Pirmininkas. Kitas punktas yra diskusija dėl šešių rezoliucijos projektų dėl Irano.⁽¹⁾

  Ryszard Czarnecki (UEN), autorius. – (PL) Gerb. pirmininke, ir vėl mes kalbame apie Iraną. Aš esu Sąjungos už tautų Europą frakcijos parengtos rezoliucijos bendraautorius. Situacija Irane yra nesibaigianti žmogaus teisių pažeidimų istorija. Europos Parlamentas labai reguliariai grįžta prie šio klausimo, pateikdamas daugiau aukų vardų ir daugiau žmogaus teisių pažeidimo atvejų. Šiek tiek apgailestaudamas, turiu pasakyti, kad kai kurie Europos Sąjungos politikai ir kai kurios vyriausybės taiko dvigubus standartus, o tai tuo labiau gali būti pasakyta apie šalis, kuriose nėra prekybos, kur niekas negali imtis verslo. Šalių, su kuriomis kad ir neoficialiai yra palaikomi ekonominiai ryšiai, atveju nieko nesakant, tiesiog užsidirbant pinigus, žmonės apie žmogaus teises kalba tyliau, pašnibždomis. Labai gerai, kad Europos Parlamentas nešnibžda, kai kalbama apie Iraną.

Bendroje rezoliucijoje, kurią mes siūlome ir kurią norėčiau pabrėžti nepaisydamas jokių politinių susiskirstymų, pateikiame naują specifinių ir tragiškų įvykių sąrašą, kuris atspindi prieš mūsų akis toje šalyje vykstančią dramą. Pasaulio viešosios nuomonės dėmesys yra nukreiptas kažkur kitur, į tam tikrus mėginimus sukurti branduolinį ginklą toje šalyje ar į Irano Prezidento aiškius antisemitinius pareiškimus. Deja, mes nepastebime žmogaus teisių pažeidimų šioje šalyje, todėl yra gerai, kad šiandien Europos Parlamentas svarsto šį klausimą.

  Marios Matsakis (ALDE), autorius. – Gerb. pirmininke, tai jau ne pirmas kartas, ir bijau, kad ne paskutinis, kai šie Rūmai yra paraginti spręsti situaciją Irane. Ši šalis, kuri turi visus gamtinius išteklius, kad jos žmonės galėtų pasiekti pavydėtiną pragyvenimo lygį, deja, vis giliau grimzta į tamsiųjų amžių totalitarinio valdymo bedugnę, dėl ko vyksta dideli gyventojų žmogaus teisių pažeidimai ir Iranas tampa vis labiau izoliuotas nuo likusios pasaulio dalies.

Besitęsianti barbariškų veiksmų praktika kaip kad gyventojų, įskaitant moteris ir vaikus, mirtinas sumušimas ir moterų bei politinių oponentų teisių kokybės nepripažinimas yra civilizuoto gyvenimo būdo žaizda. Kasdien mus pasiekia pranešimai apie vis daugiau nekaltų gyventojų sulaikymo, kankinimo ir žudymo, vykdomo Irano valdžios, atvejų.

(Pirmininkas paprašė kalbėtoją nusiraminti)

Tikiuosi, kad tai nekainuos man laiko, gerb. pirmininke. Tarp kitko, gal aš galiu kalbėti angliškai, kad žmonės galėtų mane suprasti be vertėjų pagalbos.

(Plojimai iš kai kurių vietų)

Ačiū, C. Tannock.

Šioje šalyje žodžio ir spaudos laisvė neegzistuoja, ir visa tai kartu su slaptu mėginimu sukurti branduolinius ginklus prieštarauja sveikam protui ir susilaukia tarptautinio pasipiktinimo.

Irano režimas, sumišęs su trumparegio nacionalizmu ir ekstremaliu religiniu fanatizmu, veda tik prie konfrontacijos ir jos sukeliamų kančių, kurias daugiausia patiria paties Irano gyventojai. Balsavimo dėl šios rezoliucijos proga dar kartą nusiųskime paramos ženklą tiems iraniečiams, kurie kovoja už laisvę ir demokratiją, ir dar kartą aiškiai pasakykime Iraną valdantiems ekstremistams, kad mūsų kantrybė dėl jų beprotiško elgesio baigia išsekti.

Norėčiau pabaigti kolegoms pranešdamas kelias geras žinias iš JAV, kurias ką tik gavau, kad JAV administracija nusprendė Revoliucijos sargus įtraukti į teroristų sąrašą.

  Paulo Casaca (PSE), autorius. – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šią savaitę mes turėjome garbės išklausyti literatūros Nobelio premijos laimėtoją Doris Lessing, kuri yra iš kilusi iš Irano ir kuri sako tai, ką mes visi galvojame: „Aš nekenčiu Irano vyriausybės. Tai žiauri ir bloga vyriausybė“. Doris Lessing taip pat pasakė, kad dėl naftos niekas nedrįsta kritikuoti Irano vyriausybės. Manau, kad tiksliau pasakyti nebuvo galima.

Tokia nuolaidžiavimo politika yra mirtinai pavojinga ne tik Irano žmonių interesams, bet taip pat ir kiekvienam, kas nori taikos. Tokios politikos tęsimas šios ir Irano režimo ekspansionistinių ir fanatiškų instinktų kurstymas bus didžiausia tragedija, su kuria mes susidursime artimoje ateityje. Manau, kad mes visi turime apie tai žinoti ir privalome pakeisti tokią politiką. Jei to nepadarysime, mūsų laukia labai niūri ateitis ir, gerb. pirmininke, tik norėčiau pasakyti, kad šie Rūmai turėtų ypač pasveikinti Nobelio premijos laimėtoją už šiuos labai teisingus žodžius.

  Erik Meijer (GUE/NGL), autorius. – (NL) Gerb. pirmininke, vertinant tai, kas šiuo metu vyksta Irane, reikia aptarti keturis klausimus. Visų pirma tai pasibaisėtina žmogaus teisių situacija, susidariusi dėl režimo, paremto ne demokratija ir žmonių lygybe, bet jo paties Dievo valios interpretavimu, suteikiančiu laisvę kalinti, kankinti ir žudyti kitus.

Antra, tai režimo mėginimas laimėti masių palaikymą, nepaisant jo, kaip žiaurios mažumos, vaidmens. Tai yra dirbtinis bandymas apeliuoti į nacionalinį orumą. Šio orumo priežastis yra tai, kad šalis turi branduolinės energijos ir galbūt netgi branduolinių ginklų kaip ir Indija, Pakistanas ir Izraelis, kurios nėra pasirašiusios Ginklų neplatinimo sutarties.

Trečia, tai opozicija režimui. Tiek nuosaiki opozicija, kuri nori šiek tiek mažiau griežtos sistemos, kuri buvo valdant ankstesniam prezidentui, tiek tikra demokratinė opozicija, kurią sudaro Irano darbininkais ir studentai bei iš šalies pabėgę intelektualai.

Ketvirta, Amerikos grasinimas Irane panaudoti tą patį modelį kaip ir Irake bei Afganistane, panaudojant karinę invaziją ar bent jau bombardavimą. Tokia pamirštų priešininkų ataka turėtų priešingą poveikį. Tai tik sustiprintų iraniečių patriotinius jausmus ir jie susivienytų remti nekenčiamą režimą ir jo branduolinius ginklus, jei tokių yra.

Mano frakcija nepritaria prieš režimą nukreiptai karinei invazijai ar bandymui palaikyti draugiškus santykius su režimu siekiant asmeninių interesų. Mes turime parodyti solidarumą aukoms ir opozicijai. Jokiu būdu negalima leisti, kad režimas susidarytų įspūdį, jog įmanoma derėtis dėl Europoje tremtyje esančios opozicijos teisių apribojimo, ir jam negalima leisti skleisti propagandos, reikalaujančios, kad demokratinės šalys palaikytų jo baisų valdymą.

Europos Teisingumo Teismo sprendimas liaudies Mujahidin organizaciją pašalinti iš teroristinių organizacijų sąrašo turėtų būti visapusiškai įgyvendintas, kad ši organizacija ir kitos opozicinės grupuotės nesusidurtų su jokiomis teisinėmis ar finansinėmis kliūtimis.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), autorius. – (ES) Gerb. pirmininke, aš manau, kad yra trys, mažiausiai trys, dalykai, pateisinantys tokį skubumą.

Pirmiausia, kaip jau buvo minėta, tai vis blogėjanti žmogaus teisių situacija. Antra, tai egzekucijų atvejai, rekordiniai ne tik savo skaičiumi, bet ir vykdymo brutalumu. Šiandien yra atliekama daugiau egzekucijų nei per visus 2007 m.: 2007 m. – 244, o 2006 m. – 177. Trečias dalykas yra žmogaus teisių aktyvistų ir ypač moterų teises ginančių organizacijų persekiojimai.

Aš manau, kad visa tai ne tik pagrindžia rezoliuciją, bet ir, kaip sakoma rezoliucijoje, skatina Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją atvirai ir besąlygiškai balsuoti už rezoliuciją, pasmerkiant pagrindinių teisių pažeidimus Irane. To mūsų buvo prašoma jau ilgą laiką. Mes nesuprantame, kodėl apie tai yra nutylima, ir aš tikiuosi, kad ši rezoliucija bent jau padės pakeisti kai kurias nuomones.

  Tadeusz Zwiefka (PPE-DE), autorius. – (PL) Gerb. pirmininke, Koranas, šventoji musulmonų knyga, specialistų yra laikoma meilės knyga. Tačiau kas gi vyksta šalyse, kurios save vadina islamiškomis? Jos yra valdomos ekstremistų radikalų. Vienintelė iš tų šalių gaunama žinia yra neapykanta išoriniam pasauliui, kaimynams musulmonams ir savo pačių piliečiams. Tai, kas šiuo metu vyksta Irane, yra visiškai nepriimtina. Ne viena proga mes jau šiuose Rūmuose kalbėjome apie tai, kad reikia taikyti radikalias priemones, siekiant užkirsti kelią įvairiems žmogaus teisių pažeidimams Irane.

Ypač baisus yra mirties bausmės vykdymo būdas. Vykdyti mirties bausmę užmėtant akmenimis yra necivilizuota, nehumaniška ir visiškai nepriimtina jokiai demokratijai. Nepaisant Irano vyriausybės ir parlamento pažadų, šalyje ir toliau yra vykdoma mirties bausmė nepilnamečiams, kuri yra uždrausta visame demokratiškame ir civilizuotame pasaulyje.

Kiti neapykantos aktai yra nukreipti į bet kokią opoziciją – ir labai mažą vidaus opoziciją, sudarytą iš atskirų gyventojų, ir daug didesnę ir labiau suorganizuotą opoziciją tiek šalies viduje, tiek už jos ribų. Žurnalistų sulaikymai, žodžio laisvės trūkumas, draudimas spausdinti ir netgi kalbėti grasinant įkalinimu ar netgi mirtimi, tai yra situacija, kuriai mes niekaip negalime pritarti. Panašu, kad šiandien bet kokie prašymai yra beveik pavėluoti. Mes turėtume pagalvoti apie labiau specifinius apribojimus, kurie priverstų Irano valdžią pakeiti elgesį.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, visų pirma mes, tai yra Komisija, sveikiname šį naują bendrą Europos Parlamento rezoliucijos projektą.

Galima pasakyti, kad mes visi ne kartą išreiškėme didelį susirūpinimą žmogaus teisių situacija Irane. Aš pati tai padariau visai neseniai JT Generalinės Asamblėjos metu, kurios pabaigoje susitikau su Irano užsienio reikalų ministru ir dar kartą stipriai pabrėžiau visus šiuos faktus.

Turiu pasakyti, kad pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms Irane per pastaruosius metus ir toliau mažėjo, todėl mes kaip ir kiekvienais metais taip pat palaikysime naują JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl žmogaus teisių situacijos Irane, kurią, atrodo, ruošiasi parengti Kanada.

Ir toliau yra draudžiamos žodžio, taikaus susirinkimo ir politinio nuomonių skirtumo laisvės. Pasitaikė naujų kankinimo ir egzekucijų atvejų, kai nusikaltimo vykdymo metu kankinami žmonės buvo nepilnamečiai. Tai pat, kaip sakė R. Romeva i Rueda, buvo vykdoma vis daugiau viešų egzekucijų, įskaitant vieną užmėtymo akmenimis atvejį, nepaisant Irano tvirtinimų, kad pagal šiuo metu galiojančius dekretus užmėtymas akmenimis yra uždraustas. Šį atvejį aš pabrėžiau savo susitikimo su Irano užsienio reikalų ministru metu. Šiais metais Iranas įvykdė 250 mirties bausmių, ir pasaulyje užima antrą vietą pagal mirties bausmių vykdymą.

Taip, mes, žinoma, pastebime, kad ir toliau ir pažeidžiamos mažumų teisės, vis dažniau yra puolamos ir uždaromos nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos. Padaugėjo dokumentais užfiksuotų žmogaus teisių gynėjų iš visų Irano visuomenės sluoksnių bauginimo ir persekiojimo, represijų prieš intelektualus, mokytojus, studentus, moteris aktyvistes ir profsąjungas atvejų. Visai neseniai vienas labiausiai žinomų Irano žmogaus teisių gynėjų Emaddedin Baghi vėl buvo įkalintas dėl propagandos prieš vyriausybę skleidimo. Liepos mėn. buvo suimtas Irano autobusų vairuotojų sąjungos pirmininkas Mansour Osanlou, atstovaujantis nepriklausomam profsąjungų judėjimui Irane. M. Osanlou reikalinga skubi medicininė pagalba, kurios, kaip mes turime pagrindo manyti, jis vis dar nesulaukė.

Tačiau mes apie tai nenutylime. Mes ėmėmės veiksmų ir ne kartą padarėme viešus pareiškimus, pasmerkiančius vykstančius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus Irane, kaip ir tai, kad šalis nuolat nesilaiko tarptautinių teisingumo administravimo standartų. Dar kartą raginu Irano vyriausybę gerbti visas žmogaus teises ir pagrindines laisves, laikantis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę ir jo ratifikuotas konvencijas.

Taip pat norėčiau dar kartą pabrėžti mūsų susirūpinimą Irano atsisakymu tęsti 2004 m. nutrūkusį politinį dialogą dėl žmogaus teisių, kurio vis prašo Europos Sąjunga. Savo ruožtu, mes ir toliau esame pasiruošę atnaujinti dialogą, kadangi tikime jo svarba ir įsipareigojimu.

Pabaigoje Komisija, visiškai pritardama Parlamentui, gana aiškiai kalba apie bet kokius postūmius branduoliniu klausimu ar kitais, Europos Sąjungai nerimą keliančiais klausimais. Ir mes turime šį dvigubo kelio metodą, su kuriuo šiuo metu dirba Javier Solana ir jo naujas kolega ir kartu mes taip pat dirbame Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje dėl galimo tolesnio sankcijų stiprinimo. Šiuo metu nesant rimto žmogaus teisių situacijos pagerėjimo negali būti realios pažangos santykiuose su Iranu.

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks netrukus, balsuoti skirtu laiku.