Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2678(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B6-0543/2007

Debatai :

PV 12/12/2007 - 11
CRE 12/12/2007 - 11

Balsavimas :

PV 13/12/2007 - 6.8
CRE 13/12/2007 - 6.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0622

Diskusijos
Trečiadienis, 2007 m. gruodžio 12 d. - Strasbūras Tekstas OL

11. ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimas. ES ir Kinijos dialogas dėl žmogaus teisių (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Kitas klausimas yra Komisijos pareiškimas dėl ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, džiaugiuosi šiomis diskusijomis apie ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogą. Kaip žinia, žmogaus teisių klausimas buvo iškeltas ir aptartas paskutiniame aukščiausio lygio susitikime Pekine; apie tai tiesiogiai užsimenama ir bendrame pareiškime.

Manau, sąžininga pripažinti, kad nepaisant likusių susirūpinimą keliančių spręstinų dalykų, Kinija pastaraisiais metais taip pat padarė didžiulę pažangą žmogaus teisių srityje. Visų pirma tai taikytina socialinių ir ekonominių teisių ir kai kurioms kitoms sritims.

Šiuo metu imamasi priemonių reformuoti priverčiamojo darbo sistemą. Šia prasme džiaugiamės naująja svarstoma teisėkūros iniciatyva ir tikimės netrukus sulaukti konkrečių reformų. Vienas iš pagrindinių žmogaus teisių principų – draudžiama atimti asmens laisvę be tinkamo ir sąžiningo teismo proceso.

Kinija taip pat siekia įgyvendinti JTO specialiojo pranešėjo kankinimų klausimu rekomendacijas. Pavyzdžiui, teisingumo ministerija neseniai nurodė teismams nepasitikėti prisipažinimu kaip vieninteliu pakankamu kaltės įrodymu, nes kartais prisipažinimas išgaunamas kankinant ar policijos ar įkalinimo įstaigos pareigūnų pastangomis. Analogiškai Kinijoje inicijuojamos konkrečios šioms teisėsaugos darbuotojų grupėms skirtos mokymo priemonės.

Taip pat malonu stebėti pažangą, kai Aukščiausias liaudies teismas peržiūri žemesnės instancijos teismų priimtus nuosprendžius, kuriuose skiriama mirties bausmė. Mūsų nuomone, dėl šios priežasties mažėja įvykdomų mirties nuosprendžių skaičius. Europos Sąjungai tai teikia vilčių. Kaip žinia, jau ilgą laiką tai laikyta prioritetine įsikišimo sritimi.

Nepaisant to (o dabar aš taip pat turiu išsakyti keletą neigiamų dalykų), Komisijai vis dar kelią susirūpinimą žmogaus teisių padėtis Kinijoje apskritai ir pilietinių ir politinių teisių srityje konkrečiai. Visų pirma čia turima omenyje žodžio, religijos ir asociacijų laisvės bei mažumų teisių, pvz., Tibete ir Xinjiang provincijoje apsauga.

Šiuo požiūriu didžiausią susirūpinimą kelia žmogaus teisių gynėjams taikomos represijos. Dažnai naudojimasis žodžio laisve baigiasi sumušimu, namų areštu ar net laisvės atėmimu. Interneto prieiga (teisė į informaciją) glaudžiai stebima ir ribojama, o už didesnę Tibeto autonomiją pasisakantiems asmenims skiriama neproporcingai griežta laisvės atėmimo bausmė. Žodžio ar spaudos laisvę įgyvendinantiems asmenims persekioti pasitelkiami teisės aktai, reglamentuojantys valstybės paslaptis ir kitos netikslios baudžiamosios teisės normos.

Todėl Komisija ragina Kinijos vyriausybę leisti reikšti nuomonę bet kokia forma. Taip pat, mūsų nuomone, tai labai svarbus veiksnys, sprendžiant tarptautinės visuomenės požiūrį į Kiniją, visų pirma ateinančiais metais, rengiantis Olimpinėms žaidynėms, kai Kinija atsidurs dėmesio centre. Istorija mus moko, kad žodžio laisvė veda prie stabilesnės visuomenės. Tai visuotinai žinoma.

Visi šie klausimai nuolat nagrinėjami ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogo metu. Todėl džiaugiamės tuo, kad per paskutinį spalio mėn. Pekine įvykusį dialogą pavyko atvirai ir išsamiai pasikeisti nuomonėmis visais mums rūpimais klausimais, nors tik po kelių diskusijų imtasi atitinkamos veiklos. Svarbu pripažinti, kad šis dialogas yra svarbus forumas, kuriame abi šalys gali atvirai kalbėti apie susirūpinimą joms keliančius dalykus, kartu prisidedant prie geresnio mūsų skirtumų (kurie išlieka reikšmingi) supratimo.

Šiame kontekste apgailestaujame dėl Kinijos sprendimo pasitraukti iš žmogaus teisių seminaro Berlyne dėl dviejų NVO dalyvavimo; dėl panašių priežasčių seminaro nepavyko surengti ir Kinijoje. Manome, kad pilietinė visuomenė yra labai reikšminga, o seminaras sudaro galimybę NVO prisidėti savo vertingu indėliu. Tikiuosi mums pavyks rasti abipusiškai priimtiną sprendimą, kad šie svarbūs veiksmai susilauktų sėkmės, kaip pabrėžiama ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikime.

Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad pokalbyje su Kinija kaip prioritetais galime nurodyti dar du svarbius žmogaus teisių klausimus. Vienas jų – Kinijos tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ratifikavimas, o kitas – asmenų, įkalintų per demonstracijas Tianmenio aikštėje metu ar vėliau minėję 1989 m. įvykius, paleidimas į laisvę. Jei abi šalys imtųsi ryžtingų veiksmų, perduotume aiškų ir teigiamą bei sveikintiną signalą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edward McMillan-Scott, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos narei B. Ferrero-Waldner už šį pareiškimą.

Manau, labai svarbu po ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimo ir pirmiausia ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogo sudaryti galimybę Parlamento nariams išnagrinėti rezultatus. Nenoriu gaišti laiko kalbėdamas apie ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimą. Noriu kalbėti apie žmogaus teisių dialogą, nes būtent dėl šios priežasties praeitų metų gegužės mėn. nuvykau į Pekiną su H. Flautre, kai rengėme bendrą pranešimą apie Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvos reformą.

Šią popietę noriu kalbėti tų asmenų, kurie negali patys to padaryti, vardu. Tai, be abejonės yra didžioji daugumą Kinijos gyventojų, norinčių pokyčių ir reformų. Vienas iš judėjimo vadovų – Gao Zhisheng, krikščionis advokatas, kuris dingo iš savo namų Pekine, kur jam buvo skirtas namų areštas, nuteisus jį už ardomąją veiklą panašiai prieš metus.

Nors žinau, kad ši pavardė taip pat minėta dialogo metu, manau, viena iš problemų susijusi su dialogu. Pastebiu, kad Komisijos narė teigia, kad pasikeitimas nuomonėmis vyko nuoširdžiai ir išsamiai (esu tikras, Europos atstovų atveju tai tiesa), nesu įsitikinęs šiuo požiūriu dėl Kinijos atstovų. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad nuo to laiko, kai man teko būti pranešėju ES ir Kinijos santykių klausimu 1997 m., prieš dešimt metų, šiam procesui prasidėjus, kol kas nėra rezultatų žmogaus teisių srityje iš Kinijos pusės: žmonių gyvenimas nepasikeitė, kaliniai nepaleisti, kankinimai tęsiasi, o masinis Laogai gondo atstovo Harry Wu nurodytas įkalinimas nesibaigė. Jo paskaičiavimais, vienaip ar kitaip šiandien Kinijoje šiandien yra sulaikyta 6,8 mln. žmonių, iš kurių daugelis turi religinių įsitikinimų; šiuo požiūriu pirmiausia paminėtini Falun Gong pasekėjai; šie asmenys nekalti, tačiau kankinami dėl įsitikinimų, dažnai iki mirties.

Taip pat norėčiau pasisakyti dėl artėjančių Olimpinių žaidynių. Nepamirškime, kad Olimpinės chartijos 1 straipsnyje nurodoma, kad šalys įsipareigoja gerbti universalius tarptautinius etikos principus. Tai reiškia tik viena: Kinija negali būti laikoma tinkama žaidynių organizatore, pirmiausia dėl to, kad niekas iš esmės nepasikeitė po 2001 m. Tikiuosi šį bendrą projektą parems visos frakcijos, pasisakančios už tai, kad TOK įvertintų, kaip Kinija laikosi 2001 m. sutartų sąlygų. Manau, jos vis dar neįvykdytos. Manau, kad nuo šiol Olimpines žaidynes reikėtų visam laikui perkelti į Atėnus.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu. (DE) Gerb. pirmininke, manau, kad olimpinės žaidynės turėtų vykti Kinijoje. Žaidynės yra puiki proga su Kinija pradėti dialogą. Gerb. E. McMillanai-Scottai, tai įtraukta į bendrą pareiškimą. Jeigu laikotės savo nuomonės, prieštaraujate bendram pareiškimui.

B. Ferrero-Waldner, viena jūsų ankstesnių oponenčių Madeleina Albright, būdama JAV valstybės sekretore, pastebėjo, kad Kinijoje kur kas sudėtingiau iškelti žmogaus teisių klausimą nei Birmoje, nes Kinijoje svarbūs ir geopolitiniai faktoriai. Mums reikalinga Kinijos partnerystė sprendžiant daugybę globalių problemų. Mes turėtume iškelti žmogaus teisių klausimą ir diskutuoti, tik ne visažinio mokytojo tonu. Džiaugiuosi, kad šiandien buvo pasirašyta Pagrindinių teisių chartija. Nemažai pranešėjų teigė, kad neturėtume kalbėti apie žmogaus teisių problemas, kol patys neįrodysime jas gerbiantys. Esame įsitikinę, kad Kinijai aktualu nepaminti žmogaus teisių ir jas gerbti.

Kinijai reikia stabilumo. Kaip ji gali būti stabili, jeigu nebus keliamas žmogaus teisių klausimas? Nenorime, kad Kinija susiskaldytų. Nėra prasmės statyti Europos ant Kinijos griuvėsių, tačiau Kinijos nepagarba žmogaus teisėms kelia grėsmę jos stabilumui. Norime, kad Kinijos vyriausybė vadovautųsi socialinio teisingumo principais. J. M. Barroso minėtame didžiulės plėtros kontekste vienintelis būdas užtikrinti stabilumą yra dėmesys socialiniams faktoriams. Neįmanoma siekti socialinio teisingumo, jeigu pažeidinėjamos žmogaus teisės, jeigu žmonės negali formuoti profesinių sąjungų arba imtis visuotinės iniciatyvos.

Norime, kad Kinija skirtų daugiau dėmesio aplinkosaugos klausimams, nes aplinka yra bendras visuotinis turtas. Žinome, kad Kinijoje formuojasi masinio protesto iniciatyvos prieš minimalių aplinkosaugos standartų pažeidimus. Kinijai būtų naudinga įsiklausyti į savo tautos balsą. Tai būtų Kinijos žingsnis į priekį.

Tikiu, kad tai ne Europos arogancija, o bendrų interesų gynimas. Kelsime žmogaus teisių klausimą dėl pačios Kinijos ir parodysime Kinijos politinės sistemos atstovams, kad naudinga paklusti mums ir šiai rezoliucijai, padėsiančiai Kinijai progresuoti. To ji negali padaryti be pagarbos žmogaus teisėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, labai žaviuosi Kinijos indėliu į pasaulio civilizacijos vystymąsi. Technologijos, visuomenės ir kultūros srityje Kinija veikiausiai prisidėjo prie žmonijos vystymosi daugiau nei bet kuri kita šalis.

Tenka apgailestauti, kad nuo Kinijos augančios ekonominės brandos atsilieka auganti politinė branda. Tačiau taip pat apgailestauju dėl to, kad Europos Sąjunga nieko daugiau nesiima pakreipti Kiniją reikiama linkme.

Prieš dvi dienas, minint 60-ąsias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metines Sąjunga paskelbė įsipareigojimą „platinti ir ginti žmogaus teises visame pasaulyje, nes tai – mūsų išorinės veiksmų politikos kertinis akmuo“.

Tačiau prieš dvi savaites J. M. Barroso ir J. Socrates iš aukščiausio lygio susitikimo išvyko anksti, užsitikrinę Europos ekonominiais interesais ir palikę tarnautojus susitarti dėl išvadų, kuriose, visiškai nekeista, apie žmogaus teises beveik neužsimenama, remiamas ginklų embargo panaikinimas ir prieštaraujama Taivano paraiškai stoti į Jungtines Tautas. Jie iš tiesų nemažai padarė sumenkinti J. Solana atidžiai parengtą formuluotę.

Įdomu, kur ritasi pasaulis, jei Europos Sąjunga universalių, tarpusavyje priklausomų ir nematomų žmogaus teisių gynėja savo iniciatyva aiškiai nepapriekaištauja vienam iš didžiausių šios srities pažeidėjų.

Numanau, kad Kinija ir kiti gali pasigailėti dėl sprendimo surengti Olimpines žaidynes Pekine. Pačios Kinijos valdžios institucijos pažadėjo pasirūpinti geresne laisvės ir atvirumo aplinka. Tačiau žmogaus teisių stebėtojo duomenys rodo, kad per pastaruosius septynerius metus piktnaudžiavimų skaičius išaugo. Kinijoje ne tik ir toliau mirties bausmė įvykdoma didesniam žmonių skaičiui nei likusioje pasaulio dalyje kartu sudėjus, tačiau imtasi papildomos prievartos užgniaužti vidinį nuomonių skirtumą ir spaudos laisvę dar prieš Žaidynes.

Šie pokyčiai pažeidžia Olimpinės chartijos dvasią. Jie tiesiogiai prieštarauja pačių Kinijos valdžios institucijų prisiimtiems įsipareigojimams pagal miesto rengėjo sutartį, pasirašytą su Tarptautiniu olimpiniu komitetu.

Ši sutartis nebuvo paviešinta. Kodėl? Nes pasauliui pamačius, kad Kinijos pažadai ir Kinijos veikla visiškai skiriasi, neturėtume kito pasirinkimo, kaip tik boikotuoti Pekiną, kaip blokavome ir apartheidą Pietų Afrikoje.

Nepritariu boikotams. Taip pat laikausi nuomonės, kad santykiai su Kinija, kuriais siekiama reformų ir didesnio atvirumo, duos daugiau vaisių nei tušti grasinimai. Tačiau prezidentas Hu Jintao turi sutikti su tuo, kad susitarimas yra susitarimas. Kinija pasižadėjo savo gyventojams pagal miesto rengėjo sutartį, Kinijos konstitucijos žmogaus teisių nuostatas ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Jei Kinija nori per Olimpines žaidynes įrodyti pasauliui savo legitimumą ir patikimumą, tuomet savo ruožtu ji privalo įrodyti norą laikytis įsipareigojimų žmogaus teisių srityje: padidinti žiniasklaidos priemonių laisvę pagal olimpiados įsipareigojimus, sustabdyti mirties bausmės taikymą pagal Jungtinių Tautų Organizacijos reikalavimą, nutraukti paramą kariniams diktatoriams nuo Birmos iki Darfūro ir įteisinant visuotinius rinkimus Honkonge. Tuo Kinija laimėtų tarptautinės bendrijos palankumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański, UEN frakcijos vardu. (PL) Gerb. pirmininke, Kinijos Liaudies Respublika pažeidinėja visas žmogaus teises, įskaitant žodžio ir susivienijimų laisvę, priverstinius abortus, dingimus, kankinimus, religinę laisvę ar grasinimus Taivanui.

Kinija ir toliau persekioja katalikų bažnyčios sekėjus. Buvusio Kanados vyriausybės valstybės sekretoriaus Azijos klausimais Davido Kilgouro pranešime rašoma, kad viena labiausiai persekiojamų grupių nuo 1999 m. yra Falun Gong, kurios nariams Kinijos darbo stovyklose prievarta šalinami organai. Neseniai su šio Parlamento Pirmininko pavaduotoju E. McMillan-Scottu susitikę žmonės neseniai dingo be žinios.

Tuo tarpu mūsų prekybos ryšiai klesti. Kinija didina savo įtaką Afrikoje ir greitai pakvies milijonus svečių stebėti olimpines žaidynes. Nesuprantu, kodėl nereaguojama į akivaizdžius faktus. Laisvasis pasaulis turi boikotuoti 2008 m. olimpines žaidynes.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Flautre , Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, sveikintina, kad šiandien kalbamės su Komisijos nare B. Ferrero-Waldner. Lapkričio 28 d. 10-ajame ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikime Europos Sąjungai atstovavo jos Pirmininkas, už prekybą bei už ekonomiką ir piniginius reikalus atsakingi Komisijos nariai.

Tiesa, kad nuo 2000 m. prekyba tarp Europos Sąjungos ir Kinijos suaktyvėjo 150 proc. Tiesa ir tai, kad vis sunkiau apskaičiuoti blogėjančios žmogaus teisių padėties Kinijoje statistiką. Diskutuojant apie žmogaus teisių problemas neturėtų būti jokios cenzūros, kaip ir diskutuojant prekybos klausimais. Tarp šių sričių yra ryšys, pavyzdžiui, laisvė stoti į profesinę sąjungą, Kinijos darbininkų galimybė susitelkti ir reikalauti geresnių darbo sąlygų. Mes susiduriame su apgailėtinu požiūriu, nes jo pasekmės verčia mus švaistyti laiką: 2001 m. priimtas sprendimas žadėjo Kinijos atvirumą ir pažangą žmogaus teisių bei demokratijos srityse. Kinijos žmonės laukia, kada bus įvykdytas pažadas – jie laukia mūsų veiksmų.

Jie karčiai nusivylė, tikėdamiesi, kad rengdama olimpines žaidynes Kinija taps atviresnė. Iki šiol pasirengimas žaidynėms paveikė dar didesnes represijas, o žaidynių organizavimas buvo panaudotas kaip rimtų žmogaus teisių pažeidimų dingstis. Kalbu apie priverstinį nusavinimą ir migrantų išnaudojimą darbe. Tai nestebina, nes disidentas Hu Jia mus informavo, kad Pekino saugumo viršininkas yra atsakingas už olimpinių žaidynių organizavimą.

Stebina ir neramina prasidėjęs užsienio žurnalistų bauginimas ir represijos – jiems jau dabar uždrausta dirbti. Dviejų „Agence France-Presse“ suėmimas rugsėjo 12 d. parodo, kad 2007 m. sausio mėn. priimtos taisyklės taikomos tik tada, kai žmonės nekelia nepatogumų režimui. Kinija nesilaiko įsipareigojimų. Ji netgi ėmė sudarinėti juoduosius sąrašus. Šiuo metu sudarytas 42 kategorijų juodasis sąrašas, kuriame įtraukti žmonės įvardijami persona non grata olimpinių žaidynių metu, pradedant Dalaï Lama ir baigiant Falun Gong sekėjais bei disidentais.

Šių metų sausio mėn. prasidėjo derybos dėl naujo ES ir Kinijos susitarimo projekto. Tai sveikintinas žingsnis, reiškiantis naują „žmogaus teisių ir demokratijos“ straipsnį. Tai suteikia naują galimybę su Kinijos valdžios institucijomis aptarti žmogaus teisių problemas. Tačiau 2007 m. ruošiantis dialogui apie žmogaus teises buvo nutrauktas teisinis seminaras, nes Kinijos valdžios institucijos dviem NVO uždraudė jame dalyvauti. Viena iš minėtų NVO yra žinoma organizacija, kuriai atstovauja žmogaus teisių kovotoja Sharon Hom. Džiugu, kad Sąjunga tuo metu parodė aiškią poziciją. Tuo pačiu metu verta užduoti klausimą, ar tokie seminarai gali tęstis. Mūsų manymu, šie du dalykai neturėtų vienas kito pakeisti. Labai svarbu organizuoti teisinius seminarus. Lygiai taip pat svarbu neleisti Kinijos valdžios institucijoms spręsti, kas juose dalyvaus.

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen (NI). - (NL) Ponios ir ponai, pastaraisiais dešimtmečiais šiuose Rūmuose žmogaus teisių tema teko girdėti daug skambių pareiškimų. Pagrindinių teisių chartijos paskelbimas privertė dar kartą pažvelgti į Europos esmę. Esame bendruomenė, vertinanti solidarumą, toleranciją ir pagarbą žmogaus teisėms.

Teoriškai – taip, bet realybė šiek tiek kitokia. Europos Sąjungos žmogaus teisių šūkis tikrai turėtų skambėti kitaip. Per kelias paskutines savaites paaiškėjo, kad žmonės, kuriems atsibodo girdėti apie žmogaus teises, taiko „tikrosios politikos“ principą: pirma maistas, paskui moralė, kaip pasakė Bertoltas Brechtas.

Paryžiuje Nicolas Sarkozy giriasi, kad savo šalyje nesišvaisto žodžiais apie žmogaus teises, ir atsidėkodamas už pelningus sandorius priima serijinį žudiką, prieš kelias dienas mėginusį įteisinti terorizmą. Lisabonoje kraujo ištroškęs R. Mugabe priimamas su pagarba, nes turime pasirūpinti savo komerciniais interesais ir Afrikoje.

Ir Kinijoje laikomės to paties principo. Praėjusiais metais organizacija „Amnesty International“ pranešė, kad Pekinas atsilieka svarbiais klausimais dėl mirties bausmės, teisminių procedūrų, spaudos laisvės ir kovotojų už žmogaus teises judėjimo laisvės. Tuo tarpu, pasak „Amnesty International“, Kinijos sostinėje viskas skubiai blizginama. Sąskaitų išrašymas be įgaliojimo, taksi automobilio vairavimas be licencijos ir elgetavimas baudžiami priverstiniais darbais ir įkalinimu be kaltinimų.

Ponios ir ponai, žmogaus teisių aktyvistai bus nutildyti, o stadionai kitais metais spindės. Žaidynių atidaryme daug Europos turtuolių varžysis dėl vietų pirmoje eilėje. Grįžę namo jie neabejotinai tęs kovą su ekstremizmu Europoje. Apie tai pagalvojus darosi bloga.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). (LT) Neįmanoma paneigti fakto, kad nuo 1998 m., kai prasidėjo Kinijos ir Europos aukščiausiojo lygio susitikimai, ES ir Kinijos santykiai – politiniai, ekonominiai, prekybiniai, moksliniai – sparčiai plėtojosi, jie išaugo į strateginę partnerystę. Tačiau strateginė partnerystė, kaip mes ją suprantame, remiasi bendromis vertybėmis, pagarba demokratijai, žmogaus teisėms.

Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms buvo, yra ir bus ES vienybės pamatas, ir tai nėra vienadienė deklaracija, ES tai įrodo visa savo daugiau nei pusės šimto metų istorija. Tai laikas suprasti ir šalims, ES partnerėms: yra dalykų, kurių ES neatsisakys ir į nieką neiškeis. Tai noriu akcentuoti ypač šiandien, kai prieš kelias valandas šioje salėje buvo pasirašytas istorinis dokumentas – ES Pagrindinių teisių chartija.

Čia turėčiau pažymėti ir tai, kad yra dalykų, kurie stabdo ES ir Kinijos santykių plėtrą, ir raktas ieškant sprendimo dauguma atvejų yra Kinijos valdžios rankose.

Kalbėdamiesi su Kinijos atstovais, net ir derybose dėl prekybos ar ekonominio bendradarbiavimo sutarčių, mes visada prisimename ir prisiminsime, kad dėl politinių įsitikinimų, išpažįstamo tikėjimo, priklausymo etninei mažumai Kinijos piliečiai kenčia kalėjimuose, net dėl ekonominių nusikaltimų, pavyzdžiui, mokesčių slėpimo, jie baudžiami mirties bausme.

Pastaruoju metu, artėjant Pekino olimpinėms žaidynėms, sužinojome apie naujus „išradimus“, t. y., kad statant olimpinius objektus žmonių gyvenamieji būstai griaunami nesumokant net kompensacijos, kad patvirtintas 42 kategorijų asmenų, kurie nebus įleidžiami į olimpiadą, sąrašas, įskaitant Dalai Lama su bendraminčiais, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus.

Galiu pasakyti viena: tai visiškai nesuderinama nei su olimpinių žaidynių tradicijomis, nei apskritai su olimpiados dvasia. Todėl siūlau nedelsiant panaikinti garbės Kinijai nedarančius sąrašus ir užtikrinti, kad olimpiados proga būtų paleisti visi politiniai, sąžinės kaliniai, kad būtų paskelbtas moratoriumas mirties bausmės vykdymui.

Apgailestauju, kad ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimas Pekine netapo istoriniu įvykiu, o jo dalyviai – politikais, kurie ES ir Kinijos santykiams būtų suteikę naują kokybę. Pritrūko tiek nedaug – tik daugiau dėmesio ir pagarbos žmogui ir jo teisėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE). - Gerb. pirmininke, šiose aukščiausio lygio susitikimą ir apie ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogą, nors galbūt iš kelių šio Parlamento frakcijų pateiktų rezoliucijų projektų nežinojote apie pirmąją šių diskusijų dalį.

Žmogaus teisių klausimą pokalbyje su Kinija keliame pagrįstai. Žmogaus teisių padėtis Kinijoje anaiptol nėra gera. Kinijoje tebetaikoma mirties bausmė, kaip Komisijos narė B. Ferrero-Waldner nurodė atidarymo pranešime. Šalyje už Tibeto autonomiją pasisakančios organizacijos, religinės grupės, nepatenkančios į labai siaurą oficialiai pripažįstamų grupių ratą ir kitos grupės pasisakančios už savo regionus, platinančios spaudos laisvę ir mėginančios organizuoti profesines sąjungas susiduria su represijomis. Mums taip pat kyla neįveikiamas barjeras kalbant apie tūkstančius milijonų darbuotojų migrantų Kinijoje, kurie mėgina organizuotis, norint padaryti galą išnaudojimui ir platinti padoraus darbo standartus.

Tačiau iš daugelio šio Parlamento narių pusės jaučiamas visiškas atsisakymas pripažinti Kinijos per paskutinius du dešimtmečius padarytą pažangą. Žmogaus teisių padėtis Kinijoje, mano nuomone, nors anaiptol nėra gera, yra nepalyginti geresnė nei įvykių Tianmenio aikštėje metu. Kaip nurodė Komisijos narė, šiuo metu mirties bausmei vykdyti reikia gauti Aukščiausiojo Liaudies Teismo patvirtinimą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dabartinėje Kinijoje yra pakankamai jaučiama minties laisvė; tai netaikoma organizacijų laisvei, nes tai yra viena iš Kinijos ir Kinijos valdžios institucijų iš tiesų draudžiamų nuostatų.

Privalome ir toliau primygtinai raginti Kiniją spręsti šiuos klausimus, tačiau atsisakę pripažinti pažangą iš tiesų nepadedame pažangiom ir liberalioms režimo jėgoms, kurios stengiasi siekti tolesnės pažangos, nes nepripažįstami jų pasiekimai.

Kinija yra šiuolaikinė pasaulinė ekonominė, pramoninė ir politinė didžioji valstybė. ES reikalingas kritinis požiūris, kai Kinija pagrįstai kritikuojama už netinkamą elgesį, nurodoma, ką reikia keisti ir kartu būtina palaikyti dialogą dėl kovos su pasauliniu klimato atšilimu, neigiama globalizacijos įtaka, Afrikos plėtra ir kova su terorizmu.

 
  
MPphoto
 
 

  Dirk Sterckx (ALDE). - (NL) Gerb. pirmininke, džiaugiuosi strategine partneryste su Kinija. Puiku, kad dabar mus sieja ne tik ekonominiai ryšiai. Per pastaruosius metus smarkiai padaugėjo kultūrinių mainų. Sveikintina, kad daug dėmesio skiriama politiniams aspektams. Paminėsiu vieną pavyzdį

Afriką:

privalome palaikyti Kinijos politiką Afrikos atžvilgiu ir dabar turime tokią galimybę.

Džiaugiuosi, kad L. Michelis vyksta į Pekiną aptarti šio ir kitų klausimų. Mūsų augantį ekonominį bendradarbiavimą laikau teigiamu dalyku. Susirūpinimą kelia ekonominio bendradarbiavimo pusiausvyros stoka.

Pavyzdžiui, turėtume labiau stengtis perduoti kinams vieningos rinkos patirtį, kuri padėtų ženkliai pagerinti jų rinkos situaciją. Regioninės politikos ir regioninių skirtumų mažinimo srityse taip pat turime patirties. Esame kai ko pasimokę. Tik nemanau, kad kinai norėtų bendradarbiauti.

P. Mandelson išreiškė abejones dėl investavimo Kinijoje, nes tai kenkia mūsų eksportui į Kiniją bei Kinijos ekonominiam augimui. Manau, jis teisus. Norint, kad ekonomika klestėtų, reikia įstatymų numatančių intelektinės nuosavybės, produktų saugumo ar kapitalo valdymo klausimus. Asmenines žmogaus teises taip pat turi numatyti įstatymai. Tai taip pat svarbu, jeigu ne svarbiau.

Džiaugiuosi, kad apie žmogaus teises rengiamas pranešimas. Tokio reikia kiekvieną kartą. Kaip ir Komisijos narys, įžvelgiu daug teigiamų ženklų, bet Europos Parlamentas turi apsvarstyti kelis dar neišspręstus klausimus: išraiškos laisvę, mažumų politiką, tebesitęsiančius priverstinius darbus, įgaliojimų viršijimą ir vis dar praktikuojamas mirties bausmes. Europos Parlamentas privalo nuolat kreipti dėmesį į šiuos dalykus.

 
  
MPphoto
 
 

  Helga Trüpel (Verts/ALE). - (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, manau, vėl susidūrėme su problema, kaip teisingai spręsti politinius klausimus su Kinija. D. Sterckx ką tik teisingai pasisakė apie strateginę partnerystę. Ji yra pats svarbiausias tikslas. Tačiau turime būti realistais: šiuo metu neturime bendrų vertybių pagrindo – žmogaus teisių, sąžiningo elgesio su mažumomis, mirties bausmės panaikinimo – ant kurio galėtume kurti strateginę partnerystę.

Būdama „žalioji“ vokietė ir Europos Parlamento narė, esu įsitikinusi, kad susitikdama su Dalai Lama Angela Merkel pasielgė teisingai, nes įrodė, kad apie žmogaus teises kalbame rimtai.

Kita vertus, su kai kuo nesutinku. Prezidentas N. Sarkozy neseniai mums teigė, kad žmogaus teisės turi būti Europos Sąjungos skiriamasis ženklas, o po trijų savaičių nuvyko į Kiniją ir apie žmogaus teises nepasakė nė žodžio. Tokių dvigubų Europos standartų neturėtume toleruoti.

Palaikau mūsų dialogą su Kinija ir manau, kad turime rasti politinės valios jį pratęsti, tačiau privalome ne tik gerintis, bet ir konfrontuoti. Jeigu derimės su Kinija užtikrintai, turime neslėpti ir kritikos. Olimpinių žaidynių metu kinai turi pasiekti užsibrėžtų tikslų, o mes, europiečiai, turėtume drąsiai ir atvirai kritikuoti kinus, jeigu to reikia.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, prieš kelias valandas Europos Parlamento pirmininkas pasirašė Pagrindinių teisių chartiją ir paskelbė, kad „morališkai ir politiškai įsipareigojame ginti žmogaus orumą. Tai taikoma visiems šios žemės gyventojams“. O Portugalijos ministras pirmininkas pareiškė, kad „Chartija yra sudėtinė ES užsienio politikos dalis“.

Norėčiau pakalbėti apie Kiniją. Suprantame, kad Kinijos vyriausybė, sutikusi organizuoti Olimpiadą Pekine, įsipareigojo visiškai gerbti olimpinį žmogaus orumo idealą ir tarptautiniu mastu užtikrintas teises.

Europos Parlamentas priverstas daryti išvadą, kad neseniai tiesiogiai su olimpinėmis žaidynėmis susijusių politinių persekiojimų skaičius padidėjo. Be to, Kinijoje mirties bausmė įvykdoma daugiau kartų nei visame pasaulyje kartu sudėjus, iki 10 000 kartų per metus.

Žmogaus orumo gynėjai areštuojami, o iki septynių milijonų žmonių kankinama garsiosiose Laogai stovyklose.

Ko turėtume imtis? Manau, kad atsakymą rasime vakar Sacharovo premijos laureato S. m. Osman kalboje: reikia griežčiau kalbėti su atitinkamomis vyriausybėmis ir imtis konkrečių veiksmų. Atsakomybė už neveikimą reiškia atsakomybę už tai, ką galėjome padaryti, tačiau nepadarėme. Nepakanka garsiai išreikšti tai, kas mums kelia susirūpinimą; laikas taikyti sąlyginumo principą ir kaip mūsų kolega G. Watson mums pasakė, pareikšti: susitarimas yra susitarimas.

Vienintelis būdas priversti komunistų diktatorius Kinijoje pagarbiau elgtis su savo piliečiais – parodyti, kad mes pakankamai gerbiame savo solidarumo ir žmogaus orumo vertybes, kad diktatoriai išties pasijustų nepatogiai už vykdomus piktnaudžiavimus ir aroganciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Józef Pinior (PSE). - (PL) Gerb. pirmininke, Europos Parlamente buvo išvardyta daug žmogaus teisių pažeidimų ir demokratijos stokos atvejų Kinijoje. Tai akivaizdūs faktai. Vakar diskutuodami apie Europos Sąjungos praėjusių metų žmogaus teisių ataskaitą kalbėjome apie žmogaus teisių, demokratijos ir įstatymų nepaisymą Kinijoje.

Mano manymu, derėtų paminėti ir Kinijoje vykstančius teigiamus pokyčius. Europos Sąjunga turėtų pasinaudoti olimpinėmis žaidynėmis ir paskatinti Kinijos valdžios institucijas tapti liberalesnėmis, demokratiškesnėmis, laikytis įstatymų ir išlaisvinti politinius kalinius.

Lapkričio 20 d. Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegacija ryšiams su Jungtinių Tautų Organizacija Niujorke susitiko su Kinijos atstovu JT Liu Zhenminiu. Šį susitikimą laikau konstruktyviu. Kinijos pusė pademonstravo atvirumą ir jautrumą spaudimui dėl žmogaus teisių ir demokratijos. „Žmogaus teisių stebėtojo“ ir „Amnesty International“ atstovai kalbėdamiesi su pakomitečio delegacija pabrėžė tą patį.

 
  
MPphoto
 
 

  István Szent-Iványi (ALDE). - (HU) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, milijardai žmonių susidomėję laukia 2008 m. rugpjūčio 8 d. olimpinių žaidynių atidarymo. Jas stebės ne tik sporto aistruoliai, bet ir žmonės, kurie tikisi Kinijos pažangos žmogaus teisių srityje. Deja, dabartiniai rezultatai nėra patenkinami. Kinijos Komunistų partija gali džiaugtis – jai pavyko įteisinti savo galią, bet mes tikimės išnaudoti laikotarpį iki olimpinių žaidynių ir griežtai reikalauti pasiaiškinti dėl neteisėtų poelgių žmogaus teisių srityje. Europos Sąjungos ir Kinijos dialogas žmogaus teisių tema vyksta jau 24 metus. Poslinkiai nėra palankūs. Šiek tiek pažangos padaryta mirties bausmių srityje, tačiau išraiškos, spaudos ir interneto laisvių srityse jaučiamas atsitraukimas. Jeigu norime kažką pakeisti, turime keisti dialogą apie žmogaus teises.

Pirmiausia reikia pripažinti, kad dialogas apie žmogaus teises nėra vienintelis šių problemų aptarimo būdas. Kiekviena valstybė narė dvišaliuose santykiuose šiais klausimais privalo veikti griežtai.

Antra, turi būti užtikrintas pilietinių organizacijų dalyvavimas ir derybų skaidrumas. Skaidrumas mums svarbus stebint padėtį. Pats dialogas nėra tikslas. Jis prasmingas, tik jeigu padeda gerinti žmogaus teisių padėtį Kinijoje.

Galiausiai noriu pasisakyti apie uigūrų mažumos padėtį. Apie juos kalbama mažai. Tai užmiršta mažuma. Jie kenčia ne tik bendrą priespaudą Kinijoje, bet yra ir etninės, religinės bei lingvistinės diskriminacijos aukos. Skatinu atsižvelgti ir į jų interesus. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE). - (ES) Gerb. pirmininke, pasinaudodamas galimybe Europos vyriausybėms priminsiu kelis dalykus.

Pirmasis susijęs su ginklų embargo Kinijai panaikinimu – apie tai jau buvo pasisakyta. Šiuose Rūmuose daug kartų buvo teigta, kad draudimą galima panaikinti tik tada, kai bus padaryta pažanga 1989 m. suimtųjų Tiananmenio aikštėje klausimu. Buvo kalbama ne apie bendrą pažangą, bet būtent apie šį klausimą. Šiuo metu laukiame, kol Kinijos valdžios institucijos padarys pažangą ir bus galima atlikti tokius veiksmus.

Manau, iki tol šitaip elgtis ne tik per anksti – embargo panaikinimas sukelia netinkamą atgarsį ir žlugdo Europos įvaizdį. Kartoju, šis embargas buvo pritaikytas dėl konkrečių priežasčių, kurios nebuvo panaikintos.

Palaikau kolegės H. Trüpel nuomonę, kad Europos šalims nedera pasiduoti Kinijos valdžios institucijų spaudimui, kuriuo siekiama užkirsti kelią oficialiems susitikimams su svarbiomis Kinijos asmenybėmis – disidentais arba atstovais, pavyzdžiui, Dalai Lama – mainais į prekybos santykius su Kinija.

Ypač šiandien, kai pasirašėme Pagrindinių teisių chartiją, tai nesuderinama su Europos Sąjungos moraliniu veidu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes (PSE). - (PT) Aukščiausio lygio susitikime Europa aiškiai pasisakė apie tai, kaip Kinija iškraipo PPO taisykles, negerbia darbininkų teisių, eksportuoja sveikatai kenksmingus produktus, kopijuoja technologijas ir apsunkina Europos priėjimą prie Kinijos rinkos. Kinijos vadovai nėra įpratę girdėti ES taip atvirai kalbančios ir atsimokėjo kelias dienas vilkindami bendros deklaracijos pasirašymą. Gaila, kad Europos vadovybė nesugebėjo išlaikyti spaudimo – ji ne tik padarė nepriimtinų nuolaidų Taivano referendume, bet ir nepasipriešino „vienos Kinijos politikai“, nepaprieštaravo Pekinui dėl rimtų žmogaus teisių problemų. Kadangi nebuvo laiko, Pirmininkas José Sócrates pareiškė portugalų žurnalistams, kad kai kada šie dalykai aptariami pietų metu.

Mirties bausmė ir žmonių kalinimas nuo Tiananmenio aikštės žudynių yra vienos iš priežasčių, kodėl Parlamentas nori Kinijai pratęsti ginklų embargą. Nepagrįstas sulaikymas ir teismas, korupcija ir priverstinis iškeldinimas, žurnalistų ir interneto naudotojų persekiojimas ir slopinimas, tibetiečių ir mažumų represijos, atsakomybė už Darfūro ir Birmos tragedijas – nė vienas esminis klausimas nebuvo įtrauktas į aukščiausio lygio susitikimo dienotvarkę. Ne tik ES turėtų pareikalauti Pekino pasiaiškinimo prieš 2008 m. olimpines žaidynes. Jeigu Tarptautinis olimpinis komitetas rūpinasi oro kokybe, kodėl neturėtume įvertinti Pekino olimpinių idealų taikymo savo ir kitų šalių piliečiams? ES Taryba ir Komisija nebegali ignoruoti kovos už laisves ir žmogaus teises Kinijoje. Šis maratonas įsibėgės tik 2008 m. olimpinių žaidynių kontekste. Tai paveiks ne tik milijonus kinų, bet ir visą žmoniją.

 
  
MPphoto
 
 

  Milan Horáček (Verts/ALE). - (DE) Gerb. pirmininke, ES ir Kinijos dialogas apie žmogaus teises du kartus per metus už uždarų durų vyksta jau vienuolika metų. Iki šiol žmogaus teisių padėtis Kinijoje nepagerėjo. Pranešimai apie mirties bausmes, kankinimus kalėjimuose ir darbo stovyklose, tibetiečių priespauda parodo, kad mes, europiečiai, neprisiimame atsakomybės.

Artėja olimpinės žaidynės – tai puiki proga Kinijai įrodyti teigiamus pasikeitimus. Bet ir mes negalime taikyti dvigubų standartų. Sveikintina, kad federalinė kanclerė Angela Merkel, nepaisydama kritikos, priėmė Dalai Lamą. Belgijos, Prancūzijos ir kitų šalių vadovams derėtų elgtis panašiai. ES visuotinai pripažinta žmogaus teisių skelbėja, todėl pats laikas pradėti elgtis nuosekliai ir dialogo su Kinija metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexandra Dobolyi (PSE). - Gerb. pirmininke, šiandien vyksta diskusijos apie ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimą, įvykusį prieš 10 dienų ir apie 24-ąjį ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogo ratą, įvykusį prieš du mėnesius.

Norėčiau ypač šiandien pradėti nuo antrojo iš paminėtų renginių. Pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra esminis ES ir jos politikos principas; tai mums labai rūpi ir mes labai remiame šią sritį. Tačiau priklausau prie tų, kurie mano, kad ES turėtų laikytis į rezultatus nukreipto požiūrio platinant pagarbą žmogaus teisėms, o ne labiau principinės pozicijos; svarbiausia turime sutikti, kad įmanoma tikėtis tik laipsniškų žingsnių į priekį. Tai anaiptol nereiškia, kad ES turėtų abejoti prieš garsiai išreikšdama kritiką ir naudotųsi savo galia reikalaudama demokratinių reformų.

Taip pat esu viena iš tų, kuriems rūpi aukšta gaminių sauga, nes tai turi įtakos 550 mln. Europos piliečių, kuriems rūpi prekybos pusiausvyros nebuvimas, veiksminga galimybė pateikti į rinką, intelektinės nuosavybės teisės ir tarptautinė konkurencijos politika, turinti įtakos tūkstančiams Europos bendrovių ir milijonams Europos darbuotojų; viena iš tų, kuriems rūpi bendradarbiavimas aplinkos apsaugos srityje, tarptautinis aplinkos valdymas ir klimato kaita, turinti įtakos visiems žemės gyventojams.

Atsižvelgiant į tai, kad mums rūpi visi išvardyti dalykai, tvirtai remiame Komisiją, Tarybą ir pirmininkaujančią valstybę joms keliant, derantis ir nuolat atkreipiant dėmesį į nurodytus klausimus, reguliariai rengiamuose dialoguose su Kinija. Pakanka perskaityti 18 puslapių bendrą pareiškimą iš praėjusio ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimo, kad suprastume, jog ES ir Kinijos bendradarbiavimo sudėtingumas, jautrumas ir svarba..

(Pirmininkė nutraukė kalbėjusiąją)

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, šios diskusijos dar kartą parodo, kad visuomenės pokyčiams reikia laiko, ir, manau, visuomet turime prisiminti Kinijos kilmę. Manau, taip pat turime pripažinti tam tikrą pažangą, kaip minėjau anksčiau. Tačiau kartu neabejotina, kad Kinija, mūsų manymu, dar nepakankamai pažengusi.

Todėl manau, kad žmogaus teisių dialogas ir NVO seminaras išlieka pagrindinis forumas, kuriame aptariami mums susirūpinimą žmogaus teisių srityje su Kinija keliami klausimai.

Tačiau, manau, turime būti ne tik apsisprendę, bet ir realistai. Turime būti tvirtai nusistatę įtikinti Kiniją, jog jai pačiai naudinga įgyvendinti visišką žmogaus teisių pagarbą žmogaus teisėms savo šalyje. Turime išlikti realistai, nes būtina suprasti, jog tikrų reformų galime tikėtis tik ilgalaikiais įsipareigojimais ir ilgalaikėmis pastangomis. Šiame kontekste taip pat norėčiau pasakyti, kad tiek Kinijai, tiek Europos Sąjungai naudinga nuolat rengti NVO seminarus. Tai buvo patvirtinta ir neseniai įvykusiame aukščiausio lygio susitikime.

Todėl manau, kad galime pagrįstai tikėtis, kad kartu per artimiausią dialogą žmogaus teisių klausimu pirmininkaujant Slovėnijai, mums pavyks pratęsti šį pilietinės visuomenės seminarą.

Dėl kelių kitų klausimų norėčiau tik pasakyti, kad žmogaus teisės taip pat buvo paminėtos pateiktame bendrame pareiškime, todėl norėčiau paskaityti tik keletą pirmųjų eilučių. „Abi šalys pabrėžė įsipareigojimą platinti ir ginti žmogaus teises ir toliau ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogą vertinu kaip prioritetinį kartu su jį papildančiu seminaru teisės klausimais“. Taigi tai aiškiai įvardyta. Čia pabrėžta konkrečių žingsnių žmogaus teisių srityje svarba ir patvirtinamas įsipareigojimas toliau stiprinti dialogą ir t. t.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad šioje diskusijoje buvo apliesti keli konkretūs momentai, kuriuose siekiame pažangos, pvz., Falun Gong. Mums vis dar kelia susirūpinimą Falun Gong pasekėjų, tapusių represijų aukomis dėl savo įsitikimų, padėtis. Keletą kartų, pirmiausia žmogaus teisių dialogo posėdžių metu iškėlėme šį klausimą. Paprašėme ir ketiname toliau tai daryti Kinijos valdžios institucijų liautis taip griežtai elgtis su Falun Gong pasekėjais.

Dėl mirties bausmės, kaip sakiau anksčiau: šis klausimas irgi priskiriamas prie prioritetinių mūsų darbotvarkėje ir šioje srityje skatinome Kiniją (ir ketiname tai daryti ateityje) siaurinti nusikaltimų, už kuriuos taikoma mirties bausmė, ratą, norint galiausiai panaikinti mirties bausmę.

Pirmasis žingsnis – nustatyti jos taikymo moratoriumą. Tuomet, kaip sakiau įvadinėse pastabose, Liaudies Aukščiausiasis Teismas peržiūrėtų nuosprendžius, kuriais skirta mirties bausmė; šis žingsnis būtų nuolat stebimas.

Manau, diskusijos labai aiškiai rodo, kad padėtis nėra vienareikšmė: daroma pažanga, tačiau reikia dar daug nuveikti; galiu pasakyti tik tiek, kad ketiname palaikyti tolesnius santykius su Kinija, norint ją skatinti daryti tolesnę pažangą. Manau, kad olimpinės žaidynės bus gera proga rodyti padarytą didesnę pažangą

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijos, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2007 m. gruodžio 13 d., antradienį.

 
Atnaujinta: 2008 m. lapkričio 3 d.Teisinis pranešimas