Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2273(ACI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0499/2007

Debatai :

Balsavimas :

PV 12/12/2007 - 3.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0603

Diskusijos
Trečiadienis, 2007 m. gruodžio 12 d. - Strasbūras Tekstas OL

7. Paaiškinimai dėl balsavimo
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

– Pranešimas: Adriana Poli Bortone (A6-0464/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Renate Sommer (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, šiandien galiausiai buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis šiuo metu vartojamiems teiginiams apie produktų maistingumą ir sveikatingumą, skelbiamiems vaikams skirtų maisto produktų etiketėse. Komisija buvo užmiršusi tą reikalą ir stengėsi permesti tą nemalonią atsakomybę Parlamentui. Mes sutrukdėme jai taip pasielgti. Mes privertėme Komisiją padaryti pareikšimą, pripažįstantį būtinybę nustatyti pereinamąjį laikotarpį taip pat ir teiginiams, susijusiems su vaikų sveikata ir vystymusi. Vienintelė problema yra ta, kad ilgalaikis Komisijos atsisakymas pateikti tokį pasiūlymą iškreipė konkurenciją. Prekyba produktais jau nutraukta, nes tuo metu pradėjo galioti reglamentas. Komisijos darbas šiuo klausimu buvo labai prastas.

Be to, savo frakcijos vardu aš pateikiau pasiūlymą panaikinti 4 straipsnį. Iš mūsų pusės tai buvo politinė demonstracija. Mes griežtai laikomės nuomonės, kad šis reglamentas yra beprasmis. Visiems maisto produktams nustatyti maistingumo profilius neįmanoma. Šiai nuomonei pritaria beveik pusė šių Rūmų narių. EFSA, Europos maisto saugumo tarnyba, dabar pareiškė negalinti nustatyti maistingumo profilius visiems produktams. Absurdiškas biurokratizmas – dar vienas nereikalingas teisės aktas!

 
  
MPphoto
 
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, manau, labai svarbu, kad mes norime matyti produktų etiketėse teiginius apie produktų sveikatingumą, tačiau teisingai sakoma, kad būtina užtikrinti tokių teiginių teisingumą ir mokslinį pagrįstumą. Netinka produktus gaminančiai įmonei pačiai imtis mokslinių tyrimų ir teikti „komercinius argumentus“, nes tokių argumentų, kai kalbama apie produktų poveikį sveikatai, akivaizdžiai nepakanka. Kitaip tariant, tyrimai ir mokslinės žinios, kuriomis grindžiami tokie teiginiai, turi būti tinkami, tikslūs ir patikimi.

Labai svarbu užtikrinti, kad teiginiai apie produktų maistingumą ir sveikatingumą būtų teisingi ir kad jie skatintų žmones pereiti prie sveikesnių mitybos įpročių. Tai ypač svarbu vaikų ir jaunimo atžvilgiu, nes mes puikiai žinome apie šiuo metu Europoje egzistuojančias rimtas problemas, susijusias su nutukimu, II tipo diabetu ir kitais susijusiais sveikatos būklės sutrikimais. Mes turime būti tikri, kad maisto produktai, kuriuos vartojame, yra maistingi ir kad teiginiai apie jų sveikatingumą yra teisingi.

 
  
  

– Pranešimas: Klaus-Heiner Lehne (A6-0453/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš pranešimą dėl antrinės atsarginių dalių rinkos liberalizavimo. Tokia strategija nenuosekli.

Kita vertus, mes atkakliai laikomės reikalavimo, kad pramonė kurtų vis saugesnius automobilius, ir pasisakome už kovą su pramoniniu piratavimu. Tačiau nepaisant viso to, Parlamentas šiandien vis dėlto legalizavo atsarginių dalių kopijų gamybą, kuri tariamai atpigina jas. Tačiau vartotojams nebus užtikrintas bekompromisinis automobilių po remonto saugumo standartas. Liberalizacijos rėmėjai, kurių dauguma yra JK atstovai, tvirtina, kad smulkioms ir vidutinėms įmonėms ši politika naudinga. Tačiau didžioji dauguma pigių patentuotų atsarginių dalių kopijų yra gaminama Azijoje, ne Europoje. Nepaisant to, 10 valstybių narių, kur iki šiol dar nėra užtikrinta dizaino apsauga, atsarginių dalių kaina yra 7 proc. aukštesnė nei likusiose 17 valstybių narių, kurios ir toliau taiko dizaino apsaugos priemones, kaip tą daro Japonija ir kitos automobilių pramonėje pirmaujančios šalys. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šiol dėl prastesnės kokybės kopijuotų atsarginių dalių tiek vairuotojams, tiek ir pėstiesiems padidėja rizika nukentėti eismo įvykyje. Ši direktyva, deja, yra nenuoseklios ES strategijos pavyzdys.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, aš taip pat norėčiau išreikšti savo nepritarimą ribotai pramoninio dizaino atsarginių dalių teisinei apsaugai. Tokio įsikišimo į pramoninių teisių sritį iki šiol dar nebuvo. Pramoninių teisių turėtojų piktnaudžiavimo savo monopoline padėtimi atveju gali būti taikomos įprastinės teisinės priemonės, pavyzdžiui, licenciniai reikalavimai. Pramoninio dizaino sukūrimas brangiai kainuoja, todėl teisinė apsauga yra taip pat susijusi ir su ekonominiais aspektais. Panaikinę apsaugą, atsarginių dalių rinkos, priešingai, nei tikisi Komisija, neliberalizuosime, bet, labai tikėtina, padidinsime galutinio produkto kainą. Galima prognozuoti, kad reaguodami į nepriklausomų gamintojų buvimą atsarginių dalių rinkoje, gamintojai bandys kompensuoti savo nuostolius keldami kainą. Taip pat nerimą kelia tai, kad dėl pigesnių nepriklausomų gamintojų atsarginių dalių automobilių saugumas ir kokybė suprastės. Blogiausia, kad labiausiai dėl to nukentės vartotojas, nes prastesni saugumo ir kokybės standartai padidina avarijų riziką.

 
  
  

– Pranešimas: Giuseppe Castiglione (A6-0477/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Michl Ebner (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti, kad balsavau už G. Castiglione‘o pranešimą, kurį laikau labai subalansuotu, ypač atsižvelgiant į tai, kokia buvo jo pradžia, kai Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui buvo pateikti net 800 pakeitimai. Pranešėjo ir daugelio Parlamento narių pastangos neabejotinai atnešė teigiamų rezultatų didelių sunkumų prislėgtame sektoriuje. Labai svarbu suteikti vynuogių augintojams ir vyndariams viltį apie geresnes ateities perspektyvas.

Aš manau, kad šis pranešimas deda pamatus pažangai, ir tikiuosi, kad Europos Komisija, vadovaudamasi naujų Sutarčių dvasia, deramai ar net visiškai, jei tai iš viso įmanoma, atsižvelgs į Europos Parlamento sprendimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Anja Weisgerber (PPE-DE). - (EN) Gerb. pirmininke, šiandieninis balsavimas dėl vyno rinkos pertvarkymo yra didžiulis pasisekimas Europos Parlamentui ir įvairiems vynmedžius auginantiems regionams ir vyndariams. Pavyzdžiui, mums pavyko užtikrinti, kad ir toliau būtų leidžiama į vynus pridėti sacharozės. Parlamentas taip pat atmetė Komisijos planus įgyvendinti šiame etape nuostatas, numatančias draudimo sodinti naujus vynmedžius panaikinimą 2014 m. Šiuo atveju mes pasiūlėme realią išeitį, kad sprendimas dėl liberalizavimo nebūtų priimtas, kol nebus atliktas tyrimas 2012 m. Atskirų vyno rūšių ženklinimo klausimu mes taip pat pasiekėme susitarimą, kuriame deramai atsižvelgiama į Europoje naudojamas skirtingas žymėjimo sistemas. Be to, mums pavyko įtraukti apsaugos priemonę į vyno rinką reglamentuojančias taisykles, kuri užtikrins mano gimtajame Frankonijos regione naudojamus specialios formos butelius Bocksbeutel.

Ponai ir ponios, mes šiandien pateikėme labai subalansuotą pagrindą, pasitarnausiantį artėjančiose derybose Taryboje. Kamuolys dabar Tarybos aikštelėje. Mes Parlamente savo darbą atlikome ir atlikome jį labai gerai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, aš džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas parėmė Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pasiūlymą, ypač Lenkijai atstovaujančių narių pasiūlytą pakeitimą, leidžiantis prekyboje naudoti tokius žymėjimus, kaip „vaisių vynas“, „obuolių vynas“ ar „serbentų vynas“. Tokie vynai gaminami mano šalyje nuo XIII a. – jau beveik 800 metų – ir man džiugu, kad Europos Parlamentas pripažino šią realybę ir šį faktą.

Baigdamas norėčiau padėkoti pirmininkei už puikų vadovavimą posėdžiui, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiandieną atmosfera iš tiesų buvo įkaitusi, o kartais net perkaisdavo. Gerb. pirmininke, atiduodu savo pagarbos duoklę jums, kaip tikrai britų parlamentinio elgesio mokyklos atstovei.

 
  
MPphoto
 
 

  Armando Veneto (PPE-DE). - (IT) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, balsavimo dėl bendros vyno rinkos organizavimo klausimu turėčiau pabrėžti, kad balsavau už 294 pakeitimą, kurį pasiūlė PSE frakcijos atstovas V. Lavarra ir kurį aš taip pat pasirašiau, nes manau, kad vartotojai turi teisę žinoti, ar į jų geriamą vyną buvo pridėta sacharozės. Kadangi produkto atsekamumą Sąjunga dabar propaguoja kaip visuotinį principą, tai nematau priežasties, kodėl jis neturėtų būti taikomas ir vyndarystės sektoriuje.

Dėl tos pačios priežasties aš balsavau už 310 pakeitimą, kurį pasiūlė UEN frakcija ir kuris taip pat neturėjo įtakos kompromisui, dėl kurio G. Castiglione padėjo tiek daug pastangų. Galiausiai, net jei mano ir frakcijos, kuriai atstovauju, nuomonė šiais klausimais skiriasi, priimti pasiūlymą, neatsižvelgiant į tai, kuri frakcija jį pateikė, ginantį piliečių interesus, yra vienintelė politinė nuostata, kuriai, mano nuomone, turėčiau paklusti.

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). (LT) Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl bendro vyno rinkos organizavimo pakeitimų yra diskriminacinis kai kurių, ypač naujų valstybių narių, atžvilgiu.

Priemonė „Bendrijos vynų rėmimas trečiose šalyse“ yra skirta prekybai skatinti, tačiau ji kažkodėl yra susieta su turėtų vynuogynų plotais ir 3 metų vyno gamybos vidurkiu. Komisija numato remti vyno eksportą ir atskirus prekių ženklus. Konkurencinį pranašumą turės remiamų šalių gamintojai ir eksportuotojai. Nepriimtina, kad Lietuvos ir kitų šalių vyno gamintojai, neturintys vynuogynų, negaus paramos vyno eksportui.

Aš balsavau prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Aš balsavau už vyno rinkos pertvarkymą, kuris pagerins Europoje gaminamų vynų kokybę ir padidins jų konkurencingumą. Tai aktualu pirmiausia Italijos atžvilgiu, nes šioje šalyje turėtų būti išnaikinti neteisėti vynuogynai ir nutrauktos subsidijos, skatinančios prastos kokybės vynų perprodukciją. Tačiau rinkos pertvarka neturėtų suteikti privalumų vyno gamintojams iš pietinių šalių jų kolegų iš šiaurinių regionų sąskaita. Aš kategoriškai pasisakau prieš vynuogynų išnaikinimą Moravijoje, kur tai, kas pagaminama, suvartojama vietoje, ir kur tradicinė vyndarystė yra labai svarbi tiek kultūriniu požiūriu, tiek ir šiame regione plėtojamo turizmo požiūriu. Aš prieštarauju draudimui saldinti vynus Rytų Europoje, įskaitant Moraviją, jei Pietų šalyse praktikuojamas vynų rūgštinimas taip pat nebus uždraustas. Aš nesuprantu, kodėl Moravijos vynuogių augintojai ir vyndariai turėtų pirkti brangią vynuogių misą iš pietinių šalių tik tam, kad atsisakytų 200 metų puoselėtos vynų saldinimo tradicijos ir pakeistų tradicinį jų aukštos kokybės vynų aromatą ir skonį. Tai prieštarauja konkurencijos vidaus rinkoje principams ir aš su tuo sutikti negaliu. Aš dėkoju tiems kolegoms, kurie balsavimo metu palaikė mus ir kurių dėka nugalėjo sveikas protas. Komisija dabar turės paklusti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE-DE). - (CS) Matome, kaip valstybės narės iš Pietų Europos aršiai gina savo vynuogininkystės sektorių ir tęsia perteklinę vyno gamybą. Tuo tarpu dėl didžiulių subsidijų žemos perteklinių vynų kainos stumia iš vyno rinkos kitas valstybes nares. Aš laikau nepriimtinu dalyku, kad Komisija elgiasi su Europos vyno pramonės lyderiais švelniai, tuo tarpu jos elgesys su tokiomis šalimis, kaip Čekija, yra griežtas, o kartais net šiukštus. Kaip kitaip galima būtų interpretuoti pasiūlymą leisti dažnai naudoti vynuogių misą pietinėse ES šalyse, tuo pat metu uždraudžiant vynų saldinimą cukrumi kitose šalyse. Todėl aš labai džiaugiuosi, kad Parlamentas pasirinko atsakingą požiūrį į rinkos pertvarką ir įnešė į šį procesą vienodo ir teisingo elgesio su visomis susijusiomis šalimis elementą. Pritardamas vynų saldinimui cukrumi Čekijos ir kitų šalių naudai, Parlamentas parodė, kad yra objektyvus ir geba atsispirti dėl skirtingų nacionalinių interesų konfliktuojančių pusių įtakai. Aš suprantu, kad vyno rinkos pertvarka yra būtina. Aš neabejoju jos pagrindiniais tikslais, veikiau tuo, kaip jie yra įgyvendinami. Todėl dar kartą pabrėžiu, kad įgyvendinant pertvarką, labai svarbu laikytis lygybės ir nediskriminavimo principo.

 
  
MPphoto
 
 

  Hynek Fajmon (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, aš, kaip ir kiti parlamentarai iš Čekijos, atstovaujantys Čekijos pilietinės demokratijos partijai (ODS), balsavau prieš G. Castiglione‘o pranešimą. Taip vykdoma rinkos pertvarka neduos jokios naudos Čekijos, Moravijos, o todėl ir Europos vynuogininkystės ir vyninkystės pramonei. Užuot liberalizavę rinką, susilpninę jos reguliavimą ir sumažinę administracinę naštą ir tokiu būdu realiai padėję vynininkystės pramonei, mes krypstame į didesnį rinkos reguliavimą, nustatome apribojimus ir leidžiame įsakymus. Centralizuotas planavimas niekada neduoda teigiamų rezultatų, nepasiteisins jis ir vynininkystės sektoriuje. Dėl šių priežasčių aš nepritariau šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, mano apygarda Anglijos pietryčiuose yra sparčiausiai augantis vynininkystės regionas Europoje. Dėl klimato kaitos sąlygotų pokyčių dabar vynuogininkystei Anglijoje perduota didžiausias žemių plotas nuo pat Henrio II valdymo, kuris sutapo su ankstesniuoju klimato atšilimo Europoje laikotarpiu.

Mano gimtojoje grafystėje gyvenantys ir dirbantys vynuogių augintojai ir vyndariai niekada nelaukdavo subsidijų iš ES. Kentas ir Surėjus, Saseksas ir Hempšyras, Oksfordšyras, Bekingemšyras ir Berkšyras yra apsodinti save komerciškai gyvybingais vynuogynais, kurių likimas visiškai priklauso nuo jų auginamų vynuogių kokybės. Tačiau jų sėkmingai plėtojamas verslas dabar gali nusisukti prieš juos pačius, nes jie artėja prie komerciniam kultivavimui nustatytos ribos.

Likę už Europos reguliavimo režimo ribų ir vengę būti šelpiami, dabar jie supranta, kad vis vien bus reguliuojami.

Taip kaip mes neprašome iš Briuselio pinigų, taip mes nenorime iš Briuselio ir apribojimų. Vienintelis dalykas, kurio prašo visi Anglijos vyndariai, tai duoti jiems laisvę ir toliau konkuruoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Adriana Poli Bortone (UEN). - (IT) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, balsuodama aš pasakiau savo tvirtą „ne“ dokumentui, kurį susilpnino daugybė įvairių pakeitimų, kurie jį pablogino, ir ypač leidimas saldinti vyną cukrumi, kurį mums buvo pasisekę daugeliui metų atitolinti, atsižvelgiant į tai, kad cukraus pridėjimas į vyną yra ne daugiau nei būdas kompensuoti natūralias savybes.

Dauguma parlamentarų pasisakė prieš vynuogių misos naudojimą, kuris, nors būdamas ne daugiau nei finansinė priemonė, vis dėlto būtų sumažinęs žalą, kurią patirsime leisdami pridėti į vynus cukrų. Tai šiaurinių šalių pergalė ir šalių iš Viduržemio jūros regiono, kurios nesugebėjo apginti jų teritorijose labai profesionalai plėtojamos vyndarystės interesų, pralaimėjimas. Ši BRO priemonė pakenks vyno produkcijos kokybei, savitumui ir autentiškumui ir padarys žalos vynuogių augintojams, vyndariams ir vartotojams.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos. Kova su terorizmu (B6-0514/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Antonio Masip Hidalgo (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, aš laikau tai, kad šiandien mes įteikėme teisių chartiją į civilizacijų aljanso, kurį savo laiku parėmė Pirmininkas J. L. R. Zapatero ir JT Generalinis Sekretorius Kofi Annanas, rankas, labai teigiamu žingsniu. Manau, tai gera pradžia.

Be to, aš manau, kad Pagrindinių teisių chartija, kurią šiandien paskelbėme ir pasirašėme, išreiškia tikrąją mūsų civilizacijos prigimtį, bet ne integrismo tų, kurie čia šiandien atvyko pasipriešinti jai, demonstruodami savo apgailėtiną ir iškreiptą požiūrį. Toks pats apgailėtinas ir iškreiptas požiūris būdingas ir islamo radikalams, kurie dantimis laikosi jų sąmonėje giliai įsišaknijusių tradicijų. Turime išrauti su šaknimis šias dvi radikalizmo formas, jei norime taikos, bet ne terorizmo.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Borghezio (UEN). - (IT) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, aš norėčiau pažymėti, kad balsavau prieš pranešimą kovos su terorizmu klausimu, nors pirma per klaidą balsavau „už“, bet po to apie tai oficialiai pranešiau.

Tai veidmainiškas pranešimas, kuris byloja apie Europos institucijų bailumą kovoje su terorizmu. Jame net bailiai vengiama įvardyti šią grėsmę tikruoju islamo terorizmo vardu. Parlamentas taip pat balsavo prieš pakeitimą, kurį pasiūliau aš kartu su kitais UEN frakcijos nariais ir kuriuo mes norėjome atkreipti Europos dėmesį į Al-Qaedos įsiskverbimą į Magribą. Mes, žinoma, pateikėme savo pasiūlymą prieš kelias dienas, deja, vakarykščiai įvykiai parodė, kad padėtis dar blogesnė, nei mes galėjome įsivaizduoti savo pesimistiškiausiose prognozėse. Tai buvo žiaurus Al-Qaedos islamiškojo terorizmo išpuolis prieš vargšus Alžyro gyventojus, kurio metu galbūt buvo pralietas ir islamo tikėjimą išpažįstančių žmonių kraujas.

Gėda, kad tokiems dalykams vykstant prie pat Europos durų, Parlamentas vis dėlto atmeta pakeitimą, kuriuo raginama imtis atsakomųjų veiksmų, nes Europa negali užmerkti akių prieš tą faktą, kad grėsmė jau stovi ant jos slenksčio.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitar Stoyanov (NI). - (BG) Balsuodamas rezoliucijos dėl kovos su terorizmu klausimu aš susilaikiau, nes, žinoma, aš esu prieš terorizmo plitimą, bet negaliu pritarti ir tokiam dokumentui, kuris, mano galva, tik sėja paniką Europos piliečių gretose, o panika ir baimė ir yra pagrindinis terorizmo tikslas. Bet aš džiaugiuosi, kad buvo priimti Sąjungos už tautų Europą frakcijos pasiūlyti pakeitimai, kuriuose teigiama, kad sprendžiant problemą, kaip ir gydant bet kokią ligą, reikia pradėti nuo priežasčių, kurios ją sukėlė. Taigi, jeigu mes, tarkim, imsimės spaudimo priemonių ir neišreikalausime, kad Izraelis atsisakytų savo segregacinės politikos ir liautųsi statyti sieną, atskiriančią arabus ir atimančią iš jų pagrindines žmogaus teises, mes prisidėsime prie kovos su terorizmu daug labiau, nei slaptai klausydamiesi telefono pokalbių ar organizuodami interneto svetainių sekimą. Vis dėlto nevertėjo atmesti Sąjungos už tautų Europą frakcijos pasiūlytų pakeitimų, kuriuose atkreipiamas dėmesys į pačios Europos viduje plintantį terorizmą, nes, pavyzdžiui, mano šalyje uždraustos teroristinės organizacijos buriasi valdančiosios Judėjimo dėl teisių ir laisvių partijos priedangoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, manau, kad ši rezoliucija gera, bet šiek tiek nenuosekli, nes skaitant kai kurias jos teksto vietas susidaro įspūdis, kad mes pasiduodame terorizmui. Kitaip tariant, susidaro įspūdis, kad joje nepritariama tam, kad terorizmas turėtų būti visiškai išnaikintas, išrautas su šaknimis, ir šis klausimas buvo iškeltas UEN frakcijos atstovės C. Muscardini žodžiu pasiūlytame pakeitime. Mano nuomone, būtent šį klausimą galbūt reikėjo išnagrinėti nuodugniau svarstant šį pranešimą.

Manau, kad Europos Sąjungos pozicija terorizmo klausimu turėtų būti visiškai aiški. Mes propaguojame demokratiją, žmogaus teises, teisę laisvai reikšti nuomonę ir jokiu atveju nepateisiname terorizmo. Taip pat šiame pranešime pasigedau didesnio dėmesio švietimo aiškinat terorizmo priežastis svarbai. Pavyzdžiui, kova su terorizmu Palestinos autonominėse teritorijose daugiausia turėtų remtis švietimu, kad ateities kartos galėtų išaugti neturėdamos neapykantos ir mokėtų taikingai sugyventi su kaimynais.

 
  
MPphoto
 
 

  Hubert Pirker (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, kovai su terorizmu turi būti mestos visos turimos veiksmingos priemonės, neprieštaraujančiomis teisinės valstybės principams. Jeigu Sąjunga nori laimėti šią kovą, ji privalo bendradarbiauti su savo partnerėmis.

Aš balsavau prieš šią rezoliuciją dėl jos antiamerikietiško tono. Užuot siūlydami priešintis terorizmui, rezoliucijos autoriai ir daugelis kitų kiti nariai siūlo priešintis partnerystei kovoje su terorizmu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Kita priežastis, dėl kurios aš balsavau prieš, yra ta, kad pasiūlytame rezoliucijos projekte Komisija ir Taryba raginamos atgabenti sulaikytuosius iš Guantanamo kalėjimo į Europą. Tai prilygtų terorizmo importui į Europą. Toks žingsnis būtų klaidingas.

Trečioji priežastis, dėl kurios aš balsavau prieš rezoliuciją, yra ta, kad joje atmetamos tokios akivaizdžiai naudotinos kovoje su terorizmu priemonės, kaip keleivių duomenų perdavimas Europai ir Europolo organizacijos sustiprinimas.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

– Pranešimas: Johannes Blokland (A6-0416/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu. (PT) Aviacijos susitarimas su Maroku yra antras susitarimas, susijęs su vadinamąja „bendra Europos oro erdve“, ir pirmas tokio pobūdžio susitarimas, pasirašytas su šalimi, esančia už Europos žemyno ribų.

Politiniu požiūriu mes apgailestaujame, kad šiame susitarime – žvejybos susitarimo atveju įvyko toks pats nepriimtinas dalykas – nenustatoma aiškiai, kad „Maroko Karalystės jurisdikcijoje esanti teritorija yra teritorija, kurią pagal tarptautinę teisę Marokas turi teisę valdyti., taip užtikrinant pagarbą tarptautinei teisei bei teisėtoms ir neatimamoms Sacharos žmonių teisėms.

Neteisėtas Maroko valdymas Vakarų Sacharos teritorijoje nėra pripažintas pagal tarptautinę teisę, kaip pabrėžta 1975 m. spalio mėn. pateiktoje Hagos Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonėje. Todėl Marokas, neteisėtai okupavęs Vakarų Sacharos teritoriją, neturi nei teisės valdyti šią teritoriją, nei turėti ją savo jurisdikcijoje.

Be to, šis susitarimas grindžiamas išimtinai parama dviem tikslams, kuriems mes nepritariame, t. y. parama rinkų atvėrimui ir parama teisės nuostatų suderinimui siekiant skatinti konkurenciją oro transporto srityje.

 
  
  

– Pranešimas: Reimer Böge (A6-0485/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu. (PT) Šių metų birželio ir liepos mėn. Komisija gavo trečiąją ir ketvirtąją paraiškas dėl šio Fondo lėšų panaudojimo. Paraiškos gautos iš dviejų Vokietijos įmonių ir vienos įmonės iš Suomijos. Visos šios įmonės dirba telekomunikacijų sektoriuje, o kalbant konkrečiau, jos specializuojasi mobiliųjų telefonų aparatų gamyboje.

Abi šios paraiškos susijusios su verslo perkėlimu į trečiojo pasaulio šalis, dėl kurio bus atleista 4 211 darbuotojų.

Iki šiol be šių dviejų paraiškų buvo gautos dar dvi iš Prancūzijos, kurios yra jau patvirtintos. Komisija toliau gauna paraiškas iš Italijos, Maltos, Ispanijos ir Portugalijos. Šios paraiškos bus tvirtinamos kitų metų pradžioje.

Kaip minėjome, šio Fondo lėšos negali būti naudojamos finansuoti ekonominiu ir socialiniu požiūriu nepriimtino verslo perkėlimo ir su tuo susijusio darbuotojų atleidimo išlaidas.

Todėl mes primygtinai reikalaujama, kad būtų sukurta reguliavimo sistema, padėsianti užkirsti kelią verslo perkėlimui ir numatanti atitinkamas nuobaudas. Mes laikome, kad skiriant bet kokių viešų fondų paramą, įmonėms būtina taikyti sąlygas, reikalaujančias, kad paramos gavėjai prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus regioninės plėtros ir užimtumo požiūriu, o jei įmonės numato verslo perkėlimą, joms parama iš viso neturėtų būti skiriama. Taip pat labai svarbu sustiprinti darbuotojų atstovų vaidmenį įmonių direktorių tarybos veikloje ir valdymo sprendimų priėmimo procese, kai šie sprendimai susiję su įmonės struktūra.

 
  
MPphoto
 
 

  Nina Škottová (PPE-DE), pateikta raštu. − (CS) Iš viso buvo panaudota apie 3,6 proc. Europos prisiderinimo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų ir ją gavo tik trys šalys. Tačiau globalizacija didesniu ar mažesniu mastu įtakoja visas žmogaus veiklos sritis. Tai, kad šio Fondo lėšos yra naudojamos taip vangiai, verčia susimąstyti dviem klausimais: pirma, ar globalizacijos padariniai iš tiesų yra tokie nereikšmingi ir, antra, ar mes žinome, kaip gauti lėšų iš šio Fondo? Kitaip tariant, pirma mes turime savęs paklausti, ar iš tikrųjų šis Fondas mums reikalingas. Antra, jei manome, kad toks Fondas mums būtinas, mes turime tiksliau apibrėžti galimus globalizacijos padarinius ir persvarstyti šio Fondo lėšų skyrimo taisykles, kad Fondo parama taptų prieinama ir suprantama kitoms šalims ir jų probleminiams regionams. Šiuo atžvilgiu būtų naudinga akcentuoti ekonominius, socialinius ir kitokio pobūdžio elementus. Tokį Komisijos pateikiamą Fondo būtinumo pagrindimą, kaip „globalizacijos padarinių netikėtumas“, labai sunku priimti. Dėl pirmiau paminėtų abejonių aš balsavau prieš šį pasiūlymą.

 
  
  

– Pranešimas: Reimer Böge (A6-0499/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu. (PT) Lankstumo priemonės mobilizavimas, kartu su Tarpinstitucinio susitarimo pakeitimu, sudaro neatsiejamą Bendrijos biudžeto 2008 m. projekto dalį.

Taigi, be to, kad daugiametės finansų programos biudžetas buvo pakoreguotas 1600 mln. suma, taip pat siūloma mobilizuoti lankstumo priemonę, kad Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos programų (EGNOS-GALILEO) finansavimas būtų padidintas apytikriai 200 mln. EUR suma. Be to, mobilizuojant lankstumo priemonę, taip pat numatoma dar 70 mln. EUR padidinti biudžetą, skirtą ES bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) įgyvendinimui.

Derėtų pabrėžti pranešėjo akcentuojamą mintį, kad „ilgalaike bendros išorės veiklos, ir ypač BUSP, perspektyva, atsižvelgiant į dabar nustatytus poreikius, finansiniu požiūriu yra rūpinamasi nepakankamai“. Jis aiškina, kad „nustatyti poreikiai“ apima ES „misijų“ Kosove ir Afganistane stiprinimą. Finansuojant tokias „misijas“ Bendrijos biudžeto lėšomis, duodamas papildomas akstinas stiprinti ES įsikišimą ir karinę intervenciją remiant NATO operacijas, tiek Balkanuose, pavyzdžiui, rengiantis paremti tarptautinės teisės normas pažeidžiantį „vienašališką Kosovo nepriklausomybės paskelbimą“, tiek ir Vidurio Azijoje. Tai daroma siekiant politinių ir karinių tikslų, kuriems mes, aišku, nepritariame.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), pateikta raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, lankstumo priemonės mobilizavimas, kaip ir finansinės perspektyvos peržiūra, yra natūrali lapkričio 23 d. susitarimo dėl biudžeto 2008 m. suderinimo išdava. Lankstumo priemonė, iš esmės, skirta apsaugoti biudžeto planą nuo išskirtinių aplinkybių, kurias sunku numatyti iš anksto, įtakos. Tačiau šios išskirtinės priemonės panaudojimas, mano kuklia patirtimi, labai retais atvejais atitinka kriterijus, nustatytus tarpinstituciniame susitarime.

Taip yra ir su biudžeto 2008 m. projektu. Tiek 200 mln. EUR, skirti finansuoti Galileo programą 2008 m., tiek ir 70 mln. EUR suma, numatyta pagal IV antraštę ir skirta finansuoti išaugusius poreikius BUSP srityje, yra priemonės spręsti problemas, kurių atsiradimą galima buvo prognozuoti. Nepaisant to, kad Europos Parlamento delegacija pateikė savo sąlygas, nurodančias į nepakankamą palydovinės navigacijos sistemos programos ir Europos Sąjungos numatomos tarptautinės veiklos finansavimą, jai vis dėlto nepasisekė įtikinti Tarybą, kad biudžeto asignavimus minėtoms veiklos sritims būtina padidinti.

Galutiniame finansinės perspektyvos projekte jau buvo išpranašauti sunkumai, su kuriais mes susidūrėme rengdami biudžetą 2008 m. Tiesą sakant, biudžeto derinimo proceso metu būtent Parlamentas išsprendė problemas, kurias sukūrė Taryba. Atsižvelgiant į tai, kad žiniasklaidoje ši situacija buvo nušviesta neteisingai, mes turėtumėme padaryti teisingas išvadas, kad tokie dalykai ateityje nepasikartotų.

 
  
  

– Pranešimas: Bogdan Golik (A6-0461/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh ir Inger Segelström (PSE), pateikta raštu. (SV) Mes negalime pritarti sistemai, kurioje mokesčių mokėtojų pinigai yra naudojami Europos žemės ūkio produkcijos realizavimui trečiojo pasaulio šalyse. Mes manome, kad tokia veikla, ypač besivystančiose šalyse, turėtų būti ribojama, nes ji gali turėti neigiamos įtakos vietinei tų šalių pramonei. Mūsų nuomone, ES turėtų skatinti žemės ūkio veiklą tose šalyse, o ne žlugdyti vietinius ūkininkus. Klestinti vietinė gamyba gali paskatinti šių šalių ekonominę ir demokratinę plėtrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), pateikta raštu. (PT) Norint sukurti paprastesnę ir lengviau valdomą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), būtina supaprastinti Europos teisės nuostatas, reglamentuojančias žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių naudojimą vidaus rinkoje ir trečiojo pasaulio šalyse.

Aš pritariu Komisijos pasiūlymui patobulinti sistemą ir ypač palaikau mintį dėl dviejų reglamentų, kurių vienas susijęs su vidaus rinka, o kitas skirtas veiklai trečiojo pasaulio šalyse, sujungimo į vieną.

Aš balsuoju už B. Goliko pranešimą ir norėčiau pabrėžti tai, kad jame raginama PPO derybose klausimams, susijusiems su informavimu ir skatinimu, skirti didesnį dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), pateikta raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, aš balsuoju už B. Goliko pranešimą, kuriame siūloma priimti Tarybos reglamentą dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir palaikymo priemonių naudojimo vidaus rinkoje ir trečiojo pasaulio šalyse.

Pranešime teisingai pažymima, kad norint pasiekti pažangą formuluojant paprastą ir efektyvią Europos žemės ūkio politiką, būtina supaprastinti Bendrijos sistemą, reglamentuojančią žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių naudojimą vidaus rinkoje ir trečiojo pasaulio šalyse.

Aš sutinku, kad informavimo kampanijos turėtų būti vykdomos tam, kad vartotojai būtų supažindinti su tvaria BŽŪP gamyba, aukšta ES žemės ūkio produktų kokybe, organinio ūkininkavimo metodais ir sveikatos aspektais.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu.(EL) Atsižvelgiant į tai, kad PPO diskusijos ir įsipareigojimai paskatins panaikinti eksporto grąžinamąsias išmokas, sumažinti Bendrijos paramą, kuri šiuo metu siekia 20,1 mlrd. EUR, ir mažinti daugumos ES žemės ūkio produktų kainas 4873 proc., tai smarkiai paveiks pajamas iš žemės ūkio.

Siūlydama reglamentą Komisija siekia neutralizuoti dėl GATT ir ankstesnių BŽŪP reformų kilusias neigiamas pasekmes, kurios atsiras dėl būsimų PPO ir BŽŪP reformų. Šios pasekmės labiausiai paveiks žemės ūkio produktų paskirstymą trečiojo pasaulio ir ES šalyse, nes tuo pačiu metu importo muitai ir vidinė parama Bendrijos žemės ūkiui bus smarkiai sumažinta.

Todėl siūlomos skatinimo ir informavimo programos. Tačiau šioms programoms skirtos lėšos nepadės neutralizuoti pasekmių. Dėl to pablogės galimybės paskirstyti Bendrijos žemės ūkio produkciją trečiojo pasaulio šalyse ir ES, bus sumažintos gamintojų kainos. Tai sužlugdys smulkius ir vidutinius ūkininkus, kurie jau dabar gauna minimalias pajamas už žemės ūkio produktus. Kita vertus, programa turės naudos stambioms žemės ūkio įmonėms, patiriančioms konkurencingas produkcijos išlaidas.

 
  
  

– Pranešimas: Pedro Gueirrero (A6-0467/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. (PT) Būtina aptarti bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų organizavimo (angl. CMO), vieno iš keturių BŽP ramsčių, restruktūrizavimą.

Svarbiausia persvarstyti vartotojų informavimo apie žuvininkystės produktus padėtį ir aptarti lygiateisiškesnį produktų pridėtinės vertės paskirstymą viso rinkodaros proceso metu, ypač kreipiant dėmesį į pradinį pardavimo tašką.

ES turi rasti būdus, kaip kovoti su „socialiniu dempingu“, kurį dažnai naudoja kai kurios trečiojo pasaulio šalys, mažindamos mūsų žuvininkystės produktų konkurencingumą.

Šiame pranešime ginami valstybiniai interesai, todėl už ją balsuoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Džiaugiamės pritarimu pranešimui dėl žuvininkystės produktų CMO. Tai ženklas Europos Komisijai skubiai persvarstyti šį CMO, kad jis padėtų užtikrinti pajamas sektoriuje, tobulinti žuvininkystės produktų rinkodarą ir didinti šių produktų pridėtinę vertę, ypač didinant finansavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad CMO turėtų padėti veiksmingai siekti tikslų, kuriems ir buvo sukurtas, ir kad rinkodaros forma, kainodara pradiniame pardavimo taške ir nereguliari žvejyba paveikia nestabilias pajamas žuvininkystės sektoriuje, apgailestaujame, kad Žuvininkystės komitetas atmetė mūsų sprendimo siūlymus, įskaitant, bet neapsiribojant:

- maksimalių pelno mokesčių įvedimu;

- viešos paramos ir veiksmingų įsikišimo į rinką mechanizmų poreikiu;

- produkcijos išlaidų apsvarstymu, apibrėžiant orientacines kainas;

- finansinių kompensacijų įvedimu už savanorišką laikiną laimikio arba žvejybos mažinimą.

Mes ir toliau siūlysime įvesti šias nešališkas priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Bendru žuvininkystės produktų rinkos organizavimu siekiama užtikrinti rinkos stabilumą ir apsaugoti sektoriaus dalyvių pajamas. Šių ir ES sutartyje įtvirtintų tikslų siekti verta, nes tai būdas Europos žuvininkystės bendruomenių gerovei pasiekti.

Deja, per pastaruosius du su pusę dešimtmečių centralizuotos Briuselio kontrolės, išreikštos per BŽP, rezultatai šioms bendruomenėms buvo katastrofiški. Laikantis BŽP neįmanoma užtikrinti klestinčios rinkos ir saugių darbo vietų, todėl žuvininkystės valdymo kontrolę būtina sugrąžinti nuo žuvininkystės priklausančioms valstybėms.

 
  
  

– Pranešimas: Jörg Leichtfried (A6-0482/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Kaip minėta, valstybinės valdžios institucijos paisė ir užtikrino, kad būtų paisoma galiojančių tarptautinių susitarimų civilinės aviacijos srityje. ES valstybės narės jau bendradarbiauja tarpusavyje ir su kitomis šalimis. Šį bendradarbiavimą galima skatinti ir vystyti, tačiau jis jau dabar rodo pagarbą kiekvienos šalies suverenitetui, darbuotojams ir jų teisėms (socialinio harmonizavimo garantavimas, taikant palankiausias sąlygas) bei vartotojų teisėms.

Tačiau kiekvienos valstybės narės įgaliojimai civilinės aviacijos srityje ilgainiui perduodami ES. Šis procesas ypač neigiamas, kai vyksta srityje be aiškiai nustatytų ribų.

Europos aviacijos saugos agentūros steigimas yra dar vienas žingsnis ta linkme. Svarbu pabrėžti, kad ši agentūra bus įpareigota vykdyti įgaliojimus, kuriuos šiuo metu vykdo visos valstybinės valdžios institucijos. Ši priemonė skirta įgyvendinti „vieno Europos dangaus“ idėją ir liberalizuoti oro transportą bei oro navigaciją ES lygiu. Liberalizavimas siekiant finansinio pelno kelia klausimą apie darbuotojų teises, paslaugų kokybę ir saugumo lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − J. Leichtfriedo pranešimas yra sudėtingų Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybų kulminacija. EASA įgaliojimų pratęsimas yra svarbus Europos aviacijos saugos žingsnis, todėl mano frakcija palaikė galutinį kompromisinį variantą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, patvirtinu savo ankstesnį balsą už J. Leichtfriedo pranešimą. Parlamento derybos su Taryba, padedant Komisijai, paskatino parašyti šį tekstą, kuris galbūt ne iki galo atitinka kai kuriuos mano palaikytus reikalavimus, bet yra geras kompromisas. Noriu pabrėžti svarbų Europos aviacijos saugos agentūros vaidmenį valdant ne tik aviaciją, bet ir įmonių veiklas. Agentūra bus atsakinga už sertifikatų bei licencijų atnaujinimą ir išdavimą, taip pat už suvienodintų saugumo standartų taikymo valdymą.

Ji skirs baudas, jeigu saugumo standartai nebus įdiegti tinkamai. Džiaugiuosi 15 pakeitime pasiektu kompromisu, dėl kurio agentūra tampa visiškai nepriklausoma ir nešališka licencijų panaikinimo ir baudų skyrimo klausimais. Noriu pabrėžti, kad šios organizacijos vystymo ir veiklos srityse personalas vaidins svarbiausią vaidmenį. Visiškai pritariu pranešėjo susirūpinimui šio darbo tęsimu, galbūt net pasinaudojant Europos Sąjungos Personalo reglamento siūlomais ištekliais.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Ketinu balsuoti už šį pranešimą ir turiu pasveikinti pranešėją su šiuo labai svarbiu techniniu klausimu. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į keletą momentų.

Akivaizdu, kad klausimas dėl kajutės įgulos narių licencijavimo kai kurioms valstybėms narėms kelia susirūpinimą ir prisidėjo prie didesnių lobistinių kajutės įgulos narių profesinių sąjungų pastangų. Esu įsitikinęs, kad pranešėjui pavyko surasti kompromisą ir išsklaidyti kai kurių valstybių narių nuogąstavimus, tačiau pripažįstama kajutės įgulos narių svarba. Kai kuriose avialinijose kajutės įgulos nariai atvirai išnaudojami: jie ne tik vadinami paprasčiausiais „dangaus padavėjai“, priimami į darbą mokant minimalų darbo užmokestį, nustatant kaip įmanoma ilgesnį darbo laiką; šie asmenys priversti sumokėti už mokymus.

Antra, svarbu pripažinti, kad ES-OPS, kuriam pritarė Parlamentas, dabar priskiriamas EASA kompetencijai. Norėčiau šia proga priminti Komisijai ir EASA, kad draudžiama keisti skrydžių ir tarnybos trukmę, nurodytą EU-OPS reglamento Q pastraipoje, kol nėra pavesta atlikti nuovargio tyrimo ir nepasikonsultavus su platesniu pramonės atstovų ratu.

Galiausiai tikiuosi, kad dabar pavyks ES lygiu nustatyti kitus aviacijos saugos ir saugumo aspektus (įskaitant dėl lakūno kabinos durų ir bagažo patalpos stebėjimo.

 
  
  

– Pranešimas: Adriane Poli Bortone (A6-0464/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Kaip įprasta šios srities nuostatams, konkretūs šio pranešimo tikslai paremti valstybių narių įstatymų, nuostatų ir administracinių sąlygų harmonizavimu, skatinant Europos vidinės rinkos plėtrą ir atsižvelgiant į teiginius apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą.

Pasiūlymą sudaro du pakeitimai, skirti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą. Juo siekiama nustatyti tinkamą pereinamąjį laikotarpį, skirtą su vaikų vystymusi ir sveikata susijusiems teiginiams apie sveikatingumą.

Teiginiai apie maistingumą, kurie buvo vartojami valstybėje narėje iki 2006 m. sausio 1 d. pagal jiems taikomas valstybines nuostatas ir kurie nėra įtraukti į reglamento (EB) Nr. 1924/2006 priedą, gali būti toliau vartojami trejus metus nuo to reglamento įsigaliojimo. Teiginiai apie sveikatingumą, išskyrus teiginius dėl vaikų vystymosi ir sveikatos, taip pat gali būti vartojami vadovaujantis pereinamojo laikotarpio nuostatomis, išdėstytomis reglamento 28 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Panašios pereinamojo laikotarpio nuostatos jau yra taikomos teiginiams apie vaikų vystymąsi ir sveikatą.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą dėl persvarstymo, reikalingo užtikrinti galimybę pareikšti pretenzijas dėl sveikatos ir mitybos. Daugeliui sveika mityba būtina ilgam ir aktyviam gyvenimui, tačiau vartotojams taip pat būtina suteikti tinkamą informaciją. Vartotojai jau pernelyg buvo klaidinami dėl gaminių maistinių ir sveikatos savybių populiariomis plataus vartojimo gaminių gamintojų pretenzijomis. Raginu Komisiją skirti tiek laiko, kiek būtina, tinkamam Europos piliečių aiškumui užtikrinti.

 
  
  

– Pranešimas: Klaus-Heiner Lehne (A6-0453/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Bert Doorn (PPE-DE), raštu. − (NL) Nuo 1993 m. automobilių dalių rinkos liberalizavimas buvo karštų diskusijų objektas. Manau, matomų automobilių dalių dizaino teisių panaikinimo reikia jau seniai. Palaikau Komisijos siūlymą, nes šiuo metu nėra tinkamai veikiančios vieningos šių dalių rinkos.

Kai reikia keisti funkcines dalis, pavyzdžiui, veidrodėlius ir lempas, dalys, kurių reikia sugrąžinti automobiliui jo pirminę būklę, turi būti paruoštos iš anksto. Esu už kuo skubesnį liberalizavimą Europoje, todėl pritariu trumpiausiam penkerių metų pereinamajam laikotarpiui. Balsuosiu prieš pakeitimus, leidžiančius valstybėms narėms vilkinti liberalizavimą pereinamuoju laikotarpiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiame pranešime yra direktyvos siūlymo liberalizuoti antrinę atsarginių dalių rinką, pakeitimų, taikomų motorinių transporto priemonių, mašinų ir ilgalaikio vartojimo prekių pramonėms.

Komisijos siūlymas remia neapsaugotas rinkas, o šis pranešimas palaiko pereinamąjį penkerių metų laikotarpį šalyse, kuriose rinka apsaugota, pavyzdžiui, Portugalijoje.

Kita vertus, žinome, kad apsaugotose automobilių dalių rinkose atsiranda daug įsipareigojimų sukelianti monopolija, nes apsaugotose rinkose klientas turi pirkti sugedusios arba pažeistos dalies pakaitalą iš originalaus gamintojo. Pagrindinio argumento, kad produkto dizainas negali būti pakeistas, pavyzdys yra motorinių transporto priemonių pramonė, nors šis direktyvos siūlymas taikomas ir kitoms pramonės šakoms. Yra praktinių pavyzdžių, kai paprastos dalies keitimas pareikalauja kelių dalių suderinimo ir didina vartotojo išlaidas.

Kita vertus, šiuo metu Portugalijoje yra motorinių transporto priemonių pramonės gamyklų, kurios gyvuoja tik gamindamos atsargines žinomų markių dalis ir kurioms rinkos „liberalizavimas“ gali sukelti problemų.

 
  
MPphoto
 
 

  Janelly Fourtou (ALDE), raštu. – (FR) K. -H. Lehne‘o pranešime apie teisinę dizaino apsaugą nusprendžiau balsuoti už pakeitimą, siūlantį aštuonerių metų pereinamąjį laikotarpį iki visiško sudėtinių produktų, pavyzdžiui, motorinių transporto priemonių, atsarginių dalių naudojamų atkurti jų originalią išvaizdą intelektinės nuosavybės teisių liberalizavimo. Iki šiol poveikio tyrimai neatskleidė pastebimo šių dalių vartojimo kainos sumažėjimo valstybėse narėse, kuriose sistema jau yra liberalizuota.

Esu įsitikinusi, kad šiuo atveju Europos Sąjunga kenkia savo pačios interesams. Kitos pasaulio šalys gina savo gamintojus įvesdamos pramoninės nuosavybės teises, o Europos Sąjunga, deklaruodama savo norą ginti vartotojus ir kovoti su padirbinėjimu, daro klaidingą sprendimą.

Rizikuojama ekonomine pusiausvyra automobilių sektoriuje ir Europos transporto priemonių naudotojų saugumu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Rūmams pateikta dizaino ir modelių teisinės apsaugos direktyva siūlo visišką sudedamųjų dalių rinkos liberalizavimą motorinių transporto priemonių sektoriuje.

Pranešėjo tekstas smarkiai keičia siūlymą. Jame siūloma leisti valstybėms narėms dar penkerius metus taikyti įstatymus, griežtai ginančius dizainą ir modelius. Sudedamųjų dalių gamintojų monopolijos palaikymas neleidžia prarasti darbo Bendrijoje tokioms šalims kaip Turkija, Brazilija ir Korėja, kuriose gamybos išlaidos ir kokybė yra žemesnio lygio.

Per skubus šio sektoriaus liberalizavimas gali sukelti didelę riziką, ypač saugumo srityje. Jeigu transporto priemonių gamintojai nebus atsakingi už sudedamųjų dalių gamybą, niekas negarantuos jų atitikties specifikacijoms ir neužtikrins kokybės. Transporto priemonių naudotojų saugumą privalome laikyti svarbesniu už bet kokius ekonominius ar politinius interesus.

Taigi, aptaręs pašto paslaugas, geležinkelių bei energijos ir elektros sektorius, Briuselis ėmėsi transporto priemonių gamintojų temos. Kraštutinės globalizacijos ir priverstinio reguliavimo panaikinimo logika dėl ideologinių priežasčių yra neribota.

(Balsavimo paaiškinimas sutrumpintas pagal 163 darbo tvarkos taisyklės 1 dalį)

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, vidinė rinka yra sudėtinga struktūra, kuri daug metų išlaiko nuo jos priklausančių skirtingų grupių interesų pusiausvyrą.

Šios direktyvos tikslas yra visiškas atsarginių dalių antrinės rinkos liberalizavimas. Viena vertus, yra daug atsarginių dalių gamintojų, kurie reikalauja atsižvelgti į jų teisę laisvai konkuruoti ir į rinkos monopolizavimo draudimą. Kita vertus, yra automobilių gamintojų (nes akivaizdžiai kalbame apie automobilių pramonę), kurie pritaria atsarginių dalių gamybos apsaugai remdamiesi teisine dizaino apsauga.

Šioje iš pažiūros neišsprendžiamoje situacijoje pritariu pranešėjo nuomonei, siūlančiai taikyti dizaino apsaugą ribotą laiką. Praktikoje apsaugos laikotarpis priklausytų nuo sudėtinio produkto tarnavimo trukmės.

Taip pat pritariu pranešėjui, kad įvedus į rinką naują apsaugotą dizainą seno dizaino atsarginių dalių apsaugos terminas pasibaigtų. Dizaino apsaugos terminas turėtų baigtis ir tada, kai nekeičiamos dalys nebegaminamos. Toks pasiūlymas atrodo tinkamiausias ir labiausiai ginantis suinteresuotų grupių poreikius.

Taip pat pritariu pereinamojo laikotarpio planui, pagal kurį sudėtinių dalių teisinę dizaino apsaugą taikančios valstybės narės galėtų dar penkerius metus iki direktyvos įsigaliojimo taikyti dizaino apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Pritariau šiam kompromisiniam paketui ir pasisakiau prieš pakeitimus, kuriais siekiama pratęsti pereinamąjį laikotarpį „remonto sąlygos“ atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Gary Titley (PSE), raštu. − Remiu konkurencingą Europos atsarginių dalių rinką. Tai padės sumažinti naudotojų išlaidas ir pagerinti mažų ir vidutinių įmonių verslo sąlygas. Todėl pritariu Komisijos pasiūlymui, nes tai padarys atsarginių dalių rinką konkurencingesnę.

Negaliu pritarti patiems pasiūlymams, kuriais didinamas laikas rinkai liberalizuoti iki 8 metų. Tai sulėtintų pažangą, siekiant mūsų atsarginių dalių konkurencingos rinkos tikslo.

 
  
  

– Pranešimas: Giuseppe Castiglione (A6-0477/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Balsuojame prieš pranešimą ir Komisijos pasiūlymą dėl šių priežasčių:

– Tikėjomės, kad reforma bus naudinga Sąjungos mokesčių mokėtojams ir kad vyno pramonė bus atskirta nuo finansavimo pagal bendrą žemės ūkio politiką. Manome, kad Bendrija ilgainiui turėtų neberemti Europos vyno gamintojų mokesčių lėšomis.

– Manome, kad smerktina remti Europos vynų rinkodarą mokesčių mokėtojų pinigais. Tai prieštarauja Parlamento alkoholio strategijai, palaikančiai griežtą požiūrį į alkoholinių gėrimų rinkodarą. Didesnis rinkodaros priemonių finansavimas šiuo atveju atspindi dvigubus standartus.

– Taip pat nepritariame siūlymams naudoti Europos mokesčių mokėtojų pinigus remti vynų rinkodarą trečiosiose šalyse. Manome, kad Europos vynų rinkodaros atveju būtina imtis atsargumo, ypač besivystančiose šalyse, nes ji kelia grėsmę vietinėms pramonėms. Sąjunga neturėtų kenkti besivystančių šalių vietiniams gamintojams, priešingai – ji turėtų juos remti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, balsuoju prieš šį pranešimą ne dėl bendro G. Castiglione‘o požiūrio, kuris siūlo ir teigiamų dalykų, pavyzdžiui, įvesti vynmedžių išrovimo kiekybines ribas ir aplinkosauginę atitiktį, uždrausti vynuogių misos ne iš ES naudojimą ir nustatyti daugiau priemonių, kurias valstybės narės galėtų taikyti savarankiškai. Mano nuomone, svarbiausia patvirtinti cukravimo praktiką ir sąlygą, pagal kurią ši praktika neturėtų būti įvardijama ant klientams skirtos informacinės etiketės. Skirsnis apie vadinamus vaisių vynus abejotinas kaip ir bendras pranešime išdėstytas požiūris į vynuogių misą. Kaip italas, tikiuosi, kad ministrui P. De Castrui ir jo kolegoms pavyks susiderėti dėl kokybę ir vartotojų teises labiau gerbiančio įstatyminio pagrindo.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, visiškai palaikau G. Castiglione‘o pranešimą apie Tarybos reglamento siūlymą dėl bendro vynų rinkos organizavimo.

Vynų rinkos kūrimas remiantis paprastomis ir veiksmingomis gamybos taisyklėmis bei sąžiningos konkurencijos principais Bendrijos rinkoje ne tik pagerintų Europos gaminių kokybę, bet ir pakeltų vaisius auginančių ūkininkų pragyvenimo lygį.

Taip pat svarbu, kad vartotojai žinotų konkretaus produkto gamybos ciklą ir tikslią jo kilmę.

Be to, šie susitarimai būtų naudingi vaisių vynų gamybai ir mano šalyje – tai pagrindinė priežastis, kodėl remiu pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsuojame prieš šį pranešimą, nes jis nedaug keičia prasto Europos Komisijos siūlymo svarbiausius aspektus, susijusius su vynuogynais ir vynų sektoriumi.

Kaip visada sakėme, nepritariame šiai liberaliai pozicijai, kuri priartins bendro vynų sektoriaus rinkos organizavimo išardymą. Europos Parlamentas tai ištyrė ir netgi leido didinti cukraus kiekį bei viršyti galiojantį leistiną lygį.

Vienas svarbiausių aspektų – faktas, kad sodinimo teisių liberalizavimo nuo 2013 metų klausimas lieka atviras, nors pranešėjas pastebi, kad tai sutelks gamybą didžiųjų vyno gamintojų rankose, kurie jau dabar gauna nemažą viešą paramą ir kitų privilegijų.

Apgailestaujame, kad mūsų pasiūlymai dėl sodinimo teisių išlaikymo ir vyno gamybos sričių, ypač šeimų vynuogynų, smulkių ir vidutinių vynuogių augintojų bei vyno kooperatyvų pertvarkymo nebuvo priimti. Džiaugiamės, kad keli pasiūlymai dėl gėrimui skirto alkoholio distiliavimo buvo priimti.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. (PT) Pritariu poreikiui reformuoti vynų sektoriaus CMO ir plačiąja prasme palaikau Europos Komisijos siūlymą, tačiau manau, kad G. Castiglione‘o pranešimas siūlo kelis svarbius pakeitimus, kurie iš esmės patobulintų Komisijos dokumentą.

Be kitų teigiamų aspektų minima galimybė toliau remti gėrimui skirto alkoholio distiliavimą.

Balsavau už 33 ir 223 pakeitimą, nes manau, kad sektoriaus liberalizavimas neturėtų būti staigus, ir nepritariu 314, 347, 293 bei 217 pakeitimams, nes nesutinku įvesti galimybės tęsti saldinimą cukrumi. Dėl tokios praktikos tarp gamintojų neliktų pusiausvyros, todėl palaikau originalų Europos Komisijos tekstą.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Pritariu šio pranešimo esmei ir nuodugniam Europos Komisijos siūlymo persvarstymui, kur svarstomas ir 400 000 hektarų vynmedžių išrovimas. Pasiūlyme neaptarta vyno auginimo sektoriaus socialinė tikrovė. Dėl to žemė ir toliau būtų nedirbama bei nenaudinga. Vynmedžių išrovimas pasiūlyme traktuojamas kaip potencialiai naudinga savanoriška priemonė.

Kitas teigiamas pasiūlymas susijęs su galimu pertvarkymo priemonių įdiegimu vyno pramonėje. Norint konkuruoti tarptautiniu lygiu, Europos vynų pramonei reikia stiprių, sėkmingų dalyvių.

Kita vertus, krizių prevencijos pasiūlymų trūksta. Atsižvelgiant į produkcijos svyravimą, siūlomos priemonės būtų tik švelninančios. Trūksta tinkamo krizių valdymo mechanizmo, kuris prisidėtų prie turimų priemonių.

Galiausiai apgailestauju, kad nėra sąlygos, reikalaujančios etiketėje nurodyti sacharozės priedą tai būtų aiški, skaidri vartotojų informavimo priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Christa Klaß (PPE-DE), raštu. (DE) Bendruoju vynų rinkos organizavimu Komisija siekia atkreipti dėmesį į specifines vynų gamybos regionų charakteristikas, suteikdama daugiau atsakomybės ir erdvės iniciatyvai.

Šiandien Europos Parlamentas šiuos tikslus išdėstė popieriuje. Tikime savo pasiūlymais, kuriems pritarė visi valstybių narių Parlamento nariai. Europos vyno kultūra yra mūsų paveldo dalis. Europa yra pasaulinės vynų gamybos lopšys. Vyno kultūra yra verslas, pajamos ir darbo vietos. Komisija nesiekia rinkos pusiausvyros apribodama mūsų produkciją arba kurdama taisykles, dėl kurių gamyba neįmanoma. Komisijos užduotis – saugoti mūsų rinkos dalį pasaulinėje rinkoje ir užtikrinti pelnytą tarptautinį mūsų produktų prestižą. Tikslas – ne rinkos suvaržymas, bet naujų rinkų atvėrimas. Kodėl turėtume keisti vyndarystės metodus, jeigu mūsų vynus puikiai sekasi pardavinėti? Mūsų vyndarystės metodai giliai įsišakniję senovės kultūroje ir tradicijose.

Šiandien Europos Parlamentas patvirtino, kad remia didesnį rinkodaros priemonių skaičių, valstybinį biudžetavimą ir regionines iniciatyvas, socialiai jautrų palaipsninį įsikišimo priemonių nutraukimą ir esamų enologijos praktikų išsaugojimą. Kitaip tariant, Parlamentas palaiko lygiavertį sacharozės ir rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos (RKVM) priedų naudojimą teikiant RKVM subsidijas.

Tikiuosi, kad mūsų pasiūlymai bus įtraukti į naują bendrą vynų rinkos organizavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. (DE) Tais metais, kai vynuogių auginimui sąlygos nepalankios ir trūksta saulės šviesos, vynuogėse esančio fruktozės kiekio nepakanka išgauti fermentacijai reikalingą alkoholio kiekį. Todėl pridedame cukraus, kuris vyno skonio nepakeičia. Svarbiausia, kad cukrus dedamas prieš fermentaciją, o ne po jos. Tai reiškia, kad rūgštus vynas nėra saldinamas, o cukraus priedas leidžiamas tik stalo vynams ir krašto vynams.

To turėtų būti laikomasi ir ateityje. Komisijos planai pakeisti įprastą runkelių cukraus priedą pietinių regionų, kuriuose vyrauja produkcijos perteklius, vynuogių misa nėra pakankamai pagrįsti. Be karštų ekspertų diskusijų apie skonio pasikeitimus yra ir aplinkosaugos kriterijus. Neprotinga vežti vynuogių misą per visą Europą į sritis, kuriose išauginama pakankamai cukrinių runkelių.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Pranešimo, už kurį šiandien balsavome, pakeitimai yra absurdiški. Pavyzdžiui, skirtingose vyno rūšyse esančio cukraus kiekis turėtų būti pirkėjų pasirinkimo reikalas. To neturėtų spręsti ES institucijos.

Kitų pasaulio šalių gamintojai sugeba gaminti Europos vartotojų skoniui įtinkančius ir pigesnius vynus. Europos Parlamento daugumos nuomone, su tuo reikia kovoti skiriant daugiau lėšų žemės ūkio politikai ir vykdant įvairias kampanijas.

Europoje neabejotinai gaminami puikūs vynai. Principinis klausimas – ar skatinant Europos vynų produkciją teisinga išstumti neturtingesnes šalis.

Diskutuojant apie vynų gamybą svarbu aptarti visus faktorius, įskaitant viešosios sveikatos interesą. Pranešime to trūksta.

Dėl šių priežasčių minėtu klausimu balsavau prieš Komisijos siūlymą ir Europos Parlamento pranešimą. Vynų gamintojai turėtų gyvuoti laisvoje rinkoje, o ne gauti didžiules ES subsidijas, kaip yra dabar.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Claude Martinez (NI), raštu.(FR) Langedoke ir Rusijone gyvena vynuogių augintojai iš Tulūzos perėjos, simbolizuojančios amžiaus maištą, prasidėjusį su Marcelinu Albertu 1907 m. ir tęstą Andréo Castéros 1976 m. Šių žmonių žemės tęsėsi nuo Ronos iki Garonos ir dabar Europos Komisija jiems kelia grėsmę. Ji nori juos iškeldinti ir britų pensininkais apgyvendinti jų žemes. Arbatos gėrėjai ruošiasi išvyti žmones, Minervua, Korbjeros, Kostjeros ir Pikpulio vynuogynuose auginusius vynuoges ir gaminusius vyną.

Tai nusikaltimas civilizacijai. Jį bandoma vykdyti prisidengiant tariamu produkcijos pertekliumi. Kaip yra iš tiesų?

Iš tiesų Ispanijoje ir Italijoje yra 150 000 hektarų nelegalių vynuogynų. Šie nelegalūs vynmedžiai turėtų būti išrauti, nes aptariamas produkcijos perteklius iš tiesų yra kasmetinis 12 mln. litrų importo perteklius.

Be to, Ramiojo vandenyno pakrančių šalyse kiekvieno išrauto vynmedžio vietoje bus pasodintas naujas. Kai Kinija pamėgs vyną, pasaulis pajus jo stoką.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Siūlydama vyno gamybos reformą Komisija sugalvojo dar vieną ypatingą idėją. Viena vertus, ji bando išdžiovinti Europos vyno ežerus mokėdama už sumažintą bendros vynmedžių produkcijos kiekį, kita vertus, po 2013 m. ketina leisti sodinti vynmedžius bet kur. Jeigu apribojimai bus sugriežtinti, daug darbo reikalaujantys pakalnių vynuogynai taps negyvybingi.

Lyg nepakaktų bauginti vyno gamintojus, planuojamas cukravimo uždraudimas daugeliui metų atimtų derlių iš šiaurinės Europos, kur palyginti mažai saulės šviesos. Koncentruotos vynuogių misos uždraudimas galiausiai užkirstų kelią vyno gamybai pietinėje Europoje. Prisiminus svarstytą draudimą žymėti „stalo vynus“, dėl kurio padaugėtų žemiausios kategorijos vyno atmainų, tenka pripažinti, kad šios reformos rengėjams trūksta išmanymo bei jautrumo. G. Castiglione‘o pranešime šie pasiūlymai patobulinti, todėl balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Pierre Pribetich (PSE), raštu. – (FR) Su kolegomis didžiąja dauguma palaikome G. Castiglione‘o pranešimą apie vynų rinkos bendrą organizavimą.

Konkrečiai palaikau keturis pakeitimus, kuriuos laikau esminiais ne tik dėl to, kad jie gina Europos vynų gamybos pramonę, ypač Burgundijoje ir Franš-Komtė, bet kad daro ją konkurencingesnę.

Balsavau už 271 pakeitimą, prieštaraujantį Komisijos planui nutraukti saldinto vyno gamybą. Labai svarbu išlaikyti daugelyje Europos regionų, pavyzdžiui, Burgundijoje ir Franš-Komtė, gyvuojančias saldinto vyno gamybos tradicijas, kurioms pats atstovauju.

Pritariau 33 ir 223 pakeitimams, prieštaraujantiems visiškam sodinimo teisių liberalizavimui nuo 2014 m. sausio 1 d.: atsižvelgdami į vyndarių interesus prieš svarstydami liberalizavimą turėtume palaukti vynmedžių išrovimo plano įgyvendinimo ir įsitikinti jo veiksmingumu.

Galiausiai balsavau už 107 pakeitimą, siūlantį tęsti privalomą distiliavimą.

Esu patenkintas Parlamento atliktais pakeitimais. Palaikiau šį pranešimą ir tikiuosi, kad gruodžio 1719 d. jis teigiamai paveiks Žemės ūkio tarybą, kuri svarstys mūsų regionų interesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsuoju už kolegos G. Castiglione‘o pranešimą. Vyno sektoriuje seniai reikėjo reformos, kuri atgaivintų Bendrijos vynų prestižą bei konkurencingumą ir leistų Europos gamintojams susigrąžinti ankstesnes rinkas bei pritraukti naujas. Europos, ypač Italijos, gamintojai patiria įtemptą naujų gamintojų konkurenciją.

Taip yra ne dėl vidinio vartojimo nuosmukio, bet labiau dėl padidėjusių gamybos išlaidų, per griežtų ir sudėtingų nuostatų, dažnai apribojančių galimybę pritaikyti produkciją paklausos pokyčiams, ir per kuklios reklamos bei rinkodaros politikos. Turime išnaudoti Europos ir Italijos vyno kokybę. Kad Europos Sąjunga įsitvirtintų pirmaujančioje vyno sektoriaus pozicijoje, vynų CMO reforma turėtų orientuotis į kokybės gerinimą, tai yra reklamą, regioninių, kilmės ir geografinių vynų, atstovaujančių Europos produktų kokybei pasaulinėje rinkoje, nuorodų apsaugą ir stiprinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Karin Scheele (PSE), raštu. (DE) Tais metais, kai vynuogių auginimui sąlygos nepalankios ir trūksta saulės šviesos, vynuogėse esančio fruktozės kiekio nepakanka išgauti fermentacijai reikalingą alkoholio kiekį. Todėl pridedame cukraus, kuris vyno skonio nepakeičia. Svarbiausia, kad cukrus dedamas prieš fermentaciją, o ne po jos. Tai reiškia, kad rūgštus vynas nėra saldinamas, o cukraus priedas leidžiamas tik stalo vynams ir krašto vynams. To turėtų būti laikomasi ir ateityje. Komisijos planai pakeisti įprastą runkelių cukraus priedą pietinių regionų, kuriuose vyrauja produkcijos perteklius, vynuogių misa nėra pakankamai pagrįsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. Balsavau už šį pranešimą, tačiau lieka nemažai susirūpinimą keliančių sričių, tačiau Parlamentas nusprendė jų nenagrinėti: visų pirma padaryti sektorių labiau konkurencingą, siekiant apsisaugoti nuo importo iš trečiųjų šalių bei pagerinti ES gaminamo vyno kokybę. Deja, nacionaliniai ir regioniniai prioritetai trukdo ilgalaikei reformų programai.

Europoje privalu ginti kokybišką vyną, todėl privalome nagrinėti klausimą dėl kokybiško vyno gamybos už prieinamą kainą. Neabejotina, kad Komisijos pasiūlymai buvo susilpninti. Tačiau, laimei, mano pasiūlymams atsisakyti minimalių kriterijų ir leisti kapitalizaciją pritarta Parlamente. Šie pakeitimai yra labai svarbūs Šiaurės šalių ir Jungtinės Karalystės vyno gamintojams.

Europos vyno pramonei vis dar kyla nemažai grėsmių, kartu matome, kaip ES mūsų pačių rinkos dalį užleidžia vietą vynui iš Naujojo pasaulio šalių.

Kodėl? Todėl, kad jie sugeba pagaminti puikios kokybės vyną už prieinamą kainą, rinkodaros strategija pasirinkta atsižvelgiant į vartotojų pageidavimus XXI a., o ne tai, ką romėnai pasėjo III a. Mums reikia kokybės, o ne kiekybės, ir turime pasiūlyti vyną geru kokybės ir kainos santykiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Vyno rinka ES priklauso nuo plačiausių galimybių pasirinkti ir nuo tvarios vietos gamybos. Daugeliui, vyno, panašiai kaip ir kalbos klausimas, susijęs su kultūra. Todėl šios dienos balsavimas ir sukėlė tiek ginčų.

Cukraus ženklinimas ar draudimas vyno fabrikams naudoti cukraus priedus sukeltų draudžiamas pasekmes Šiaurės Europos vyno gamybai. Šiuo metu daug puikaus vyno pagaminama JK, visų pirma pietryčių Anglijoje. Tai tęsiasi nuo tada, kai romėnai pirmą kartą į JK atnešė vyną.

Balsavau, norėdamas išlaikyti šią tradiciją ir už atvirą rinką.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: kova su terorizmu (B6-0514/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu. − raštu. Konservatoriai balsavo prieš šią rezoliuciją, nes projektu pirmiausia pasisakoma už didesnį ES dalyvavimą siūloma Reformų sutartimi, todėl ES kompetencija būtų išlėsta į labai jautrią nacionalinio saugumo sritį. Konservatoriai pasisako už tvirtą partnerystę pasauliniu lygiu su visomis su teroru kovojančiomis šalimis, visų pirma mūsų sąjungininke Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Projektu nepripažįstamas bendradarbiavimo, o ne derinimo poreikis šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Michael Cashman (PSE), raštu. − Didžiosios Britanijos socialistų delegacija (EPLP) džiaugiasi ir balsavo už rezoliuciją dėl terorizmo. Nors galutinis Europos Parlamento priimtas rezoliucijos variantas nėra tobulas, pripažįstame, kaip svarbu pasiųsti aiškų, nedviprasmišką signalą keliantiems grėsmė mūsų gyvenimo būdui, kurio neketiname atsisakyti.

EPLP įsitikinusi, kad ES gali ir padarys visa, kas įmanoma terorizmui įveikti, o kaimyninėms valstybėms narėms ir tarptautinėms sąjungininkėms glaudžiai bendradarbiaujant, mums greičiau pavyks pasiekti šio galutinio tikslo, nei laikantis atskirų šalių politikos.

Prisiimame visišką atsakomybę už mūsų, Parlamento narių, vaidmenį, norint išsamiai išnagrinėti Komisijos pasiūlymus šioje srityje, kad priimti teisės aktai būtų tinkami, proporcingi ir įtvirtintų pagrindinių mūsų piliečių teisių pagarbą. Ir toliau ketiname kritiškai vertinti sąjungininkų politiką, esant politikos skirtumams, tačiau pripažįstame ir džiaugiamės ES ir demokratinių valstybių bendradarbiavimu, visų pirma – svarbiais ES ir JAV santykiais teisingumo ir vidaus reikalų srityje. Esame įsitikinę, kad bendradarbiavimu su sąjungininkėmis, o ne prieštaravimu ar priešinimusi mums pavyks įveikti siekiančius prievarta ir neapykanta sunaikinti mūsų vertybes ir principus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, ES valstybės narės gerbdamos žmogaus ir pilietines teises bei laisves privalo įstatymų tvarka kovoti su visomis terorizmo formomis. Kova su terorizmu peržengia valstybines ribas. Akivaizdus tarptautinio bendradarbiavimo poreikis.

Būtina, kad visos įstaigos ir valdžios institucijos, turinčios galią kovoti su terorizmu, paklustų nepriklausomos teisminės valdžios demokratinei kontrolei.

Kaip siekia šiandien priimta rezoliucija, kova su terorizmu neturi didinti Briuselio policijos ir teisėjų įgaliojimų valstybių narių sąskaita. Todėl nepalakiau šiandienos rezoliucijos dėl terorizmo ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Terorizmas tapo didesne grėsme visų Europos Sąjungos piliečių saugumui nei kada nors anksčiau. EPP-ED frakcija kovą su terorizmu laiko prioritetu ir tikisi, kad rezoliucija bus priimta.

Rezoliucija pabrėžia, kaip sudėtinga ir svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp saugumo ir pagarbos asmeninėms laisvėms. Demokratinėse Europos valstybėse privalome užtikrinti, kad antiteroristinės priemonės atitiktų tikslą ir nepažeistų mūsų piliečių asmeninių laisvių.

Taip pat negalime pamiršti, kad svarbiausias Sąjungos tikslas yra kiekvieno Europos piliečio teisės gyventi saugiai gynimas. Sąjunga siekia šio tikslo užkirsdama kelią ir priešindamasi terorizmui.

Deja, dėl neproporcingų ir nepagrįstų sąlygų šiam tekstui trūksta pusiausvyros. Nepaisant mūsų frakcijos pasiūlytų pakeitimų plenariniame posėdyje priimta rezoliucija šiuo klausimu nei forma, nei turiniu neatspindi mūsų pozicijos, todėl balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Nors ši rezoliucija švelniai kritikuoja vadinamoje „kovoje su terorizmu“ (pažeidimą, kurį nuo pat pradžių griežtai pasmerkėme) įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, ji neatsiriboja nuo kovos ar iššūkio, kai nepaisoma tarptautinių įstatymų ir jos vardu vykdomas valstybinis terorizmas.

Taip, ji kritikuoja teisės į teisingą teismo procesą ir duomenų apsaugą pažeidimus, skaidrumo ir demokratinės kontrolės stoką, Tarybos atsisakymą reaguoti į „kaltinimus piktnaudžiavimu valdžia kovos su terorizmu vardu, ypač CŽV neteisėtų sulaikymų ir slaptų kalėjimų atvejais“.

Tačiau negalime sutikti, kad prisidengdamas vadinama „kova su terorizmu“ Parlamentas „sutiktų su naujosios Reformų sutarties patvirtinimu“ ir siūlytų „valstybėms narėms ją ratifikuoti“. Naudodamas JAV užsienio politikos metodus Parlamentas turėtų pabrėžti, kad „šioje srityje JAV yra pagrindinė partnerė“ arba kad jis turėtų siūlyti „sustiprinti Europolo įgaliojimus“ ir skatinti „nepriklausomą įgaliotinį vykdyti tyrimus“.

 
  
MPphoto
 
 

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Negalėjau pritarti šiandieniniam rezoliucijos projektui dėl kovos su terorizmu dėl kelių priežasčių.

Visų pirma nepritariu entuziastingam Reformų sutarties (Lisabonos sutarties) priėmimui. Manau, kad Reformų sutartis nepadidins Europos valstybių narių piliečių saugumo.

Man kelia susirūpinimą šio rezoliucijos projekto pilietinių laisvių aspektai. Nepaisant kelių teisingų punktų, šis rezoliucijos projektas nėra suderintas, nes jame pernelyg pabrėžiama įstatymų leidyba ir saugumo bendradarbiavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Europa tapo teroristų taikiniu, nes prisiėmė bendrininkės vaidmenį pažeidinėjant tarptautinius įstatymus ir žmogaus teises JAV užsienio politikos vardu. Palestinos atveju ji nesugebėjo veikti kaip sąžiningas tarpininkas. Laikas ES pripažinti, kad masinė imigracija iš Islamo kraštų yra galima saugumo rizika, nes emigravimas į Europą tapo būdu įgyti kankinio statusą. Musulmonų imigrantų infiltravimas krikščioniškame Vakarų pasaulyje yra paskelbtas religiniu tikslu.

Europa nesielgia atitinkamai ir nenutraukia imigracijos iš Islamo šalių, taip pat nesugrąžina į tėvynę nelegalių imigrantų. ES elgiasi per švelniai, bijodama supykdyti čia gyvenančius musulmonus. Šis pranešimas svarsto nedemokratišką ES Reformų sutartį kaip priešnuodį terorizmui, todėl šiandien balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (UEN), raštu. − (IT) Liepos mėnesinėje sesijoje prašėme Europos Parlamento rimtai atsižvelgti į terorizmo problemą. Kažkoks protingas žmogus nusprendė apie tai diskutuoti rugsėjo ir gruodžio mėn. balsuoti veltui praėjo dar penki mėnesiai, buvo pasakyta dar daugiau žodžių, ginančių teroristų, kurie vis labiau naudojasi informacijos tinklais, teisę į išraiškos laisvę. Nuo terorizmo kenčiančių Europos piliečių ir kitų šalių saugumas nebuvo ginamas.

Ponui S. m. Osmanui įteikiame Sacharovo premiją ir paliekame vieną kovoti už milijonus gyvybių Darfūre. Ignoruojame Islamo fundamentalistų smurtą Somalyje ir liejame krokodilo ašaras dėl 50 aukų Alžyre.

Gėda!

Negaliu palaikyti jūsų rezoliucijos ir balsuosiu prieš ją.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu.(EL) Europos Parlamento rezoliucija daugeliu atžvilgių atitinka ir pralenkia reakcingą ES politiką bei antidemokratiškas jos priemones. Prisidengdama kova su terorizmu ES varžo darbuotojų pagrindines asmenines teises ir demokratines laisves. Reikalingos sustiprintos policijos pajėgos ir valstybių narių, Europolo bei Eurojusto teisėsaugos mechanizmų bei slaptųjų saugumo tarnybų teisinis bendradarbiavimas. Būtina veiksmingiau naudoti SIS II ir VIS duomenų bazes, kad visoje ES informacijos apie darbuotojus valdymas ir saugojimas būtų veiksmingesnis. Ši rezoliucija ne tik lygiuojasi į naująją ES „antiterorizmo strategiją“, t. y. kovą su vadinamuoju „smurtiniu radikalėjimu“. Norima, kad už šią strategiją būtų kovojama ir ji būtų naudojama prieš „smurtinių veiksmų skatinimą“. Strategija prieš „radikalėjimą“ atskleidžia tikrąjį ES ir jos teisėsaugos mechanizmų „antiterorizmo“ politikos tikslą: kovą su visais besipriešinančiais jos reakcingai politikai. Kad ir kiek rezoliucijų priimtų monopolijų politinės nuomonės reiškėjai, jie nesustabdys pasipriešinimo judėjimų ir vis stiprėjančios nuomonės, kad pati ES yra imperialistinė kelių valstybių Europos kapitalo sąjunga.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Komisijos teisėkūros ir darbo programa 2008 m. (B6-0500/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Colm Burke, Avril Doyle, Jim Higgins, Mairead McGuinness ir Gay Mitchell (PPE-DE), raštu. − Visa Europos Parlamento gėlų delegacija balsavo prieš 16 rezoliucijos dėl Komisijos teisėkūros ir darbo programos 2008 m. dalį, nes mes aistringai prieštaraujame ES iniciatyvoms nustatyti Bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčių bazę (BKĮPMB). Džiaugiamės tuo, kad Komisija neketina pateikti teisėkūros pasiūlymų šiuo klausimu savo kitų metų programoje.

Mokesčių konkurencija labai svarbi skatinant plėtrą, pritraukiant investicijas ir suteikiant galimybę valstybėms narėms, pirmiausia – priklausančioms euro zonai, valdyti savo ekonomiką. Palūkanų normą nustato ECB, o Stabilumo ir plėtros paktas nustato euro zonos skolinimosi ir infliacijos reikalavimus, todėl mokesčių politika – tai viena svarbiausių priemonių, pagal Sutartį priskirtų euro zonos valstybėms narėms; ją privalu išsaugoti.

Visi Europos Parlamento gėlų delegacijos nariai mano, kad ES BKĮPMB galiausiai prisidėtų prie vieningo mokesčių tarifo Europoje nustatymo ir tam visiškai nepritaria.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsuojame prieš šią rezoliuciją, nes nebuvo priimti pasiūlymai dėl daugelyje sektorių susirūpinimą keliančio liberalizavimo ir reguliavimo mažinimo, kuris kelia grėsmę darbo turėjimui, paslaugų kokybei ir ES viešų paslaugų ateičiai. Pabrėžiamas liberalizavimas, tad valstybė lieka šališka visiems naudingų paslaugų teikėja.

ES pinigų ir iždo politika buvo ribojanti siekiant stabilizuoti kainas ir konsoliduoti biudžetą pagal Stabilumo ir augimo paktą, nors žinome, kad nominali konvergencija nepalankiai veikia ekonomikos augimą ir darbo turėjimą, ekonominę sanglaudą, ES valstybių narių realią konvergenciją ir viešas investicijas.

Rezoliucija pabrėžia ir neoliberalią Lisabonos strategiją – pagrindinę ES priemonę, skatinančią paslaugų ir viešos infrastruktūros liberalizavimą ir privatizavimą, lankstumą ir pritaikymą darbo rinkoje, mažinant darbo užmokestį bei perduodant socialinės apsaugos sąlygas, įskaitant pensijas ir sveikatos apsaugą, privatiems interesams.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, 2008 m. darbo programoje priimtos sudėtinės priemonės įdiegti piliečių lūkesčius atitinkančią Europos viziją. Pagrindiniai Europos Komisijos kitų metų uždaviniai – ekonomikos augimo ir įdarbinimo, tvaraus vystymosi skatinimas bei migracijos srautų valdymas. Jie susiję ir su klimato kaita, energija, ES plėtra ateityje ir veiksmais tarptautinėje arenoje.

Reikia paminėti, kad darbo planas buvo sudarytas diskutuojant su kitomis institucijomis, taip pat atsižvelgiant į neseniai aptartus klausimus apie globalizaciją neoficialioje Tarybos diskusijoje Lisabonoje. Į programą įtraukti komunikacijos klausimai – tai tolesnis Komisijos žingsnis tobulinant informacijos apie ES perdavimą Europos piliečiams.

Džiugina paskelbtas naujas būdas taikyti pasiūlytų įstatymų pasekmių subsidiarumo ir nepriklausomo vertinimo principą ateityje vengiant klaidų. Taip pat džiugina moterų padėtį gerinančių naujų įstatymų siūlymai, ypač susiję su šeimos ir profesinių poreikių derinimu – tai svarbus žingsnis priešinantis Europos natūralaus prieaugio mažėjimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Nepaisydamas daugelio kritikos vertų aspektų, noriu pasisakyti apie vieną 2008 m. prioritetų, Komisijos Pirmininko apibūdintą vienu svarbiausiu: Europos Sąjungos sutarties pasiūlymo ratifikavimą.

Europos Parlamento dauguma „džiaugiasi, kad Komisija palaiko Reformų sutarties ratifikavimą“, „skatina Komisiją... tobulinti ryšių politiką, kad piliečiai aiškiau suvoktų ES veiksmus... ruošiantis ratifikuoti Reformų sutartį ir rengiant 2009 m. Europos rinkimus“ ir „siūlo komisijai išdėstyti savo ketinimus vykdyti... uždavinius, ypač susijusius su Reformų sutartimi“.

Atsižvelgiant į nepriimtiną Komisijos vaidmenį 2005 m. referendumuose dėl vadinamos „Europos konstitucijos“, jeigu bus įgyvendinti šie ilgai skelbti ir dabar patvirtinti ketinimai, tai sutrukdys kiekvienai valstybei narei svarbiam ratifikavimo procesui.

Labai prieštaringas Komisijos Pirmininko pareiškimas, kad ratifikavimas yra kiekvienos valstybės narės sprendimas, bet kišimąsi į tą sprendimą jis laiko vienu svarbiausių savo uždavinių!

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Nebuvo galimybės užtikrinti iš pradžių planuoto privataus finansavimo papildyti „Galileo“ projekto finansavimą, todėl Europos Sąjunga „nusprendė“, kad jį reikia finansuoti viešuoju kapitalu iš Bendrijos biudžeto.

Dėl to buvo atlikti Institucijų susitarimo (IIA) pakeitimai ir sudarytas 2007–2013 m. finansinis planas, 2008–2013 m. didinantis 1a paantraštėje (plėtros konkurencingumas) nurodytus įgaliojimus 1 600 mln. EUR dabartinėmis kainomis. 2007 m. tai būtų vykdoma mažinant 2a paantraštėje („gamtos išteklių saugojimas ir valdymas“, būtent žemės ūkis, žuvininkystė ir aplinkosauga) nurodytų objektų biudžetą ir diegimą.

Šiuo IIA persvarstymu ir lankstumo priemonės mobilizavimu ES bando užsitikrinti savo „pirmenybę“ ir finansavimą. Kai viešojo finansavimo pagalba „Galileo“ projektas bus baigtas, neaišku, ar jis nebus „pasiūlytas“ privačiam kapitalui viešosios – privačios partnerystės pagrindu: viešasis kapitalas finansuotų, privatus gautų pelną.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE), raštu. − Nepritariu Bendrą konsoliduotos įmonių pelno mokesčių bazės įsteigimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. (RO) Palaikau Europos Komisijos kitų metų įstatyminę programą ir manau, kad ji puikiai atspindi Europos Sąjungos politinius prioritetus.

Nepaisant to, Komisijos ruošiami pasiūlymai dėl privačių bei smulkių ir vidutinių įmonių įstatymų neturėtų paveikti valstybių narių politikos, pastaraisiais metais prisidėjusios prie ekonominio augimo, pavyzdžiui, vienodos mokesčių normos.

Europos Komisijos pranešimas apie Bendros žemės ūkio politikos „sveikatos patikrą“ yra tinkamas tarpinstitucinių derybų pagrindas. Šiuo tikslu Europos Komisija turi nutraukti įstatymų leidimo pasiūlymus, iš esmės keičiančius Europos Komisijos sąlygas, kol bus padarytos Europos institucijų ir valstybių narių diskusijų išvados.

Apgailestauju, kad trūksta įstatyminės iniciatyvos bendros vizų politikos srityje dėl abipusio žmonių laisvo judėjimo Europos Sąjungos šalyse ir trečiosiose šalyse. Primenu Europos Komisijai, kad 12 valstybių narių, atstovaujančių 100 mln. Europos Sąjungos piliečių, vis dar neįtrauktos į Jungtinių Amerikos Valstijų bevizio režimo programą.

 
  
  

-Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Ekonominės partnerystės susitarimai (B6-0497/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. − (PL) Būdama AKR-ES Parlamentinės asamblėjos nare palaikau praėjusios savaitės ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimo Lisabonoje rezultatus. Paskutiniame Parlamentinės asamblėjos posėdyje Kigalyje siūlėme vengti skubos reguliuojant ES ir Afrikos santykius. Akivaizdu, kad bendra ES ir Afrikos strategija turi atsižvelgti į abiejų partnerių interesus, o bendradarbiavimas neturėtų vykti kurios nors vienos sąskaita.

Tai, kad Europos Sąjunga yra rimčiausia Afrikos šalių ekonominė partnerė ir daugiausia paramos į Afriką atkeliauja iš Europos, taip pat didina Sąjungos atsakomybę. Tai aiškiai išdėstyta bendrame Europos ir Visos Afrikos Parlamento pareiškime, kuris abiem institucijoms siūlė labiau įsitraukti kuriant šių dviejų žemynų santykius ateityje. Europos Parlamentas išreiškė savo paramą 2007 m. lapkričio 22 d. Kigalio deklaracijai, siūlydamas pratęsti derybų dėl naujo ES-AKR prekybos susitarimo terminą, kad susitarimas būtų kuo naudingesnis, ir išreiškė nuomonę, kad PPO turėtų sumažinti savo griežtus reikalavimus. Sveikintina, kad iki kito aukščiausio lygio susitikimo 2009 m. suformuoti prioritetai susiję ne tik su taika, saugumu, žmogaus teisėmis, energija, klimato kaita ir migracija, bet ir su kova su skurdu kuriant darbo vietas, investicijomis į sveikatos apsaugą ir švietimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Jeigu abejojama tikraisiais ES ketinimais dėl jos siūlomų laisvosios prekybos arba „ekonominės partnerystės susitarimų“ (EPS), kuriuos ji siekia sudaryti su AKR (Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno) šalių grupe, o jais pastarajame ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikime buvo suabejota, nes kai kurios Afrikos šalys atsisakė pasirašyti, ką tik priimta rezoliucija paaiškina minėtas abejones. Portugalijos užsienio reikalų ministras ir einantysis Tarybos Pirmininko pareigas João Cravinhas viską paaiškino lapkričio 21 d. bendroje AKR-ES Parlamentinėje Asamblėjoje Kigalyje.

Turėdama laikinai atsitraukti ES bandė nugalėti pasipriešinimą „siūlydama aptarti“ EPS „dviem etapais, pradedant produktų prekyba“, o vėliau „įtraukiant kitas sritis, pavyzdžiui, paslaugas ir investicijas“, tuo pačiu metu žadėdama milijonų eurų užstatą už AKR šalių suverenitetą ir nepriklausomybę (ekonominę, o vėliau ir politinę). Tai 2007 m. lapkričio 17 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos sprendimo objektas.

EP dauguma palaiko šį sprendimą plojimais. Mes smerkiame ir nepalaikome ES ketinimų bei politikos, kuriais ji siekia ekonomiškai kolonizuoti AKR šalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Karin Scheele (PSE), raštu. (DE) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamento dauguma palaiko Kigalio ekonominės partnerystės susitarimus (EPS), kuriuos Ruandoje sudarė Europos, Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno pakrantės šalių Parlamento nariai. Esu nusivylusi, kad Strasbūro EPP-ED ir liberalų frakcijos staiga atmeta bendrai apsvarstytą dokumentą, AKR-ES susitikime Kigalyje patvirtintą Europos Parlamento narių ir AKR šalių parlamentarų. Manau, tai sukelia neigiamą atgarsį derybose dėl AKR šalims svarbios problemos.

 
  
MPphoto
 
 

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) EPS nedera traktuoti tik kaip PPO laisvosios prekybos susitarimų. Jie neturėtų kenkti ir taip trapiai užjūrio bendruomenių ekonomikai.

Šie susitarimai turi tapti partnerystės pagrindu, kuris minimuose regionuose padės sukurti plėtrą skatinančią naują ekonomikos ir prekybos aplinką.

Esu dėkinga Rūmų nariams už priimtą mano siūlytą pakeitimą, atsižvelgiančią į AKR užjūrio bendruomenių interesus, kuriems šiuose abipusiai naudinguose susitarimuose teikiama pirmenybė. Derybose svarbu atsižvelgti į atokiausių regionų padėtį remiantis sutarties 299 straipsnio 2 dalimi. Užjūrio šalys ir teritorijos, besijungiančios su AKR, remiantis asociacijos susitarimais, pagal sutarties 299 straipsnio 3 dalį susiejančiais jas su Sąjunga, taip pat nusipelno dėmesio.

Nors dabartinės diskusijos problemiškos, ypač aptariant vietines rinkas ir jautrių produktų sąrašus, skatinu Komisiją ieškoti kompromisų, gerbiančių atokiausių regionų, užjūrio šalių ir teritorijų interesus.

 
  
  

(Posėdis nutrauktas 13.50 val. ir pratęstas 15.00 val.)

 
Atnaujinta: 2008 m. lapkričio 3 d.Teisinis pranešimas