Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2209(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0446/2007

Pateikti tekstai :

A6-0446/2007

Debatai :

PV 28/11/2007 - 15
CRE 28/11/2007 - 15

Balsavimas :

PV 29/11/2007 - 7.30
CRE 29/11/2007 - 7.30
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0574

Diskusijos
Trečiadienis, 2007 m. lapkričio 28 d. - Briuselis Tekstas OL

15. Bendrieji lankstumo ir užimtumo garantijų principai (debatai)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Kitas darbotvarkės klausimas yra pono Christensen pranešimas (A6-0446/2007) Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl lankstumo ir užimtumo saugumo (2007/2209(INI)) bendrųjų principų.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Pone Pirmininke, maniau, kad prašote manęs tarti paskutinį žodį ir baigti debatus dėl chartijos, tačiau tokios kalbos neparengiau, todėl šiek tiek jaudinuosi.

Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, lankstumo ir užimtumo garantijų klausimas šiuo metu yra pagrindinė Europos darbotvarkės tema – tai esminė tema, kai kalbama apie Europos ekonomikos ateitį ir socialinius modelius. Tai sudėtinis klausimas, apimantis galimybė įgyvendinti pakeitimus ir skatinti užimtumo bei socialinės apsaugos reformą sparčiai kintančiame globaliame kontekste, kuris reikalauja priimti su visuotine konkurencija, technologinėmis naujovėmis ir gyventojų senėjimu susijusius iššūkius. Reikia sukurti lankstesnes rinkas, tačiau tai reiškia, kad turime užtikrinti geresnes sąlygas, efektyvesnius įstatymus ir garantuoti didesnį piliečių saugumą, kad jie galėtų pozityviai sureaguoti į pasikeitusią situaciją. Štai tokį iššūkį turime prisiimti.

Savo ruožtu pirmininkaujančioji Portugalija mėgino aktyviai dalyvauti integruotų ir subalansuotų sprendimų paieškose. Kaip nurodyta Komisijos komunikacijoje, paskelbtoje birželio mėnesį, mes buvome atsakingi už procesą, kurio tikslas – prisiimti Europos Tarybos įgaliojimus ir pasiekti susitarimo dėl bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų principų. Komisijos komunikacija, žinoma, nustatė puikų pradžios tašką, nuo kurio reikia pradėti šį darbą; tai padėjo mums sukurti koncepciją ir inicijuoti daugiau diskusijų dėl sprendimų, kurie gali pasitarnauti kaip bendroji įvairių krypčių veiklos platforma, kurios turės paisyti kiekviena valstybė narė.

Nepamirštant, kad pradiniai taškai ir situacijos skiriasi, turi būti priimami ir skirtingi sprendimai. Norėdami sukurti plėtrai šioje srityje palankias sąlygas, mes sukūrėme įvairių iniciatyvų, ir nurodėme pagrindinius atlikėjus Europos lygiu, įskaitant konferenciją, skirtą iššūkiams, susijusiems su lankstumo ir užimtumo garantijomis. Joje dalyvavo nemažai politikų, buvo diskutuota apie galimas šios srities plėtros kryptis ir ateities perspektyvas. Be to, mes stengėmės išanalizuoti patirtį, sukauptą tose valstybėse, kuriose modelių pritaikymas davė gerų rezultatų, ir nustatyti, kuriuos modelių elementus galima panaudoti kituose kontekstuose. Taip pat išklausėme ekspertų komitetų nuomonių apie užimtumą ir socialinę gerovę bei regionų komiteto pareiškimo. Be to, mėginome skatinti bendradarbiavimą su socialinius šios srities partneriais, nes žinome, kad šis naujasis modelis reikalauja patikimo visų tarpininkų indėlio, nors taip pat būtina paisyti kiekvieno interesų.

Kalbant apie tai, reikia pasakyti, kad supratimas, kurį pasiekėme trišalio socialinio susitikimo, vykusio spalio 18 d. Lisabonoje, metu, tapo stipriu impulsu pradėti šiuos debatus. Socialinis įvairiai vedamas dialogas ir socialinių partnerių įtraukimas yra svarbūs veiksniai – jie užtikrina bet kokios strategijos, susijusios su darbo rinkos reforma, sėkmę. Kiekvieno įsitraukimas į procesą yra labai svarbus elementas, nes taip pavyksta rasti sėkmingus sprendimus, be to reikia sukurti pasitikėjimo atmosferą tarp socialinių partnerių ir institucijų. Visi turime būti pasirengę priimti pasikeitimą ir būti už jį atsakingi. Noriu informuoti apie debatų kokybę ir saitų su visomis sritimis nustatymą: tai susiję tiek su techniniais ir akademiniais klausimais, tiek su politinio turinio diskusijomis bei proceso analizavimu.

Atlikusi šį mano minėtą darbą, kurio metu mes visada galėjome pasitelkti Komisijos pagalbą, Taryba dabar gali patvirtinti bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų principų rinkinį, kurį tikimės formaliai priimti gruodžio 5 bei 6 dienomis organizuojamame susitikime. Šiais bendraisiais principais, dėl kurių visi sutarėme, akcentuojamas skirtingas požiūris skirtingas nacionalines situacijas, kurios reikalaus suformuoti skirtingus pažiūras ir priimti skirtingus sprendimus, būtinybė išvengti darbo rinkos segmentavimo, socialinio dialogo poreikis sprendžiant su įvairiomis lankstumo ir užimtumo garantijomis, t. y. darbo įstatymais, švietimu, mokymu, socialine gerove, susijusius klausimus, socialinio įsitraukimo, ne diskriminavimo, lygybės ir darbo bei šeimos gyvenimo balanso nustatymo skatinimas, taip pat poreikis užtikrinti politinį konkurencingumą bei pastovų finansavimą. Noriu akcentuoti, kad iš esmės dirbome ranka rankon su šiais Rūmais. Privalau atkreipti dėmesį į tai, kokį puikų darbą atlikome mes, ir kiek daug nuveikė Rūmai savo ruožtu.

Kai priimsime bendruosius principus, jų pagrindu bus suformuotas instrumentas, leisiantis įgyvendinti antrąjį Lisabonos strategijos ciklą. Valstybės narės bus skatinamos atsižvelgti į šiuos principus vykdydamos savo nacionalines politikas, kurdamos savus mechanizmus ir formuodamos individualius požiūrius, kuriuos lems konkrečios situacijos, stebimos nacionalinės reformos programos kontekste. Visų lygių socialiniai partneriai taip pat bus skatinami padėti apibrėžti ir vykdyti lankstumo ir užimtumo garantijų priemonės, taip pat kaip nuoroda naudotis bendraisiais principais. Manome, kad labai svarbu investuoti į socialinę mūsų piliečių mobilizaciją šioje strategijoje ir kalbėdamas apie tai privalau paminėti, kaip svarbu, kad ir Rūmai dalyvautų vykdant procesą. Nepamirštant, kam jie atstovauja politiškai, taip pat jų glaudaus santykio su žmonėmis, šie Rūmai gali nemenkai prisidėti užtikrinant, kad bus geriau suprasta lankstumo ir užimtumo garantijų koncepcija. Pagrindinis principas yra tas, kad lankstumo ir užimtumo garantijas galima laikyti abipusiškai remiančiais ir skatinančiais veiksniais, o ne priešiškais elementais – tai mūsų piliečiai uri gerai įsisąmoninti.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Špidla , Komisijos narys. (CS) Pone Pirmininke, Komisijos komunikacija lankstumo ir užimtumo garantijų klausimais inicijavo svarbią ir naudingą diskusiją visoje Sąjungoje. Dėkoju pranešėjui, ponui Christensen, ir visiems kitiems nariams, kurie aktyviai dalyvavo diskutuojant apie lankstumo ir užimtumo garantijas.

Mūsų pastangų bendradarbiauti su kitais parlamento komitetais dėka Europos Parlamentas galės priimti rezoliuciją, kuria bus dermai remiamas Komisijos pasiūlytas požiūris. Mūsų visuomenėje, saugumas priklauso nuo pokyčių. Šiuo metu reikia koordinuoti būdus, kuriais pavyks rasti naujas saugumo formas. Kalbu apie tobulesnius įgūdžius, galimybes rasti naują darbą, šiuolaikiškas apsaugos priemones, pritaikytas naujai darbo rinkai.

Pastaraisiais metais vietoj vienos darbo vietos, kurios netekome Europos pramonės sektoriuje, buvo sukurtos keturios naujos darbo vietos kituose sektoriuose. Pats svarbiausias klausimas yra, kaip kontroliuoti šiuos pokyčius ir kaip sėkmingai valdyti pasikeitimus. Taip pat turime iškelti klausimą dėl priežasčių segreguoti darbo rinką daugumoje valstybių narių.

Aš tikrai pritariu pranešimui, kurį šiandien svarstote. Šiame pranešime nurodoma, kad lankstumo ir užimtumo garantijos gali būti darbo rinkos reformos strateginis pagrindas. Tekste taip pat pritariama keturių šalių politikos struktūros idėjai, kurią Komisija suformulavo spręsdama lankstumo ir užimtumo garantijų klausimą. Taip pat visiškai palaikau pasiūlymą, susijusį su bendraisiais principais, paminėtais 15 šio pranešimo pastraipoje. Jūsų pasiūlymai nukreipti beveik ta pačia kryptimi, kaip ir Komisijos pasiūlymai, pateikti komunikacijos metu. Suprantu jūsų norą išsamiau išsiaiškinti kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, dėl kovos su nesaugumu priemonių. Tačiau manau, kad principai turi būti išdėstyti glaustai ir į juos reikia žiūrėti visos komunikacijos kontekste.

Taip pat noriu išreikšti savo pritarimą dėl Europos socialinių partnerių sutikimo su darbo rinkos problemų analize; jų analizė buvo paskelbta pastarajame trišaliame socialiniame susitikime, vykusiame Lisabonoje 2007 m. spalio 18 d., ir, ne kitų aspektų, joje taip pat buvo kalbama apie lankstumą ir užimtumo garantijas. Šis sutikimas rodo, kad socialinis dialogas gali padėti pasiekti konkrečių rezultatų. Iš tikrųjų jūs kalbėjote apie šią bendrą analizę, susijusią su skatinimu pateikti rezoliuciją.

Dabar norėčiau sureaguoti į kai kurias kritines pastabas, kurias išreiškėte savo pranešime. Žinau, kad jūs laikysitės nuomonės, jog diskusija apie lankstumą ir užimtumo garantijas turi būti labiau subalansuota. Visų pirma noriu priminti, kad Komisijos komunikacija yra inicijuoto dialogo tarp tarpininkų ir išsamių konsultacijų su pagrindiniais srities specialistais rezultatas. Esu įsitikinęs, kad Komisijos požiūris yra subalansuotas, nes jos tikslas yra užtikrinti tiek lankstumą, tiek saugumą tuo pačiu metu, ir, kaip jau minėta, taip yra todėl, kad šie du elementai yra neatsiejami ir jokiu būdu vienas kitam neprieštarauja.

Savaime suprantama, kad diskusijomis lankstumo ir užimtumo garantijų klausimais nereikia piktnaudžiauti, kad pavyktų išvengti darbo rinkos dereguliacijos. Priešingai – lankstumo ir užimtumo garantijos bei mobilumas turi siekti didesnių tikslų. Būtina sukurti naujų darbo vietų, užtikrinti geresnį darbo, šeimos ir asmeninio gyvenimo santykį ir efektyvesnę ekonomiką apskritai. Kaip žinote, per kelias ateinančias savaites Taryba priims sprendimą dėl bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų principų. Tada bus tęsiamos nacionalinės diskusijos, suplanuotos visų tarpininkų, kad pavyktų užtikrinti, jog lankstumo ir užimtumo garantijos bus taikomos nacionaliniu lygiu, atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos valstybės ypatybes. Esu įsitikinęs, kad konkretūs tarpininkai užtikrins, kad lankstumo ir užimtumo garantijų srityje galima suformuluoti subalansuotą požiūrį.

Kalbant apie išlaidas, reikia pasakyti, kad pageidautina, jog su lankstumo ir užimtumo garantijų diegimo politika susijusios išlaidos yra gerokai mažesnės nei konkretūs pranašumai, kuriuos teikia galimybė sukurti dinamiškesnę darbo rinką ir sumažinti nedarbą. Be to, dauguma atvejų nebus padidintos finansinės išlaidos, tačiau bus siūloma efektyviau naudotis galimais resursais.

Taip pat noriu išreikšti savo nuomonę dėl pranešimo pastraipos, kurioje teigiama, kad neterminuota sutartis turi būti laikoma socialinės apsaugos sistemos pagrindiniu elementu. Komisija jokiu būdu neketina sumenkinti neterminuotos sutarties svarbos. Tačiau aš manau, kad turime priimti bendresnes socialinės apsaugos sistemas, kurios būtų pritaikomos tiek neterminuotų sutarčių, tiek įdarbinimo ne visu etatu atvejais. Trumpai tariant, šių dviejų užimtumo formų atveju ketinama suteikti adekvačia socialinę apsaugą – neketinama sumenkinti neterminuotų sutarčių svarbos.

Pone Pirmininke, manau, kad nepaisant šių kelių abejonių, pranešima yra naudingas ir tinkamas indėlis į diskusiją apie lankstumo ir užimtumo garantijas, todėl dar kartą noru už jį padėkoti Europos Parlamentui.

 
  
MPphoto
 
 

  Ole Christensen, pranešėjas. (DA) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, man labai malonu šiandien stovėti priešais jus kaip pranešėjui. Baigtos derybos Parlamente ir mes galime pateikti subalansuotą pranešimą, kuriame atskleisti požiūriai, susiję su visu politiniu spektru. Šių lankstumo ir užimtumo garantijų nuorodų koncepcijos esmę nusako mėginimas prisiimti iššūkius, su kuriais susiduriama Europos darbo rinkose. Prašau atkreipti dėmesį, kad naudoju daugiskaitinę formą – darbo rinkos – nes pranešime pripažįstama, kad negali būti visais atvejais tinkančių šablonų, kai kalbama apie lankstumo ir užimtum garantijas. Nepaisant to, kad nėra bendro lankstumo ir užimtumo garantijų modelio, reikia pripažinti, kad Europoje darbo rinkose susiduriama su dideliu skaičiumi bendrų problemų, kurias sprendžiant reikia rasti bendrą atsakymą. Demografinės problemos rodo, kad 2050 m. vienam pensininkui teks 1,5 dirbantis asmuo. Šiuo metu vienam pensininkui tenka 3 darbuotojai. Maždaug 100 milijonų europiečių skursta arba gyvena ant skurdo ribos. Nelygybės įtaką paprasčiausia pastebėti lyginant valstybes, kuriose egzistuoja dideli skirtumai – Rytų ir Vakarų Europos valstybes. Tačiau jas taip pat galima pastebėti stebint valstybę, kurioje didėja nelygybė, iš vidaus. Šešis procentus Europos darbuotojų galima apibūdinti kaip skurdžiai dirbančius, be to, vis daugiau piliečių turi taikytis su prastesnėmis darbo sąlygomis, su neaiškiomis įdarbinimo sąlygomis ir labai prastomis darbo sąlygomis. Vis daugėja trumpalaikės sutarčių ir laikino darbo atvejų, be to, kyla grėsmė įdarbinimui pagal įprastas neterminuotas sutartis. Nustatyta, kad toks rizikingas įdarbinimas Europoje sudaro12 %. Be to, daugėja nedeklaruoto ir neteisėtų įdarbinimo atvejų. Kai kuriose valstybėse neteisėtas užimtumas sudaro 15 % viso užimtumo. Turime užkirsti kelią tolesnei plėtrai šia linkme iš dalies todėl, kad tai brangiai atsieina Europai, ir iš dalie todėl, kad šios neaiškios ir nestabilios įdarbinimo aplinkybės dažnai susiję su silpnosiomis visuomenės grupėmis.

Švietimas yra svarbiausia Europos medžiaga konkurencinėje globalioje rinkoje, tačiau jam nėra skiriama pakankamai dėmesio. Iš tikrųjų 15 % jaunų žmonių per anksti palieka švietimo sistemą, tuo tarpu kai darbo rinkoje keliami dideli su žiniomis susiję reikalavimai. Tie, kurie nesuspės į vis populiarėjantį švietimo traukinį, vėliau patirs sunkumų, todėl mes jaučiame pareigą padėti tokiems žmonėms.

Taigi iššūkiai Europai aiškūs. Mūsų pareiga yra pateikti pranešimą ir išdėstyti viziją, kaip ketiname spręsti šias problemas. Kalbėdamas apie tai noriu padėkoti Komisijai už puikų bendradarbiavimą. Rengdami pranešimą turėjome progos efektyviai bendradarbiauti, o mano vaidmuo buvo susieti informaciją ir apibendrinti ją šiuose Rūmuose. Mano kaip pranešėjo pareiga yra atkreipti didesnį dėmesį į socialinę Europą, užtikrinti pagarbą darbininkų teisėms visoje ES ir daugiau bei geresnes darbo vietas. Didesnio lakstumo organizacijose negalima siekti darbuotojų darbo sąlygų sąskaita. Kaip tai užtikrinti? Pranešime konkrečiai akcentuojama būtinybė diegti įdarbinimo pagal neterminuotas sutartis galimybes, kad Europoje jos taptų standartiniu sutarties tipu. Antra, turime užtikrinti didesnį socialinių parnerių suinteresuotumą. Pagrindinė lanksčios ir saugios darbo rinkos nuostata yra ta, kad negalima priimti tokių sprendimų, kurie būtų nesuprantami darbuotojams. Būtina, kad darbuotojai galėtų išsakyti savo galutinę nuomonę ir to negalima pamiršti taikant lankstumo ir užimtumo garantijų strategijas.

Pagaliau pranešime taip pat aptariama tai, ką galėtume pavadinti lankstumo ir užimtumo garantijų pagrindu. Kitaip tariant, kalbama apie nacionalines sąlygas ir aplinkybes, susijusias su galimybe taikyti lankstumo ir užimtumo garantijas. Siekiant taikyti lankstumo ir užimtumo garantijas reikia pinigų. Tačiau tie pinigai nebus išleisti veltui; priešingai – investuojami pinigai sugrįš didesnėmis sumomis. Pavyzdžiui, jei investuojate į savo darbo jėgą, tai gali būti trumpalaikės išlaidos, tačiau, kaip rodo patirtis, vėliau gausite už tai dividendus. Todėl lankstumo ir užimtumo garantijų koncepcija – tokia, kokią mes ją suvokiame Šiaurės Europoje – gali būti diegiama tik tada, kai bus pasiektas tam tikras gerovės lygis. Kalbant apie tai reikia būti atviriems ir pasakyti, kad procesai, kuriuos tenka stebėti kai kuriose valstybėse, kuriose vyksta kova dėl vis mažesnių mokesčių, labai apsunkins lankstumo ir užimtumo garantijų apsaugos finansavimą. Todėl pamėginsiu kartą ir visiems laikams nutildyti visus, kurie teigia, kad lankstumo ir užimtumo garantijos yra neoliberalinė koncepcija, kurios tikslas – apkarpyti darbuotojų teises. Taip nėra; yra atvirkščiai.

Baigdamas noriu pasakyti, kad viliuosi, jog čia šiuose Rūmuose ir visoje Europoje vedami debatai padės išsklaidyti kai kuriuos mitus, kurie vis kuriami apie lankstumo ir užimtumo garantijas. Kaip pranešėjui, man su didele savo kolegų pagalba pavyko nustatyti kelias subalansuotas lankstumo ir užimtumo garantijų nuorodas. Šios nuorodos parodo, kokia kryptimi ateityje turi būti plėtojama Europos darbo rinka, kad ji tapti ir konkurencinė, ir sociali. Sukūrę tokią strategiją taip pat galėsime išsiaiškinti, kaip spręsti su neužtikrintumo, kurį junta Europos darbuotojai, problemą. Šuo metu dauguma nuogąstauja, kad jų darbo vietos bus perkeltos ir kad jų vieta darbo rinkoje taps nebereikalinga.

Baigdamas noriu padėkoti šešėliniam pranešėjui, pranešėjams iš kitų komitetų ir visiems, kurie padėjo rengiant šį pranešimą. Noriu išreikšti viltį, kad vykdydami tolesnį savo darbą valstybių vyriausybių pirmininkai atsižvelgs į Parlamentos rekomendacijas, kad iki gruodžio mėnesį Portugalija vyksiančio susitikimo pavyktų sukurti bendrąsias lankstumo ir užimtumo garantijų nuorodas.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės projekto dokumentų sudarytojas. − (SV) Pone Pirmininke, manau, kad pranešėjas, pasisakęs užimtumo klausimu, atliko pagirtiną darbą. Su globalizacija susiję pakeitimai siūlo naujas ir geresnes galimybes viso pasaulio valstybėms, bet, žinoma, su jais susiję ir tam tikros problemos. Europa atsidūrė kryžkelėje. Galime rintis pritarti naujai ir lanksčiai ekonomikos sistemai ir naudotis jos siūlomomis galimybėmis arba imtis įvairių formų protekcionizmo.

Lankstumo ir užimtumo garantijos yra vienas iš svarbiausių įrankių, norint sukurti tokią darbo rinką, kurioje, kaip pranešėjas sako, būtų išnaudojamas visas darbo jėgos potencialas. Kalbant apie tai raktiniai žodžiai turėtų būti mokymas, mobilumas ir užimtumas. Akivaizdu, kad jokio modelio negalima laikyti universaliu, bet mes galime ir turime mokytis vieni iš kitų. Pateikdami ekonomikos r pinigų politikos komiteto nuomonę, norime atkreipti dėmesį į tai, kad apsaugos sistemos yra pernelyg konservatyvios ir užtikrina tik vidinę apsaugą, tačiau dėl jų gali būti sunku kitiems patekti į darbo rinką.

Be to, Europoje susiduriama su gyventojų skaičiaus augimo problema; apie tai pranešėjas taip pat kalbėjo. Daugiau žmonių ieškos darbo. Tinkamai naudojamos lankstumo ir užimtumo garantijos padės sukurti tinkamą Europos modelį, kuriuo bus galima vadovautis norint užtikrinti pozityvią visuotinės ekonomikos Manau, tai demonstruoja Danijos pavyzdys, kurio pranešėjas nepaminėjo.

Pone Pirmininke, šiuose Rūmuose turime sutarti bent jau dėl vieno dalyko – šiandien per daug žmonių neturi darbo. Tolesnė Europos plėtra turi užtikrinti naujų darbo vietų kūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni Berlinguer, Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės projekto dokumentų sudarytojas. − (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, pono Christensen pranešimas buvo labai svarbus įvadas prieš imantis pirminio dokumento.

Šie principai potencialiai yra labai vertingi, tačiau tik tuo atveju, jei tuo pačiu metu bus užtikrinama visų į riziką patenkančių grupių – imigrantų, moterų, vyresnio amžiaus ir neįgalių piliečių – apsaugą; taip pat negalima pamiršti suaugusiųjų, kurių išsilavinimo lygis nėra toks aukštas – visi jie yra labiau pažeidžiami ir mažiau apsaugoti.

Be to, nelygybė mūsų visuomenėje tampa vis labiau pastebima; tai, pavyzdžiui, minimalaus darbo užmokesčio nebuvimas, kurį turi nustatyti visos valstybės, taip pat būtinybė pripažinti darbuotojų teises. Panašiai reikia kelti darbuotojų pagrindinių žinių lygį. Ekonomines lėšų paskirstymas, kad būtų įgyvendinti šie principai, ir pagrindinių resursų nustatymas taip pat yra neatidėliotinai spręstini klausimai.

Pagaliau, susidaro toks įspūdis, kad per pastaruosius metus atsirado daugybe naujų santykį tarp kapitalo ir darbo darkančių šaltinių. Pelnas ir finansinė spekuliacija padidėjo, o atlyginimai sumažėjo. Toliau sprendžiant šiuos klausimus turime visi kartu nustatyti šį santykį.

 
  
MPphoto
 
 

  Tadeusz Zwiefka, Teisėtvarkos komiteto nuomonės projekto dokumentų sudarytojas. (PL) Pone Pirmininke, neatrodo, kad taip vadinamas lankstumo ir užimtumo garantijų modelis bus efektyviai pritaikytas Europos darbo rinkoje, jei nebus atliekama papildomų veiksmų ir teikiama daugiau pasiūlymų, kurių tikslas – skatinti verslumą ir kurti lengvesnes įmonių įkūrimo sąlygas. Kalbu, pavyzdžiui, apie darbą, susijusį su Europos privačios įmonės statuto sukūrimu.

Atsižvelgdamas į bendruosius lankstumo ir užimtumo garantijų diegimo principus, noriu akcentuoti, kad sudėtingų teisinių sprendimų šioje srityje siūlymas Europos lygiu neatitinka subsidiarumo ir proporcingumo principų. Socialinė ir užimtumo politika yra valstybių narių kompetencijos objektas, todėl bet kokie Europos Sąjungos veiksmai lankstumo ir užimtumo garantijų srityje turi būti suderinti su subsidiarumo principu, pateiktu ES sutarties 5 straipsnyje.

Be to, vidinis modelio sudėtingumas apsunkins Bendrijos teisinių standartų ir taip vadinamų visuotinai tinkamų sprendimų įdiegimą. Poveikio masto įvertinimas rodo, kad tinkamiausias metodas gali būti atviras koordinavimas. Tai ypač svarbu naujoms valstybėms narėms, kurios gali susidurti su skirtingomis struktūrinėmis problemomis užimtumo srityje, atsižvelgiant į praeityje buvusius įstatymus. Taip pat nereikia pamiršti didelių trumpalaikių išlaidų, susijusių su lankstumo ir užimtumo modelio taikymo būdais, ir tam tikros naštos biudžetui.

 
  
MPphoto
 
 

  José Albino Silva Peneda, PPE-DE grupės vardu. – (PT) Pone Pirmininke, Komisare, pone Tarybos Pirmininke, ponios ir ponai, reformų, kurias reikia įvykdyti Europos Sąjungoje, siekiant išsaugoti konkurencines pozicijas pasaulinės ekonomikos kontekste negalima laikyti vien ribotomis viešojo sektoriaus iniciatyvomis, nes keistis turi ir darbuotojų bei įmonių elgsena bei požiūris.

Tokius pakitimus sėkmingai įvykdyti pavyks tik tuo atveju, jei tarp socialinių partnerių bus užtikrintas pasitikėjimas, o to galima pasiekti tik socialinio dialogo keliu. Kalbant apie darbo rinkos valdymą, būtina pakeisti mąstyseną, kai pagrindinė vieta buvo skiriama konfliktinėms situacijoms – dabar reikia orientuotis į bendradarbiavimo kultūrą. Man asmeniškai nepatinka įvardijimas „lankstumo ir užimtumo garantijos“. Man labiau patiktų, jei būtų kalbama apie „pokytį su garantijomis“, nes bet koks pokytis reiškia riziką. Svarbu kuo įmanoma sumažinti šią riziką. Negalima reikalauti, kad žmonės taptų lankstūs, kai jie nepasitiki nei savimi, nei pasauliu. Todėl mes nuolatos akcentuojame šiame pranešime būtinybę diegti aktyvios užimtumo politikos ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi sistemas.

PPE-DE grupė pateikė120 pradinio pranešimo pataisas ir derybų proceso eigoje mes suformulavome galutinę versiją, kuri, manau, yra subalansuota ir suprantama. Nustatytas deramas santykis tarp lankstumo ir garantijų koncepcijų, taip pat tarp visų proceso tarpininkų interesų, ypač tarp socialinių partnerių ir viešosios valdžios pareigūnų. Pranešime aiškiai nurodoma, kad diegiant ir valdant lankstumo ir užimtumo garantijas būtina atsižvelgti į subsidiarumo ir proporcingumo principus. Todėl rekomenduoju, kad Rūmuose šis pranešimas būtų priimtas.

 
  
MPphoto
 
 

  Stephen Hughes, PSE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, labai sveikinu pranešėją.

Turiu keturias pastabas, kurių pirmąją skiriu Komisijai. Pirmiausia savo Žaliojoje knygoje dėl darbo teisės ir dabar savo komunikate dėl užimtumo ir lankstumo principų ji atkreipia dėmesį į užimtumo saugumą, o ne į darbo saugumą. Mes orientuojamiems į abu ir dėl to pripažįstame lanksčių įmonių poreikį. Lanksčiai įmonei reikia keisti gamybos sritį kas šešis mėnesius arba IT konfigūracijas kas keturis mėnesius, o tam reikia galinčios prisitaikyti, gerai kvalifikuotos, ištikimos darbo jėgos, o to nepasieksite su susiskaldžiusia, padalyta, laikina darbo jėga.

Antra, lankstumo ir užimtumo principui reikia įgyvendinti įvairius veiksnius, kad jis veiksmingai veiktų: gerą, stabilų makroekonominį klimatą, investicijas į gerą, aktyvios darbo rinkos politiką, gerai išvystytą socialinį dialogą ir aukštos kokybės politiką socialiniai apsaugai. Visi šie elementai yra svarbūs ir viena aišku: jie mums pigiai nekainuos. Todėl Komisija turi pripažinti, kad lankstumo ir užimtumo principas gali būti įgyvendintas kai kuriose valstybėse narėse per ilgą laikotarpį.

Trečia, suderintą lankstumo ir užimtumo principo formą būtina grįsti principais, šio pranešimo 15 dalyje nurodytais principais, o šiuos principus būtina įtraukti į pakeistų gairių paketą. Jie turi būti matomi ir juos būtina taikyti. Kitaip visas darbas, atliktas kuriant puikų pranešimą, bus nereikalingas.

Galiausiai tiek Taryba, tiek Komisija nuolat kalba apie lankstumo ir užimtumo principo svarbą, bet kaip galima Tarybą rimtai vertinti, jeigu direktyvos dėl laikinosios agentūros darbo galiojimas vis dar sustabdytas? Kaip gali būti kitos institucijos rimtai vertinamos, jeigu išnaudojimo formos netipiniame darbe toliau klesti visose mūsų valstybėse narėse? Daugumai milijonų mūsų darbo jėgos, lankstumo ir užimtumo principas yra susijęs tik su lankstumu ir visiškai nesusijęs su saugumu. Šiame pranešime nurodyti būdai, kaip tai galima pakeisti.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Lehideux, ALDE grupės vardu. – (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, norime pritarti Komisijos siūlymui skatinti bendrai aptarti lankstumo ir užimtumo garantijas. ES turi būti vedamas visų proceso dalyvių dialogas. Mūsų grupę taip pat džiugina tai, kad pirmą kartą Europoje socialiniai partneriai pasiekė susitarimo dėl bendro dokumento, kuriuo valstybės narės yra prašomos vykdyti lankstumo ir užimtumo politiką. Tai yra visų svarbiausia, nes lankstumo ir užimtumo garantijos yra prasmingos tik tada, jei jos padeda kurti pasitikėjimo atmosferą tarp darbuotojų ir darbdavių.

Būdami ES piliečių išrinkti atstovai, mes jaučiame ypatingą atsakomybę sukurti tokio pasitikėjimo sąlygas. Kiekvienas yra suinteresuotas dalyvauti procese, todėl visų pirma negalime leisti sau prieštarauti lankstumo politikai, kuri darbdaviams suteiktų nemažai pranašumų, taip pat saugumo jausmą, kurio taip reikia darbuotojams.

Įdiegus lankstumo ir užimtumo garantijas tuo pačiu bus garantuojamas lankstumas ir darbuotojų bei darbdavių saugumas. Darbuotojams reikia lanksčios politikos, leidžiančios profesinę karjerą suderinti su asmeniniu gyvenimu, taip pat tęsti savo profesinę karjerą pasirenkant naujas kryptis. Darbdaviams saugumo jausmas reikalingas lygiai taip pat, kaip darbuotojams, ypač kai kalbama apie teisinį saugumą, susijusį su jų ir darbuotojų sutartimis pagrįstais santykiais.

Pranešimas yra žingsnis teisinga kryptimi. Jis yra subalansuotas ir tinkamas valstybėms narėms siūlomas pagrindas taikyti bendruosius principus. Noriu padėkoti pranešėjui už atliktą darbą ir jį pasveikinti. Valstybių narių negalima versti prisiimti vienos konkrečios lankstumo ir užimtumo garantijų vizijos. Natūralu, kad kiekvienos valstybės narės darbo rinkos tam tikrais aspektais labai skiriasi. Mes siekiame, kad būtų koordinuojamos užimtumo strategijos, o ne išankstinio jų suderinimo.

Tačiau piliečiai nori matyti tokią Europą, kurioje teikiami sprendimai, kaip susidoroti su globalizacijos siūlomais iššūkiais. Ginant profesinį pasirikimą, skatinant darbuotojų prisitaikymą, priimant ir prisitaikant prie netikėtų gyvenimo pokyčių lankstumo ir užimtumo garantijos gali būti naudojamos kaip unikalus būdas modernizuoti mūsų socialinius modelius. Nepraleiskime visiems mums suteiktos galimybės ir siekime bendrų tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska, UEN grupės narys. – (PL) Pone Pirmininke, lankstesnių užimtumo formų ieškoma tokiu momentu, kai nustatytas labai didelis nedarbo lygis, kai palyginti nesunku priversti darbuotoją dirbti prastesnėmis darbo sąlygomis, jei jis apskritai nenori netekti darbo. Kai darbuotojams trūko priemonių, leidžiančių patenkinti savo pačių ir savo šeimų pagrindinius poreikius, jie buvo pasirengę susitaikyti su žeminimu darbo vietoje. Jei taip pat buvo pasiruošę sutikti su tuo, kad nebus draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų ir dirbti nelegaliai už šiaip taip pramisti leidžiančius atlyginimus.

Laimei situacija darbo rinkoje šiuo metu keičiasi. Dauguma Lenkijos darbdavių nepakankamai įvertino nuolatinio įdarbinimo teikiamus pranašumus. Todėl dabar jiems sunku rasti darbuotojų, tuo tarpu nustatyta, kad iš Lenkijos emigravo beveik du milijonai jaunų žmonių, dauguma iš kurių yra įgiję puikų išsilavinimą. Lanksčia užimtumo politika neakcentuojama, kaip svarbu, kad darbo apsauga teiks trumpalaikius pranašumus darbdaviams darbuotojų sąskaita. Džiugu, kad Europos Parlamento pasiūlymai dėl rezoliucijos, susijęs su daugiau darbo apsaugos aspektų nei Europos Komisijos pasiūlymai. Noriu pasakyti, kad tarptautinės darbo organizacijos atliktų tyrimų rezultatai patvirtina, jog pagal nuolatines darbo sutartis dirbantys darbuotojai dirba efektyviau.

Aš sveikinu pranešėją, atlikusį šį darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Schroedter, Verts/ALE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, pone Tarybos Pirmininke, ponios ir ponai, debatai dėl lankstumo ir užimtumo garantijų rodo, kad neįmanoma vieno konkretaus socialinio modelio, pritaikyto vienoje valstybėje narėje, pritaikyti visoje ES. Taip pat neatrodo, kad Komisija ketina tai siūlyti. Jos dokumente kalbama ne apie tai, kaip pagerinti darbuotojų socialinę apsaugą radikaliai keičiant darbo rinkos sąlygas; Komisija nori, kad būtų įdiegti lankstūs užimtumo santykiai, bet iš tiesų nepasisako už tai, kad būtų pagerinta darbuotojų socialinė apsauga. Tai lieka valstybių narių kompetencijos objektu, nes jose egzistuoja skirtingi suvokimai apie tai, kaip tai svarbu.

Be to, pagrindinis vaidmuo ir kontroliavimo funkcija, kurią atlieka profesinės sąjungos, kurios Danijoje yra pagrindinis lankstumo ir užimtumo garantijų modelio elementas, negali būti beatodairiškai perkeltas į kitas valstybes nares nei šiuo metu, nei netolimoje ateityje. Kai kuriose vyriausybėse, kuriose lankstumo ir užimtumo garantijos taip pat laikomos paprasčiausia lankstumo politika, dar labiau apribojamos profesinių sąjungų teisės. Mūsų, žaliųjų, frakcija kritiškai žiūri į tai, kad lankstumo ir užimtumo garantijos galėtų būti naudojamos kaip priemonė, sukelsianti sumaištį visos ES darbo įstatymuose, be to, padėsianti Europos Sąjungai pasiekti visuotinio konkurencingumo darbuotojų teisių sąskaita. Deja, koalicija šiuose Rūmuose pritaria Komisijos strategijai ir nesinaudoja galimybe įvesti pagrindinį elementą –socialinę apsaugą; tai turėtų būti lygiavertis lankstumo ir užimtumo garantijų modelio komponentas.

Įdomu, kaip socialistų frakcija ketina paaiškinti tai darbuotojams. Nerimą man kelia tai, kad ateityje rengiamuose debatuose negalėsime pasinaudoti proga ir diskutuoti apie pranašumus, kurie be jokios abejonės taip pat turi būti savaime suprantama lankstumo ir užimtumo modelio dalis. Todėl reikia pakeisti pranešimą – kitaip mes negalime jam pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberto Musacchio, GUE/NGL grupės vardu. – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, lankstumo ir užimtumo garantijos nesiūlo nieko naujo.. Tai senas Danijos modelis, įdiegtas tenai jau devyniolikto amžiaus pabaigoje, bet sutartimis ginamas įdarbinimo saugumas yra garantuotas vyriausybės, didele kaina.

Nauja šioje mūsų Europoje yra tai, kad egzistuoja didelis nesaugumas, kuris ne vien daro poveikį jauniems žmonėms darbe, tačiau taip pat kenkia visai visuomenei. Norint kovoti su šiuo nesaugumu turime keisti taktiką ir apsieiti be laissez-faire metodų ir ideologijų, kuri tokią taktiką suformavo. Netiesa, kad nesaugumo jausmas padeda sukurti darbo vietas ir skatina ekonominę plėtrą; kaip tik priešingai. Dabar, siekdami skatinti įdiegti lankstumo ir užimtumo garantijas, mes eksperimentuojame su nauja ideologija, tačiau joje ginamas senas nesaugumo modelis.

Dėl šios priežasties mano frakcija gina keletą labai praktiškų idėjų. Mes nepritariame konservatyviai darbo rinkai ir pasisakome už gerą užimtumo indikatorių, norėdami akcentuoti, kad stabilus ir saugus darbas yra norma; mes prieštaraujame nepateisinamam atleidimui iš darbo, nes jis prilygsta diskriminacijai; mes prieštaraujame netipinių sutarčių sudarymui, taip pat saugumo garantijų nesuteikimui visą gyvenimą, nes tai galima pavadinti šiuolaikiška vergovės forma; mes pasisakome už tai, kad tie, kurie neturi darbo, turėtų teisė į pajamas, nes jie negali būti gyvi oru; mes pasisakome už tai, kad būtų sutelktos skirtingos gerovės siekimo formos; mes prieštaraujame diskriminacijai, kurią moterys patiria darbo vietoje.

Tai, kad neskirta nė kiek resursų lankstumo ir užimtumo garantijos užtikrinti – 2 % buvo nukirpti – todėl neįmanomos jokios patikimos investicijos, rodo, kokia didelį šios operacijos rizika.

Darbuotojams ir jauniems žmonėms reikia kažko apčiuopiamo o ne pasenusių ideologijų. Štai tokių aspektų siekėme šiuose Rūmuose ir už juos norėtume balsuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės projekto dokumentų sudarytoja. − (NL) Pone Pirmininke, moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas buvo beveik pamirštas per šiuos debatus, bet laimei paskutinę akimirką jam buvo suteikta proga pasisakyti.

Daugiau nei pusė Europos gyventojų yra moterys, bet šiuo metu neretai šios moterys nėr pakankamai atstovaujamos darbo rinkoje, kai kalbama apie laikinas ir darbo ne visu etatu sutartis. Todėl moterys susiduria su didesniu nesaugumo jausmu, joms nenoriai didinamos algos, jų mažesnės pensijos, neatitinkančios medicininių išlaidų. Kai Komisija ir Olandijos vyriausybė nori įdiegti dar lankstesnes etatų mažinimo teises, ši grupė atsidurs dar didesnėje priespaudoje ir jos teisės bus dar labiau suvaržytos Todėl aš nudžiugau, kai moterų teisių komitetas vieningai priėmė daugybę pasiūlymų, kaip patobulinti Komisijos pasiūlymą šiuo klausimu. Deja, pranešėjas nutari priimti tik keletą iš šių išsamių ir iškilių pasiūlymų. Tokiu elgesiu jis pademonstravo nepagarbą moterų teisų komitetui ir neatkreipė dėmesio į nustatytus akivaizdžius neteisybės atvejus. Todėl visų narių prašau rytdienos balsavimo metu palaikyti pataisas, kurios buvo pateiktos, siekiant išvengti tokios neteisybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Mann (PPE-DE). (DE) Pone Pirmininke, vis mažiau žmonių visą gyvenimą dirba vienam darbdaviui, todėl jiems būtina galėti be didelių sunkumų prisitaikyti prie naujų gyvenimo ir darbo sąlygų. Tuo pačiu metu žmonėms turi būti suteikiamos atitinkamos užimtumo garantijos. Komisare Spidla, jei tik lankstumą ir garantijas pavyktų suderinti su nauja lankstumo ir užimtumo garantijų koncepcija, ją visi palaikytų. Viena vertus, įmonėms reikia suteikti daugiau lankstumo, kad joms būtų paprasčiau rasti rinkos nišas, tobulėti ir intensyviai planuoti savo plėtrą, o ne vien reaguoti į pokyčius. Kita vertus, valstybių narių darbuotojams būtinos garantijos, kurias užtikrintų modernios socialinės apsaugos sistemos ir patikimi susitarimai tarp atsakingų socialinių partnerių. Taip pat būtina užtikrinti tinkamas pagrindines sąlygas, leidžiančias rasti pastovų darbą ir nesunkiai pereiti į naują darbą. Būtina vengti netinkamo naujų užimtumo formų interpretavimo, taip pat fiktyvaus užimtumo ir nedeklaruojamo darbo.

Tolesnis prioritetas yra visą gyvenimą trunkantis mokymasis – tai svarbu, jei norime, kad mūsų darbuotojai atitiktų globalizacijos keliamus reikalavimus. Manau, kad negalima toleruoti to, kad 2 % BVP lyginamoji analizė pagal atskaitos tašką būtų įgyvendinta teisiu pagrindu, nes turime palikti valstybėms narėms šiokios tokios finansinės laisvės. Tačiau vyriausybės ir įmonės turi užtikrinti, kad bus gerokai daugiau investuojama į svarbiausiuosius mūsų resursus – išsilavinusius žmonės, kurie įgyja puikių įgūdžių, yra motyvuoti ir pasirengę prisitaikyti.

PPE-DE frakcija mano iniciatyva dar kartą pateikė įvairias pataisas. Vienoje iš šių pataisų mes teigiame, kad įmonės turi galėti pačios nuspręsti, kaip spręsti bendros socialinės atsakomybės klausimą. BSA ir toliau turi būti grindžiamas savanoriška, o ne privaloma sistema.

Baigdamas noriu pasakyti, kad darome klaidą, kai priemonių, trukdančių laisvam darbuotojų judėjimui, įdiegimo datą iš 2013 m. atkeliame į 2009 m. Tuose sektoriuose, kur mokamas didesnis valandinis užmokestis ir suteikiamos didelės socialinės garantijos, daromas didelis spaudimas migracijai ir ją sunku suvaldyti. Čia taip pat negalima pamiršti garantijų, taip pat lankstumo, kuris be jokios abejonės būtinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson (PSE). – (SV) Pone Pirmininke, Pirmininke, Komisare, visų prima noriu padėkoti pranešėjui, už gerai atliktą darbą ir puikų pranešimą. Kaip ir José Albino Silva Peneda aš labiau linkęs kalbėti apie „pokyčius su garantijomis“, pokyčius, su kuriais susidursime globalizacijos proceso metu ir dėl demografinio augimo. Manau, kad toks įvardijimas yra tinkamesnis.

Komisijos pasiūlymas skiriasi nuo parlamento pasiūlymo, juose sudėlioti skirtingi akcentai kai kalbama apie šiuos pasikeitimus. Parlamento pasiūlyme pagrindinis dėmesys kreipiamas į vienus dalykus. Komisija gi pagrindinį dėmesį skiria užimtumo garantijoms, o ne darbo garantijoms. Tokios takoskyros neturėtų būti. Būtina apjungti garantijas, kuriomis užtikrinama, kad pavyks rasti naują darbą, su didesnėmis užimtumo garantijomis. Parlamente mes stengiamės daugiausia dėmesio skirti dalyvavimui procese, tvirtoms profesinėms sąjungoms ir efektyviam socialiniam dialogui. Daugiausia dėmesio mes skiriame aktyviai užimtumo politikai, taip pat didesnėms investicijoms į mokymus bei patikimas socialinių garantijų sistemas.

Dauguma pasakė, kad negali egzistuoti vieno modelio, kad visi turi vadovautis savo pačių koncepcijomis. Taikomas Lisabonos procesas. Dabar, kai principai bus įdiegti, galu patvirtinti tai, ką sakė Stephen Hughes: pažvelkime į 15 pastraipą ir pamatysime, kokiais principais vadovaujantis reikia kurti nuorodas.

Baigdamas noriu pasakyti Elisabeth Schroedter, kad tai ne tas atvejis, kai pranešėjas turėjo prisijungti prie Europos profesinių sąjungų judėjimo. Visą laikotarpį vyravo uždaros sutartys ir jos visiškai tinka, kai reikia keisti mąstyseną. Gaišdami ir neformuodami požiūrio, o laukdami, kol tai padarys užimtumo ministrai, mes suteiksime jiems visišką apsisprendimo laisvę. Parlamentas turi turėti savo požiūrį...

(Pirmininkas pertraukia kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 
 

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Pone Pirmininke, ponios ir ponai.

Europos Sąjungoje būtina ne tik greitai įvykdyti institucijų reformą, bet taip pat piliečiams ir įmonėms garantuoti tokią politiką, kuri padėtų išvengti nepageidaujamų reiškinių, tokių kaip įtempta konkurencija ir rinkos atvėrimas.

Manau, kad svarbu skatinti stabilius užimtumo santykius, kurie užtikrintų didelį pasitikėjimą. Bet kokie sėkmingi darbo įstatymų pakeitimai būtų sveikintini, jei dėl to darbuotojams būtų suteikta daugiau garantijų. Taip pat negalima pamiršti, kad saugumo jausmas dažnai priklauso nuo to, ar lengva rasti naują darbą.

Laikausi nuomonės, kad didžiausios Europos Sąjungos problemos yra susiję su lanksčia ir kvalifikuota darbo jėga, todėl šis klausimas turi būti pats svarbiausias, kalbant apie Europos lankstumo ir užimtumo garantijų strategiją.

Svarbiausia yra sukurti lanksčią darbo rinką keliant švietimo lygį; to pavyks diegiant mokymo ir pakartotino mokymo programas.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (UEN). (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, lankstumo ir užimtumo garantijos nėra nei panacėja, nei tabu tema. Turime paprasčiausiai susitarti dėl žaidimo taisyklių. Akivaizdu, kad Europa turi vienodai prisiimti tiek globalizacijos, tiek konkurencijos – ne visada sąžiningos konkurencijos – iššūkius, kuriuos mums pateikia pasaulio ekonomika.

Todėl būtina užtikrinti lankstumą, tačiau tai nereiškia, kad turime nusigręžti nuo Europos socialinio modelio, jo vertybių, saugumo ir, aišku, solidarumo standartų. Lankstumo idėja priimtina tik tuo atveju, jei egzistuoja griežtos taisyklės, garantijos ir veikia kompensaciniai mechanizmai.

Svarbiausia yra tai, kad Europos Sąjunga turi vadovauti valstybėms narėms, vykdančioms strategiją, apimančią tam tikrus pagrindinius elementus: tam tikrą nuolatinio mokymo lygį, atitinamas gerovės užtikrinimo priemones, kokybišką tarnybų darbą, įskaitant vaikų rūpybos tarnybas, ir socialinių garantijų sistemas, leidžiančias paremti darbuotojus tada, kai jie netenka darbo. Beje, tokia parama nebūtina turi būti vykdoma labdaros forma; tai gali būti galimybių įgyti naujų įgūdžių, kurių reikia norint gauti siūlomą darbą, suteikimas.

Pagaliau turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios suderinti profesinę veiklą su šeimos reikalais, taip pat užtikrinančios – ypač moterims – lygias galimybes darbo pasaulyje.

Suprantama, kad norint įgyvendinti šiuos tikslus, būtinas tam tikras finansavimas, bet tik taip lankstumo ir užimtumo garantijos taps pranašumu, o ne trūkumu, dereguliuojančiu darbo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Donata Gottardi (PSE). – (IT) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, aš taip pat esu dėkinga pranešėjui už atliktą darbą, ypač už tai, kad pavyko jį baigti per tokį trumpą laiką.

Aš taip pat manau, kad žodžiai tėra vien žodžiai. Lankstumo ir užimtumo garantijos savaime nėra nei geros, nei blogos politikos pamatas. Tai taip pat nėra viena politika: tai daugiapakopių ir suderintų veiksmų rinkinys. Viskas priklauso nuo to, kaip tie veiksmai suplanuojami ir įgyvendinami.

Lankstumo ir užimtumo garantijos paprastai laikomos strategija, kurios tikslas siekti lankstesnės darbo rinkos ir skatinti perėjimą iš vieno darbo į kitą, užtikrinant ekonominę paramą ir mokymą. Toks požiūris prilygsta gynybinei pozicijai, o mums reikalingas naujas požiūris, naujovės ir kokybė.

Jei į lankstumo ir užimtumo garantijas žvelgsime moters akimis, susidarysime naudingą požiūrį į šią temą. Juk šiaip ar taip galime pamatyti, kad dauguma darbų, kur suteikiama mažiausiai garantijų ir stabilumo, yra skirti moterims. Be to, tuo pačiu metu pastebėsime visą teigimą tokios strategijos potencialą, jei sugebėsime suvokti, kad lankstumo ir užimtumo garantijos nėra nesaugumas, bet lankstus užimtumo ir darbo grafikų organizavimas, atitinkantis darbuotojų poreikius.

Jei garantijas suvoksime ne vien kaip galimybes mokytis, bet taip pat ir kaip pagalbą atliekant įvairią veiklą ir priimant įvairius sprendimus (ką tenka gyvenime atlikti), pavyks pralaužti ledus ir pateikti toliaregiškus sprendimus, o ne vien grįžti prie senovinių metodų.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, kalbėsiu labai trumpai. Darbas šiuose Rūmuose bus tęsiamas ir debatams pasibaigus, todėl privalau pasakyti, kad ši pirmininkaujančioji valstybė narė, ar, tiksliau, mūsų valstybė, kaip pirmininkaujančioji, mano, jog šie debatai yra labai svarbūs ir būtini. Tą rodo aktyvus dalyvavimas ir didelis narių, norėjusių dalyvauti ir bendradarbiauti, skaičius.

Lankstumas iš tikrųjų reiškia mobilumą, o globalizacijos pasaulyje žodis „mobilumas“ yra būtinas – jis reiškia prisitaikymą prie pokyčių. Tačiau mes kalbame ne vien apie mobilumą; mes taip pat kalbame apie garantijas. Vadinasi, mes mąstome apie žmones, apie darbuotojus, apie jų kvalifikaciją ir mokymą, taip pat apie šeimų apsaugą ir darbo kokybės apsaugą.

Mes, žinoma, tikime, kad pagrindinės nuostatos, dėl kurių pavyko susitarti su socialiniais partneriais, užtikrins būtinas priemones, kuris reikės sukurti ir įdiegti, siekiant pokyčių ir saugumo, kad Europai pavyktų efektyviau spręsti problemas, su kuriomis susiduriame globalizacijos laikotarpiu.

Susitikime, kuris vyks gruodžio 5 ir 6 dienomis, Taryba ketina priimti šias nuostatas. Esu įsitikinęs, kad ateityje jos pasiteisins ir bus įrodyta, kad tai tinkamas politikos, užtikrinančios Europos klestėjimą ir konkurencingumą, pamatas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Špidla , Komisijos narys. − (CS) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, kai žiūriu į ekraną, matau, kaip greitai eina laikas, todėl leiskite paminėti tik porą aspektų. Visų pirma, debatai įrodė ir aš taip pat noriu akcentuoti, kad lankstumo ir užimtumo garantijų tikslas jokiu būdu nėra visai Europos Sąjungai primesti vieną nacionalinį modelį. Pripažįstame skirtingą įvairių modelių pobūdį. Tačiau noriu pasiūlyti valstybėms, kurios vadovausis čia minėtais principais, pagerinti situaciją darbo rinkoje; kalbu ne vien apie Skandinavijos valstybes.

Kitas aspektas, kurį norėjau paminėti, susijęs su išlaidomis. Ir čia galite pažvelgti į tipinį pavyzdį, kuris dažnai minimas, – Daniją. Šioje valstybėje išlaidos, susijusios su socialinėmis garantijomis ir sveikatos apsauga, nėra aukštesnės už Europos vidurkį. Tai visada verta paminėti.

Ponios ir ponai, dėkoju už labai aktyvią diskusiją, kuri, nors ir trumpa, padėjo geriau suvokti lankstumo ir užimtumo garantijų koncepciją. Leiskite išreikšti ypatingą dėkingumą pranešėjui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Debatai baigti.

Balsavimas įvyks rytoj.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Christian Ehler (PPE-DE), raštu. – (DE) Vienoje iš pateiktų šio pranešimo pataisų mėginama apsaugoti Europos Parlamento pritarimą nustatyti minimalų atlyginimą. Aš manau, kad toks požiūris iš esmės ydingas. Kiekvienos darbo rinkos sąlygos ir parametrai yra tokie skirtingi, kad Europos požiūris neleis padidinti piliečių gerovės; taip tik įtvirtinsime skurdą, nedarbą ir darbą juodojoje rinkoje.

Taip pat pateiktas siūlymas nustatyti, kad minimalus atlyginimas sudarytų ne mažiau kaip 50–60 % vidutinio nacionalinio atlyginimo. Kurioje Europos valstybėje nustatytas toks didelis minimalus atlyginimas? Prieš pateikiant tokio tipo pataisą, jos iniciatoriai turėtų bent jau pasistengti pažvelgti į Europos realybę. Mėginama apginti Europos atlyginimų nustatymo politiką ir siekiama, kad dabartiniai nacionaliniai minimalūs atlyginimai būtų padidinti vidutiniškai 20 %. Tai akivaizdus populizmas!

Tikimės, kad visiška Parlamento narių dauguma sugebės nuslopinti tokias utopines idėjas, kurios tik paskatins nedarbą ir skurdą bei iškels grėsmę Europos ekonominiam konkurencingumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Apgailestaujame, kad pranešime nepakankamai aiškiai prieštaraujama tokia lankstumo ir užimtumo garantijų strategijai, kurią gina Europos Komisija. Čia apsiribojama tik keliomis švelniomis pastabomis apie principus, išdėstytus Komisijos komunikacijoje.

Tačiau mes ne vien balsavome prieš užimtumo ir socialinių reikalų komitete – mes taip pat reikalavome, kad būtų pateikti pasiūlymai, kuriais buvo atmestas toks požiūris į lankstumo ir užimtumo garantijas, koks buvo suformuotas toje komunikacijoje. Mes tai darėme todėl, kad šio požiūrio tikslas – dereguliuoti darbo rinkas ir darbo įstatymus, o dėl to sugrius dabartinė sutarčių sistema, bus suteita laisvių, leidžiančių neteisėtai atleisti iš darbo, ir apskritai suteikiama mažiau garantijų darbuotojams.

Jokios lengvinančios priemonės nepadės išvengti nuolatinio bendrų derybų slopinimo, profesinių sąjungų nuvertinimo ir nuolatinių sutarčių pakeitimo laikinomis sutartimis, remiantis kapitalistinės globalizacijos pretekstu.

Didžiulėje demonstracijoje, kurią CGTP (Generalinė Portugalijos darbuotojų konfederacija) organizavo Lisabonoje spalio 18 d., Portugalijos darbuotojai pasisakė prieš tokiems pasiūlymams. Jie reikalavo, kad būtų sukurta daugiau darbo vietų ir suteikiamos garantijos, o tai reiškia, kad padidės gamybos mastai, bus daugiau investuojama į aukštos kokybės viešąsias paslaugas ir rodoma daugiau pagarbos darbuotojų orumui.

Todėl mes reikalaujame, kad būtų atsižvelgta į mūsų pateiktus pasiūlymus. Jei jie ir vėl bus atmesti, mes balsuosime prieš pranešimą, o tai reikš, kad atmesime lankstumo ir užimtumo garantijų idėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. – (RO) Pranešime iškeltas Europai svarbus klausimas: Europos Sąjungos veiksmai, kuriais siekiama integruotos darbo rinkos, negali būti atliekami neatsižvelgiant į laisvo darbuotojų judėjimo apribojimus. Aštuonios iš valstybių, kurios 2004 m. prisijungė prie ES, kartu su Rumunija ir Bulgarija, turi pereinamuosius bent dviejų metų laikotarpius, kurie gali būti pratęsti iki septynerių metų.

Nuo antrųjų pereinamojo laikotarpio metų Europos institucijos pradėjo intensyviai dalyvauti pereinamųjų laikotarpių, kuriuos nustatė valstybės narės, valdyme. Dėl šios priežasties prašau, kad Europos Taryba gruodžio mėnesį labai atidžiai išanalizuotų klausimą, susijusį su laisvo judėjimo apribojimu Europos Sąjungoje, taikomu naujoms valstybėms narėms, ir priimtų įprastą poziciją, siekdama sumažinti bent jau laisvo darbo judėjimo barjerus.

Ribotos prieigos prie darbo rinkos klausimas tiesiogiai siejasi su pirmuoju pranešėjo pasiūlytu principu – „Europoje užkertamas kelias netinkamiems veiksmams, susijusiems su įvairiais nestandartinių sutarčių tipais“. Kai Europos Parlamento narys gavau daugybę Rumunijos piliečių, negaunančių atlygio už savo darbą ir dirbančių be elementarių socialinių ir sveikatos draudimo garantijų tose šalyse, kur atlieka savo veiklą, nusiskundimų. Būtina užtikrinti, kad nuostatos, kurias priimsime kartu su lankstumo ir užimtumo koncepcija, padėtų eliminuoti tokias situacijas.

 
  
  

(Posėdis buvo nutrauktas 17:05 ir pratęstas 17:10)

 
  
  

PIRMININKAVO: PÖTTERING
Pirmininkas

 
Atnaujinta: 2008 m. spalio 15 d.Teisinis pranešimas