Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2005/0211(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0389/2007

Pateikti tekstai :

A6-0389/2007

Debatai :

PV 10/12/2007 - 16
CRE 10/12/2007 - 16

Balsavimas :

PV 11/12/2007 - 9.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0595

Diskusijos
Pirmadienis, 2007 m. gruodžio 10 d. - Strasbūras Tekstas OL

16. Bendrijos jūrų aplinkos politika (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas – rekomendacija antrajam svarstymui (A6-0389/2007) Aplinkos, sveikatos apsaugos ir maisto saugos komiteto vardu dėl bendros Tarybos pozicijos priimant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje gaires (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) [09388/2/2007 - C6-0261/2007 - 2005/0211 (COD)] (Pranešėja Marie-Noëlle Lienemann).

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Noëlle Lienemann, pranešėja. (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, direktyva, kurią Parlamentas turi priimti antruoju svarstymu, nepaprastai svarbi, nes tai pirmoji direktyva, verčianti valstybes nares turėti aplinkos strategiją, kaip atkurti gerą jūrų ir vandenynų ekologinę padėtį. Mums peržvelgus ją pirmuoju svarstymu, pabrėžėme jos svarbą, nes neseniai padarytos mokslinės ataskaitos rodo, kad žuvies ištekliams ir jūrų bei vandenynų biologinei įvairovei kyla ypatinga grėsmė. Kai kurie žmonės netgi teigia, kad po penkiasdešimties metų žuvų daugiau nebebus. Be to, vandenynai labai svarbūs reguliuojant klimatą, o teršdami juos mes rizikuojame sumažinti šią reguliavimo funkciją ir sustiprinti neigiamą klimato kaitos poveikį. Todėl Europos Sąjungai skubiai būtina priimti vandenų pagrindų direktyvą, ypač gėlųjų vandenų, ir tuojau pat atkreipti dėmesį į jūrų ir vandenynų vandenų problemą.

Jos pirmuoju svarstymu parodėme mūsų pasirengimą pagerinti dabartinį tekstą. Iš pradžių peržvelgsiu struktūrinius šios direktyvos ir dabartinių tekstų punktus. Pirmasis tikslas – atkurti mūsų jūrų ir vandenynų gerą ekologinę padėtį. Antrasis – apibrėžti būtinus žingsnius, kuriuos turi padaryti kiekviena valstybė narė: pirmiausia, bendradarbiauti jūrų regionų ar subregionų viduje; tuomet apibūdinti vandens ir biologinės įvairovės būklę šiose jūrose; tada apibūdinti gerą ekologinę padėtį ir prioritetinius aplinkosaugos tikslus; galiausiai sudaryti veiksmų planą ir apibrėžti priemones, kurių bus imtasi. Todėl buvome teigiamai nusiteikę šios direktyvos atžvilgiu, bet manėme, kad ji nėra visiškai tinkama tokia, kokią mums pateikė Komisija.

Pabrėžėme daug punktų. Pirmas yra reikalingumas padaryti šią direktyvą griežtą. Griežtą tiek dėl išteklių, tiek dėl rezultatų. Tai tikrai buvo teigiamiausias mūsų bendradarbiavimo su Taryba ir Komisija punktas: direktyva yra griežta.

Antrasis punktas yra tas, jog tikimės, kad gera ekologinė padėtis bus griežtai apibrėžta, kad šios vertybės atstatymas nebūtų vien tik žodžiai. Didžia dalimi buvome patenkinti tuo, kad geros ekologinės padėties kriterijai buvo išplėsti įtraukiant spaudimą visiems teršalų židiniams, paveikiantiems ekosistemą, ir reikmę įvertinti juos bei sumažinti jų poveikį siekiant atkurti gerą ekologinę padėtį.

Trečiasis punktas yra tas, jog Parlamentas entuziastingai pritaria, kad būtų įkurtos saugomos jūrų sritys, tam tikro tipo rezervatai, turintys vaidinti lemiamą vaidmenį atkuriant šio biotopo įvairovę ir ypač – žuvų išteklius. Mums būtų patikęs labiau apribojantis, griežtesnis tekstas dėl šių rezervų reikalingumo, tačiau principas vis tiek išlaikytas; bent jau jų reikalingumas čia pateiktas kaip pakankamai didelis, kad vaidintų ryškų vaidmenį atkuriant biologinę įvairovę.

Galiausiai, Parlamentas norėjo, kad direktyvos tikslas būtų praplėstas. Mes ypač norėjome, kad būtų tinkamai atsižvelgta į pakrantės vandenis, ir nenorėjome, kad liktų abejonių dėl reikalingumo atsižvelgti į visus potvynių vandenis. Bent jau atsižvelgta į daugelį iš jų. Mums, žinoma, būtų labiau patikęs šiek tiek geresnis žemės, apsemtos potvynio vandenų, apibrėžimas, bet tekstas, kurį turime, tinkamas.

Norėčiau pabrėžti geografinių rajonų strategijų pastovumo svarbą: mums būtų patikęs griežtesnis tekstas, bet patvirtinta, jog reikalingas pastovumas.

Pagaliau mūsų kolegos Parlamento nariai iš Baltijos šalių norėjo, kad Baltijos jūra būtų toks bandomasis projektas, leidžiantis mus judėti greičiau, atsižvelgiant į situacijos skubumą. Jie nebuvo visai patenkinti, nes mūsų institucijos neturi tradicijos išrinkti kokią nors konkrečią sritį. Vis dėlto neatsisakyta minties apie bandomąją sritį, ir esu įsitikinęs, kad Komisija šia sritimi galėtų pasirinkti Baltijos jūra.

Galiausiai tai ir laiko klausimas: svarbiausias dalykas mums buvo tai, kad direktyva turi būti susiejanti, net jei tai reikštų truputį ilgesnį laiką, kuris būtų suteiktas valstybėms narėms jai pasiekti. Tai buvo kompromisas, kuris galų gale buvo pasiektas. Galutinis terminas 2020 m., bet valstybės narės neturi vilktis koja už kojos, nes iki 2010 m. jos turi perkelti direktyvą į savo teisės aktus. Bet kuriuo atveju norėčiau paraginti jas negaišti, nes, pagal vandens pagrindų direktyvą, delsimas kenkia, o mūsų jūros negali laukti.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, šiuo klausimu kalbėsiu savo kolegos Stavroso Dimaso vardu; jis šiuo metu dalyvauja konferencijoje klimato kaitos tema Bali mieste, todėl negalėjo šį vakarą čia atvykti. Visų pirma norėčiau padėkoti ir pasveikinti pranešėją M. N. Lienemanną už puikų darbą rengiant jūrų strategijos direktyvą bei Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui už teigiamą ir konstruktyvų indėlį.

Ši direktyva – tai naujo požiūrio į mūsų jūrų ir vandenynų apsaugą pradžia. Kitas neabejotinai mūsų laukiantis iššūkis susijęs su sėkmingu jos įgyvendinimu. Parlamento pastangos prisidėti prie ambicingos teisės aktų leidybos jau davė rezultatų; todėl suderinta direktyva bus veiksminga priemonė mūsų jūroms ir vandenynams integruotai apsaugoti. Komisija džiaugiasi, kad pavyko susitarti jau per antrąjį skaitymą. Visų pirma norėčiau pažymėti teigiamą Europos Parlamento vaidmenį šiame procese. Parlamentas neatsisakė savo aukštų politinių ir aplinkos apsaugos tikslų, o jo indėlis siekiant šio susitarimo buvo naudingas ir konstruktyvus.

Siūlomos direktyvos tikslas – tai, kad valstybės narės imtųsi būtinų priemonių gerai aplinkos apsaugos padėčiai jūrų aplinkoje pasiekti ne vėliau kaip iki 2020 m. To ketinama pasiekti steigiant ir įgyvendinant jūros strategijas joms priklausančiose jūrose, todėl šios direktyvos tikslas iš tiesų daug reikalauja. Komisija ketina ir toliau stebėti ir užtikrinti būtinų priemonių priėmimą, norint veiksmingai užtikrinti mūsų jūrų aplinką. Parlamentui kai kuriais svarbiais klausimais pavyko viršyti Komisijos pradinį pasiūlymą.

Visų pirma norėčiau pažymėti tris labiau svarbius derybinius klausimus: užtikrinti ambicingą direktyvos tikslą; tiksliau apibrėžti gerą aplinkos apsaugos padėtį ir nustatyti konkrečius deskriptorius bei pareikalauti įkurti saugomas jūrų zonas pagal šią direktyvą.

Visose derybose Parlamentas reikalavo šioje direktyvoje įtvirtinti ambicingą poziciją svarbiausiais klausimais. Šioje direktyvoje pirmą kartą nustatoma nauja darbo programa, norint integruotai apsaugoti mūsų jūras ir vandenynus. Ketiname ir toliau tęsti iniciatyvas šioje politikos srityje, kad ši jūrų strategijos direktyva taptų Europos Sąjungos jūrų politikos aplinkos apsaugos ramsčiu. Todėl Komisija pasirengusi sutikti su kompromisiniu paketu ir susitarti dėl šios direktyvos per antrąjį skaitymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola, PPE-DE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. Pirmininke, kaip savo frakcijos pranešėjai man malonu pasakyti, kad direktyva, dėl kurios pasiekėme kompromisą, yra viena iš tų ES aplinkosaugos teisės aktų dalių, kurių rezultatais neabejotinai ir realiai džiaugsis mūsų ateinančios kartos. Pagaliau tai laikas sutelkti dėmesį į mūsų jūrų aplinką, kurios blogėjančią padėtį liūdna matyti, ir labiausiai sukrečiantis pavyzdys – Baltijos jūra. Ši direktyva suteikia naują viltį šioje situacijoje, turint galvoje jos tikslą sustabdyti jūrų teršimą ir atkurti jų biologinę įvairovę.

Per daugiau kaip dvejus šiuos metus dirbti ne visada buvo lengva. Nors tikslas kiekvienam buvo tas pats, priemonės, kurias naudojo politinės grupės, dažnai skyrėsi. Štai vienas pavyzdys, kaip skyrėsi mūsų nuomonės dėl būsimų anglies gavybos ir laikymo technikos perspektyvų. Gerb. M.-N. Lienemann nuomonė praktiškai būtų sutrukdžiusi vystyti tokią techniką. Kita vertus, mes manėme, kad keičiantis klimatui tai būtina, ir todėl Jūrų strategijos direktyva neturi būti perkrauta detalėmis, kurios paverstų ją neįmanoma įgyvendinti.

Manau, kad kompromisas, kurio dabar pasiekėme, patenkina visas šalis. Tai ambicingi tikslai, paliekantys valstybėms narėms priemones jų pasiekti, tačiau įpareigojantys jas bendradarbiauti kiekviename jūrų regione siekiant geriausių rezultatų. Kompromiso tekstas aiškiai apibūdina, kokios geros jūrų aplinkos padėties siekiame ir kokios galimos to grėsmės. Tačiau jame daugiau smulkiai nebeapibrėžiami įvairūs žingsniai, kuriuos reikėtų žengti iškilus grėsmei, nes sąrašas negali būti išsamus, ir jis suderins žingsnių, kurie daromi jūrų aplinkoje, nelygų statusą. Formuluotėje dabar išrinktos vietos, dėl kurių įsipareigoja šalys, bet jų nekaltina ir neragina imtis nepagrįstai priverstinių veiksmų. Vis dėlto tikslai aiškūs, moksliškai pateisinami, o susiejimas taip pat bus efektyvus.

Norėčiau padėkoti savo kolegei M.-N. Lienemann už sėkmingą darbą. Ji buvo gera lyderė derybose ir kartu įsiklausė į kitas frakcijas. Esu ypač dėkinga, kad sugebėjome apibrėžti ir išryškinti rimtą Baltijos jūros situaciją.

Esu įsitikinusi, kad Jūrų strategijos direktyva bus puikus aplinkosaugos ramstis vykdant bendrą ES jūrų politiką. Ji puikiai palaiko bendros jūrų politikos tikslą paspartinti vystymąsi, užimtumą ir tvarią plėtrą, taip pat remiasi tvirtu jūrų mokslinių tyrinėjimų žinių pagrindu. Būtent tokie teisės aktai reikalingi mūsų Bendrijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis, PSE frakcijos vardu. – Sveikinu pranešėją, kuri atliko tikrai svarbų darbą ir sutinku su jos nuomone, kad griežtesnis pranešimas būtų dar efektyvesnis. Bet tuos griežtumus tenka atidėti ateičiai, o kol kas galima pasidžiaugti pasiektu kompromisu.

Ilgą laiką vandenynų apsaugai buvo skiriama per mažai dėmesio. Be atodairos naudojame jūrų išteklius, išsekiname ekosistemas taip pakirsdami šaką ant kurios visi sėdime. Todėl jūrinės apsaugos zonos ir rezervatai ypač svarbūs, jeigu norime išsaugoti gyvus įvairius vandenis ir ateinančioms kartoms.

Kaip žinome, Europos Sąjungos vandenynų ir jūrų teritorija didesnė negu sausumos. Nuo jų „sveikatos“ ir produktyvumo priklauso visų ES regionų ir milijonų ES žmonių gerovė. Todėl svarbu, kad Europos Sąjunga ir ateityje vertintų aplinkos apsaugą kaip visumą, kurios negalima „užlopyti“ atskirais smulkiais sprendimais. Mažindami žemės taršą švariname ir jūras bei vandenynus. Reikia skirti daugiau lėšų nuotekų įrengimams, siekti, kad jie būtų tobulinami ir už Europos Sąjungos ribų.

Džiugu, kad mūsų Sąjunga vėl imasi pasaulio lyderio vaidmens ir įsipareigoja per trylika metų užtikrinti gerą jūrų ekosistemų būklę.

Jau buvo kalbėta apie Baltijos jūros regioną. Ši jūra yra ypač jautri – jūros vanduo pasikeičia tik kas 25–30 metų, todėl užterštumas čia pasireiškia stipriau nei vidutiniškai. Vis dar jaučiame praeitų dešimtmečių neatsakingo chemikalų naudojimo padarinius. Išgaunant Baltijos jūroje naftą ir planuojant tiesti vamzdynus pirmiausia turėtume atsižvelgti į aplinkos apsaugą. Turime būti tikri, kad dėl dabartinių sprendimų nenukentės nei mūsų vaikai, nei anūkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Adamos Adamou, GUE/NGL frakcijos vardu. (EL) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti ir pasveikinti M. N. Lienemann už jos pastangas ir už tai, kaip ji derėjosi su Taryba ir Komisija. Susitelksiu į kai kurias iš svarbiausių teigiamų problemų.

Direktyva kaip visuma pakankamai pabrėš priemones, būtinas įgyvendinti ir pasiekti gerą aplinkos būklę, kad būtų išvengta bet kokio blogėjimo. Nors Europos Parlamentas iš pradžių skelbė 2017 m. ribą, dabar valstybių narių jos įgyvendinimas nukeltas iki 2020 m. – tai realistiška data, kurią pasiūlė Taryba, suderinusi su šalių atstovais.

Valstybės narės pateiks pradinį vertinimą iki 2012 m., apibrėždamos gerą aplinkos būklę ir paskelbdamos nuoseklius aplinkos apsaugos tikslus. Europos Parlamentas gavo aiškius įsipareigojimus iš Tarybos dėl integruotos politikos ir metodų, skatinančių valstybes nares bendradarbiauti siekiant geros aplinkos būklės ES mastu.

Ši direktyva taip pat atsižvelgia į bendrąją žvejybos politiką, numatydama perspektyvią žvejybos išteklių eksploataciją ir gerbdama ekosistemų vientisumą, kad jas būtų galima išsaugoti ar atkurti ir, jei būtina, saugoti perimvietes, gyvenamąsias ir maitinimosi vietas.

Galiausiai, kalbant apie išteklių finansavimą, įgyvendinimas bus taikomas pagal esamas lėšas ir finansinius išteklius ir pagal 2007–2013 m. ekonomines perspektyvas, ir bus persvarstytas kitam periodui, turint omenyje, kad direktyva apima laikotarpį iki 2020 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioannis Gklavakis (PPE-DE). - (EL) Gerb. Pirmininke, pradėsiu panašiai – pasveikinsiu pranešėją M. N. Lienemann su puikiai atliktu darbu. Direktyva siekia apsaugoti – ir iš tikrųjų turi apsaugoti – jūrų aplinką. Tačiau kaip Žvejybos komiteto narys norėčiau pakomentuoti keletą dalykų.

Aplinkos komitetas turi labiau pabrėžti žvejybą ir su ja susijusias jūrų užterštumo problemas. Jūreiviai ir žvejai pažįsta jūras geriau negu kas kitas. Jie gyvena jose ir iš jų. Jų dalyvavimas būtinas kovojant su šia problema. Taip pat noriu pasidžiaugti, kad buvo išplėstos saugomos jūrų sritys.

Apibendrindamas pasakysiu, kad jūrų strategijos išsaugojimo sėkmė priklauso nuo keturių svarbiausių veiksnių: pirma, šalių įsipareigojimas laikytis direktyvoje pateikto tvarkaraščio. Savo programoje negalime ir neturime leisti bet kokio atidėliojimo. Visi tikslai turi būti pasiekti iki 2020 m. Jei jų nepasieksime iki tol, padėtį taisyti bus per vėlu.

Antra, bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis: jūros neturi sienų. Turime sėsti prie stalo kartu ir viską aptarti su visais savo kaimynais. Neužmirškime, kad aplink Viduržemio jūrą yra 27 šalys, ir tik septynios iš jų yra valstybės narės. Todėl visi turime susėsti kartu ir pažiūrėti, ką galime padaryti.

Trečia, turi būti atitinkamų šiuo tikslu skirtų lėšų.

Ketvirta, turime įtraukti žvejus, kad jie dalyvautų dedant šias pastangas. Tai vienintelė mūsų sėkmės viltis.

Baigdamas ir apibendrindamas šiuos komentarus, pakartosiu, kad Jūrų strategijos direktyva, tinkamai taikoma, prisidės prie gyvybingos, atsinaujinančios žvejybos ir sveikų jūrų, o mes turėsime švarias jūras, kurių grožiu visi galėsime gėrėtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Inger Segelström (PSE). - (SV) Gerb. Pirmininke, leiskite man iš pradžių padėkoti Marie-Noëlle Lienemann už gerą darbą sudarant Pagrindų direktyvą. Kaip švedas, gyvenantis Stokholme prie Baltijos – vienos iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, aš tikrai džiaugiuosi šia direktyva. Keturiasdešimt procentų Švedijos gyventojų gyvena arčiau nei penki kilometrai nuo pakrantės, ir turizmas sukuria 71 000 darbo vietų mūsų šalyje, įskaitant ir mūsų salas. Žvejyba sukuria dar 4 000 darbo vietų. Dėl mūsų žvejybos pramonės galime skanauti žuvį, tokią svarbią mums, švedams.

Sugadinta jūros aplinka menkina gyvenimo kokybę daugeliui žmonių, ir tokia raidos kryptis yra nemaloni. Kyla pavojus, kad komercinė ir laisvalaikio žvejyba valtimis, maudymasis jūroje ir poilsis prie jūros gali nutrūkti, jei mes Europos Sąjungoje nedirbsime kartu, čia ir dabar. Bendra jūrų aplinkos apsaugos politika sieks stiprinti ir apsaugoti jūrų ekosistemą ir įkurti duomenų bazes stebėjimui ir įgyti žinioms. Mes Europos Parlamente turime aukštesnių ambicijų nei Komisija, ir man džiugu, kad nustatėme galutinį terminą pasiekti gerą aplinkos padėtį 2017 m., o ne 2021 m. Taip pat mane džiugina, kad valstybės narės turi pateikti jūrų aplinkos priemonių programas iki 2015 m.

Norėčiau padėkoti Komisijos nariui F. Frattini, kad jis atvyko čia. Kaip aplinkai įsipareigojęs gyventojas, norėčiau, kad pažanga vyktų greičiau, bet jei visos 27 valstybės narės bent kiek suskubs, galime ką nors nuveikti ir pradėti jau dabar. Tai – svarbiausias pavyzdys srities, kurioje būtinas bendradarbiavimas be sienų. Tikiuosi, kad Baltija gali tapti bandomąja sritimi, nes aštuonios iš devynių šalių aplink Baltijos jūrą yra ES valstybės narės. Tai mūsų problema ir mūsų atsakomybė. Taip pat svarbu, kad tie iš mūsų, kurie užsiima užsienio aplinkos apsaugos politika, bendradarbiautų su Rusija dėl Baltijos jūros ir jos aplinkos. Prieš save turime sprendimus tiek aplinkos apsaugos, tiek energetikos politikos srityse. Taigi dabar padarykime jūrų aplinką svarbiausiu dėmesio centru

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL). - (EL) Gerb. Pirmininke, vystymasis pagal Lisabonos strategiją, vadovaujantis konkurencingumo palaikymo principu, t. y. didinant monopolinių verslo grupių Europos Sąjungoje pelningumą, ne tik nepaprastai didina darbininkų klasės ir apskritai darbuotojų išnaudojimą, bet taip pat žymiai sunkina aplinkos apsaugos problemas, metodiškai naikindamas jūrų ekosistemas ir jų biologinę įvairovę bei sukeldamas nuolatinį jūrų vandens blogėjimą.

Be to, šalia žalos, kurią jūrų vandeniui daro laivų teršalai, pramonės teršalai irgi didžia dalimi prisideda prie jūros vandens užterštumo. Jie labai užteršia gruntinius vandenis, o paskui šie nuteka į jūros vandenis. Užterštumas, kurį skleidžia vis didėjantis žuvų auginimo bendrovių skaičius, taip pat sunkiai veikia jūrų aplinką ir ekosistemų veiklą.

Jūrų aplinkos problemas rimtai sunkina monopolijų kišimasis į daugelį veiklos rūšių, kurios anksčiau buvo bendra nuosavybė – taip atsitiko dėl valstybinių įmonių valstybinių infrastruktūrų privatizavimo, taip pat dėl valstybinių vertybių, tokių kaip jūros vanduo, komercializavimo. Didžiuliai turistiniai kompleksai, valdomi monopolinių grupių, sukuria dideles pajamas teikiantį turizmo vystymosi modelį, o valstybinės vertybės, tokios kaip pakrantės, paplūdimiai ir jūros vanduo, yra grobstomi.

Jūros vandens teršimas nebėra vien tik atliekų ir nuotėkų išleidimas į jūrą iš tų turistinių kompleksų, bet ir pramoninių statinių statyba, kurie skirti aptarnauti šio verslo veiklą, įskaičiuojant vandens gėlinimo įrenginių statymą drėkinti golfo aikštelėms ir apskritai tarnauti jų poreikiams. Visų sričių gyventojams padariniai baisūs.

Gerb. Pirmininke, norėčiau baigti pabrėždamas, kad bendra Tarybos ir Komisijos pranešimo pozicija iš tiesų nepateikia sprendimo, kuris būtinas, jei ketiname išspręsti ar bent jau sušvelninti rimtas su aplinka susijusias problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andres Tarand (PSE). - (ET) Jūros – mažiausiai ištirta ir mažiausiai pažįstama biosferos dalis. Dar svarbiau, kad jūrų nudojimas būtų paremtas žinomais įspėjamaisiais aplinkos apsaugos principais.

Laimei, pranešėja M.-N. Lienemann sutinka su šiuo požiūriu, ir už tai jai dėkoju.

Tikėsimės, jog antruoju svarstymu susitarsime su Taryba ir gretai pradėsime įgyvendinti jūrų strategiją.

Taip pat noriu pabrėžti, jog pats asmeniškai palaikau 29 pranešimo pataisymą, pagal kurį siekiama paskelbti Baltijos jūros jūrinį regioną bandomąja sritimi įgyvendinant Europos Sąjungos Jūrų strategiją.

Iš visų Europą supančių jūrų Baltija neabejotinai yra pažeidžiamiausia dėl savo seklių vandenų ir dėl to, kad jos vandenys menkai maišosi su Atlanto vandenyno vandenimis. Todėl čia, pvz., nevyksta tokia dujotiekių statyba kaip Šiaurės ar Viduržemio jūrose.

Jei Baltijos jūros jūrinis regionas jau būtų bandomoji sritis, kurioje įgyvendinama Europos Sąjungos Jūrų strategija, jis turbūt nebūtų NordStream projekto dalis.

Laimei, Europos Sąjunga neketina kurti Baltijos jūros programos kaip paviršutiniškų priemonių. Helsinkio konvencija, paskelbusi Baltijos jūrą saugotina, esant Baltijos jūros veiksmų planui, padėjo reikiamą pagrindą, kad tai baigtųsi.

Todėl Baltijos jūrą sėkmingai galima naudoti kaip bandomąją sritį įgyvendinant jūrų strategiją. Kitas teigiamas aspektas tas, kad per ELCOM Rusija taip pat gali dalyvauti įgyvendinant Baltijos jūros priemonių programą; Rusijai nedalyvaujant sudėtinga saugoti Baltiją ir užtikrinti gerą aplinkos būklę.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (PSE). - (RO) Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti ir pasveikinti gerb. pranešėją.

Pagrindinis Europos jūrų strategijos elementas – neigiamų žmogaus veiklos poveikių ekosistemai pripažinimas ir pastangų kovoti su šiais padariniais didinimas. Žmogaus veiklos ir turizmo plėtra pakrantėse turi didelį poveikį jūros aplinkai, intensyvėjant žvejybos veiklai, pervežimams jūromis ir pramogų turizmui. Klimato kaita, atliekos, žvejyba, akustiniai, biologiniai ir cheminiai veiksniai kelia grėsmę jūrų vandenims, o šioje direktyvoje pateikiamas svarbus žingsnis ekosistemų vientisumo gerinimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo link.

Užteršimas nafta ir siera Juodojoje ir Azovo jūrose, neseniai įvykęs dėl audros, nuskendus keliems prekybiniams laivams, mus veiks dar mažiausiai dešimtmetį. Katastrofa įvyko dėl sistemos trūkumų, nes laivai buvo suprojektuoti upių, o ne jūrų pervežimams, ir tai parodo, jog nė kiek nesistengta tam sutrukdyti ir apsaugoti jūrų aplinką. Šis rimtas nelaimingas atsitikimas komplikuoja šių vandenų, priskiriamų prie labiausiai užterštų pajūrio zonų pasaulyje, ekologį gerinimą.

Blogėjanti Juodosios jūros vandens kokybė veikia tiek sveikatos apsaugą, tiek jūrų biologinę įvairovę, ir būtina labai stengtis, kad būtų atkurtas ekosistemos vientisumas. Be to, pavojingo krovinio pervežimas jūromis turi atitikti tarptautinių konvencijų reikalavimus ir užtikrinti minimalų saugumą, užkertant kelią bet kokiems būsimiems panašiems nelaimingiems atsitikimams, padarantiems reikšmingą žalą tiek jūrų gyvybei, tiek žmonių gyvenimui.

Šia direktyva užtikrinsime, kad Europos Sąjungos jūrų aplinka bus geriau apsaugota, o žmogaus veikla ir pervežimai nepaveiks vandens ir biologinės įvairovės kokybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. Gerb. Pirmininke, valstybės narės pagal suderintus tekstus turės parengti jūrų strategijas savo jūrų vandenims. Šiose strategijose visų pirma reikės įvertinti jūrų vandenų būklę ir dabartinis poveikį ir problemas bei parengti užduotis siekiant geros aplinkos apsaugos padėties.

Valstybės narės parengs stebėsenos problemas ir nuo 2015 m. sudarys šiems tikslams pasiekti reikalingas programas ir priemones. Ši veiksmų seka kartotis kas šešis metus.

Į šį dabartinį siūlomą kompromisinį paketą įtraukta daugelis svarbių elementų. Svarbiausia, kad dabartinės direktyvos tikslas aiškus ir ambicingas, nes valstybės narės įpareigotos imtis būtinų priemonių ne vėliau kaip iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos apsaugos padėtį jūrose.

Teisės aktų leidėjai susitarė dėl geros aplinkos apsaugos padėties apibrėžimo ir įtraukė su tuo susijusius deskriptorius, kuriuos reikės atitikti. Susitarta ir dėl patikslinto, iš tiesų griežtesnio, nei nurodyta pradiniame Komisijos pasiūlyme, grafiko, tačiau kartu palikta pakankamai laiko imtis reikiamų veiksmų konkrečiu etapu.

Taip pat pavyko geriau apibrėžti išimtis, išlygas ir neproporcingas išlaidas. Valstybės narės privalės nustatyti saugomas jūrų zonas direktyvoje joms keliamiems tikslams pasiekti ir prisidėti prie tarptautinių Bendrijos ir valstybių narių įsipareigojimų vykdymo. Veiksmų reikės imtis kiekvieno jūrų regiono atžvilgiu, todėl rengiant jūrų strategijas nepavyks apsieiti be glaudaus bendradarbiavimo pagal regionines jūrų konvencijas.

Šios direktyvos įgyvendinti nepavyks be glaudesnio koordinavimo. Norėčiau priminti Parlamento skirtą dėmesį svarbiems regioniniams procesams per visas derybas. Pirmiausia norėčiau paminėti pagal Helsinkio konvenciją priimtą Baltijos jūros veiksmų planą. Kaip Parlamentas yra pabrėžęs, šis integruotas veiksmų planas yra pirmasis naudingas pavyzdys ir priskiriamas prie išteklių, kurie padės siekti pažangos įgyvendinant šią direktyvą.

Šis integruotas požiūris turi būti svarbi sudedamoji veiksmų pagal įvairias regionines jūrų konvencijas dalis, kuriais siekiama apsaugoti Europos jūras: Viduržemio, Šiaurės Atlanto, Juodosios ir Baltijos.

Taip pat Komisija labai džiaugiasi derybų rezultatu. Komisija visiškai pritaria siūlomiems kompromisiniams pakeitimams.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas – Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks rytoj.

Rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Seeber (PPE-DE), raštu. (DE) Laikantis efektyvios aplinkos apsaugos sąlygų, į pasaulio vandenynus, ypač jūrų vandenis aplink Europą, ES politikoje turi būti atsižvelgiama labiau. Dabartinė Jūrų strategijos pagrindų direktyva – reakcija į iššūkius, kylančius dėl klimato kaitos, ir ji numato priemones tiek Europos Sąjungai, tiek valstybėms narėms. Norint žengti tinkamus žingsnius Europos lygmeniu, pirmiausia gyvybiškai svarbu, kad aplinkos būklė jūrose žemėlapyje būtų vaizduojama laikantis vienodų kriterijų. Be to, ši direktyva verčia valstybes nares pasiekti geros aplinkos būklės jūrose iki 2017 m. ir sukurti tam būtinus reglamentus.

Norėčiau paprašyti valstybių narių remiantis šiuo pranešimu imtis reikiamų žingsnių patikrinti ir nustatyti jūrų teršimo šaltinius taip, kad būtų galima pritaikyti „teršėjo mokesčių“ principą. Žingsniai, kuriuos dėl CO2 kaupimosi jūros dugne jau žengė ES, turi būti stiprinami, nes jie yra novatoriškas įnašas kovojant su klimato kaita. Vis dėlto reikia kritiškai vertinti jau esamus bandomuosius projektus, ypač kalbant apie jų efektyvumą ir galimą jų padarinių žalą. Kad efektyviai atsilaikytume prieš klimato kaitą, turime ne išstumti naujoves, bet įtraukti jas į plačią ES aplinkos apsaugos politiką.

 
Atnaujinta: 2008 m. lapkričio 11 d.Teisinis pranešimas