Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0127(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0317/2007

Debatai :

Balsavimas :

PV 11/10/2007 - 6.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0426

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2007 m. spalio 11 d. - Briuselis Tekstas OL

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
PV
  

– Pranešimas: Paulo Casaca (A6-0317/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Surinktų duomenų ir informacijos apie jūrinę veiklą derinimas ir patikimumas žuvininkystės sektoriui yra labai svarbus, todėl reikėtų paremti pastangas, kuriomis siekiama pagerinti jų kokybę.

Atsižvelgdama į dabartinius sektoriaus poreikius ir ekosistemos problemas, Europos Komisija pasiūlė pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1543/2000, kol Europos Parlamentas įvertins pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, nustatančio naują duomenų, būtinų Bendrijos bendrosios žuvininkystės politikos vykdymui, rinkimo ir tvarkymo sistemą.

Todėl būtina pakeisti dabartinį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1543/2000, kad senasis ir naujasis reglamentai vienas kitam neprieštarautų.

Dabartiniu Komisijos pasiūlymu daromi šie būtini ir logiški pakeitimai, todėl jis susilaukė vienbalsio Žuvininkystės komiteto pritarimo. Todėl dabar ketinu už jį balsuoti ir plenariniame posėdyje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Teigiamai balsavau už šį pranešimą, kuriame pritariama Komisijos pasiūlymui (ir kuriuo rengiamasi panaikinti) Reglamentą Nr. 1543/2000 (duomenų, būtinų Bendrijos bendrosios žuvininkystės politikos vykdymui, rinkimo ir tvarkymo sistema). Komisija siekia 2008 m. pateikti naują, išsamesnį reglamentą duomenų apsaugos klausimu; šiuo pakeitimu sudaromos geresnės sąlygos, nes numatoma panaikinti dabartinius reikalavimus pateikti šešių metų nacionalines programas duomenims rinkti ir tvarkyti 20072012 m. Reikės parengti tik pereinamąsias programas 2007 ir 2008 m.

 
  
  

– Pranešimas: Jorgo Chatzimarkakis (A6-0321/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten, Godfrey Bloom, Derek Roland Clark, Roger Knapman, Michael Henry Nattrass (IND/DEM), raštu. − UKIP siekia panaikinti bendrąją žemės ūkio politiką. Todėl mes negalime teigiamai balsuoti už pranešimą, kuriuo Komisijai (jos teisėtumo nepripažįstame) suteikiama dar daugiau galių.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (PSE), raštu. (FR) Balsavau už J. Chatzimarkakis pranešimą, kuriuo siekiama padidinti BŽŪP biudžeto vykdymą ir skaidrumą, kitaip tariant, nustatyti žemės ūkio paramos gavėjus.

Manau, kad dėl BŽŪP teisėtumo, vieno iš stambiausių ES straipsnių teisėtumo, pernelyg dažnai kyla klausimas dėl neaiškumo, vyraujančio valdant žemės ūkio paramą. Šis pranešimas vertingas, nes jame paaiškinama padėtis.

Mane visiškai tenkina tai, kad internete būtų viešai skelbiami visi nacionaliniai tiesioginių ES paramos gavėjų sąrašai, ir galimybė susieti Komisijos ir valstybių narių mokėjimo institucijų interneto puslapius.

Tačiau BŽŪP finansavimo stebėjimas įgyvendintinas griežtai laikantis teisės aktų duomenų apsaugos srityje. Todėl balsavau prieš pakeitimus, kuriais reikalaujama registruoti ar įrašyti duomenimis pasinaudojusius asmenis, nes būtina užtikrinti abipusį skaidrumą.

Taip pat esu įsitikinusi, kad duomenis dėl Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondo išmokų reikėtų suskirstyti, norint nustatyti stambiausius naudos gavėjus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mūsų nuomone, Komisijos pasiūlyme išreikštas būtinas poreikis pabrėžtas ir Parlamento pranešime, norint padidinti skaidrumą tiek bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, tiek ataskaitų dėl ES institucijų išlaidų praktikos srityse. Taip pat labai svarbu didinti biudžeto kontrolę. Tačiau esame nusivylę ribota pasiūlymo apimtimi ir tuo, kad kol kas Europos Parlamento pranešimai ar pakeitimai nebuvo pakankamai ambicingi.

Mūsų nuomone, kai kurie pasiūlymai iš tiesų stokoja praktinės vertės ir jomis iš tiesų ribojamos piliečių laisvės ir garantijos, pvz., reikalavimu prisirašyti ar prisiregistruoti asmenims, besinaudojantiems ar tikrinantiems duomenis internete. Be to, Komisijos pranešime ir EP pranešime neišvengta tam tikrų dviprasmybių nuolatinio informacijos skelbimo klausimu. Siūloma iš pat pradžių ateityje įvertinti šių duomenų skelbimo privalumus ir trūkumus. Kitas ginčytinas klausimas – Komisijos galių kontroliuoti valstybes nares stiprinimas.

Galiausiai manome, kad geriausiai bendrosios žemės ūkio politikos skaidrumą ir visuomenės supratimą (pasiūlyme reiškiamas tikslas) sustiprintume tik nuodugnia peržiūra.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Komisijos pasiūlymas dėl tam tikro Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo reikalingas tam, kad šis procesas taptų skaidresnis.

Manau, kad didesniu skaidrumu ir geresniu žemės ūkio lėšų naudojimu pavyktų sumažinti Europos gyventojų nepasitikėjimą BŽŪP ir Europos institucijomis.

Todėl ketinu balsuoti už J. Chatzimarkakis pranešimą, kuriame pakartojama Komisijos pozicija ir pateikiami keli, mano manymu, svarbūs pakeitimai.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už šį pakeitimą, kuriuo siūloma daug būdų BŽŪP skaidrumui pagerinti. Jame raginama nacionalinius tiesioginių ES išmokų žemdirbiams gavėjų sąrašus skelbti internete. Ši praktika jau taikoma JK ir aš raginu kitas šalis pasekti jos pavyzdžiu. Pranešime taip pat raginama parengti procedūras, kai nėra laikomasi reikalavimo paskelbti ir Komisijos reglamentu sureguliuoti duomenų apsaugos klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (ITS), raštu. (DE) Kitoje pusėje mūsų smulkūs ūkiai, žemės druska, skęsta nereikalingos biurokratijos jūroje, stebimi iš palydovų ir vargas jiems, jei jų ūkio sienos per daug nukrypusios į kairę ar į dešinę. Laikas prisiminti žmogiškumą, užuot negyvai sumušant mūsų sunkiai dirbančius ūkininkus beprasmiškos biurokratijos vėzdais. Reikėtų įvardyti ir sugėdinti juodąsias avis, sufabrikuojančias ištisus laukus ir verslo veiklą, ir sukeliančias BSE ir kitus skandalus.

Teigti, kad kainos kyla, norint pateisinti subsidijų mažinimą, prilygtų patyčioms. Austrijos ekologiško ūkio atstovams už litrą pieno iki įstojimo būdavo mokama apie septynis šilingus (tai atitinka apie 95 centus). Šiandien jiems mokama tik 30 centų, vadinasi, jie praranda tūkstančius eurų ir kartu turi susitaikyti su nuolat besikeičiančiais biurokratiniais teisės aktais, kurie dar labiau apsukina jų gyvenimą!

Todėl planuojamu išsamiu patikrinimu gali būti siekiama tik vieno: sukurti geresnį, patikimesnį ir ilgalaikį pagrindą, nediegti reformų brutalia jėga ir išlaikyti paskutinius ūkininkus. Atsižvelgiant į masinį žmonių pasitraukimą iš žemės ūkio Europoje, būtina griežtai atmesti idėją, kad sutaupytas lėšas žemės ūkiui finansuoti būtų galima panaudoti prestižiniams projektams, pvz., „Galileo“. Privalome išlaikyti savo pajėgumą bet kokia kaina ir neturėtume pasiduoti įkaitais genetinės inžinerijos bendrovių naudai.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) Jorgo Chatzimarkaki pranešimu toliau stiprinama Komisijos iniciatyva padidinti ES politikos sričių teisėtumą, atskleidžiant išsamius su išlaidų veikla susijusius duomenis ir užtikrinant geresnę apskaitos ir biudžeto kontrolę žemės ūkio sektoriuje, be kita ko, daugeliu pakeitimų.

Pritariau pranešimo dalims, kuriomis buvo siekiama padidinti viešą Bendrijos lėšų naudojimo skaidrumą ir informacijos apie naudos gavėjus skelbimą. Atitinkamai pritariau valstybių narių poreikiui užtikrinti metinį Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondo naudos gavėjų ir sumų, kurias gavo kiekvienas naudos gavėjas iš šių fondų, ex post skelbimą internete.

Tačiau nepritariau nuostatoms, pagal kurias asmenys, norintys pasinaudoti ar patikrinti šią informaciją, turėtų užsiregistruoti, nes tai prieštarauja Švedijoje galiojančiam principui dėl teisės į anonimiškumą naudojimosi šia vieša informacija srityje.

Į protokolą įrašyti mano ketinimai balsuoti prieš 210 pakeitimą dėl tvirto Švedijoje galiojančio principo dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais, nes mano balsavimo rezultatas įrašytas klaidingai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jeffrey Titford (IND/DEM), raštu. − UKIP balsuojant dėl šio pakeitimo susilaikė, nes nepripažįstame Parlamento teisėtumo. Tačiau tai neatspindi mūsų nuomonės apie pranešimą.

UKIP siekia panaikinti bendrąją žemės ūkio politiką. Todėl mes negalime teigiamai balsuoti už pranešimą, kuriuo Komisijai, kurios teisėtumo nepripažįstame, suteikiama dar daugiau galių.

 
  
  

– Pranešimas: Saïd El Khadraoui (A6-0320/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Europos Komisijos pagal Tarybos mandatą surengtomis derybomis pirmiausia siekiama įsteigti atvirą aviacijos erdvę tarp ES ir JAV, peržengiant galiojančius dvišalius susitarimus, kuriuos yra sudariusios atskiros valstybės narės ir JAV. Siekiama sukurti vieningą, liberalizuotą JAV ir ES oro susisiekimo rinką, kurioje nebūtų kliūčių investuoti, o Europos ir JAV oro bendrovės galėtų be apribojimų teikti oro paslaugas taip pat ir abiejų šalių vidaus rinkose.

ES siekia užtikrinti abipusiškumą iš JAV pusės liberalizuojant oro susisiekimą, pirmiausia siekiant panaikinti dabartinius teisinius apribojimus užsienio nuosavybei ir valdymui ir įsisteigimo laisvės ir valstybės paramos srityje.

Todėl dar kartą teigiame, kad šį susitarimą turėtų sudaryti ne Bendrija, o valstybės narės pirmiausia dėl to, kad šis klausimas yra labai strategiškai svarbus ir galėtų tapti pavyzdžiu toliau liberalizuojant ir vienodinant teisės aktus visame pasaulyje. Todėl pakartotinai reiškiame savo prieštaravimą siekiui liberalizuoti šias svarbias viešąsias paslaugas abiejose šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. (PL) Balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl oro susisiekimo pasirašymo ir laikino taikymo (8044/3/2007 – COM(2006)0169 – C6-0210/2007 – 2006/0058(CNS)).

S. El Khadraoui teisingai nurodė atviros aviacijos erdvės tarp ES ir JAV įsteigimo svarbą, leisiančios sukurti vieningą ES ir JAV oro susisiekimo rinką. Pritariu nuomonei, kad tai sudarytų sąlygas laisvai investuoti, o ES ir JAV oro bendrovėms teikti oro paslaugas be apribojimų, taip pat ir abiejų šalių vidaus rinkose. Tai iš tiesų didelis žingsnis į priekį.

Visiškai tinkama šiame kontekste kelti aplinkos apsaugos klausimą. Aviacijos sektorius susijęs su tam tikra neigiama įtaka aplinkai, nes pirmiausia tai yra triukšmo šaltinis, be to, juo prisidedama prie klimato kaitos. Todėl pritariu nuostatai, kuria ES ir JAV raginamos imtis efektyvių priemonių neigiamai aviacijos įtakai aplinkai sumažinti.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, kuriame remiamas planas liberalizuoti ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimus dėl oro susisiekimo. Jais sudaromos geresnės sąlygos Europos Sąjungos oro bendrovėms vykdyti skrydžius į JAV ir prisidedama prie racionalesnio maršrutų sudarymo ir, savo ruožtu, geresnių paslaugų ir veiksmingesnio skrydžių panaudojimo. Padidinus galimų transatlantinių maršrutų skaičių bilieto kaina keleiviams gali net sumažėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Šio susitarimo sudarymu siekiama patenkinti ilgalaikius abiejų Atlanto vandenyno pusių šalių poreikius; jis neabejotinai būtų naudingas naudotojams, nes įtvirtintų tolesnį liberalizavimą ir teisės aktų vienodinimą visame pasaulyje. ES atveju susitarimas taip pat užtikrintų Bendrijos teisės aktų laikymąsi.

Todėl būtina pasveikinti darbą šiam susitarimui sudaryti, nes naujoji teisinė sistema užtikrina plačios apimties susitarimą dėl integruotos transatlantinės aviacijos rinkos kūrimo, naudingo tiek naudotojams, tiek bendrovėms.

Tačiau skaitant šį susitarimą akivaizdu, kad apribojimų dėl JAV oro bendrovių valdymo užsienio bendrovėms panaikinimas yra šiek tiek neproporcingas; be to, neįtrauktas ir kabotažas. Todėl Europos Parlamento pasiūlymas įtraukti tolesnius etapus, terminus sudaryti ir pasekmes dėl nesilaikymo šiame laipsniškame metode, siekiant susitarimo, yra labai svarbus ir sveikintinas. Be to, nustatytos sąlygos visiškam abipusiškumui ES ir JAV aviacijos rinkoje nustatyti derybose nepavykus pasiekti abiejų šalių norimos pusiausvyros.

Apibendrinant, tai gera pradžia, siekiant dar nerealizuotų tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Esu įsitikinęs, kad šis susitarimas reikalingas, tačiau prie jo turi prisidėti abi šalys. Pietryčių Anglijos oro uostai turėjo atlaisvinti vietų JAV partnerių oro bendrovėms ir, galimas daiktas, daugeliui kitų. Tačiau JAV analogiškų priemonių neįgyvendino. ES oro bendrovėms nebuvo suteiktos teisės laisvai vykdyti vidinius skrydžius JAV. Vadinasi, skrydžio iš Gatviko oro uosto į Niujorką negalima nukreipti į Los Andželą, tačiau JAV skrydį į Gatviko oro uostą galima nukreipti į bet kurį ES oro uostą. Analogiška padėtis ir dėl taisyklių, taikomų užsieniečiams įsigyjant oro bendroves JAV; pastarosios nebuvo sušvelnintos.

Pirmajame derybų etape aiškiai trūko interesų pusiausvyros; ši ES nenaudinga padėtis turi baigtis antrajame derybų etape. Ketinu šias pastangas sustiprinti Transatlantinio įstatymų leidėjų dialogo metu.

 
  
  

– Pranešimas: Alain Lamassoure, Adrian Severin (A6-0351/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (ITS). (NL) Ponia pirmininke, neketinu vėl grįžti prie vakarykščių diskusijų. Jau tada paaiškinau, kad mums A. Lamassoure‘o panešimu viskas apverčiama aukštyn kojom, nes šiuo metu vis dar nėra galiojančios pereinamosios sutarties ir nėra naujos sutarties. Šio pranešimo problema tai, kad juo vėl paleidžiama tipiška Eurofederalistų Lochneso pabaisa, tai yra tarptautinių sąrašų šmėkla, pagal kuriuos būtų renkama dalis Europos Parlamento narių. Tuomet vadovaujuosi prielaida, kad čia esame susirinkę kaip valstybių narių elektorato, gyventojų valstybėse narėse, atstovai, o ne tik abstrakčių Europos Sąjungos gyventojų atstovai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Ponia pirmininke, manau, kad namas statytinas nuo pamatų, o ne nuo stogo, o būtent to siekiama A. Lamassoure‘o ir A. Severino pranešimu. Europos Sąjungos sutartis yra pamatas. Pirmiausia sutartį būtina ratifikuoti, ir aš, manau, kad tai turėtų įvykti per artimiausias keletą savaičių. Tai viena iš priežasčių, kodėl aš balsavau prieš šį pranešimą, nors jame yra nemažai teigiamų dalykų. Balsavau prieš šį pranešimą dar ir todėl, kad nesutinku su siūlymu mano šalies atstovų skaičių sumažinti net trimis, palyginti su dabartine padėtimi. Parlamento narių skaičius iš Lenkijos būtų sumažintas nuo 54 iki 51. Dėl nurodytų priežasčių balsuoju prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE). – (ES) Iš tiesų vakar pateikiau paaiškinimą dėl balsavimo raštu ir gavau atsakymą, kad jis vis dar nagrinėjamas ir taip toliau. Tai viena. Tačiau mano vardas yra Irujo Amezaga. „Amenaza“ ispanų kalba reiškia visiškai ką kita: tai reiškia „grasinti“ ir kol kas manau, kad tai man nebūdinga.

Bet kuriuo atveju paaiškinau dėl balsavimo už A. Lamassoure‘o pranešimą. Balsavau prieš šį pranešimą ir pripažįstu, kad Europos Parlamento sudarymas yra sudėtingas klausimas. Komitete mano pakeitimui dėl viršnacionalinių rinkimų apygardų, kuriuo pripažįstama politinė ir kultūrinė realybė ir peržengiamos dabartinės valstybių narių ribos, nepritarta. Jei iš tiesų norime Europos žmonių sąjungos, kaip nurodyta EB sutartyje, šis Parlamentas turėtų būti atviras ir kitokiai realybei.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Prašau atleisti dėl mano tarties; šiuo metu toliau mokausi ispanų kalbos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Allister (NI), raštu. − Kalbant apie būsimąją Europos Parlamento sudėtį balsavau prieš nesankcionuotą bandymą (26 pakeitimas) padidinti Airijos Respublikai tenkančių atstovų skaičių EP iki 13. Šiaurės Airijoje yra 1,7 mln. gyventojų, o šaliai tenka trys EP nariai; Airijos Respublikoje gyvena 4,3 mln. gyventojų, tačiau pagal 26 pakeitimą jai tektų 13 EP narių, tai yra, po vieną atstovą 330 000 piliečių, o Šiaurės Airijoje – 1 EP narys tenka 630 000 piliečių. Akivaizdu, kad Airijos Respublikai ir taip skirta daugiau nei pakankamai narių ir jai pasisekė gauti net 12 vietų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome už šį pranešimą. Manome, kad mažėjančio proporcingumo principas yra racionalus ir jį, tikėtina, parems ES valstybių ir vyriausybių vadovai. Kitiems pateiktiems pasiūlymams aukščiausio lygio susitikime veikiausiai nebus pritarta. Pranešime Švedijai suteikiama 20 vietų vietoje 18, kurias ji gautų pagal Nicos sutartį. Todėl šią sutartį svarbu priimti. Priešingu atveju bus taikoma Nicos sutartis, vadinasi, visos valstybės narės, išskyrus Vokietiją, prarastų vietų.

Būtina išnagrinėti klausimus dėl pilietybės sąvokos apibrėžimo ir gyventojų pagrindo pagal kurį paskirstomos vietos apskaičiavimo.

Esame linkę smarkiai abejoti dėl transnacionalinių sąrašų per Europos Parlamento rinkimus. Galbūt šiam siūlymui pritartume klausimą išnagrinėjus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už mano kolegų Alaino Lamassoure‘o ir Adriano Severino parengtą pranešimą dėl Europos Parlamento sudarymo. Jiems abiem buvo žinoma, kad dabartinė EP sudėtis, nustatyta 2005 m. aktu dėl Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo, keistina net ir tuomet, jei tai reikštų grįžimą prie Nicos sutarties nuostatų.

Sveikinu Alaino Lamassoure‘o pastangas sutelkti savo politinę šeimą ir apgailestauju dėl to, kad daugelis nacionalinių pažiūrų, prieštaraujančių Tarybos sprendimams, sukėlė betikslius ginčus ir galiausiai ginčus plenariniame posėdyje. Diskusijos pabrėžė nacionalinio savanaudiškumo mastus tam tikrais atvejais.

Nors turiu tam tikrų išlygų dėl idėjos nagrinėti galimybę rinkti dalį narių pagal transnacionalinius sąrašus, mane tenkina rezoliucijos 2 priedas, įpareigojantis IGC prašyti Parlamento pateikti projektą dėl jo narių rinkimo tiesioginiu visuotiniu balsavimu ir kuriame tiksliau apibrėžiama piliečių sąvoka vartojama ES sutarties 9 straipsnio a dalies 2 punkte. Neabejotinai būtina apibrėžti Europos piliečio sąvoką.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten, Godfrey Bloom, Derek Roland Clark, Michael Henry Nattrass, Jeffrey Titford (IND/DEM), raštu. − Balsavau prieš 25 pakeitimą, nes kol JK išlieka ES nare, jai atstovaujančių EP narių skaičius iš viso neturėtų būti mažinamas. Todėl balsuoti už 74 EP narius reikštų balsuoti už jų sumažinimą keturiais nariais. Pritarus pasiūlytam principui, mažosioms šalims ir mikro valstybėms būtų atstovaujama neproporcingai daug, o didžiosioms šalims, pvz., JK, – nepakankamai. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2004 m. į JK emigravo daugybė Rytų Europos šalių gyventojų, kurie turi teisę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, JK tenkantis EP narių skaičius turėtų bent jau išlikti toks, koks yra, t. y. 78 arba net turėtų būti padidintas.

 
  
MPphoto
 
 

  Colm Burke, Avril Doyle, Jim Higgins, Mairead McGuinness ir Gay Mitchell (PPE-DE), raštu. − Balsavimo dėl A. Lamassoure‘o pranešimo metu nuolat balsavome už sąžiningą vietų valstybėms narėms paskirstymą, konkrečiai, už pasiūlymą skirti Airijai 13 vietų. Viso balsavimo metu pasisakėme už 13 vietų savo šaliai.

Jums gerai žinomi tai pagrindžiantys argumentai. Airijos gyventojų skaičius sparčiai didėja (iš Europos šalių Airijos gyventojų skaičius didėja sparčiausiai) dėl natūralaus gyventojų prieaugio ir bendro augimo. Be to, mūsų šaliai pagal Nicos sutartį proporcingai skirtas vietų skaičius buvo vienas iš mažiausių.

Deja, Airijos vyriausybė praktiškai neparėmė siekio išlaikyti mūsų turimas 13 vietų.

Šios dienos balsavimu užtikrintume, kad Airijai ateinančiuose rinkimuose teks bent 12 vietų, numatant galimybę peržiūrėti šį skaičių iš naujo iki 2014 m.; taip pat derėtų atsižvelgti į suktą klausimą apie gyventojų ir piliečių statistinį pagrindą valstybėms narėms skiriamų EP vietų skaičiui nustatyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (PSE), raštu. (FR) Balavau už A. Lamassoure‘o pranešimą dėl EP vietų paskirstymo po 2009 m. įstatymo leidybos institucijos rinkimų. Naujuoju paskirstymu išlyginamas vietų skaičius pagal valstybių narių gyventojų skaičiaus tendencijas. Man džiugu, kad Prancūzijai skirta dviem EP nariais daugiau, nei numatyta patikslinta Nicos sutartimi.

Taip pat pritariu idėjai peržiūrėti naują paskirstymą gerokai prieš 2014–2019 m. Parlamento kadenciją, norint užtikrinti sąžiningą ir objektyvią vietų Parlamente paskirstymo sistemą, atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus pokyčius, tokiu būdu užkertant kelią įprastiniams valstybių narių tarpusavio nesutarimams.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Nors Socialdemokratų partijos (SDP) išrinkti Parlamento nariai ir mano, kad šis sprendimas anaiptol nėra tobulas ir juo nenustatomas reikalavimas tęsti derybas būsimos plėtros kontekste, jie vis dėlto remia A. Lamassoure‘o pranešimą dėl Europos Parlamento sudėties dėl trijų priežasčių:

1. Kai kurios valstybės narės nesutinka su siūlymu paprasčiausiai apibrėžti bendruosius principus ir iškelia būtiną sąlygą pritarimui griežtai apibrėžti EP sudėtį; priešingu atveju jos teigia neketinančios sutikti su reformų sutartimi. Tai neleistų Tarybai pirmininkaujančiai Portugalijai įgyvendinti svarbiausio savo prioriteto.

2. A. Lamassoure pasiūlė subalansuotą kompromisinį sprendimą, kuriuo numatoma minimali riba, užtikrinanti atstovavimo mažesnėms valstybėms daugumą ir atsižvelgiama į demokratinį kitų valstybių dydį mažėjančio proporcingumo principu, kuriuo užtikrinamas sąžiningas valstybių santykis.

3. Todėl juo užkertamas kelias nepriimtiniems Vokietijos, Lenkijos, Ispanijos ir Italijos Parlamento narių bandymams padidinti gyventojų skaičiumi didesnių valstybių svorį sumažinant atstovavimą vidutinėms valstybėms, pvz., Portugalijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Turiu pasakyti, kad man pasitikėjimo nekelia pats šio pranešimo pateikimas plenarinio posėdžio metu. Tai, kad Parlamentui pavedama pačiam nustatyti savo sudarymo pagrindą, man atrodo iš esmės ydinga. Kaip yra sakęs vienas mano kolega iš Airijos, tai tolygu mautis kilpą sau ant kaklo.

Esu EP narys nuo 1984 m., kai šią instituciją sudarė 434 nariai, o šiuo metu šis skaičius siekia 785. Tolydžio augant Parlamento narių, darbo grupių, komitetų ir plenarinių posėdžių skaičiui, pastarieji tapo nevaldomi ir vis mažiau efektyvūs. Todėl šį klausimą reikia spręsti ir Parlamento narių skaičių sumažinti iki 750; ir dabartinis skaičius jau yra 30–40 proc. pernelyg didelis veiksmingai dirbti, nebent norėtume lygiuotis į dekoratyvinį 3 000 narių turintį Kinijos nacionalinį kongresą.

Kita man užstrigusi anomalija yra tai, kad, nors mums ir leidžiama pasirinkti savo sudėtį (gyvybiškai svarbus institucinis sprendimas visoms Europos Sąjungos institucijoms ir pačiai Europos Sąjungai), nėra leidžiama pasirinkti vietos posėdžiauti dėl vienos valstybės narės užsispyrimo, todėl esame kaip šuneliai numesti ir turime susitikti smarkiai nuo asbesto kenčiančiame Strasbūro mieste.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), raštu. − (PL) Apgailestauju, kad nepavyko rasti naujo ir nuolatinio sprendimo vietoms Europos Parlamente tarp įvairių Sąjungos valstybių narių paskirstyti. Dabartinis paskirstymo metodas yra laikino pobūdžio ir taikomas tik šiai Parlamento kadencijai.

Vietų paskirstymo metodas nėra aiškus ar suprantamas ES piliečiams. Be mažėjančio proporcingumo principo taikymo, politiniai kriterijai vietų Parlamente paskirstymui taip pat turėjo reikšmingos įtakos. Tokiu būdu pakenkta piliečių atstovavimui, nors būtent šis principas laikytinas svarbiausiu. Be to, siūlomas vietų paskirstymas grindžiamas konkrečios valstybės narės gyventojų skaičiumi, o ne šios valstybės piliečių skaičiumi. Todėl mano šalis, pvz., Lenkija, prarastų dėl laikinos maždaug dviejų milijonų piliečių migracijos, kurie šiuo metu dirba kitose Sąjungos valstybėse narėse. Be to, tai būtų ir nelogiška, nes ES skatinamas darbuotojų mobilumas.

Norėtume pakartotinai įspėti, kad Sąjungos valdymo principai jos piliečiams atrodo pernelyg sudėtingi, todėl jie vis dažniau reiškia nuogąstavimus Sąjungos institucijų atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Mes tvirtai prieštaraujame idėjai dėl vienos rinkimų apygardos visoje ES, kuriai tektų maždaug 10 proc. visų Europos Parlamento vietų. Atskiros ES apygardos kūrimas yra dirbtinis būdas, siekiant sukurti Europos liaudį. Europoje nėra bendros politinės arenos, kurioje žiniasklaida ar diskusijos apimtų visas valstybes nares. Visos šalys skiriasi savo politine darbotvarke. Bandymas laužyti kalbos ir tradicijų barjerus, įkuriant ES partijas visiškai priklausomas nuo ES indėlio, yra pasmerktas nesėkmei.

Primename, kad 54,4 proc. visų rinkėjų per 2004 m. Europos Parlamento rinkimus nepasinaudojo balso teise. Todėl per Europos Parlamento rinkimus daugiausia balsų surinko „abstinentų partija“. Naujosiose valstybėse narėse irgi visiškai nejaučiama entuziazmo dėl Europos Parlamento rinkimų. Slovakijoje 2004 m. balsuoti atvyko 16,96 proc. rinkėjų.

ES išsiplėtus ir įstojus šalims, pvz., Ukrainai ir Turkijai, dabartinės valstybės narės neišvengiamai susidurs su savo delegacijų mažinimu. Tai turi įtakos mažesnėms frakcijoms ir mažina politinę įvairovę. Europos Parlamente taip pat nėra vietos regioninėms ar mažumų partijoms.

Atrodo, kad krikščionių demokratų, konservatorių (PPE-DE) ir socialistų (PSE) frakcijos turi slaptą darbotvarkę, kuria siekiama sukurti dvipartinę sistemą Europos Parlamente.

Balsuojame už šį pranešimą ne todėl, kad jis būtų puikus, bet dėl juo reiškiamo žingsnio į priekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Turime kalbėti aiškiai, nes čia daug skaičių:

1. Šis pasiūlymas reiškia, kad po 1999 m. Portugalijos atstovų Parlamente skaičius pirmiausia sumažėjo nuo 25 iki 24, o dabar dar sumažės iki 22, o Vokietija išsaugoja savo 99 atstovus Parlamente, kurių skaičius dabar sumažės iki 96. Kitaip tariant, Portugalija prarado 12 proc., o Vokietija – 3 proc. atstovų Parlamente.

2. Šešioms gyventojų skaičiumi pirmaujančioms šalims šiuo metu tenka apie 56 proc. vietų Europos Parlamente. Pritarus šiam pasiūlymui, jos išsaugo savo kontrolę, nes šis skaičius išlieka 56 proc. Kitaip tariant, jos nieko neprarado.

Todėl dabartine sutarčių reforma stambiausios jėgos iš naujo siekia įtvirtinti Tarybos kontrolę, taikant demokratinį nepamatuotą kriterijų ir išlaiko visišką EP kontrolę. Portugalija pralaimi! Jei vieni kontroliuoja, kiti ...

Kai kurie norėdami nuslėpti nuolaidžiavimą tokiai nepriimtinai padėčiai teigia, kad galėtų būti ir blogiau. Kiti mano, kad visiškai natūralu, jog vienos šalys galėtų ginti savo interesus ... kitų interesų sąskaita.

Galiausiai, nepamirštant kitų svarbių aspektų, pvz., atmesdami idėją dėl viršnacionalinės rinkimų institucijos sukūrimo ar tai, kad kuo mažiau atstovų Parlamente bus skirta Portugalijai, tuo mažiau bus atstovaujama mūsų šalyje egzistuojančiam politiniam pliuralizmui, pasikartojame, kad sąžiningas sprendimas instituciniu lygiu privalo neabejotinai nepažeisti lygiateisių suverenių valstybių bendradarbiavimo principo.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE), raštu. − Balsuoju už 26 pakeitimą, kuriuo siūloma palikti Airijos turimas 13 vietų. Airijai pagal Nicos sutartį buvo skirta 12 vietų, tačiau po Nicos sutarties Airijos gyventojų skaičius padidėjo 12 proc. Airija – tai šalis, kurioje gyventojų skaičius auga sparčiausiai visoje ES (dėl šalies gyventojų ir bendro augimo). Šiame pranešime Airijai skiriama 12 vietų, t. y. trimis mažiau nei Airija turėjo 1999–2004 m. kadencijoje (15), taigi palygini su 2004 m. mums skiriamas vietų skaičius sumažėtų 20 proc.

 
  
MPphoto
 
 

  Timothy Kirkhope (PPE-DE), raštu. − Didžiosios Britanijos konservatorių partija prieštarauja ES konstitucijai ir ES Reformų sutarčiai. Mes nesutinkame su IGC įgaliojimo projekto sąlygomis, kurį pateikė Europos Taryba arba spalio 5 d. paskelbtu Sutarties projektu.

Kalbant apie Tarybos prašymą Europos Parlamentui priimti sprendimą dėl būsimosios Europos Parlamento sudėties, Didžiosios Britanijos konservatoriai susilaikė balsuojant dėl A. Lamassoure‘o ir A. Severino pranešimo. Mes savo veiksmus grindžiame tuo, kad nesutinkame su antrųjų pranešėjų siūlomu modeliu ir metodika, nes, mūsų manymu, ji neturi ilgalaikės perspektyvos. Taip pat nesutinkame su raginimu EP narius rinkti pagal daugianacionalinius sąrašus.

Taip pat giliai apgailestaujame dėl to, kad buvo atsisakyta svarbaus istorinio JK, Prancūzijos ir Italijos pariteto šiuo klausimu. Tačiau esame pasiryžę veikti Jungtinės Karalystės gyventojų interesais, nes manome, šiems nėra pakankamai atstovaujama Europos Parlamente. Visi šie veiksniai nulėmė mūsų poziciją balsuojant dėl šio pranešimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (ITS), raštu. (FR) Kaip galima pateikti pranešimą valstybių narių atstovams, kuriame vartojamos miglotos, naujos, pavojingos ir utopinės teisinės ir institucinės nuostatos?

Mažėjantis proporcingumas, pagrindinis pranešimo bruožas reiškia tik tiek, kad didesnės valstybės vėl praras vietų palyginti su mažesnėmis. Tiesa, Europos Vadovų Tarybos susitikime Nicoje J. Chirac iš pat pradžių inicijavo procesą, kai pirmą kartą sutiko išskirti Prancūziją ir Vokietiją, priešingai sutarčių dvasiai.

Narių rinkimo pagal transnacionalinius sąrašus tikslas akivaizdus: atsikratyti politiškai nekorektiškų partijų, kurioms nepriimtinas socialdemokratų sutarimas ir atsikratyti nuorodos į visa, kas dar patenka į išskirtinę nacionalinių valstybių sritį. Be abejonės, mums tai nepriimtina.

Pranešėjų pateikta Europos piliečio nuostata yra pavojinga, utopinė ir, tiesą sakant, totalitarinė. Iš jos išplaukia, kad pilietybė yra praeities dalykas, o drąsus naujas pasaulis susideda iš pilietybės neturinčių žmonių be šaknų, istorijos ir kultūros.

Dėl visų šių priežasčių manome, kad A. Lamassoure‘o pranešimas yra nepriimtinas teisinis, politinis ir institucinis žingsnis atgal.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard ir Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. (NL) Vietų Parlamente tarp valstybių narių paskirstymas nėra grindžiamas objektyviu gyventojų skaičiumi, o anksčiau duotu pažadu ir laimėtomis ar pralaimėtomis derybomis. Todėl didžiosios šalys – Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė – visuomet išlaiko tą patį vietų skaičių, nors jų gyventojų skaičius svyruoja (kaip ir Ispanija ir Lenkija). Tas pats taikoma ir Graikijai, Portugalijai, Belgijai, Čekijai ir Vengrijai. Daliai šalių nėra pakankamai atstovaujama, pvz., Nyderlandams; žingsnis, kuriuo 2000 m. susitarta dėl mažesnio vietų skaičiaus Parlamente dėl daugiau balsų Taryboje, buvo ganėtinai neprotingas. Pritariame pranešėjų pasiūlymui, nes jis artimesnis sąžiningam paskirstymui nei kiti pasiūlymai. Atmetame visus pasiūlymus, kuriais siekiama ne tokio sąžiningo paskirstymo, nesvarbu, kam jie naudingi ar kuriais išskiriami piliečiai ar kiti gyventojai apskaičiuojant šalies gyventojų skaičių. Remiame pakeitimus, kuriais automatiškai susiejamas būsimas vietų paskirstymas su valstybės narės gyventojų skaičiumi. Atmetame būsimus valstybei narei tenkančio vietų skaičiaus sumažinimus, jei šie nėra susiję su gyventojų skaičiaus sumažėjimu, tačiau mažinant maksimalų 750 vietų skaičių ar siekiant rinkti dalį narių pagal transnacionalinius sąrašus. Su šia išlyga balsuojame už.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už A. Lamassoure‘o ir A. Severino pranešimą dėl Europos Parlamento sudėties ir juo džiaugiuosi. Tačiau mane pakankamai stebina tai, kad Parlamentui suteikiama teisė nustatyti savo vietų paskirstymą, tačiau neleidžiama pasirinkti posėdžių vietos. Akivaizdu, kad Taryba nepajėgi išspręsti painiavos dėl to, kad Parlamentui tenka posėdžiauti trijose vietose, todėl raginu Tarybą veikti logiškai ir suteikti teisę Parlamentui paskirstyti savo vietas ir spręsti dėl posėdžių vietos.

Šiame pranešime siūloma naują, sąžiningesnę Europos Parlamento sudėtį taikyti jau 2009–2014 m. Parlamentui. Sutinku su pranešime išdėstytu darbiniu mažėjančio proporcingumo principu, kuriuo didesnės valstybės narės raginamos sutikti su mažesniu EP narių skaičiumi, o ne siekti griežtai proporcingo atstovavimo. Pritarus siūlymui, mažesnių valstybių narių delegacijos bus veiksmingesnės, o Parlamentas apsiribos labiau pagrįstu 750 narių skaičiumi.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Atsižvelgiant į poreikį pakeisti Europos Parlamento sudėtį dėl praeityje įvykusios ir vėliau numatomos plėtros manau, kad šiame pranešime priimtas sprendimas atitinka dabartinį susitarimą (pasiektą Nicoje), juo nėra didinama daugiausiai gyventojų turinčių valstybių kontrolė kitų valstybių atžvilgiu, išlaikomas pakankamai suprantamas valstybių tarpusavio pusiausvyros modelis ir padedama sumažinti su reformų sutarties priėmimu susijusius sunkumus.

Todėl nors iš pradžių man, kaip matyti iš balsavimo rezultatų, labiau patiko pilietybės, o ne gyvenamosios vietos sąvoka pagrįstas modelis (atsižvelgiant į tai, kad piliečių ir Europos Sąjungos ryšys turi būti pagrįstas pilietybe, o ne gyvenamąja vieta), balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marek Siwiec (PSE), raštu. − Šios dienos balsavimas ypač svarbus būsimam EP darbui. Šiuo subtiliu politiniu klausimu EP turėjo duoti Europos Vadovų Tarybai tvirtą politinį nurodymą ir parodyti, kad nacionalinius interesus įmanoma įveikti ir susitarti dėl geresnės sistemos, nei įtvirtinta Nicos Sutartyje. Galbūt šios dienos pasiūlymas ir nėra tobulas, jame įtvirtintas sąžiningesnis vietų paskirstymas nei Nicos Sutarties atveju. EP vienbalsiai paraginus Tarybą likus pakankamai laiko iki ateinančių 2014 m. vyksiančių rinkimų apibrėžti 9a straipsnio 2 dalyje įtvirtintą „piliečių“ sąvoką, nusprendžiau, vedamas savo šalies interesų ir EP darbo, balsuoti už šį pranešimą, nes tai dar vienas žingsnis į priekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. (SV) Šio klausimo svarbos nederėtų pervertinti. Naujas narių paskirstymas valstybėms narėms nepakeis dabartinės ES plėtros. Daugumą ir toliau išlaikys Parlamento ekonomikos liberalai ir federalistai. Tačiau pranešime aiškiai išreiškiami principai, nustatantys paskirstymą, kuris savo pobūdžiu galutinėje analizėje bus tik apytikslis. Šis paskirstymas bus netgi geresnis už dabartinę padėtį, nes didžiausioms valstybėms bus skirta mažiau narių, o mažiausioms – daugiau. Todėl balsavau už šį pranešimą, nors atskiroms dalims ir nepritariu, pirmiausia nuostatoms dėl transnacionalinių sąrašų ir Europos partijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europos Parlamento Graikijos komunistų partija balsavo prieš A. Lamassoure‘o ir A. Severino pranešimą, nes juo dar labiau stiprinama konfrontacija Europos Parlamente.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Wise (IND/DEM), raštu. − Balsavau prieš 25 pakeitimą, nes, kol JK išlieka ES nare, jai atstovaujančių EP narių skaičius iš viso neturėtų būti mažinamas. Todėl balsuoti už 74 EP narius reikštų balsuoti už jų sumažinimą keturiais nariais. Pritarus pasiūlytam principui, mažosioms šalims ir mikro valstybėms būtų atstovaujama neproporcingai daug, o didžiosioms šalims, pvz., JK, – nepakankamai. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2004 m. į JK emigravo daugybė Rytų Europos šalių gyventojų, kurie turi teisę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, JK tenkantis EP narių skaičius turėtų bent jau išlikti toks, koks yra, t. y. 78 arba net padidintas.

 
  
MPphoto
 
 

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. (SV) Švedija turėtų surengti referendumą dėl naujosios Konstitucijos, norint gauti išimčių ir galimybės grįžti prie taikymo nuostatas (kaip ir Jungtinė Karalystė). Įtvirtinus tokią grįžimo prie taikymo nuostatą, pvz., Švedija įgyja teisę pati spręsti, ar įvesti eurą ir pasirašyti Socialinę chartiją, o jei taip, tai kada. Tačiau tai nereiškia, kad aš nenoriu aiškaus dokumento, kaip ES pagrindo, kuriame aiškiai apibrėžiama ES kompetencijos sritis. Tokiame dokumente, be kita ko, būtina aptarti vietų Parlamente paskirstymo taisykles. Todėl esu pasirengęs paremti šią pasiūlymo dėl naujos ES Konstitucijos dalį, kurioje konkrečiai kalbama apie vietų paskirstymą.

Reikia pripažinti, kad kyla didelė grėsmė grįžti prie Nicos sutarties, nebent pavyktų suderinti pasiūlymą dėl vietų paskirstymo su pasiūlymu dėl naujos ES Konstitucijos. Pagal Nicos sutartį Švedijai skiriama tik 18 vietų, tai yra, dviem vietomis mažiau, nei jai skiriama pagal pasiūlymą dėl naujos ES Konstitucijos, ir dviem vietomis mažiau, nei Švedija turi teisę atsižvelgiant į santykinius ES valstybių narių dydžius.

 
  
  

− Humanitarinė padėtis Gazos ruože (B6-0375/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (PSE), raštu. (FR) Balsavau už pranešimą dėl humanitarinės padėties Gazos ruože. Man kelia susirūpinimą sveikatos rodiklių Palestinoje blogėjimas ir man žinoma apie sunkumus uždarius pasienio kontrolės postus, kas varžo ūkinę veiklą ir laisvą prekių judėjimą, todėl prašau leisti netrukdomai teikti būtinąją ir humanitarinę pagalbą.

Smerkiu vis sunkėjančias gyvenimo Gazos ruože sąlygas: blokadą, trukdančią asmenų ir prekių judėjimui, dalinį teisės pasinaudoti vandeniu, maistu ir elektros energija privatizavimą, žemės ūkio paskirties žemės naikinimą ir tai, kad nėra galimybės tinkamai teikti pagrindines paslaugas, pvz., atliekų surinkimo, todėl jos yra ant žlugimo ribos.

Jaučiu būtinybę nedelsiant ir visiškai užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms Gazos ruože, todėl raginu surengti tarptautinę taikos konferenciją, kuri paskatintų sąžiningą ir ilgalaikę izraeliečių ir palestiniečių taiką; taiką, pagrįstą atitinkama JTO Saugumo Tarybos rezoliucijomis dėl izraeliečių teisių gyventi tvirtoje pripažintoje teritorijoje ir palestiniečių teise į gyvybingą valstybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Palaikau šią rezoliuciją. Dabartinė humanitarinė padėtis Gazoje išties verčia nerimauti. Izraelis privalo nutraukti Gazos ruožo blokadą, o elektros energijos ir kuro tiekimas turi būti atnaujintas. Izraelis taip pat privalo užtikrinti nuo 2007 m. rugsėjo mėn. sustabdytą finansinių lėšų tiekimą į Gazos ruožą; ši aplinkybė turėjo didelės įtakos Palestinos gyventojų ekonominiam, socialiniam ir kasdieniam gyvenimui.

Taryba ir Komisija privalo daryti visa, kas įmanoma, ir įtikinti Izraelio vyriausybę nusileisti ir užtikrinti būsimą esminę humanitarinę pagalbą palestiniečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Atsižvelgiant į siaubingą palestiniečių padėtį, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje pripažįstama ypač sunki padėtis ne tik Gazos ruože, bet ir kitose Palestinos okupuotuose teritorijose, tačiau Izraelis nelaikomas atsakingu ir nesmerkiamas už savo didžiulę atsakomybę, pirmiausia už Palestinos nacionalinės institucijos ir ją lydinčių institucijų infrastruktūros naikinimą, taip pat ir tų, kurios padeda tenkinti svarbiausius gyventojų poreikius ir už siekį užkirsti kelią įkurti suverenią, nepriklausomą ir gyvybingą Palestinos valstybę.

Izraelis taiko brutalią Gazos ruožo blokadą, todėl, kaip jau seniai įvardijo JTO pareigūnai, įkūrė didžiulį palestiniečių kalėjimą, atėmė jų pagrindines žmogaus teises ir užkirto kelią JTO organizacijoms teikti humanitarinę pagalbą.

Būtina panaikinti šią nehumanišką blokadą ir nurodyti Izraeliui nutraukti agresiją palestiniečių atžvilgiu ir visiškai laikytis ir gerbti tarptautinę teisę ir JTO rezoliucijas. Taip pat būtina palestiniečiams suteikti skubią humanitarinę pagalbą.

Sąžiningas ir ilgalaikis Artimųjų Rytų klausimo sprendimas įmanomas tik gerbiant neatskiriamą palestiniečių teisę į savo nepriklausomą ir suverenią valstybę, laikantis 1967 m. sienų ir sostinės – Rytų Jeruzalės.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, kuria atkreipiamas dėmesys į sunkią Gazos ruožo gyventojų padėtį. Rezoliucija Izraelis raginamas vykdyti tarptautinius įsipareigojimus pagal Ženevos konvencijas ir užtikrinti humanitarinę pagalbą ir esmines paslaugas pvz., elektros energiją ir kurą Gazos ruože. Raginu surengti tarptautinę taikos konferencija blokadai užbaigti ir prašau Komisijos ir Tarybos kartu siekti šių tikslų, ir prisijungiu prie daugelio kitų EP narių ir remiu idėjas realiai padėčiai nuo status quo padarinių kenčiantiems gyventojams pagerinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pierre Schapira (PSE), raštu. (FR) Džiaugiuosi EP rezoliucija dėl Gazos ruožo. Izraelio vyriausybės žingsnis paskelbti Gazos ruožą priešišku vienetu tiesia kelią ekonominėm sankcijoms. To imtasi tuomet, kai Gazos ruožas skendi humanitarinėje krizėje, kurią dar labiau apsunkina tiesioginės ir tarptautinės pagalbos Palestinos valdžiai teikimo sustabdymas ir Izraelio atsisakymas grąžinti Palestinos valdžiai mokėtinus mokesčius nuo 2006 m. kovo mėn.

Net jei Izraelio valdžios institucijos ir leido sunkvežimiams su maistu patekti į Gazą, Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūra Artimuosiuose Rytuose praneša apie pagrindinių maisto produktų trūkumus dėl dažno Karni sienos kirtimo punkto uždarymo.

Šios didžiulės humanitarinės krizės būtų pavykę išvengti, jei visų pirma nebūtume nutraukę pagalvos palestiniečiams. Daugelis kitų organizacijų ir toliau bendradarbiauja su Palestina (pirmiausia – daugelis Europos vietos valdžios institucijų). Ar ne laikas peržiūrėti savo sankcijų Palestinai politiką norint netrukdyti teikti būtiniausią humanitarinę pagalbą vietos gyventojams?

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Noriu atkreipti dėmesį į humanitarinės padėties Gazos ruože svarbą.

Sutinku, kad sunki Gazos gyventojų padėtis priklauso nuo politinės padėties, tačiau realias kančias patiria būtent žmonės (vyrai, moterys, vaikai), ir nežinia, kokios ilgalaikės pasekmės mūsų laukia.

Sutinku, kad Izraelis turi jaustis saugus savo valstybėje, tačiau jam taip pat tenka įsipareigojimų užtikrinti Gazos ruože humanitarinę pagalbą ir paramą.

Gaza privalo nutraukti prieš Izraelį nukreiptas atakas, o mes visi privalome remti gyvybingą Palestinos valstybę, kur šios šalies gyventojai gyventų taikiai ir saugiai.

Palaikau šį pranešimą ir manau, kad šiuo metu mes, ES, privalome garsiai prabilti Gazos gyventojų vardu. Jiems reikalinga pagalba, o mes turėtume padėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Noriu paremti Parlamento narių pastangas, kuriomis siekiama atkreipti mūsų dėmesį į pagrindines problemas, pirmiausia Gazos ruože, Izraelio Valstybėje ir palestiniečių gyvenamosiose vietose.

Vienintelis būdas žengti į priekį – tai siekti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų ir surengti tarptautinę taikos konferenciją.

 
  
  

− Pranešimas: Raül Romeva i Rueda (A6-0338/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Bernadette Vergnaud (PSE). (FR) Ponia pirmininke, jos nužudytos, nes jos moterys. Šie žudymai, vadinami moterų žudymais, kyla dėl socialinio konteksto, kuriam turi įtakos patriarchalinis mąstymo būdas, neleidžiantis moterims tapti socialiai nepriklausomomis.

Ypač gerai suderintas R. R. Romevos pranešimas, nors jame konkrečiai labiau kalbama apie moterų žudymą Meksikoje ir Lotynų Amerikoje, yra visuotinės strategijos panaikinti ir užkirsti kelią žiauriam moterų žudymui visame pasaulyje dalis. Todėl aš balsavau už: ES privalo skatinti ir ginti lyčių lygybės vertybes.

Mano pakeitimais, kuriuos iš tiesų pranešėjas perėmė, daugiausia dėmesio skiriama pagalbai nukentėjusiųjų šeimoms, kurios dažnai lieka visiškai vienos; dar blogiau tai, kad jiems tenka kentėti matant, kaip žudikai išvengia bausmės. Todėl norėčiau paraginti parengti sąmoningumo ir mokymo programas, skirtas lyčių problemoms ir priemones skatinti efektyvių liudytojų nukentėjusiųjų ir jų šeimų apsaugos sistemas, psichologinę paramą ir nemokamą teisinę pagalbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už mūsų kolegos iš Ispanijos Raülio Romevos i Ruedos pranešimą dėl moterų žudymo Meksikoje ir Vidurio Amerikoje ir Europos Sąjungos vaidmenį kovojant su šiuo reiškiniu.

Tenka apgailestauti, kad čia daugiausia dėmesio skiriama Meksikai ir Vidurio Amerikai, nes pasaulyje yra daug vietų, kur moterų žudymo klausimas nėra išspręstas. Pritariu bet kokiai visuotinei strategijai, kuria siekiama visame pasaulyje panaikinti prievartą prieš moteris. Moterų kančių atžvilgiu abejingumas nedovanotinas ir mes privalome jas remti, nes jų sukilimas sąlygos daugelį geopolitinių tendencijų, sekant Europos Sąjungos remiamais idealais, pirmiausia – lyčių lygybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten, Godfrey Bloom, Derek Roland Clark, Michael Henry Nattrass, Jeffrey Titford (IND/DEM), raštu. − UKIP balsuojant dėl šio pakeitimo susilaikė, nes nepripažįstame Parlamento teisėtumo. Tačiau tai neatspindi mūsų nuomonės apie pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavome už šį pranešimą, kuriuo išreiškiamas Europos Parlamento solidarumas su nuo prievartos kenčiančiomis moterimis visame pasaulyje, taip pat ir Europos Sąjungos šalyse, bet pirmiausia pabrėžiama sunki padėtis Meksikoje ir Vidurio Amerikos šalyse, kur egzistuoja tikra moterų žudymo kultūra, o paskutiniais metais žiauriai nužudyta tūkstančiai moterų ir šio reiškinio negalima paprasčiausiai priskirti plačiai paplitusiai smurto aplinkai.

Ši padėtis kyla iš kultūrinių priežasčių ir socialinio, ekonominio konteksto, kuris nėra palankus moterims ir yra dar blogesnis vietinėms moterims, kurios yra smarkiai ekonomiškai priklausomos. Tačiau padėtį taip pat apsunkina nusikalstamų grupių veikla.

Tikimės, kad šiuo pranešimu pavyks atkreipti dėmesį į šią sunkią padėtį ir užtikrinti, kad įvairiose susijusiose šalyse bus imtasi reikiamų žingsnių panaikinti moterų žudymą ir prievartą prieš moteris.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) June List atstovai mano, kad žmogaus teises būtina palaikyti visose pasaulio visuomenėse, tiek ES valstybėse narėse, tiek kitose šalyse.

Pranešime siūloma priimti rezoliuciją, kuria valstybės narės ir susijusios šalys raginamos įtvirtinti moterų teises. Tai pagrįsta priežastis, tačiau pasirinktas netinkamas forumas klausimui aptarti. Kaip įprasta, įtrauktos dalys, kuriose ES siekia veikti ir kalbėti vienu balsu užsienio politikos klausimais. ES pagal pranešime pateiktus pasiūlymus dėl naujų biudžeto straipsnių, kampanijų ir didesnių įsipareigojimų siekė sutelkti daugiau galios ir šiais klausimais pasinaudoti šiame žygyje.

Nusikaltimai prieš moteris yra nepriimtini, todėl reikėtų sveikinti suverenių valstybių dialogą šiam reiškiniui panaikinti, nes svarbu pagerinti pažeidžiamą moterų padėtį daugelyje pasaulio šalių. Tačiau ES neprivalo laikytis bendros užsienio politikos, todėl mes balsuojame prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean Lambert (Verts/ALE), raštu. − Visiškai pritariu šiam pranešimui. Tvari plėtra įmanoma tik esant lyčių lygybei, teisei į orumą ir taikiam buvimui. Šie nusikaltimai negali būti traktuojami vien kaip kultūros išraiška; į juos taip pat negalima atlaidžiai žiūrėti, jei jie padaryti moterų, kurios, galimas daiktas, yra sekso darbininkės ir taip užsidirba pragyvenimui, atžvilgiu. Jei nesiimsime rimtų ir nuolatinių pastangų nusikaltimams ištirti ir jų vykdytojams baudžiamojon atsakomybėn patraukti ir nubausti, aiškiai parodysime, kad šiai prievartai pritariame, todėl niekas negalės būti tikras dėl savo saugumo. Todėl derėtų pritarti pranešime išdėstytiems pasiūlymams ir tikiuosi, kad Parlamentas prižiūrės pažangą šioje srityje. Žmogaus teisės yra labai svarbi mūsų išorinės politikos dalis ir privalome siekti žmonių teisių gyventi saugiai, kad šie galėtų įgyvendinti demokratines teises visuose visuomenės lygmenyse nepaisant profesijos ir padėties.

 
  
MPphoto
 
 

  Erika Mann (PSE), raštu. − Raülio Romevos i Ruedos pranešime apie moterų žudymą Vidurio Amerikoje ir Europos Sąjungos vaidmenį kovojant su šiuo reiškiniu išlaikoma tinkama pusiausvyra. Norėčiau padėkoti pranešėjui už puikų darbą ir įsipareigojimą. Jis pasirinko labai politiškai tikslų ir teigiamą vadovavimo deryboms būdą. Taip pat dėkoju jam už šiai temai skirtą dėmesį.

Europos Sąjungoje žmogaus teisėms skiriama daug dėmesio. Laimei, žmogaus teisės taip pat svarbios ES ir Meksikos santykiuose; jos įtrauktos į laisvosios prekybos sutartį, įtvirtintos oficialiai ir labai svarbios mūsų bendrai parlamentinei delegacijai; man malonu jai pirmininkauti, o šiuo metu iš Meksikos pusės jai pirmininkauja senatorius José Guadarrama Márquez.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes jam pritariu ir manau, kad jis yra pasaulinės strategijos moterų žudymui panaikinti ir keliui užkirsti dalis, o jame siūlomi ES veiksmai, kurie būti numatyti partnerystės susitarimuose. Tikiuosi, kad šį klausimą šalių parlamentai įtrauks į savo dvišalius santykius su Lotynų Amerikos šalimis, o Europos Sąjungos institucijos – į strateginę partnerystę, siekiant paremti su prievarta susijusias prevencines ir apsaugos strategijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. (DE) Pritariau Raülio Romevos i Ruedos pranešimui, nes jame aiškiai keliais momentais nustatomos pagrindinės moterų žudymo Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje priežastys: žudymai vyksta nebaudžiami socialiniame ir ekonominiame kontekste, kuriame pirmiausia siekiama ekonominių interesų. Didelė jų dalis įvyko vadinamosiose laisvosios prekybos zonose, kuriose veikia maquiladora pramonė (bendrovės – subrangovai, gaminantys eksporto rinkai), kurioje socialinės infrastruktūros nebuvimas ir didelis skurdo lygis pasipildo pusiau teisinių saugumo pajėgų nebaudžiamumu.

Šias struktūras sustiprina ir ES santykiai su Meksika ir Centrine Amerika, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas prekybai pagerinti. ES asociacijos sutartis su Centrine Amerika, kurią numatoma sudaryti iki šių metų galo rodo dabartinę redakciją, kad ES labiausiai domina rinkos liberalizavimas ir reglamentavimo atsisakymas. Tačiau prekybai ir investicijoms palankaus klimato kūrimas, kurį remia Komisija, veda būtent prie struktūrų, kurios, kaip pagrįstai nurodoma pranešime, sudaro nepalankų socialinį ir ekonominį kontekstą, vedantį prie didelio moterų žudymo skaičiaus.

Pranešimu taip pat siunčiamas svarbus signalas, kad nuostata dėl žmogaus teisių, dėl kurios susitarta vadinamajame bendrame ES ir Meksikos susitarime pagaliau turi būti įgyvendina. Taip pat būtina stiprinti giminių ir nukentėjusiųjų asociacijas.

 
  
  

− Pranešimas: Bart Staes (A6-0337/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, kuriame siūloma kovoje su sukčiavimu kompiuterizuoti judėjimą tranzitu, patikslinti teisinę bazę, o Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti geresnes fizines patikrinimo priemones, atsižvelgiant į bendros rizikos analizę. Šis klausimas aktualus ir JK, nes dėl sukčiavimo prarandame iki 4 proc. galimų PVM pajamų.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (ITS), raštu. (DE) Sienų panaikinimas labai greitai ir akivaizdžiai pasijaučia masiškai sumažėjusia cigarečių apyvarta ne tik pasienio regionuose, bet ir vidaus rinkoje apskritai. Sunkios darbo rinkos sąlygos skatina daugelį fizinių asmenų kontrabanda įvežti nedidelį tabako gaminių kiekį per sieną pėsčiomis ir taip padidinti savo pajamas.

Dėl didžiulių pelno maržų nepaisant išaugusių susisiekimo išlaidų taip pat per paskutinius metus labai smarkiai padidėjo tabako kontrabanda. Veikla, į kurią nekreipiama dėmesio kaip į mažareikšmį nusikaltimą tam tikrose srityse yra nusikalstamų grupių pragyvenimo šaltinis ir tiesą sakant labai geras: juk į ES yra lengva atgabenti šiuos juodosios rinkos produktus. Prekiautojai žino, kad informavimo kampanijos veikiausiai nepakeis padėties, nes iš studijų matyti, kad daugeliui pirkėjų yra gerai žinoma apie didesnę pavojingų medžiagų koncentraciją šiuose produktuose ir galimų bausmių riziką.

Juodkalnijos vaidmuo ypač sudėtingas, nes ši šalis tapo pagrindiniu Europos cigarečių kontrabandos telkimosi mazgu, kai valstybei irgi tenka nemaža pyrago dalis. Reikės daugiau spaudimo, kad dabartinės derybos tęstųsi, ir be abejonės, kad nuobaudos turi būti daug griežtesnės; taip pat reikia įvesti vieningą banderolių sistemą, kad galiausiai pelningas tabako eksportuotojų verslas pereina į nelegalų reeksportą.

 
  
MPphoto
 
 

  Glenis Willmott (PSE), raštu. − Europos Parlamento Darbo partija remia Bendrijos, valstybių narių ir koncerno „Philip Morris“ susitarimo dėl kovos su cigarečių kontrabanda tikslus. Tačiau JK vyriausybė šio susitarimo nepasirašė, nes jis gali prieštarauti galiojantiems JK teisės aktams tabako kontrabandos srityje. Galiojantys teisės aktai taikomi visiems tabako gamintojams, o tai svarbu norint užtikrinti, kad kontrabandos veikla nebūtų perkelta produktams, kuriuos gamina šio susitarimo nepasirašę ar nusprendę iš jo pasitraukti gamintojai. Šiame teisės akto projekte taip pat nėra reikšmingų išimčių, leidžiančių JK geriau spręsti įvairias tabako kontrabandos problemas, su kuriomis ji susiduria.

 
  
  

– Pranešimas: Anne E. Jensen (A6-0349/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Nina Škottová (PPE-DE). – (CS) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, džiaugiuosi įdomiu pranešėjos A. E. Jensen pranešimu, nes prastėjanti antžeminių paslaugų kokybė pastaruoju metu tapo vis skubesne problema ir tikruoju aviacijos pramonės Achilo kulnu.

Tai lemia daugelis priežasčių. Norėčiau pakalbėti apie priežastis, susijusias su gausesnėmis saugumo priemonėmis, taikomomis oro uostuose visoje ES. Šios priemonės dažnai labai artimos žmogaus orumo žeminimui ir didina infekcinių ligų plitimo riziką, tačiau neturi jokios apčiuopiamos įtakos saugumui. Turiu omenyje pvz., reikalavimą keleivėms viešai nusivilkti bet kokią palaidinę, net ir dėvimą tiesiai ant apatinių drabužių. Analogiškai dažnai prieš pereinant saugumo detektorių tenka stovėti basomis kojomis ant šaltų grindų. Be to, darbuotojai, tikrindami keleivių asmeninius daiktus, nesilaiko pagrindinių higienos normų.

Akivaizdu, kad jei neatkreipsime dėmesio į šias problemas ir nepareikalausime geresnės kelionių kultūros, pagarbos ir mandagumo saugumo kontrolės metu iš darbuotojų, civilinė aviacija (antžeminių paslaugų srityje) taps neretai šokiruojančia ir nemalonia patirtimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Komisija, kalbėdama apie spartų prekių ir keleivių pervežimo oru augimą, nusprendė parengti veiksmų Europos oro uostų pajėgumų, veiksmingumo ir saugumo didinimo planą, kuriame aptariamos įvairios priemonės.

Ši Europos Parlamento rezoliucija, nepaisant tam tikrų jos aspektų, su kuriais sutinkame (pvz., kalbant apie būtinybę gerbti socialinius įstatymus ir kolektyvines sutartis, mokymą ar labiausiai nutolusių regionų poreikius), pasirenkama sektoriaus liberalizavimo ir vadinamojo Vieningo Europos dangaus įkūrimas.

Nors joje pabrėžiama, kad už oro uostų infrastruktūros planavimą privalo atsakyti valstybės narės, joje pasisakoma „už visuotinį ES požiūrį papildomų pajėgumų srityje, būsimų investicijų apribojimą papildomo pajėgumo ir strateginių ašių srityje“.

Rezoliucija patvirtinama Bendrijos konkurencijos taisyklių viršenybė, pirmiausia kalbant apie paslaugų teikimą, kurias taip pat neatsisakoma galimybės liberalizuoti. Todėl ja pasisakoma už minimalaus oro uostuose leidžiamų paslaugų teikėjų skaičiaus didinimą, nėra dirbtinai ribojamas trečių šalių operatorių skaičius ir pašalinami apribojimai, trukdantys antžeminių paslaugų teikėjams patekti į rinką.

Tai mūsų kritinė pozicija.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. (PL) Ponia pirmininke, balsavau už šį A. E. Jensen pranešimą dėl veiksmų plano dėl Europos oro uostų pajėgumų, veiksmingumo ir saugumo didinimo (2007/2092(INI)).

Pranešime tinkamai nagrinėjamas klausimas dėl galimybės užtikrinti tinkamą oro uostų pajėgumą. Oro susisiekimas kasmet auga 5,2 proc. Apskaičiuota, kad iki 2025 m. daugiau kaip 60 oro uostų nebus pajėgūs patenkinti skrydžių paklausos. Pranešime siūloma, kad oro susisiekimo plėtra būtų neatsiejama nuo techninių ir reguliavimo programų jos išorinei įtakai riboti.

Pranešėja pagrįstai nurodo, kad Europos Sąjunga gali vykdyti keliamus reikalavimus šioje srityje tik numačiusi skirtingus oro uostų tipus ir patenkinant specifinius kiekvienos šalies poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, kuriuo Komisija raginama iki 2009 m. pateikti generalinį planą, kaip padidinti Europos oro uostų pajėgumus, norint skatinti ir geriau koordinuoti Europos iniciatyvas naujiems oro uostų pajėgumams kurti dėl vis didėjančio tarptautinio eismo ir geriau panaudoti dabartinius pajėgumus. ES sugebės patenkinti šios srities poreikius tik tuomet, jei leisime kartu sugyventi įvairiems oro uostų modeliams, priklausomai nuo atskirų šalių ypatybių.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. (SK) Balsavau už A. E. Jensen pranešimą dėl veiksmų plano dėl Europos oro uostų pajėgumų, veiksmingumo ir saugumo didinimo, nes manau, kad jis turi esminės reikšmės tvariai regioninei plėtrai užtikrinti. Susisiekimo infrastruktūra dažnai yra esminis veiksnys parenkant regioninių investicijų vietą, sprendžiant dėl turizmo plėtros ir operatyvaus prekių pervežimo. Oro susisiekimas kuria reikšmingą pridėtinę vertę visų pirma mažiaus išvystuose periferiniuose, mažiau išvystytuose ir salose esančiuose regionuose.

Globalizacija ir spartus ekonomikos vystymasis lemia augančią ES skrydžių paklausą. Atsižvelgiant į dabartinę ir būsimą oro susisiekimo plėtrą Europoje būtina skubiai imtis reikiamų veiksmų ES lygiu ES gyventojų ir jos ekonomikos naudai apskritai.

Mano nuomone, galima pagerinti visų Europos regionų įvaizdį, statant naujus oro uostus, modernizuojant dabartinius ir buvusius karinius aerodromus paverčiant civiliniais oro uostais. Oro uostams ir logistikos infrastruktūros kūrimui ir plėtrai reikalinga nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų parama. Oro uostus būtina įtraukti į regioninius erdvės vystymo planus; juos taip pat įtraukti į regionines plėtros strategijas ir pagal juos būtina atlikti teritorinį poveikio vertinimą bei griežtą poveikio aplinkai vertinimą.

Mano nuomone, oro uostų infrastruktūros finansavimas nacionalinėmis ir regioninėmis lėšomis kartu pasinaudojant transeuropinio susisiekimo tinklo, sanglaudos fondo ir Europos regioninio vystymo fondu yra labai svarbus.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Europos Parlamentas, nustatęs oro uostų statybą netoliese nuo perkrautų oro uostų, kaip galimą oro uostų perkrovimo sprendimą (kaip matoma Lisabonoje), ir pastebėjęs, kad tradicinėms oro bendrovėms, pigioms oro bendrovėms, užsakomosioms bendrovėms, krovinius gabenančioms bendrovėms ir verslo orlaiviams keliami skirtingi reikalavimai oro uosto paslaugų ir paskirstymo srityje, skatina tai, kad pateikti pasirinkimo variantai būtų ne tokie brangūs ir kartu sudarytų galimybę atsiliepti į oro eismo augimą, atsižvelgiant į šiai plėtrai būdingas charakteristikas.

Todėl balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jo esmė priešinga Demokratinės ir socialinės centro / liaudies partijos (CDS-PP) ginamai pozicijai Lisabonoje, į kurią patenka „Portela +1“ pasirinktis.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) Anne Jenssen pranešime, kaip niekad anksčiau, nagrinėjama transnacionalinė problema. Kitaip tariant, galutinai apsisprendžiau balsuoti prieš daugelį pakeitimų ir galiausiai susilaikyti balsuojant dėl pranešimo apskritai ne dėl svarbos ES stygiaus. Svarbiausia pranešimo problema tai, kad jo galutinė versija yra pernelyg detali. Man sunku sutikti su poreikiu parengti ES generalinį planą dėl antžeminių paslaugų oro uostuose organizavimo ir dar sunkiau su tuo, kodėl Briuselis turėtų nustatyti papildomas taisykles ir mokesčius dėl darbuotojų mokymo ar oro uostų vietos. Nesileidžiant į Bromma oro uosto vietos klausimą, pabaigoje galiu pasakyti, kad šis sprendimas turėtų būti priimamas Stokholme ir Švedijoje, o ne Europos Parlamente.

 
  
MPphoto
 
 

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. (SV) Savo iniciatyva parengtame pranešime dėl oro uostų pajėgumų yra keletas toli siekiančių planų dėl to, ką galima pasiekti įgyvendinus centrinį planavimą iš ES pusės. Kaip teigiama pranešime, Europoje numatomas esminis oro uostų naudojimo padidėjimas, todėl būtina optimizuoti turimus išteklius. Teigiama, kad būsima plėtra pabrėžia būtinybę įsikišti ES lygiu Sąjungos gyventojų ir visos ekonomikos naudai apskritai. Net kalbama apie infrastruktūrą dėl jungčių su oro uostais.

Daugeliu atvejų susiduriama su nacionaline konkurencija (taro šalių ir oro uostų), o sprendimai priimami nacionaliniu lygiu. Kai kuriose šalyse oro uostai privatūs, ir sprendimai investuoti priimami atsižvelgiant į pelningumą; kitose šalyse tai susiję su viešąja nuosavybe. Todėl ES planavimo šioje srityje idėja visiškai nereali. Nežinome, kokia bus paklausa; ji kinta nuolat ir visą laiką svyruoja skirtingose teritorijose ir šalyse. Negalime prognozuoti ir techninių pokyčių įtakos plėtrai. Neturime ir tikslių duomenų apie išlaidas. Be to, paprastai faktinės išlaidos infrastruktūrai du ar tris kartus viršija projektą. Atitinkamai, klausimą dėl antžeminių paslaugų reikėtų palikti spręsti konkretiems oro uostams, o ne jį spręsti ES lygiu.

Pranešimas pagrįstas planinės ekonomikos mąstymu. Negaliu jam pritarti, nes jis daugiausia primena senose socialistinėse šalyse buvusias sistemas, todėl balsavau prieš.

 
Atnaujinta: 2008 m. rugsėjo 30 d.Teisinis pranešimas