Pirmininkas. − Toliau darbotvarkėje diskusija šiais klausimais:

– žodinis klausimas (O-0077/2007 - B6-0388/2007), kurį uždavė Pedro Guerreiro, Jacky Hénin, Roberto Musacchio, Marco Rizzo, Ilda Figueiredo ir Helmuth Markov GUE/NGL frakcijos vardu, Komisijai dėl ES Susitarimo memorandumo su Kinija dėl tam tikrų tekstilės gaminių ir drabužių;

– žodinis klausimas, kurį uždavė Gianluca Susta, Ignasi Guardans Cambó ir Johan Van Hecke ALDE frakcijos vardu, Robert Sturdy, Tokia Saïfi, Georgios Papastamkos ir Vasco Graça Moura PPE-DE frakcijos vardu, Erika Mann, Glyn Ford, Kader Arif ir Elisa Ferreira PSE frakcijos vardu, Cristiana Muscardini ir Eugenijus Maldeikis UEN frakcijos vardu, Caroline Lucas ir Alain Lipietz Verts/ALE frakcijos vardu, Komisijai dėl tekstilės (O-0074/2007 - B6-0383/2007).

  Patrizia Toia (ALDE), pavaduojanti autorių. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš kalbu ir savo kolegės Gianlucos Sustos, kuri pirmoji pateikė klausimą, vardu; šiandien ji nedalyvauja dėl svarbių reikalų, kuriuos turi išspręsti Italijoje. Dar kartą Parlamentas nori išnagrinėti sudėtingą tekstilės pramonės situaciją ir prašyti Komisijos pademonstruoti daugiau ryžto ir imtis tinkamų veiksmų.

Šiame sektoriuje dirba milijonai Europos darbuotojų, daugiausia valstybių konstatuojama didžiulė apyvarta, Europa užimą antrą vietą pasaulyje pagal eksporto mastą, o tai labai didelis įnašas į Europos eksportą. Mano nuomone, neteisinga sektorių laikyti brandžiu, nes daugumą sričių galima modernizuoti diegiant technologines naujoves ir atliekant naujų medžiagų tyrimus, be to, tai glaudžiai susiję su mados, stiliaus ir kitomis sritimis, kuriose daugiausia Europos valstybių yra pasiektas pasaulyje pripažintas profesionalumo lygis.

Žinoma, norint, kad sektorius būtų konkurencingas pasaulyje, parama jam turi būti teikiama formuojant atitinkamą pramonės politiką. Tokius pasiūlymus taip pat pateikė sudaryta aukšto lygio grupė, todėl mes klausiame Komisijos, kokių veiksmų ji ėmėsi, siekdama juos įgyvendinti. Šiuo metu aktualiausios problemos yra susijusios su priemonėmis, kurių reikia imtis iki lemtingos datos – 2008 m. sausio 1 d.

Noriu paminėti tik tris problemas. Būtina labai atidžiai patikrinti, kaip Komisija ketina įdiegti priežiūros sistemą, kad būtų užtikrintas efektyvus saugumas; kaip ji ketina išspręsti netiesioginių veiksmų ir dvigubo licencijų patikrinimo problemas? Iš esmės reikia nutarti, kaip praktiškai įgyvendinti visus įstatymus, kurie taip gražiai atrodo popieriuje. Iškyla klausimas, kaip garantuoti produktų autentiškumą, vadinasi, būtina kovoti su padirbinėjimu, piratavimu ir nesąžininga komercine veikla, todėl tikimės, kad Taryba, kurios šiandien čia nėra, priims tinkamą nuostatą, kuri tikrai būtina ir kurią bus galima laikyti tikra saugos priemone.

Žvelgiant iš sveikatos ir saugos perspektyvos, akivaizdu, kad egzistuoja vartotojų apsaugos problema. Importuojamiems produktams turi būti taikomi tokie patys sveikatos ir saugos standartai, kaip ir Europos rinkos gamintojų produktams.

Pagaliau, –šią pastabą skiriu Komisijai – egzistuoja problema, susijusi su noru imtis veiksmų. Jei 2008 m. pradžioje vėl patirsime importo bumą, jei vėl išgyvensime vieną piką po kito, kaip nutiko praeityje, tai norime paprašyti pademonstruoti tikrą geranoriškumą panaudoti naujus įstatymus ir galbūt taikyti naujas priemones ir apsaugos straipsnius.

  Tokia Saïfi (PPE-DE), autorė. – Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, prieš dvejus metus, kai buvo panaikintos kvotos, tekstilės sektorius patyrė tikrą didįjį sprogimą. Mėginant susidoroti su krize, gerb., Komisijos nary, jūs rekomendavote laikinai imtis švelninančių priemonių, kad pavyktų kontroliuoti ir apriboti kai kurių tekstilės gaminių importą iš Kinijos. Po keleto dienų šių saugos priemonių nebeliks ir prekyba tekstilės gaminiais bus patikėta bendrai Europos Sąjungos ir Kinijos vykdomai priežiūrai, kuri, tikiuosi, bus atliekama atidžiai ir akylai.

Šiandien nerimą kelia tai, kaip ši bendros priežiūros sistema bus parengta. Kokias turime garantijas, kad ši dvigubo patikrinimo sistema bus tinkama ir efektyvi? Tekstilės sektorius visada buvo globalus teik gamybos, tiek vartojimo požiūriu, bet už jo globalizavimą reikia mokėti atitinkamą kainą.

Tačiau globalizavimo procesą galima numatyti ir reguliuoti. Norint kad taip būtų, reikalingas politinis noras nustatyti Europos tekstilės pramonės konkurencinius pagrindus. Turime siekti, kad patekimo į rinką sąlygos būtų nešališkos ir abipusiai teisingos. Turime ir toliau nebijoti pasinaudoti ES galiojančiais įstatymais, kad apgintume savo prekybą; gintis nėra tas pat, kas būtų protekcionizmo šalininku. Pirmenybę turime teikti kovai su padirbinėjimu. Rytdienos Europoje neegzistuos pramonė, jei nekovosime už savo intelektines autoriaus teises ir patirtį. Jei visi kiekvienam taikys tas pačias taisykles, visoms suinteresuotoms šalims bus galima pasiūlyti tokį scenarijų, kuriame visi laimi.

Todėl linkiu, kad 2008 m., gerb. P. Mandelsonai, visi kartu apie šviesią tekstilės sektoriaus ateitį galėtume kalbėti kur kas ramiau.

  Kader Arif (PSE), autorius. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, svarbu, kad praėjus kelioms savitoms po derybų dėl Susitarimo memorandumo, kuriame numatyti apribojimai iš Kinijos importuojamiems tekstilės gaminiams, Europos Parlamentas išsakytų savo tvirtą poziciją dėl tekstilės sektoriaus ateities, struktūrų ir organizacinių metodų, kuriais grasinama staiga pradėti konkuruoti su Kinija.

Šiandien siūloma bendra rezoliucija Europos Komisiją ir kai kuriais atvejais valstybes nares raginame akivaizdžiai prisidėti.

Visų pirma reikia, kad sektoriui priklausančioms įmonėms ir darbuotojams, kuriems tenka susidurti su apribojimų keliama rizika, būtų užtikrintos atitinkamos socialinės priemonės, o jų gamybos įrenginiams modernizuoti būtų suteikiama Europos fondų parama.

Taip pat turime siekti didinti Europos tekstilės sektoriaus konkurencingumą bendresnės tvirtos ir ambicingos Europos pramonės politikos struktūroje. Šį tikslą pavyks pasiekti tik tada, kai žodžiai virs darbais ir kai skirsime dideles investicijas tyrimams ir plėtrai.

Be to, atsižvelgdami į nesąžiningus kai kurių mūsų varžovų, kurie savo konkurencinius pranašumus grindžia socialiniu arba aplinkos dempingu arba ir tuo, ir tuo, konkurencijos metodus, reikia pasakyti, kad Europai būtinos efektyvios savigynos priemonės. Didesnio efektyvumo nepavyks pasiekti, jei reforma bus vykdoma skubotai – taip tik susilpninsime Europos apsaugos priemones. Būtina skaidriau ir toliau numatyti dabartinių įstatymų naudojimą.

Galiausiai, Europai reikia pasinaudoti Europos ir Viduržemio jūros regiono partneryste, laikant ją integruotos gamybos teritorija, ir išnaudojant visus kaimynystės su Viduržemio jūros regiono valstybėmis teikiamus pranašumus didinti konkurencingumą tarptautinėje tekstilės rinkoje. Viduržemio jūros regiono valstybių, su kuriomis norime užmegzti partnerystės santykius, plėtrą lemia mūsų sugebėjimas pasiūlyti joms tvirtus įsipareigojimus ir visiems patrauklius sektorius.

  Cristiana Muscardini (UEN), autorė. – (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, ponios ir ponai, likus kelioms dienoms iki lemtingo termino –2007 m. gruodžio 31 d., – kai bus galutinai panaikinta iš Kinijos įvežamiems tekstilės gaminiams taikoma kvotų sistema, kyla nerimas dėl Europos pramonės.

Neseniai Kinija įstojo į Pasaulinę prekybos organizaciją ir gavo iš to nemažai naudos, pavyzdžiui, draudimą vėl imti taikyti kvotas iš jos eksportuojamiems tekstilės gaminiams. Pasinaudodama šiai pranašumais ji turėjo atsakyti tuo pačiu stengdamasi vykdyti Pasaulinės prekybos organizacijos nurodytus ir patvirtintus reikalavimus. Tačiau mums neatrodo, kad taip yra, ir tai daro neigiamą poveikį tarptautinei konkurencijai, kuri vis dar toli gražu nėra sąžininga ir kurioje vis dar netaikomos visiems vienodos taisyklės.

Aš nekalbu apie reliatyvius socialinius ir aplinkos pranašumus, kurie, deja, vis dar neįtraukti į jokį daugiašalių prekybos derybų teisinį pagrindą, bet kurie, tikiuosi, vieną dieną bus į traukti į prekybos, kurią tikrai bus galima pavadinti sąžininga, struktūrą. Šiandien noriu kalbėti apie taisykles, kuriomis pagrįsta daug pastangų reikalaujanti kova su padirbinėjimu, saugos standartai, taikomi daugybei produktų nuo žaislų iki vaistų, mūsų įmonių galimybė dalyvauti tokios rinkose kaip Kinijos, kuri nėra vienintelė (kalbu ne viena apie tekstilės, bet ir apie kitus sektorius) vis dar taikanti muitų tarifų barjerus ir ypač ne tarifines kliūtis, dėl kurių Europos pramonei ir mažoms bei vidutinio dydžio sektoriaus įmonėms labai sunku įsiveržti į Kinijos rinką.

Atsižvelgdami į taip susiklosčiusią situaciją tarptautinėje prekyboje, mes neturime bijoti, juolab vykdydami visus teisinius ir ekonominius reikalavimus, pasinaudoti galimomis teisėtomis priemonėmis, kurios yra numatytos daugiašalėse tarptautinėse susitarimuose, ir ginti bei saugoti tekstilės pramonę, ypač siekiant kompensuoti galimai neigiamą kvotų panaikinimo poveikį. Aš kalbu apie aukšto lygio grupės funkcijas ir efektyvų darbą prižiūrint tekstilės rinką – jai teks užduotis stebėti veiksmus Europos rinkoje, pasitelkiant importo ir eksporto licencijų dvigubo tikrinimo sistemą. Tai vienas būdas, leisianti nustatyti netiesioginius prekybos veiksmus ir gauti informaciją apie importo srautus.

Turime sutelkti drąsą ir stiprybę ir taikyti apsaugos straipsnį, pagrįstą PPO taisyklėmis, ir vėl taikyti kvotas, bent jau laikinai, jei dėl nenormalaus importo lygio bus padaryta rimta žala mūsų pramonei. Manau, kad verta nuolat taikyti prekybos apsaugos įstatymus, tokius kaip antidempingo ir antisubsidinės taisyklės, taip pat manau, kad apskritai reikia užtikrinti, jog tarp Kinijos ir Europos Sąjungos visada turi būti atviras palyginimo kanalas.

Mūsų tekstilės pramonė nesibaimina konkurencijos, bet ji turi būti pajėgi priimti tokį iššūkį. Todėl mums reikia veikti dviem frontais. Viena vertus, svarbu skatinti modernizavimą ir struktūrinė pertvarką, kad pavyktų padidinti sektoriaus konkurencingumą, taip pat taikyti socialinius amortizatorius, kad nebūtų sukelta priešiška reakcija; kita vertus, būtina užtikrinti, kad sektorius kovoja lygioje aikštelėje, kurioje visiems galioja vienodos taisyklės.

Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, dėl šios priežasties mes norime, kad Komisija ir Taryba, užuot skatinusi produktų kilmės nustatymą, imtųsi drąsesnių ir ryžtingesnių veiksmų.

  Caroline Lucas (Verts/ALE), autorė. – Gerb. pirmininke, norėčiau pabrėžti, jog Žaliesiems puikiai žinoma, kad visiškai liberalizuotos tekstilės ir aprangos rinkos ES įsisteigusiems gamintojams vis dar yra neatidėliotinas klausimas; šiuo požiūriu pirmiausia paminėtinos konkrečios ES gamybos zonos, kuriose pasiekta aukšta pramonės koncentracija. Nuo 2005 m. pradžios prarasta keli šimtai tūkstančių darbo vietų, nors dalis niūriausių prognozių neišsipildė.

Žalieji iš pat pradžių reiškė savo susirūpinimą dėl konkurencijos įtakos Europos Sąjungos gamintojams. Manau, turėtume atidžiai stebėti padėtį ir būti pasirengę taikyti importo apribojimus, jei importo augimas kitais metais viršys ES įsisteigusių aprangos pramonės sričių galimybę prisitaikyti, bei į šį sektorių nukreipti mokslinius tyrimus ir plėtros išteklius.

Tačiau turime nepamiršti, kad ši problema yra gerokai sudėtingesnė kalbant apie kai kurias skurdžias Pietų valstybes, pvz., Bangladešą ir Filipinus, kurioms Pasaulio bankas ir kiti donorai ragino skirti dideles investicijas drabužių ir aprangos eksportui, o dabar, mažėjant eksporto galimybėms, šios šalys susiduria su nuolatine skolos našta, finansinių priemonių šiam sektoriui pakeisti nebuvimu ir skurdu (pirmiausia – milijonais naktimis ir praktiškai neatlygintai dirbančių moterų, norint pasiūlyti mažiausią rinkos kainą).

Iš šio pavyzdžio matyti, kad susidarius tokiai padėčiai, kai per daug gamintojų gamina per daug produktų, būtina taikyti tam tikras vadybos priemones pasiūlai valdyti; tai atitinka ir daugumos interesus. Todėl primygtinai raginu kolegas pritarti bendram Žaliųjų ir Socialistų pakeitimui, kuriame teigiama: „Komisija raginama įvertinti ekonomikos stimuliavimo srities vadybos priemonių drabužių sektoriuje naudingumą, norint atsverti pasaulinę konkurenciją ir išvengti mažiausio bendro daliklio metodo taikymo socialinių ir aplinkos apsaugos standartų atžvilgiu“.

Nuo visiško liberalizavimo šiose perprodukcija pasižyminčiose rinkose, nuo skurdo nukenčia visi – išimtys labai retos. Manau, šiuo požiūriu mums praverstų aprangos pramonės pavyzdys pradėti naujai apmąstyti rinkos reguliavimo politiką, siekiant bendros naudos. Vertinant ekonomikos stimuliavimo vadybos priemones reikėtų apsvarstyti galimybę pakartotinai įvesti tam tikras kvotas.

Kita bendroje rezoliucijoje nurodyta pasirinkimo galimybė, kurią derėtų išsamiau įvertinti – tai drabužių ir aprangos pramonės Euromed gamybos zonos įkūrimas. Iš tiesų ši galimybė ne tik pagerintų Viduržemio jūros Pietinės dalies valstybių vystymosi galimybes, bet ir suteiktų galimybes Pietų Europos Sąjungos valstybių tekstilės gamintojams, nes šie laimėtų dėl trumpesnio pervežimo į kitas ES rinkas laiko. Tai geras Europos ekonominės zonos protingo valdymo pavyzdžių užuot palikus visą Viduržemio jūros regioną visiškai liberalizuotoje rinkoje pagal laisvosios prekybos susitarimą. Mūsų frakcija šį pasiūlymą vertina kaip savarankišką galimybę, skatintiną nepriklausomai nuo ginčijamo 2010 m. Euromed laisvosios prekybos susitarimo projekto; pastarasis, anot Komisijos prekybos generalinio direktorato atlikto tvarumo poveikio vertinimo, yra susijęs su daugeliu neigiamų padarinių socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), autorius. – (PT) Džiugu, kad vyksta ši diskusija, kurioje mano frakcija Parlamente aktyviai dalyvauja. Tikimės, kad diskusijoje bus siekiama apginti darbo vietas tekstilės ir aprangos sektoriuje ir šio sektoriaus veiklą, nes tai strateginis Europos Sąjungos sektorius, kuris iš tikrųjų per mažai apsaugotas ir nepakankamai įvertins.

Kalbėdamas apie klausimus Komisijai nieko papildomo pasakyti negaliu – jie buvo pateikti. Kalbant apie bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurį šiandien Europos Parlamentas turi priimti, reikia pasakyti, kad nepaisant to, jog jame yra tam tikri punktai, kurie, praktiškai pritaikyti, gali padėti apsaugoti tekstilė ir aprangos sektorių ir skatinti jo plėtrą Europos Sąjungoje, kai kurie kiti kelia mums abejonių.

Noriu pateikti tik tris pavyzdžius. Suderinimo su globalizacija fondą reikia naudoti kaip laikiną apsisaugojimą nuo nepriimtinų socialinių ir ekonominių išlaidų, susijusių su įmonių uždarymu ir perkėlimu, kai dėl to prarandamas darbas. Tai yra, mes turime galvoti apie priežastis, o ne apie pasekmes. Reikia peržiūrėti dabartinę liberalizacijos politiką ir sukurti finansines priemones, leidžiančias efektyviai padėti išsaugoti darbo vietas, modernizuoti sektorių ir skatinti kitų pramonės šakų, taip pat susijusių su tekstilės ir pramonės sektoriumi, įdiegimą, ir taip užtikrinti pramonės diversifikavimą tuose regionuose, kuriuose ši veikla šiuo metu sukoncentruota.

Nėra prasminga skatinti, kad Europos Sąjungą ragintų kitus peržiūrėti savo pinigų politiką, kol ES pirmoji nepervertins stiprios euro politikos ir jos poveikio kai kurių ES valstybių eksportui. Taip pat nėra prasmės raginti įvesti prekybos apsaugos įstatymus, susijusius su Kinija, jei tuo pačiu metu nebus palaikoma Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos sritis.

Neturiu laiko čia kalbėdamas apibendrinti visus mūsų pasiūlymus dėl Europos Sąjungos aprangos ir tekstilės pramonės. Jie yra pateikti mūsų pasiūlyme dėl rezoliucijos. Tačiau mes norime paminėti kai kurias pateiktas pataisas dėl bendrosios rezoliucijos.

Jomis siekiama užtikrinti, kad nebūtų nutylimos rimtos liberalizacijos pasekmės tekstilės ir aprangos pramonei visuotiniu lygiu, kai uždaroma ir perkeliama daugybė įmonių, ypač į Šiaurės Afriką ir Aziją, ir tai sukelia nedarbą bei rimtas socialines ir ekonomines krizes; jose taip pat akcentuojama, kad dvigubo tikrinimo priežiūros sistema neduos jokios naudos, jei ji neužtikrins, kad nepasikartos 2005 m. susiklosčiusi situacija; primygtinai teigiama, kad būtinos naujos saugos priemonės, užtikrinančios užimtumo ir veiklos tekstilės ir aprangos sektoriuje saugumą ir plėtrą ES. Pasiūlymuose nurodoma, kad kai kuriose valstybėse yra patvirtintos saugos priemonės ir jas ketinama taikyti iki 2088 m. pabaigos, todėl sunku suprasti, kodėl ES nepasekė šiuo pavyzdžiu.

Pasiūlymuose taip pat išreiškiamas nerimas dėl Komisijos ketinimų peržiūrėti prekybos apsaugos įstatymus, atsižvelgiant į įmonių, perkeliančių savo gamybą į tokias šalis, kuriose dėl mažų atlyginimų ir žemų socialinių bei aplinkos standartų, gamybos išlaidos yra mažesnės, interesus. Jos siūlo sudaryti Bendrijos pagrindų programą dėl tekstilės ir aprangos sektoriaus, itin daug dėmesio skiriant ypač nepalankiose sąlygose esantiems regionams ir remti MVĮ. Tai pasiūlymai, kuriais siekiama, kad reguliavimo pagrindai neskatintų įmonių perkėlimo, o visuotinė parama būtų nukreipta į verslą bei ilgalaikius sprendimus, susijusius su regionine plėtra ir užimtumu, taip pat turi būti reikalaujama grąžinti teikiant pagalbą gautus pinigus, jei šios sąlygos nebus vykdomos. Galiausiai, tai yra pasiūlymų, kuriais siekiama įtvirtinti darbuotojų atstovų vietą įmonės taryboje ir fundamentalių organizacijos sprendimų priėmimo procese. Tai pasiūlymai, kuriuos, tikimės, Europos Parlamentas palaikys.

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, kaip šio Parlamento nariams žinoma, 2005 m. ES ir Kinija sudarė susitarimo memorandumą, kuriame kalbama apie pereinamąjį dvejų su puse metų susitarimą norint šiek tiek palengvinti ES tekstilės gamintojų padėtį liberalizavus pasaulinę tekstilės ir drabužių rinką.

Susitarimu apribotas kasmetinis 10 ypač jautrių tekstilės ir drabužių produktų augimas. Šie apribojimai pasibaigia 2007 m. gruodžio 31 d., nors pats memorandumas galioja iki 2008 m. pabaigos; jame pramonės ir valdžios atstovai abiejose šalyse įpareigojami siekti stabilaus perėjimo prie laisvos prekybos tekstilės srityje.

Visuomet siekiau, kad Kinija laikytųsi šio įsipareigojimo. Komisija su Kinija susitarė dėl pakartotinio patikrinimo priežiūros sistemos, 2008 m. taikomos aštuonioms tekstilės produktų kategorijoms.

Vadinasi, Kinija galės be apribojimų suteikti eksporto leidimą; atitinkamai ES valstybių narių leidimų biurai suteiks leidimą importuoti. Tai gerai pažįstama sistema, kurią teigiamai įvertino gamintojai, importuotojai ir mažmeninės prekybos atstovai. Naudinga tai, kad galėsime stebėti tekstilės importo modelius, o kadangi licencija importui turi būti gauta prieš išsiunčiant prekes iš Kinijos, galime šiek tiek vertinti būsimą padėtį.

Aš pirmasis pripažinau tai, kad tekstilės ir drabužių pramonė išgyvena ilgalaikius struktūrinius pokyčius. Šis procesas prasidėjo dar gerokai prieš kvotų panaikinimą. Sėkmingai besiverčiančios Europos bendrovės nepasirinko tiesioginės konkurencijos su masinės produkcijos gamintojais, ir investuoja į technologijas ir kokybę. Visuomet verta pažymėti, kad mes ir toliau išliekame stambiausi tekstilės eksportuotojai pasaulyje. Europos Sąjungoje registruota daugiau mados ir kokybės prekių ženklų nei likusiose pasaulio šalyse kartu sudėjus. Tai įrodo Europos tekstilės gamintojų atsparumą ir užsispyrimą, nes jie neprašė pratęsti kvotų taikymo. Jie nurodė, kad jų konkurencingumas dabar labiau susijęs su veiksmingais žingsniais kovojant su padirbinėjimu ir patekimu į Kinijos rinką.

Savaime suprantama, visa mūsų prekybos politika priklauso nuo šių dviejų problemų. Per derybų ratą Dohos mieste ir visuose naujuose laisvosios prekybos susitarimuose sieksime naujų galimybių mūsų tekstilės prekėms patekti į rinką. Taip pat sudarėme konkrečią darbo grupę tekstilės sričiai pagal atnaujintą patekimo į rinką strategiją. Tinkama Europos padėtis leidžia mums išnaudoti didžiules naujas masinio vartojimo prekių rinkas stiprėjančios ekonomikos valstybėse, todėl neketiname paprasčiausiai stebėti padėtį ir tikėtis mums palankių tendencijų.

Padirbinėjimas – tai, be abejonės, dar didesnė problema. Prekių ženklų ir teisių į dizainą apsauga yra labai svarbi tekstilės pramonei, todėl šiuos klausimus iškeliu kiekviename susitikime su Kinijos atstovais.

Mums pavyko pasistūmėti į priekį bendradarbiaujant su Kinijos muitų tarnybomis, mugių organizatoriais ir Kinijos patentų biuru. Tačiau apskritai intelektinės nuosavybės teisių turėtojai Kinijoje susiduria su didžiulėmis problemomis. Vieną dieną išvalius rinkas nuo padirbtų produktų, prekiautojai netrukus jas vėl užpildo. Kaip sakiau anksčiau, neatmetame galimybės pasitelkti PPO, jei situacija ir toliau nesikeis. Kai P. Toia pasiūlė tekstilės gamintojams padėti įtraukiant prekių kilmės šalies nuorodą, parengiau šį pasiūlymą, pateikiau jį Komisijai, gavau jos pritarimą, tačiau didžioji valstybių narių dalis jam nepritarė. Todėl negaliu primygtinai reikalauti imtis tolesnių veiksmų, nes nuveikiau visa, kas nuo manęs priklauso.

Praėjusį mėnesį per ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikime Pekine stengiausi labai atvirai išreikšti idėjas, taikomas tiek tekstilės sektoriuje, tiek ir kitur. ES ir Kinijos prekybos santykiai per pastaruosius du dešimtmečius visiškai pasikeitė. Tai buvo naudinga abiem šalims, tačiau pastaruoju metu pusiausvyra visiškai prarasta. Kinija dominuoja mūsų importo rinkose, o mūsų bendrovės pralaimi Kinijoje dėl padirbinėjimo ir patekimo į rinką kliūčių; nuostoliai dėl prarastų verslo galimybių kasdien siekia 55 mln. EUR. Šis geometrine progresija didėjantis prekybos deficitas atspindi abu minėtus dalykus.

Tai visiškai nesusiję su Europos gamintojų konkurencingumo stoka. Mūsų prekybos balansas su kitomis pasaulio šalimis yra teigiamas ir laisvos konkurencijos sąlygomis mums nėra lygių. Tačiau padėtis Kinijoje skiriasi. Ši šalis atsisakė žaisti lygiomis sąlygomis ir sudaro mums rimtas kliūtis. Mūsų atstovai susiduria su prekybos ir investicijų apribojimais, klestinčiu padirbinėjimu ir reguliavimo kliūtimis praktiškai visuose sektoriuose. Kinija vis dar nesilaiko didžiosios dalies įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė prieš šešerius metus tapusi PPO nare.

Tekstilės problemos atspindi platesnį problemų, su kuriomis susiduriame Kinijoje, ratą. Esame stambiausi Kinijos drabužių ir tekstilės produktų pirkėjai. Vertiname Kinijos lyginamąjį pranašumą dėl darbo ir gamybos kaštų. Dėmesį skiriame savo lyginamiesiems pranašumams. Savo gamybos procese didiname sukuriamą pridėtinę vertę. Tikimės analogiškų lygių galimybių ir sąžiningo elgesio Kinijos rinkoje kaip savo ruožtu suteikiame Kinijos gamintojams Europos Sąjungoje.

Neseniai įvykusiame aukščiausio lygio susitikime susidarė įspūdis, kad Kinijos premjeras Wen Jiabao išklausė ir suprato mums labiausiai susirūpinimą keliančius dalykus; jis pasiūlė nustatyti aukšto lygio strateginę priemonę su ES, ir pagal ją siekti atkurti mūsų prekybos su Kinija deficitą.

Džiaugiuosi tuo, tačiau įspėju: Europos eksportuotojams nereikia dar vieno dialogo ar veiksmų plano; jiems svarbu, kokia padėtis klostosi realiai – rinkoje ir teismuose. Šių veiksmų turi imtis ne tik prekybos ministerija, bet ir kitos reguliavimo agentūros ir ministerijos, ribojančios galimybę patekti į rinką, bei teisėsaugos institucijos visose Kinijos ūkio srityse. Jei šie veiksmai liks neįgyvendinti, Europos rinkos Kinijai atvėrimas praras savo politinį pagrindą.

Kalbu ne tik apie tekstilės ir drabužių produktus, bet ir kitus sektorius, į kuriuos Europa yra suinteresuota eksportuoti. Kinijos nuoširdumą geriausiai parodys tai, ar man su mūsų prekybos partneriais pavyks parengti ir paleisti naują veikiančią aukšto lygio priemonę prekybos deficitui įveikti. Tikiuosi, jie bus tokie pat nuoširdūs kaip ir mes sprendžiant šiuos klausimus ir abi šalys išvengs konfrontacijos.

  Robert Sturdy, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, norėčiau Komisijos nariui pasakyti, kad pirmą kartą likau praktiškai be amo. Sveikinu! Manau, Parlamento nariai norėjo išgirsti būtent tai, ir, be abejo, tikiuosi, kad šiandien iškelti klausimai bus įtraukti į tolesnes derybas su Kinija. Tai teikia vilties ir, mano manymu, Komisijos narys puikiai supranta padėtį. Galbūt jis nesitikėjo iš manęs tai išgirsti, tačiau tai sakau, nes esu įsitikinęs, kad jis padarė tai, kas reikalinga.

Norėčiau tik papildyti vienu, na dviem ar trimis dalykais labai trumpai. Vakar Parlamente išklausiau vieną iš pačių geriausių valstybių vadovų, Jordanijos Karaliaus, pasakytų kalbų. Jis, be kita ko, paminėjo Euromed padėtį, kuri yra konkrečiai susijusi su tekstilės pramone ir, be abejo, labai svarbi siekiant viso Europos ir Viduržemio jūros regiono stabilumo. Galbūt Komisijos narys galėtų įtraukti šią pastabą, nes ji susijusi su įvyksiančiomis derybomis. Manau, tai ypač svarbu, nes iš vienos pusės veikia Turkija, o iš kitos – Marokas; visiems dalyviams didžiulės įtakos turėtų mūsų santykiai su Kinija.

Antra, netikiu prekybos apsaugos priemonėmis, tačiau tikiu laisva rinka, kurioje visi gali konkuruoti vienodomis sąlygomis, todėl malonu girdėti, kad šių gairių prisilaikoma.

Trečia, kas konkrečiai įvyks Komisijai atlikus pakartotinį patikrinimą; kiek pamenu, Komisijos narys nurodė, kad tai įvyks 2008 m. pabaigoje, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ką tik nustatė labai griežtas importo sąlygas? Ar tai reiškia, kad į Europos Sąjungos rinką pateks dar daugiau produktų nei iki šiol?

Galiausiai, gerb. Komisijos nary, norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir palinkėti jums, Renate, ir visam jūsų kolektyvui linksmų Šv. Kalėdų ir turtingų Naujųjų Metų.

  Harald Ettl, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ką naujo Europos Sąjungos tekstilės pramonei atneš 2008-ieji metai? Tikrai nieko gero. Kinija tapo visame pasaulyje agresyviai siautėjančiu tekstilė galiūnu ir vien 2006 metais nuo 50 iki 60 proc. aukštųjų tekstilės technologijų buvo įvežta į Kiniją ir įdiegta verpimo, audimo ir audinių gamybos sektoriuose. Dabar laukiama naujo galingo antplūdžio.

Europos mažmenininkai ir gamintojai nebeužsakinėja, bet laukia geresnių pasiūlymų iš Kinijos. Tolesni bankrotai neišvengiami. Europos dėmesys prekybai sukels didesnių problemų ir kituose sektoriuose, ne vien tekstilės.

Siūlomų produktų kiekis, žinoma, didės. Tačiau tekstilės gaminių įvairovė sumažės. Jei norime, kad dar būtų prasminga spręsti šį klausimą, turime toliau vykdyti struktūrinę Europos Sąjungos pramonės pertvarką, pažvelgti į ją iš šono ir užtikrinti efektyvesnę socialinę apsaugą. Išliks tik keli pelningą nišą radę gamintojai.

Tačiau ši plėtra taip pat turi papildomą dimensiją. Kinijoje tekstilės, aprangos ir odos gaminių sektorių darbuotojams siūlomos darbo ir užmokesčio sąlygos vis dar yra labai prastos. Be to, Europos mažmenininkai ir investuotojai dar labiau mažina kainas Kinijoje. Kartu su visais konkurencijos Kinijoje pranašumais, išsilaikyti dar sunkiau, nes likusiai Europos tekstilės pramonei suteikiama tvirta Europos parama. Galimybė greita pralobti visada išnaudojama silpniausių žaidėjų sąskaita.

Kaip profesinės sąjungos narys, tikiuosi, kad sporto ekonomikos sektorius, rengiantis Kinijos Olimpiadą, atskleistų, ką ten reiškia moterų darbo jėga. Šiandien Kinijos tekstilės fabrikuose kiekvieną dieną miršta nuo 350 iki 400 žmonių. Kiekvieną dieną net 100 patiria rankų traumas. Devyni iš dešimties Kinijos gamintojų pažeidžia tarptautinius darbo standartus ir net tuos darbo standartus, kurie numatyti Kinijos įstatymuose!

Tačiau mažmeninės prekybos verslas mus tenkina. Kai profesinės sąjungos narys ir tarptautinės tekstilės, aprangos ir odos dirbinių gamintojų federacijos vicepirmininkas, noriu pasakyti, kad jiems jau per vėlu, tačiau mes dar galime imtis socialinių priemonių.

  Ignasi Guardans Cambó, ALDE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, manau, kad kalbose, kurių tenka klausytis, visada išsakomi tie patys dalykai. Pastaruoju metu nedaug buvo diskutuota su žmonėmis iš kitos Rūmų pusės, ginančius kitokias politines pažiūras, bet kalbančius ta pačia kalba ir siekiančius to paties tikslo.

Mes, be abejo, palaikome laisvos prekybos idėją ir palaikome ją kaip labai aiškų principą. Todėl nereikia kurti barjerų. Reikia užtikrinti, kad žaidime visiems bus taikomos tos pačios taisyklės, ir pripažinti, kad nesąžininga Kinijos konkurencija, kai apribojama prieigą prie rinkos, susiduriama su labai rimtais, nuolatiniais ir sisteminiais intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių pažeidimais, taip pat neužtikrinama pakankama importo kontrolė, be to, iškyla skirtingo valiutos kurso problema, kuri akivaizdžiai turi įtakos ne vien tekstilės, bet ir daugybei kitų mūsų komercinių santykių sferų, taip pat kitos Kinijoje taikomos priemonės sudaro itin rimtos ir labai delikačios situacijos sąlygas. Pramonė tebeegzistuoja ir nori save apginti, kad pavyktų išlikti, bet ji neprašo apsaugos, kaip savo kalboje teisingai pasakė Komisijos narys P. Mandelson, už ką aš, žinoma, jį sveikinu. Prašoma ne kurti barjerus, o taikyti visiems vienodas žaidimo taisykles, prašome leisti žaisti vienodomis sąlygomis.

Iš tikrųjų nuo metų pabaigos situacija turi iš esmės pasikeisti ir Komisija negali to vien paminėti, tarsi tai būtų meteorologinis reiškinys. Savo žinioje ji turi daugybę ginklų ir įrankių, tokių kaip svarbios kontroliavimo priemonės, kuriuos panaudodama gali užtikrinti, kad žaidimo taisyklės visiems bus tos pačios, be to ji gali panaudoti savo žinioje turimą gynybos mechanizmą.

  Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary P. Mandelsonai, kaip britų džentelmenas nori žaisti šachmatais; bėda tik ta, kad jo oponentas, Kinijos partneris, iš tikrųjų nori žaisti kitą žaidimą, kuriame galioja visiškai kitos taisyklės.

Akivaizdu, kad galime čia kalbėti apie stebėjimą, importo iš Kinijos kontroliavimą, bet nepamirškime tokio reiškinio, kuris vadinamas pakartotinu eksportu, kai Kinija tam tikras prekes siunčia, pavyzdžiui, į Afrikos valstybes, o tada tos prekės atvežamos pas mus kaip afrikietiški produktai, nors iš tikrųjų tai yra tose valstybėse esančiuose Kinijos fabrikuose pagaminti produktai arba iš tikrųjų pagaminti Kinijoje.

Noriu akcentuoti tai, apie ką čia nebuvo daug kalbėta. Tai problema, susijusi su dirbtiniu Kinijos valiutos nuvertinimu. Akivaizdu, kad tai skatina eksportą į Europą. Tai rimta grėsmė.

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, visų prima noriu kuo nuoširdžiausiai padėkoti Komisijos nariui P. Mandelsonui už jo aiškiai išsakytus argumentus. Jau teko apie juos išsamiai skaityti Europos spaudoje.

Dabar kalbėsiu nuo savęs. Pagrindinis šios diskusijos objektas yra Europos tekstilės ateitis Kinijos ekonominės plėtros kontekste. Kartais paaiškėja, kad Sąjunga negali adekvačiai numatyti Kinijos plėtros. To priežastis yra Sąjungos nesugebėjimas vykdyti nedviprasmiškos prekybos politikos. Europos Sąjunga yra padalyta į šiaurinę ir pietinę stovyklas, nesvarbu, ar kalbama apie tekstilės produktams taikomas kvotas, ar prekybos apsaugos priemones.

Todėl pats metas valstybėms narėms pažvelgti toliau, nei siekia vien jų pačių interesai. Pirmasis žingsnis šia kryptimi būtų šiaurinės stovyklos pripažinimas, kad savos pramonės apsauga nuo piratavimo ir neteisėtos valstybės paramos nėra protekcionizmas, ir kad norint užtikrinti tokią apsaugą būtina turėti efektyvius įstatymus. Pietinė stovykla turi suvokti, kad Kinijos plėtra sukels pasekmių.

Sąjunga negali ilgiau atlikti prižiūrėtojo vaidmenį, kaip tai nutiko 2005 m., kai baigė galioti „Multifiber“ sutartis. Europos pramonės šakos nišų rinkoje turi ieškoti palankiu metu. Galų gale, galimybė vėl taikyti kvotas apribota iki 2008 m. pabaigos.

  Luca Romagnoli (NI). - (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kadangi susitarimo memorandumas tarp ES ir Kinijos netrukus nebegalios, man atrodo, kad aiškiai užduotuose klausimuose išreiškiamas pramonės ir šio sektoriaus atstovų pagrįstas nerimas dėl poveikio, praeityje ir dabar, kurį teks patirti, kai į ES valstybes nares bus importuojama – o tiksliau sakant vyks masinė invazija – kiniški produktai.

Ne kartą esu išsakęs mintį – ir tai nėra vien mano išsakyta mintis, – kad tikra konkurenciją ir mūsų produktų konkurencingumą vidaus rinkoje, daug labiau nei išorinėje rinkoje, galima užtikrinti ne tik arba ne teik taikant kvotų sistemą, o iš tikrųjų ginant sektorių nuo nesąžiningos konkurencijos. Tokia konkurencija yra nesąžininga, nes ji pagrįsta labai mažomis išlaidomis ir blogomis gamybos sąlygomis. Pridėtinė Kinijos gamybos vertė už tokią kainą yra neproporcinga dėl gerai žinomų gamybos veiksnių, kurie nesuderinami su tais, kurie egzistuoja kur kas labiau civilizuotame mūsų žemyne.

Kaip mes įsivaizduojame konkurenciją su gamintojais, kurių išlaidos yra gerokai mažesnės, bet produktai, neatsižvelgiant net į abejotiną kokybę, vertinami beveik taip pat kaip dauguma europietiškų produktų? Manau, kad turime tik vieną pasirinkimą – vienintelę priemonę leisiančią atkurti tai, ką galėtume pavadinti sąžininga prekyba ir nuoseklia konkurencija. Tai – Kinijos importo priežiūros sistema, kur, mano nuomone, turi būti pagrįsta tikrinimu, ar gamybos sąlygos labai nesiskiria nuo tų, kurios suteikiamos mūsų pramonėje. Galbūt negalėsime reikalauti, tokių pačių gamybos išlaidų, bet tikrai galėsime reikalauti, kad gaminant produktus nebūtų išnaudojami vaikai, gamybos sąlygos nebūtų gėdingos ar panašios į vergovę, be to, kad produktai būtų pagaminti nedarant didelės žalos aplinkai, būtų visiškai užtikrinta aplinkos apsauga, vartotojo apsauga ir kokybė.

Kitokią politiką reikia taikyti ir ne ES teritorijoje esančioms Europos įmonėms; būtina uždrausti nesąžiningą konkurenciją įmonių, kurios veikia ES teritorijoje atžvilgiu. To siekti galbūt galima įvedant mokesčius, kurie atpirks pranašumą tų įmonių, kurios nebuvo perkeltos, atžvilgiu.

Baigdamas noriu pasakyti, kad reikia atidžiau stebėti ir platinimo sąlygas Europoje, nepamirštant to, kas iš tikrųjų vyksta bent jau Italijoje – čia didmeninės prekybos rinką bandoma dangstyti mažmeninio platinimo pavadinimu.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, mes kaip Europos Sąjunga esame raginami – netgi dabar – iš naujo parengti svarbaus tekstilės ir aprangos sektoriaus strategijos projektą.

Visos Europos strategijos kontūrai gali būti štai kokie. Visų pirma, siekiant kuo didesnio pasaulinio muitų suartėjimo ir panaikinant muitinių barjerus, būtina užtikrinti geresnes Europos produktų patekimo į kitas rinkas sąlygas.

Antra, importuojamoms prekėms reikia efektyviai taikyti prekių kilmės taisykles.

Trečia, per Suderinimo su globalizacija fondą reikia nuolatos remti liberalizacijos proceso paveiktas mažas ir vidutinio dydžio įmones. Taip pat manau, kad norint palaikyti sektorių ir ypač nepalankiausiose sąlygose esančius ES regionus, reikia sukurti Bendrijos pagrindų programą.

Ketvirta, reikia užtikrinti efektyvų kovos su piratavimu ir padirbinėjimu būdą, nepamirštant, kad tekstilės ir aprangos sektoriuje užfiksuojama 50 proc. Visų tokio pobūdžio veiklos atvejų.

Penkta, būtina palaikyti ir sugriežtinti prekybos apsaugos įstatymus, kurie yra esminė priemonė kovojant su neteisėta konkurenciją griaunančia veikla.

Šešta, reikia garantuoti, kad į Europos Sąjungą importuojamiems produktams taikomos tokios pačios saugos ir vartotojų apsaugos taisyklės.

Kalbant apie Kiniją, reikia pasakyti, kad dvigubo tikrinimo sistema kelia abejonių – galbūt geriau dešimčiai produktų kategorijų taikyti kvotas. Bet kokiu atveju mes prašome Komisijos – prašome jūsų, gerb. Komisijos nary P. Mandelsonai – sistemą taikyti griežtai ir efektyviai. Taip pat noriu priminti saugos priemonių ultimum remedium – Europos Sąjunga yra įsipareigojusi jas suaktyvinti.

Baigdamas norius pasakyti, gerb. pirmininke, kad pasaulio prekybos sistemos liberalizacija nėra tas pats, kas tolerancija nesąžiningos konkurencijos, neteisėtos prekybos taktikos, pagaliau, ekonominio ir socialinio modelio išardymo atžvilgiu.

  Joan Calabuig Rull (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, leiskite pasveikinti jus, Komisijos nary, kad pavyko pademonstruoti griežtą požiūrį ir spalio mėnesį su Kinija sudaryti sutartį dėl dvigubos į Europos Sąjungą eksportuojamų tekstilės gaminių kontrolės.

Kadangi šių metų pabaigoje bus panaikinta kvotų sistema, sutartis padės ar bent turės apdėti užtikrinti, kad perėjimas prie laisvosios rinkos 2008 m. įvykdytas sėkmingai. Tai labai svarbu Europos gamybos įmonėms, kurioms jau teko susidurti su dideliais iššūkiai, kaip minėjo kiti pasisakiusieji. Pramonė ir pareigūnai turės bendromis pastangomis atidžiai stebėti prekybą su Kinija ir stengtis užtikrinti, kad nepasikartotų 2005 m. susidariusi situacija.

Tačiau mes apgailestaujame, kad 2005 m. liepos mėnesio sutartyje nurodytos kategorijos apima aštuonis iš dešimties produktų, kuriems buvo taikomi apribojimai iki šių metų gruodžio 31 d. Todėl norėčiau išsiaiškinti, koki strategijos Komisija ketina imtis stebėdama šias dvi produktų kategorijas, kurios pašalintos iš susitartos dvigubos kontrolės sistemos, t. y. medvilniniai audiniai ir staltiesės bei virtuvės audiniai.

Tačiau nekyla abejonių, kad be šios sutarties vykdymo, taip pat reikės toliau dirbti kitose srityse, siekiant, kad Europos pramonė galėtų konkuruoti abipusiškai sąžiningomis sąlygomis, todėl reikės, pavyzdžiui, siekti įvesti gamintojo žymėjimą – nors čia iškyla sunkumų, kuriuos jūs nurodėte – arba skatinti sukurti atitinkamas darbo, socialines ir aplinkos sąlygas derybų dėl prekybos sutarčių metu.

Visos institucijos ir įmonės daug dėmesio turi skirti moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai, pasinaudodamos įvairiomis septintos pagrindų programos siūlomomis galimybėmis, be to, turime laukti pokyčių ir tuo pačiu metu atsižvelgti į struktūrinės pertvarkos pasekmes ir priimti socialines priemones, kurių reikia darbuotojams apsaugoti.

Pagaliau, noriu pasidžiaugti sutartimi, kurią pavyko sudaryti dešimtojo Europos ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimo metu, ir kuri įpareigoja sudaryti aukšto lygio dirbančią grupę, kuri turės spręsti pagrindines problemas, tokias kaip prekybos deficitas, sunkumai stengiantis pasiekti Kinijos rinką ir intelektinės nuosavybės teisės.

Tai dar vienas žingsnis teisinga kryptimi siekiant gerinti santykius su Kinija ir kurti abiems šalims palankią aplinką.

  Johan Van Hecke (ALDE). - (NL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, ar dar galima kalbėti apie Europos tekstilės pramonės ateitį? Atsakymą geriausiai žino Europos Komisija. Praeitą mėnesį Pekine Komisijos narys P. Mandelson pasmerkė netinkamą Kinijos produktų saugumą, milžinišką padirbtų prekių srautą ir iš Kinijos eksportuojamų prekių dempingą. Jis visiškai teisingai pagrasino pateikti skundą PPO. Kasdienis Europos importas iš Kinijos siekia pusę milijono eurų, o aštuonios iš dešimties padirbtų prekių yra gaunamos iš šios valstybės.

Tačiau lygiai kaip ir dėl padirbinėjimo, Europos tekstilėse sektorius šiuo metu kenčia ir dėl JAV dolerio susilpnėjimo. Dėl silpno dolerio ne vien užstatomas mūsų eksportas, bet taip pat dirbtinai sukuriamas pranašumas toms šalims, kuriose doleris tebenaudojamas kaip valiuta. Taip jau sutapo, kad tos šalys yra Azijoje ir taip jau sutapo, kad Kinija vis dar laikosi dolerio. To negali toleruoti tekstilės sektorius, dirbantis dideliu mastu ir gaunantis mažą pelną.

Mūsų pramonė negali ir neturi tapti stiprios Europos valiutos auka. Todėl prekybiniuose santykiuose reikia skatinti plačiau naudoti eurą. Galų gale, aš manau, kad tai viena iš priežasčių, kodėl prieš penkerius metus įvedėme vieningą valiutą.

  Vasco Graça Moura (PPE-DE). – (PT) Dėl globalizacijos poveikio produktyvios Europos įmonės atsidūrė nepalankioje situacijoje, o sėkmė lydi tas, kurios eksportuoja technologijas. Visa tai labai aiškiai atspindi vidinė sanglauda. Kalbant apie tekstilės pramonę, reikia pasakyti, jog tai, kad sektorių sudaro beveik vien mažos ir vidutinio dydžio įmonės nėra pranašumas rinkoje, kuri sudaro 6 proc. visos pasaulio prekybos, o jos apyvarta – 566 mln. EUR. Be to, daugybė gamintojų regionų išgyvena ekonominės struktūrinės pertvarkos pasekmes, todėl sektoriuje sunku pasiekti pastovumą.

Europos gamyba turi rungtyniauti su valstybėmis, kuriose dirbtinai devalvuota vietinė valiuta, nesilaikoma aplinkos apsaugos reikalavimų arba sumokama už gamtos apsaugą, kuriose dažnai pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės arba – dar rimčiau – egzistuoja neteisybė socialinėje ir užimtumo srityse: mokami gerokai mažesni atlyginimai, be to, netaikomos tokios griežtos darbuotojų apsaugos priemonės kaip Europoje. Todėl labai svarbu įsitikinti, kad nepažeidžiamos PPO taisyklės, o Komisija gali stebėti importą, dirbtinai nedangstydama pertekliaus, kurį praeityje teko patirti tekstilės gaminių importo iš Kinijos atveju.

Komisija turi imtis visų reikiamų priemonių Europos Sąjungos interesams apsaugoti, jei būtina, iki 2008 m. pabaigos reikia netgi taikyti Kinijai kvotas PPO teisiniuose pagrinduose, be to, būtina reikalauti gerbti sąžiningo žaidimo taisykles ir jų laikytis. Europos gamintojams trūksta iniciatyvos atlikti tyrimus ir plėstis, jie nededa pastangų tobulindami darbuotojų įgūdžius, jie neturi tinkamos prieigos prie išorinių rinkų, be to, netaiko efektyvių apsaugos nuo padirbinėjimo priemonių. Intelektinė nuosavybė yra sektoriaus pridėtinės vertės pagrindas, todėl ją būtina ginti pasitelkus visas įmanomas priemones, kad būtų skatinama gamyba su didele pridėtine verte. Pagaliau, gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, negalima pamiršti vartotojų saugumo. Komisijai teks stebėti, kad į Europos piliečių namus nepatektų joks produktas, kuris gali būti žalingas jų šeimoms.

  Stavros Arnaoutakis (PSE). - (EL) Gerb. pirmininke, Europos ir ypač Graikijos tekstilės sektorių sudaro mažos ir vidutinio dydžio įmonės. Dauguma šių įmonių tebesiplečia. Mūsų, kaip Europos Sąjungos, pareiga – užtikrinti sėkmingą sektoriaus klestėjimą šiapus sienos, taip pat garantuoti, kad mūsų įmonės bus apsaugotos nuo nesąžiningos konkurencijos ir neteisėtos prekybos.

Būtina didinti Europos tekstilės sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu. Reikia imtis priemonių siekiant modernizuoti įmones, diegti naujoves, atlikti tyrimus ir užtikrinti plėtrą. Žinoma, reikia nepamiršti, kad 2008 m. sausio 1 d. baigiasi kvotų, taikomų iš Kinijos importuojamiems tekstilės gaminiams, laikotarpis. Tačiau mąstant išsamiau ir galvojant apie Europos vartotojų saugumą, pat reikia užtikrinti, kad etiketė su užrašu „pagaminta...“ būtų teisiškai privaloma ant tekstilės gaminių, o stebėjimo sistema būtų efektyviai taikoma importo iš trečiųjų šalių atžvilgiu.

  Anne Laperrouze (ALDE). - (FR) Gerb. pirmininke, kai šiuose Rūmuose ta pačia tema kalbėjau 2005 m. liepos mėnesį, minėjau, kad pamokos, kurias teks išeiti dėl tekstilės sektoriaus krizės, galų gale išmokys mus kaip palaikyti ir plėtoti kitus Europos ekonomikos sektorius. Manau, apie šiokį tokį progresą galima kalbėti, tačiau jis nėra didelis. Atsidūrėme tokioje situacijoje, kai prašome atlikti tyrimus ir užtikrinti plėtrą, o iš Komisijos reikalaujame garantuoti pagarbą intelektinėms autoriaus teisėms. Tai lemiantys veiksniai, tačiau yra ir kitų. Pradedu galvoti, kad užuot skatinusi prekybos ir ekonomikos plėtrą, PPO ir jos taisyklės veikia kaip stabdys. Akivaizdu, kad prekyba yra plėtros šaltinis, tačiau norint, kad taip būtų, reikia užtikrinti judėjimą abiem kryptimis. Tekstilės klausimą galima suskirstyt į dvi pagrindines problemas. Tai – ES pramonės politikos nebuvimas ir Europos interesų klausimas.

Kalbant apie Europos interesą, mane džiugina Komisijos komunikacija, pavadinta „Europos interesas – sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius“, paskalbta spalio pradžioje, kurioje teigiama: „nustatyti tvirtas taisykles, kuriomis nebūtų pažeistas mūsų gebėjimas ginti savo interesus ir apsaugoti aukštus savo produktų standartus, susijusius su sveikata, saugumu, aplinka ir vartotojų apsauga“. Mes netoleruosime trečiųjų šalių veiksmų Europos Sąjungoje, jei jie neatitiks vidaus rinkoje taikomų taisyklių.

Gerb. Komisijos nary, galbūt verta pradėti taikyti šias taisykles tekstilės pramonėje.

  Ivo Belet (PPE-DE). - (NL) Gerb. pirmininke, noriu padėkoti Komisijos nariui už jo aiškų indėlį. Tačiau noriu pasakyti jam porą pastabų. Tekstilės pramonė yra ne vien svarbi pietinei Europos daliai; pavyzdžiui, Belgijoje tekstilės pramonė vis dar klesti ir šiame sektoriuje yra sukurta 25 000 darbo vietų.

Gerb. Komisijos nary, tai, kad sausio 1 d. kvotos nebebus taikomos 10 pagamintų produktų, kelia grėsmę ne vien šiam konkrečiam sektoriui, bet taip pat ir kitoms įmonėms. Kaip pavyzdį galima išnagrinėti džinsų sektorių: jie jis bus užverstas kiniškais produktais, nesvarbu, dempingo kainomis, ar ne, tai turės įtakos ir džinsinio audinio bei siūlų gamintojams. Todėl padariniai, žinoma, bus gerokai rimtesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Antroji mano pastaba, gerb. Komisijos nary, yra susijusi su stebėjimo sistema, kuri šiuo metu naudojama vien importuojamų prekių mastui stebėti. Ji veiktų daug efektyviau, jei būtų stebimos ir kainos, be to, jas reikia stebėti prieš išduodant licenciją arba tada, kai ji išduodama. Tik taip pavyks užtikrinti tikrai efektyvią apsaugą.

Gerb. Komisijos nary P. Mandelsonai, mes taip pat norime, kad pasakytumėte, kada Komisija planuoja imtis veiksmų, nes viskas atrodo gana painiai ir miglotai. Kitaip tariant, kiek dar turi išaugti importas iš Kinijos ir kiek dar turi nukristi importuojamų gaminių kainos, kad jūs pagaliau iš tikrųjų imtumėtės veiksmų? Būtų tiesiog logiška, jei mes iš anksto ką nors apie tai žinotume.

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, iš esmės pritariu daugeliui šių diskusijų metu išsakytų minčių. Tačiau norėčiau iš karto paprieštarauti B. Belderio nuomonei, kad ES neturi bendros prekybos politikos, o valstybės narės yra taip susiskaldžiusios, kad bendra politika, pvz., tekstilės srityje, negalima.

Iš mūsų turimos patirties tekstilės srityje iš tiesų labai aiškiai matyti mūsų bendra prekybos politika; dėl jos mums pavyko sutelkti valstybes nares, pabrėžiant įvairius dalykus ir laikantis skirtingų tikslų, sujungti savo nuomones ir parengti bendrą nuolatinę prekybos tekstilės produktais politiką. Galbūt prekybos apsaugos priemonės skiriasi, tačiau noriu, pasitelkus peržiūrą ir laukiamą reformą, pasiekti naują sutarimą ir valstybių narių solidarumą dėl šių prekybos apsaugos priemonių naudojimo, visų pirma dėl priemonių, kurias daugiausia naudoja MVĮ; pastarųjų vardu pasiūlymus ir pateiksiu.

Išsakyti kai kurie konkretūs argumentai, pvz., nuo 2008 m. taikyti pakartotinio patikrinimo priežiūros sistemą. Komisija ketina kuo realesniu laiku stebėti tekstilės gaminių importą iš Kinijos. Tai apima pakartotinio patikrinimo priežiūros sistemą ir kitas Komisijos turimas stebėjimo priemones, pvz., TAXUD priežiūrą, pagal kurią gauname realia prekyba pagrįstus prekybos duomenis. Atsižvelgiant į staigų Kinijoje gaminamų tekstilės produktų kiekio padidėjimą, Komisija yra pasirengusi naudoti visas turimas priemones, jei to prireiktų.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad 2005 m. pasiektas susitarimas buvo vienkartinis ir Komisija neketina siūlyti pratęsti jo galiojimo sutartais pagrindais. Komisija nėra nusistačiusi prieš prekybos plėtrą ir tikisi jos augimo. Dėl išaugusio produktų kiekio, esant reikalui, bus imamasi veiksmų pagal galiojančius reikalavimus ir kriterijus. Iš tiesų sklandus perėjimas galimas tik užsitikrinus bendrą Kinijos atsakomybę. Kinijos atstovams gerai žinoma, kad 2005 m. įvykiai neatitiko Kinijos interesų. Mes taip pat tikimės, kad ūkio dalyviai imsis veiksmų savo interesams apsaugoti, kad 2005 m. padėtis nepasikartotų. Kadangi dabar tekstilės produktai bus priskiriami toms pačioms kategorijoms kaip ir kiti produktai, bus taikomos įprastinės priemonės (taip pat ir prekybos apsaugos srityje) pagal įprastinius standartus.

Iškeltas ES paramos tekstilės pramonei klausimas. Norėčiau pažymėti du dalykus. Komisija ES lygmeniu skyrė daugiau kaip 70 mln. EUR moksliniams tyrimams ir vystymui pagal Šeštąją pagrindų programą tekstilės ir drabužių projektams vystyti, o lėšos dviem pasiūlymams dėl inovacijų projektų skirtos pagal Europos Sąjungos programą Innova.

Pats globalizacijos fondas yra atviras tekstilės kaip ir kitiems sektoriams. Kol kas gautos aštuonios oficialios paraiškos dėl Europos globalizacijos fondo išmokų, iš jų keturios susijusios su tekstilės pramone. Kol kas nė vienam iš šių tekstilės pramonės atvejų nepritarė biudžeto institucija. Jas šiuo metu vertina Komisijos tarnybos.

Galiausiai norėčiau pakalbėti apie Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono valstybių santykius, kuriuos iškėlė R. Sturdy. Komisija inicijavo oficialų Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono valstybių dialogą dėl tekstilės ir drabužių pramonės ateities, norint apibrėžti bendras strategijas Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono valstybių zonos pramonės konkurencingumui padidinti. Šiuo dialogu siekiama prie vieno stalo sukviesti Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalis ir šalis kandidates ir rasti bendrą sprendimą jų konkurencingumui padidinti. Kaip tik laukiu šio dialogo metu kilsiančių pasiūlymų.

  Pirmininkas. − Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijos⁽¹⁾, kurie pateikti pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 11.30 val.