. būtinybę rasti būdus pagerinti bendradarbiavimą tarp skirtingų ES institucijų (Tarybos, Komisijos ir Parlamento). Žmogaus teisių politika iš tikrųjų turėtų būti koordinuojama bendru aukščiausiu ES lygmeniu. Turime sustabdyti nusistovėjusią praktiką, kai kiekviena iš svarbiausių ES institucijų tam tikru aspektu veikia šioje srityje, jeigu leisite man taip išsireikšti, savo pačios iniciatyva.

Dialogų ir konsultacijų tikslai turi būti grindžiami principu, kad žmogaus teisės yra universalios, nedalomos ir tarpusavyje susijusios. Rekomenduojame nustatyti tokius kriterijus, kurie apimtų ne tik civilines ir politines teises, bet ir ekonomines, socialines, aplinkos bei kultūrines teises.

Ataskaita akcentuoja Europos Parlamento vaidmens didėjimą ES žmogaus teisių politikoje. Tai poreikis, nuolat pabrėžiamas kiekvienoje šių rūmų priimtoje ataskaitoje žmogaus teisių srityje. Poreikis yra aiškus – ES žmogaus teisių politikos aspektu Europos Parlamentas turi būti visų svarbiausių Europos institucijų centre, kadangi tai demokratiniais rinkimais formuojama institucija, turinti politinę moralinę teisę reikšti pagrindinį interesą šioje srityje.

Mūsų nuomone, taip pat būtina padidinti tarpparlamentinių asamblėjų ir tarpparlamentinių delegacijų vaidmenį dialoguose dėl žmogaus teisių bei konsultacijose.

Galiausiai, mes primygtinai reikalaujame įtraukti moterų teises į žmogaus teises ir skatiname Komisiją aiškiai ir sistemingai įtraukti moterų teisių skatinimą bei gynimą į visas sritis, susijusias su žmogaus teisėmis ir esančias Europos Sąjungos kompetencijoje.

  Lydie Polfer (ALDE). – (FR) Ponia Pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti ponią Valenciano su jos drąsia ir tvirtus užmojus išsakančia ataskaita. Aš remiu visus jos pasiūlymus. Iš tiesų ši ataskaita pakartotinai patvirtina žmogaus teisių universalumą bei įtvirtina jas kaip vieną pagrindinių principų Europos Sąjungos santykiuose su trečiosiomis šalimis.

Tačiau kad ir kaip svarbu šiandien dar ir dar kartą patvirtinti žmogaus teisių universalumą, taip pat svarbu, ir netgi pats laikas, atsikratyti kitos tarptautinės politikos dogmos, kuri yra pernelyg dažnai naudojama iliuzija mums patiems nuraminti, kad ekonominis vystymasis paskatins demokratizaciją ir žmogaus teisių apsaugą. Paskutiniai keli dešimtmečiai atskleidė kitokį vaizdą. Iš tiesų mes turime pastebėti, kad vyksta dviejų tempų evoliucija: iš vienos pusės, mes stebime plačiai plintančią globalizaciją ekonominiame lygmenyje, iš kitos pusės, staigus demokratizacijos šuolis, sukūręs demokratiją Europoje, Lotynų Amerikoje ir Rytų Azijoje Šaltojo karo pabaigoje, berods yra beišsikvepiantis. Vietoj to, turėtume pastebėti, kad visame pasaulyje ekonominis augimas dažnai eina koja kojon su autoritariniu režimu. Ir netgi priešingai, staigus ekonominis augimas, regis, suteikia šiems režimams teisėtumą bei prisideda prie jų galios stabilizavimo.

Šiandien mes pakankamai pagrįstai telkiame savo dėmesį ir susirūpinimą žmogaus teisių situacija didelėse iškylančiose valstybėse tokiose, kaip Kinija ir Rusija. Tačiau neapsigaukite – kai kurios valstybės, laikomos vienomis labiausiai išsivysčiusių pasaulyje, įskaitant kai kuriuos mūsų ekonominius sąjungininkus, negerbia pagrindinių savo piliečių žmogaus teisių. Konkrečiai aš mąstau apie Singapūrą – klestinčios ir modernios ekonomikos valstybę, kurios gyventojai naudojasi visais išsivysčiusios valstybės privalumais, išskyrus politines laisves, būtent išraiškos ir susirinkimų laisve.

Ponia Pirmininke, jeigu šioms aplinkybėms pagrįsti vis dar reikalingi įrodymai, tai jie buvo pateikti būdu, kuris negali būti aiškesnis – tai parodė Singapūro valdžios organų elgesys Europos Parlamento narių delegacijos iš mano grupės atžvilgiu šių metų balandį. Šios delegacijos nariu buvau ir aš pats. Vietos valdžios institucijos, grasindamos areštu, užkirto mums kelią pasisakyti susitikime su Singapūro liberalų partija.

Ši patirtis, kad ir kokia šokiruojanti, taip pat buvo labai pamokanti – ji dar kartą patvirtino, kad žmogaus teisių apsauga nebūtinai yra tiesiogiai susijusi su ekonominiu vystymusi, ir kad Europos Sąjunga negali išsiversti laikydamasi vien tik ekonominio požiūrio susijusių šalių atžvilgiu. Priešingai, Europos Sąjunga turėtų tęsti savo vaidmenį žmogaus teisių apsaugos srityje ir nuolat priminti vietos lyderiams, kad žmogaus teisės galioja visiems žmonėms visame pasaulyje.

  Marek Aleksander Czarnecki (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, žmogaus teisių skatinimas yra pagrindinė Europos Sąjungos užsienio politikos atrama. Aš sutinku su pranešėju, kad Taryba ir Komisija turėtų sistemingai įtraukti žmogaus teisių problemas į Europos Sąjungos politinio dialogo su trečiosiomis šalimis programą.

Taip pat būtų gerai užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų dažniau įtraukiamos į visas Sąjungos užsienio politikos sritis, įskaitant su užsienio politika susijusius jos vidinės politikos aspektus. Visi galimos priemonės turėtų būti panaudotos šiam tikslui pasiekti. Šiuo aspektu, mano nuomone, būtų puiki mintis daugiau įtraukti Europos Parlamentą. Pavyzdžiui, Taryba galėtų siųsti Parlamentui ir atitinkamam komitetui šešių mėnesių laikotarpiu surengtų dialogų ir konsultacijų įvertinimus kartu su paaiškinimais, kurie akcentuotų progreso tendencijas, o ne atskirus rezultatus.

Taip pat būtų tinkama įdiegti nuolatines Europos Parlamento narių konsultacijas po kiekvieno dialogų ir konsultacijų etapo. Tai suteiktų galimybę nariams dalyvauti, priimant esminius sprendimus, susijusius su konkretaus dialogo pratęsimu ar sustabdymu. Taip pat manau, kad puiki mintis būtų įtraukti narius į sprendimų dėl naujų derybų inicijavimo priėmimo procesą, informuoti juos apie tikslą bei šio instituto formas ir procedūras.

Aš taip pat laikausi nuomonės, kad, siekiant didesnio veiksmų efektyvumo, Taryba ir Komisija turėtų į savo dialogų darbotvarkes įtraukti Parlamento rezoliucijų, o ypač rezoliucijų, susijusių su žmogaus teisėmis, rekomendacijas ir išvadas.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE). – (ES) Ponia Pirmininke, per pusantros minutės norėčiau apibendrinti kai kurias pagrindines idėjas, dėl kurių mes ne tik remiame, bet ir aiškiai kovojame už šią iniciatyvą, bei, žinoma, pasveikinti Elena Valenciano atlikus puikų darbą ir sugebėjus pasiekti sutarimą.

Taip pat džiaugiuosi pono Borg buvimu bei rodomu susidomėjimu, taip pat pono Mattisen buvimu, tačiau tuo pat metu apgailestauju, kad pirmosios dvi Tarybos kėdės šiuo metu tuščios. Manau, kad Taryba šiuose debatuose turėjo dalyvauti ir, kaip jau buvo sakyta, tą verta konstatuoti ir pakartoti.

Trys temos, kurias bet kokiu atveju, mano nuomone, svarbu nušviesti ir kurias norėčiau paminėti, yra, visų pirma, poreikis (kuris niekuomet negali būti per daug akcentuojamas) pagerinti šių priemonių darną, taip pat pabrėžti tą faktą, kad mes negalime, viena vertus, dejuoti dėl tam tikrų įvykių ir, kita vertus, nieko nesakyti, kai tai atitinka mūsų interesus.

Kitas, mano nuomone, svarbus dalykas, kuris taip pat jau buvo minėtas, bet kurį norėčiau paminėti dar kartą, yra poreikis, kad šio tipo mechanizmas būtų skaidresnis, o dėl to reikia aktyvesnio Parlamento dalyvavimo. Jau daug kartų sakyta, kad esame, švelniai tariant, gerokai nustebinto tai, ko trūksta daugelyje šių debatų, kalbant net tik apie tam tikrų žmonių dalyvavimą, bet dažnai ir apie mums reikalingą informaciją.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas yra 14-os punktų, skirtų moterų vaidmeniui kovoje už žmogaus teises, vaidmuo šioje ataskaitoje ir kaip Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vicepirmininkas norėčiau pasidžiaugti tuo, kad daugeliui komitete svarstytų ir priimtų pakeitimų buvo pritarta.

(Plojimai)

  Erik Meijer (GUE/NGL). – (NL) Ponia Pirmininke, plačiau remiamas žmogaus teisių akcentavimas yra santykinai naujas dalykas. Anksčiau šis akcentas daugiausia buvo daromas remiantis socialistų ar liberalų idėjomis. Kairiuosius daugiausia domino teisė į būstą, pajamas, galimybes, bendrą sprendimų priėmimą, sveiką aplinką, taiką ir išsilaisvinimą iš kolonijinės priespaudos – ir visa tai domino ne tik tuos, kurie jau turėjo tokią teisę, bet ypač tuos, kurie dar neturėjo galimybės naudotis tokia teise arba jų galimybės buvo nepakankamos. Liberalus daugiausia domino asmens laisvės ir teisė į verslą. Kalbant apie kitas politines jėgas, joms žmogaus teisės nebuvo tokios aktualios.

Netgi dabar, kai daug geriau nei anksčiau sutariama apie žmogaus teisių svarbą, idealai ir realybė vis dar skiriasi. Veikdamos savanaudiškai, turtingiausios, demokratiškiausios šalys linkusios labiau remti tuos režimus, kurie garantuoja naftos ir dujų tiekimą ir savo šalyse bando sustabdyti tuos judėjimus, kurie labiausiai prieštarauja Vakarų interesams. Dvigubų standartų taikymas leidžia kai kurios kitoms šalims diskredituoti teisingą kritiką, vadinant ją nereikalingu, arogantišku kišimusi.

Valenciano Martínez-Orozco ataskaita teisingai parodo, kad nuolatinės pastangos vykdyti dialogus apie žmogaus teises su to nenorinčiomis valstybėmis nėra tinkamas uždavinys ir kad tokiems dialogams neturi būti leidžiama žlugti trūkstant skaidrumo ir demokratinės kontrolės. Dėl šios ataskaitos sutaria daug politinių jėgų; siūlomus pakeitimus daugiausia suformulavimo trys Europos Parlamento tapatybės, tradicijos ir suverenumo grupės nariai flamandai. Jų nurodyti trūkumai dažniausiai yra teisingi, tačiau jų siūlomos redakcijos ir išbraukimai sudaro įspūdį, kad tai ne sprendimų ieškojimas, bet susitaikymas su rezultatų nebuvimu. Iliuzija manyti, kad Europai būtų geriau užsidaryti nuo likusio pasaulio, kad savo teritorijoje garantuotų taiką ir ramybę, klestėjimą ir saugumą. Mes nepritarsime pakeitimams, kurie neprisideda prie visų žmonių lygybės ir demokratijos ir prie solidarumo su vargstančiais ir alkstančiais pasaulyje.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Ponia Pirmininke, mes Europos Sąjungoje skiriame ypatingą dėmesį žmogaus teisėms. Mes stengiamės skatinti tautas, su kuriomis bendraujame, taip pat palaikyti aukštą žmogaus teisų lygį. Dialogas yra svarbus pradinis taškas, bet šiame dialoge turime būti pasirengę rizikuoti netgi ekonomine nauda, kad galėtume kalbėti drąsiai ir teisingai.

Šioje ataskaitoje kalbama apie Kiniją; žinome, kad Kinijoje yra rimtų politinio ir religinio persekiojimo atvejų. Prieš du metus Kinijoje susipažinau su psichiatru, pirmininkavusiu neįgaliųjų organizacijai. Jis man didžiuodamasis pasakė, kad jų mieste, kuriame gyvena daugiau nei 10 milijonų žmonių, beveik niekas neturi Dauno sindromo, nes tokiems žmonėms nebuvo leista gyventi.

Šis žmonių su negalia diskriminavimas reikalauja neatidėliotino dialogo, neatsižvelgiant į ES ir Kinijos ekonominius santykius.

Kalbant apie prekybos santykius, darydami spaudimą vyriausybei gerinti žmogaus teisių padėtį, turime būti pasirengę veikti ryžtingai, bet tuo pačiu metu atsargiai, kad tokie veiksmai dar labiau nepablogintų vargstančiųjų padėties tokiose šalyse.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – Ponia Pirmininke, mano nuomone, Valenciano Martínez-Orozco ataskaita yra išsami, ji aiškiai siekia sustiprinti ir pagerinti plačius Europos Sąjungos veiksmus dialogų apie žmogaus teises srityje bei konsultacijas su trečiosiomis šalimis dėl žmogaus teisių.

Šiandien kalbame apie vieną svarbiausių kovos už žmogaus teises priemonių, kurias turi Europos Sąjunga, remdama žmogaus teises santykiuose su trečiosiomis šalimis. Vertinu kritišką, bet tuo pačiu metu ir konstruktyvų būdą, kuriuo pranešėjas kalba apie problemas, su kuriomis susiduriama dialoguose apie žmogaus teises, atsižvelgiant į bendrą perspektyvą ir tarpžinybinį bendradarbiavimą.

Visiškai pritariu daugumai ataskaitoje pateiktų rekomendacijų bei rezoliucijai. Aš ypač norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į būtinybę didinti skaidumą ir nustatyti nurodytų rodiklių reikšmes, kad būtų pasiekti praktiniai rezultatai, kuriuos galėtų paremti kitos ES užsienio politikos priemonės.

Aš ypač palaikau rekomendaciją sekti konkrečius ES ir Kinijos dialogo apie žmogaus teises, taip pat ES bei Rusijos konsultacijų rodiklius, tikintis, kad jie netruks išsivystyti į dialogo struktūrą, kuri leis įvertinti, kiek naudingi dialogai apie žmogaus teises.

Taip pat svarbu taikyti ir naudoti dialogų apie žmogaus teises rezultatus Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvos projektuose ir sistemingai sieti šias dvi priemones.

Visiškai palaikau rekomendaciją, kad Europos Parlemento vaidmuo ir veiksmai minėtose šalyse gali ateityje būti stiprinami per tarpparlamentines asamblėjas dialogų apie žmogaus teises srityje.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad žmogaus teisės privalo būti mūsų politinės žinios kertiniu akmeniu ir labai svarbu, kad mūsų žinia būtų parengta darniai, skaidriai, visoms Europos institucijoms ir valstybėms narėms prisiėmus rimtus politinius įsipareigojimus.

  Evgeni Kirilov (PSE). – Ponia Pirmininke, dabar, kai baigėsi aštuonerių metų trukmės kova dėl Bulgarijos med. seserų ir Palestinos gydytojo Libijoje, jaučiu, kad mums labai reikia blaiviai įvertinti žmogaus teisių padėtį toje šalyje.

Valenciano Martínez-Orozco ataskaitoje minima, kad reikia pradėti dialogą apie žmogaus teises su Libija. Aš palaikau dialogo būtinybę proceso Barselonoje metu. Tačiau turime aiškiai pareikšti, kad negalime pamiršti ar toleruoti to fakto, kad Europos piliečiai buvo pagrobti, kankinami (ką pripažino net pulkininko Gaddafi sūnus), kalinami aštuonerius metus ir teisiami teismo procese, kuris buvo farsas, ir tuomet elgtis taip, tarsi turėtume būti dėkingi arba net atsilyginti Libijai už tai, kad galiausia juos paleido.

Kaip jau buvo vaizdžiai parodyta Europos žiniasklaidoje, tai gali tapti pavyzdžiu bet kokiai diktatūrai, kaip atkreipti dėmesį ir palaikyti santykius su Europos Sąjunga. Dar daugiau, Libija pradėjo kampaniją prieš Bulgarijos prezidentą už tai, kad med. seserims grįžus į Bulgariją šis joms suteikė malonę, tarsi ji tikėjosi, kad mes turėtume jas siųsti į kalėjimą tiesiai iš oro uosto.

Pagal Europos Komisijos sutartį su Libija, Bulgarija turėjo garantuoti 56 milijardų JAV dolerių Libijos skolą „Benghazi“ fondui. Kitos ES šalys turės dar daugiau išlaidų. Tačiau vėlgi, turime aiškiai pareikšti, kad Libijos režimas naudojasi šia humanitarine pagalba politiniais tikslais, kad nuslėptų tiesą ir apkaltintų Vakarus turėjus planą tyčia užkrėsti arabų vaikus. Šis absurdiškas kaltinimas vis dar egzistuoja.

Libija dar neparodė jokių ketinimų imtis reformų ir mes neturėtume taikyti dvigubų standartų vien dėl to, kad toje šalyje yra daug naftos ir dujų.

Tai Europos Sąjungos žmogaus teisių standartų patikimumo testas.

  Sarah Ludford (ALDE). – Ponia Pirmininke, šioje puikioje Valenciano Martínez-Orozco ataskaitoje visapusiškai aptarta Parlamento atlikta ES dialogo apie žmogaus teises potencialo, įskaitant ir neišnaudotą potencialą, analizė. Reikalaujame, kad Taryba, kurios, deja, šįvakar nėra, imtųsi veiksmų. ES žmogaus teisių strategija niekuomet nepasieks optimalių rezultatų, jei ji nebus organizuojama sistemingai ir aiškiai, jei ji nebus skaidri ir periodiškai peržiūrima.

Žinoma, tikėjimas mūsų propaguojamomis žmogaus teisėmis priklauso nuo to, ar mes patys darome taip, kaip liepiame daryti. Kaip mes galime skatinti tokias šalis kaip Jordanas, Egiptas, Libija, Marokas ar Alžyras baigti kankinimus, kai žinome, kad Jungtinės Valstijos joms perdavė kankinimų funkciją ir kad Europos šalys slapta bendrininkavo? Vietoj to, kad būtume patikimi, tapome veidmainiai. Privalome išsivalyti savo namus. Tarybos tyla po mūsų vasarį pateikto pranešimo apie ypatingąjį nusikaltėlių perdavimą negali likti nepastebėta.

Vienas iš stipriausių mūsų dialogų turėtų būti su panašią nuomonę turinčiomis šalimis, todėl džiaugiuosi 115 ir 116 punktais, kuriuose ES skatinama ieškoti subtilių argumentų ir dalintis patirtimi, kalbėdama su JAV, Kanada, Japonija ir Naująja Zelandija susirūpinimą žmogaus teisių srityje keliančiais klausimais.

Bet per pastaruosius šešerius metus, kai dauguma Europos piliečių nerimavo dėl karo su terorizmu, mes nesistengėme, kad ES imtųsi energingų veiksmų užtikrinti transatlantinę pagarbą pamatinėms teisėms ir teisinei valstybei.

Žinoma, nesakau, kad JAV prasčiausiai visame pasaulyje gina žmogaus teises. Tačiau ji galėtų būti puikiu žmogaus teisių gynimo pavyzdžiu ir tragiška, kad ES neskatina jos eiti ta linkme. Tarybos gairėse dėl kankinimų sakoma, kad ES teiks demaršus ir darys viešus pareiškimus, skatindama atitinkamas trečiąsias šalis imtis efektyvių priemonių prieš kankinimus ir netinkamą elgesį su belaisviais. Kur demaršai? Kur vieši pareiškimai apie grobimus, kankinimus, Gvantanamo įlanką? Tėra tik nesmagi tyla.

Galbūt straipsnis šios savaitės „The Economist“ žurnale gali duoti atsakymą. Straipsnis vadinasi „Mažai kas palaiko čekus“ (Czechs with few mates), jame aiškinama, kaip Čekijos Respublika per trejus narystės ES metus užsitarnavo žmogaus teisių propaguotojos bet kokia proga reputaciją. Puiku! Teisingai! Valio! Tačiau, skaitydamas toliau, pamačiau, kad Briuselio užsienio politikos aparate tokios pastangos laikomos erzinančiu dalyku. ES diplomatai akivaizdžiai apibūdina Čekijos Respubliką kaip „vieną karį lauke“, net kaip „neprofesionaliai besielgiančią“, kas neabejotinai yra labiausiai niekinantis įžeidimas diplomatų arsenale. Kvaili jauni čekai! Jie tiki retorika apie ES, kaip žmogaus teises gerbiančią bendriją. Jie manė, kad ES steigimo sutarties 6 ir 7 straipsniai, kalbantys apie mūsų demokratijos, pamatinių teisių ir teisinės valstybės vertybes, iš tiesų yra tam, kad jais būtų vadovaujamasi! Bet seni cinikai iš JK užsienio ir sandraugos reikalų ministerijos arba Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pastatys juos į vietą.

Aš palaikau Čekijos užsienio reikalų ministrą Karel Schwarzenberg, kuris nemato prieštaravimų tarp buvimo Amerikos draugu ir jos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų kritiku. Jis prieštarauja Amerikos prekybos embargui tiek Kubai, tiek Gvantanamo įlankai. Jis aiškiai sako: „Esu prieš tai, kas vyksta Gvantaname, kadangi manau, kad tai pažeidžia žmogaus teises“.

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE). – (ES) Ponia Pirmininke, norėčiau paminėti tris šio svarbaus pranešimo aspektus. Visų pirma, kalbėsiu apie Parlamento vaidmenį demokratiškai analizuojant su išorinės paramos finansavimo priemonėmis susijusius strateginius dokumentus.

Paskutiniajame plenariniame posėdyje dar kartą aptarėme ir kritikavome Komisijos nesugebėjimą užtikrinti viešumo ir parlamentinės analitinės priežiūros plėtros bendradarbiavimo finansavimo priemonių kontekste. Tikiuosi, kad čia tai nepasikartos.

Antra, noriu, kad Komisijos būtų paprašyta kiek galima greičiau informuoti Parlamentą, kada ir kaip ji siūlo įdiegti porinkiminio protokolo mechanizmą šiame pranešime siūlomoje rinkimų stebėjimo misijų struktūroje.

Pagaliau trečia yra tai, kad pranešime prašoma Tarybos ir Komisijos išanalizuoti, paremti ir koordinuoti lyginamųjų analizių pagal atskaitos tašką tinkamą nustatymą ES dialogams ir kitų pagalbą teikiančių šalių ir tarptautinių organizacijų veiksmams, ypač tai pasakytina apie JT mechanizmus.

Rytoj šiuose Rūmuose bus svarstomas itin aktualus sprendimas dėl Jungtinių Tautų specialiojo teismo, tiriančio karo nusikaltimus Siera Lone, įsteigimo finansavimo. Manau, kad tai rodo, jog ES ir tarptautinių organizacijų darbas yra nepakankamai koordinuotas, be to, tai yra darbo, kurį vis dar reikia atlikti, pavyzdys.

Todėl tikiuosi, kad siekiant tokios koordinacijos šis pranešimas bus žingsnis pirmyn.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, Šiandien prie šių Rūmų jazidų kurdų grupė surengė demonstraciją; aš prie jų prisijungiau kartu su ponia Uca ir kitais. Ši terorizmo ir genocido grėsmės persekiojamos grupės atstovų demonstracija rodo, kiek vilčių siejama su šiais Rūmais, sprendžiant žmogaus teisių klausimus. Todėl svarbu užtikrinti, kad žmogaus teisių klausimai būtų sprendžiami sistemingai ir išsamiai, taip pat vengiant tam tikrų klaidų.

Pirmoji didelė klaida sprendžiant žmogaus teisių klausimus yra skirstyti šalis į dideles ir mažas, nes taip pastarosios tampa griežtų nuostatų objektu, o didžiosios, su kuriomis mus sieja svarbūs ekonominiai ir strateginiai interesai, laimi. Taip elgiasi dauguma mūsų vyriausybių – kad ir kokios politinės orientacijos jos būtų, – bet to nepastebėjau šiame pranešime. Ypač drąsiai pranešime kalbama apie Kiniją ir Rusiją, todėl džiaugiuosi, kad ponia Merkel paskutiniojo vizito Kinijoje ir neseniai vykusio vizito Rusijoje metu labai aiškiai pasakė, jog įmanoma ir ginti interesus ir – nepaisant to arba kaip tik dėl to – taikiai spręsti su žmogaus teisėmis susijusius klausimus.

Turime vengti ir kitos klaidos. Austrų rašytojas, Gerd-Klaus Kaltenbrunner, kartą pasakė, kad yra du engiamos bendrijos ir konkrečios aukos tipai: vienas fiziškai patrauklus, o kitas ne. Vienas trumpam atsiduria dėmesio centre, o kitas yra ignoruojamas. Žmogaus teisės turi galioti visiems, neatsižvelgiant į tai, ar į juos tuo metu atkreiptas ypatingas dėmesys tarptautiniu mastu.

Trečioji klaida, kurios turime vengti – tai labai svarbu – yra mėginimas šį klausimą sieti su partijos politika. Todėl manęs nedžiugina ponios Meijer, kurią apskritai labai vertinu, kalba. Paklauskite pono Kelam arba pono Landsbergio, kuriems teko pajusti sovietinio persekiojimo grėsmę, kas tad – 1980-aisiais – svarstė jų atvejį: ar tai buvo mūsų, ar ponios Meijer grupė. Pusiausvyros nebuvimo ir tendencijos netinkamai interpretuoti žmogaus teises atvejų, kai tai daroma dėl partijos politinių interesų, galima rasti visur. Turime vengti tokios taktikos dėl to, kas minima puikiame ponios Valenciano pranešime, ir sukurti žmogaus teisių politiką, atitinkančią objektyvius standartus ir tinkančią visoms susiskaldžiusioms grupėms, taip pat garbingai tęsiančią šiuose Rūmuose tvirtinamų žmogaus teisių tradicijas.

  Katrin Saks (PSE). – (ET) Norėčiau padėkoti pranešėjai už gerą pranešimą ir puikų komandinį darbą. Norėčiau paminėti du dalykus, susijusius su dialogu dėl žmogaus teisių su trečiosiomis šalimis. Iš tikrųjų pakartosiu tai, ką sakė prieš mane kalbėjęs pranešėjas, bet manau, kad tai taip svarbu, kad gali būtų pakartota.

Visų pirma, reikia paminėti interesų ir vertybių konfliktą, kuris man atrodo labai svarbus. Ne paslaptis, kad besiverždami į globalizuotą pasaulį, prioritetą teikėme saviems interesams ir vertybėms. Jei nepaisysime ir nepuoselėsime savo pačių interesų, tai kuomet jie taps aktualūs, pamažu juos užmiršime. Man patinka pranešėjos lankstumas: kartu pateikiame su Rusija ir Centrine Azija susijusių pataisų siūlymus. Tai regionai, kuriuose interesai dažnai laikomi svarbesniais, o mūsų vertybės pamirštamos.

Europos Sąjunga turi priminti savo partneriams tarptautinius susitarimus ir jais prisiimtus įsipareigojimus. Kaip Europos Tarybos pranešėjas, aš, žinoma, manau, kad didžiosios valstybės pirmenybę teikia interesams, bet tuo pačiu metu mes siekiame išskirti mažąsias valstybes; tačiau visur turi būti taikomi vienodi standartai.

Antras klausimas, kurį noriu paminėti nėra toks svarbus – norėčiau priminti mūsų elgesį su trečiosiomis šalimis, taip pat jo poveikį žmogaus teisėms ir susijusiems tikslams priimančiose šalyse. Visada turime teikti vilties, o ne ją atimti. Kiekvienas veiksmas, kurio imamės kovodami su problemų priežastimis, yra išsamiai apsvarstomas. Pavyzdžiui, tikiu, kad Vakarų parama buvo svarbi ir būtina Baltijos valstybėms, jų ambicijoms, o tokios paramos negavimas slegia. Kalbėdami apie tai su savo partneriais turime akcentuoti, kad būtina vykdyti įsipareigojimus.

Baigdamas pakartosiu, kad pranešime šie klausimai aptarti, todėl dar kartą dėkoju pranešėjai už puikų komandinį darbą.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Ponia Pirmininke, visų prima noriu padėkoti pranešėjai, Elena Valenciano Martínez-Orozco, už jos puikų ir kryptingą pranešimą. Labai svarbu, kad šis Europos forumas, Europos Parlamentas, svarsto žmogaus teisių klausimą. Visiškai pritariu pranešėjai, teigiančiai, kad žmogaus teisės turi būti viena iš tvirčiausių ES užsienio politikos grandžių.

Kai kalbame apie žmogaus teises, reikia prisiminti, kad tai ne vien retorika ir politikų kalbose tam tikromis progomis vartojami žodžiai. Tai turi būti Europos Sąjungos ir mūsų santykių su kitomis – trečiosiomis – šalimis realybė.

Ką žmogaus teisės reiškia apskritai? Mano supratimu, žmogaus teisės yra neatimamos teisės, kurios žmogui suteikiamos nuo gimimo iki mirties; tai ir negimusių vaikų bei senyvo amžiaus žmonių teisės. Tai taip pat moterų, kai buvo minėta, ir vaikų teisės, be to, tai ir neįgaliųjų, sergančių, pagyvenusių – visų – teisės. Negalima pamiršti, kad kiekviena gyvybė yra vertinga ir unikali. Galėčiau netgi pasakyti, kad kiekviena gyvybė yra šventa ir niekas negali atimti kito žmogaus gyvybės – atimti iš jo jam suteiktų žmogaus teisių.

Jei mes Europos Sąjungoje visi palaikytumėme nuomonę, kad žmogaus vertė ir žmogaus tesisės visada yra aukščiau rinkos vertės, mes būtume teisūs, eitume teisingu keliu. Deja, labai dažnai rinkos vertybės išstumia žmogaus teises. Kinijoje galima pamatyti labai daug tokių pavyzdžių ir šiandien tai akivaizdu. Be to, šiandien negalima pamiršti Rusijoje susiklosčiusios situacijos. Ką žmogaus teisės reiškia Rusijoje? Mes tai matome; mes galime tai įvardyti – Chodorovski ir pan. Ką pasiekėme kaip Europos vertybių bendrija? Akivaizdu, kad mes, kaip vertybes puoselėjanti Europos bendrija ir Europos Sąjunga, turime darbais įrodyti tai, apie ką kalbame, ir visur ginti žmogaus teises – tiek Europos Sąjungoje, tiek santykiuose su trečiosiomis besivystančiomis šalimis.

  Francisco José Millán Mon (PPE-DE). – (ES) Ponia Pirmininke, antroje dvidešimto amžiaus pusėje, o ypač per pastaruosius tris dešimtmečius, demokratija ir pagarba žmogaus teisėms sulaukia vis didesnio dėmesio, tačiau nuveikti dar yra ko.

Prieš kelis mėnesius Berlyne, deklaracijoje, priimtoje minint 50-ąsias Romos sutarties pasirašymo metines, ES institucijos formaliai išreiškė savo norą skatinti laisvę ir demokratiją visame pasaulyje.

Vykdydami šią politiką turime dirbti atvirai ir vadovautis principu, kad pagarba žmogaus teisėms turi įtakos visai tarptautinei bendruomenei ir kad šios teisės yra universalios. Šios dvi mintys yra atvirai paminėtos 2005m. Niujorko aukščiausiojo lygio susitikime priimtame galutiniame dokumente.

Teorija, kad tam tikrose pasaulio dalyse dėl vienokių ar kitokių priežasčių žmogaus teisių galima nepaisyti, yra nepriimtina, kitaip sakant, negalima toleruoti nuomonės, kad iš kai kurių režimų negalima reikalauti gerbti žmogaus teises.

Leiskite prisiminti puikiais Nobelio premijos laureatės Amartya Sen esė apie pasaulines demokratijos šaknis ir demokratiją, kaip universalią vertybę. Trumpai sakant, žmogaus teisių diegimas turi vaidinti didelį vaidmenį ES santykiuose su visomis trečiojo pasaulio šalimis.

Viena iš priemonių gali būti dialogas, todėl manau, kad verta parengti pranešimą, kuris padės sutvarkyti ir susisteminti žmogaus teisių dialogus, kuriuos Europos Sąjunga organizuos su kitomis šalimis.

Mane džiugina tai, kad 31 pranešimo punkte prašoma, kad Taryba užtikrintų, kad dialogo inicijavimas ar nutraukimas būtų vykdomas vadovaujantis aiškiais kriterijais ir iš anksto nustačius pasekmes. Be to, sutinku, kad dialogas neturi būti galutinė priemonė.

Baigdamas noriu trumpai šį tą pasakyti apie Kubą; tai nepaminėta pranešime, tačiau ten žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, deja, dar nesulaukia deramos pagarbos. Tačiau neseniai Taryba nutarė siūlyti inicijuoti išsamų dialogą su Kuba, į kurį bus įtrauktas šių teisių klausimas.

Gerai žinoma, kad Parlamento dauguma nepritaria šiek tiek permainingai per pastaruosius trejus metus Tarybos vykdomai politikai Kastro režimo atžvilgiu. Manome, kad prieš imantis bet kokios iniciatyvos, prioritetą reikia teikti politinių kalinių išlaisvinimui.

  Ana Maria Gomes (PSE). – (PT) Sveikinu savo kolegę ponią Valenciano, parengusią svarbų pranešimą ir pateikusią konkrečių pasiūlymų, kaip Parlamentą įtraukti į Tarybos ir Komisijos vedamą politinį dialogą žmogaus teisių klausimais.

Tai nėra vien su ES pasaulinio vaidmens tarpinstituciniame lygmenyje sustiprinimu susijęs klausimas. Tai mėginimas gauti daugiau pranašumų ir papildomos vertės, kurią Europos Parlamento dalyvavimas gali duoti šiems dialogams, be to, tikimasi ir praktinių rezultatų tose srityse, kuriose Įvairių Europos Šalių vyriausybės ir valdininkai elgiasi abejingai ir neryžtingai, o tai labai skiriasi nuo Europos Parlamento, kalbančio Europos gyventojų vardu, istoriškai susiklosčiusių vadovavimo tradicijų.

Reikia pripažinti, kad yra nemažai nenuoseklaus elgesio pavyzdžių, kurie verčia nepasitikėti Europa. Jau šį rytą debatų dėl terorizmo metu aš kritikavau prie Bušo administracijos programos dėl prekybos ginklais prisidedančias Europos vyriausybes.

Tačiau negalima pamiršti Europos plėtros politikos, iš kurios tikimasi tinkamo vadovavimo skatinimo ir pagarbos žmogaus teisėms. Dabartinio Portugalijos pirmininkavimo metu siekiama sustiprinti Europos santykius su Afrika šiame kontekste. Kodėl Komisija ir Taryba negali pasinaudoti net pagrindinėmis priemonėmis, kurios joms jau pasiekiamos, pvz., Kotonu sutartimi, į kurią įtraukti konkretūs straipsniai žmogaus teisių klausimu?

77 mln. Etiopijos gyventojų ir daugiau nei milijonui afrikiečių jau aišku, kad ES rimtai nežiūri į Kotonu sutartį. Trisdešimt aštuoni išrinkti parlamento nariai, žurnalistai ir aktyvistai, įkalinti Etiopijoje po 2005 m. rinkimų, vykdant Europos Sąjungos misiją, neseniai buvo išlaisvinti pakartotinio šio Parlamento spaudimo dėka, tuo tarpu Taryba įvykius stebėjo tylomis.

Tačiau kiti, pvz., Netsanet Demissie ir Daniel Bekele, liko įkalinti. Ar jie kada nors galės patikėti Kotonu sutartimi ir ES? Visame pasaulyje gausėja atvejų, kai nesiimama veiksmu, ar net šleikštulį keliančio ES atstovų keliaklupsčiavimo pavyzdžių; apie tai jau žinoma Adis Abeboje ir Pekine, Maskvoje ir Rijade, Teherane ir Havanoje.

Reikia tikėtis, kad Europos Komisarės pranešimai, kuriais neseniai buvo atsiprašoma Sudano vyriausybės, kad pavyktų išvengti vietinių Komisijos delegatų pašalinimo, įrodo ką kita.

  Anna Ibrisagic (PPE-DE). – (SV) Ponia Pirmininke, pasaulyje, kuriame demokratija ir žmogaus teisės ne visada akivaizdžios – kaimyninėse valstybėse, o kartais ir tokiose šalyse, kurio nebūdamos ES narėmis, vis tiek yra Europos dalis, – ES santykiai su aplinkiniu pasauliu įgauna dar daugiau svarbos. Visi santykiai, nesvarbu, ar jie įgauna susitikimo, dialogo, ar sutarties formą, yra galimybė įtvirtinti savo vertybes ir pateikti reikalavimus šalims, kurios vis dar nesuvokia žodžių „humaniškumas“, „žmogaus teisės“ ir „demokratija“ reikšmės.

Pranešimas, kurį šiandien svarstome, yra geras. Jame pateikta pavyzdžių, kokių sunkumų gali kilti, kai vartojami skirtingi žodžiai kalbant apie žmogaus teises ir taikomos skirtingos pažiūros, bet aš vis dėlto manau, kad jis turėjo būti griežtesnis, kai kalbama apie mūsų požiūrį į, pavyzdžiui, Kiniją ar Rusiją. Mūsų pareiga yra nebūti atlaidiems tokioms šalims, kuriose negerbiamos žmogaus teisės ir kuriose stinga demokratijos, bet visų svarbiausia yra kritikuoti tokias šalis, kurios mano, kad yra demokratiškos; tai turime daryti ne vien dėl pačių savo patikimumo stiprinimo, bet ir žmonių, kurie gyvena tose šalyse ir neturi jokių galimybių išreikšti kritišką nuomonę, labui.

Demokratija ir žmogaus teisės yra ES duotybė, todėl kartais mes galvojame, kad jos egzistavo anksčiau, egzistuoja dabar ir egzistuos visada. Bet mes, gimę diktatūros režimo sąlygomis, žinome, kad už demokratiją ir žmogaus teises būtina kovoti kiekvieną dieną. Nepakanka pasakyti, kad žmogaus teisės diegiamos ir situacija gerėja. Kaip mes dažnai sakome daug ką dar reikia nuveikti. Dalyvaudami dialoguose turime pateikti aiškesnes nuomones ir kalbėti konkrečiau, tiek kritikuodami, tiek pateikdami reikalavimus, be to, jei norime, kad mūsų vaikai gyventų geresniame pasaulyje, reikia pradėti kalbėti apie dalykus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų.

  Pierre Schapira (PSE). – (FR) Ponia Pirmininke, šiuo vėlyvu metu jau pasakyta daugybė dalykų, bet aš iš tiesų noriu padėkoti poniai Valenciano už šį pranešimą. Tai svarbus žingsnis siekiant, kad Europos plėtros politika būtų skaidresnė ir efektyvesnė, kai kalbama apie žmogaus teises.

Taip pat kalbu apie galimybę, kurią pasiūlė šie debatai, Tarybos ir Komisijos atstovus skatinti siekti efektyvesnio institucijų bendradarbiavimo. Iš tiesų svarbu pradėti dialogą tarp Tarybos, Komisijos ir Parlamento, kad būtų galima efektyviau koordinuoti su žmogaus teisėmis susijusius veiksmus ir pavyktų išvengti prieštaravimų ir dubliavimosi, susijusio su pranešimais iš išorės.

Deja, tokia naujiena nuolat skelbiama. Konkrečiu pavyzdžiu gali būti Birmos atvejis – mūsų politika šios šalies atžvilgiu yra neatsiejama nuo išorės. ES nariai įsipareigojo palaikyti bendrą poziciją, siekiant nacionalinio susitaikymo, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms, bet veiksmai, kurių imasi ES valstybės narės, skiriasi, todėl pozicija silpnėja ir tampa mažiau efektyvi, be to, nedaro jokios įtakos Birmos režimui.

Politiškai Europos Sąjunga neturi jokios aiškios strategijos. Rūpinamės tik humanitarine pagalba, kuri, savaime suprantama, yra svarbi, bet to nepakanka. Turime išreikšti savo poziciją dėl to, kaip JTO Saugumo Taryba turi spręsti situaciją Birmoje ir jokiu būdu neparemti susiskaidymo idėjos. Be to, Komisija sumažino projektui, kuriuo siekiama skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai Birmoje, skirtas subsidijas. Trumpai sakant, Europos Sąjunga neefektyviai išnaudojo savo įtaką skatinti ir paremti demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms toje šalyje.

Tai įrodo nesenas nesėkmės atvejis, kai buvo reikalaujama išlaisvinti Birmos Nobelio premijos laimėtoją Aung San Suu Kyi. Vis dėlto 1990 m. Parlamentas apdovanojo ją Sacharovo prizu. Šis pavyzdys puikiai įrodo, kad trys mūsų institucijos turi imtis vieningų veiksmų ir vykdyti nuoseklią, aiškią žmogaus teisių gynimo politiką.

  Luís Queiró (PPE-DE). – (PT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, svarstomą pranešimą reikia paremti visų pirma todėl, kad jame plačiai ir išsamiai nagrinėjamos su Europos Sąjungos užsienio dimensija glaudžiai susiję temos, todėl noriu pasveikinti pranešėją.

Blogiausia, kas gali nutikti Europos Sąjungos indėlio į visuotinį pagarbos fundamentalioms žmogaus teisėms skatinimą kontekste, yra požiūris į šią problemą kaip į nesusijusį klausimą, kuris sprendžiamas atskirai. Kitas, manau, teisingas požiūris yra pagarbos žmogaus teisėms diegimą laikyti moraline pareiga, tuo labiau, kad priežastys yra akivaizdžios, o ES interesai lig šiol siejosi su nestabilumu, migracijos srautais ir politine bei karine įtampa, kurios turi įtakos žmogaus teisių pažeidimams, sukelia krizines situacijas ir paverčia pasaulį vis pavojingesniu.

Todėl sutinku su esminiu klausimu, bet turime apsvarstyti ir metodo klausimą. Jei ES ketina palaikyti santykius tik su tomis šalimis, kuriose gerbiamos mūsų ginamos žmogaus teisės, tada mūsų santykiai apsiribos tik keliomis valstybėmis. Tačiau jei Europos Sąjunga visada rinksis atstovauti realiems ekonominiams, energetiniams ir geostrateginiams interesams, netrukus paaiškės, kad užuot puoselėjus trumpalaikius pranašumus, ji iš tiesų kuria didelius pavojus ateityje.

Turime tikėtis, kad į užsienio politikos darbotvarkę bus įtrauktas uždavinys sukurti vieningą ES strategiją, kuria bus siekiama akivaizdžiai ir apčiuopiamai palaikyti žmogaus teises. Nėra efektyvu skirti biudžetinį finansavimą neįvertinus jo panaudojimo efektyvumo arba pritarti siūlymams, kurie niekada nebus įgyvendinti.

Kalbant apie tai, reikia pasakyti, kad negalima neišnaudoti progos, kurią turėsime kito ES ir Afrikos viršūnių susitikimo metu. Jei norime padėti Afrikai ir afrikiečiams – o to mes norime, – turime būti tiek pat dosnūs ir kiek ir griežti. Kaip jau sakiau, negalima puoselėti iliuzijų, kad pavyks palaikyti santykius tik su tomis šalimis, kuriose gerbiamos fundamentalios vertybės – turime tvirtai laikytis nuomonės, kad žmogaus teisių klausimas yra mūsų ryšių su tomis valstybėmis politikos dalis. Priešingu atveju mes pasiduosime diktatoriškai jėgai, o tai rodys ne mūsų gerus ketinimus, bet politinį nepajėgumą ir silpnas derybines pozicijas.

Geresnis pasaulis, ponia Primininke, yra saugus pasaulis ir Europa negali painioti savo diplomatinių sugebėjimų su silpnavališkumu arba, dar blogiau, visišku valios nebuvimu.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). – (HU) Nuoširdžiai sveikinu ponią Valenciano, parengusią puikų pranešimą; ji pateikė kelis labai svarbius pasiūlymus. Kartu noriu paminėti kai kurias spragas, kurios atsirado ne dėl jos kaltės, bet yra Europos Parlamento ir Europos Sąjungos koncepcijos trūkumai.

Kalbant, pavyzdžiui, apie Kiniją, reikia pasakyti, kad esame teisūs nepritardami žmogaus teisių pažeidimams arba religinių teisių apribojimams, bet mes pamirštame paminėti 700 mln. žmonių, kurie gyvena kaimuose ir neturi jokių socialinės apsaugos garantijų ar pensijų. Noriu paklausti, ar tai nėra svarbi žmogaus teisė? Kalbėsiu dar išsamiau. Visame pranešime nė karto nebuvo paminėtas tautinių mažumų Kinijoje klausimas.

Europos Sąjunga turi pagaliau pripažinti, kad kuriant stabilumą Vakarų Balkanų regione ar bet kurioje kitoje pasaulio vietoje būtina atvirai aptarti tautinių ir kitokių mažumų klausimus. Europos Parlamentui reikia apsilankyti keliuose Europos Tarybos rengiamuose seminaruose, kad pagaliau sužinotų, jog žmogaus teisės ir mažumų teisės yra du visiškai skirtingi dalykai!

Negalima toleruoti to, kad visame pranešime nė karto nebuvo paminėti tautinių mažumų, migrantų mažumų ar Vakarų Europos migrantų mažumų klausimai; tik šiandien šiuose Rūmuose aš galėjau pasakyti, kad Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose naujų mažumų integracija yra atsidūrusi krizinėje situacijoje. Todėl jei Europos Parlamentas ir Europos Sąjunga nekeis savo požiūrio, nepavyks išspręsti tarptautinių problemų ir tarptautinių konfliktų, todėl neturės moralinės teisės pareikšti savo nuomonės dėl Kinijos įstatymų; visų prima reikia susitvarkyti savo pačių namus – išspręsti aktualų mažumų klausimą čia, Europoje.

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Ponia Pirmininke, ES dialogai su trečiosiomis šalimis nebuvo pakankamai vieningi, o tokia situacija gali turėti neigiamą poveikį ES žmogaus teisių politikos patikimumui. Pranešime padarytos dvi išvados.

Todėl mūsų pareiškimas Komisijai ir Tarybai yra labai aiškus: žmogaus teisių klausimus reikia perkelti į praktinę politikos vykdymo plotmę. Kitaip sakant, jos neturi būti nulemtos strateginių ar geopolitinių interesų.

Didžiausias iššūkis vis dar yra siekti šių garbingų tikslų plėtojant dabartinius santykius. Akivaizdu, kad interesai išsiskiria, kai aptariamas ES požiūris į Kazachijos diktatūrą. Kalbant apie Kiniją ir Rusiją ir reiškiant susirūpinimą dėl ten susiklosčiusių situacijų, turime užduoti sau klausimą, ar iki šios vesti dialogai iš tikrųjų prisidėjo prie situacijų gerinimo.

Be to, kalbant apie Rusiją, reikia pasakyti, kad ta valstybė negali toliau teigti, kad jos santykiai su ES yra grindžiami bendromis vertybėmis. Dabartinėje situacijoje tai skamba gana ironiškai. Turime vadinti daiktus tikraisiais jų vardais, nes Putino Rusijos situacija tikriausiai yra tokia pat, kaip Hitlerio Vokietijos situacija praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio viduryje.

Jei nespręsime šių problemų naudodami visas ES pajėgas ir teises, galėsime laikyti save prisidėjusiais prie brutalaus žmogaus teisių pažeidimo Rusijoje.

Tuo pačiu metu ponas Šrioderis kreipėsi į ES su prašymu neapkrauti Rusijos išpūstais reikalavimais dėl žmogaus teisių ir demokratijos. Tačiau tiesa ta, kad ES pozicijos dar nepakankamai tvirtos mėginant iš geriausių paskatų rasti balansą tarp žmogaus teisių klausimo ir ekonominių bei strateginių interesų.

  Justas Vincas Paleckis (PSE). – (LT) Dėmesio dialoge žmogaus teisių klausimu niekada nebus per daug, todėl noriu pasveikinti pranešėją, kuri pateikė pasiūlymų ir įvertinimų. Europos Parlamentas nori ir gali aktyviau dalyvauti Tarybos ir Komisijos dialoge su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimu, nes jis turi reikiamą potencialą ir yra sukaupęs patirties. EP narių išradingumas ir nepriklausomybė gali deramai prisidėti realizuojant Komisijos ir Tarybos siekius. Turime daugiau kalbėti apie žmogaus teisių gynėjų statusą ir aplinką, kurioje jiems tenka dirbti, taip pat apie ekonomines, socialines ir ekologines žmogaus teises. Nors ES ir Jungtinių Tautų Organizacijos santykius temdo Irako karas ir Gvantanamo situacija, jie yra efektyvūs, nes grindžiami bendrosiomis vertybėmis. ES ir Rusiją jungia dujotiekio vamzdžiai, bet dialogo žmogaus teisių Rusijoje klausimais negalima švelninti dėl energetinių ir komercinių interesų. Ši didelė ir svarbi valstybė ieško tautinių idėjų ir konkretaus kelio. Čia galiu paminėti Maskvoje išgirstą komentarą: anksčiau klydome manydami, kad Rusija eina teisingu keliu; dabar klystame, manydami, kad Rusija eina ypatingu keliu. Niekas neprieštarauja Rusijos teisei pasirinkti specifinį kelią, jei tam pritaria gyventojų dauguma. Tačiau visai kitaip yra tada, jei ribojama žodžio ir spaudos laisvė bei NVO veikla arba daromos išimtys tam tikroms partijoms. Dialogas žmogaus teisių klausimais nevyksta Baltarusijoje; tačiau tikiu, kad to nori ne tik žmogaus teisių gynėjai toje šalyje. Tai, dėl ko aktyviai kritikuojame Baltarusiją, galima pasakyti ir apie kai kurias Centrinės Azijos ir Pietų Kaukazo valstybes, kurios netgi dalyvauja Europos kaimynystės politikoje. Tačiau didesni nuostoliai ir naftos bei dujų kvapas neturėtų formuoti atlaidesnio požiūrio į žmogaus teisių pažeidimus.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE). – Ponia Pirmininke, turiu pasakyti, kad nebuvo lengva klausyti šio pranešimo. Jis buvo itin ilgas, nemažai minčių buvo kartojama, tačiau jame aptartas svarbus klausimas.

Esu ištikimas tikrųjų žmogaus teisių gynėjas. Tačiau turi pripažinti, kad man buvo sunku priimti koncepcijos išplėtojimą, stengiantis aprėpti visas galimas žmogaus veiklos sritis: socialines, ekologines, ekonomines ir kultūrines teises – tai tik kelios, kurios buvo ne kartą paminėtos.

Vis dėlto netinkamas žmogaus teisių taikymas visame pasaulyje dar niekada nesulaukė tiek dėmesio, kiek šiandien, bet paradoksalu tai, kad tose šalyse, kur tos teisės labiausiai pamintos, situacija negerėja. ES tenka svarbus vaidmuo skatinant kurti teisinę valstybę ir diegiant pagarbą žmogaus teisėms, tačiau įpratimas paminti savo pačių taisykles niekaip neskatina nepažangiausių režimų reformų. Kalbėdamas apie tai daugiausiai galvoju apie Zimbabvę ir Birmą; kelis kartus buvo ignoruojamas ES draudimas keliauti ir tikslingos sankcijos. Tad kodėl dar stebimės, kad mūsų priemonės neefektyvios ir tironai iš mūsų juokiasi!

Daugelis Afrikos valstybių nereagavo į savo įsipareigojimus vykdyti tinkamą valdymą. Nenuostabu, kad nesulaukiame tvirto pareiškimo iš ES pašnekovų.

Metų metus nesėkmingai stengėmės įtikinti kitas Afrikos šalis prisijungti prie mūsų gerinant Zimbabvės situaciją. Dabar ši šalis grimzta ekonominiame chaose ir vadovaujami Mugabės diktatūros milijonai žmonių badauja ir skursta.

Atrodo, kad ES gali vėl sulaužyti taisykles ir pakviesti Mugabę arba kitą draudžiamą Zimbabvės ministrą į gruodžio mėn. Lisabonoje vyksiantį ES ir Afrikos viršūnių susitikimą.

Apie tai Portugalijos Ministrui Pirmininkui račiau liepos 3 d. Atsakymo dar negavau. Kadangi Tarybos šiuo metu čia nėra, galbūt pirmininkaujančioji valstybė narė gali išsiaiškinti, kaip ketinama pasielgti? Vakar klausytame pranešime Komisarė užsienio santykių klausimams ponia Ferrero-Waldner pasakė, kad galbūt bus pakviestas užsienio reikalų ministras, o ne Mugabė! Na, jį kviesti taip pat draudžiama; jis yra 83 draudžiamųjų sąrašo vietoje. Tad ar galima iš tikrųjų pasakyti, ką ketinama daryti?

  Gabriela Creţu (PSE). – (RO) Pone Pirmininke, brangūs kolegos, teigimas, kad moterų teisės yra neatsiejama žmogaus teisių dalis, būtų daugiažodžiavimas, nes jos būtų neatskiriamos. Realybė rodo, kad jos akivaizdžiai ignoruojamos. Neseniai nustatėme tam tikrą vilkinimą siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų, kuriuose moterys laikomos tiksline grupe, taip pat esminius proceso greitinimo veiksnius.

Puikiame Elena Valenciano pranešime Komisijos ir Tarybos prašoma apsvarstyti lyčių dimensiją dialoge su valstybėmis partnerėmis. Tačiau dialoge dalyvauja tik dvi partijos ir mes atstovaujame vieną iš jų. Manome, priemonių skatinančių ir ginančių moterų teises efektyvumui, taip pat jų diegimo kontrolei įtakos turi Europos partijos, institucijos ir mūsų vyriausybių sąmoningumas lyčių klausimais. Tai lemia jų pačių tikslų, užsibrėžtų siekiant lyčių lygybės, siekimas.

Nereikia jokių indikatorių, norint pastebėti, kad Europos Sąjungoje yra vyriausybių, kuriose nėra nė vienos moters, taip pat tokių, kuriose nekritiškai tęsiamos moterų teisių pažeidimo tradicijos. Visi žinome, kad sprendimas pradėti dialogą žmogaus teisių klausimu priimtas, atsižvelgiant į keletą Tarybos nustatytų kriterijų, kai kurios partnerių šalių institucijos ėmė kelti nerimą.

Net tokiu atveju, jei visi Tarybos nariai pritartų moterų teisėms, man įdomu, kokį pavyzdį mes rodytume šaliai, kuriai reikia priemonių, leidžiančių atstovauti politinėje struktūroje. Deja, pastaba taikoma ir Europos Parlamentui, kur dar daug ką galima nuveikti, kad į mūsų pačių struktūrų reformą būtų įtrauktas subalansuotas lyčių santykis.

Prašome, kad Europos institucijų ir valstybių narių pareiškimai nesiskirtų nuo veiksmų. Būtina palaikyti Bendrijos strategijų ir priemonių vientisumą, kad nebūtų daroma neigiama įtaka moterų padėčiai šalyse partnerėse. Kalbėti apie moteris yra svarbu, bet leisti joms kalbėti yra dar svarbiau siekiant gerinti politinį klimatą, taikos procesą ir sumažinti korupciją visame pasaulyje.

  Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Ponia Pirmininke, aš visiškai pritariu pranešimo teiginiams, ypač tiems, kurie labiausiai susiję su aktualiausia problema, su kuria susiduria ne tik Sąjungos, bet ir viso pasaulio valstybės. Dialogo žmogaus teisių klausimais kokybė ir konsultacijos su trečiosiomis šalimis visų prima priklauso nuo vieningų ir skaidrių veiksmų. Noriu akcentuoti tai, kad norint pasiekti kuo įmanoma efektyvesnio dialogo, reikia stiprinti bendradarbiavimą, ypač kai tai susiję su Sąjungos sprendimo priėmimu. Turime išsamiai nurodyti tikslus, kuriuos tikimės pasiekti.

Nuoseklumo taip pat turi būti siekiama dialogą žmogaus teisių klausimu atskiriant nuo kitų dvišalių klausimų sprendimo. Reikia pasakyti, kad pranešime akcentuojama tai, kad tokio tipo veidmainystę reikia eliminuoti, kai kalbama apie Kiniją. Tačiau kalbant apie Rusiją, reikia vartoti griežtesnius išsireiškimus. Žmogaus teisėms taikomi kriterijai turi būti aiškūs visoms šalims, o svarbiausia – jie turi būti vienodi.

Gaila, tačiau ši taisyklė gana dažnai sulaužoma. Visuotinai priimti standartai taikomi selektyviai, atsižvelgiant į tai, ko galima tikėtis ir tokio tipo veiksmų. Tokia situacija yra susiklosčiusi Rusijoje, kaip sakiau, kadangi Europos Sąjunga yra pagrindinė Rusijos prekybos partnerė. Abipusė nauda, be abejo, sąlygojama šio fakto. Tačiau negalima leisti, kad žmogaus teisių reliatyvizmas nukentėtų dėl prekybinių santykių. Tikiuosi, kad nereikia priminti, jog Rusijos Federacijoje kankinimai ir persekiojimas rasiniu pagrindu yra labai paplitęs faktas; taip yra Čečėnijoje, nors organizacija „Reporteriai be sienų“ šiai šaliai skiria 147 vietą, o tai pavojingai arti tokių šalių kaip Kinija ar Šiaurės Korėja.

Pasekmės, apie kurias kalbu, taip pat būdingos Kubai, kuri šiame pranešime atsitiktinai nepaminėta. Atrodo, kad Europos Sąjunga – pagrindinė prekybos partnerė, – kaip ir Rusija užmerkia akis į ten vykstančius procesus. Nepaisant balandžio mėn. rezoliucijos, nesiimta jokių konkrečių veiksmų. Kartais galime perskaityti, kad Europos Parlamentas kai ko reikalauja arba kai ką smerkia, bet ar mes susimąstome apie tai, kokių rezultatų galime sulaukti? Havanos judėjimas „Moterys baltais drabužiais“ dar negavo Sacharovo prizo.

Tolesnis ir labai sudėtingas žmogaus teisių temos elementas yra griežta priemonė, leidžianti įvertinti ir paskirstyti finansinę paramą opozicijos jėgoms tose šalyse, kuriose demokratija nėra pasiekusi reikiamo lygio. Ypač noriu akcentuoti, kaip svarbu teisingai nustatyti poreikius. Opozicinėms grupėms dažnai būdingas žemas formalizavimo lygis. Turime daryti viską, kas mūsų jėgose, siekdami užtikrinti, kad pinigai pasieks reikiamus žmones, o ne valdžios atstovus. Patikėkite manimi, nes situaciją pažįstu iš asmeninės patirties, kad tokiems žmonėms konkretūs veiksmai yra kur kas didesnė vertybė nei sprendimai ir užtikrinimai.

Pasinaudodamas dalyvavimo diskusijoje žmogaus teisių klausimais proga, noriu atkreipti jūsų dėmesį į krikščionių situaciją Vidurių Rytų šalyse. Informacija apie tai verčia sunerimti. Rugpjūčio mėn. du krikščionių aktyvistai iš Vidurio Rytų krikščionių asociacijos buvo suimti ir apkaltinti agresyvių antiislamiškų pranešimų skelbimu. Alžyro vyriausybė apribojo ne musulmonų religines teises, o tai turi tiesioginės įtakos toje šalyje gyvenantiems krikščionims. Vis radikalesnių musulmonių represijos daro įtaką tokiose šalyse kaip Iranas, Egiptas ar Libanas gyvenantiems krikščionims.

  Joe Borg, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, džiugu, kad buvo pasikeista nuomonėmis apie pranešimą, kuriame išdėstyta, koks Parlamento indėlis žmogaus teisių klausimu.

Įkvėptas debatų noriu pateikti Komisijos komentarus dėl rekomendacijų siekti didesnio dialogo skaidrumo ir Europos Parlamento įsitraukimo, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų vaidmens visais dialogo ir konsultacijų aspektais – tai įrodo nemažai intervencijų.

Kai kurios pranešime pateiktos rekomendacijos jau tapo įprasta praktika, tačiau kalbant apie pasitarimus, trys institucijos turi atidžiai apsvarstyti skirtingus pasiūlymus ir priimti sprendimus, atsižvelgdamos į ES teisinę struktūrą ir susitarimus tarp Parlamento ir Komisijos, kurie numatyti 2005 m. gegužės mėn. struktūros sutartyje.

Taip veikdami, turime būti pragmatiški. Viena vertus, tai reiškia, kad nebus galima slėptis už nuostatų ir įprastų pasiteisinimų, o kita vertus, taip bus atidžiai įvertintos politinės galimybės ir bus pasiekta didesnio skaidrumo, leidžiančio efektyviau vesti dialogą, taip pat nustatytas trečiųjų šalių pasirengimas dalyvauti dialoge.

Reikia atidžiai apsvarstyti, kokia įtaka bus daroma dialogui ir santykiams su trečiosiomis šalimis, kad iš Europos Sąjungos nebūtų atimtos galimybės panaudoti efektyvias priemones.

Bet kokiu atveju, esu įsitikinės, kad sugebėsime pasiekti atitinkamų susitarimų, leidžiančių patenkinti informacijos poreikius ir palaikyti bei didinti priemonių efektyvumą.

Žmogaus teisių klausimo įtraukimo į prekybos ir sektorines sutartis klausimu, Komisija mano, kad neverta pakartotinai minėti žmogaus teisių, kurios ir taip įtrauktos į asociacijos, partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis bei sektorinius susitarimus.

Tokio straipsnio nebuvimas nereikš, kad negalėsime tartis žmogaus teisių klausimais su rūpima šalimi ar negalėsime taikyti Europos Sąjungos žmogaus teisių diegimo priemonių.

Kalbant apie demokratijos ir žmogaus teisių bendradarbiavimo programas, reikia pasakyti, kad Komisija nori priminti Parlamentui, jog naujoji priemonė, Europos iniciatyva už demokratiją ir žmogaus teises, numato specialius fondus, skirtus projektams, kebliose situacijose atsidūrusiose šalyse, pvz., Kuboje ir Birmoje (Mianmare), vykdyti.

Kalbant apie žmogaus teisių visuotinumą, leiskite akcentuoti, kad Europos Sąjunga palaiko žmogaus teisių universalumo, nedalomumo ir susiejimo principą.

Vadovaujantis šiuo principu, paskelbtu Vienos Pasaulinėje konferencijoje žmogaus teisių klausimais, žmogaus teisės taikomais visuotinai, pagal teisingumo ir lygybės principus, remiantis tuo pačiu pagrindu. Žinoma, negalima pamiršti to, kad sesijos metu tam tikrai žmogaus teisių grupei turi būti skiriamas didesnis dėmesys, kai tai yra susiję su tam tikrais įvykiais arba jei dialogo partneriai nori aptarti vienus, o ne kitus klausimus.

Komisijai ypač malonu matyti, kad pranešime pateikta keletas rekomendacijų dėl moterų teisių ir dėl jų įtraukimo į dialogą. Taip pat negalima pamiršti ir kitų dėmesio vertų teisių.

Kalbant apie rinkimų stebėtojo misiją, reikia pasakyti, kad Komisija sutinka, jog politinis dialogas ir ypač dialogas žmogaus teisių klausimu, siūlo galimybę prašyti partnerių šalių vykdyti ES rinkimo stebėtojo misijos rekomendacijas. Šiame kontekste Komisija taip pat pritaria nuolatiniam Europos Sąjungos misijų vadovo dalyvavimui.

Atliekant paskesnį tyrimą, dėmesį reikia kreipti į politinių bei rinkiminių pareigūnų veiksmus ir į aktyvų siekį kurti pilietinę ir demokratinę visuomenę, įskaitant rinkimų reformą.

Komisija nėra įsitikinusi, kad tuo tikslu reikia įdiegti specialų atskirą porinkiminio protokolo mechanizmą. Komisijos nuomone, pagalba, dialogo priemonės ir stebėjimo mechanizmas egzistuoja, ir jų pakanka porinkiminėms strategijoms ir demokratijai palaikyti – tuos mechanizmus būtina naudoti ir toliau.

Konkretų pono Van Orden užduotą klausimą perduosiu Komisarei Ferrero-Waldner, kuri pateiks atsakymą.

Baigdamas noriu pasakyti, kad pasižymėjau nemažai konkrečiais klausimais pateiktų komentarų. Užtikrinu, kad tokie komentarai bus perduoti Komisarei Ferrero-Waldner, kuri, be abejo, deramai juos apsvarstys.

  Pirmininkas. − Debatai baigti.

Balsavimas vyks ketvirtadienį, 2007 m. rugsėjo 6 d.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

  Alessandro Battilocchio (NI), raštu. – (IT) Norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjai už jos darbą, nes manau, kad labai svarbu patvirtinti nuoseklią Europos politiką dėl žmogaus teisių ir demokratijos dalyvaujant tarptautiniame dialoge. Deja, per dažnai ekonominiais ir strateginiais interesais pagrįsti argumentai buvo viršesni už gerus ketinimus ir šiuose rūmuose deklaruojamas europietiškas vertybes. ES kartais, o ypač kalbant apie ekonomines ir prekybos sutartis su trečiosiomis šalimis ar PPO derybas, kreipia nepakankamai dėmesio į darbuotojų, mažumų, moterų ir vaikų teises už ES ribų, tapdama tylia nusikalstamų žiaurumų ir netoleruotino elgesio bendrininke. Europos socialinė, ekonominė ir energetikos politika, kuri ES padarytų labiau nepriklausoma žmogiškųjų ir energetikos išteklių požiūriu, taip pat padėtų Europai atsikratyti kai kurių geopolitinių pančių, dėl kurių kai kuriose situacijose ji priversta nutylėti apie žmogaus teises. Galiausia daug Europos Parlamento rezoliucijų ir deklaracijų dėl tam tikrų situacijų dažnai lieka neišgirstos: svarbu, kad Taryba ir Komisija kreiptų daugiau dėmesio į Europos parlamentarų raginimus, kurie suteikia balsą asmenims ar tautinėms grupėms, kurios kitu būdų būtų atkirstos nuo bet kokios bendravimo formos.

  Hanna Foltyn-Kubicka (UEN), raštu. – (PL) Be visų dalykų, kurie paminėti šiame pranešime, tai, kad juo Taryba ir Komisija raginama labiau įtraukti Parlamentą į tokių dialogų su trečiosiomis šalimis rengimą ir vykdymą, yra ypač pagirtina. Europos Parlamentas galiausiai yra institucija, kurios nuomonė apie žmogaus teises yra labai vertinama visame pasaulyje.

Tačiau neturėtume pamiršti, kad dialogas su už sąjungos ribų esančiomis valstybėmis neturėtų savaime reikšti pabaigos. Turėtų būti kategoriškai pabrėžta, kad bet kokiose derybose negali būti deramasi dėl žmogaus teisų diplomatiniais ar ekonominiais sumetimais. Šių teisių nesilaikymas negali būti toleruojamas, o Europos Sąjunga ir jos agentūros privalo visiškai ginti šį principą remdamasi istorinėmis, kultūrinėmis ir moralinėmis vertybėmis, kuriomis vadovaujasi.

Mums būtinai reikia nuolat ir nuosekliai stengtis daryti įtaką tokioms valstybėms, kaip pvz., Rusija ar Kinija, su kuriomis institucijų vykdomas dialogas vyksta jau kurį laiką. Svarbu stebėti susitarimų rezultatus ir sutartų įsipareigojimų vykdymą vėlesniais etapais, nes tai vienintelis būdas tikrajai pažangai pasiekti. Šiame kontekste malonus faktas, kad pranešime minimos sritys, kuriose šios valstybės turi dar daug nuveikti. Vis dėl to labai gaila, kad dar yra tiek daug panašių problemų.