Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2641(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B6-0404/2007

Debatai :

PV 23/10/2007 - 16
CRE 23/10/2007 - 16

Balsavimas :

PV 25/10/2007 - 7.9

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0480

Diskusijos
Antradienis, 2007 m. spalio 23 d. - Strasbūras Tekstas OL

16. Maisto produktų kainų kilimas, vartotojų apsauga (diskusija)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas punktas yra diskusija dėl

- PPE-DE frakcijos vardu Joseph Daul, Lutz Goepel ir Neil Parish Komisijai pateikto klausimo žodžiu (O-0065/2007 – B6-0321/2007) dėl maisto produktų kainų kilimo ir vartotojų apsaugos,

- PSE frakcijos vardu Luis Manuel Capoulas Santos Komisijai pateikto klausimo žodžiu (O-0067/2007 – B6-0377/2007) dėl maisto prekių kainų kilimo ir vartotojų apsaugos, ir

- UEN frakcijos vardu Sergio Berlato, Janusz Wojciechowski, Gintaro Didžioko ir Liam Aylward Komisijai pateikto klausimo žodžiu (O-0069/2007 – B6-0378/2007) dėl maisto produktų kainų kilimo ir vartotojų apsaugos.

 
  
MPphoto
 
 

  Neil Parish (PPE-DE), autorius. Pone Pirmininke, šį vakarą aš atsistojau kalbėti su dideliu malonumu, nes šiuo metu mes esame tokioje situacijoje, kai maisto saugumas tapo tikru klausimu. 25 tęsėsi situacija, kai Europoje buvo daugybė maisto. Iš tiesų, mes priėmėme daug sprendimų dėl žemės ūkio, dėl bendrosios žemės ūkio politikos, kad apribotume produkciją, siekiant išlaikyti kainas ir sumažinti eksporto subsidijų naudojimą bei eksportuoti produktus į pasaulio rinkas.

Dabar atsidūrėme visiškai kitokioje situacijoje: grūdinių kultūrų kainos šiais metais išaugo trigubai. Gyvulininkystės sektorius susiduria su milžiniška problema, nes pašarų kainos padidėjo turbūt 50 proc. ar 60 proc. ir mes esame labai tuo susirūpinę. J. Daul, L. Goepel ir aš parengėme šį klausimą žodžiu, ir džiaugiamės, kad šį vakarą čia yra komisaras Fischer Boel, nes jaučiame, kad dabar turime atsižvelgti į kiekvieną galimybę Europos Sąjungoje gauti papildomo maisto.

Mes turėsime susidurti su realybe, kad kai kurie maisto produktai yra gaunami iš genetiškai modifikuotų kukurūzų ir genetiškai modifikuotų sojų, kurie šiuo metu negali patekti į Europos Sąjungą, nes nėra licencijuoti. Manau, kad turime užtikrinti, kad į tai atsižvelgtume ir turėtume sistemą, kuria remiantis galėtume licencijuoti tokius produktus. Įrodžius, kad jie yra saugūs, jie galėtų patekti į Sąjungą kaip mūsų paukščių ir ypač kiaulių bei galvijų, jaučių ir karvių pašaras, nes privalome išlaikyti konkurencingumą rinkoje.

Taip pat turime atsižvelgti į didžiųjų parduotuvių situaciją, nes nepamirškime, mes esame susirūpinę ne tik dėl ūkininkų gaunamos kainos už savo produkciją, bet mus domina ir tai, kiek turi mokėti vartotojas. Nekyla jokių abejonių, kad mes matome, jog, pavyzdžiui, tik 10 proc. duonos šiuo metu yra kepama iš kviečių žaliavų, ir kad labai smarkiai auga duonos kainos, nes pardavėjai sako, kad turi labai daug mokėti už kviečius. Taigi, mes turime daryti spaudimą parduotuvėms, kad užtikrintume, jog vartotojai mokėtų teisingą kainą.

Puiku, kad tai pastato Europos žemės ūkį į labai stiprią poziciją atremiant drąsų naująjį pasaulį, nes mes mums reikės maisto produktų gamybos, mums reikės ūkininkų ir mums reikia kaimo, o visi šie dalykai veikia labai gerai.

Tačiau, kaip sakiau, dabar turime pasiekti pusiausvyrą tarp grūdų ir gyvulių sektorių, todėl mes parengėme šį klausimą. Labai džiaugsimės išgirdę, ką apie tai pasakys komisarė Fischer.

 
  
MPphoto
 
 

  Luis Manuel Capoulas Santos (PSE), autorius. (PT) Pone Pirmininke, Komisare, malonu vėl matyti jus Parlamente. Kaip žinote, prieš keletą mėnesių mus nustebino pasikeitusi situacija kai kurių žemės ūkio produktų rinkoje, nors visai neseniai net negalėjome pagalvoti, kad gali taip atsitikti, daromas milžiniškas spaudimas tiekimui ir mes matome to pasekmes.

Tai savo ruožtu lėmė didelius neramumus gyvulininkystės sektoriuje, kur galima numatyti kainų vartotojams augimą ir nepamirštant Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) įspėjimo apie pasekmes maisto produktams daugelyje pasaulio sričių, kurios gali būti šios situacijos rezultatas. Nepamirškime, kad jei Europoje mes maistui išleidžiame apie 10-20 proc. šeimos pajamų, yra visuomenių, kuriose šie skaičiai siekia 90 proc. ar daugiau pajamų, ir nesunku įsivaizduoti, ką kainų augimas reikš toms didelėms žmonių grupėms, kurios jau ir taip sunkiai gyvena.

Todėl mums reikia veikti, ir veikti nedelsiant, ir aš labai džiaugiuosi, kad Komisija ėmėsi staigių veiksmų ir taikydama tam tikras lengvinančias priemones 2008 metams iki nulio sumažina 2008 dirbamos žemės nedirbimą. Gėda, kad mes nesiėmėme tolesnių veiksmų. Yra kitų priemonių, kurios galbūt gali būti pritaikytos nesudarant papildomų išlaidų bendrijos biudžetui, kaip kad išankstinis leidimas tam tikriems gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams, kuriems, žinoma, susiduria ne tik su kainų augimu, tačiau taip pat turi spręsti gyvulių ligų, kaip kad „mėlynasis liežuvis“, sukeliamas problemas. Taigi, manau, kad dabar pat mes galime pasistūmėti šiek tiek daugiau.

Tačiau, visų pirma, mes turime eiti į priekį vertindami ir nagrinėdami situaciją, kad galėtume greitai nustatyti priemones, kurios per trumpą laiką galėtų būti įgyvendintos netolimoje ateityje. Mes natūraliai pasitikime, kad komisaras ir Komisija kaip ir mes yra susirūpinę šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (UEN) , autorius. (IT) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, visoje Europoje mes pastebime didžiulį maisto produktų kainų augimą. Atlikti rinkos tyrimai rodo, kaip dėl pernelyg didelių kainų, Europos vartotojai radikaliai keičia savo valgymo įpročius, būdami priversti keisti perkamų produktų kokybę ir tipą.

Viena vertus, dėl šio augimo galima kaltinti tai, kad yra per daug tarpinių etapų, per kuriuos turi pereiti produktai, kol nuo gamintojo patenka vartotojui, kita vertus – daugumos parduotuvių tinklų taikomus neproporcionalius kainų didinimus. Tačiau aišku viena: dėl šio kainų kilimo negali ir neturi būti kaltinami mūsų ūkininkai, kurie yra pagrindinės šios nerimą keliančios situacijos aukos.

Pone Pirmininke ir Komisare, mes tikime, kad šiandien labiau nei bet kada turi būti saugomas Europos žemės ūkio modelis, siekiant nacionalines žemės ūkio rinkas apsaugoti nuo tarptautinių kainų svyravimų ir parengti produkcijos apsaugos modelius bei pasinaudoti Europos žemės ūkiui būdinga teritorija. Mes džiaugiamės neseniai priimtu Tarybos sprendimu ratifikuoti pasiūlymą dėl to, kad 2008 m. iki nulio sumažinti dirbamos žemės nedirbimą.

Tačiau to nepakanka, kad mes būtume ramūs dėl nerimą keliančios situacijos dėl grūdų atsargų ir kylančių grūdų produktų kainų pasaulio rinkoje. Mums taip pat reikia dirbti su įvairiomis BRO ir gerai panaudoti šiuos mechanizmus, siekiant atkurti rinkos pusiausvyrą, kuri galėtų padėti bent jau vidaus rinkoje sumažinti maisto kainas. Neseniai pateiktame klausime mes paprašėme Komisijos pasiūlyti nedelsiant mažiausiai 2-3 proc. padidinti pieno kvotas, siekiant padėti stabilizuoti šio pagrindinio produkto kainą.

Tokioje sudėtingoje ekonominėje atmosferoje kaip ši Europos Sąjunga ir valstybės narės yra atsakingos už pagalbą vartotojams išlaikyti maisto pirkimo pajėgumus ir apsaugoti mūsų ūkininkų teisę į pajamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. Pone Pirmininke, prisiminiau, berods, japonų posakį: „Galite gyventi įdomiais laikais“ ir manau, kad dabar mes būtent tai ir darome. Kaip jau minėjo prieš tai kalbėjusieji, per pastaruosius šešis ar aštuonis mėnesius žemės ūkio sektoriaus žaliavų kainos smarkiai išaugo, tačiau turiu pasakyti, kad tai vyksta nuo istoriniu požiūriu žemo lygmens. Manau, kad tai yra svarbus priminimas mums visiems. Toks kainų išaugimas atsispindės vartotojų kainose, tačiau ne taip smarkiai. Norėčiau panaudoti duonos pavyzdį, pasinaudosiu Vokietijos pavyzdžiu, jei paimsime duonos kainas Vokietijos parduotuvėse tik 4 proc. kainos yra susiję su kviečių kainomis.

Pieno sektoriuje, kaip jau buvo minėta, buvo numatyta daug skirtingų priemonių. Pieno kvotos 2006 m. balandžio 1 d. ir 2007 m. balandžio 1 d. buvo padidintos 0.5 proc. 11-oje valstybių narių. 2006 m. balandžio 1 d. aštuonios valstybės narės gavo šį nacionalinio kvotų lygmens restruktūrizavimo rezervą, varijuojantį tarp 2 proc. ir 5 proc. Kitais metais 2008 m. balandžio 1 d. prie vienuolikos valstybių narių kvotų didinimo bus pridėta dar 0.5 proc.

Be to, buvo masiškai sumažintos visos rinkos paramos priemonės ir šiuo metu iš viso nėra grąžinamųjų eksporto išmokų ir realizavimo pagalbos, ir ta ir ta yra nulinė. Šiais metais Komisija parengs pieno sektoriaus rinkos apžvalgos ataskaitą ir suteiks mums pagrindą tolesnėms diskusijoms dėl to, ar reikia dar kartą didinti kvotas. Be to, aš jau turėjau progą aiškiai pranešti, kad 2015 m. kovo 31 d. baigsis kvotų sistemos galiojimas, ir nurodžiau, kad kad laikotarpiu nuo dabar iki 2015 m. kovo 31 d. mums reikia pamažu uždrausti kvotų sistemą. Tarp minėtų galimybių yra kvotų sistemos didinimas šiuo laikotarpiu ir mes turėsime galimybę tai aptarti per kitų metų patikimumo patikrinimą.

Grūdų sektoriaus kainos auga dėl daugelio įvairių priežasčių. Tik pasakysiu, jog užtikrinčiau, kad nebūtų nesusipratimo, kad staigų kainų augimą lemia ne biokuras. Šiandien Europoje etanolio gamybai mes naudojame mažiau nei 2 proc. grūdinių augalų, tačiau taip yra dėl įvairių priežasčių: priešiškos oro sąlygos Australijoje, sausra pietinėje Europos dalyje, potvyniai šiaurinėje Europos dalyje, didėjantis Indijos ir Kinijos poreikis ir apribotas eksportas iš Rusijos bei Ukrainos. Taip pat dar yra sniego gniūžtės efektas dėl labai stipraus etanolio akcentavimo Jungtinėse Valstijose, todėl tai turi tam tikros įtakos grūdų kainų augimui.

Kaip jau buvo minėta, Komisija sureagavo: kitiems gamybos metams, rudenį ir kitą pavasarį vyksiančiai sėjai dirbamos žemės nedirbimas bus sumažintas iki nulio. Ar ir toliau palikti nulinį dirbamos žemės nedirbimą bus aptarta per diskusiją patikimumo patikrinimo metu. Tikimės, kad dirbamos žemės nedirbimo sumažinimas iki nulio gali pridėti nuo 10 iki 12-15 milijonų tonų, priklausomai nuo klimato sąlygų. Be to, kolegai komisarui pateiksiu pasiūlymą netaikyti grūdų importo muito tik šiais rinkos metais. Manau, kad tokios iniciatyvos padės mums sumažinti gyvulininkystei ir vartotojų kainoms daromą spaudimą.

Yra įvairių problemų kiaulienos sektoriuje. Tiekiama labai daug mėsos, todėl sektoriuje nėra pusiausvyros tarp sąnaudų ir produktų ir dėl to praėjusį ketvirtadienį valdymo komitetas nusprendė įvesti privatų sandėliavimą, kuris, tikiuosi, padės išspręsti problemas kiaulienos sektoriuje. Yra kitų galimybių, tačiau manau, turėtume pamėginti rasti tinkamą pusiausvyrą, kadangi jei taip problema bus tik pratęsta, mes tuo nieko nelaimėsime.

Taigi manau, kad mes sureagavome ir aš turėjau galimybę padėkoti Parlamentui už jo greitą reakciją, dėl kurios mes nedelsdami galėjome ūkio sektoriui duoti signalą apie dirbamos žemės nedirbimo sumažinimą iki nulio. Pateikdamas galutines pastabas, norėčiau sugrįžti prie GMO klausimo, kadangi matau, kad mano laikas jau eina į pabaigą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, būčiau laimingas, galėdamas pasidalinti savo laiku su komisare, nes noriu išgirsti jos nuomonę dėl GMO, tačiau būsiu čia visos diskusijos metu.

Manau, tai yra tiesa, nes jau nebe pirmą kartą šiuose rūmuose yra kalbama apie nemalonią tiesą, kad sąlyginai pigaus maisto era baigėsi, ir kad tai, kas atsitiko, nebuvo numatyta nei Komisijoje, nei niekur kitur.

Komisija pateikė keletą priežasčių, kodėl dabar nėra pusiausvyros tarp pasiūlos ir paklausos, ir aš su ja sutinku: oro sąlygos, klimato kaita, paklausa besivystančiose šalyse ir taip pat biokuras daro pasaulinį poveikį ir Komisija tai pripažino. Tačiau svarbu prisiminti, apie tai tai jau prieš mane šnekėjo kiti, ką kalbėjo jūsų pirmtakas F. Fischeris vykstant 2003 m. reformai. Jis pažadėjo ūkininkams geresnes rinkos kainas. Tikriausiai dabar matome šių reformų poveikį ir dėl įtakos vartotojų kainoms iškyla klausimas dėl tokio poveikio.

Įvyko teigiamų postūmių pieno ir grūdų sektoriuje, tačiau to paties nebuvo gyvulininkystės sektoriuje, kalbant apie jautienos ir avienos gamintojus, vištieną ir kiaulieną, apie kuriuos diskutavo Komisija.

Dabar iškyla klausimai dėl nepastovumo ir ar mes esame laimingi esant tokiam paklausos ir pasiūlos nepastovumui. Neseniai viena didelė maisto gamybos įmonė man pasakė, kad parduotuvėse perkantys žmonės nieko nežino apie maisto gamybos ekonomiką ir ja nesidomi, tačiau jie pradeda tai pastebėti ir tai tai teigiamas dalykas. Tačiau mes turime stebėti parduotuvių galią ir žiūrėti, ar didindami maisto produktų kainas jie neperžengia ribų. Norėčiau paskatinti Komisiją, galbūt už konkurenciją atsakingą komisarą, labiau į tai atsižvelgti. Praeityje jie atsisakė tai padaryti.

GMO yra sudėtingas klausimas. Yra problema dėl Europos Sąjungos ir JAV patvirtinimo metodų, ir mes turime į tai atsižvelgti. Taigi, prieš sudėdamas akcentus, laukiu komentarų.

Mes negalime nekreipti dėmesio į nesaugumo poveikį besivystančiam pasauliui, ypač grūdų rinkoje, kai šalyse, nepajėgiančiose išvengti to, kad reikia daugiau mokėti už maistą, masiškai didėja sąskaitos už maisto produktus. Turime tai pripažinti ir į tai atsižvelgti tolesnėje mūsų taikomoje politikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernadette Bourzai, PSE frakcijos vardu. (FR) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, spalio 16 d. – Pasaulinę maisto dieną, JTP norėjo atkreipti visuomenės dėmesį į blogą mitybą, kuri šiuo metu yra 854 žmonių visame pasaulyje problema. Šia proga buvo buvo akcentuotas žemės ūkio žaliavų kainų kilimas, ir ypač jo poveikis vartotojams besivystančiose šalyse, apie kurį daug kalbėjo mano kolegos, bei grūdus importuojančiose skurdžiose šalyse. Išsivysčiusiose šalyse mes maistui išleidžiame nuo 10 iki 20 proc. namų biudžeto, mažiau išsivysčiusiose šalyse šis skaičius siekia 60 iki 80 proc. biudžeto, o grūdų produktų kainų padidėjimas 20 proc. yra drastiškas. Šią situaciją pablogina tai, kad kai kurios šalys yra labai smarkiai priklausomos nuo importo ir yra veikiamos valiutų svyravimų, klimato svyravimo ir transporto išlaidų augimo.

Komisare, jūs atsakėte iš dalies, tačiau, tikiuosi, bus ir kitų priemonių. Kokių priemonių jūs ketinate imtis artimiausiu metu dėl BŽŪP sveikatos patikrinimo, siekiant išspręsti šią sudėtingą situaciją vartotojams šiaurinėje dalyje, ir dar sudėtingesnėje situacijoje esančioje pietinėje dalyje, bei prisidėti prie pasaulinės pusiausvyros įvedimo maisto sektoriuje?

 
  
MPphoto
 
 

  Niels Busk, ALDE frakcijos vardu. (DA) Pone Pirmininke, Komisare, svarbu tai, kad nėra akcentuojama labai įdomi situacija, su kuria šiuo metu susiduriame smarkiai kylant daugelio žemės ūkio žaliavų rinkos kainoms. Taip pat mes žinome, kad tose srityse, kurių kainų kilimas dar nepalietė, visų pirma, kiaulienos sektoriuje, šis kilimas lems labai brangią žiemą. Tam yra keletas priežasčių: skurdus rudens derlius, tušti javų sandėliai ir pan. Nesileisiu į detales šioje srityje.

Jaučiu, kad dabartinė situacija suteiks galimybę platesnėms diskusijoms. Visų pirma, mes neturėtume kelti panikos dėl dabartinio kainų kilimo. Per ilgai litras pieno kainavo mažiau nei litras kolos ar litras vandens. Būtų visiškai nepagrįsta, jei mes nepripažintume, kad maistas turi kainuoti tiek, kiek jis iš tiesų yra vertas, nes kol gaunamas produktas, ypač pieno sektoriuje, turi praeiti daug gamybos laiko ir darbo valandų. Taip pat yra aišku, kad dabar yra galimybė Europoje padidinti maisto produktų gamybą. Iš tiesų, to mūsų prašo rinka. Komisija parodė gerą iniciatyvą panaikindama dirbamos žemės nedirbimą ir, žinoma, mes vis dar turime galimybę labai greitai padidinti produkciją, ypač pieno sektoriuje.

Turėtume tęsti 2003 m. pradėtą bendrosios žemės ūkio politikos reformą mažindami paramą ir rimtai pakalbėti dėl būsimų paramos žemės ūkiui perkėlimų į kaimo plėtros politiką. Dabar mes turime galimybę paspartinti dinamišką žemės ūkio gamybą ES ir tai reiškia, kad galime suteikti ūkininkams daugiau laisvės, nei jie šiuo metu turi, kad galėtų patenkinti didelį dabartinį poreikį. Žinoma, tradiciškai mes taip pat rūpinsimės ūkininkais kalnų vietovėse ir mažiau derlinguose regionuose! Tačiau privalome nebijoti kainų kilimo, o suprasti tai ir duodami atkirtį pasinaudoti situacija, kurioje šiuo metu esame.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Wojciechowski, UEN frakcijos vardu. (PL) Pone Pirmininke, neseniai Europos Sąjungoje ir ypač naujose valstybėse narėse prasidėjo smarkus pagrindinių maisto produktų kainų kilimas. Pavyzdžiui, Lenkijoje, per pastaruosius dvejus metus duonos kainos išaugo 15 proc., obuolių kainos – 83 proc., bulvių – 33 proc., o pieno kainos beveik padvigubėjo. Panaši tendencija pastebima kai kuriose senosiose valstybėse narėse: Italijoje ir Airijoje. Vienoje iš naujųjų valstybių narių, Lietuvoje, grūdų, pieno, vaisių ir daržovių kainos išaugo beveik dvigubai.

Kita vertus, ES politika yra paremta žemės ūkio produkcijos kiekio ribojimu, ir panašu, kad tokia politika vis labiau kertasi su vartotojų poreikiais. Visos vadinamos bendrosios žemės ūkio reformos yra paremtos produkcijos Europos Sąjungose ribojimu.

Cukraus rinkos reforma labai smarkiai apribojo Europos Sąjungos cukraus produkciją (nuo 18 milijonų tonų iki 12 milijonų tonų). Vyno rinkos reforma taip pat riboja gamybą.

Kitomis reformomis taip pat siekiama, kad Europos Sąjungoje būtų gaminama mažiau. Kita vertus, mes gavome labai svarbų ženklą. Vartotojai prašo, kad Europoje būtų daugiau maisto ir tai yra toks svarbus ženklas, kad reikia peržiūrėti visą bendrosios žemės ūkio politikos tikslą. Turime paklausti savęs, ar produkcijos ribojimo ir produkcijos kvotų nustatymo metodas yra geras, visų pirma, vartotojų interesų požiūriu.

Europa turi tiekti tiek maisto, kiek jo reikalauja jos gyventojai. Yra daug ženklų, rodančių, kad reikia peržiūrėti mūsų vykdomą žemės ūkio politiką. Labai dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Verts/ALE Group frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ši diskusija tapo beprotiška. Mes metų metus kalbėjome apie krintančias kainas, kiek įmanoma mažesnes kainas ir amžinus įstatymus. Visi pasisakiusieji, kurie dabar kalba apie kainų kilimą, apversdami viską aukštyn kojom, ragina imtis priemonių kainų kilimui sustabdyti.

Turime džiaugtis, kad su jūsų pagalba rinka funkcionuoja. Su jūsų pirmtakų ir su Europos Parlamento prašymų pagalba milijardai eurų, kuriuos mes ruošiamės skirti intervencijai ir kainų stabilizavimui – kainų spaudimui, kuris sugriovė rinkos kainas pasaulinėje rinkoje ir dėl kurio trečiojo pasaulio šalys pateko į sudėtingą padėtį – buvo iššvaistyti. Galiausiai ši aplinkybė yra panaikinta ir mes artėjame prie rinkos, patekdami į situaciją, kurią paskatino javų naudojimas kuro gamybai.

Yra daug kitų priežasčių, dėl kurių šiuo metu rinkoje yra tokia didelė paklausa. Rinka reaguoja, kainos kyla ir dabar mes, Europos Parlamento nariai, kaip ūkininkų atstovai, prašome vėl sumažinti kainas. Per 20 - 25 Parlamente praleistus metus nė karto nebuvau patekęs į tokią juokingą situaciją! Todėl plojau N. Busk. Turime džiaugtis tokia situacija. Žinoma, turime atsižvelgti į tuos, kurie negali įpirkti maisto normaliomis kainomis.

Mes turime atlaikyti neteisingus atlyginimų dydžius ir neteisingą socialinę politiką atskaitingose valstybėse narėse, tačiau negalime imtis priemonių, kad duotume vargšams maisto sąskaitą ūkininkų, kurių pastaraisiais metais šimtais tūkstančių atsisakė ūkininkavimo. Tai neteisingas požiūris!

Džiaugiuosi, kad šiandien galime diskutuoti apie esamą situaciją ir turime rinką, kurioje kainos galiausiai kyla.

 
  
MPphoto
 
 

  Vincenzo Aita, GUE/NGL frakcijos vardu. (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, manau, jog svarbu inicijuoti šią diskusiją nors iš dalies, nes, kaip sakė komisaras, mes dar nematome visos problemos.

Norėčiau priminti komisarei, kad prieš keletą mėnesių mes paprašėme moratoriumo dėl diskusijos dėl vaisių ir daržovių BRO pakeitimo, siekiant sustabdyti ir atspindėti tai kas vyko ir kas vyksta dabar, remiantis keliais punktais, kuriuos dabar norėčiau paminėti.

Pirma, mes kalbame apie derlių, kurį praradome dėl klimato įvykių, tačiau nėra minimas faktas, kad su šia problema mes susidursime dar metų metus, nes Europoje ir visame pasaulyje vyksta klimato kaita. Tai faktas!

Antra, lyginant su 1950 m., kai mūsų buvo 2.5 milijardo ir vienam žmogui planetoje atiteko 0.5 hektaro, JT duomenimis, iki 2020 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugs iki 7.5 milijardo ir vienam gyventojui atiteks maždaug 0.2 hektaro dirbamos žemės.

Suprantu, F.-W. G. Baringdorf nori pasakyti, kad tai yra pagrindinė problema, tačiau nemanau, kad dabar matomas kainų augimas yra naudingas gamintojams. Jei pažvelgsime į skirtumą tarp išlaidų ir produktų bei to, ką turi mokėti vartotojai, pamatysime, kad vartotojai ir gamintojai moka už labai ilgą tiekimo grandinę. Tačiau iš dalies taip yra dėl čia, Europos Parlamente, sukurtos politikos, todėl manau, kad komisaras turėtų atidžiai peržvelgti veiksmus, kurių mes imsimės.

Žinoma, buvo svarbu grąžinti dirvonuojančią žemę į gamybą, nors šiandien labiausiai mums reikia išsamios diskusijos. Kai buvo sukurta Europos bendrija, buvo imtasi veiksmų, siekiant patenkinti Europos gyventojų reikalavimus dėl maisto. Šiandien mes turime taikyti tokią pat politiką. Negalime ilgiau leisti, kad dirbama žemė dirvonuotų taikant atsiejimo politiką, nes tai veda prie produkcijos praradimo ir mūsų klausimai tampa neproduktyvūs. Todėl privalome pasirengti išsamiai diskusijai dėl to, ar pastarųjų keleto metų diskusija davė atsakymą vartotojams ir gamintojams, ar atvirkščiai, sukėlė jiems problemų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Allister (NI). - Pone Pirmininke, noriu akcentuoti poziciją dėl šio intensyvaus sektoriaus. Negaišiu laiko pasakodamas, kokioje baisioje padėtyje atsidūrė daugelis šio sektoriaus gamintojų. Verčiau susitelksiu ties tuo, ką, manau, komisaras turėtų daryti, kad padėtų. Turiu akcentuoti keturis ar penkis dalykus.

Visų pirma, manau, kad reikia pripažinti, kad švelnių priemonių, tokių kaip rinkos skatinimas, nepakaks. Antra, reikia atsižvelgti į daugiau iki šiol įvykusių dalykų – ilgalaikį poveikį grūdų prieinamumui ir JAV smarkiai populiarėjančios biokuro produkcijos kainas. Jų tikslai, kurie yra labai agresyvūs, iš tiesų sekina mums reikalingą importą.

Trečia, kadangi intervencinių grūdų atsargų yra labai mažai, o jų ir naudojimo santykis yra visiškai chaotiškas, reikia skubiai imtis veiksmų pusiausvyrai atstatyti. Ketvirta, manau, kad reikia aktyviau dalyvauti kovojant už tai, kad būtų greičiau patvirtinti GM pakaitalai. Todėl dėl žemės ūkio jums reikia taip pat griežtai pasisakyti už GM patvirtinimą, kaip jam prieštarauja komisarai M. Kyprianou ir S. Dimas.

Ir galiausiai ketvirta, reikia padėti pagrindą mūsų intensyvaus sektoriaus rinkoje, nedelsiant skiriant eksporto grąžinamąsias išmokas mėsai ir mėsos produktams. Šiuo požiūriu nesu įsitikinęs, kad pagalba privačiam sandėliavimui labai padėtų ilgesnį laiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Struan Stevenson (PPE-DE). - Pone Pirmininke, leiskite visų pirma užtikrinti Graefe zu Baringdorf, kad aš džiaugiuosi matydamas, jog pagaliau ūkininkų produkcijos kainos kyla tol, kol tai naudinga ūkininkams, o ne didžiųjų parduotuvių tinklams. Iki šiol nedidelis skaičius parduotuvių tinklų, dominuojančių Europos mažmeninės prekybos sektoriuje, spekuliavo mūsų ūkininkų ir gamintojų sąskaita.

Škotijoje, kur esu išrinktas, pieno gamintojai per ilgai gaudavo 0.17 svarų už litrą, kas yra mažiau nei gamybos išlaidos, kai tuo tarpu jis buvo parduodamas parduotuvėse daugiau nei už 0.50 svarų už litrą. Dėl to daug Škotijos pienininkų pasitraukė iš verslo.

Dabar pamatėme, kad ūkininkų gaunama suma už kviečius siekia tik 10 proc., o parduotuvių lentynose esančių kviečių produktų kainos išaugo 40 proc. Didžiosios parduotuvės naudojasi kainų svyravimais, kad patys gautų didesnį pelną.

Tai yra neteisinga, ir aš visiškai sutinku su N. Parish, kad turėtume paprašyti Komisijos pradėti tyrimą dėl kainų politikos prekybos tinkluose, siekiant užtikrinti, kad su vartotojais ir gamintojais būtų elgiamasi sąžiningai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marķa Isabel Salinas Garcķa (PSE). (ES) Pone Pirmininke, akivaizdu, kad kainų kilimas, kurį vartotojai patiria tiesiogiai savo pirkinių krepšiuose, priklauso nuo daugelio faktorių, tačiau savo kalboje aš tiesiog aptarsiu tai, ką pasakė S. Stevenson.

Manau, kad ir didelių maisto prekių parduotuvių tinklų vaidmuo kelia susirūpinimą. Dauguma atvejų jie atsako į spekuliatyvius veiksmus, todėl, kaip jau buvo mitėta, galutinių produktų kainos procentaliai yra didesnės nei žaliavų kainos.

Taip pat didelį nerimą kelia situacija tų gamintojų, kurie, esant dideliam pirkimo pajėgumui plačiame mažmeninės prekybos sektoriuje, yra priversti mažinti pardavimo kainas, negalėdami išvengti didėjančių žaliavų ar kuro kainų.

Todėl norėčiau pasinaudoti galimybe ir padėkoti ir pritardamas prieš mane kalbėjusiems aš manau, kad svarbu, jog Komisija imtųsi veiksmų ir taikytų priemones, kad būtų atliekami tyrimai ir taikomos būtinos priemonės, siekiant užbaigti neskaidrią, ir daugeliu atvejų, piktnaudžiaujančią praktiką.

Manau, kad rezoliucija yra priimta labai laiku, ir kad dabar pats laikas imtis priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, daugelis prieš mane kalbėjusių džiaugiasi maisto produktų kainų kilimu, tačiau mes turime paklausti savęs, ar tos kainos kyla dėl ūkininkų. Aš labai rimtai dėl to abejoju. Daug nedidelių ūkių šiuo metu yra uždaryti dėl Komisijos ir Europos Sąjungos vykdomos politikos. Tačiau mes privalome paklausti savęs, kokius maisto produktus gauna ūkininkai. Jie gana jautieną iš Brazilijos, cukrų iš Pietų Amerikos, viščiukus iš Azijos, ir šis pigus maistas patenka į mūsų rinką, kuri „mažina“ kainas, tačiau iš tiesų apriboja gamybą Europoje. Iškyla klausimas: ar mes ir toliau nuolaidžiausime pramonės lobistams? Kodėl, galiausiai, negalime vėl pradėti remti Europos ūkininkų, kai mums atsirado niša padidinti šią produkciją bei kvotas, pavyzdžiui, pienui ir krakmolui, kuriems visad yra poreikis Lenkijoje ir kitose Rytų Europos šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL). - (EL) Pone Pirmininke, pieno, bulvių ir kitų maisto produktų problema dėl kainų kilimo, kuris, kai kuriose valstybėse narėse dešimt kartų viršija dabartinį infliacijos dydį, yra labai opi, ypač mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kurių didžioji dalis pajamų atitenka maistui.

Ši problema neatsirado iš niekur. Mes žinome, kad maisto sektorių kontroliuoja kelios bendrovės, kurios darosi didžiulį pelną gamintojų ir vartotojų sąskaita: dėl daugybės perpardavėjų ir rinkos monopolio, kainos vartotojams yra daug kartų didesnės nei gamintojams mokamos kainos. Dėl šios priežasties dabar yra išaugęs bendras maisto produktų ir gyvulių pašarų poreikis, o grūdų produktai ir rapsai yra naudojami biokuro gamybai ne dėl aplinkosauginių priežasčių, bet kaip tarptautinių aliejaus bendrovių pelno planų dalis.

Buvo kainų kritimas, sumažėjo ES intervencija padedant grūdų gamybai, bei dėl BŽŪP buvo privaloma nedirbti dirbamos žemės. Visi šie faktoriai, žinoma, prisidedant baisioms oro sąlygoms, drastiškai sumažino ES išteklius ir gamybą. Vis dėlto prekyba ir pramonė tuo naudojosi ūkininkų ir vartotojų sąskaita.

Todėl išaugo maisto ir gyvulių pašarų kainos. Toks kainų augimas pablogino darbuotojų situaciją, padidino žmonių, kuriems trūksta maisto, skaičių ir privedė prie bankroto smulkius ir vidutinio dydžio gyvulininkyste užsiimančius ūkininkus. Graikijos gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai yra apimti nevilties. Jie imasi veiksmų, prašydami esminės pagalbos, kuri padėtų jiems išgyventi.

Rugsėjo 26 d. Ministrų Tarybos priimtas sprendimas panaikinti privalomą dirbamos žemės nedirbimą, nutraukti muitų importuotiems grūdų produktams taikymą ir imtis kitų priemonių, apie kurias jūs, Komisare, kalbėjote, šiek tiek palengvins problemą, tačiau jos neišspręs. Sprendime yra siūlomos pusinės priemonės, kurios pačiu savo pobūdžiu yra nepakankamos. Reikalingos esminės priemonės, skirtos padidinti gyvulių pašarų kiekį ir juos sandėliuoti, kontroliuoti kainas, bei pažaboti kartelius ir spekuliaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Agnes Schierhuber (PPE-DE). (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, labai džiaugiuosi, kad šiandien galime čia diskutuoti. Kylant pagrindinių prekių kainoms, žmonės vėl daugiau dėmesio skiria žemės ūkiui. Viena vertus, kaip jau minėjo ir anksčiau kalbėję nariai, tokia situacija susidarė dėl paklausos trečiosiose šalyse, kita vertus, dėl blogo tradicinių žemės ūkio produktų derliaus tokiose eksportuojančiose šalyse kaip Australija ir Naujoji Zelandija. Todėl būtina sutelkti visus Europoje turimus išteklius. Dabar supratau, pavyzdžiui, mano vizito Rumunijoje metu, kad mažiausiai trečdalis visos dirbamos žemės yra nenaudojama, kaip visad ir buvo. Mes turime didelių išteklių valstybių šalių viduje. Pirmasis žingsnis, žinoma, bus nebeleisti žemei dirvonuoti.

Kaip jau buvo minėta, kaip ūkininkas iš visos širdies manau, kad pirmasis prioritetas turėtų būti sveiko maisto gaminimas, antrasis – pašarų gamyba, ir trečiasis –žaliava energijai. Tačiau aš manau, kad nežymus kainų pakėlimas mūsų ūkininkams niekaip nesuteiks galimybės suderinti kainas, dėl kurių ateinančiais dešimtmečiais turėsime nuostolių. Kaip jau pabrėžė daugelis kalbėjusiųjų, nuo pirminių žaliavų priklauso gal šiek tiek daugiau nei 10 proc., tačiau mažmenininkai teigia, kad kai kuriais atvejais – iki 40-50 proc. Aš galvoju, pavyzdžiui, apie sviestą, ir man tai atrodo neteisinga.

Mums, ūkininkams, vienintelis būdas duoti atsaką būtų labiau susitelkti į kooperatyvus, kad galėtume susitikti su mažmeninės prekybos maistu monopolijomis aukštai iškeltomis galvomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Ši diskusija dar kartą įrodo, kaip smarkiai šiuose rūmuose skiriasi nuomonės. Sutinku su S. Stevenson dėl to, kad šis kainų pakilimas reiškia tik labai mažą ūkininkų pajamų išaugimą, lyginant su prekybos sektoriumi, prekybos tinklais ir rinkos spekuliatoriais, kuriems atitenka liūto dalis.

Kita problema yra tai, kad grūdų produktų gamintojai iš to turės daug naudos, o gyvulininkystės atstovai daug praras. Turime nesaugią situaciją: žemės ūkio politika vieniems sektoriams yra palanki, o kitiems ne, o vykstant kainų kilimui, nepalankioje situacijoje esantys sektoriai atsidurs dar blogesnėje padėtyje, o klestintys sektoriai pats dar turtingesni.

Sutinku su Graefe zu Baringdorf, kad kainų kilimas yra geras dalykas, tačiau kas patirs jo poveikį? Tokių prieštaravimų nuolat daugėja, ir, deja, bendrosios žemės ūkio politikos iškraipymai tik pablogina situaciją. Mes turime iš esmės permąstyti bendrąją žemės ūkio politiką, nes dalinės intervencijos yra tik kosmetinės. Kol yra nepaisoma gyvulininkystės, vyno, daržovių ir vaisių, kiaulienos bei paukštienos sektorių, negali būti normalios bendrosios žemės ūkio politikos. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Esther Herranz García (PPE-DE). (ES) Pone Pirmininke, kaip sakiau praėjusį mėnesį, taip pat vakare, vykusios diskusijos su Parlamentu dėl privalomo dirbamos žemės nedirbimo metu, žemės ūkio kainų augimas turi išprovokuoti išsamią diskusiją dėl bendrosios žemės ūkio politikos krypties.

Greitai priešais save turėsime pranešimą iš Europos Komisijos dėl BŽŪP patikimumo patikrinimo, tačiau bijau, kad tame pranešime bendrijos vykdomoji valdžios institucija neturės pakankamai drąsos pripažinti, kad rinkos liberalizavimas taip pat turi savo kainą, ir kad Europos ūkininkai bei vartotojai dabar pradeda tą kainą mokėti.

Daug šių rūmų narių nuolat pritarė tam, kad reikia nutraukti taikyti rinkos valdymo priemones ir prisidėjo prie neigiamo BŽŪP įvaizdžio kūrimo, kurį apie ją susidarė vartotojai.

Kaip jau sakiau praėjusios plenarinės sesijos metu, norėčiau sužinoti, kaip dabar paaiškinsime piliečiams, kad vargu ar turime priemonių kontroliuoti kylančias žemės ūkio produktų kainas Europos Sąjungoje.

Taip pat norėčiau paprašyti Europos Komisijos įvertinti, kiek Europos piliečiams kainuos toks maisto kainų kilimas ir palyginti šią sumą su bendrosios žemės ūkio politikos suma kiekvienam piliečiui.

Aš taip pat norėčiau sužinoti, ar ateityje piliečiai turės naudos iš rinkos liberalizavimo ir drastiškų tiesioginės pagalbos Europos ūkininkams sumažinimų.

Pateiksiu jums, mano nuomone, labai svarbią statistiką: Prieš BŽŪP sukūrimą 1961 m. gyvulių pašarų gamybos kainos buvo dvigubai didesnės nei ūkininkams mokamos kainos praėjus dvidešimčiai metų. Bendroji žemės ūkio politika užtikrino žaliavų tiekimą prieinama kaina ir tuo pat metu, Europos vartotojai turėjo teisingas pagrindinių produktų kainas.

Tokioje šalyje kaip mano šalis Ispanija, didėja pagrindinių produktų, tokių kaip pienas, kainos. Manau, kad Europos vyriausybių ekonomikos ir finansų ministrai dabar labiau susirūpins tokio kainų augimo pasekmėmis jų šalių infliacijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Rosa Miguélez Ramos (PSE). (ES) Pone Pirmininke, Komisare, visi, šį vakarą esantys čia žino apie visas kylančių grūdų produktų ir žaliavų kainas. Nors pateikėte mums keletą gerų pamąstymų apie tai, kokios yra to priežastys, tačiau yra ir kitų klausimų, kuriuos jūs apėjote.

Kadangi lapkričio mėnesį jūs mums pateiksite savo pasiūlymus dėl BŽŪP patikimumo patikrinimo, dabar norėčiau jums pasakyti, ką manau, ir pasakyti, jog tikiuosi, kad šiame patikimumo patikrinime jūs išnagrinėsite, ar BŽŪP atitinka bendros rinkos reikalavimus, nes esu įsitikinęs, kad viena pagrindinių Europos produkcijos apribojimo priežasčių buvo tai, kad Bendrijos ekspertai nepakankamai numatė būsimą situaciją.

Mes turime peržiūrėti dabartinę labai smarkiai sumažėjusių atsargų politiką. Kaip jau buvo minėta, bendrijos intervecijos parduotuvės turi būti saugumo tinklas, užtikrinant tiekimą tokiais laikais kaip šie, tačiau tiekėjų nėra ir bendrijos parduotuvės yra tuščios.

Komisare, aš esu labai susirūpinęs dėl gyvulių pašarų kainų kilimo pasekmių Europos gyvulininkystei, nes tai daro labai neigiamą poveikį ypač mažiems ir vidutiniams ūkiams.

 
  
MPphoto
 
 

  James Nicholson (PPE-DE). - Pone Pirmininke, ši diskusija yra labai laiku. Visi žinome, kad grūdų kainos labai smarkiai išaugo, ir žinome, kodėl taip atsitiko. Komisare, iš tiesų mes esame priklausomi nuo grūdų importo ir pakaitalų iš už Europos ribų, o daugiausiai iš JAV. Todėl man susirūpinimą kelia tai, kad tiek daug laiko užima nuspręsti dėl naujų grūdų rūšių, kurias reikia patvirtinti. Gerai žinau, kad tai yra nebūtinai Komisijos kaltė. Tai nacionalinių vyriausybių kaltė, kadangi jos negalėjo tam pritarti. Jūs turėsite priimti sprendimą ir, tikiuosi, priimsite jį kiek įmanoma greičiau.

Paraginsiu greičiau patvirtinti naujas grūdų rūšis, kurios yra ruošiamos. Kylant kainoms, našta neišvengiamai gula ant vartotojų pečių. Tai nėra kažkas tokio, ko visi ieško, tačiau mes taip mes turime atremti prekybos tinklų galią.

Graefe zu Baringdorf pažįstu beveik 19 metų, tiek kiek esu šiame Parlamente. Turiu pasakyti, kad kartais jis būna teisus, o kartais ne. Šiuo atveju jis neteisus. Aš nesu prieš kainų kilimą, jei kainos nekenkia gamintojams bei perdirbėjams ir vartotojams.

Mes turime spręsti ne tik šį, bet ir GM sėklų naudojimo klausimą. Mes importuojame į Europos Sąjungą maisto produktus, kuriuos mūsų vartotojai perka parduotuvėse, net neįsivaizduodami, kaip jis buvo pagamintas. Nėra tokio importo atsekamumo. Tokie produktai galėjo būti pagaminti bet kaip, mes turime tai išspręsti. Didelė dalis mėsos, atkeliaujančios iš Brazilijos, paminėsiu nors vieną šalį, apie kurią mes diskutuojame, beveik šimtu procentu yra pagaminta naudojant GM sėklas. Kaip galime nustatyti skirtumą?

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Neris (PSE). – (FR) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti rezoliucijos autorius su šia rezoliucija ir jiems pritarti.

Kylančios grūdų, todėl ir maisto produktų, kainos atsispindi dabartiniame Europos priklausomumą nuo žemės ūkio rinkos nepastovumo. Pritarimas tokiai situacijai reikštų pritarimą, kad vartotojai tampa kintamuoju reguliuojant kainas šių rinkų koregavimo etapu. Tokios situacijos pripažinimas taip pat reiškia prekybos tinklų įtakos neigimą, kurie keturiasdešimt metų prisidėjo prie ūkininkams mokamų kainų mažėjimo tendencijos, kai tuo tarpu kainos vartotojams liko tokios pat arba išaugo.

Tokį pernelyg didelį ribos nustatymą galėjo ir turėjo naudoti didieji prekybos tinklai, kad absorbuotų augančias žemės ūkio žaliavų kainas krizės, kurią mes šiuo metu patiriame, metu. Aišku, taip nėra. Didieji centrai ir toliau piktnaudžiauja savo dominuojančia pozicija ir dabar Komisija turi šį klausimą aptarti kaip skubų, kad Europos vartotojai netaptų neskaidrios ir pavojingos sistemos įkaitais.

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. Pone Pirmininke, pasistengsiu atsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.

Visų pirma, sutinku su tais, kurie teigia, kad labai gerai matyti, jog dabar rinka veikia, kad veikia mūsų priimtos reformos. Tokia buvo bendra idėja siekiant reformuoti žemės ūkio sektorių, taigi dabar ūkininkai gali atsakyti rinkai, ir, iš ūkininko pozicijos, tai mes iš tiesų norime padaryti.

Taip pat svarbu suprasti, kad toks kainų augimas yra ne europinis, o globalus reiškinys, ir todėl mums labai sunku imtis kokių nors priemonių.

Norėčiau tik atsakyti į pasiūlymą dėl eksporto gražinamųjų išmokų. Manau, tai gali duoti neteisingą ženklą sektoriui tęsti gamybą, ir tokiu būdu pratęsti esamą skaudulį dėl didėjančių kainų. Čia aš kalbu būtent apie kiaulienos sektorių. Tačiau kol mūsų gamyba viršys paklausą, bus daromas spaudimas kainoms. Matome, kad krinta skerdienos kainos, žinome, kad tai yra ciklo dalis ir taip pat žinome, kad rudenį visad jaučiamas spaudimas kiaulienos kainoms.

Leiskite tik paminėti biokurą, kuris pagal 2007 m. sausio 10 d. Komisijos nustatytus privalomus tikslus iki 2020 m. sudarys 10 proc. degalų transporto sektoriaus. Mes niekada neplanavome, kad tai bus išskirtinė Europos produkcija: mums reikės importo. Tačiau labai svarbu, kad pradėtume nuo pirmos kartos ir taip paskatintume mūsų mokslinių tyrimų institucijas pamėginti rasti auksinę išeitį antrai kartai, kuri bus gaminama ne tik ar daugiausia iš javų, bet ir iš šiaudų, medžio drožlių bei skerdyklų atliekų. Todėl mes turime potencialo ir manome, kad iki 2020 m. nuo 20 iki 30 proc. bus išgaunama iš antros kartos, ir galėtume pasiekti geresnių rezultatų, jei paskatintume investicijas į mokslinius tyrimus.

Dėl GMO galiu užtikrinti, kad Komisija žino apie nesinchroniško leidimo sukeltą problemą. To pasekmes galite pamatyti neseniai Žemės ūkio generalinio direktorato paskelbtoje ataskaitoje, kurią rasite internete, ten pateikti trys skirtingi scenarijai. Komisija šiuo metu mąsto apie geriausią būdą, kaip išspręsti situaciją be jokio kompromiso vykdant aukšto lygio rizikos vertinimą žmonių ir gyvūnų sveikatos atžvilgiu.

Jau buvo atlikta svarbių patobulinimų mažinant procedūrą ar trumpinant laiką, reikalingą leisti naudoti GMO. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti neseniai Europos maisto saugos tarnybos prisiimtą įsipareigojimą per šešias savaites atlikti patikrinimą, lyginant su anksčiau numatytu daug ilgesniu laikotarpiu. Taip pat tikiuosi, kad stipresnė valstybių narių parama padės Komisijai ir toliau trumpinti leidimo proceso laiką. Šia kryptimi buvo imtasi veiksmų siekiant padidinti valstybių narių paramą leidimo procese.

Esu labai įsipareigojęs dėl įmanomo taisyklių įgyvendinimo, siekiant užtikrinti, kad prekyba gyvūnų pašarais nenutrūktų ir nepridarytų neigiamų pasekmių mūsų ūkininkams. Tačiau taip pat esu įsipareigojęs užtikrinti aukščiausią saugumo lygį naujiems GM produktams patenkant į rinką ir, žinoma, mūsų prekybos partneriai žino apie Europos Sąjungoje galiojančias specialias taisykles.

Vos prieš dvi dienas grįžau iš Argentinos ir Brazilijos. Ten aiškiai pasakė, kad jos galės tiekti genetiškai nemodifikuotus produktus, daugiausiai sojų pupeles ir kukurūzus, bei visus Europoje leidžiamus GM produktus. Tačiau jie pasakė, kad turime žinoti, jog tai bus brangiau. Jei mes esame pasirengę mokėti kainą, kurią jie nurodys, tačiau turime prisiminti, kad be mūsų jie turi kitų klientų, tarp kurių paminėjo didžiausią – Kiniją.

Taigi, beveik esu įsitikinęs, kad mes dar grįšime prie šio klausimo. Esu įsitikinęs, kad ilgai ties juo apsistosime.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Gavau šešis rezoliucijų projektus(1) , pateiktus pagal 108 taisyklės 5 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2007 m. spalio 25 d., ketvirtadienį.

 
  

(1)Žr. Posėdžio protokolai

Atnaujinta: 2008 m. spalio 27 d.Teisinis pranešimas