Pirmininkas . – Kitas klausimas yra diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl nutarimo dėl Bangladešo(1).

  Robert Evans (PSE), autorius. – Pone pirmininke, Bangladešas yra šalis, kurioje lankiausi daug kartų ir kuri man labai patinka. Iš tikrųjų, turiu daug Bangladešo kilmės draugų Londone ir labai įdėmiai stebiu politinę situaciją šioje šalyje.

Šiame nutarime pripažįstama, kad pastaraisiais mėnesiais padėtis gerokai pablogėjo, ir dabar galima tikrai sunerimti dėl tvarkos ir teisingumo, žmogaus teisių ir, iš tikrųjų, dėl pačios demokratijos išlikimo šioje šalyje, kaip tai pabrėžiama nutarime.

Kai sausio mėnesį buvo sustabdytas rinkimų procesas, manau, dauguma mūsų tikėjosi, kad jis būtų atidėtas vos kelioms savaitėms, bet savaitės virto mėnesiais, o mėnesiai – metais, kol galėtų būti demokratiškai išrinkta naujoji vyriausybė.

Kartu stebime nekonstitucinę ir nepatenkinamą padėtį, kurioje civilė vyriausybė padedant karinei valdžiai mėgina išsaugoti tvarką ir teisingumą vis labiau beviltiškomis ir žiauriomis sąlygomis. Dvi buvusios ministrės pirmininkės kalėjime. Vyko riaušės universitete, šimtai areštų (įskaitant akademinių darbuotojų), įtariami išpuoliai, vykdomi kankinimai.

Taip nebus judama į priekį, ir, kaip nurodyta 11 dalyje, esu tikras, kad Europos Parlamentas yra pasiruošęs padėti sugrąžinti demokratiją į Bangladešą kiek įmanoma greičiau.

  Marios Matsakis (ALDE), autorius. – Pone pirmininke, Bangladešo plotas yra panašus į Graikijos, o gyventojų skaičius beveik dvigubai didesnis nei Vokietijoje. Ši šalis tapo nepriklausoma tik 1971 m. po metų pilietinio karo, kuriame dalyvavo kaimyninės buvusios Britanijos kolonijos, Pakistanas ir Indija. Bangladešas 15 metų kentėjo karinę diktatūrą ir, nors civilė vyriausybė buvo atstatyta 1990 m., šalyje dar nėra tikrosios demokratijos.

Šiandien tai labai skurdi tauta, kenčianti dėl paplitusios korupcijos, kariuomenės kišimosi į politiką, žiaurių žmogaus teisių pažeidimų, politinės veiklos draudimų, moterų diskriminacijos, religinio ekstremizmo ir daugelio kitų blogių, kurie paminėti nutarime. Vis dėlto kaip aiškiai nurodyta N konstatuojamojoje dalyje, „ES ir Bangladešas turi gerus ilgalaikius santykius ir yra svarbūs ekonominiai partneriai“. Tai tiesa, bet tiek apie mūsų draugų ir partnerių pasirinkimą ir tiek apie sėkmingą pagalbą tokioms draugiškoms tautoms didinant gerovę, demokratijos lygį ir įstatymų viršenybę.

Iš tikrųjų, ES bandė pagerinti padėtį Bangladeše, bet ar pakankamai? Ar Bangladešui suteikta pagalba tinkamai nukreipta siekiant pagerinti šalies produktyvumo infrastruktūrą arba ji nukeliavo į korumpuotų pareigūnų kišenes? Ar karinei valdžiai daromas spaudimas siekiant priversti ją nebesikišti į šalies politinį gyvenimą buvo pakankamai griežtas ir ryžtingas arba jis buvo silpnas ir neveiksmingas?

Galima savaip atsakyti į visus šiuos klausimus. Tačiau, mano nuomone, mes darome ne tą, ko reikia; būtina skubiai persvarstyti mūsų politiką dėl Bangladešo, nepamirštant sankcijų įgyvendinimo ir būtinai įtraukiant griežtus perspėjimus kaimyniniam Pakistanui ir Indijai, kad jie nepasiduotų pagundai įsikišti į Bangladešo vidaus reikalus.

  Charles Tannock (PPE-DE), autorius. – Pone pirmininke, kaip mano kolega Robert Evans, Londone, mūsų regione, aš irgi atstovauju daugiau kaip 150 000 Bangladešo kilmės rinkėjams.

Bangladešas yra didelė ir strategiškai svarbi Pietų Azijos šalis, kurioje, deja, kaip buvo rodoma žiniose, rugpjūčio mėnesį vyko studentų demonstracijos ir buvo areštuoti trys buvę ministrai pirmininkai siekiant kovoti su korupcija, bet deja, tai atrodė, kaip mėginimai nuslopinti demokratines, nors ir labai išskaidytas, politines klases.

Vyriausybė patikino ES ir JAV, kad ji surengs demokratinius rinkimus 2008 m. pabaigoje, kai bus baigtas rinkimų registravimo procesas, galėsiantis užkirsti kelią sukčiavimui rinkimų metu. Tačiau toks terminas atrodo labai ilgas, ir kyla įtarimų, kad karinė valdžia, kuri neseniai įgijo didesnį politinį populiarumą, siekia radikaliai pakeisti šalies politinę sudėtį atsikratydama dviejų kariaujančių protagonistų, buvusių ministrių pirmininkių Sheikh Hasina ir Khaleda Zia. Sudėtinga suprasti, kodėl jie nepaleidžiami už užstatą, kol laukia teismo, ir kodėl pradiniai areštai buvo tokie melodramatiški ir netinkamai vykdyti valdant laikinai vyriausybei. Šiuo nutarimu teisingai raginama juos panaikinti, o ES diplomatiniai stebėtojai raginami dalyvauti dviejų ponių teismo procesuose.

Be abejo, vakarų pagalbos teikėjai stebi Bangladešą labai įdėmiai atsižvelgiant į blogėjančią padėtį žmogaus teisių srityje per pastaruosius metus ir didėjančią islamistų radikalizaciją visuomenėje bei, deja, nukrypimą nuo pradinės pasaulietiškos daugelio partijų sukurtos demokratijos, modelio, kurį mes ES turėtume aktyviai remti šioje šalyje.

  Marcin Libicki (UEN) , autorius. – (PL) Pone pirmininke, kita šalis, kurią norime aptarti šiuose popietės diskusijose, yra Bangladešas, kur taip pat pažeidžiamos pagrindinės teisės. Išgirdę apie visus šiuos individualius atvejus stebimės, kaip tokia padėtis gali susidaryti pasaulyje, kurį vis labiau veikia vadinamoji globalizacija, kuriame į tinklus jungiasi ekonominės organizacijos ir dar aktyviau – politinės, pasaulyje, kuriame buvo įsteigta Jungtinių Tautų Organizacija ir Europos Sąjunga mūsų žemyne, pasaulyje, kuriame tiek organizacijų pareiškia gerbiančios žmones. Taip pat galėtume savęs paklausti, kodėl nevyksta pagrindinių humanitarinių principų globalizacija.

Atrodo, tai mūsų laikmetį ir mūsų organizacijas veikianti problema. Visus domina politika ir ekonomika, bet kai reikia suteikti politikas ir ekonomikai žmogiškąjį veidą, kad daugiau nebebūtų kenkiama kukliems paprastiems žmonėms, pasirodo, esame bejėgiai.

Komisarė Reding ką tik pasakė, kai aptarinėjome Birmą, kad yra pavojus, jog vėl pasijusime bejėgiai ir negalėsime atsakyti į šiuos neteisingus veiksmus. Tačiau mums reikia suvokti, kad reikia imtis tam tikrų veiksmų ir kad mūsų politinės veiklos, mūsų ekonominės veiklos ir standartinių pagrindinių teisių įgyvendinimo masto svarstyklės nėra pusiausvyros būsenoje.

Taip pat norėčiau atkeipti jūsų dėmesį į dar vieną klausimą. Deklaracijoje be kitų dalykų minimas persekiojimas dėl religijos. Norėčiau pastebėti, kad paprastai, nors ne visada, persekiojimas dėl religijos yra nukreipiamas prieš krikščionis, pirmiausia katalikus. Pasaulio mastu katalikai yra grupė, kuriai dažniausiai tenka patirti persekiojimus ir kurios atstovai dažniausiai žūva dėl savo tikėjimo. Turėtume remtis faktais, ir kai kalbame apie persekiojimą, turėtume prisiminti, kas ką persekioja.

  Carl Schlyter (Verts/ALE), autorius. – (SV) Pone pirmininke, manau, kad Bangladešas yra didelių vilčių šalis. Joje yra religijos laisvė, moterys kaimo vietovėse gali gauti nedideles paskolas, matėme ir vietos ekonomikos plėtros pradžią.

Tačiau šios teigiamos tendencijos buvo greitai nukreiptos į priešingą pusę šalyje, kurioje plinta teroras. Korupcijai pažaboti vyriausybė remiasi savo metodais ir įkalina žurnalistus, teisininkus, politinius veikėjus ir studentų aktyvistus. Jei leistumėte man tai pasakyti, visų įkalinimas yra prastas būdas korupcijai pažaboti, švelniai tariant. Pažadame, kad padėsime Bangladešui siekti demokratijos, ir to turėtų norėti vyriausybė.

Baigdamas, noriu paminėti dar kai ką, kas įtraukta į nutarimą, bet apie ką, galbūt, nedaugelis norėtų kalbėti, nors, mano nuomone, tai svarbu, nes praleidau daug laiko su žmonėmis lūšnose. Tai buvo žmonės, gyvenę senojo režimo sąlygomis, vadovaujant valdančiajai klasei, kurie pasiėmė žemę, bet kai vyriausybė mėgino susigrąžinti tą žemę, milijonai nepasiturinčių žmonių, vargšų valstiečių ir lūšnų gyventojų buvo išmesti iš savo namų, iš jų buvo atimta menkiausia viltis išgyventi, kurią jiems suteikė mažas lopinėlis žemės. Taip pat turime galvoti apie šiuos žmones, kai kovojame už demokratiją Bangladeše, nes jų balso beveik negirdėti. Jų galios mažiausios.

  Bogusław Sonik, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, padėtis Bangladeše tikrai verčia sunerimti. Tačiau imtasi veiksmų siekiant surengti rinkimus nustatytu laiku. Vis dėlto kyla nerimas, kad 2007 m. liepos mėn. pristatyta Rinkimų komisijos darbo programa nebus įgyvendinta laiku. Turėtume atsiminti, kad Europos Sąjungos stebėjimo misija pasibaigė sausio 22 d., kai Jungtinių Tautų Organizacija taip pat nustojo teikti paramą.

Negalime palikti Bangladešo šiame etape. Turime siųsti stebėtojus, turinčius dideles galias. Stebėtojai taip pat turėtų stebėti baudžiamuosius procesus ir paprastų piliečių areštus. Ypač svarbu daryti spaudimą valdžios įstaigoms siekiant užtikrinti 2007 m. rugpjūčio 28 d. protestų metu areštuotų studentų laisvę. Turėtume reaguoti greitai, suteikti įvairiapusę pagalbą. Jei to nesugebėsime padaryti, negalime tikėtis, kad rinkimai įvyks nustatytu laiku.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, PSE frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, beveik metai praėjo po paskutinio Europos Parlamento nutarimo dėl Bangladešo. Nepaisant mūsų vilčių, padėtis šalyje pablogėjo. Šių metų sausio mėn. planuoti rinkimai neįvyko ir buvo nukelti iki 2008 m. pabaigos. Talkinant kariuomenei, laikinoji vyriausybė paskelbė ypatingąją padėtį.

Dabartinė valdžia atvirai riboja visą politinę veiklą ir spaudos bei kitų žiniasklaidos priemonių laisvę. Tarp areštuotų asmenų yra dvi buvusios ministrės pirmininkės, 160 pirmaujančių politikų ir daugiau kaip 100 000 civilių. Žiaurus studentų protestų prieš kariuomenę slopinimas Dhakos universitete šių metų rugpjūčio mėn. privertė sunerimti visą tarptautinę bendruomenę.

Atsižvelgdamos į pirmiau minėtus įvykius Taryba ir Europos Komisija turėtų įdėmiai stebėti situaciją. Jos turėtų pirmiausia daryti spaudimą, kad nepriklausomoms institucijoms ir politinėms partijoms Bangladeše būtų leista vėl pradėti savo veiklą. Itin svarbu išsiųsti dar vieną stebėjimo misiją ir teikti techninę pagalbą, kuri galėtų padėti ruoštis laisviems demokratiniams rinkimams. Tik jei visos suinteresuotosios šalys dirbs kartu, bus galima veiksmingai stabilizuoti padėtį Bangladeše.

  Koenraad Dillen, ITS frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, tai, be abejo, gerai, kad čia šiaurės pusrutulyje daug dėmesio skiriama situacijai Bangladeše žmogaus teisių srityje. Juk matėme, kad dabartinis režimas bandė nuslopinti teisėtus politinius studentų ir žurnalistų protestus vykdydamas savavališkus areštus ir sulaikymus. Naujajai vyriausybei perėmus valdžią 2007 m. sausio mėn., jau sulaikyta daugiau kaip 250 000 žmonių. Po ypatingosios padėties paskelbimo kariuomenė atsako už nesuskaičiuojamus kankinimų ir žudymų atvejus.

Tačiau tikrai norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną klausimą, klausimą, kuris yra itin svarbus toje šalyje ir kuris tebėra aktualus net ir pasikeitus vyriausybei. Į tai labai dažnai neatsižvelgia įvairios žmogaus teisių gynimo organizacijos, nes tai akivaizdžiai yra dalykas, apie kurį paprastai nekalbama. Kalbu apie Bangladeše vykstančius masinius sistemingus prievartavimus. Smurtas prieš moteris ir merginas yra vienas iš šlykščiausių žmogaus teisių pažeidimų islamo valstybėje. Šis smurtas aprėpia seksualinį ir buitinį smurtą, grupinius prievartavimus, moterų apipilstymas rūgštimi ir „garbės“ žudymus. Nesvarbu, ar žmonės nori apie tai girdėti ar ne, negalima paneigti, kad tokiomis žiauriomis priemonėmis ekstremistai musulmonai nori išvalyti Bangladešą nuo religinių mažumų, kad šalis virstų vienalyte islamo valstybe. Visos Bangladešo vyriausybės buvo nesėkmingos, ir tai tikra gėda. Bangladešas ratifikavo JT Konvenciją dėl visų diskriminacijos formų panaikinimo moterims 1984 m. Dabar pats laikas Parlamentui aiškiai parodyti Bangladešo vyriausybei, kokios yra jos pareigos.

  Marianne Mikko (PSE). – (ET) Ponios ir ponai, nei Europos Sąjunga, nei JTO lengvai neatsisako savo rinkiminių misijų; deja, Bangladeše mums teko tą padaryti. Sausio mėn. demokratijos veikimas buvo sustabdytas talkinant kariuomenei šalyje (vienintelėje tokioje šalyje pasaulyje), kur dviem pagrindinėms partijoms vadovauja moterys.

Pripažįstu, kad kovoti su prievarta ir korupcija svarbu siekiant užtikrinti efektyvią ekonomiką ir politiką, bet tam negalima naudoti tokių metodų kaip demonstracijų slopinimas, žiniasklaidos ribojimas ir teisingų teismo procesų trikdymas. Beveik dvidešimt penkerius metus Bangladešas judėjo Europos modelio link. Sekuliarizmas kartu su religine tolerancija, žmogaus teisės ir žodžio laisvė yra mūsų Parlamento visomis įmanomomis priemonėmis remiamos vertybės.

Todėl turėtume dėti visas pastangas, kad Bangladešas grįžtų į demokratijos kelią. Techninė pagalba organizuojant rinkimus ir dvišales darbo grupes yra mažiausia, ką gali padaryti Europos Sąjunga. Reikalaujame nedelsiant panaikinti ypatingąją padėtį ir užkirsti kelią kariuomenės kišimuisi.

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Pone pirmininke, Europos Komisija irgi nerimauja dėl padėties žmogaus teisių srityje Bangladeše, aprašytą Parlamento nutarimų projektuose. Beje, Europos Sąjunga ilgą laiką konstruktyviai dalyvavo įtvirtinant žmogaus teises ir demokratiją Bangladeše, ir tokio dalyvavimo pavyzdys yra sprendimas išsiųsti ES rinkimų stebėjimo misiją, kad ji stebėtų 2007 m. atšauktus rinkimus ir atšaukti misiją boikotuojant Awami lygą ir atsižvelgiant į neginčijamus pastangų suklastoti rinkimus įrodymus.

Kariuomenės remiamos laikinosios vyriausybės formavimo pradžioje ir paskelbus ypatingąją padėtį 2007 m. sausio mėn., ES siekė suderinti stiprią paramą demokratijai sugrąžinti 2008 m. su įdėmiu situacijos žmogaus teisių srityje stebėjimu. Tai matyti Europos Komisijos ketinime toliau teikti didelę paramą kartu su aštuoniais kitais tarptautiniais plėtros partneriais sudarant rinkėjų sąrašą su nuotraukomis. Parlamentas prisimena, kad rinkimai buvo atidėti dėl svarbių nuogąstavimų dėl 2007 m. rinkimams paruošto sąrašo.

ES delegacija Dhakoje įdėmiai stebi bandomąjį rinkėjų sąrašo projektą ir pateikė labai teigiamos informacijos apie šį procesą. Tačiau ES nuolat pabrėžia, kad be pažangos techniškai ruošiantis rinkimams, turi būti daroma pažanga ir vykdant politines reformas, ir kaip pabrėžė ES troika lankydamasi Dhakoje birželio mėn., politinės partijos turi būti numatytos reformų procese kiek įmanoma greičiau.

Džiugina tai, kad Bangladešo rinkimų komisija paskelbė konsultacijų su 15 pagrindinių šalies partijų tvarkaraštį.

ES pateikė svarbius pareiškimus Bangladešo vyriausybei ir kariuomenei dėl būtinybės užtikrinti žmogaus teisių paisymą ir tinkamus procesus, kai neseniai vietos ES troika kreipėsi į patarėjus užsienio reikalų klausimais rugpjūčio 8 d. Tai taip pat suteikė galimybę iškelti septynis individualius žmogaus teisių pažeidimų atvejus.

Vyriausybė pateikė išsamius atsakymus dėl kai kurių iš šių atvejų. ES misijos vadovai toliau stebės padėtį žmogaus teisių srityje bendraudami su valdžios organais, kad užtikrintų, jog už padarytus pažeidimus juos padariusieji būtų tinkamai nubausti, o kiti paleisti. Kalbant apie konkretų Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos Sigma Huda atvejį, EB delegacijos Dhakoje vadovas išreiškė nerimą dėl jos sveikatos būklės ir gydymo Užsienio reikalų ministerijai. Suprantu, kad ponia Suda teikia apeliaciją dėl teismo sprendimo, ir EB įdėmiai stebės šį atvejį.

Žmogaus teisių gynimas ir geras valdymas taip pat yra vienas iš trijų EB finansinės paramos Bangladešui prioritetų pagal šalies strateginį dokumentą 2007–2013 m., kartu su humanitarine ir socialine plėtra bei ekonomikos vystymusi. Veiksmams pagal šį prioritetą skirta 55 mln. EUR 2007–2010 m.

Pabaigai Europos Komisija vis dar laikosi optimistiškos nuomonės, kad Bangladešas juda teisinga linkme, kad 2008 m. įvyktų patikimi parlamentiniai rinkimai. Pratęsiame nemažą politinę ir finansinę paramą šiam tikslui pasiekti ir kartu – noriu šitą pabrėžti – išliekame labai budrūs žmogaus teisių ir kitų klausimų stebėsenos srityje.

  Pirmininkas . – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks baigiantis šios popietės diskusijoms.