Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2092(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0349/2007

Pateikti tekstai :

A6-0349/2007

Debatai :

PV 11/10/2007 - 4
CRE 11/10/2007 - 4

Balsavimas :

PV 11/10/2007 - 8.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0433

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2007 m. spalio 11 d. - Briuselis Tekstas OL

4. Europos oro uostų pajėgumų, veiksmingumo ir saugumo didinimas (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl A. Jensen pranešimo (A6-0349/2007) Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl veiksmų plano dėl Europos oro uostų pajėgumų, veiksmingumo ir saugumo didinimo [2007/2092(INI)].

 
  
MPphoto
 
 

  Anne E. Jensen (ALDE), pranešėja.(DA) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šiuo metu Europos oro uostai tokie apkrauti, kad net dėl mažiausio uždelsimo viename oro uoste gali susidaryti didelių uždelsimų kituose. Be to, dėl nuolat augančio oro susisiekimo intensyvumo susidursime su didesnėmis problemomis oro uostuose, o tai savo ruožtu turės neigiamos įtakos efektyvumui, konkurencingumui ir aplinkai. Su Europos oro uostų pajėgumu susijusios problemos yra ne tik nacionalinės, bet ir visos Europos, todėl džiaugiuosi Komisijos veiksmų planu ir 14 punktų planu, nes tai pirmas žingsnis gerinant Europos oro uostų pajėgumą.

Tačiau Komisijos pasiūlymai nepakankami, todėl mano pranešime siūloma Komisijai iki 2009 m. parengti generalinį planą Europos oro uostų pajėgumui didinti. Be abejo, galiausiai atsakomybė už oro uostų statybą ir plėtrą tenka valstybėms narėms. Generalinis planas turėtų būti priemonė ar būdas užtikrinti, kad valstybės narės koordinuos savo iniciatyvas oro uostų pajėgumui skatinti ir plėsti.

Problema nagrinėtina tarptautiniu aspektu. Oro uostai pasižymi skirtingomis charakteristikomis, yra nevienodai pajėgūs, tačiau jų sąveika vis tiek svarbi. Tai taikoma ne tik oro uostų sąveikai, bet ir sąveikai su kitomis transporto rūšimis ir greta oro uostų esančia infrastruktūra (mišriu transportu).

Norėčiau padėkoti Komisijai ir kitų frakcijų pranešėjams: S. El Khadraoui, G. Jarzembowskiui, A. Lópezui-Istúrizui White‘ui ir E. Lichtenberger už jų ypač konstruktyvų bendradarbiavimą rengiant šį pranešimą ir man malonu, kad Parlamentas gali aiškiai išreikšti plačią paramą pajėgumų ir antžeminių paslaugų direktyvos liberalizavimo srityje.

Be abejonės, oro uostai mėgstami ir kartu nekenčiami. Jie prisideda prie plėtros ir gerovės kūrimo, suteikia regionams tarpusavio ryšius, tačiau taip pat kelia triukšmą, užterštumą ir užima vietą. Todėl svarbu problemas spręsti norint patenkinti visų suinteresuotų šalių interesus. Pirmiausia siūlome skatinti aplinkai nekenksmingą pajėgumo plėtrą. Pats oro uostų susigrūdimas gali turėti neigiamos įtakos aplinkai, jei dėl orlaivių laukimo susidaro bereikalingas išmetamų CO2 teršalų kiekis. Todėl taip pat sveikinu Komisijos iniciatyvą įtraukti aviaciją į Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų prekybos schemą. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad mums svarbu, kaip reikalai įgyvendinami ir visuotiniu lygiu. Antra, Komisijai svarbu stebėti, kaip šalys įgyvendina bendrąsias taisykles dėl atskridimo ir išskridimo laiko paskirstymo. Šiame kontekste pranešimu taip pat Komisijos prašoma nustatyti grafiką ir galutinius terminus norint užtikrinti kaimyninių valstybių narių bendradarbiavimą funkcinių oro erdvės blokų (FOEB) kūrimo srityje. Iki 2008 m. šioje srityje būtina pasiekti esminės pažangos, o Parlamentas tai laiko aukštu prioritetu. Trečia, naivu tikėtis, kad oro uosto pajėgumą bus galima išplėsti neįtraukiant ir neužsitikrinant regioninės ir vietos administracijos bendradarbiavimo. Todėl svarbu nustatyti šių Europos regionų dialogą, įtraukiant oro uostą koordinuojant pajėgumų plėtrą. Regionai gali keistis patirtimi ir mokytis vieni iš kitų (kokią įtaką aplinkai turi oro uostas greta gyvenantiems gyventojams? Kokie yra erdvinės plėtros planai? Ar oro uostas reikšmingas rajono plėtrai ir darbo vietoms apskritai?) ir galbūt tuo pagrindu bus kuriama gera patirtis.

Tikiuosi, kad Taryba parems svarbiausias pranešime išsakytas idėjas, konkrečiai: Komisijos veiksmų planas nepakankamas, būtina nustatyti gaires oro uostų pajėgumui optimizuoti ir plėsti, vis dėlto reikalingi papildomi pajėgumai, o žodžius turi sekti veiksmai.

Antroji mano pranešimo dalis susijusi su antžeminėmis paslaugomis, tai yra, su orlaiviu susijusiomis ir oro uoste vykdomomis operacijos, pradedant aprūpinimu kuru ir bagažo tvarkymu ir baigiant registracijos procedūra. Čia Komisija rengiasi patikslinti galiojančią direktyvą dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką, o tai, kaip žinia, keblus klausimas. Norėčiau dar kartą padėkoti kalbėjusiems už konstruktyvų bendradarbiavimą, kuris mums paliko gerą įspūdį. Sutinkame su tuo, kad Komisija turėtų atlikti atnaujintą galiojančios antžeminių paslaugų direktyvos įgyvendinimo ir įtakos analizę; tik tuomet galėtume į darbotvarkę įtraukti naują liberalizavimą. Mums būtina išsami įtakos naudotojams, keleiviams ir darbuotojams apžvalga, o būsima direktyva būtina užtikrinti lygybę antžeminių paslaugų srityje ir padorias darbuotojų darbo sąlygas. Būtina išvengti monopolinių sąlygų ir užtikrinti aiškias konkursų taisykles, kad naudotojai galėtų juose dalyvauti. Tikiuosi, šis pranešimas įkvėps Komisiją imtis tolesnių su antžeminių pasaugų direktyva ir 14 punktų planu susijusių veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti jums, A. E. Jensen, ir Transporto ir turizmo komitetui. Dėkoju jums už paramą Komisijos veiksmų planui ir už jūsų įsipareigojimą Bendrijos oro susisiekimo politikos srityje.

Vienas iš aviacijos politikos laukiančių iššūkių – užkirsti kelią oro uostų perpildymui. Mūsų veiksmų plane pagrindinis dėmesys skiriamas nuosekliai visa apimančiai oro uostų politikai kurti. Pagal planą numatoma optimizuoti dabartinių oro uostų pajėgumų našumą ir pagerinti naujos infrastruktūros planavimą, išvengiant grynai vietinių sprendimų ir kamščių susidarymo. Kaip EP puikiai suprantama, optimalus Europos oro uostų tinklo funkcionavimas galimas tik tuomet, jei vietos veiksmai sudaro nuoseklios visuotinės politikos dalį. Komisijos siūlomi veiksmai turi būti realūs, nes Komisija nagrinėja ekonominius ir aplinkos apsaugos suvaržymus, į kuriuos būtina atsižvelgti, todėl A. E. Jensen prioritetas iš pat pradžių teikiamas geresniam dabartinių oro uostų pajėgumų panaudojimui plėtojant ir darniai įgyvendinant moderniąsias technologijas. Visiškai akivaizdu, kad užsitikrinę atviro dangaus susitarimą su funkciniais oro eismo valdymo blokais, galėsime daug geriau panaudoti dabartinę infrastruktūrą. Sutinku, kad statydami naują infrastruktūrą susidursime su dar daugiau problemų, pirmiausia stambiuose miestų rajonuose, kur oro susisiekimo poreikis yra didžiulis. Tačiau mūsų veiksmų plane sprendžiama dažnai būtina naujos infrastruktūros kūrimo problema, o mes norime planuoti naują infrastruktūrą siekdami geriau įvertinti jos naudingumą ir vietą, kad ja būtų mažiau kenkiama aplinkai.

Spalio 2 d., ponia pirmininke, Transporto ir turizmo komitetas priėmė išvadas, kurios ambicingumu nusileidžia Parlamento išvadomis. Nemažai valstybių narių, galbūt pasirengusių pernelyg daug įsiklausyti į už savo nuosavus oro uostus atsakingus asmenis, nenori Bendrijos koordinavimo ir toliau nori pirmenybę teikti atskiruose oro uostuose įgyvendinamiems vietos sprendimams. Dėl šio nenoro veiksmų plano įgyvendinimas gali pasunkėti, tačiau Komisija, gavusi EP paramą, galės konkrečiai siekti parengti iniciatyvas pagal A. E. Jensen indėlį.

Dėkoju jai; be to, norėčiau padėkoti Transporto ir turizmo komitetui už kokybišką darbą ir pagalbą siekiant pažangos šiuo klausimu, kuris yra toks svarbus harmoningai ir tvariai viso oro susisiekimo sektoriaus plėtrai.

 
  
MPphoto
 
 

  John Purvis (PPE-DE), Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. – Ponia pirmininke, aviacijos pramonės pažanga labai daug prisidėjo prie ekonomikos pažangos ir gerovės apskritai; šis poveikis gali tęstis. Ši pramonės sritis nenusipelno aplinkos apsaugos aktyvistų priešiškumo, nors jo šiuo atveju netrūksta. Šis požiūris yra neprotingas ir politine prasme, nes tai labai naudinga mūsų rinkėjų darbui ir laisvalaikiui. Aviacijos pramonė dėjo nemažas pastangas įsipareigojimams aplinkos apsaugos srityje vykdyti, sukūrė ir pritaikė naujas technologijas ir pagerino veiklos rezultatyvumą. Dabar politinėms institucijoms, administracinėms ir įstatymų leidybos institucijoms belieka viena – leisti ir entuziastingai skatinti patobulinimus.

Į puikų A. E. Jensen pranešimą įtraukta nemažai mano komiteto pasiūlymų. Tačiau yra trys pagrindiniai klausimai, kuriuos savo nuomonėje išreiškė Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas, kurie galutiniame pranešime nepaminėti.

Visų pirma pristatę rinkai tylesnius orlaivius galėsime sumažinti oro uostų darbo laiko apribojimus ir galbūt be ribojimų pereiti prie darbo visą parą. Tai sudarytų prielaidas gerokai padidinti kapitalą ir veiksmingiau išnaudoti oro uostų infrastruktūrą ir pačius orlaivius, todėl didėtų darbo našumas ir pigtų paslaugos; taip pat mažėtų poveikis aplinkai.

Antra, parinkus darbingus darbuotojus padidėtų darbo našumas, nes būtų geriau panaudojama oro uostų infrastruktūra, ypač sutrumpinus orlaivių aptarnavimo laiką ir teigiamai prisidėtų prie grafiko laikymosi ir keleivių pasitenkinimo.

Trečia, anksčiau pasisakėme už rinkos dėsnių įvedimą, aukcione parduoti vietas oro uostuose, atsisakyti negrąžinamų teisių, kartu išlaikant tam tikrą vietų skaičių didžiuosiuose oro uostuose gyvybiškai svarbioms magistralinėms paslaugoms teikti.

Institucijos, atsakingos už aplinkos, kurioje veikia oro linijos, apsaugą, privalo sudaryti sąlygas našumui didinti, sudaryti tinkamą ir ekonomišką infrastruktūrą bei apsiriboti reguliavimo pobūdžio sąlygų nustatymu.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Mann, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentas. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, daugelis jūsų veikiausiai čia, į Briuselį, atskridote per mano gimtojo miesto Frankfurto prie Maino oro uostą. Greitos operacijos yra esminis kokybiškų antžeminių paslaugų veiksnys; šios skirtos orlaiviams pakrauti ir iškrauti, išvalyti, papildyti kuru bei palengvinti keleivių naudojimąsi sistema.

Tačiau šie darbiniai procesai turi būti visiškai suderinti tarpusavyje. Europos Parlamentas, norėdamas įtvirtinti tinkamus profesinius standartus, taikytinus visuose Europos oro uostuose, dar 1996 m. priėmė sprendimą, kuriuo nustatyta, kad, be oro uostų operatorių, teisė dirbti oro uostuose suteikiama tik galintiems nuolat dirbti oro uostuose paslaugų teikėjams. Tačiau šių paslaugų teikėjų skaičius ribotas. Taigi ir tuo laiku, ir dabar man teko būti užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentu ir man pavyko užkirsti kelią neribotam šių paslaugų liberalizavimui.

Nors galima visiškai sutikti su konkurencijos poreikiu, tai galima tik tuomet, jei ji sąžininga ir nekenkia darbuotojams ar saugumui. Anaiptol ne visi tiekėjai pajėgūs užtikrinti reikalaujamą aukštą mokymo lygį, tinkamą darbo užmokesčio lygį ar tinkamas paslaugas. Intensyvi konkurencija dėl kainų reiškia tai, kad vis daugiau nuolatinių darbo vietų pakeičiama prastos kokybės terminuotomis ir subrangos sutartimis.

Norėčiau padėkoti Anne Jensen. Mano Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ir jūsų Transporto ir turizmo komitetas suvienijo jėgas ir paragino Komisiją užtikrinti, kad visų pirma direktyva būtų tinkamai įgyvendinama visose ES valstybėse narėse. Mums pateikti duomenys yra pasenę. Jie atspindi tik 15 valstybių narių patirtį. Norime išsamios liberalizacijos darbuotojams ir keleiviams teikiamų privalumų ir trūkumų analizės. Antžeminėmis paslaugomis iš esmės prisidedama prie aviacijos saugos ir saugumo. Subtilios infrastruktūros, pvz., Europos telkimosi mazgas Frankfurte prie Maino ir kitur yra visiškai netinkamos veikti tiems asmenims, kurie primygtinai pasisako už harmonizavimą Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas. (PL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, norėčiau Regioninės plėtros komiteto vardu pasveikinti A. E. Jensen už jos puikų darbą.

Oro uostų pajėgumui labai svarbūs techniniai ir organizaciniai klausimai. Tačiau reikėtų laikytis holistinio požiūrio į šiuos klausimus, kartu atsižvelgiant į oro uostų vietos ir regioninę aplinką. Oro susisiekimas prisidėjo stiprinant teritorinę, ekonominę, socialinę sanglaudą, pirmiausia atokiau nuo centro nutolusiose vietovėse. Šie ryšiai taip pat turi lemiamos reikšmės sprendžiant investicijų ir atvykstančio turizmo klausimus. Trumpai tariant, šie ryšiai yra itin svarbūs regiono plėtrai. Oro uostai taip pat svarbūs kuriant naujas darbo vietas. Valstybės narės, regiono ir vietos valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad oro uostai būtų įtraukti į regioninius oro erdvės planavimo planus ir nacionalinės plėtros strategijas. Taip pat reikėtų koordinuoti Europos tinklo lygiu.

Oro uosto vieta turėtų priklausyti ne tiek nuo dalyvaujančių valdžios institucijų ambicijų, kiek nuo atskiros situacijos pagrįstumo. Sąjungoje pasitaiko atvejų, kai pakankamai stambiose aglomeracijose, esančiose mažiau nei 100 km atstumu, veikia atskiri oro uostai. Protingesnė išeitis būtų vienu oro uostu aptarnauti abu miestus. Oro uosto vieta pasirinktina tam, kad iš jų būtų aptarnaujami kaimyniniai ir pasienio regionai. Esant galimybei, reikėtų įgyvendinti multimodalinius sprendimus, nes sparčiu susisiekimu geležinkeliu tarp oro uostų jų pajėgumas gerokai padidėja. Be abejonės, taip pat būtina suteikti gerus transporto ryšius nuo oro uostų toliau nutolusių miestų centrų.

Dabartinių oro uostų aptarnavimas ir plėtra bei naujų oro uostų statyba privalomai sietina su atitinkamu poveikio aplinkai vertinimu. Tai ypač svarbu dėl gamtinės aplinkos: vertinant triukšmą, teršalų išskyrimą, kelių eismo intensyvumą netoliese nuo oro uostų, atstumą iki kuro talpyklų ir meteorologinius veiksnius.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad, sprendžiant iš mano patirties ir mano rinkimų apygardos rinkėjų pareiškimų, su oro uostų pajėgumu susiję klausimai – tai gerokai daugiau nei techniniai klausimai, oro eismo valdymo sistemos ir kilimo ir tūpimo koordinavimas. Taip pat svarbu, kaip organizuojamos šios užduotys, o čia, reikia pripažinti, padėtis labai prasta. Vienas pavyzdžių – asmeninis keleivių patikrinimas. T. Mann kalbėjo apie Frankfurto oro uostą, kur keleiviai tikrinami du kartus, nors pakaktų ir vieno. Nemažai laiko sugaištama ir atsiimant bagažą. Net kalbant apie gerą vardą turinčias oro bendroves susiduriame su nuolatiniu delsimu, kaip nurodoma, dėl techninių priežasčių. Galbūt tikroji priežastis yra paprasčiausia kompetencijos stoka?

Keleiviai oro uostuose dažnai jaučiasi nelaukiami ir esantys kliūtimi. Jiems susidaro įspūdis, kad jie paprasčiausiai trukdo darbuotojams ir pačiu savo buvimu trukdo darbo tvarkai. Tačiau žmonės (ir neįgalieji) nori ir jiems reikia skristi. Vežėjai ir oro uostai oro susisiekimo paslaugas turėtų teikti saugiai ir punktualiai. Su keleiviais visuomet būtina elgtis pagarbiai. Tuomet būtų patenkintos abi pusės. Komisijos nario pareiškimas teikia pagrindo tikėtis, kad vieną dieną tai išsipildys.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (PPE-DE), Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės referentas. – Ponia pirmininke, esu Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės referentas ir šiose diskusijose norėčiau pakalbėti tik vienu klausimu, tai yra, dėl Komisijos pasiūlymo dėl radijo identifikacinio ženklo. Pirminiame pasiūlyme siūloma ženklinti keleivių bagažą ir keleivio kortelę, o tai man kelia abejonių dėl reikšmingo ar galimo piliečių laisvių suvaržymo. Mano manymu, mažai laimėsime, jei galėsime sekti keleivių judėjimą oro uosto terminale; taip pat diskutuotina, kiek šių priemonių įgyvendinimas kainuotų oro bendrovėms.

Be abejonės, galimybė operatyviai nustatyti bagažo buvimo vietą bet kuriuo momentu pasitelkus radijo dažnio identifikatorių aiškiai naudinga, tačiau šiuo požiūriu esu kategoriškas. Mano nuomone, pateiktu pasiūlymu apriboti bagažo žymėjimą, kuriam pritarta Piliečių laisvių ir Transporto komitete, užtikrinama galimybė sumažinti skrydžių atidėjimo laiką bei gerbiamos asmeninės keleivių laisvės šiems laisvai judant oro uostuose ir terminaluose. Todėl, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, visiškai remiu šiandien mums pateiktą tekstą.

 
  
  

PIRMININKAVO: G. ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Antonio López-Istúriz White, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, esu įsitikinęs, kad šiame pranešime pasiektas susitarimas turėtų mus tenkinti. Akivaizdu, kad šis pranešimas suderintas sutarimu ir išsamiu klausimo nagrinėjimu.

Norėčiau pasveikinti pranešėją Anne Jensen, pirmiausia už jos norą vykdyti dialogą ir ieškoti sutarimo rengiant šį pranešimą.

Netrukus Europos Parlamentas balsuos dėl pranešimo, kuriuo aiškiai reiškiama parama Komisijai, norint palengvinti oro uostų pajėgumo krizės problemą. Kaip įspėja pati Komisija, ir kartu pirmininko pavaduotojas Jacques Barrot, tai kelia grėsmę oro susisiekimo sektoriaus dalyvių efektyvumui, saugumui ir konkurencingumui. Iš statistikos duomenų matyti, kad iki 2025 m. skrydžių skaičius per metus gali padidėti dar 4 mln. skrydžių, todėl daugiau kaip 60 proc. Europos oro uostų dirbs visu pajėgumu.

Nuo pirmųjų kontaktų rengiant šį pranešimą buvo svarbu turėti omenyje, kad, kaip žinia, Europos Komisija neatsako už oro uostų konkurenciją, todėl ji, deja, negali reikalauti valstybių narių imtis priemonių oro uostų pajėgumo srityje. Tačiau Transporto ir turizmo komiteto nariai ir Komisija, supranta būtinybę įgyvendinti generalinį oro eismo valdymo planą ir pasiūlyti valstybėms narėms reikiamas priemones Europos oro uostų pajėgumui optimizuoti, tokiu būdu iki minimumo sumažinant pajėgumo krizės sukeltas problemas.

Pranešime siūlomos šios priemonės: didinti naudojimąsi antžeminėmis paslaugomis; skatinti bendrąjį modalumą; gerinti operacinį planavimą; optimizuoti išvykimo sekas; ir pirmiausia, kalbant apie svarbiuosius atskridimo ir išskridimo laikus, užtikrinti atskridimo ir išskridimo laikų ir skrydžių planų darnumą. Turėdami tai omenyje, išreiškėme paramą, Komisijai globojant, įstiegti Europos oro pajėgumo observatoriją.

Nuoširdžiai tikiuosi sėkmingos tolesnės šio pasiūlymo eigos.

 
  
MPphoto
 
 

  Saïd El Khadraoui, PSE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti A. E. Jensen. Darau tai ne formalumo, bet nuoširdumo vedamas. Ji parengė puikų ir ypač gerai suderintą pranešimą. Akivaizdu, kad abi jame aptartos temos yra itin svarbios ir pareikalaus didžiulio tolesnio Komisijos darbo.

Akivaizdu, kad reikalinga visuotinė perspektyva oro uostų pajėgumų klausimu. Stulbinanti plėtra sukels problemų, tai akivaizdu jau dabar, kurių nepavyks išspręsti paprasčiausiai pasirinktinose vietose statant naujus oro uostus. Ten, kur oro uostai labiausiai reikalingi, tai bus labai sunku ar net neįmanoma dėl gyventojų tankumo ar vietos gyventojų pasipriešinimo.

Todėl pirmiausia reikia optimaliai panaudoti turimus pajėgumus. Yra daug būdų tam pasiekti, tačiau absoliučiai būtina laikytis integruoto požiūrio. Reikalinga daugialypė politika, kurioje sujungiamos pastangos visais lygmenimis. Ji susijusi su infrastruktūra, pvz., jungtimis su greitaeigėmis geležinkelio linijomis, geru susisiekimu tarp miestų ir oro uostų. Tai susiję ir su technologijomis.

Jau užsiminėte apie CESAR, funkcinius oro erdvės blokus, bendrą oro erdvę iri tylesnius orlaivius, dėl kurių vietos gyventojai galės prisitaikyti prie didesnio skrydžių skaičiaus. Tai nėra paprasta. Tačiau visos šios priemonės kartu yra ypač reikšmingos. O idėja viską suplanuoti ir parengti generalinį oro uostų pajėgumų planą iki 2009 m. – tai jau žingsnis į priekį. Tikimės, kad Komisija imsis šio uždavinio.

Kalbant apie antžemines paslaugas, pirmųjų žingsnių siekiant liberalizavimo per daugelį metų negalima įvertinti visiškai teigiamai. Akivaizdu, kad kainos krito, o iš to laimėjo oro bendrovės. Kita vertus, poveikis darbuotojams susijęs su reikšmingomis problemomis.

Profesinių sąjungų atstovai visoje Europoje reiškia nusiskundimus dėl mažesnio darbo užmokesčio, prastesnių darbo sąlygų ir mažesnio darbo užtikrintumo. Kaip žinia, kas septyneri metai skelbiamas viešas konkursas, o antžemines paslaugas teikiančias bendroves gali pakeisti kitos, tačiau darbuotojai negali būti tikri dėl tolesnio darbo. Profesinės sąjungos nurodo, kad darbo užmokestis krito vidutiniškai 20 proc. Kaip teigiama, nelaimingų atsitikimų darbe skaičius taip pat išaugo. Būtent šiems klausimams reikia skirti daugiau dėmesio. Todėl man atrodo, kad mums reikalinga nauja studija, norint ne tik gauti naujesnius duomenis, kuriais būtų galima remtis, bet ir ištirti darbo vietų skaičių ir kokybę.

Trumpai tariant, Komisijos nary, šie pagrindiniai klausimai neabejotinai nusipelno mūsų dėmesio artimiausioje ateityje ir manau, kad šis pranešimas yra geras atskaitos taškas tolesniam darbui.

 
  
MPphoto
 
 

  Arūnas Degutis, ALDE frakcijos vardu. – Pradžioje norėčiau padėkoti pranešėjai už bendradarbiavimą ir įsiklausymą į įvairiausius pasiūlymus. Savo pasisakyme norėčiau pasidalyti mintimis, liečiančiomis antžeminių paslaugų direktyvą.

Man kelia susirūpinimą, kad suinteresuotos šalys jau prieš kelerius metus blokavo direktyvos persvarstymą, juolab, kad Komisija turėjo parengusi naują pasiūlymo projektą. Rinkos dalyvių keliamas susirūpinimas bei šiuo metu siūlomų patobulinimų turinys rodo būtinybę atnaujinti direktyvą kuo greičiau. Negalima užmiršti dar ir to, kad po 2004 m. ES plėtros aviacijos rinka pasipildė naujųjų šalių ypatumais, kurie Komisijos dokumente šį kartą, deja, nebuvo įvertinti.

Norėčiau trumpai apsistoti prie kai kurių konkrečių pastabų.

Šiuo metu veikiančia direktyva buvo siekiama reglamentuoti trečiųjų teikėjų ir saviteiką vykdančių bendrovių konkurencines sąlygas. Tačiau būtina įvertinti tai, kad postsovietinės erdvės valstybėse dar visai neseniai egzistavo valstybinis visų antžeminių paslaugų monopolis. Pradėjus veikti rinkos sąlygoms neišvengiamai atsiranda nepriklausomi paslaugų teikėjai. Oro uostai, valdydami bei naudodami jiems priklausančią infrastruktūrą, kartu tęsia savo veiklą teikdami tas pačias paslaugas oro bendrovėms ir taip konkuruoja su savo nuomininkais. Dažniausiai toks konkuravimas pažeidžia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus dėl objektyviai susidariusio interesų konflikto. Konfliktai gilėja dar ir todėl, kad oro uostų naudotojų komitete antžeminių paslaugų teikėjams vietos nenumatytos.

Nešališkumo principui apginti būtina padidinti oro uosto naudotojų teises oro uostui pasirenkant teikėją, kuris pateisintų ne oro uosto administracijos, bet paslaugų gavėjo – oro transporto bendrovių – lūkesčius.

Didėjančios kainos saugumo reikalavimus tenkinantiems įrengimams įsigyti didina būtinų investicijų apimtis, tačiau 7 metų teikėjų pasirinkimo terminas paslaugų teikėjus verčia greičiau susigrąžinti didėjančias investicijas, dažnai taupant dirbančiųjų darbo sąlygų ir apmokėjimo sąskaita. Todėl manau, kad būtina antžeminių paslaugų teikėjų pasirinkimo terminą pailginti.

Kviečiu Komisiją artimiausiu metu (dar šioje kadencijoje) pateikti atnaujintos direktyvos projektą įvertinus EP pasiūlymus, taip taupant laiką pakartotiniems tobulinimams ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Leopold Józef Rutowicz, UEN frakcijos vardu. - (PL) Pone pirmininke, A. E. Jensen pranešime pateikiama protinga ir išsami su oro uostų pajėgumu ir antžeminėmis paslaugomis susijusių problemų apžvalga.

Dėl dramatiškai padidėjusio oro eismo Europos Sąjungos valstybėse narėse būtina statyti naujus oro uostus ir plėsti bei modernizuoti dabartinius. A. E. Jensen pagrįstai nurodo, kad parenkant vietą oro uostui reikia priimti sudėtingus sprendimus, atsižvelgiant į reikalingą vietovę ir poreikį laikytis daugybės techninių, organizacinių ir socialinių sąlygų (pvz., gauti vietos valdžios institucijų ir gyventojų sutikimą) ir reikalavimų saugos ir aplinkos apsaugos srityje. Būtent todėl reikia gerokai iš anksto planuoti stambių ir vidutinių oro uostų statybą ir įtraukti ją į bendrą oro susisiekimo Sąjungoje plėtros planą.

Tokių oro uostų statyba yra labai didelė investicija. Daugeliu atvejų nebus apsieita be Sąjungos paramos. Atrodo, kad, preliminariai vertinant oro susisiekimo keleivių skaičių, neatsižvelgta į greitojo geležinkelio linijas. Šis variantas yra labai priimtinas keleiviams, keliaujantiems iki 500 km atstumu, tiek dėl kainos, tiek dėl kelionės laiko. Geras pavyzdys – Briuselio ir Paryžiaus sąsaja. Taip suteikiama galimybė tiesiai nuvykti iš vieno miesto centro į kitą, todėl keleiviai gali išvengti papildomų kelionių ir su kelionėmis oru susijusių patikrinimų.

Mokesčiai ir papildomos priemokos už aviacinį kurą, lemiantys kainos padidėjimą, taip pat veikiausiai turės įtakos skaičiuojant. Šiam sektoriui ir keleiviams yra svarbu visiškai išnaudoti glūdinčias galimybes; tai susiję su geresniu ir efektyvesniu skrydžių valdymu ir antžeminėmis paslaugomis. Kaip rodo mūsų patirtis, oro uostų paslaugų ir tiekėjų paslaugų kokybė smarkiai skiriasi. Reikėtų užtikrinti ir Sąjungos lygiu numatyti tam tikrus minimalius standartus. Vienas iš tinkamų būdų paslaugų kokybei pagerinti – Sąjungos institucijoms imtis iniciatyvos ir palengvinti oro uostų keitimąsi geriausia patirtimi. Šis pranešimas ir su juo susijusios nuomonės yra labai reikšmingi dokumentai.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiame pranešime atkreipiamas dėmesys į kai kurias problemas, pirmiausia sangrūdų, kurias mes patiriame labai dažnai, nes dažnai tenka skirsti, tačiau šios problemos, suprantama, turi įtakos visai aviacijai apskritai, ne tik verslo, bet ir poilsiniams skrydžiams.

Norėčiau padėkoti pranešėjai už mėginimą suderinti dvi šiuo klausimu komitete susidariusias nuomones. Buvo jaučiama nevaržoma euforija dėl plėtros perspektyvos, pagrįsta išimtinai naujų oro uostų statyba mažinant senųjų apkrovą; tačiau buvo reiškiamas ir susirūpinimas organizaciniais aspektais ir, be abejonės, atsakomybės už aplinkos ir vietos gyventojų apsaugą, problema.

Šiuo metu žmonių, gyvenančių netoli stambių oro uostų ar faktiškai ir netinkamai išdėstytų regioninių oro uostų, gyvenimo kokybė yra ganėtinai prasta. Šiose srityje taip pat neturėtume vengti atsakomybės. Negalime paprasčiausiai spręsti šios problemos kalbėdami apie naujas plėtros galimybes. Tai organizacijos problema. Šiuo metu Europos aviacijoje esanti telkimosi mazgų ir atskridimo ir išskridimo laiko paskirstymo sistema nėra pakankamai gera. Kai kuriose vietose telkimosi mazgai tokie dideli, kad dėl nuolatinio jungiamųjų skrydžių sudėtingumo pakanka vienos klaidos, kad kiltų didžiulės pasekmės ne tik vienam oro uostui, bet ir visai oro erdvei apskritai. Šią problemą būtina spręsti, o pranešime šiuo klausimu pateikiama keletas reikšmingų pasiūlymų.

Tačiau šių sprendimų neleistina įgyvendinti keleivių ir pirmiausia oro uostų paslaugas teikiančių darbuotojų sąskaita, nes jie taip pat turi teisę į gyvenimo kokybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, aviacijos sektorius paskutinius kelis mėnesius mėgaujasi išskirtiniu dėmesiu. Keletas pavyzdžių: pasiūlymai įtraukti šį sektorių į išmetamųjų teršalų prekybos schemą, susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir teisių tūpti reforma. A. E. Jensen pranešime šis sąrašas papildomas nauja dimensija: aviacijos organizacija ant žemės. Ji susijusi su teikiamomis paslaugomis, triukšmu ir turimu pajėgumu.

Mums tikriausiai dar teks palaukti, kol Komisija, dalyvaujant visoms valstybėms narėms, įvertins antžemines paslaugas. Sutinku su pasiūlymais Komisijai dėl nagrinėtinų klausimų ateityje.

Esu šiek tiek kritiškiau nusiteikęs dėl skyrių, kuriuose aptariamas pajėgumas. Tekste Komisija primygtinai raginama imtis plataus masto veiksmų. Generalinis planas turėtų būti būdas, kaip įveikti aviacijos pajėgumo problemą ant žemės. Plane iš tiesų tinkamai apžvelgiama dabartinė padėtis ir matomos sritys, kuriose neapsieinama be problemų. Tačiau, mano manymu, Komisija šiuo planu neturėtų versti valstybių narių imtis tam tikrų priemonių ar joms trukdyti.

Pagrindinis generalinio plano tikslas – skatinti tarptautinį visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą, siekiant tinkamai konsultuojantis ir gerbiant dabartines valdžios institucijas rasti integruotus sprendimus specialioms sritims, kuriose susiduriama su problemomis. Man malonu, kad kai kuriuos skyriuose yra argumentuotai pasisakoma šiuo klausimu. Todėl, pone pirmininke, mano išvada – reiškiu paramą A. E. Jensen pranešimui. Man buvo iš tiesų malonu su ja dirbti.

 
  
MPphoto
 
 

  Georg Jarzembowski (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos Pirmininko pavaduotojau, ponios ir ponai, oro uostų pajėgumo problema išskirtina į dvi. Norime mažinti neigiamą aviacijos poveikį, todėl sutariame dėl prekybos išmetamais teršalais aviacijos pramonėje. Galbūt nesutariame dėl su tuo susijusių metodikų ar terminų, E. Lichtenberger, tačiau iš esmės sutariame, kad aviacijos sektorius turėtų prisidėti mažinant poveikį aplinkai. Tačiau taip pat turime drąsiai, E. Lichtenberger, pasakyti, kad plėtra aviacijos sektoriuje reikalinga dėl ekonominių priežasčių, tiek vidaus, tiek santykiuose su trečiosiomis šalimis.

Tinkamas oro uostų pajėgumas yra labai svarbus ekonomikai, darbo vietoms ir gyventojų mobilumui, beje taip pat ir aplinkos apsaugos sumetimais. Tik pagalvokite apie teigiamą poveikį aplinkai, jei orlaiviams nereikėtų praleisti tiek laiko laukiant leidimo kilti ir nereikėtų tiek daug laukti prieš gaunant leidimą tūpti!

Būtina pripažinti poreikį plėsti mūsų oro uostus. J. Blokland yra visiškai teisus: nenorime atimti atsakomybės iš valstybių narių ar regionų, tačiau mūsų patirtis byloja apie sunkumus, su kuriais susiduriama plečiant oro uostus daugelyje Europos dalių. Todėl pasirinkome tinkamą požiūrį: prašome Komisijos pateikti nuoseklų pasiūlymą Europos generaliniam planui parengti ir nustatyti geriausią patirtį, kad galėtume mokytis vieni iš kitų ir veiksmingai tęsti šią plėtrą.

Antrasis mano pasisakymo momentas susijęs su antžeminėmis paslaugomis. Mano manymu, derėtų palaukti naujos poveikio analizės. Manau, kad pagrindinė direktyva buvo labai sėkminga, nes antžeminės paslaugos per paskutinius keletą metų tapo efektyvesnės, o keleivių turimos išlaidos sumažėjo. Kol kas lieka neatsakyta į klausimą dėl tolesnių pokyčių poreikio. Nenorėčiau prie galutinio sprendimo prieiti šiandien. Mano manymu, turėtume palaukti Komisijos analizės, kurią planuojama atlikti šią žiemą, rezultatų, ir tuomet nuspręsti dėl patikslinimo poreikio. Nederėtų šiandien priimti skubotų sprendimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Inés Ayala Sender (PSE). – (ES) Pone pirmininke, norėčiau pirmiausia pasveikinti A. E. Jensen už puikų pranešimą. Esu įsitikinusi, kad jis bus labai naudingas, nes leis patobulinti Komisijos pasiūlymus ir pagerinti oro uostus, kuriuose Europos gyventojai vis dažniau priverstinai iškylauja; be abejo, oro uostai yra tapę beveik antraisiais namais ir Europos Parlamento nariams.

Taip pat norėčiau pirmiausia pasveikinti J. Barrotą ir jo tarnybas už darbą, rengiant reikiamus teisės aktus. Paprastai ir dažniausiai dėl sudėtingumo šie teisės aktai sąlygoja nesutarimus ir gali kelti įtarimų ir dabar paprastai vadinami miglotu metodu. Kitaip tariant, dera rengti labai plačias konsultacijas, norint nustatyti privalumus ir kliūtis, kurias reikia pašalinti, kartu – kaip galima geriau panaudojant tinkamas idėjas. A. E. Jensen pranešime tokių tinkamų idėjų gausu.

Pirmiausia džiaugiuosi glaudžiu bendradarbiavimu su organizacija „Eurocontrol“ ir jai suteiktu mandatu rengiant naujas priemones. Svarbu išvengti galimo kelių už oro susisiekimo organizavimą atsakingų institucijų supriešinimo.

Taip pat esu įsitikinusi, kad ypač svarbu stiprinti informacines sistemas šioje srityje, pirmiausia – eismo valdymo sistemą CESAR; tai mums padėtų ne tik pagerinti eismo sąlygas, bet ir kiek įmanoma sumažinti jo poveikį aplinkai. Taip pat labai tikiuosi, kad šis būsimas veiksmų planas bus labai naudingas sistemai „Galileo“.

Be to, mane labai domina teritorinės sanglaudos reikšmė regioniniams oro uostams, nors aš suprantu išlygų dėl nepakankamai efektyvių ar tikslingų vietos oro uostų masinio kūrimo svarbą ir joms pritariu. Todėl taip pat būtina užtikrinti, kad galėsime išspręsti ateityje kilsiančius nesutarimus su kaimynais dėl triukšmo, taršos, net oro erdvės, ir manau, kad šia prasme būtų labai įdomu įvertinti naujus poreikius: maršrutinių lėktuvų, privačių reaktyvinių lėktuvų rūšių, laisvalaikio gryname ore aspektų ir pan.

Be to, pritariu pasiūlymams stiprinti socialinius standartus antžeminių paslaugų srityje, nes dėl vis dažniau pasitaikančios subrangos ne visuomet pavyksta pakankamai apginti šiuos socialinius standartus. Taip pat džiaugiuosi A. E. Jensen pasiūlymu konsultuotis su naudotojais, siekiant efektyvios konkurencijos antžeminių paslaugų srityje.

Be abejonės, taip pat remiame Oro uostų pajėgumų observatorijos steigimą, nes manome, kad dėl Komisijos paramos ji bus teigiama priemonė ateityje.

Pabaigoje tiesiog išreikšiu norą, kad Komisija į savo tolesnį darbą įtrauktų logistinį aspektą su santykiais su krovinine aviacija, nes pastaroji tampa vis populiaresnė ir galima alternatyva bendrajam modalumui, kaip nurodyta tikslinant Baltąją knygą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sarah Ludford (ALDE). – Pone pirmininke, šiame pranešime pagrįstai nurodomas bendro ES požiūrio didinti oro uostų pajėgumus poreikis. Vadinasi, sudarytume palankesnes sąlygas didiesiems oro uostams plėstis. Pažvelgus į Paryžiaus Šarlio de Golio, „Shiphol“, Frankfurto ir Londono „Heathrow“ oro uostus kartu, peršasi išvada, kad Londono „Heathrow“ oro uoste trečiasis kilimo ir tūpimo takas buvo nutiestas be pagrindo.

Tačiau nenorėčiau, kad pranešėjos raginimas priimti generalinį planą didesnių oro uostų pajėgumų klausimu būtų suprastas klaidingai, kaip Briuselio jėgos demonstravimas bei nurodinėjimas šalių regionų vietinėms valdžios institucijoms, kur reikėtų statyti naujus oro uostus; be abejo, tai susiję išimtinai su informacijos ir tikslų telkimu. Dar skiriamos papildomos normos dėl sprendimų plėsti oro uostus.

Tačiau vėl kyla nesusipratimo pavojus. Pranešime nurodomos prognozės, kad paklausa turėtų didėti maždaug po 5 proc. per metus ir, tarkime, 2025 m. skrydžių paklausa du su pusę karto viršytų buvusią 2003 m. Esu įsitikinusi, kad tai neturėtų būti traktuojama kaip pasidavimas diskredituotai politikai „numatyk ir suteik“. Nesu tikra, ar pranešime išdėstyto raginimo, kad oro susisiekimo plėtra būtų neatsiejama nuo jo išorines išlaidas ribojančių priemonių, pakanka, nes, kaip žinia, galime ir privalome daug padaryti, siekiant tvaraus aviacijos augimo (tai taikoma ir prekybai išmetamais teršalais, tinkamam ir teisingam apmokestinimui, greitųjų geležinkelio alternatyvų kūrimui ir pan.), kovoti su pasauliniu atšilimu ir apsisaugoti nuo oro užterštumo ir triukšmo pavojų.

Nustebau pasigedusi Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės, todėl esu tikra ir tikiuosi, kad pavyks išvengti pranešimo ir praėjusiais metais priimtos rezoliucijos dėl aviacijos poveikio klimatui mažinimo. Pranešimas vertintinas kaip tik šios rezoliucijos kontekste; jame visiškai, mano nuomone, bent iš pranešėjos pusės, nepritariama idėjai paprasčiausiai statyti oro uostus pagal prognozes, kurias daugiausia pateikia oro bendrovės, dėl padidėjusios paklausos, paliekant nuošalėje visas kitas priemones, kurių, kaip žinia, privalu imtis siekiant tvarios aviacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Lars Wohlin (PPE-DE). – (SV) Pranešimas dėl oro uostų pajėgumų ir antžeminių paslaugų parengtas savo iniciatyva; jame pateikiama toli siekiančių planų dėl centrinio ES planavimo. Todėl kyla klausimas, kuo – rinkos ekonomika ar planine ekonomika – pagrįstos visuomenės norime? Kaip nurodoma pranešime, Europoje numatomas esminis oro uostų naudojimo padidėjimas, todėl būtina optimizuoti turimus išteklius.

Tačiau Europos Parlamentas mano, kad Komisija dar nėra iki galo išnagrinėjusi visuotinio požiūrio galimybės papildomų pajėgumų srityje. Užsimenama apie būsimų investicijų planavimą ir strateginių ašių nustatymą. Manoma, galima iš anksto numatyti pajėgumų krizės riziką. Europos Parlamentas ragina Komisiją imtis požiūrio iš viršaus žemyn. Jei šiuo klausimu valstybės narės nepadarys reikšmingos pažangos iki 2008 m., būtina imtis priemonių ir pan.

Iš esmės netikiu tokiu visuotiniu metodu. Manau, kad tokie centralizuotai planuojami projektai pasmerkti nesėkmei. Daugeliu atvejų šalys konkuruoja patenkinti oro susisiekimo paklausą. Vienoms šalims seksis geriau, kitoms – prasčiau. Šalys, kurioms reikalai klostysis sėkmingai, pritrauks turizmą ir verslą. Tegu šalys varžosi tarpusavyje.

Taip pat iš savo patirties žinau, kad daugelyje šalių oro uostų pajėgumus kuria privatūs investuotojai; šie sprendimai investuoti visiškai nesutampa su valstybės institucijų priimamais sprendimais. Kai kuriais atvejais sprendimai priimami regioniniu lygiu. Šių trijų rūšių sprendimų – privačių, viešų ir regioninių – koordinuoti neįmanoma. Todėl reikėtų netrukdyti plėtrai ir ją reguliuoti tik visiškai būtinais atvejais, konkrečiai – oro susisiekimo valdymo organizuotoms oro susisiekimo sistemoms ES.

Iš patirties galiu pasakyti, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti išplėstų oro uostų pajėgumų išlaidų. Jos dažnai tris ar keturis kartus viršija projektą, o projektai paprastai trunka dvigubai ilgiau nei planuota. Techniniai pokyčiai taip pat neprisideda prie tikrumo. Paklausa sparčiai kinta. Štai netikėtai visas naujas regionas nori oro susisiekimo. Štai norime naujų technologijų ir greitojo geležinkelio linijų, todėl oro susisiekimo ryšiai gali tapti mažiau įdomūs. Todėl nereikėtų pasikliauti universaliu metodu. Nemanau, kad derėtų grįžti prie buvusiose socialistinėse šalyse taikyto centrinio planavimo. Todėl šiam pasiūlymui nepritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Taip pat noriu pasveikinti A. E. Jensen su šiuo pranešimu.

Europai reikalinga ekonomikos ir, be abejonės, oro susisiekimo plėtra. Todėl manau, kad Europos programomis, pvz., „Caesar“ ir „Clear Sky“, bus reikšmingai prisidėta prie Europos oro sektoriaus plėtros. Vien per paskutinius vienuolika mėnesių praėjusiais metais atidaryti 225 nauji maršrutai, vadinasi, 1 800 naujų skrydžių per savaitę. Taigi oro susisiekimas plečiasi, ir būtina plėsti oro uostų pajėgumus. Deja, stambūs oro uostai perpildyti, skrydžiai daugeliu atvejų vėluoja, tenka laukti ant žemės ar ore; visa tai didina užterštumą ir turi tam tikrą socialinį poveikį. Tačiau nederėtų pamiršti, kad oro uostų infrastruktūrai plėtoti paprastai reikia daug laiko (nuo 5 iki 10 metų) ir didelių investicijų.

Todėl esu įsitikinusi, kad valstybėms narėms, taip pat ir naujosioms, reikėtų padėti pasinaudoti struktūriniais ir regioninio vystymo fondais naujiems oro uostams plėtoti. Be to, reikėtų apsvarstyti pamatinį naujų oro uostų pajėgumų Europoje planą, kartu su ar jau parengus veiksmų planą dėl tinkamo ir efektyvaus dabartinių oro uostų pajėgumų didinimo.

Požiūris dėl papildomų oro uostų pajėgumų Europoje turėtų sudaryti keleivių ir krovinių pervežimo oro transportu strategijos plėtros dalis, ne tik Europos ir žemyniniame kontekste, bet ir platesniu mastu. Be to, direktyvos ir reglamentai oro uostų srityje turėtų atitikti standartus, nustatytus ir patvirtintus Čikagos konvencijos 14 priede.

Komisija savo pasiūlymus šiems standartams pagerinti turėtų pateikti ir paremti taip pat ir ICAO.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Gurmai (PSE). – (HU) Dėkoju, pone pirmininke, ir norėčiau pasveikinti jus gavus šį apdovanojimą. Susisiekimas oru vystosi stulbinančiais tempais, o eismas per paskutinius 20 metų patrigubėjo. Yra pagrindo manyti, kad ši tendencija tęsis, todėl būtina skubiai optimizuoti Europos oro uostų pajėgumus.

Strategijoje dėl Europos oro uostų pajėgumo, efektyvumo ir saugumo prioritetas teikiamas geresniam dabartinių pajėgumų naudojimui ir plėtrai, paramai kombinuotam susisiekimui ir naštos aplinkai mažinimui. Ši rekomendacija yra sudėtinga, reikalaujanti pragmatinių požiūrių ir dialogo iš atitinkamų profesinių šalių ir institucijų. Ji gali būti labai reikšminga formuojant standartizuotą Europos reglamentavimo sistemą.

Pagal Lisabonos strategiją Europos oro uostai yra svarbūs išlaikant Bendrijos ekonominį ir socialinį konkurencingumą regioninei plėtrai, o dabar, priešingai ankstesnei patirčiai, bus galimybė taikyti standartizuotas taisykles Europoje. Optimizuojant pajėgumus svarbu skirti dėmesio oro uostų infrastruktūrai, transporto priemonėms keleiviams vežti ir užtikrinti galimybę neįgaliesiems patekti į orlaivius, nes tai vienintelis būdas lygybei oro susisiekimo srityje užtikrinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (FR) Dėkoju, pone pirmininke; be abejonės, labai atidžiai klausiausi visų kalbėjusiųjų. Pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti A. E. Jensen už jos pranešimą; kaip matau, Parlamente jam iš esmės pritariama. A. E. Jensen, ketiname pasinaudoti jūsų pastabomis, kurios mane labai sudomino.

Norėčiau pridurti, kad kaip sakė daugelis kalbėjusiųjų, oro susisiekimas sparčiai vystosi ir nors tam tikrais atvejais greito susisiekimo geležinkelio susisiekimas gali perimti tam tikrą rinkos dalį, oro susisiekimas turėtų ir toliau vystytis ateityje; manau, kad dėlto abejoti neverta. Todėl privalome sutikti su šia oro susisiekimo plėtra ir iš tiesų vis labiau ją pritaikyti prie naudotojų norų ir pageidavimų.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad visa su geresniu oro uostų infrastruktūros pritaikymu prie mūsų poreikių problema susijusi su trimis klausimais. Pirmasis klausimas, be abejonės, yra infrastruktūra. Akivaizdu, pone pirmininke, ponios ir ponai, negaliu sutikti, kad sprendimas yra centralizuoti. Tai nėra centralizacijos, veikiau – koordinavimo ir pasikeitimo gera patirtimi klausimas. Manau, visa tai yra labai svarbu mūsų gyventojams, todėl privalome pamėginti optimizuoti dabartinės infrastruktūros naudojimą ir tik tuomet galvoti apie naujas investicijas. Mums reikia geresnės koordinacijos ir, pone pirmininke, norėčiau padėkoti įvairiems komitetams, pateikusiems nuomonę šiuo klausimu: Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui, Regioninės plėtros komitetui, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui. Manau, kad visų jų pastangomis šis pranešimas tapo gerokai aiškesnis.

Todėl pirmasis klausimas – tai infrastruktūros klausimas.

Antrasis – kaip pagrįstai pabrėžė I. Ayala – tai palydovinės navigacinės technologijos naudojimas, oro eismo valdymo modernizavimas; visa tai yra būtina. Pavykus sukurti funkcines oro eismo valdymo grupes, mums iš tiesų atsivers galimybė sumažinti vėlavimą ir lėktuvų, priverstų sukti ratus ore prieš leidžiantis, skaičių. Šis, antrasis klausimas, yra itin svarbus.

Trečiasis klausimas susijęs su antžeminėmis paslaugomis, kurios turi būti efektyvios ir našios.

Pagal šiuos tris klausimus privalome pamėginti optimizuoti su oro susisiekimu susijusias paslaugas šiame sparčiai besiplečiančiame sektoriuje.

Pone pirmininke, ketinu atsakyti į keletą klausimų ir atsiprašau, kad negaliu atsakyti į juos visus. Norėčiau atsakyti į P. Bradbourn klausimą dėl duomenų. Dėl įsagų: naudojimasis jais apribotas terminalo plotu, duomenys neįrašomi, o svarbiausia, kad įsagai naudojami visiškai laikantis bendrųjų taisyklių dėl asmens duomenų apsaugos. Klausimas dėl išimties kūrimo, be abejonės, atmestinas.

Kalbant apie jūsų Regioninės plėtros komitetą, M. E. Janowski, neabejotina, kad stambieji telkimosi mazgai negali augti iki begalybės. Reikia geriau išnaudoti turimus pajėgumus. Taip regioninių oro uostų svarba padidės. Jūs taip pat pagrįstai reikalavote pasirūpinti oro uostų ryšiais atokiau nutolusiuose regionuose, nustatant daugelį greitojo susisiekimo priemones, pirmiausia – susisiekimą geležinkeliu.

Kai kurie jūsų manęs klausėte apie antžemines paslaugas. Šiandien neabejotinai, kaip nurodė G. Jarzembowski, negalime skirti naujos direktyvos paslaugoms, nes kol kas neturime poveikio įvertinimo, todėl pirmenybę teikiame dabartinės direktyvos taikymui. Todėl ketiname stebėti ar dabartinė direktyva tinkamai taikoma. Naujųjų valstybių narių klausimu paprašėme tikslios informacijos apie kiekvieną oro uostą dėl teikėjų skaičiaus jų priklausomybės nuo oro uosto ir sutarčių sudarymo sąlygų, o jei gauti atsakymai mūsų netenkins, visuomet galime pasinaudoti tokiais atvejais taikoma pažeidimų nagrinėjimo tvarka. Taip pat privalau pasakyti, kad jei iš tiesų būsime priversti pakeisti šią direktyvą dėl paslaugų, daugiau dėmesio skirtume socialinei taisyklių pakeitimo įtakai.

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas taip pat užsiminė apie poreikį geriau naudoti infrastruktūrą naktį skraidant tylesniais lėktuvais. Norėčiau su tuo sutikti, tačiau tik vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Kol kas nesame pažengę taip toli.

Pabaigoje norėčiau paminėti aplinkos apsaugos problemas: plėtojantis oro eismui, neabejotinai turime daryti visa, kas įmanoma, kad netrukdytume kovai su klimato atšilimu. Būtent todėl Europoje pasirinktas pakankamai avangardinis požiūris, kuriuo pritariama idėjai įtraukti oro uostus į prekybos išmetamais teršalais sistemą. Dėl oro uostų infrastruktūros mums taip pat nerimą kelia galimos problemos šioje srityje, pirmiausia – nepatogumo lygis vietos gyventojams.

Pone pirmininke, dėl tokių produktyvių diskusijų negalėjau rasti atsakymo į visus pateiktus klausimus, tačiau, kaip minėjo daugelis kalbėjusiųjų, A. E. Jensen pranešimas neabejotinai yra puikus atskaitos taškas. Ketinu atidžiai sekti Parlamento prašymus, siekiant rasti į juos tinkamus atsakymus. Taip pat galėčiau pasakyti, kad man bet kuriuo atveju buvo malonu glaudžiai bendradarbiauti su EP mūsų gyventojų labui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

...

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Gyula Hegyi (PSE), raštu. (HU) Visiems puikiai žinoma, kad žala aplinkai dėl skrydžių, išskyrus šiltnamio dujų išskyrimą, pirmiausia susidaro lėktuvui kylant, leidžiantis ir riedant. Tai pirmiausia jaučiama netoli nuo oro uosto esančioje teritorijoje ir čia gyvenantiems asmenims. Jie pagrįstai reikalauja sumažinti oro uosto eismą. Kita vertus, skrydžiai jau yra tapę mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, o mūsų gyvenimo būdas pasikeitė, nes tai tapo prieinama ir gaunantiems mažas pajamas, pensininkams ir studentams. Net Europos Sąjunga susidurtų su dideliais sunkumais, jei negalėtume vos per keletą valandų iš Budapešto, Atėnų ar Helsinkio nuvykti į Briuselį. Todėl galimas sprendimas – reorganizuoti oro eismą ypač atsižvelgiant į poveikį aplinkai. Būtina užkirsti kelią be pagrindo ilgam riedėjimui žeme ir ratų sukimui ore virš oro uostų. Jei milijonai keleivių į oro uostus vyktų geležinkelio ar metro sistema, o ne automobiliais, teritorija apie juos būtų gerokai mažiau teršiama. Todėl plečiant oro uostus reikia tiesti geležinkelio ir metro linijas į juos, o tarptautiniai oro uostai turėtų būti statomi tik pasirūpinus tinkamu susisiekimu geležinkeliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. (RO) Didžiulis oro eismo padidėjimas sunkina su oro uostų perpildymu susijusias problemas ir perkrauna eismo valdymo sistemas.

Europos oro erdvės fragmentavimas susijęs su reikšmingomis problemomis, lemiančiomis delsimą ir efektyvumo stoką. Didieji oro uostai dar labiau priartėjo prie maksimalaus pajėgumo, kai kurie jau jį pasiekė ir šiomis sąlygomis naujoms oro linijoms į rinką patekti pakankamai sudėtinga. Tačiau efektyviu valdymu ir integruota plėtra galėtume užtikrinti teisingą ir nediskriminuojamą prieigą prie oro uosto infrastruktūros dabartiniams ir potencialiems operatoriams.

Šioms problemoms išspręsti reikėtų ilgalaikio strateginio metodo, pirmiausia kuriant naujus ar plečiant dabartinius pajėgumus.

Dėl šios priežasties labai svarbu koordinuoti nacionalines ir tarptautines iniciatyvas, norint optimizuoti dabartinius pajėgumus, gerinti sistemą naujų oro uostų infrastruktūrai, plėtoti naujus techninius sprendimus, skatinti bendrąjį modalumą, jungiant įvairias transporto rūšis ir užtikrinti saugų susisiekimą, laikantis teisės aktų nuostatų saugumo ir aplinkos apsaugos srityje.

Oro uostų pajėgumų plėtra neišvengiama ir turėtų būti privalomai siejama su tvirtais teisės aktais triukšmo ir orlaivių išmetamų teršalų mažinimo srityje.

 
  
  

(Posėdis sustabdytas 10.50 val. ir pratęstas 11.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: DIANA WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

 
Atnaujinta: 2008 m. rugsėjo 30 d.Teisinis pranešimas