Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2010(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0281/2007

Pateikti tekstai :

A6-0281/2007

Debatai :

PV 06/09/2007 - 2
CRE 06/09/2007 - 2

Balsavimas :

PV 06/09/2007 - 5.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0383

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2007 m. rugsėjo 6 d. - Strasbūras Tekstas OL

2. Žalioji knyga dėl Bendrijos teisyno vartotojų teisių apsaugos srityje persvarstymo (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas punktas yra B. Patrie ataskaita (A6-0281/2007), parengta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu, dėl Žaliosios knygos dėl acquis communautaire vartotojų teisių apsaugos srityje persvarstymo (2007/2010(INI).

 
  
MPphoto
 
 

  Béatrice Patrie (PSE), pranešėja. (FR) Ponia Komisijos nare, Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pradėti nuo padėkos Komisijos narei M. Kunevai už produktyvų keitimąsi nuomonėmis.

Kodėl turime šią Žaliąją knygą ir EP ataskaitą? Trys veiksniai pateisina šį darbą, kuris skirtas rengti Europos vartotojų teisynui, t. y. aštuonios direktyvos, kurios buvo patvirtintos nuo 1985 iki 1999 m., kad taptų nuoseklesnėmis ir šiuolaikiškesnėmis.

Visų pirma greitas naujų rinkodaros technologijų, visų pirma elektroninės komercijos, vystymasis kai kuriuos Europos įstatymus pasendino.

Antra, dabartiniame teisyne yra daug nenuoseklumo, skirtingų tų pačių sąvokų teisinių apibrėžčių.

Trečia, praeityje priimtas sprendimas siekti minimalaus harmonizavimo, leidžiant valstybėms narėms išlaikyti specifines nacionalines nuostatas sudarė sąlygas teisinės aplinkos susiskaidymui, turint galvoje, kad galiojančios taisyklės nustato minimalų Europos standartą, bet nenumato priemonių, kaip jį pasiekti. Remiantis 2006 m. rugsėjo mėn. Eurobarometro duomenimis 50 proc. piliečių nusiteikę atsargiai dėl pirkimo užsienyje, o 71 proc. mano, kad sunku ginti savo teises perkant iš kitos valstybės narės pardavėjų.

Panašiai ekonominiams operatoriams svarbu pasinaudoti saugia reglamentuota aplinka ir galėti maksimaliai išnaudoti vidaus rinką, kurią sudaro beveik 500 mln. vartotojų. Vienas iš šios ataskaitos rengimo iššūkių yra pereiti į kokybinį etapą, kuris tam tikra prasme padėtų pagrindą Europos vartotojų kodeksui. Tačiau kokį metodą naudoti? Europos Parlamentas visiškai remia Komisijos pasiūlytą metodiką, būtent mišrų arba kombinuotą požiūrį. Kita vertus, jis remiasi horizontaliosios priemonės apibrėžimu, kad, kur būtina, būtų užtikrintas maksimalus harmonizavimas, taikant identiškas teisines sąvokas visose šiuolaikiškose direktyvose; kita vertus, jis numato kai kurių sektorinių direktyvų peržiūrėjimą, kuriose ir toliau bus taikomas minimalus harmonizavimas.

Horizontalioji priemonė turi būti suformuluota atsižvelgiant į Europos vartotojų pagrindinių teisių suvienodinimą. Visų pirma jame bus vieninga „vartotojo“ apibrėžtis, kuri, Parlamento nuomone, turi būti taikoma bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, veikiančiam ne su jo prekyba, verslu ar profesija susijusiu tikslu, o „profesionalas“ turi būti apibrėžtas kaip asmuo, kuris veikia su prekyba, verslu ar profesija susijusiu tikslu. Gal paklausite, kam reikia tokios apribojančios vartotojo apibrėžties. Tiesą sakant, tai pačių vartotojų naudai. Yra didelė rizika, kad su vartotojų įstatymu išplėtus konkrečią apsaugą didesniam skaičiui naudos gavėjų, apsauga bus mažesnė, o to mes norime išvengti.

Antra, horizontalioji priemonė yra užtikrinti vartotojų teisę grąžinti pirkinį įsigijus jį internetu taip pat kaip ir pirkus parduotuvėje. Bus harmonizuotas sutarties panaikinimo laikotarpio skaičiavimas. Dabar sutarties panaikinimo laikotarpis yra, pvz., mažiausiai septynios dienos nuotolinės prekybos sutartimis, tačiau kai kuriose valstybėse, pvz. Vokietijoje ir Suomijoje, buvo įvestas 14 dienų laikotarpis. Taip pat bus harmonizuoti naudojimosi sutarties panaikinimo teise būdai.

Trečia, horizontalioji priemonė paaiškins, ką profesionalų ir vartotojų sutartyse reiškia „nesąžiningos sąlygos“ Bus uždraustų terminų juodasis sąrašas, pilkasis sąrašas terminų, kurie, manytina, nesąžiningi ir kitos sąlygos, kurias vartotojai teisiniais veiksmais galės įrodyti esant nesąžiningomis.

Ketvirta, dvejų metų statutinės garantijos trukmė bus prailginta, kad būtų įtrauktas laikotarpis, kai prekių jau negalima nei naudoti, nei taisyti.

Penkta, bus dar sykį įtvirtinta teisė ištaisyti padėtį ir bus paaiškintos sąlygos; visų svarbiausia, ši horizontalioji priemonė galės būti pritaikoma prie pokyčių. Ir toliau bus atsakinėjama į konkrečius teisinius klausimus dėl vadinamųjų sektorinių direktyvų ir didžioji dalis bus minimaliai harmonizuojama su, mūsų nuomone, abipusio pripažinimo straipsniu, kurio mechanizmą dar reikės nustatyti ir kuris turės palengvinti bet kokių teisinių konfliktų sprendimą.

Galiausiai, mano ataskaitoje pabrėžiama, kad be informacijos ir jei nebūtų galima paskatinti šios teisinės gynybos, vartotojai teturėtų tik virtualias teises. Veiksmingas jų naudojimasis savo teisėmis reikalauja, kad vyktų Europos ir nacionalinės kampanijos, kad Europos vartotojų centrai būtų geriau matomi ir atliktų aktyvesnį vaidmenį bei lengvintų teisines ir neteisines gynybos priemones.

Pabaigai, Parlamentas prisimena diskusiją apie kolektyvinių teisių gynimo būdus. Būdama pranešėja tikiu, kad kolektyvinių teisių gynimo būdas, kaip konkreti masinių ginčų priemonė, yra svarbi ir pateisina tolesnį svarstymą. Raginu Komisiją per kels mėnesius pateikti konkrečius tyrimus ir teisinius pasiūlymus. Tačiau turiu aiškiai pasakyti, kad Europos kolektyvinių teisių gynimo forma skirsis nuo Amerikos grupinių ieškinių, nes Amerika vadovaujasi labai iniciatyvia filosofija, kai neskrupulingi teisėjai agresyviai gina vartotojus, o operatoriams tenka sunkiai pakeliamas žalos atlyginimas, yra visiškai svetima teisinei Europos šalių kultūrai.

Priešingai, tikiu, kad Europos procedūra turės leisti asociacijoms veikti vardu tų, kurie patyrė panašius nuostolius dėl tokios pačios nesąžiningos profesionalios veiklos, kad atlikę vieną procesą ir be jokių konkrečių veiksmų iš savo pusės galėtų gauti jiems priklausančią kompensaciją.

Baigdama norėčiau pasakyti, kad ši Žalioji knyga gina ambicingus tikslus ir aš asmeniškai viliuosi, kad Parlamento narių balsavimas aiškiai parodys, kokiu keliu reikia eiti pirmyn Europos vartotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Pone pirmininke, man tikrai malionu šiandien čia dalyvauti i r aptarti su jumis labai svarbius klausimus, susijusius su Žaliąja knyga dėl vartotojų įstatymų peržiūros

Norėčiau pradėti nuo nuoširdžiausios padėkos B. Patrie ir visiems Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pagalbiniams pranešėjams bei D. Wallis, kuri pateikė Teisės komiteto nuomonę. Tai buvo puikus komandinis darbas ir labai glaudus bendradarbiavimas rengiant šią ambicingą ataskaitą. Aš ne tik stengiuosi būti mandagus: Tai nuoširdus sunkaus Parlamento darbo pripažinimas.

Aštuonios peržiūrimos vartotojų apsaugos direktyvos buvo sutelktos į sutartinį pardavimo ar paslaugų suteikimo proceso etapą. Turimo aštuonios direktyvos, pavyzdžiui, susijusios su pardavimu vartotojams, nuotolinės prekybos sutartimis, pardavimu ne prekybai skirtose patalpose ir nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse. Tačiau jos visos pagrįstos minimaliu harmonizavimu, o mums lieka suderinti nacionalines taisykles, kurios remiasi Bendrijos standartais. Toks reglamentavimo suskaidymas naudingas vartotojui ir brangus įmonėms.

Todėl 2007 m. vasario 8 d. Komisija pradėjo didelę pertvarką – Žaliąją knygą dėl vartotojų įstatymų peržiūros. Šios peržiūros tikslas – supaprastinti ir suderinti esamas taisykles mažinant reglamentavimo suskaidymą. Galiausiai, tai turėtų pagerinti vartotojų pasitikėjimą vidaus rinka ir leisti įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms, lengviau prekiauti visoje Europos Sąjungoje.

Šis procesas suteikia galimybę prisidėti prie iš tiesų integruotos ES mažmeninės prekybos rinkos, užtikrinant vartotojams mažesnes kainas ir didesnį pasirinkimą bei suteikiant pamatuotą stimulą augimui ir darbo vietų kūrimui.

Džiaugiuosi, kad Komisija ir Europos Parlamentas susitarė dėl bendros linijos artėjant prie šio labai svarbaus ir sunkaus klausimo. Jūsų parama bus svarbi nuoroda mūsų tolesniam darbui ir konkretiems pasiūlymams.

Kai Europos Parlamentas patvirtino savo ataskaitą dėl Žaliosios knygos, konsultacijos rezultatai bus paskelbti Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato interneto svetainėje. Tai vyks spalio mėnesį. Tačiau jau dabar galiu pateikti jums rezultatų planą kai kurias svarbiausiais klausimais.

Visų pirma Komisija džiaugiasi Parlamento parama dėl įvairaus požiūrio į šią ataskaitą, kuri susideda iš horizontaliosios priemonės reglamentuojančių aspektų, kurie yra keleto skirtingų direktyvų bendras bruožas bei išlaiko konkrečius sektorinių direktyvų aspektus. Jau dabar galiu jus informuoti, kad mišrų požiūrį remia didesnioji Žaliosios knygos respondentų dauguma.

Kas dėl harmonizavimo, Komisija džiaugiasi, kad Parlamentas patvirtino siekiamo visiško harmonizavimo principą, o tai reiškia visišką harmonizavimą svarbiausių vartotojų interesus saugančių direktyvų aspektų, kurie reikalingi siekiant vidaus rinkos verslui ir vartotojams.

Dauguma Žaliosios knygos respondentų, ypač įmonės ir valstybės narės taip remia visišką vartotojų įstatymų harmonizavimą − arba siekiamą visišką harmonizavimą. Nepaisant to, keliose srityse minimalios taisyklės liks. Komisija sutinka su Parlamentu, kad abipusio pripažinimo straipsnis turi būti taikomas šiose srityse, kad būtų užtikrinta, kad valstybių narių įvesti papildomi reikalavimai nesukurtų nepateisinamų vidaus rinkos kliūčių.

Kai dėl konkretesnių klausimų, pvz. teisės atsisakyti teisyno harmonizavimo, prekių pristatymo apibrėžimo arba bendro pilkojo ir juodojo sąrašo sudarymo dėl nesąžiningų sutarčių sąlygų ES lygiu, dauguma Žaliosios knygos respondentų išreiškė nuomones, kurios iš esmės sutampa su ataskaita, už kurią šiandien balsuosime.

Pabaigai, norėčiau padėkoti jums už jūsų pasiryžimą padėti Europos piliečiams naudotis visais vidaus rinkos privalumais. Laukiu, kada galėsiu su jumis dirbti, kad įgyvendintume savo bendrus tikslus ir pasiektume piliečių vidaus rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Diana Wallis (ALDE), Teisės komiteto nuomonės referentė. Pone pirmininke, norėčiau pradėti Teisės reikalų komiteto vardu padėkodama B. Patrie už bendradarbiavimą ir bendrą darbą prie šios ataskaitos. Teisės komitetas iš tiesų labai džiaugiasi Žaliąja knyga ir dėkoja, kad Komisija palaukė Parlamento nuomonės.

Mano komiteto nuomonėje vyrauja žodis „sanglauda“ ir sanglaudos poreikis. Mes tai suprantame kaip „geresnės teisėkūros“ darbotvarkės dalį, kuri anksčiau, šią savaitę, buvo aptarta šiuose Parlamento rūmuose, taip pat kaip ir ryšys visuose vidaus rinkos teisės aktuose ir visoje civilinėje ir komercinėje teisėje, o sutarčių teisė yra labai svarbi šio paketo sudedamoji dalis.

Turėčiau pradėti nuo to, kad kai kurie, dirbdami su šiais Teisės reikalų komiteto klausimais turbūt jau pradėjo gailėtis to, kas anksčiau buvo įvardijama kaip mūsų jungtinis Teisės reikalų ir vidaus rinkos komitetas. Gerai, kad dabar vartotojų reikalus tvarko tas pats komitetas, bet gal negerai, kad jau nesame susitelkę į vidaus rinką, civilinę ir komercinę teisę. Šis aiškus susitelkimas buvo šiek tiek suskaidytas. Praeityje mes, kaip Parlamentas labai suskubdavome smerkti Komisiją už jungtinio požiūrio stoką ir dabar neturėtume kaltinti savęs, kad patys patiriame tokį patį sunkumą. Todėl Teisės reikalų komitetas taip aiškiai teigia, kad dirbdami su šia peržiūra turime nenuleisti akių ir nuo platesnio sutarčių teisės, civilinės ir komercinės teisės konteksto kaip visumos.

Šiuo atžvilgiu, žinoma, turiu priminti su sutarčių teise susijusį darbą, atliktą dėl bendros pagrindų sistemos. Šiuo klausimu daug darbo buvo atlikta praeityje, ir mūsų komitetas tikisi, kad ir ateityje bus atlikta daug darbo. Tai absoliučiai būtina dėl mūsų pateiktos nuomonės.

Sutarčių teisės projektas yra geresnės teisėkūros esmė, ir, be abejonės, ši teisyno peržiūra turi būti kertinis akmuo. Jie neatskiriamai susieti ir, net jei valstybės narės yra dėl šio sutarčių teisės projekto santūrios, šis Parlamentas taip nesielgia ir negalės elgtis ateityje bei siekia šį darbą atlikti kartu su Komisija.

Žinoma, su šia vartotojų teise labai sunku. Mes visi sakėme, kad norime daugiau harmonizavimo ir tai, regis, yra gautų atsakymų bendra mintis. Bet, kad veiktų mūsų vidaus rinka, vartotojų įstatymas turi būti labai prieinamas ir suprantamas mūsų piliečiams. Abi derybų šalys turi suprasti savo teises ir pareigas.

Nacionaliniame kontekste vartotojų teisė per metus išaugo, gal dėl patirties nacionaliniu lygiu – dažnai blogos patirties, deja, – bei konkrečiame kultūriniame kontekste. Tai reiškia, kad vartotojų įstatymai, kuriuos savo nacionalinėje aplinkoje visi žinome, tarp mūsų ir mūsų piliečių turi rezonansą. Tai priimtina. Žmonės žino, ką tai reiškia. Bet kaip Europos lygiu pasiekti vienodą atsaką, vienodą supratimą ir vienodą prieinamumą? To turime siekti su bet kuria horizontalia priemone jei norime vidaus rinkos klientams suteikti pasitikėjimo, kurio dabar jiems vis dar akivaizdžiai trūksta, siekiant dar labiau pasinaudoti vidaus rinka.

Dabar taip pat aišku, iš to ką pasakiau, kad mes, kaip komitetas, esame susirūpinę, kaip užtikrinti, kad vartotojų teisynas veiktų kartu su kitomis teisinėmis Europos priemonėmis, ypač su privačios tarptautinės teisės priemonėmis, pvz., Roma I.

Negalime visą laiką nuolat kovoti dėl to, kieno įstatymus taikysime. Todėl mums reikia turėti sutarčių įstatymo projektą, bendrą pagrindų sistemą. Mums reikia horizontalios priemonės ir turime siekti vadinamosios „mėlynosios vėliavos“, suteikiančios mums europines prekybos sąlygas ir Europines vartotojų bei sutarčių nuostatas, kurios iš tiesų užtikrintų mūsų vidaus rinkos veikimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Kurt Lechner, PPE-DE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, aš taip pat noriu pradėti nuo padėkos pranešėjai p. Patrie už bendradarbiavimą ir darbą su šiuo pranešimu. Iš mūsų pusės, manau, galėtume visiškai palaikyti komiteto darbo rezultatus. Vartotojų apsauga itin svarbi, ypač PPE-DE grupei.

Man skirtos trys minutės, taigi leiskite tarti kelis svarbiausius žodžius: pirmiausia visiškai teisinga, kaip taip pat pasakė p. Wallis, kad kuriant „geresnę teisėkūros“ darbotvarkę reikia persvarstyti bendrą įvairių direktyvų filosofiją – nuoseklumą, ir tam tikra prasme konsoliduoti bendruosius elementus siekiant atlikti sisteminę peržiūrą. Tačiau šiame kontekste nenorime, kad būtų plečiamasi įstatymo dėl vartotojų sutarčių link, ir pastangas taip pat reikia labai glaudžiai koordinuoti su darbu, susijusiu su Bendra pagrindų sistema (CFR), į kurią reikia atsižvelgti. Taip pat, mūsų nuomone, svarbi Romos I nuostatų, t. y. privačiojoje tarptautinėje teisėje taikomų nuostatų atitiktis.

Kalbant apie atskiras direktyvas, labai pritariu mažiausio derinimo požiūriui ir tam, apie ką kalbėjo p. Patrie, bet tai vis tiek reiškia, kad pagal galimybę reikėtų galutinai reguliuoti atskiras sritis. Tačiau čia reikėtų elgtis atsargiai, atsižvelgiant į tam tikrų valstybių narių kultūrines savybes ir aplinkybes, nes kitaip reguliavimas būtų perdėtas.

Norėčiau tik atkreipti jūsų dėmesį į Socialistų frakcijos pateiktą 4 pataisymą, kuriuo numatoma, kad derinimo procese valstybė narė negali panaikinti jokių reguliuojančių nuostatų. Tai reikštų, kad jei vyktų derinimo procesas – kitaip tariant, jei galiausiai viskas susidėtų kartu – rezultatas būtų priešingas tam, ką jūs, Komisare, visiškai teisingai pažymėjote, būtent visiems palankūs aiškūs ir paprasti teisės aktai. Užuot rezultatas būtų perdėtas reguliavimas, o mes norime visai ne to.

Bendrai tariant, Komisija iškėlė eilę kartais labai rimtų klausimų apie individualias direktyvas, kuriuos reikia labai kruopščiai apmąstyti ir į kuriuos mes atsakėme individualiai. Visų pirma atmetame klasinius veiksmus: nenorime JAV sąlygų Europoje. Taip pat atmetame gamintojų atsakomybę arba sutarčių sudarymo laisvės apribojimus, jei išlygos, dėl kurių deramasi individualiai, arba kaina aptariamos remiantis standartinėmis verslo sąlygomis ir nuostatomis dėl piktnaudžiavimo.

Tiesiog noriu pabrėžti, kad itin svarbus integruotas požiūris. Vartotojai yra ne tik vartotojai; jie taip pat verslininkai, įmonių darbuotojai – tik norėčiau paklausti, kiek dar turiu laiko, neišgirdau: maniau, kad man skirta trys minutės, todėl kalbu gana greitai – ir jie taip pat suinteresuoti jų įmonių gerove. Todėl svarbus holistinis požiūris. Esu tikras, kad Komisija laikosi tos pačios nuomonės. Niekada negalime svarstyti šio klausimo tik vienu požiūriu. Vartotojams nėra naudinga, jei priimami išsamūs teisės aktai, sunaikinantys visas ekonomikos ir jų pačių verslo turimas galimybes.

Baigdamas norėčiau dar kartą padėkoti visiems, svarstantiems šį klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Evelyne Gebhardt, PSE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, norėčiau ypač padėkoti ne tik Komisarei Kuneva, kuri mums pateikė labai gerą pranešimą, bet ir mūsų pranešėjai, p. Patrie, kuri atliko nuostabų darbą ir padarė pažangą keliose itin svarbiose srityse, ir todėl, nepaisant kai kurių mūsų komitete ginčijamų klausimų, vis dėlto judame gerų teisės aktų link. Esu labai dėkingas už tai.

Ką reiškia čia prisiimtas požiūris? Pirmiausia užduotis yra ką nors padaryti vartotojų labui ir sukurti naujus teisės aktus, kurie būtų paprastesni, aiškesni ir geriau suprantami. To tikslo norime siekti, ir todėl toks mišrus požiūris yra tinkamiausias. Kalbama apie horizontalius aspektus, visišką suderinimą, jei įmanoma, pavyzdžiui, kalbant apie vartotojo apibrėžtį arba verslo apibrėžtį, bet taip pat kalbama apie Europos Sąjungos sutarčių įgyvendinimą, kuris leidžia valstybėms narėms išlaikyti ar įvesti aukštesnio standarto teisės aktus, jei jų nuomone, to reikia. Šį teisės aktą, be abejo, reikia įgyvendinti.

Kalbant apie abipusį pripažinimą, tai reiškia piliečių pasitikėjimą ir tai reiškia vartotojų pasitikėjimą. Būtent taip, ir būtent tą turėtume plėtoti. Visiškai pritariu p. Wallis žodžiams: privalome užtikrinti, kad būtų paisoma ir privačiosios tarptautinės teisės, kaip apibrėžta, pavyzdžiui, Romos I programoje. Kitaip vėl turėsime iš margų lopinėlių sudarytą teisės aktų sistemą, kurioje truks aiškumo ir bus daug teisinio nevienareikšmiškumo, o mes to nenorime. Todėl mano grupė irgi taria „ne“ šiai keistai vidaus rinkos išlygai, kurią nuolat iškelia kai kurie šių Rūmų nariai. Nė vienas iš jų dar nepaaiškino man, ko jie iš tikrųjų siekia. Tačiau, įtariu, kad už to slypi mėginimai dar kartą kvestionuoti Romos I nuostatas. Atsakome dar kartą „ne“. Todėl nenorime šios nuostatos.

Kalbant apie klasinius veiksmus, p. Lechner, tai tikrai jau tampa juokinga, kad girdžiu, kaip sakote, jog nenorime JAV sąlygų. Žinoma, kad jų nenorime. Norime klasinių veiksmų, kurie padėtų mūsų piliečiams naudotis savo teisėmis, bet kartu paisyti Europos Sąjungos tradicijų ir kultūros. Žinoma, nenorime įvesti JAV sąlygų. Ne apie tai kalba. Kalbame apie mūsų piliečių galimybes naudotis savo teisėmis. Manau, kad labai gaila, kad jūsų grupė vis dar taria „ne“. Tikrai turėtumėte pagalvoti, ko iš tikrųjų norite.

Norime daugiau aiškumo; kitaip tariant, norime sumažinti teisės aktų aiškumo trūkumą, kad būtų užtikrintas nekliudomas Europos Sąjungos sutartyse įtvirtintų principų taikymas, bei norime laikytis mūsų sudarytų tarptautinių susitarimų. Tai pagrindas, užtikrinsiantis, kad vartotojai būtų gerai apsaugoti, kad jie žinotų savo teises ir kad turėtų priemonių šias teises ginti. Jei mums pavyks to pasiekti, p. Kuneva ir p. Patrie, padarysime daug gėrio ir tikrą pažangą.

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė, ALDE frakcijos vardu. – Žmogus, vartotojas ir jo poreikių patenkinimas yra vienas iš svarbiausių ES ekonominės integracijos tikslų. Vidaus rinka nėra savitikslis, jos tikslas – tarnauti žmogui, todėl vartotojų teisių užtikrinimas visose ES šalyse turint prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos veikiančias rinkas yra būtinas. ES galiojanti vartotojų rinka, reglamentuojanti acquis nėra praktiškai veiksminga. Tai matydama Komisija pati sau kelia tikslą sukurti tikrą vartotojų vidaus rinką užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygio ir įmonių konkurencingumo pusiausvyrą. Reikalingas subalansuotas požiūris, kuris nesupriešintų vartotojų ir ūkio subjektų interesų. Tokio subalansuoto požiūrio kaip tik ir trūksta. Dažnai valstybės narės pasinaudoja teise priimti griežtesnes taisykles užtikrinant vartotojų aukštesnės apsaugos lygį. Manau, kad acquis persvarstymu turi būti pasiektas vienodas vartotojų apsaugos lygis, nepriklausomai nuo vartotojo gyvenamos šalies ar pirkinio, ar paslaugos įsigijimo šalies. Todėl aš pritariu siūlomam horizontaliajam metodui, kuris turėtų būti taikomas visoms vartotojų sutartims – vietiniams ir tarptautiniams sandoriams. Tačiau kalbant apie vartotojų ir ūkio subjektų interesus labai dažnai dominuoja ūkio subjekto interesai. Vartotojai priverčiami prisiimti vos ne šimtaprocentinę atsakomybę už sandorį, jiems paslaugos teikimo metu keliamos papildomos sąlygos, kainos; vienašališkai gali būti nutrauktos sutartys. Tai ypač būdinga nesuderintiems sektoriams, tokiems kaip gyvenamųjų būstų statyba. Vartotojai santykius su statybos įmonėmis priversti aiškintis teismuose, jiems realiai nekompensuojama nei materialinė, nei moralinė žala, todėl manau, kad nesąžiningumo patikrinimas turėtų būti pradėtas taikyti pagrindinio sutarties dalyko ir kainos adekvatumui. Todėl dėl sutarties pažeidimo pagal horizontaliąją priemonę pritariu, kad būtų įvesta bendra vartotojų teisė dėl nuostolių atlyginimo padengiant materialinius nuostolius ir moralinę žalą. Be to, manau, kad vartotojų teises reikėtų sieti ne tik su civiline ir komercine teise, reikėtų pasitelkti ir priemones ribojančias nekokybiškų priemonių ir paslaugų patiekimą į rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Leopold Józef Rutowicz, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, vartotojų klausimus reglamentuojančių teisės aktų apžvalga ypač svarbi bendrosios rinkos plėtrai ir veikimui. Atsikračius kliūčių ir neveiksmingų sprendimų vartotojų teisių apsaugos srityje palengvėtų milijonų iš vienos Europos Sąjungos valstybės į kitą keliaujančių piliečių gyvenimas.

Aiškios ir lengvai suprantamos nuostatos, kurias dėl to lengva ir įgyvendinti, padeda skatinti vartotojų pasitikėjimą bendrosios rinkos veikimu. Jos taip pat daro teigiamą įtaką perkant prekes ir paslaugas. Šiuo metu svarbiausias klausimas yra sukurti tvarkaraštį ir imtis skubių veiksmų įgyvendinant Žaliosios knygos turinį ir vartotojų teises reglamentuojančio teisyno peržiūros ataskaitą. Norėčiau labai padėkoti p. Patrie už kruopščiai parengtą dalykišką pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Gisela Kallenbach, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, aš taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti p. Patrie už labai gerą bendradarbiavimą iš pat pradžių. Turiu pripažinti, kad jums pateikus pirmąjį projektą mums buvo gana sudėtinga įvesti reikšmingus pakeitimus. Tačiau, deja, padėtis šiek tiek pasikeitė. Vidaus rinkos ir Vartotojų teisių apsaugos komitetų diskusijos ir pasiūlymai, daugiausia pateikti PPE-DE ir ALDE narių, mano nuomone, suteikė klaidingą įspūdį Komisijai, kuriai dabar reikia kurti tikrai svarbius tolesnius veiksmus remiantis Žaliąja knyga.

Tačiau, visų pirma, Vidaus rinkos komiteto diskusijų rezultatai primeta klaidingą nuomonę apie vartotojų teisių apsaugą. Mums vartotojų interesų apsauga yra prioritetas. Jei leistumėte priminti jums visus pastaruosius įvykius, būtent žaislų atšaukimą iš rinkos, mums visiems turėtų tapti aišku, kad būtina imtis skubių veiksmų. Vidaus rinkos komitete balsavome prieš pranešimą, nes, mūsų nuomone, kai kuriais atvejais jame judama netinkama linkme. Be to, būtent p. Patrie labai uoliai siekė sukurti kompromisines pataisas. Leiskite tiesiai pasakyti, kad balsavimas, rekomendacija mūsų grupei didžiąja dalimi priklausys nuo šiandieninio balsavimo rezultato.

Norėčiau pastebėti, ką galima laikyti mūsų „silpnosiomis vietomis“. Nenorime visiško suderinimo, dėl kurio būtų atsisakyta kai kuriose valstybėse narėse taikomų griežtų vartotojų teisių apsaugos standartų. Be atskirų teisės klausimų ir teisinių apibrėžčių (p. Gebhardt irgi tai minėjo), manome, kad derinimas turėtų būti mažiausias. Tačiau, mūsų nuomone, tai neturėtų būti svarstoma kartu su abipusio pripažinimo principu. Kalbant apie tarptautines sutartis, tai, iš esmės, galėtų reikšti, kad vartotojai susiduria su 27 skirtingomis teisės sistemomis, o tai, mano nuomone, nemažai. Be to, mūsų nuomone, netiesioginis kilmės valstybės principo įvedimas taip pat netinkamas kaip vartotojų interesų apsaugos priemonė.

Kalbant apie nesąžiningų sąlygų neįtraukimą į sutartis, norime, kad direktyva dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais būtų taikoma ir individualiai derinamoms sąlygoms. Taip pat manome, kad įvedus gamintojų atsakomybę vartotojai bus labai paskatinti naudotis Europos vidaus rinkos teikiama nauda, nes šiuo atveju jie labiau tikės, kad gali tikrai pasinaudoti savo teisėmis, įskaitant teises, susijusias su gamintojais kitoje valstybėje narėje. P. Wallis skyrė ypatingą dėmesį šiai situacijai.

Galiausiai norėčiau jūsų prašyti paremti mūsų 16 pataisą, kurioje mes aiškiai nurodome, kad būtų gerai, jei klasinių veiksmų priemonė būtų įvertinta teisiškai ir akademiškai. Šiam prašymui pritarė dauguma Ekonominių ir pinigų reikalų komitete. Tai turėtų paskatinti daugumą mūsų paremti siūlymą. Šiuo požiūriu, turbūt, nenorėčiau, kad Europoje galiotų JAV sąlygos.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson, GUE/NGL frakcijos vardu.(SV) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai už sunkų darbą. Turime užduotį tokį klausimą: kas svarbiausia vartotojų programoje – vartotojų teisės ar įmonių teisės? Mano nuomone, atsakyti į jį paprasta. Turime stiprinti vartotojų teises, o įmonės turi prisiimti atsakomybę už savo produktus.

Žaliojoje knygoje aptariama, kaip įvedus geresnius reglamentuojančius teisės aktus sustiprėtų prekyba tarp valstybių, bet svarbiausias prioritetas kuriant vartotojų teises reglamentuojančią teisinę sistemą vis dėlto turi būti vartotojų teisių stiprinimas. Didžiausia šiuo metu vartotojų patiriama problema yra tai, kad jiems sunku įrodyti savo teises skirtingose nagrinėjamose šalyse, nes niekas nesprendžia tarptautinių ginčų. Tačiau ši problema iš viso nenagrinėjama Žaliojoje knygoje.

Pirmiausia ES turėtų steigti organus, kurie spręstų tokius ginčus, o ne kurti daugiau ES teisės aktų. Šiam požiūriui pritaria ir Europos vartotojų organizacija BUC. Dabar taikomos taisyklės yra mažiausiai suderintos, t. y. susitarta dėl mažiausio bendro lygio, žemiau kurio negali būti nė viena šalis. Kartu valstybės gali įgyvendinti griežtesnius nacionalinius teisės aktus. Jei būtų nutarta visiškai suderinti teisės aktus ES lygiu, tai prieštarautų subsidiarumo principui, kurį visi pareiškia esą palaikantys, įskaitant ir Komisiją.

GUE/NGL grupė priešinasi pranešime pateiktam pasiūlymui sujungti mažiausią suderinimą su abipusio pripažinimo principu. Abipusio pripažinimo principas panašus į kilmės valstybės principą. Yra rizika, kad dalyvausime rungtynėse dėl žemiausio vartotojų teisių apsaugos lygio. Įmonėms gali kilti pagunda įsisteigti šalyse, kur vartotojų apsauga nėra stipri. Žinoma, nurodoma, kad Žaliosios knygos tikslas yra stiprinti vartotojų padėtį ES rinkoje. Tačiau, jei tikrai norime stiprinti vartotojų apsaugą, turime balsuoti už GUE/NGL frakcijos siūlomą pataisą, pagal kurią turi būti taikomos priimančiosios šalies taisyklės, t. y. šalies, kurioje perkamos prekės, taisyklės.

Deja, turiu pasakyti, kad daugelyje vietų pranešime pramonės interesai iškeliami aukščiau ir skatinamas vidaus rinkos liberalizavimas. Tai sukelia grėsmę daugelyje valstybių narių jau galiojantiems standartams ir lygiams. Pranešime į vartotojų teisių apsaugos teisės aktus įvedamas abipusio pripažinimo principas. Tai visiškai prieštarauja vartotojų teisių apsaugos gerinimo veiksmams. Todėl, siekdami vartotojų apsaugos, aš ir GUE/NGL grupė balsuojame prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Dumitru Gheorghe Mircea Coşea, ITS vardu. – (RO) Pone pirmininke, Komisare, gerbiami kolegos, vertinu p. Patrie pranešimą. Leiskite ją nuoširdžiai pasveikinti. Manau, kad būtina peržiūrėti Bendrijos teisyną vartotojų apsaugos srityje ne tik dėl Europos rinkos bei gamintojų ir vartotojų santykių pokyčių, bet ir dėl problemų, kilusių Europos Sąjungai išsiplėtus.

Kalbant apie paskutinį aspektą, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į neigiamą padėtį vartotojų apsaugos srityje naujosiose valstybėse narėse. Pastebiu trūkumus ir ilgą delsimą ženklinant prekes naujųjų valstybių narių kalbomis, kurios nuo 2007 m. sausio 1 d. tapo oficialiomis ES kalbomis.

Pavyzdžiui, dauguma iš Europos Sąjungos į Rumuniją importuojamų prekių nepažymėti etiketėmis rumunų kalba, ir dėl to vartotojams kyla labai daug sunkumų, susijusių su šių produktų kokybe, savybėmis, naudojimo būdais ir galiojimo laiku. Manau, tai diskriminacija tam tikros ES gyventojų dalies, kuri negali tiesiogiai vartoti prekių remdamasi teisinga informacija, atžvilgiu.

Todėl peržiūrint Bendrijos teisyną vartotojų apsaugos srityje reikėtų atsižvelgti į šį klausimą, kad tokio delsimo nebebūtų ir kad būtų apsaugoti visi Europos vartotojai, nesvarbu, kurioje valstybėje narėje jie gyvena.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylwester Chruszcz (NI). – (PL) Pone pirmininke, bendroji prekybos rinka Europos Sąjungoje dabar yra neginčytinas faktas. Todėl vartotojų apsauga valstybėse narėse laikoma tokiu svarbiu klausimu. Visiškai nepritariu tam, kad peržiūrint Bendrijos teisyną galima praplėsti galiojančių sektorių direktyvų taikymo sritį arba įvesti naujas direktyvas. Nors šios priemonės yra svarbios vartotojų teisėms, jos taip pat gali sutrikdyti tam tikrą teisinę tvarką.

Europos Komisijos vaidmuo yra užtikrinti, kad pranešime siūlomi vartotojų apsaugos mechanizmai didintų vartotojų pasitikėjimo lygį. Tačiau taip pat svarbu užtikrinti, kad šie mechanizmai nesudarytų nereikalingos naštos įmonėms, ypač MVĮ, ir kad dėl jų neatsirastų papildomų neveiksmingų Bendrijos nuostatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Thyssen (PPE-DE). – (NL) Pone pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, džiaugiuosi, kad Parlamentas šiandien turi galimybę aptarti Žaliąją knygą dėl vartotojų acquis persvarstymo ir kad mums pateiktas geras pranešimas šia tema.

Nuo 1970 m. Europos Sąjungoje siekiama skatinti vartotojų apsaugą, ir šioje srityje esame daug pasiekę. Tačiau po daugelio metų ir priėmus daug teisės aktų atėjo laikas blaiviai pamąstyti ir dar kartą pažvelgti į šią politikos sritį, svarbią visiems europiečiams, atnaujinti ją įvairiais pačioje Žaliojoje knygoje minimais aspektais ir padaryti ją nuoseklesne tiek apibrėžčių, tiek sąvokų prasme. Labai gerai, kad mes diskutuojame šiuo klausimu tą pačią savaitę, kai aptariame bendrosios rinkos persvarstymą ir geresnį jos reguliavimą.

Vartotojų teisių apsaugos teisės aktai turi būti geri, ir vartotojų apsauga ir vidaus rinka yra taip glaudžiai susiję tarpusavyje teisiškai ir politiškai, kad būtų gerai, jei šie du persvarstymai vyktų kartu. Bet kuriuo atveju mums jau laikas paneigti mitą, kad vidaus rinkos tikslų įgyvendinimas ir vartotojų apsaugos užtikrinimas yra nesuderinami uždaviniai. Juk Europos politika ne tik siūlo pridėtinę vertę užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį, bet ir labai padeda vartotojams pasinaudoti visa vidaus rinkos teikiama nauda. Tam itin svarbūs pasitikėjimas, teisės aktų aiškumas ir ekspertinės žinios. Taikydami vadinamąjį mišrųjį požiūrį, kurį jau paaiškino kiti nariai, galime įgyvendinti šiuos tris uždavinius. Taip pat esu tikra, kad neturėtume bijoti siekti didžiausio suderinimo, kai tai naudinga.

Galiausiai nepamirškime apie įgyvendinimą. Tai yra paskutinė geros teisinės bazės sudėtinė dalis. Tačiau teisės aktų įgyvendinimas nėra susijęs vien tik su privačiomis pretenzijomis, ar tai būtų individualūs ar klasiniai veiksmai; tai taip pat yra tikslas, kurio valstybės narės turi siekti struktūriniu lygiu vykdydamos kruopščią priežiūrą ir daug glaudžiau bendradarbiaudamos administracijos lygmeniu tarp valstybių. Tai, kad neseniai mūsų rinkoje buvo atsiradę nesaugių žaislų (tą jau minėjo kolega), rodo, kad vis dar kyla grėsmių vartotojų sveikatai ir saugai ir kad valstybės narės nepakankamai rimtai žiūri į šią užduotį. Todėl, man taip pat būtų labai malonu išgirsti iš Komisarės, kurios įžanginė kalba man ypač patiko, ar ji taip pat planuoja ką nors daryti, kad persvarstydamos teisyną valstybės narės įgyvendintų teisės aktus struktūriniu lygiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Arlene McCarthy (PSE). – Pone pirmininke, kaip Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininkas džiaugiuosi šiandienine svarbia diskusija, kuri yra tarsi pirmas žingsnis peržiūrint Europos vartotojų politiką ir, tikiu mūsų įsipareigojimų savo vartotojams atnaujinimu. Esame labai dėkingi už darbą, kurį atliko mūsų pranešėja B. Patrie.

Kaip keletą kartų buvo minėta, tai diskusija pačiu laiku turint galvoje pranešimus vasarą ir vėl, šią savaitę atšauktus pavojingus produktus iš Kinijos, kurie buvo pardavinėjami su „CE“ ženklu – siekiant suklaidinti mūsų vartotojus, kad šie produktai saugūs ir atitinka ES standartus. Šiandien mūsų diskusijos svarbiausia tema ir mūsų vartotojų politikos uždavinys turi būti vartotojų – ypač pažeidžiamų vartotojų ir vaikų – saugumo ir sveikatos užtikrinimas. Privalome užtikrinti, kad vartotojai turėtų teises ir gynybos priemones, jei kas nors bus blogai.

Noriu pasinaudoti šia diskusija ir pabrėžti sugriežtinimo svarbą, kaip tai padarė M. Thyssen. Iš tiesų turime įstatymus dėl savo statuto knygų, bet valstybės narės nerodo pakankamo pasiryžimo dėl šių įstatymų perkėlimo. Ilgas delsimas yra tolygus teisų nesuteikimui vartotojams. Ten, kur buvo perkelti vartotojų įstatymai, jų veikimo užtikrinimas yra dažnai nevienodas ir atsitiktinis. RAPEX ataskaita dėl pranešimo apie pavojingus produktus rodo, kad ne visos valstybės narės dalyvauja pranešimo sistemoje. Didėja ir verslo įmonių, ir nacionalinės valdžios institucijų supratimas apie produkto saugumą, bet, Komisijos nare, reikia daugiau veiksmų. Pavojingų kiniškų žaislų importo atšaukimas gali būti tik paskutinė priemonė.

Turime bendros gaminių saugos įstatymą, turime žaislų saugos įstatymą, bet reikia padidinti galiojimo užtikrinimo ir inspekcijos režimus. Tai vienintelis būdas užtikrinti, kad vartotojai yra tikrai ir veiksmingai apsaugoti. Todėl, Komisijos nare, noriu jus paskatinti įkurti vartotojų palyginimo lentelę, kaip priemonę dėl pranešimo apie valstybių narių veiklą vartotojų apsaugos srityje ir padėti mums, išrinktiems atstovams imtis veiksmų, jei įstatymas vykdomas vangiai arba delsiama perkelti jį į nacionalinę teisę.

Galiausiai, Komisijos nare, norėčiau padėkoti jums, kad tiesiogiai kreipėtės į mane, kaip į pirmininką, siekdama aptarti žaislų saugumo klausimą.

Noriu patvirtinti mūsų komiteto paramą dirbant su jumis siekiant palaužti pasipriešinimą pavojingų žaislų importo srityje, siekiant griežtesnės kontrolės mūsų pasienyje, kad šiems produktams būtų užkirstas kelias, kad būtų pasiektas didesnis nacionalinis tikrinimas bei vykdymo užtikrinimo režimai, kad gaminiai nepatektų ant mūsų parduotuvių lentynų ir, žinoma, kad veiktume išvien su JAV siekdami priversti Kiniją didinti savo gamybos standartus, kad jie atitiktų ES saugos standartus. Tikiu, kad ši peržiūra yra galimybė ES pademonstruoti savo pasiryžimą dirbti dėl Europos vartotojų ir užtikrinti didžiausius įmanomus standartus – ir iš tiesų, kad Europa taptų vartotojų saugos švyturiu visam pasauliui.

 
  
MPphoto
 
 

  Marek Aleksander Czarnecki (UEN). – (PL) Pone pirmininke, Komisijos Žalioji knyga dėl vartotojų acquis persvarstymo sužadino mano susidomėjimą. Reguliuojančiosios aplinkos supaprastinimas ir tobulinimas verti ypatingo dėmesio, kalbant apie jų poveikį vartotojams ir įmonėms. Tai ypač pasakytina apie pastarąsias, nes 90 procentų jų yra MVĮ, kurios yra daugelio sparčiai besivystančių ekonomikų varomoji jėga.

Taip pat svarbu susieti sutarčių su vartotojais problemas su visos sutarčių teisės darbu atsižvelgiant į vykstantį bendrosios Europos sutarčių teisės sistemos kūrimą. Taip pat pritariu nuomonei, kad derinant teisės aktus turėtų būti pasiektas maždaug vienodas vartotojų apsaugos lygis visose valstybėse narėse nevykdant visiško visų nacionalinių nuostato derinimo. Jei būtų visiškai suderintos visos nuostatos, mums tektų laukti gerokai ilgiau, kol galėtume pajusti pageidaujamą poveikį šioje srityje.

Norėčiau labai padėkoti pranešėjai už tikslų ir išsamų požiūrį į šią temą jos pranešime. Tai padėjo suprasti daugelį svarbiausių problemų ir išaiškino kai kuriuos nerimą keliančius klausimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, supaprastinant teisės aktus neturėtų sumažėti vartotojų teisės. Turėtume ne tik išlaikyti tas teises galiojančiuose teisės aktuose, įskaitant ir susijusiuosius su finansinėmis paslaugomis, bet taip pat pagerinti jas tais atvejais, kai jos nėra pakankamai įgyvendinamos, pavyzdžiui, telekomunikacijų ir energetikos srityse.

Kaip nurodyta mano frakcijos iškeltuose pasiūlymuose, bet kokios šioje srityje taikomos horizontalios priemonės tikslas turi būti riboto visoms vertikalioms vartotojų apsaugos priemonėms bendrų taisyklių skaičiaus nustatymas. Taip būtų užtikrintas aukštas vartotojų apsaugos lygis ir patvirtintu būdu minimaliai suderinti teisės aktai kartu įvedant paskirties valstybės principą ir nepažeidžiant galiojančių nacionalinių teisės aktų.

Būtų nepriimtina, jei vartotojų teisių apsaugos direktyvoje vėl būtų grįžtama prie bendrosios kilmės valstybės principo taisyklės, kaip buvo mėginama pradinėje direktyvos dėl paslaugų liberalizavimo versijoje.

Viršenybė turi būti suteikiama vartotojų laisvei pasirinkti palankiausius teisės aktus. Tačiau pateiktame pranešime yra keli prieštaravimai, kuriuos reikia ištaisyti įtraukus pataisas, dėl kurių turime balsuoti. Taip galime išlaikyti svarbiausią principą garantuodami, kad privalomomis bendromis taisyklėmis dėl vartotojų teisių apsaugos būtų paisoma kiekvienoje šalyje suteikiamų teisių ir kad galima būtų šias teises plėsti. Iš tikrųjų, taikant tokias taisykles turi būti įmanoma skatinti ir stiprinti visas suteikiamas teises.

Taip pat reikėtų pasinaudoti galimybe taikyti taisykles dėl nesąžiningų sąlygų visose sutartyse, dėl kurių deramasi ir kuriose yra nesąžiningų sąlygų, net jei dėl jų deramasi individualiai. Tiesioginę gamintojų atsakomybę reglamentuojančios taisyklės taip pat turi būti išsaugotos ir taikomos tais atvejais, kai sutartimis vartotojų apsauga neužtikrinama. Štai ko siekiame. Jei to nepasiektume, kaip jau minėta, balsuosime prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Malcolm Harbour (PPE-DE). – Pone pirmininke, labai džiaugiuosi dėl B. Patie ir kolegų atlikto darbo komitete rengiant puikiai subalansuotą ir aiškią ataskaitą Komisijai. Esu įsitikinęs, kad tai tikrai padės M. Kunevai judėti pirmyn kuo greičiau rengiant savo pasiūlymą pirmiesiems vadinamosios horizontaliosios direktyvos etapams.

Ypač noriu padėkoti B. Patie už jos indėlį į šį darbą. Daug metų kartu su ja dirbau vartotojų apsaugos klausimais Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete. Ji turi puikios patirties, kuri, mano nuomone, šioje srityje buvo labai naudinga. Deja, taip dažnai su ja nesusitiksime, bet ši ataskaita rodo jos įsipareigojimą šioje srityje.

Taip pat noriu padėkoti Komisijos narei už jos energingą vartotojų apsaugos rėmimą ir šiam klausimui jos teikiamą svarbą. A. McCarthy konkrečiai minėjo su šiais gaminiais ir žaislais susijusius klausimus. Jie nėra šios diskusijos dalis, tačiau turėsime progą aptarti juos su Komisijos nariu šią savaitę vykstančiame komiteto posėdyje.

Norėčiau paminėti ankstesnį darbą, prie kurio visi dirbome ir kuris iki šiol dar nebuvo paminėtas – tai yra Nesąžiningos komercinės praktikos direktyva. Šis teisės aktas buvo posūkis vartotojų apsaugos srityje, nes, pirmą kartą jame buvo nurodytos harmonizuotos nesąžiningos komercinės praktikos taisyklės, kurios turės būti taikomos visoje Europos Sąjungoje. Daugelio valstybių nacionaliniuose teisės aktuose iš tiesų nebuvo sukurta ir aprėpta visa ši sritis dėl nesąžiningos praktikos įveikimo.

Daug kolegų minėjo reikalavimų atitikimo klausimą, bet nepamirškime, kad tai yra pagrindas, kuris vis dar perkeliamas daugelyje valstybių narių, įskaitant Jungtinę Karalystę. Todėl turime ir toliau daryti spaudimą taip pat stiprindami Žaliąją knygą. Norėčiau pabrėžti faktą, kad Komisijos narei Parlamentas šiuo klausimu suteikė aiškią kryptį, dėl kurios, esu įsitikinęs, šiandien balsuosime už; kad būtų galima greitai veikti dėl horizontaliosios direktyvos – dėl to mes tikrai susitarėme. Akivaizdu, kad yra ir kitų sričių, kurias norėtume aptarti, ypač reikalingų išlaidų klausimą siekiant skirtingose rinkose laikytis įvairių standartų. Nepamirškime, kad, viena vertus, norime užtikrinti klientų pasitikėjimą – kaip savo kalboje pabrėžė Komisijos narė – ir kad klientai jaustų, kad turi gerai parengtas teises, kurios tikrai yra reikšmingos. Bet, tuo pačiu, norime skatinti naujovėmis paremtą verslą, kuris atsirastų, pateiktų rinkai produktus ir paslaugas ir neišsigąstu teisinio režimo, su kuriuo teks susidurti. Turiu pasakyti, kad kai kuriais klausimais – ir Komisijos narei šį klausimą buvau pateikęs – apie kuriuos kalbama kitose srityse, pvz. remiantis Roma I reforma, mažos įmonės yra ypač susirūpinusios galimomis atitikimo išsamiems reikalavimams išlaidomis remiantis 27 jurisdikcijomis. Jei pasirūpinsime aukštu vartotojų apsaugos lygiu, bet nepadrąsinsime įmonių įeiti į šias rinkas, vartotojams nepasitarnausime. Ketiname siekti tokios pusiausvyros.

Labai džiaugiausi, kad Komisijos narys konkrečiai minėjo, kad abipusis pripažinimas bus labai svarbi šio klausimo dalis. Dėl nesąžiningos komercinės praktikos, ginčijomės dėl punkto, susijusio su vidaus rinka ir jis buvo patvirtintas balsavimu. Šią poziciją nuosekliai rėmėme. Tai pusiausvyros, kurios siekiame, dalis ir esu įsitikinęs, kad ją pasieksime.

 
  
MPphoto
 
 

  Christel Schaldemose (PSE). (DA) Pone pirmininke, norėčiau nuoširdžiai padėkoti p. Patrie už jos sunkų darbą, taip pat dėkoju Komisijai. Žalioji knyga yra labai gera priemonė vartotojų acquis problemoms nustatyti ir sprendimams ieškoti. Vienas iš p. Patrie siūlomų sprendimų yra bendras požiūris į vartotojų acquis, susijęs su visišku svarbiausių apibrėžčių suderinimu ir mažiausiu suderinimu sektoriaus lygiu. Galiu suprasti tokį požiūrį ir jam pritariu. Tačiau mano nuomone, mums taip pat reikia užtikrinti, kad dėl vartotojų acquis suderinimo nesumažėtų vartotojų apsaugos lygis. Taigi, kai aptarinėjome šį klausimą Vidaus rinkos ir vartotojų teisių apsaugos komitete, pateikiau pasiūlymą dėl vadinamosios „vartotojų apsaugos garantijos“. Deja, balsavimo metu komitetas pasiūlymui nepritarė, bet dabar Europos Parlamento Socialistų grupė dar kartą jį pateikė, kad galėtų dėl jo balsuoti plenariniame posėdyje.

Šio pasiūlymo esmė – suteikti visiems Europos vartotojams apsaugą, arba garantiją, kad jau turimos teisės nebus prarastos, net visiško teisės aktų suderinimo atveju. Manau, tai itin svarbu kuriant vartotojų pasitikėjimą ES ir skatinant suvokimą, kodėl siekiame bendrų ES taisyklių. Juk kai kuriose srityse mums nereikia bendrų taisyklių, pavyzdžiui, be kita ko, tam, kad neatsiliktume nuo prekybos internetu apimties augimo ir plėtros. Iš tiesų, daugelis žmonių kai kuriose valstybėse narėse mano, kad būtent jų šalyje vartotojų apsaugos lygis aukščiausias. Viena tokių valstybių yra Danija, ir todėl į visas ES priemones vartotojų teisių apsaugos srityje žiūrima įtartinai. Paprastai tariant, žmonės bijo sumažėsiančių standartų.

Esu įsitikinusi, kad įvedus vartotojų apsaugos garantiją, t. y. garantiją, kad niekas neatsidurs mažiau palankioje aplinkoje ateityje nei jis yra dabar, tikrai galėtume sumažinti tokią baimę ir paskatinti supratimą, kad verta priimti Bendrijos teisės aktus. Tai bus tik aukščiausiame lygyje, ne žemiausiame. Taigi norėčiau paraginti visus šiandien balsavimo metu balsuoti už mūsų pasiūlymą Nr. 4.

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Ponia Pirmininke, Eurobarometro apklausos duomenimis, pusė ES piliečių atsargiau žiūri į pirkinius kitose šalyse nei namie. Daugiau kaip 70 proc. mano, kad apsipirkinėjant užsienyje sunku spręsti su tuo susijusias problemas, pvz., skundus. Dauguma vartotojų nėra visiškai tikri dėl savo pozicijos prekybos šokių aikštelėje. Todėl neapsipirkinėjama naujose vietose ir nuo tokio apsipirkinėjimo priklausančių vartotojų ekonominė padėtis ir gerovė neauga taip sparčiai, kaip galėtų.

Komisija teigia, kad ideali situacija būtų, jei ES vartotojai galėtų turėti tas pačias pagrindines teises, kur jie bebūtų Europos Sąjungoje ir kur jie beapsipirkinėtų. Tai gražios svajonės, bet dabar mums reikia praktiškų veiksmų. Požiūriai keičiasi lėtai ir tik tuomet, kai gerėja tikra situacija. Kadangi dabar tikrovė yra rūsti, ir, pavyzdžiui, daugelyje prekybos tinklų nekokybiškas prekes galima grąžinti tik ten, kur jos pirktos, net jeigu tas tinklas turi parduotuvių ir vartotojo gyvenamojoje vietoje ar šalyje.

Vartotojas turi būti karalius. Vartotojų teisių apsaugos teisės aktai turėtų iš tikrųjų apsaugoti vartotojus. Todėl teisės aktus reikia atnaujinti, suderinti ir iš dalies išplėsti. Pavyzdžiui, keista, kad ilgos ES teisės aktų rankos automatiškai nepasiekia internetinių aukcionų. Negalima leisti, kad nacionalinis vartotojų apsaugos lygis kristų dėl ES teisės aktų.

Galiausiai reikia sutelkti dėmesį į vartotojų informavimo ir švietimo kokybės gerinimą. Šiandien yra daug daugiau galimybių verslo įmonėms kovoti už savo teises ir žinoti savo teises ir pareigas bei vartotojų teises ir pareigas. Be vartotojų ir jų pasitikėjimo prekybos iš vis negali būti.

 
  
  

PIRMININKAVO:M. ROURE
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Schwab (PPE-DE).(DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti p. Patrie ir ypač mūsų šešėliniam pranešėjui, Kurt Lechner, kurio pastaboms šiose diskusijose aš visiškai pritariu. Mano nuomone, Komisare, sprendimų priėmimo procesas ir jūsų Žaliosios knygos pateikimas yra pavyzdinis gero Parlamento ir Komisijos bendradarbiavimo modelis, pabrėžiantis, kad mums reikia tokio veiksmingo bendradarbiavimo ir kitose srityse.

Nagrinėdami šį labiau techninį pranešimą, kalbame apie Europos vartotojų teisių apsaugos teisės aktų ir Europos vidaus rinką reglamentuojančių teisės aktų sąsają, nes viena vertus, kalbame apie Bendros pagrindų sistemos, kurioje iki šiol nebuvo pakankamai tekstų, kūrimą. Svarstomi klausimai aprėpia Romos I programą, reguliavimą Teisės reikalų komitete ir Europos vartotojų acquis. Manau, kad šios priemonės turi būti visada svarstomos kartu, kad galiausiai turėtume nuoseklią ir darnią teisės sistemą, kuri, kaip jau minėjo kiti kalbėtojai, būtų skaidri vartotojų požiūriu.

Tačiau vartotojui skaidrumas ne visais atvejais būtinai reiškia, kaip jau minėjo p. Lechner, kad mes turėtume sumaišyti visus visų valstybių narių aukščiausius standartus į kažkokį europinį kratinį; vietoj to turėtume Europos lygmeniu svarstyti, kurią tikslinę strategiją turėtume įgyvendinti, kad Europos vartotojams būtų suteikti aiškūs ir nuoseklūs Europos vartotojų teisių apsaugos teisės aktai. Pasiūlymas dėl Europos vartotojų „mėlynosios vėliavos“ pirkėjams gali būti patrauklus, bet manau, kad būtų dar svarbiau ir geriau vidaus rinkai, jei galėtume sėkmingai nukreipti valstybes nares darniu keliu kuriant nacionalinius teisės aktus.

Dabar pereinu prie mažiausio ir didžiausio suderinimo klausimo. Manau, kaip jau sakė mano kolegos iš mano frakcijos, dėstydami savo argumentus turime būti atsargūs. Vidaus rinka pagrįsta tuo, kad vartotojai gali priklausyti nuo to, kaip jie suvokia galiojančias teisės normas. Žinoma, tai gerai tik tuomet, jei šios teisės normos taikomos visur. Todėl sveikinu, kad p. Gebhardt pasakė, jog mums reikia bendrų terminologijos apibrėžčių daugelyje sričių, pavyzdžiui.

Tačiau taip pat manau, kad turime elgtis atsargiai spręsdami kitus klausimus ir kad turime aiškiai paaiškinti valstybėms narėms, kad mums norint turėti bendrą vidaus rinką ir suderintas vartotojų apsaugos nuostatas, to nebus, jei laikysimės požiūrio, kad „visi gali pridėti savo“, nes tai tikrai painios vartotojus. Šios nuomonės laikysimės ir balsuodami.

Komisare, jau buvo minėti kolektyviniai duomenys. Esame labai teigiamai nusiteikę jūsų veiklai, kurios tikslas yra suteikti naudos vartotojams, įskaitant ir klasinių veiksmų klausimą. Tačiau, taip pat turi būti aišku, kad Europoje mes, be abejo, norime išvengti JAV sąlygų ir todėl labai norime išsamiai sužinoti, ką jūs ketinate mums pristatyti, jums jau bendrai aprašius kai kuriuos aspektus. Norime būti tikri, kad tikrai nepritariate JAV sąlygoms Europoje. Su klasiniais veiksmais susiję ieškiniai (ir pati PPE-DE grupė kai ką čia pasiūlys) ir bandomieji atvejai visiškai atitinka vartotojų interesus, ir tam pritartume ir mes.

 
  
MPphoto
 
 

  Joel Hasse Ferreira (PSE). – (PT) Ponia Pirmininke, Patrie pranešimas yra susijęs su vartotojų apsauga. Tai pagrindinis klausimas Europos Parlamente ir Europos Sąjungoje, ir tai rodo net pats Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto buvimas.

Norėtume pabrėžti, kad be Bendrijos vartotojų politikos strategijos iki 2013 m. ir Bendros pagrindų sistemos ES sutarčių teisės srityje, ES pirmininkaujančiosios valstybės Portugalijos prioritetai, susiję su vartotojų apsaugos politika, aprėpia ne tik direktyvos dėl pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe persvarstymą, bet ir vartotojų acquis persvarstymą, apie kurį mes šiandien kalbame.

Ponios ir ponai, mes iš tikrųjų stengiamės sukurti tikrą vidaus rinką vartotojams ir atsikratyti Europos vartotojų nepasitikėjimo tarptautine prekyba, ypač, bet ne tik Europos Sąjungos viduje. Tačiau tam turime užtikrinti, kaip minėjo p. Patrie, kad vartotojai žinotų, kad jie gali efektyviai naudotis savo teisėmis kilus ginčui.

Šiuo požiūriu turiu pabrėžti tam tikrų šio pasiūlymo aspektų aktualumą ir svarbą. Ponia Pirmininke, teisės sistemą tiek profesionalams, tiek vartotojams būtina efektyviai modernizuoti, supaprastinti ir patobulinti, kad padidėtų, visų pirma, pasitikėjimas. Taip pat itin svarbu, kad šioje sistemoje būtų sprendžiami dėl galimų neatitikimų tarp Romos I ir Romos II konvencijų kylantys klausimai, kartu paisant šiose konvencijose ir direktyvoje dėl elektroninės prekybos įtvirtintų teisių.

Todėl itin svarbu nagrinėti vartotojų apsaugos klausimus, ypač kai vartotojai pasirašo elektronines tiekimo sutartis. Taip pat svarbu garantuoti vartojimo teisės efektyvumą, kad padidėtų vartotojų pasitikėjimas vidaus rinka, kuris, mūsų nuomone, yra būtinas.

Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, baigdamas turiu pasakyti, kad reikia aiškesnės ir geriau integruotos teisės struktūros, kad būtų konsoliduota vidaus rinka ir padidėtų Europos vartotojų pasitikėjimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Yra beveik 500 milijonai Europos vartotojų, kurie dabar gali gauti didesnį produktų ir paslaugų pasirinkimą. Tačiau kartu šie vartotojai turi priimti daug sudėtingesnius sprendimus nei bet kada anksčiau. Atsižvelgdama į poreikį didinti vartotojų apsaugos teisės aktų veiksmingumą vidaus rinkoje, sveikinu Komisijos ketinimą iš naujo įvertinti aštuonias sektorių direktyvas, kad jose būtų atsižvelgta į technologijų pažangos metamus iššūkius ir, visų pirma, būtų tiksliai apibrėžtos teisės ir pareigos elektroninėje aplinkoje.

Europos vidaus rinkos plėtros dinamika priklauso nuo pasitikinčių ir informuotų vartotojų. Jei vartotojai yra užtikrinti dėl savo teisių, jie vienodai pasitikės apsipirkinėdami parduotuvėje ar internetu, savo šalyje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse. Vartotojams priimant sprendimus dėl pirkimo, jiems labiausiai rūpi apsauga nuo pavojingų produktų ar nesąžiningos verslo praktikos, teisės ir prekybos garantijos bei galimybė grąžinti prekes. Todėl ir vartotojams, ir verslininkams svarbu turėti standartizuotas bendras taisykles, galiojančios visoje ES.

Jei norima, kad vartotojai pakankamai pasitikėtų apsipirkinėdami ne savo valstybėje narėje ir naudotųsi vidaus rinkos teikiamais pranašumais, jiems reikia užtikrinimo, kad įvykus klaidai jie galėtų pasinaudoti veiksmingais mechanizmais kompensacijai reikalauti. Vartotojų ginčams reikia itin gerai veikiančių mechanizmų, dėl kurių nepatiriama neproporcingai didelių išlaidų ir nėra delsimo palyginti su produkto ar paslaugos, dėl kurių skundžiamasi, verte. Vartotojams reikia tikslios informacijos, kad jie galėtų ginti savo teises. Jie gali naudotis neformaliais mechanizmais, tokiais kaip SOLVIT, arba tinkamai aprūpintų darbuotojais ir tinkamai finansuojamų vartotojų organizacijų teikiamomis paslaugomis. Manau, kad persvarstydami vartotojų acquis pasinaudosime proga parengti geresnius teisės aktus, išdėstytus paprasta kalba, kad piliečiams būtų lengva juos suprasti.

Ponios ir ponai, baigdama norėčiau pasidžiaugti tuo, kad mano grupė lankytojų iš Slovakijos Prešov ir Košice regionų dalyvauja būtent šiose diskusijose, kurios tokios svarbios Europos vartotojams. Linkime jiems maloniai praleisti laiką čia, mūsų Europos rūmuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Gabriela Creţu (PSE). – (RO) Rengdami šį pranešimą – sveikinu p. Béatrice Patrie – daug diskutavome apie suderinimo lygį ir veiksmingai vartotojų apsaugai būtinų priemonių pobūdį. Tačiau daugeliu atvejų buvo akivaizdu, kad esami trūkumai yra susiję ne su Europos teisės aktais, o su tuo, kad jie nėra įgyvendinami ar nevisai tinkamai, mechaniškai perkeliami į nacionalinę teisę. Deja, geresnis reglamentavimas neužtikrins didesnio saugumo, jei tokie geresni teisės aktai nebus įgyvendinti arba bus įgyvendinti netinkamai.

Tarp valstybių narių yra didelių informavimo ir informuotumo apie vartotojų teises ir galimybes naudotis sukurtomis priemonėmis lygio skirtumų. Už įstatymų taikymą atsakingų institucijų ir vartotojų asociacijų veiklos veiksmingumas skirtingas. Šie skirtumai nėra susiję su įprastu padalijimu į senąsias ir naująsias valstybes nares. Jie labiau priklauso nuo vietos tradicijų ir praktikos.

Dėl didelio vartotojų pažeidžiamumo kyla rizika, kad tam tikros valstybės rinka galėtų tapti iš kitos šalies kilusių nekokybiškų ar pavojingų prekių pardavimo vieta, ir tai dar prisideda prie abejonių dėl bendros rinkos naudos.

Raginame Komisiją užtikrinti tinkamą teisės aktų įgyvendinimą ir galiojančių taisyklių paisymą bei toliau taikyti piliečių informavimo priemones. Savo teises žinantys vartotojai yra naudingi pačiai bendrai rinkai, nes jie gali teisingai pasirinkti rinkos tiekėjus ir paversti konkurenciją plėtros veiksniu.

Gyvename paslaugų visuomenėje. Nagrinėjant Žaliojoje knygoje pateiktus pasiūlymus kartais kyla jausmas, kad taisyklės yra susijusios tik su prekyba prekėmis. Elektroninė prekyba taip pat nepatenka į persvarstymo sritį. Prašome Komisijos atsižvelgti į šiuos klausimus rengiant būsimus projektus, nes dėl nematomo prekių, t. y. paslaugų pobūdžio vartotojai tampa dar labiau pažeidžiamais nei prekių atveju. Kadangi jie neturi reikiamų techninių priemonių paslaugų kokybei patikrinti, jiems reikia teisinės sistemos, kuri juos apsaugotų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Stubb (PPE-DE). – Pone pirmininke, norėčiau kalbėti dėl trijų dalykų. Pirmasis yra šiokia tokia išpažintis. Labai mėgstu apsipirkinėti. Man patinka pirkti internetu, ten, kur gyvenu, ir užsienyje. Todėl galėčiau pasakyti, kad esu labai susidomėjęs vartotojų apsauga.

Visiems pažįstamas tas jausmas.

Kai perki, ne visada viskas būna gerai. Pareini namo, o kostiumas neatrodo taip gerai, kaip turėtų. Perki ką nors internetu, o „Amazon.com“ atsiunčia ne tas knygas. Stengiesi su kuo nors susisiekti parduotuvėje, bet elektroniniu paštu nesulauki atsakymo. Nueini į parduotuvę, pardavėjas pasižiūri į tave taip, tarsi būtum žudikas maniakas, o tu stengiesi pasakyti: „O ką jūs manote, aš čia veikiu? Gal kišu pirštus į elektros rozetę? Ne, įrengimas neveikia!“

Taigi, ne visada tave geriausiai aptarnauja. Apie tai šiandien ir kalbame, stengiamės, kad padėtis būtų šiek tiek geresnė. Taigi, žinome jausmą, kai kas nors būna ne taip.

Antras dalykas, kurį norėjau pasakyti, kad nedaug žmonių, net Z. Pleštinská svečių grupė, nežino, kad Europos Sąjunga yra už vartotoją.

Žinau, kad neskamba seksualiai, bet apie ką tas „vartojimo prekių ir garantijų pardavimas“? Na, iš esmės jame teigiama, kad jums bus sugrąžinti pinigai arba, kad savo prekę galite pakeisti per dvejus metus, jei jūsų su pardavėju sudaryta sutartis šių kriterijų neišpildo. Manau, kad tai puiku. Todėl sakau: „Ačiū tau ES už tai.“

Direktyva dėl nuotolinės prekybos irgi nelabai gražiai skamba, bet iš esmės, ji reiškia, kad jeigu ką nors perki internetu, pvz. iš Vokietijos, ir gavęs daiktą supranti, kad jis atrodo ne taip, kaip norėjai, per septynias dienas gali tą gaminį išsiųsti atgal ir už jį bus grąžinti pinigai.

Taip pat manau, kad turėtume šiek tiek labiau pasistengti atlikdami vartotojų apsaugos rinkodarą. Pateiksiu tik vieną pavyzdį. Sutinku su šiuo sakiniu, bet vis tiek atlieku uošvei būdingą patikrinimą. Ką manote, pasakytų mano uošvė, jei perskaitytų šios ataskaitos aiškinamąją dalį? „Horizontalioji priemonė bus pagrįsta didžiausiu harmonizavimu, o sektorinės priemonės ir toliau remsis mažiausiu harmonizavimu, išskyrus jau patvirtintas direktyvas, kurios remiasi didžiausiu harmonizavimu, pvz. Direktyva dėl nesąžiningos komercinės praktikos“? Sutinku, jokių problemų. Tačiau jei stengiamės dirbti vartotojų apsaugos srityje, tai ginkime vartotojus ir tuomet, kai rašome dokumentus.

Mano trečiasis ir paskutinis punktas yra štai koks. Manau, kad ataskaita gera, bet, regis, galėtume padaryti dar daugiau. Galiausiai aš visiškai pasisakau už didžiausią harmonizavimą. Įdomiausia tai, kad mes visada teigiame, kad geriausiai visame pasaulyje giname vartotoją. M. Harbour, pasakysiu Jums, kad Suomija geriau gina vartotojus nei JK. Jis man sako: Ne, visai netiesa. Todėl manau, kad mums iš tiesų reikia rasti kokią nors pusiausvyrą ir todėl man, kaip pranešėjui dėl abipusio pripažinimo, patinka jūsų mintis, kad reikia pasistengti ir pasiekti abipusį pripažinimą ir šiuo klausimu.

Galiausiai, norėčiau pasveikinti B. Patie už puikią ataskaitą. Norėčiau pasveikinti naują, veiklią Komisijos narę dėl puikaus darbo teisyno srityje. Manau, kad tai gera pradžia, bet galime atlikti dar daugiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Hedh (PSE). – (SV) Ponia Pirmininke, pritariu vartotojų acquis persvarstymui ir noriu padėkoti kolegei Beatrice Patrie už puikų bendradarbiavimą. Taip pat norėčiau padėkoti p. Kuneva už jos darbą rengiant Žaliąją knygą. Žinoma, vartotojų apsaugos taisyklės yra susijusios su visais politiniais sprendimais. ES teisės aktai ir reglamentai daro poveikį Europos gyventojams, o tie gyventojai yra vartotojai.

Mes, socialdemokratai Europoje, daug dirbame, kad užtikrintume, jog dėmesys vartotojų apsaugai nemažėtų. Negali būti sklandžiai veikiančios vidaus rinkos be patenkintų ir apsaugotų vartotojų. Šiuo metu Bendrijos teisės aktai pagrįsti mažiausio suderinimo principu, ir tai iš tikrųjų natūralu, nes valstybės narės yra skirtinguose vartotojų apsaugos lygiuose, kaip šiandien jau girdėjome. Manau, mums svarbu supaprastinti ir patobulinti reglamentavimą tiek vartotojams, tiek profesionalams, nes tai palengvintų tarptautinę prekybą ir padidintų vartotojų pasitikėjimą.

Tačiau svarbu, kad atlikus reikiamą suderinimą būtų užtikrintas aukštas vartotojų apsaugos lygis ir kad toks suderinimas vyktų atsargiai. Taip pat turėtume priimti sprendimą dėl vartotojų apsaugos garantijos, kuri reiškia, kad joks vartotojas nebus apsaugotas prasčiau nei iki suderinimo. Todėl raginu jus balsuoti už socialdemokratų siūlomas pataisas 4 ir 10.

Pabaigai, manau, kad ES vartotojų apsaugos teisės aktų persvarstymo tikslas turi būti vartotojų apsaugos stiprinimas, o ne prekybos tarp valstybių narių skatinimas. Nepaisant to, kad jie glaudžiai susiję, yra didelis skirtumas, ar dėmesys sutelkiamas į vartotojų apsaugą ar į prekybos aspektus. Žmonės mums turi būti svarbesni už rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, informacinės visuomenės plėtra yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos tikslų. Tačiau informacinė visuomenė turi būti paremta geležinėmis nuolatinėmis taisyklėmis. Pasitikėjimas yra pagrindinis tokios visuomenės bruožas, ir pasitikėjimo pagrindas turi būti tvirtas.

Tai pasakytina apie visas Europos politikos sritis ir tai būtina sąlyga, kalbant apie vartotojų teises, jų apsaugą ir saugumą. Šį požiūrį patvirtina konsultacijų dėl prie Žaliosios knygos pridedamų klausimų rezultatas. Piliečiai labai vertina savo saugumą ir pritaria didžiausiam įmanomam teisės aktų suderinimui, nes nori tą saugumą užtikrinti.

Pranešime minimi faktai kelia nerimą. Norėčiau priminti rūmams, kad daugiau kaip 70 proc. europiečių mano, kad apsipirkinėjant užsienyje kyla daugiau problemų nei apsipirkinėjant savo šalyje. Pusė visų europiečių įtartinai žiūri į apsipirkinėjimą užsienyje. Tai kasdieniai faktai, kurie gali atrodyti nereikšmingi didelio masto politikos požiūriu. Tačiau jie itin svarbūs piliečiams, kalbant apie jų vieningumo jausmą ir integracijos lygį.

Kitas klausimas yra ypač aktualus ir, mano nuomone, jo negalima palikti, kad jis išsispręstų savaime. Kalbu apie elektroninėje prekyboje dalyvaujančių vartotojų apsaugą. Žinoma, atsimenu, kad 2000 m. birželio mėn. buvo priimta direktyva dėl elektroninės prekybos, tačiau taip pat turėtume atsiminti, kad praėjo jau septyneri metai. Nesupraskite manęs neteisingai, bet septyneri metai yra amžinybė, jei pagalvotume, kad ši praktika taikoma vos tik apie 15 metų. Jei mūsų paklaustų, kas pasikeitė per šį laiką, atsakytume „viskas“. 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuoliai privertė mus persvarstyti mūsų požiūrį į interneto saugumą. Rūmai atsimena, kad ruošiant tuos išpuolius, be abejo, buvo panaudotos pažangios technologijos.

Mano ką tik išdėstytos nuomonės yra labai konkrečiai susijusios su vartotojų teisių apsauga. Reikia aiškių ir saugių sandorių atlikimo internetu būdų. Turėtume ypač stengtis įgyvendinti sandorių internetu apsaugos būdus ir užkirsti kelią nesankcionuotai prieigai prie vartotojų duomenų. Palyginti paprastas būdas būtų patobulinti ir standartizuoti visos Europos saugumo standartus vykdant sandorius internetu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pervenche Berès (PSE). – (FR) Ponia Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, sveikinu su šia iniciatyva – Žaliąja knyga dėl teisyno persvarstymo. Manau, kad jeigu norime, kad mūsų piliečiai laikytų vidaus rinka ne tik grėsme, turime užtikrinti, kad vartotojai būtų tinkamai apsaugoti, ypač todėl, kad vidaus rinkoje prekiaujama sudėtiniais produktais: Žinoma, kalbu apie finansines rinkas. Kiekvieną dieną iš žinių girdime apie pavyzdžius (jei jų iš viso reikia), kad vartotojų teisių apsaugos srityje kyla problemų.

Tai pasakiusi, norėčiau grįžti prie to, apie ką vakar kalbėjo Komisaras McCreevy: iš jo žodžių susidarė įspūdis, kad Amerikos nekilnojamojo turto rinkai atsidūrus tokioje padėtyje, kokioje ji atsidūrė, taip įvyko todėl, kad paskolas ėmę žmonės neturėjo išsilavinimo finansų srityje. Finansinis išsilavinimas labai svarbus, bet jis neturėtų pakeisti tikros vartotojų apsaugos, įtvirtintos visuose mūsų įstatymuose. Tam reikia horizontalių teisės aktų ir sektoriams taikomų įstatymų. Neturėtume švietimo keisti vartotojų apsauga ir profesionalų atsakomybe, kai siūlome laisvai vidaus rinkoje judančius produktus.

Kitas aspektas, kurį noriu paminėti, yra susijęs su vartotojų asociacijomis keliamais atstovaujamaisiais ieškiniais. Manau, kad mūsų pranešėjas Ekonomikos ir pinigų reikalų komitete, ponas Sánchez Presedo, pakomentuos šį klausimą, bet mano nuomone, turime daryti pažangą šioje srityje. Niekas Europoje niekada net negalvojo, kad mes norėtume importuoti Amerikos modelį, bet šiandieninė situacija ES vidaus rinkoje skiriasi nuo padėties JAV, ir tikiu jumis, Komisare, padarysite tai protingai žiūrėdami iš Europos perspektyvos. Ar šiandien normalu nežinoti, neužtikrinti teikiamų skundų skaidrumo, taikyti tokias baudas? Pasikalbėkime skaidriai ir atvirai apie tikrovę, kurią atskleidžia šie klasiniai veiksmai, ir suteikime Europos vartotojams šią naudingą priemonę!

Jei neprieštarautumėte, ponia Pirmininke, turiu paskutinę pastabą. Pranešime siūlomos aiškios „vartotojo“ ir „profesionalo“ apibrėžtys yra svarbios, bet mums reikėtų stengtis nesukelti painiavos: pavyzdžiui, finansinių paslaugų srityje mintis, kad tam tikrus produktus galima palikti tik profesionalams, yra iliuzija, dėl kurios gali sumažėti vartotojams siūlomos garantijos. Anksčiau ar vėliau šios prekės juda visoje rinkoje ir yra siūlomos visiems vartotojams. Todėl turėtume tai apibrėžti, bet vartotojų apsauga neturi, tikrai neturi apsiriboti vien tik tuo!

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Pone pirmininke, norėčiau prisidėti prie padėkos pranešėjui už darbą.

Kalbame apie geresnę teisėkūrą. Iš tiesų stengiamės suteikti vartotojams pasitikėjimo, kad turėtų tas pačias teises, kad ir kur pirktų. Bet mums ne taip gerai sekasi, nes pusė mūsų piliečių atsargiai perka užsienyje, nes netiki, kad bus apginti – ir tai nestebina. Manau, kad lengviau pirkti ten, kur gyveni ir žmonėms tai daug patogiau. Bet pažvelgus į mažmenininkus, pusė jų nori prekiauti užsienyje – o iš tiesų tai daro 29 proc. Mažmenininkai mano, kad jei šioje srityje būtų geresni įstatymai, vartotojai daugiau pirktų ne savo šalyje.

Iš tiesų vartotojams nerūpi ar yra aštuonios, ar dvidešimt direktyvų. Iš tiesų jie net nenori žinoti apie tai, kas vyksta užkulisiuose. Jie tik nori jaustis patogiai ir žinoti, kad įstatymai yra paprasti. O jeigu uošvės įsižeistų A. Stubb pateikus joms tekstą, manau, kad jei tą straipsnio dalį perskaitytų šio Parlamento nariams, vos keli suprastų terminus, pvz. „horizontalios priemonės“, „priemonės“, „visuotinai aktualūs dalykai“ ir t. t.

Tikra problema, kaip nurodyta ataskaitoje, Europos įstatymai suskaidyti ir nevienodai perkeliami. Neseniai pirmininkavau tyrimų komitetui „Equitable Life“ ir labai aiškiai matėme nevienodo perkėlimo problemas finansinių paslaugų srityje ir būtinybę Komisijai pagerinti savo priežiūrą. Šiuo klausimu pateikėme rekomendacijas.

Tiesa, kad atotrūkis tarp to, dėl ko čia susitarėme ir tai, kas iš tiesų vyksta valstybėse narėse, labai didelis. Norėčiau, kad elektroninė prekyba ir kiti klausimai, pvz. nuotolinis finansinių paslaugų marketingas, vartotojų kreditai ir nesąžininga komercinė praktika būtų įtraukta į peržiūros apimtį.

49 straipsnio dalis yra svarbi ir nurodo poreikį nuolat šviesti vartotoją. Manau, kad vaidmenį turi atlikti vartotojų centrų tinklai, nes du trečdaliai vartotojų teigia, kad nežino, kur gauti informacijos ir patarimo dėl užsienyje patirtų pirkimo sunkumų. Tiek žmonių yra iš tiesų daug.

Kompensacijos klausimas ir kolektyviniai bei klasės veiksmai; pritariu D. Wallis šiuo klausimu išdėstytoms mintims ir priimu jos žinias bei išmintį teisės klausimais.

Norėčiau paminėti du iš šių konkrečių klausimų. Europos miesto gidas yra problema, kuri vis atsiranda ant mano ir ant jūsų stalo, tačiau niekas nieko dėl jos nedaro. Jei nieko nedarysime, vartotojai pamanys, kad tik kalbame apie tai ir ignoruojame problemą; jums tikrai reikia tai pripažinti. Jei valstybėms narėms nepavyksta, kelkite joms bylas ir priverskite imtis veiksmų.

Dėl žaislų ir nesaugių produktų; A. McCarthy užsiminė apie tai. Žmonės tiki, kad kai perka produktus Europos rinkoje, jie yra saugūs. Kai dėl braziliškos jautienos, ir mes dėl to nerimaujame. Taigi, šiame Parlamente yra atotrūkis tarp to, ką sakome, ir ką darome, bet ši ataskaita yra labai geras pirmas žingsnis siekiant pagerinti vartotojų apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Antolín Sánchez Presedo (PSE). – (ES) Ponia Pirmininke, persvarsčius vartotojų acquis turėtų pagerėti vidaus rinkos veikimas, nes sustiprės vartotojų apsauga ir verslo įmonių konkurencingumas.

Didinant rinkos saugumą ir patikimumą galima sumažinti sąnaudas, padidinti sandorių skaičių ir pritraukti investicijas; trumpai tariant, tai gali padėti pasiekti persvarstytoje Lisabonos strategijoje numatytų tikslų.

Parlamento Ekonomikos ir pinigų reikalų komiteto nuomonėje pabrėžta, kad labai svarbu taikyti specialias vartotojų apsaugos taisykles finansų paslaugų sektoriuje ir būtina sukurti integruotą, išsamų ir sistemingą požiūrį šioje srityje visoje Europos Sąjungoje. Taip pat pabrėžta, kad persvarstymą reikia atlikti dalyvaujant suinteresuotosioms šalims pagal gero valdymo principus.

Šis požiūris didžiąja dalimi aprašytas pranešime tiek, kiek juo remiama išsami vizija, mišrus ar kombinuotas požiūris, aprėpiantis horizontalią priemonę ir kitas sektorines priemones bei kruopštų geresnio reglamentavimo principų taikymą.

Apsaugant vartotojus galima atsikratyti nepageidaujamos praktikos ir išvengti pusiausvyros trūkumo, dėl kurio kyla dideli konfliktai. Tik vakar diskutavome apie padėtį, kilusią dėl Jungtinėse Valstijose ribotus išteklius turinčioms žmonių grupėms išduotų paskolų, esant didelėms kainoms, grobuoniškomis sąlygomis, neatsakingai reklamuojantis.

Finansinį saugumą ir ekonomikos stabilumą galima pagerinti užtikrinant vartotojų laisvą ir informuotą sutikimą, suteikiant aiškią pakankamą informaciją ir galimybę patikrinti ataskaitas apie jų finansinę padėtį bei rasti reikiamų duomenų, kad vartotojai gautų nepriklausomą patarimą ir prireikus galėtų pasinaudoti reagavimo mechanizmais, įskaitant vartotojų asociacijų keliamus atstovaujamuosius ieškinius, žinoma, vengiant kraštutinių situacijų, kaip JAV, bet aiškiai garantuojant vartotojų apsaugą.

Be geresnio švietimo, naudinga priemonė galėtų būti metinė ataskaita apie finansinių paslaugų vartotojų skundus ir pretenzijas. Bet kokia pažanga šioje srityje būtų labai teigiama.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE). – (PL) Ponia Pirmininke, dėl globalizacijos ir su ja susijusios sparčios vidaus rinkos kaitos įstatymų priėmėjai turi kurti geresnius ir šiuolaikiškesnius teisės aktus, kuriais būtų atsižvelgta į 21 amžiaus vartotojų ir verslininkų poreikius. Tai ypač svarbu, kalbant apie vartotojų acquis persvarstymą, nes dėl didėjančios integracijos mūsų visuomenės tapo mobilesnėmis. Dabar Europos piliečiai vis dažniau apsipirkinėja ir naudojasi paslaugomis kitose valstybėse narėse. Todėl itin svarbu priimti šią iniciatyvą, kad vartotojai tikrai žinotų, jog jiems suteikiama vienoda apsauga visoje Europos Sąjungoje.

Mano nuomone, Komisijos pasiūlymas yra gerai subalansuotas, nes juo užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis ir kartu remiamas Europos ekonomikos konkurencingumas. Nepakanka vien tik sukurti tokio pobūdžio standartų rinkinį: jie dar turi būti veiksmingi. Todėl pabrėžiu, kad vartotojams ir kitiems vidaus rinkos subjektams reikia teisinio aiškumo dėl jų veiklos ir rinkos operacijų. Dabar galiojantys teisės aktai tokio aiškumo neužtikrina, nes jie nėra vienodai taikomi visose valstybėse narėse.

Žaliojoje knygoje Europos Komisija siūlo modernizuoti, supaprastinti ir patobulinti teisės aktus siekiant teisinio aiškumo. Pranešėja visiškai tam pritaria savo pranešime. Sutinku su siūlomu mišriu požiūriu, susijusių su aštuonių vartotojų apsaugos direktyvų supaprastinimu. Horizontali priemonė turi būti pagrįsta didžiausiu suderinimu, o sektorinės priemonės turi remtis mažiausio suderinimo principu. Taip pat pritariu Komisijos nuomonei, kad panaikinimo ir atšaukimo teisės principus irgi reikia modernizuoti ir apibrėžti nustatant kalendorinių dienų skaičių. Be to, pritariu Komisijos raginimui įvesti standartinę atšaukimo formą, kuri būtų naudojama visose valstybėse narėse. Tai padėtų supaprastinti procedūras, susijusias su mažomis įmonėmis ir vartotojais, kartu didinant informavimo principų įgyvendinimo lygį.

Man taip pat malonu, kad, pasirodo, galima sukurti „vartotojo“ ir „profesionalo“ apibrėžtis ir kad tos apibrėžtys yra tinkamos. Manau, kad horizontali priemonė siūlo daug naudingų dalykų, susijusių su Bendrijos teisyno modernizavimu. Vartotojų teisių srityje ir kalbant apie sutarčių išlygas būtų gerai sudaryti visomis aplinkybėmis neteisingų terminų „juodąjį sąrašą“. Jei šis pranešimas būtų priimtas ir teisynas būtų persvarstytas, tai būtų naudinga visiems vidaus rinkos vartotojams. Pranešime yra daug dėmesio vertų nuostatų. Tai protingas pranešimas, ir sveikinu pranešėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Ponia Pirmininke, Komisare, Europos Sąjunga negali būtų grindžiama tik ekonominiais kriterijais. Europos pagrindą turėtų sudaryti piliečių socialinė darbotvarkė. Dažnai minime telefono, transporto, finansų, medicinos ir švietimo paslaugas. Turime apibrėžti viešųjų paslaugų kokybės kriterijus. Negalime plėtoti Europos ekonomikos, jei tarp dviejų miestelių nėra viešojo transporto, nes tai neapsimoka. Sėkmingas yra naujasis reglamentas dėl mobiliųjų telefonų pokalbių tarifų.

Vartotojų apsauga taip pat reiškia, kad visi ES piliečiai ar šeimos turi būtiną kasdienį krepšelį. Kaip galime apsaugoti pensininkus, kaip galime apsaugoti neįgaliuosius arba pažeidžiamus asmenis vidaus rinkoje, jei joje remiamasi vien tik ekonominiais kriterijais?

Nepaisant galiojančių teisės aktų, ES piliečiai kaip vartotojai nežino kaip ir dėl to negali apginti savo teisių. Keleiviai nežino, ką jie gali padaryti ir dėl to neprašo finansinių kompensacijų dėl skrydžių vėlavimo ar atšaukimo. Tikiuosi, kad tokios kompensacijų sistemos bus įvestos ir kitoms transporto priemonėms.

Taip pat sveikinu pranešėjos prašymą sudaryti uždraustų sutarčių sąlygų „juodąjį sąrašą“ ir galimai uždraustų sąlygų „pilkąjį sąrašą“. Be to, būtina geriau informuoti piliečius kaip vartotojus.

Kaip apsaugome investicijų fondo dalyvį nuo akcininko sprendimo investuoti į verslo veiklos sritis, kurioms dalyvis nepritaria? Kadangi dauguma europiečių vartoja informacinės visuomenės produktus, raginu Europos Komisiją sukurti strategiją ir veiksmų planą kiek įmanoma greičiau siekiant užtikrinti informacinei visuomenei sukurtų sistemų ir paslaugų saugumą. Sveikinu pranešėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. Pone pirmininke, stengiuosi kuo geriau sutvarkyti savo kalbą, kad paliesčiau svarbiausius klausimus ir labai dėkoju už vertingą indėlį į šią diskusiją,.

Taip pat džiaugiuosi, kad mano Europos piliečiai domisi šiais reikalais, kurie labai svarbūs kasdieniame mūsų gyvenime – tai vadinamoji Žalioji knyga, kuri gal atrodo šiek tolima. Bet kai suprasite, kad visais atvejais sudarinėjame sutartis su vartotojais, pradedant ankstyvu rytu, kai perkame puodelį kavos – o tai jau sutartis su vartotoju – suprasite, kokia svarbi Europos Sąjungos piliečių darbotvarkei yra šiandien mūsų aptariama tema. Labai dėkoju, kad visi taip ryžtingai stengiatės, kad kalba būtų suprantama ir artima mūsų piliečiams.

Norėčiau pradėti nuo kelių pastabų apie bendrus jūsų paminėtus reikalus. Pirma, dėl ataskaitos apimties. Labai suprantu, kad norima teisyną padaryti vis atviresniu, bet jau esame nustatę, ir Komisija sutinka, kad iš esmės, jis turėtų būti ne didesnis, nei į Žaliąją knygą įtrauktos aštuonios direktyvos. Taigi, aptariant bet kokią teisinę priemonę reikėtų paaiškinti jos santykį su kitomis Bendrijos priemonėmis.

Komisija įvertins Elektroninės komercijos direktyvos poreikį ir laiką. Visiškai sutinku, kai kalbame apie priemones Europos vartotojams, kad labai svarbu paliesti šį klausimą, bet tai neįeina į šios apžvalgos apimtį. Paprastai, kaip politikas ir kaip už vartotojų apsaugą atsakingas Komisijos narys esu labai ambicinga, bet netikiu, kad Elektroninės komercijos direktyvą galėtume dabar įtraukti į šios peržiūros apimtį.

Daug vartotojus ginančių direktyvų, pvz., Direktyva 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis, taikoma elektroniniu būdu sudaromoms vartotojų sutartims ir iš tiesų, elektroninės prekybos Direktyva aiškiai teigia, kad ji yra be žalos klientų interesų apsaugos lygiui, kaip nustatyta Bendrijos teisės aktuose, įskaitant vartotojų teisyną.

Šiuo požiūriu galima peržiūrėti Elektroninės komercijos direktyvą atskirai, o ne kartu su vartotojų teisynu, ir, tikrai, labai artimai šiuo klausimu dirbsiu su kolega Komisijos nariu Charlie McCreevy; šiame portfelyje yra Elektroninės komercijos direktyva.

Taip esu įsitikinusi, kad su Komisija jau gerai suprantame vieni kitus dėl to, kad vartotojų dimensiją reikia įžvelgti daugelyje portfelių, o ne vien už vartotojų apsaugą atsakingo Komisijos nario portfelyje. Todėl dirbu su trečiuoju energetikos paketu, kuris bus parengtas šio mėnesio pabaigoje; taip pat dirbu prie vidaus rinkos peržiūros, o su Komisijos nariu Charlie McCreevy esame finansinių paslaugų peržiūros bendraautoriai. Tokios svarbios vartotojų dimensijos be savo dėmesio nepaliksiu. Taip matome iš Informacinės visuomenės generalinio direktorato, kad darbo, susijusio su didesniu vartotojų pasitikėjimu tarptinkliniu ryšiu, sėkmė, o tai tik pradžia.

Dauguma minėjote vartotojų apsaugos lygį. Norėčiau pakartoti, kad Komisija pabrėžia visiško harmonizavimo pasiūlymus ir tai pagrįsta dideliu vartotojų apsaugos lygiu. Todėl požiūrio, kad dėl konkurencinio pranašumo bus vyriausybės reikalaujama vis mažesnio reglamentavimo, tikrai negalima taikyti. Tačiau nesitikima, kad tokie pasiūlymai remsis aukščiausiu klientų apsaugos lygiu, kuris jau buvo pasiektas priėmus kai kurios nacionalinius teisės aktus. Pritariu D. Wallis, kad reikia turėti prieinamų ir suprantamų taisyklių rinkinį, o tai reiškia, kad turėsime galvoti, kaip įgyvendinti šias taisykles visose 27 valstybėse narėse. Tai tikrai neskatins vis labiau mažinti reglamentavimą dėl konkurencinio pranašumo.

Su visa pagarba atsižvelgdama į tas valstybes nares, kurios puikiai tvarkosi, patikėkite, kai dėl vartotojų apsaugos, idealios valstybės nėra. Esu apsilankiusi pusėje valstybių narių. Užsirašiau pažangiausias valstybes ir, dar sykį pasakysiu, kai kurios iš jų neperkėlė direktyvos dėl nesąžiningos komercinės praktikos. Parodysiu direktyvos dėl nesąžiningos komercinės praktikos įgyvendinimo „taškų lentelę“ ir nustebsite, kad net pirmaujančios valstybės vartotojų apsaugos srityje šios direktyvos nėra į savo įstatymus perkėlę.

Dėl bendros pagrindų sistemos, kaip yra žinoma D. Wallis, šis projektas man brangus, ir Komisija sutinka su Europos Parlamentu, kad reikia užtikrinti bendros pagrindų sistemos paruošiamojo darbo ir vartotojų teisyno peržiūros darną. Kaip teisingai Europos Parlamentas nurodė, būtina, kad teisyno peržiūra neužtruktų dėl bendros pagrindų sistemos darbo, nes tai yra ilgesnis projektas. Nekantrauju dirbti šiuo klausimu ir įgyti daugiau patirties rengdama seminarą po seminaro, bet tikiu, kad Žalioji knyga yra išbandymas. Jei dėka Žaliosios knygos pasieksime nustatytą visišką harmonizavimą, tai bus galimybė, leisianti dirbti prie gero bendro sutartinio pagrindo ateityje. Iš tiesų tikiu šio projekto ateitimi.

Kas dėl poreikio užtikrinti veiksmingą vartotojų apsaugos taisyklių skelbimą ir reikiamą informaciją vartotojams – 42, 43 ir 47 punktai – Komisija pabrėžia, kad paskutinės iniciatyvos šioje srityje turėtų artimiausioje ateityje duoti rezultatų.

Norėčiau atkreipti dėmesį į 6 punktą, būsimos priemonės taikymą, kuri, kai bus patvirtinta, turės būti įvertinta, siekiant nustatyti jos veiksmingumą. Tai labai svarbu dėl geresnio reglamentavimo, nes jei geriausiai sukurti įstatymai liks popieriuje, piliečiai nusivils, nes tai bus tik popierius, o mes paskatinsime ciniškesnį požiūrį į Komisijos ir Europos Parlamento pastangas, todėl “taškų sistema”, vertinanti įsigaliojimą ir įgyvendinimą yra labai svarbi.

Komisija yra įsitikinusi, kad ateityje reikės atlikti išsamų poveikio vertinimą dėl bet kokio pasiūlymo, pateikto po konsultacijų dėl Žaliosios knygos, sutinkamai su taikomomis vidinėmis gairėmis ir kadangi tai yra geresnio reglamentavimo proceso sudedamoji dalis.

Norėčiau trumpai paminėti kolektyvinę žalos atlyginimo sistemą, kuri labai svarbi. Nežinau nė kaip užtikrinti tuos, kurie vis dar mano, kad tai ne amerikietiški grupiniai ieškiniai. Nežinau, kaip atsirado tokie nepagrįsti tvirtinimai, kad tai, ką stengiamės įvesti yra amerikietiški grupiniai ieškiniai, gal man reikėtų kalbėti ex cathedra ir iškilmingai prisiekti. Ne, tai ne Amerikos grupiniai ieškiniai. Tai mūsų mėginimas atsiliepti į Europos piliečių poreikius. Lapkričio mėnesį, pirmininkaujant Portugalijai, bus labai įdomi konferencija apie kolektyvinį pasirengimą, todėl, prašau, jei norėtumėte prisidėti prie mūsų pastangų ateityje, nenaudokite termino „grupiniai ieškiniai“. Kalbame apie kolektyvinių teisių gynimo būdą. Beje, kolektyvinių teisių gynimo būdus, atstovaujamuosius veiksmus ir grupinius veiksmus turi 14 valstybių narių, pvz. Prancūzijoje ir kitose valstybėse. Laimei, verslininkams kolektyvinių teisių gynimo idėja tampa vis patrauklesne.

Neseniai dalyvavau labai įdomiame susitikime su Prancūzijos įmonių judėjimu (Pranc. „Mouvement des Entreprises de France“) Buvau pakviesta į didelę konferenciją; mūsų požiūriai panašėja, todėl tikiu, kad, jei tinkamai atliksime savo darbą, labai tvirtai ir nuoširdžiai įsitikindami, kad siekiame kolektyvinės žalos atlyginimo, galiausiai pasieksime bendro susitarimo. Aš asmeniškai tuo tikiu.

Finansinis pajėgumas ir paslaugos – visiškai geras ir tinkamas dalykas. Neseniai Komisija surengė konferenciją dėl finansinio pajėgumo reikalų su tikslu sugalvoti, ką ji šioje srityje gali atlikti. Šiais metais šia tema Komisija pateiks komunikatą, kuriame išreikš savo nuomonę ir praneš apie iniciatyvas, kurios skatins ir rems finansinį švietimą valstybėse narėse. Ir dar sykį norėčiau pakartoti, kad kartu su Komisijos nariu Ch. McCreevy dirbsiu prie finansinių paslaugų ataskaitos ir stengsiuosi, kad būtų įtraukta darbotvarkė dėl vartotojų apsaugos ir piliečių rinkos.

Dabar apie konkrečius reikalus, nurodytus Žaliojoje knygoje.

Norėčiau paminėti kai kuriuos. Skaitmeninis turinys ir programinė įranga. Komisija sutinka, kad šiuo klausimu dar reikia pagalvoti. Kaip žinote, rėmėme Z. Roithová ataskaitą. Manau, kad tai vienas iš galimų kelių siekiant teisingai atlikti svarbų darbą didinant sąmoningumą, tačiau Komisija paskelbs informacijos procesą, kad nustatytų, ar vartotojai patiria žalą dėl skaitmeninio turinio ir programinės įrangos trūkumo. Šis procesas bus atskirtas nuo bendros Žaliosios knygos tąsos.

Dėl laiko apribojimų ilginimo siekiant suteikti teisiškai užtikrintą garantiją, kai kurie esate nurodę, kokia svarbi yra atsakomybė ir garantija, kaip vartotojų apsaugos procesas. Komisija mano, kad reikia ir toliau apie tai galvoti, bet turi galvoje daugelio konsultacijų respondentų išreikštą paramą šiuo klausimu. Be to, Komisija sutinka su pasiūlymu išlaikyti dabartines įrodinėjimo naštos ar atitikimo stokos taisykles.

Komisija turi galvoje Europos Parlamento prieštaravimą dėl tiesioginės gamintojų atsakomybės įvedimo. Šiuo klausimu dar reikia pagalvoti, atsižvelgiant į įvairias suinteresuotų asmenų nuomones.

Dabar kalbėsiu apie kolektyvinių teisių gynimo būdus. Šis klausimas buvo paminėtas B. Patie ataskaitoje, taip pat ir D. Wallis. Sutinku su D. Wallis dėl poreikio užtikrinti bendros pagrindų sistemos paruošiamojo darbo ir vartotojų teisyno peržiūros darną, kad išlaikytume tokį patį greitį. D Wallis, galite pasikliauti mano pasiryžimu, kad ateityje nepraleisiu progos pakalbėti apie bendros pagrindų sistemos svarbą.

K. Lechner taip pat taikliai paminėjo darnos svarbą. Užtikrinti darną vartotojų teisyne tikrai yra mano darbotvarkės dalis.

Dėl G. Kallenbach pastabų apie žaislus: Tikiuosi, kad rugsėjo 12 d., jei neklystu, per kitą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto posėdį, turėsiu daugiau progų kalbėti apie tai, kokių veiksmų imasi Komisija. Manau, kad visi turime konkrečių rezultatų, kuriuos turime aptarti. Vykau į Kiniją; ši problema neužklupo mūsų netikėtai. Turime savo RAPEX sistemą, kuri yra esminis solidarumo pavyzdys Europos Sąjungoje, ir kuri padeda greitai pranešti visoms 27 valstybėms narėms, jei rinkose aptinkamas pavojingas produktas. JI veikia puikiai. Nuvykusi į Kiniją kalbėjau gana kategoriškai – po mano apsilankymo iš dviejų Kinijos žaislų gamintojų iš karto buvo atimtos licencijos. Vakar ilgai kalbėjausi telefonu su „Mattel“ generaliniu direktoriumi R. Eckert.

Manau, kad galima pasinaudoti žaislų klausimu Kinijoje ir paaiškinti, kodėl taip svarbu siekti visiško harmonizavimo. Nepakanka, kad vienoje šalyje klientai būtų gerai ginami. Negalime gyventi salose ir tai tikrai nebūtų vidaus rinka ir tikrai ne susivienijusi Europos Sąjunga. Patikėkite, net didžiausiai Europos Sąjungos valstybei labai sunku įtikinti Kiniją imtis veiksmų. Jei iš tiesų norime griežčiau kalbėti su Kinija, privalome išlikti visiškai vieningi, turėti aiškias taisykles, o ne 27 skirtingas rinkas ir taip pat labai siekti sugriežtinimo. Vartotojų teisynas ne vienintelė priemonė. Turime pamatyti viską. Teisynas tikrai labai svarbus; jis yra pagrindas ir mūsų pamatas. Bet taip pat turime vartotojų strategiją 2007-2013 m. ir dedame daug pastangų, stengdamiesi užtikrinti, kad visi įstatymai veiks vienodai ir visur bus vienodai jų laikomasi. Turime savo bendradarbiavimo dėl vartotojų apsaugos reglamentavimą, o rugsėjo pabaigoje pakviečiau visas atsakingas vartotojų apsaugos tarnybas, kad aptartume kai kuriuos klausimus ir pavojingus iš Kinijos žaislų gamyklų siunčiamus gaminius. Dar apie tai informuosiu jus ir pranešiu apie rezultatus.

Taip pat Europos vartotojų centro tinklai labai svarbūs ir padeda mums kurti gerą teisinę bazę, kuri turi būti įgyvendinta. Tik norėčiau pasiremti Europos miesto gidu. Taip, gavau labai daug laiškų apie Europos miesto gidą. Deja, remdamasi savo prerogatyvomis, kaip už vartotojų apsaugą atsakinga Komisijos narė, negaliu daug padaryti. Atidarysiu savo tinklaraštį, kuriame perspėsiu piliečius, kad nesiimtų tokių neteisėtų veiksmų ir žinotų apie Europos miesto gido neteisėtus veiksmus, bet galimų apsaugos priemonių įgyvendinimas priklauso nuo valstybių narių.

Per kitus mėnesius daugiausia pastangų reikės skirti įgyvendinimui. Į visus savo kolegas valstybių narių vyriausybėse kreipiausi asmeniškai, siekdama pranešti, kad, deja, mums nesiseka perkelti direktyvos dėl nesąžiningos komercinės praktikos. Dvidešimt septyniems kolegoms buvo išsiųsti asmeniniai laiškai, kad žinotų, jog ne viskas gerai. Jei mums nepavyks perkelti teisyno, ateityje neturėsime tvirto pagrindo.

D. Wallis ir K. Lechner priminė klausimą dėl Roma I. Galiu patikinti jus, kad šiame etape nematau jokio neatitikimo tarp pasiūlyto Roma I reglamento ir akto, kuris visiškai harmonizuos kai kuriuos vartotojų apsaugos aspektus arba dėl kitų aspektų įves abipusio pripažinimo punktą. Bet galiu su jumis šiuo klausimu tęsti diskusiją. Žinau, koks tai jautrus klausimas, kai mes nuolat dedame pastangas kurdami teisinę suderintos Sąjungos bazę.

Dar kartą norėčiau visiems padėkoti. Esu įsitikinusi, kad jums, B. Patrie, buvo daug dėkojama už jūsų didelį darbą. Norėčiau baigti padėka jums ir pasakyti, kad laukiu mūsų darbo tęsinio šia labai svarbia tema. Galiausiai, ačiū Europos piliečiams, kad seka šią diskusiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks balsavimas vidurdienį.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. – (RO) Vartotojų teisių acquis nuolat pildomas vis naujomis nuostatomis, padedančioms paversti Europos bendrąją rinką tikrove. Tarp neseniai priimtų teisės aktų direktyva dėl tarptautinių mobiliųjų telefonų pokalbių tarifų rodo, kad vienos iš svarbių kliūčių Europos piliečių judėjimo laisvei atsikratyta.

Tuo pačiu keliu eina ir direktyva dėl keleivinių automobilių apmokestinimo. Deja, Tarybos sprendimas vis dar nepriimtas nuo pat 2005 m., nors praeitų metų rudenį jam pritarė ir Parlamentas, ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Šio dokumento labai reikia, nes šiuo metu 16 valstybių narių taikoma 16 skirtingų mokesčių, ir tai trukdo pirkti keleivinį automobilį kitoje ES valstybėje narėje. Daugeliu atvejų iš vienos valstybės narės į kitą norintys persikraustyti piliečiai, kurie pateikia paraišką dėl registracijos mokesčio, turi jį mokėti dukart.

Parlamentas ir Europos Komisija privalo imtis priemonių, kad valstybių narių finansų ministrai priimtų šią direktyvą Taryboje. Europos pilietybė, kaip sąvoka, bus visiškai nuosekli tik tuomet, kad visos Sutartyje įtvirtintos teisės bus tikrai įgyvendintose Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse.

 
  
  

(Posėdis nutrauktas 11.55 val. prieš balsavimą ir tęsiamas 12.00 val.).

 
  
  

PIRMININKAVO: H. H.PÖTTERING
Pirmininkas

 
Atnaujinta: 2008 m. rugsėjo 4 d.Teisinis pranešimas