Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2146(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0518/2007

Pateikti tekstai :

A6-0518/2007

Debatai :

PV 15/01/2008 - 5
CRE 15/01/2008 - 5

Balsavimas :

PV 15/01/2008 - 10.2
CRE 15/01/2008 - 10.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0009

Diskusijos
Antradienis, 2008 m. sausio 15 d. - Strasbūras Tekstas OL

5. Bendrijos 2007–2012 m. darbuotojų sveikatos ir saugos strategija (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – (EL) Diskusijų darbotvarkėje numatytas Glenis Willmott pranešimas Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl 2007-2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos (2007/2146(ΙΝΙ)) (A6-0518/2007).

 
  
MPphoto
 
 

  Glenis Willmott, pranešėja. − Ponia pirmininke, sveikata ir sauga darbe apima platų problemų spektrą. Paprastame lygmenyje kalbama apie nelaimingų atsitikimų darbe ir su darbu susijusių susirgimų mažinimą. Individo atveju kalbama apie jo ar jos dorumą, orumą ir gerą savijautą. Įmonių atveju kalbama apie pravaikštų kainos mažinimą, mokėjimą ligos laikotarpiu ir produktyvumo praradimą. Visuomenei kaip visumai, prastų sveikatos ir saugos darbe sąlygų išlaidos apytikriai buvo įvertintos astronominiais 3.8% bendro nacionalinio produkto.

Pagrindinių teisių chartijos, praėjusį mėnesį pasirašytos kaip tik šiame parlamente – nepaisant gėdingo kai kurių UKIP ir konservatyvių parlamento narių protrūkio – 31 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas turi teisę į darbo sąlygas atsižvelgiama į jo sveikatą, saugą ir orumą. Be to joje numatyta, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į maksimalaus darbo valandų skaičiaus apribojimą.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra apskaičiavo, kad kiekvienais metais ES daugiau nei 140000 žmonių miršta nuo profesinių ligų ir beveik 9000 miršta dėl su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų. Šie skaičiai reiškia, kad Europos Sąjungoje kas 3,5 minutės kas nors miršta dėl su darbu susijusios priežasties. Tai reiškia, kad per trumpą laiką, kurį aš jau kalbu, galbūt kažkas mirė ir tikėtina, kad pasibaigus šioms diskusijoms bus mirę 20 žmonių.

Kai kurie mūsų kolegos gali užginčyti pagrindinę teisę į gerą sveikatą ir saugą darbe. Tačiau esu įsitikinęs, kad nei vienas jų nesuabejos teise į gyvybę. ES sveikatos ir saugos darbe strategija turėtų būti stipri esamos reglamentavimo sistemos tinkamo įgyvendinimo ir laikymosi užtikrinimo požiūriu. Viskas, ką mes jau turime tinkamo, iš esmės yra labai gerai, bet tai neturi būti sistemingai primetama visai Sąjungai. Tačiau tai nereiškia, kad esant aiškiai neadekvatiems teisės aktams, mes neturime atnaujinti jų, kad privestume juos tinkamai veikti ir užtikrinti geriausią įmanomą apsaugos lygį. Be to tai nereiškia, kad mes turėtume reaguoti į pasiūlymus dėl teisinių priemonių, kaip vampyras reaguoja į česnaką, kaip kai kurie esantys šiame parlamente darytų.

Žinoma, nei vienas neturėtų įrodinėti, kad teisėkūros kursas visada yra geriausias. Tačiau būna atvejų, kai privalomos taisyklės yra būtinos, siekiant užtikrinti, kad nauja arba būsima rizika būtų tinkamai ir sistemingai nukreipiama į visas valstybes nares. Reikia pritarti Komisijos komunikatui ir pasidžiaugti juo už jo tikslą sumažinti su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų skaičių ir jo tvirtą orientaciją į MVĮ. Tačiau mes taip pat turime sutelkti dėmesį į profesines ligas, kurios brangiai kainuoja darbuotojų sveikatos požiūriu, kainuoja įmonėms ir jų produktyvumui bei visuomenei kaip visumai per susijusias socialinio draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidas.

Pranešimas tai atspindi ir juo Komisija raginama užtikrinti, kad profesinės ligos būtų tiksliai nustatomos ir gydomos, atkreipiant ypatingą dėmesį į profesines vėžio ligas, turint omenyje tikslų joms sumažinti nustatymą. Mums taip pat reikia išsamių veiksmų planų su finansiniais ir įgyvendinimo terminų įsipareigojimais. Be tikslų sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių 25%, čia figūruoja keli būdai, kuriais galima kontroliuoti ir matuoti pažangą. Mano pranešime nustatytų veiksmų prioritetai apima pažadų ir rimbo požiūrį, vykdant galiojančius teisės aktus. Aš norėčiau, kad valstybės narės atsilygintų verslui už geras sveikatos ir saugos sąlygas mokesčių lengvatomis ir pirmenybe kviečiant į konkursus bei nuolaidų už įvykių nebuvimą sistemos įvedimu draudimo polisų srityje, o taip pat ir kitomis finansinėmis paskatomis. Tačiau aš taip pat norėčiau griežtesnių sankcijų tiems sukčiams darbdaviams, kurie nepaiso savo darbo jėgos sveikatos ir saugos, o taip pat ir daugiau procesinių veiksmų dėl pažeidimų prieš valstybes nares, kurios netinkamai įgyvendina ir vykdo galiojančius sveikatos ir saugos teisės aktus.

Be kokia sveikatos ir saugos strategija paprastai turėtų būti orientuota į tuos, kuriems gresia didžiausias pavojus. Tokioms pažeidžiamoms grupėms priskiriami darbuotojai migrantai, kurie dažnai yra išnaudojami, o taip pat ir jauni bei pagyvenę darbuotojai, kuriems reikia specialaus dėmesio, bei tie, kurie turi negalią. Būtina, kad Pagrindų direktyva būtų griežtai taikoma toms grupėms ir kitiems darbuotojams, kurie dažnai yra ignoruojami, pavyzdžiui, žemės ūkio ir sveikatos priežiūros darbuotojams, kai kuriamos ir įgyvendinamos jų strategijos. Valstybėms narėms reikia maksimaliai atsižvelgti į šias grupes. Mums reikia pagrindų direktyvos dėl raumenų ir kaulų ligų, siekiant veiksmingai spręsti problemą, pavyzdžiui, apatinės nugaros dalies skausmo – pasikartojančių patempimų traumų bei apatinės nugaros dalies ligų.

Yra daugybė kitų klausimų, kuriuos aš norėčiau iškelti, bet mes atsiliekame; todėl laukiu, norėdamas pasiklausyti kitų kolegų ir, ką ketina pasakyti Komisija.

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Ponia Pirmininke, gerbiami Europos Parlamento nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti G. Willmott už puikų pranešimą dėl Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos.

Komisija daug dėmesio skiria darbuotojų sveikatai bei saugai ir pritaria požiūriui, išdėstytam daugelyje jūsų rekomendacijų.

Norėčiau pabrėžti, kad tai turi būti ne vien Komisijos, bet ir visos Bendrijos strategija. Tai išties vienintelis būdas pasiekti svarbiausią plataus užmojo tikslą – nuolat tvariai mažinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atvejų skaičių. Todėl vienas didžiausių rūpesčių – kad politiniu, vykdomuoju ir instituciniu lygmeniu dalyvautų kuo daugiau suinteresuotųjų šalių.

Norint pasiekti strateginį Komisijos tikslą – Europos Sąjungoje 2007-2012 m. laikotarpiu 25 proc. sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių – būtinai reikia, kad aktyviai dalyvautų ir imtųsi veiksmų ne tik valdžios institucijos, bet ir socialiniai partneriai, darbo vietose įsipareigodami užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams.

Labai svarbu pabrėžti įsipareigojimus, kuriuos valstybės narės prisiėmė 2007 m. liepos 25 d. rezoliucijoje: bendradarbiaujant su socialiniais partneriais kurti ir taikyti konkrečių valstybių narių sąlygoms pritaikytas visuomenės sveikatos ir saugos darbe strategijas, nustatyti nacionalinius išmatuojamus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atvejų mažinimo tikslus, ypač tiems veiklos sektoriams, kuriuose rodikliai didesni už vidurkį.

Komisija ypač džiaugiasi Europos Parlamento reakcija į savo komunikatą ir suteikta parama bendriems tame komunikate išdėstytiems prioritetams ir veiksmų kryptims.

Įsidėmėjau Parlamento išdėstytą susirūpinimą dėl poreikio deramai planuoti ir paskirstyti išteklius ir dėl pažangos siekiant strategijoje numatytų tikslų vertinimo, pažangos ataskaitų teikimo.

Komisija pateiks išsamią informaciją apie specialias į Bendrijos darbotvarkės rezultatų sąrašą įtrauktas Bendrijos lygmens priemones ir tikslų jų įgyvendinimo planą. Taip pat užtikrinsime, kad dalyvautų Darbuotojų sveikatos ir saugos patariamasis komitetas – vyktų trišalis keitimasis informacija dėl nacionalinių strategijų turinio, jose numatomų planinių rodiklių, veiksmų ir daromos pažangos stebėjimo. Parlamentui bus operatyviai pranešama apie šios procedūros rezultatus.

Kalbėdamas apie jūsų prašymą persvarstyti Tarybos direktyvą 91/383, norėčiau gerbiamiems Europos Parlamento nariams pranešti, kad Komisijos departamentai, remdamiesi išorės konsultanto parengto tyrimo duomenimis, dabar nagrinėja padėtį įvairiose valstybėse narėse. 2008 m. bus parengta atitinkama ataskaita ir Komisija, atsižvelgdama į ataskaitoje pateiktas išvadas, nuspręs, kokių tolesnių veiksmų imtis šioje srityje.

Kalbėdamas apie prašymą persvarstyti Tarybos direktyvą 92/85, irgi norėčiau pranešti, kad Komisijos departamentai, pasikonsultavę su Europos socialiniais partneriais dėl galimų dalinių tos direktyvos pakeitimų, dabar atlieka poveikio vertinimą siekdami nustatyti tam tikrų dalinių direktyvos pakeitimų padarinius. Jeigu, baigusi poveikio vertinimą, Komisija nuspręs pateikti atitinkamą pasiūlymą, beveik neabejojama, kad Komisija jį patvirtins 2008 m.

Pritariu jūsų požiūriui, kad ateinančiu laikotarpiu reikia gerinti sveikatą ir saugą reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse, taip pat taikant priemones, kuriose būtų užtikrinta darbdavių atsakomybės ir darbuotojų dalyvavimo pusiausvyra.

Kalbėdamas apie profesinę sveikatą tikiuosi, kad naujoji strategija bus dar vienas žingsnis siekiant Europos Sąjungoje sukurti sveikesnę darbo aplinką ir kad joje bus patenkinami senėjančios darbo visuomenės poreikiai, o pažeidžiamesnės grupės bus visapusiškai apsaugotos. Komisija dar labiau stengsis deramai apibrėžti sveikatos rodiklius, taikyti kitas statistines priemones ir taip užtikrinti, kad būtų deramai stebimi pavojai profesinei sveikatai.

Mes tikime, kad Bendrijos 2007-2012 m. darbuotojų sveikatos ir saugos strategijoje ir pranešime, kurį šiandien tvirtinsite, išdėstyti prioritetai atvers kelią į saugesnes ir sveikesnes darbo vietas Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Edit Bauer, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės pranešėja. − Ponia pirmininke, viena vertus, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas savo nuomonėje pabrėžia, kad svarbiausios moterų pateiktos svarstyti ir jų darbo sąlygų sukeliamos sveikatos problemos yra raumenų ir kaulų ligų bei psichologinės problemos. Kita vertus, jis pabrėžia, kad poreikis analizuoti riziką, su kuria susiduria moterys ir vyrai, ir imtis atitinkamų priemonių nereiškia nei apsauginės išimčių politikos pakartotino įvedimą, nei skirtingų darbo vietų moterims ir vyrams sukūrimą.

Nors Bendrijos darbuotojų saugos ir sveikatos (OSH) direktyvų sistema yra neutrali lyties atžvilgiu, nėra pakankamai priežasčių, kad su darbu susijęs pavojus moterų sveikatai ir saugai būtų pervertintas ir jo būtų nepasoma lyginant su pavojumi vyrų sveikatai ir saugai, tiek prevencijos, tiek ir mokslinių tyrimų požiūriu.

Darbuotojai, vyrai ir moterys, visoje Europos Sąjungoje nėra apsaugoti nuo įvairių jų darbo vietose esančių pavojų: cheminių, biologinių ir fizinių veiksnių, nepalankių ergonominių sąlygų, sudėtingo avarijų pavojų derinio ir saugos rizikos, o taip pat ir įvairių psichologinių ir socialinių faktorių. Todėl moterys ir vyrai nesudaro vienarūšės grupės. Todėl darbuotojų saugos irs sveikatos strategijos ir priemonės turi būti specialiai pritaikytos konkrečioms darbo vietoms, atsižvelgiant į faktą, kad kai kurie faktoriai gali kenkti moterims ir vyrams skirtingai.

Nuomonėje taip pat pabrėžiami nauji rizikos faktoriai, pavyzdžiui, klientų įžeidinėjimai, žiaurumas ir priekabiavimas darbo vietoje, daugiausia viešųjų paslaugų sektoriuose, kuriuose dirba daugiausia moterys. Pagaliau joje pabrėžiamas poreikis apsvarstyti pavojaus, rizikos ir prevencijos koncepcijų įvedimą į mokyklų programas ir švietimo sistemas, iš esmės kaip veiksmingas stiprios ir tvarios prevencinės saugos ir sveikatos kultūros priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau pareikšti padėką G. Willmott už sąžiningą ir konstruktyvų mūsų bendradarbiavimą komitete. Pranešime atsispindi tai, kad 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse darbuotojų sveikatai ir saugai skiriama daug dėmesio. Pabrėžiamos pagrindinės apsaugos priemonės ir stiprinama jų svarba. Nelaimingų atsitikimų prevencijos ir saugos sąnaudos didelės, bet leiskite tvirtai pabrėžti, kad gera sveikata yra neįkainojama. Svarbūs aspektai – nuostatos turėtų būti perkeltos į visų valstybių narių nacionalinę teisę ir jose taikomos, o Europos Sąjunga turėtų padėti valstybėms narėms perkelti šias taisykles ir turėtų jas konsultuoti, o ne skirstyti nuobaudas.

Manau, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms norint išlikti konkurencingoms reikia pagalbos šioje srityje. Todėl raginame Komisiją sukurti MVĮ deramas būtiniausias sąlygas, jeigu jos dar nesukurtos, ir pagerinti jas, jeigu jos jau sukurtos. Darbuotojams teikiama apsauga neturi priklausyti nuo šalies, kurioje jie dirba, ar nuo įmonės dydžio.

Per trumpą man skirtą laiką noriu tik išvardyti keletą itin svarbių aspektų – geresnę apsaugą nuo hepatito bei AIDS ir nuolatinį sistemingą asbesto šalinimą iš darbo vietų, kad ir kaip sudėtinga ir brangu tai būtų. Manau, daugiausia dėmesio turime skirti hepatitui B ir žmonėms, patiriantiems didžiausią profesinę riziką užsikrėsti hepatito virusais, kitaip tariant, medikams, medicinos seserims, slaugytojams ir pirmosios pagalbos teikėjams.

Pirmosios pagalbos srityje į taikomas priemones reikia įtraukti ir tuos daugelio valstybių narių gyventojus, kurie greta dieninio darbo dar atlieka nemokamą savanorišką darbą skubios pagalbos tarnybose. Manau, kad buvo labai svarbu pranešimą griežtai sutelkti ties viena tema ir vengti teikti pavyzdžius, kurie galėtų daryti išankstinę įtaką daugeliu klausimų.

Dėkoju už produktyvų bendradarbiavimą. EPP-ED frakcija pranešimą patvirtina.

 
  
MPphoto
 
 

  Pier Antonio Panzeri, PSE frakcijos vardu.(IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, dėl 2007 m. gruodžio 6 d. ThyssenKrupp fabrike, Turine, įvykusio nelaimingo atsitikimo žuvo septyni darbuotojai. Šis itin rimtas incidentas rodo, kad saugos problema dar tikrai neišspręsta.

Turino tragedija kelia ir kitą klausimą, kurį šis Parlamentas turėtų apsvarstyti. Mes tikėjomės, kad ši tarptautinė įmonė elgsis tinkamai, bet taip nebuvo. Vakar Italijos laikraščiai pranešė, kad žemiausios instancijos teismo konfiskuotame konfidencialiame dokumente, vieno aukščiausiųjų ThyssenKrupp vadovų parengtame po tragiško plieno gamyklos gaisro, po avarijos apklausti gaisrą išgyvenę darbuotojai buvo apibūdinami kaip besidedantys didvyriais ir televizijos žvaigždėmis. Šio teiginio neįmanoma apibūdinti kitaip nei negarbingas.

Labai svarbu, kad šis Parlamentas ir Komisijos narys, nepaisydami formalumų, galėtų išreikšti pasipiktinimą ThyssenKrupp bendrove ir tai padarytų. Tai, kas įvyko Turine, tam tikru mastu vyksta visur, o remiantis labai geru G. Willmott pranešimu, dar labiau išryškėja poreikis įsipareigoti labai realiai mažinti nelaimingų atsitikimų ir mirčių darbo vietoje skaičių.

 
  
MPphoto
 
 

  Elizabeth Lynne, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, šis pranešimas yra labai geras ir aš noriu padėkoti pranešėjai už jos pagalbą.

Aš patenkinta, kad pranešime kalbama apie geresnį galiojančių direktyvų įgyvendinimą. Be to pritariu raginimams atlikti geresnį tyrimą. Nėra prasmės valstybėse narėse pritarti įgyvendinimui tik žodžiais, kaip daugelis daro sveikatos ir saugos srityje, o vėliau reikalauja daugiau teisės aktų, net, jei moksliniai ir medicininiai įrodymai neatskleidžia rizikos.

Viena sritis, kuriai reikia teisės aktų – ir mes to prašėme 2005 m. – yra daugiau nei vienas milijonas sužeidimų adatomis, kurie kiekvienais metais paliečia sveikatos priežiūros darbuotojus visoje ES. Įsivaizduokite siaubą atsitiktinai įsidurti adata ir po to su baime laukti, siekiant išsiaiškinti, ar jūs negavote rimtos infekcijos, pavyzdžiui, ŽIV arba hepatito B!

Komisija kreipti dėmesį į mūsų raginimą ir parengti 2000 m. biologinių veiksnių direktyvos pakeitimą. Kai kuriose srityse apsikeitimo geriausia patirtimi pakanka; štai kodėl aš patenkinta, kad mano pakeitimai dėl sveikatos priežiūros įstaigose gautų infekcijų buvo priimti komitete. Į meticilinui atsparaus Staphylococcus aureus (MRSA) sukeltą infekciją panašios infekcijos yra rimtos ne tik ligoninių pacientams, bet ir ligoninių darbuotojams. Infekcijos lygiai valstybėse narėse labai skiriasi. Pavyzdžiui, infekcijos lygis JK yra 10 kartų aukštesnis nei Niderlanduose. Mums reikia žinoti kodėl ir kaip pasimokyti iš geriausios patirties. Štai kodėl viename savo komitete priimtų pakeitimų aš reikalauju, kad visoje Europoje būtų remiamas ES geros praktikos kodeksas dėl sveikatos priežiūros įstaigose gautų infekcijų ir būtų atliekamas visų sveikatos priežiūros darbuotojų sveikatos patikrinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sepp Kusstatscher, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, leiskite pradėti nuo padėkos pranešėjai Glenis Willmott už jos puikiai atliktą darbą ir ypač už tokį jos norą siekti kompromiso. ES kiekvienais metais užmušama daugiau nei 160000 ir suluošinama apie 300000 žmonių dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų. Tai yra pernelyg daug. Šioje mūsų visuomenėje, kurioje individas dažnai vertinamas kaip paprasčiausias gamybos veiksnys, per mažai pabrėžiamas šios problemos žmogiškasis aspektas. Valstybė, kuri man reiškia įstatymų leidėjus ir vyriausybes, privalo užtikrinti, kad aiškiai į pelną orientuoti verslo operatoriai turi prisiimti socialines eksploatacijos išlaidas. Tai yra vienintelis būdas siekiant užtikrinti, kad būtinas pirmumas būtų teikiamas sveikatai ir saugai darbe.

Viešoji nuomonė yra linkusi kreipti daugiau dėmesio į pramonines avarijas, negu į didelę profesinių ligų įvairovę. Norint atkurti pusiausvyrą, reikia didesnių ir energingesnių pastangų. Pagerėjimo negalima pasiekti be atidaus stebėjimo; kitaip tariant, be tikrinimų ir tyrimų bei tikslių profesinių ligų, įskaitant naujas ligas, kenkiančias tiems, kurie dirba tokiose srityse, kaip nanotechnologija, paplitimo mažinimo tikslų nustatymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Roland Clark, IND/DEM frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, šio pranešimo dėl sveikatos ir saugos darbe priėmimas dar labiau padidintų biurokratiją ir biurokratines kliūtis kaip tik tada, kai mano manymu Komisija ketina mažinti jas!

Darbuotojai praranda laiką dėl ligų ir sužeidimų bei padidina susijusių įmonių išlaidas, vadinasi, ir jų kainas. Laisvo prekių ir paslaugų judėjimo ES yra didesnė konkurencija; vadinasi, tie, kurie nesirūpina savo darbo jėga, netenka verslo. Dėl ligų netekę darbo žmonės taip pat didina socialinių išmokų išlaidas, prisidedančias prie tolesnio kainų kilimo. Todėl įmonės suinteresuotos išlaikyti gerą savo darbo jėgos sveikatą.

Geros idėjos visada plinta; todėl tą padaryti neturėtų būti pernelyg sunku. Žinoma, tai priklauso nuo to, ar yra laisva rinka; tačiau, žinoma, jeigu jūs galvojate panašiai, kaip kai kurie Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nariai, tai atves jus prie džiunglių įstatymo ir tada jūs turėsite susidurti su kita rimta liga. Akivaizdžiai, valstybės narės, kurios skatina laisvą rinką, yra psichiatrijos atvejai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Claude Martinez (NI). – (FR) Ponia Pirmininke, Prancūzijos bendrovių Renault ir Peugeot darbuotojų savižudybės ir tūkstančiai darbo vietoje sąlytį su asbestu turinčių ir plaučių vėžiu sergančių žmonių – aiškus įrodymas, kad sveikata darbe yra problema.

Į tai reaguodama Europos Komisija parengė komunikatą, kuriam suteiktas aukštas „sveikatos strategijos“ statusas ir kuris skamba kaip Volto Disnėjaus pasaka – snieguolės rezoliucija, parengta septyniems nykštukams. Jis iš tikrųjų gana jaudinantis. Pvz., 35 dalyje mums teigiama, kad darbo vietoje turime laikytis sveiko gyvenimo būdo; 29 dalyje kalbama apie medicininių patikrų skatinimą; 54 dalyje raginama įrengti automatinius gesintuvus; 49 dalyje rašoma, kad stresas yra grėsmė sveikatai; o D konstatuojamojoje dalyje, žiūrėk, teigiama, kad mirtini nelaimingi atsitikimai labiau paplitę tarp statybininkų negu tarp aukščiausias pareigas užimančių Europos tarnautojų.

Laimei, Pramonės komiteto pranešėja turi parengusi sprendimų – įdarbinti vieną 500 darbuotojų tenkantį psichologą ir kapelioną.

Vis dėlto nieko nekalbama apie profesinių ligų priežastis, kurių yra trys. Pirmoji – apsaugos prie mūsų sienų panaikinimo ideologija, dėl kurios mūsų darbuotojai patiria nesąžiningą vergiškos Azijos darbo jėgos konkurenciją. Vienintelis būdas, kuriuo mūsų pramonės šakos gali išlikti – siekti didesnio produktyvumo, o tai daroma sveikatos sąskaita.

Antroji problema – kvaila stipraus euro politika, dėl kurios tampame nekonkurencingi valiutų kurso požiūriu. Vienintelis likęs kintamasis, kurį galime derinti ir kurį esame verčiami derinti – produktyvumas, ir sveikatai vėl kyla pavojus.

Trečioji mūsų vargų priežastis – neurotinė konkurencingumo filosofija, ekonominis Europos ir Azijos arba Europos ir Lotynų Amerikos karas. Vis dėlto karai baigiasi aukomis, mirtimis, o aukos šiuo atveju yra profesinėmis ligomis susergantys ir nelaimingus atsitikimus patiriantys žmonės. Kitaip tariant, Europos darbuotojas yra kaip bulius pasaulinėje ekonominėje arenoje – įsitempęs, kruvinas ir atiduodantis paskutines jėgas, kol dingsta sveikata. Sprendimas - išvaduoti mūsų darbuotojus iš tos pasaulinės arenos su jos nesąžiningomis taisyklėmis. Tam reikės naujos muitų sistemos – atskaitytinų muitų mokesčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Romano Maria La Russa, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau apžvelgti pagrindinius šios strategijos aspektus ir aptarti mano parengtoje nuomonėje išdėstytas rekomendacijas. Svarbiausi aspektai – suteikti vienodą socialinę apsaugą visiems darbuotojams nepaisant jų sutarties formos, pagreitinti biurokratines procedūras mažosioms ir vidutinėms įmonėms, finansiškai ir kitaip skatinti mokymą.

Vis dėlto aptarti vien šiuos aspektus nepakanka. Tai būtų neteisinga atsižvelgiant į žmones, teisingai reikalaujančius paaiškinimų ir teisingumo įvykus baisioms tragedijoms, pvz., prieš keletą dienų Turine įvykusiai nelaimei, kurią prieš kelias akimirkas minėjo P. A. Panzeri. Naktį iš gruodžio 6 į 7 d. ThyssenKrupp fabrike išplitusiame gaisre žuvo septyni darbuotojai; gesintuvai neveikė. Tik vėliau paaiškėjo, kad fabrikas nesilaikė saugą reglamentuojančių aktų! Europos Parlamentas, įskaitant mane, negali nepastebėti šio negarbingo elgesio.

Tikrai neketinu visiškai pasmerkti tarptautinės Vokietijos bendrovės elgesio ar tuo labiau daryti prielaidos, kad fabrikas, kad ir koks kaltas jis būtų, piktavališkai ir sąmoningai nesilaikė saugos reikalavimų siekdamas sutaupyti pinigų. Nepalaikysiu kai kurių Italijos kairiosios pakraipos profesinių sąjungų narių ideologinių argumentų. Jie, praėjusį birželio mėn. sužinoję apie fabriko uždarymą, ėmė dėtis saugos čempionais ir paskelbė, kad būtent jie fabrike buvo atsakingi už saugą ir ja pasirūpino. Vis dėlto dar ne laikas priimti sprendimus, ypač skubotus.

Nors ir laikausi nacionalinės šios srities kompetencijos, manau, kad Europos Sąjunga turi skubiai užtikrinti, kad būtų nuodugniai įgyvendinami įstatymai – pirmiausia įtvirtinamos Darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros vykdomos patikros, taip pat stiprinti įvairių nacionalinių agentūrų veiklos koordinavimą tobulinant Vyresniųjų darbo inspektorių komiteto veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Ponia Pirmininke, be jokios abejonės, sveikata ir sauga darbe – įnašas į kokybės valdymą, ekonominius rezultatus ir konkurencingumą, padeda plėtoti ekonomiką, siekti planinių biudžeto, įskaitant socialinių sistemų biudžetus, rodiklių. Žinoma, kartu su visais šiais techniniais klausimais esama ir žmogiškųjų priežasčių, dėl kurių ne tik būtina saugoti darbuotojų sveikatą ir užtikrinti, kad darbo vietos būtų saugios, bet ir teikti tam prioritetą.

2002-2006 m. strategija davė teigiamų rezultatų, o 2007 m. ir vėlesnės perspektyvos teigiamos, jeigu visi atliksime savo vaidmenį ne tik Europos planavimo požiūriu, bet ir atitinkamu nacionaliniu lygmeniu – stebėsime sveikatą, saugą ir ją planuosime, ypač pažeidžiamose kategorijose. Tai - jaunimas, pagyvenę darbuotojai, kuriuos raginame gamyboje dalyvauti ilgesnį gyvenimo laikotarpį, taip pat moterys, kurias irgi raginame dalyvauti profesiniame gyvenime. Profesiniame gyvenime su naujais poreikiais, suskaidytame į daugelį įvairių tipų sutarčių, savarankiško darbo būdų ir į darbą mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kurioms trūksta didelių įmonių turimų galimybių įdiegti tinkamas darbo ir saugos sąlygas. Todėl, kaip siūloma G. Willmott pranešime, visi turime tinkamai valdyti nacionalinius ir Bendrijos išteklius, kad būtų galima pasiekti norimų rezultatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Matsouka (PSE). – (EL) Ponia Pirmininke, norėčiau pradėti pasveikindama kolegę G. Willmott, nes jos pranešime iš esmės aptartos didelės Komisijos komunikato spragos.

Orumas darbe – tai darbuotojų sveikata ir sauga. Reikia atlikti profesinės rizikos prevencijos tyrimus, o darbdaviai turi rengti prevencines medicinines patikras. Turi būti mokomasi visą gyvenimą, užtikrinamas profesinis lavinimas ir mokymas. Sveikata ir sauga turi būti pagrindiniai komercinių susitarimų su trečiosiomis šalimis kriterijai. Vis dėlto jeigu norima, kad šie pasiūlymai būtų bent kiek reikšmingi, žinoma, svarbiausia nuolat vykdyti socialinį dialogą, bet pirmiausia turime įveikti pagrindines darbo santykius temdančias grėsmes.

Kalbu būtent apie skurdo plitimą darbuotojų tarpe, greitai populiarėjančias neoficialias darbo formas ir darbo valandų skaičiaus didėjimą. Jeigu nebus taikoma visapusiškai į žmogų orientuota politika, galinti priešinga linkme pakreipti šį naują „tamsųjį darbo laikmetį“, neišvengiami socialiniai konfliktai.

 
  
MPphoto
 
 

  Adamos Adamou (GUE/NGL). – (EL) Ponia Pirmininke, Europos Komisijos strategijoje iki 2012 m. siūlomos priemonės daugiausia paviršutiniškos ir pirmiausia skirtos užtikrinti, kad nebūtų poveikio konkurencingumui.

Planinis rodiklis iki strategijos laikotarpio pabaigos 25 proc. sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių gali atrodyti įspūdingas, bet tikrovėje visiškai nepagrįstas. Turėtų būti siekiama sukurti pagrindą valstybės institucijų įsikišimui ir įtvirtinti šio įsikišimo galimybes, kad būtų galima lengviau panaikinti tragišką kasmetinę duoklę – tūkstančius mirčių ir panašų dėl darbo aplinkos kylančių didelių sveikatos problemų skaičių. Pranešėja daugiau dėmesio skiria darbuotojų, pvz., dirbančių pavojingus darbus, moterų, laikinų darbuotojų, imigrantų, pagyvenusių žmonių, išnaudojimui, siūlo taikyti griežtesnes priemones darbdavių atžvilgiu ir užtikrinti priežiūrą.

Turbūt vienas didžiausių pranešimo nuopelnų – išvada, kad nuolatinis darbas yra būtina sąlyga kovojant su nelaimingais atsitikimais ir profesinėmis ligomis.

Be to, nekalbant apie nelaimingus atsitikimus, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama psichinių ligų pradžios, priklausomybės ir psichologinių darbo vietos pavojų priežastims.

Todėl reikia vadovautis visapusišku požiūriu į visus šiuos poveikį sveikatai ir saugai darbo vietoje darančius veiksnius.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Maštálka , GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Ponios ir ponai, turiu prisipažinti, kad skaitydamas praėjusį vasario mėn. Europos Komisijos pateiktą Bendrijos 2007-2012 m. darbuotojų sveikatos ir saugos strategiją, nusivyliau daugeliu aspektų. Nors Komisija šioje strategijoje ir nustatė gana didelio užmojo tikslą – 25 proc. sumažinti pramoninių nelaimingų atsitikimų skaičių, strategijoje pateikta labai nedaug konkrečių iniciatyvų ir rekomendacijų, kaip šį planinį rodiklį pasiekti. Be to, daugiausia dėmesio skiriama pramoniniams nelaimingiems atsitikimams, kurie yra tik vienas su profesine sveikata susijusių aspektų. Mažokai dėmesio skiriama profesinėms ligoms. Mano nuomone, tai – žingsnis atgal.

Kita vertus, turiu padėkoti G. Willmott už jos pranešimą dėl šios strategijos ir ją pasveikinti. Pranešime, priešingai nei Komisijos dokumente, pateikta daug konkrečių pasiūlymų ir rekomendacijų, kaip pasiekti geresnių rezultatų sveikatos ir darbo saugos srityje. Džiaugiuosi, kad pranešėja irgi pabrėžia poreikį tinkamai apibrėžti vėžį, kalbėti apie vėžio, kaip profesinės ligos, atvejų skaičių ir nustatyti planinius šios sunkios ligos atvejų mažinimo rodiklius. Iki šiol tik 5 proc. darbo sukeltų vėžio atvejų buvo priskiriami profesinėms ligoms.

Labai džiaugiausi, kad į pranešimą buvo įtrauktas Užimtumo ir socialinių reikalų komitete pateiktas mano pakeitimas dėl poreikio plačiajai visuomenei užtikrinti nemokamą prieigą prie techninių normų. Tai problema, su kuria nuolat susiduria daugelio valstybių narių darbuotojai ir kurią reikėtų išspręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Ponia pirmininke, jeigu mes ketiname sumažinti nelaimingus atsitikimus darbe, mums reikia žinoti, kaip jie atsitinka. Mes negalime ištirti visų nelaimingų atsitikimų ir visų artimų netekčių, bet leiskite man papasakoti, kaip 19 metų airis vyrukas žuvo statybvietėje, nes jo lengvesnis japoniškas buldozeris turėjo sunkius europietiškus semtuvus. Jo mirtis buvo užregistruota kaip mirties atvejis statyboje ir Airijos sveikatos ir saugos institucija nei karto nepasižiūrėjo toliau. Tai kaip mes galime apsaugoti kitą asmenį, kuris vairuoja traktorių su netinkančia įranga? Todėl, kad mes nežinome.

Mes negalime ištirti viską, bet galime pasižiūrėti į visus mirtinus ir sekinančius nelaimingus atsitikimus, ypač pasitaikančius pavojingiausiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio, žvejybos, statybos ir transporto. Mums reikia tai nutraukti, kad būtų galima parengti praktines priemones. Taip pat, be rizikingų darbų mes turime labai pažeidžiamas darbo jėgos dalis – pagyvenusiuosius, neįgaliuosius ir darbuotojus, kurie nekalba jų esamos darbo vietos kalba.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI). – (IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, aš irgi pirmiausia noriu pareikšti užuojautą dėl tragedijos, kurią patyrė Turino fabriko darbuotojai; manau, kad neginčytina, jog Italijoje per daug mirštama nuo profesinių ligų, nes nepakankamai nuveikta siekti užkirsti joms kelią ir laikytis taisyklių.

Atsakomybė už tai vienodai tenka ir įmonėms, ir profesinėms sąjungoms, ir tikrinimo agentūroms. Matome, kaip įmonės nelegaliai įdarbina darbuotojus, ypač iš ES nepriklausančių šalių, matome ThyssenKrupp ir kitus fabrikus, kuriems būdinga senojo pramoninio stiliaus arogancija; tie, kurie turėtų ginti darbuotojų interesus, dažnai taikstosi su tokia padėtimi arba net bendradarbiauja, užuot atsakingiems asmenims budriai ir greitai pranešę apie saugos sistemos trūkumus; galiausiai darbo inspekcija ir kitos už kontrolę ir stebėjimą atsakingos įstaigos dažnai nerodo pakankamai iniciatyvos.

Europos Sąjungoje turime skatinti saugą darbo vietoje ir tuo požiūriu G. Willmott pranešimas įtikinamesnis negu Komisijos pasiūlymas. Manau, kad kalbėdami apie darbą ir pramonę neturime apsiriboti vien konkurencijos laisvės ir konkurencingumo užtikrinimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Iles Braghetto (PPE-DE).(IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, žmonės vis dar miršta darbo vietose. Srityje, kurioje žmogus turėtų parodyti sugebėjimą ryžtingai ir kūrybingai spręsti reikalus, plėsti žinias ir užsidirbti pragyvenimui, per dažnai mirštama, per dažnai kyla grėsmė gyvybei ir pavojus tapti neįgaliais.

Todėl Italijos viešojoje nuomonėje jaučiamas toks pyktis ir sąmyšis dėl praėjusį gruodžio mėn. ThyssenKrupp fabrike Turine per gaisrą žuvusių septynių darbuotojų ir todėl siekdami užkirsti kelią šioms nelaimėms turime kelti klausimą, kas tame fabrike netinkamai veikė. Esame atsakingi už tokius trūkumus kiekvienoje darbo vietoje.

Šiais laikais priimti pažangūs teisės aktai, kuriais siekiama Europoje remti pakankamą prevencijos politiką, apibrėžti įmonių pareigas ir spręsti naujų profesinių ligų klausimą. Tačiau mums trūksta pakankamų kontrolės priemonių, patikrų, kuriomis būtų užtikrinamas įstatymų laikymasis, personalo ir finansinių išteklių. Dar neturime kultūros, kurioje būtų vertinama atkaklių prevencinių paslaugų svarba, prevencija būtų laikoma ne vienkartine pareiga, o nuolatiniu procesu, vyktų nuolatinis suinteresuotųjų šalių dialogas siekiant praktiškai kurti aukštas saugos normas ir būtų laiku nustatoma, kada atsiranda naujos psichosocialinės profesinės ligos.

Apibendrindamas manau, kad turime grįžti prie Žaliojoje knygoje dėl įmonių socialinės atsakomybės išdėstytos medžiagos, kuri, kalbant apie įsipareigojimą mažinti profesinių nelaimingų atsitikimų ir ligų atvejų skaičių, yra nuoseklus ir naujoviškas aspektas.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Falbr (PSE) . – (CS) Pradėdamas norėčiau padėkoti G. Willmott už labai atidžiai parengtą pranešimą. Teigiama, kad Komisijos tikslas – pramoninių nelaimingų atsitikimų skaičių sumažinti 25 proc. Nemanau, kad tai pavyks padaryti. Per mažai darbo inspektorių, jų turimų priemonių pokyčiams vykdyti nepakanka. Nuolat mažinama profesinių sąjungų įtaka; daugelyje šalių jos nebedalyvauja tiriant pramoninių nelaimingų atsitikimų priežastis ir naikinant jų padarinius. Be to, agentūrų vykdomas darbuotojų įdarbinimas – tikros džiunglės. Taip pat daromas spaudimas nuolat didinti vadinamąjį darbuotojų darbo laiko lankstumą. Todėl darbuotojai dirba daug valandų ir didėja nelaimingų atsitikimų rizika.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, rezoliucijos projekte pabrėžiama įmonių socialinė atsakomybė už darbuotojų sveikatą ir saugą, taip pat atkreipiant dėmesį į sąžiningos konkurencijos klausimą. Joje atsižvelgiama į tai, koks svarbus socialinių partnerių dialogas, ypač profesinių sąjungų vaidmuo gerinant darbo aplinkos saugą.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad sveikatos ir saugos gerinimo strategijoje reikia suteikti specialų statusą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, o darbuotojus nuolat mokyti. Dauguma nelaimingų atsitikimų nutinka dirbti vos pradėjusiems asmenims, kuriems trūksta patirties, taip pat asmenims, turintiems per mažai laiko pailsėti po darbo.

Pateikiamos svarbios pastabos dėl asmenų, po nelaimingo atsitikimo grįžtančių į darbą, reabilitacijos ir integracijos, taip pat reikalavimai dėl nediskriminacinių galimybių įsidarbinti vėžiu sergantiems asmenims. Norėčiau pranešėją pasveikinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacek Protasiewicz (PPE-DE). – (PL) Ponia Pirmininke, šiame Parlamente jau keletą metų diskutuojame apie Europos darbo rinkos strategiją. Turime daugelį nuomonių dėl krypties, kuria turėtų būti vykdoma mūsų veikla. Esama tokių, kurie pritaria nuodugniam darbo teisės aktų derinimui, kiti gina požiūrį, kad natūrali Europos darbo rinkos įvairovė naudinga ES ekonomikai.

Kaip žinote, mano požiūris šiuo klausimu sutampa su antruoju variantu, išskyrus vieną svarbią išimtį. Ši išimtis susijusi su darbuotojų sveikata ir sauga. Manau, kad šioje srityje aktyvus ES institucijų dalyvavimas būtų ir pateisinamas, ir reikalingas.

Po naujausios ES plėtros matome dar didesnę darbo sąlygų įvairovę. Ši įvairovė susijusi ir su teritorija, ir su aplinka, nes bet kurioje šalyje dauguma nelaimingų atsitikimų darbe nutinka migrantams, jauniems darbuotojams, pagyvenusiems asmenims. Jie dažniausiai suserga ir profesinėmis ligomis. Nenoriu daryti prielaidos, kad šios grupės tikslingai ir sąmoningai diskriminuojamos. Dažniau tai – nepakankamo švietimo ir patirties trūkumo padarinys. Tai – dar viena priežastis deramas darbo ir saugos sąlygas sudaryti būtent šiems darbuotojams.

Norėčiau pažymėti ir tai, kad kiekvienoje valstybėje narėje aukščiausių darbo saugos normų sunkiau laikytis statybos, žemės ūkio ir transporto sektoriuose. Mažosios ir vidutinės įmonės aptinkamos pirmiausia šiuose sektoriuose, o dėl nepakankamų finansinių galimybių, organizacinių ir teisinių pajėgumų joms sunku laikytis aukštų sveikatos ir saugos normų. Būtent šioms įmonėms skubiai reikia Europos Sąjungos, ES institucijų ir valstybių narių vyriausybių paramos. Tai – ne tik sankcijų ir didesnės kontrolės klausimas. Nors šios priemonės ir būtinos, jas turi lydėti investicijos į darbuotojų ir darbdavių švietimą bei finansinė parama geresnei ir saugesnei darbo vietos įrangai įsigyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Gabriela Creţu (PSE). – (RO) Mes teigiamai vertiname gerus Komisijos ketinimus, tačiau abejojame dėl jų veiksmingumo.

Norint pasiekti kuo didesnį politikos poveikį ir apsaugoti darbuotojus reikia tikslių statistinių duomenų apie profesines ligas. Esami duomenys neišsamūs, jais neteisingai sprendžiama apie reiškinius arba nepaisoma tikrovės. Pagrindinės šio trūkumo aukos – moterys, daugiausia todėl, kad jos nuolat dalyvauja neoficialioje, pusiau legalioje ekonomikoje.

Šiame sektoriuje visiškai neregistruojamas darbo sąlygų poveikis sveikatai. Esamoje teisinėje sistemoje laikomasi požiūrio, kuriuo pabrėžiami nelaimingi atsitikimai ir pavojai vadinamosiose „sunkiosiose“ ekonomikos srityse, kuriose daugiausia dirba vyrai.

Raginame Komisiją atidžiau apsvarstyti konkrečius darbuotojų vyrų ir moterų skirtumus ir įvertinti, kiek turima pagal lytį suskirstytų duomenų ir duomenų apie ilgalaikį darbo poveikį ir jo psichologinius padarinius.

Siekdami pagrįsti savo prašymą norėtume jus pakviesti į ekskursiją po tekstilės fabriką. Gali labai pablogėti regėjimas ir klausa, dažnai vyrauja kraujo apytakos ligos. Statistiniuose duomenyse padėtis neatsispindi. Tai – vadinamoji lengvoji pramonė, kurioje dirba daugiausia moterys, o atlyginimai taip pat maži, nes neva nėra rizikos. Tad dabartiniuose statistiniuose duomenyse išlaikoma istorinė vyrų ir moterų nelygybė, įskaitant lyčių darbo užmokesčio skirtumus.

 
  
MPphoto
 
 

  Harald Ettl (PSE). – (DE) Ponia Pirmininke, Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija neišvengiamai būtina. Nors dėl techninių sveikatos ir saugos priemonių padėtis sparčiai gerėja, meteoriniu greičiu vykstantys darbo pasaulio pokyčiai kelia naujų grėsmių. Akivaizdžios problemos ir pavojai dirbant su naujomis cheminėmis medžiagomis.

Vis dėlto šiuolaikinei darbo vietai būdingas didėjantis spaudimas duoti rezultatų sukelia ne tik fizinių, bet ir psichologinių problemų. Nesaugios darbo vietos ir žmonių baimė dėl pragyvenimo kelia psichosocialines problemas. Kaupiasi agresija, nauji streso veiksniai lemia psichinę prievartą, o bauginimas tampa įprastu reiškiniu.

Nuo šio šiuolaikinio reiškinio ypač nukenčia MVĮ, nebent tas reiškinys pažabojamas priešingo poveikio priemonėmis, informavimu, priežiūra ir mokymu. Todėl ši rezoliucija svarbesnė negu manoma. Sveikinu pranešėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, sveikatai darbo vietoje turi būti teikiama pirmenybė. Mūsų Parlamento pastatams Briuselyje ir Strasbūre taip pat reikia daugiau priemonių. Atkreipkite dėmesį, kokia šioje patalpoje temperatūra. Ji beveik pavojinga sveikatai. Aš tikiu gero pavyzdžio galia.

Prieš keletą mėnesių buvau įstrigęs Graikijoje esančiame viešbutyje ir aplinkui šėlo miškų gaisrai. Turiu pasakyti, kad viešbutis, tipiška mažoji įmonė, buvo itin pavyzdingai pasirengęs tokiam atvejui. Jeigu visos saugos priemonės nebūtų tobulai suprojektuotos, gerai organizuotos ir įtvirtintos tinkamomis treniruotėmis, daugelis ten buvusių žmonių tikriausiai nebūtų galėję išgyventi. Todėl esu įsitikinęs, kad labai svarbus H. Ettlio minėtas mokymosi procesas, mokymas ir pasirengimas nenumatytiems atvejams. Šioje srityje būtų naudingos ir paskatų sistemos; draudikai, pvz., galėtų įmonėms, kurių personalas apmokytas, taikyti nuolaidas įmokoms, o socialinių sistemų planuose irgi galėtų būti numatyti reikiami mokymo kursai.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Būdamas Europos Parlamento narys ir gydytojas teigiamai vertinu Komisijos planą Europos Sąjungoje pramoninių nelaimingų atsitikimų skaičių vidutiniškai sumažinti 25 proc. ir žinau, kad visose valstybėse narėse, kurių skirtumai milžiniški, reikia įgyvendinti veiksmingesnes priemones.

Norėčiau pabrėžti ne tik metalo, statybos, elektros ar miško pramonės sektorius, bet ir labai rizikingą gydytojų ir kitų sveikatos apsaugos darbuotojų darbą. Jie savo darbe patiria milžinišką riziką užsikrėsti AIDS, tuberkulioze, hepatitu ir daugeliu kitų infekcijų. Taip pat apgailestauju, kad į planus mažinti pramoninių sužalojimų ir profesinių ligų atvejų skaičių konkrečiai neįtraukti, pvz., darbuotojai migrantai, pagal laikinas sutartis dirbantys darbuotojai, mažos kvalifikacijos darbuotojai ir tam tikrose įmonėse, pvz., MVĮ, dirbančios moterys.

Norėčiau pabrėžti, kad kai kurių šalių nuostatose kaip sąlyga sėkmingai sugrįžti į darbo rinką sėkmingai įgyvendinama nuodugni reabilitacija po nelaimingų atsitikimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE) – (RO) Būdama ITRE atstovaujanti šio dokumento pranešėja, paprašiau aktyviai skatinti dalyvavimą Europos profesinėse sąjungose ir paraginau Komisiją pasiūlyti teisinę struktūrą, kuria socialiniai partneriai būtų skatinami dalyvauti tarpvalstybinėse derybose.

Europos Komisija ir valstybės narės galėtų finansuoti darbuotojų atstovų, kurie gintų ir propaguotų darbuotojų teises į saugą ir sveikatą darbo vietoje, mokymus.

Taip pat paprašėme valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti JT konvenciją dėl migruojančių darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos ir koordinuoti veiksmus, kuriais gerinamas mokymo prieinamumas, ypač ne visą darbo dieną ir pagal laikinas sutartis dirbantiems darbuotojams, kad jiems būtų užtikrintas pastovesnis darbas.

Manau, kad valstybės narės turėtų įtvirtinti priemonę, kuria sudėtingas arba pavojingas darbas būtų atitinkamai pripažintas ir tai atsispindėtų teikiant tokiam asmeniui socialinę apsaugą ir darbo metu, ir išėjus į pensiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). – (RO) Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija - sveikintina Europos Komisijos iniciatyva. Vis dėlto manau, kad reikia išnagrinėti daugiau aspektų. Kaip labai vykusiai pažymėjo vienas anksčiau kalbėjusiųjų, turėtume atsižvelgti į tai, kad Europos darbo rinkoje susidariusi ypatinga padėtis dėl imigrantų.

Neseniai atlikto Europos Komisijos tyrimo duomenimis, migrantai patiria kur kas didesnę sveikatos ir saugos darbe riziką. Priežastys – ir nelegalus darbas, ir kiti veiksniai, pvz., nepakankamos žinios apie teisę į socialines išmokas ir pensiją valstybėse narėse ir problemos norint tarpvalstybiniu lygmeniu pasinaudoti sveikatos draudimu.

Šie klausimai patenka į Bendrijos kompetencijos sritį ir Komisija turėtų atidžiai stebėti Europos teisės aktų taikymą, kad galėtų pagerinti nesaugias migrantų sąlygas.

Be to, Europos lėšomis galėtų būti finansuojamas papildomų darbuotojų apsaugos inspektorių mokymas. Šie inspektoriai nustatinėtų atvejus, kai darbo vietoje nesilaikoma sveikatos ir saugos teisės aktų.

 
  
MPphoto
 
 

  Stephen Hughes (PSE). – Ponia pirmininke, aš norėčiau pakalbėti apie sužeidimus adatomis, kadangi aš buvau atsakingas už 2006 m. pranešimą šiuo klausimu. Įdomu, ar komisaras sutiktų su manimi, kad, kai rizika nustatyta, ja reikia užsiimti Europos lygmenyje, o po to Komisijai reikia klausti operatyviai.

Jeigu jis sutinka, man įdomu, ar jis gali paaiškinti, kodėl Komisijai prireikė visų metu, kad galėtų surengti ir įvertinti pirmąjį konsultacijų su socialiniais partneriais raundą dėl sužeidimų adatomis, net jei tebuvo 10 atsakymų toje konsultacijoje.

Įdomu, ar jis taip pat gali garantuoti mums, kad ateityje darbas šiuo klausimus bus tęsiamas greičiau. Vienas milijonas darbuotojų per metus nukenčia nuo sužeidimų adatomis. Tai reiškia, kad apytikriai pusantro milijono darbuotojų nukentėjo nuo to laiko, kai Parlamentas užbaigė pranešimą. Gal būtų galima Komisijos paprašyti ateityje veikti truputį greičiau?

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − – (EL) Ponia Pirmininke, dėkoju visiems kalbėjusiems už konstruktyvų įnašą.

Iš tikrųjų kiekvienas nelaimingas atsitikimas, kiekvienas sužalojimas, kiekviena mirtis darbe, kaip antai praėjusį gruodžio mėn. Turine (Italija), mums primena, kad reikia daugiau nuveikti siekiant apsaugoti dirbančius Europos gyventojus. Tai mums primena, kad reikia daugiau nuveikti siekiant šio galutinio tikslo: kad Europa taptų saugesne vieta dirbti.

Šia nauja strategija ir siekiama mažinti nepriimtiną pastarojo meto nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atvejų skaičių.

Norėčiau pabrėžti, kad atsižvelgiant į turimus žmogiškuosius išteklius galima pasakyti, kad esant dabartiniam personalo pasiskirstymui Komisijos departamentai galės tinkamai atlikti savo pareigas šioje srityje. Laikydamasi bendros užimtumo ir socialinių reikalų sričiai skirtų žmogiškųjų išteklių panaudojimo struktūros, Komisija nuolat vertins įvairiose specializuotose srityse laukiantį darbo krūvį ir atitinkamai skirs darbuotojus.

Adatos dūrio sužeidimų klausimu norėčiau paminėti, kad rengiame atitinkamą pasiūlymą dėl dalinio direktyvos pakeitimo, kurį pateiksime 2008 m.

Norėčiau dar kartą padėkoti šiam Parlamentui už diskusiją ir už G. Willmott pranešimo patvirtinimą.

Dar kartą įsitikinome tvirta politine Europos Parlamento parama principui, kad darbuotojų sveikata ir sauga turi būti pirmuosiuose darbotvarkės punktuose – ir ekonomikos naudai, ir siekiant užtikrinti, kad darbuotojai po darbo saugūs ir nesužaloti grįžtų pas savo artimuosius.

 
  
MPphoto
 
 

  Glenis Willmott , pranešėja. − Ponia pirmininke, aš norėčiau padėkoti mano kolegoms už jų pastabas ir suformuluoti tik porą punktų.

Pirma, vėžio klausimu būtina peržiūrėti Kancerogenų direktyvą, kad atspindėtų darbo pasaulio techninę pažangą ir pokyčius mokslinių žinių srityje. Svarbu, kad mes turėtume veiksmingus privalomus apribojimus kancerogenams, mutagenams ir žalingoms dauginimuisi medžiagoms. Ribinių dydžių pagrindu turėtų būti moksliniai faktai ir aš primygtinai raginu ES mokslinį komitetą ištirti kristalinį kvarcą kaip svarbiausią dalyką. Raginu kolegas neišbraukti nuorodos į šį punktą ir nepritarti pakeitimui 6.

Antra, pranešime reikalaujama, kad būtų kontroliuojamos nanotechnologijos ir vertinami galimi pavojai sveikatai, ir raginu kolegas nepritarti pakeitimui 5, kuriuo siekiama tą punktą išbraukti. Aš visiškai pripažįstu galimą nanotechnologijų naudą. Vis dėlto greitas tokių technologijų vystymasis pralenkia mūsų supratimą apie darbuotojų sveikatai keliamus pavojus: nanodalelės gali paveikti darbuotojus per kvėpavimą, per kontaktą su oda ir nurijus, ir mes negalime slėpti savo galas smėlyje ir atsisakyti atlikti mokslinius tyrimus bei įvertinti, ar nėra kokios nors rizikos.

Trečia, tiesiog norėčiau pakartoti reikalavimą Komisijai parengti teisės akto pakeitimą direktyvai dėl rizikos dėl biologinių veiksnių darbe, siekiant užsiimti sužeidimų adatomis problema. Tai reikia padaryti skubos tvarka.

Kaip minėjau anksčiau, sveikata ir sauga yra pagrindinė teisė, įtraukta į chartiją. Mums reikia ružtingos ES strategijos, kad ši pagrindinė teisė būtų išsaugota ir, kad darbuotojai visoje ES būtų pakankamai apsaugoti. Kiekvienas pavienis nelaimingas atsitikimas ir kiekviena su darbu susijusi liga pažeidžia darbuotojų pagrindines teises.

Mes visi žinome, kad yra svarių ekonominių argumentų, o taip pat gerų verslo priežasčių geros sveikatos ir saugos darbo vietoje naudai, bet, daug svarbiau, svariausias argumentas turėtų būti žmonių sveikatos ir gyvybių, kurias galima išsaugoti, kaina. Viena gyvybė kas 3,5 minutės – kas gali ginčytis dėl to?

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – (EL) Diskusija baigta.

Balsavimas vyks šiandien, 2008 m. sausio 15 d., antradienį, 12 val.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš norėčiau pradėti pasveikindamas Europos Komisiją su jos 2007-2012 m. Bendrijos sveikatos ir saugos darbe strategija ir su mūsų parlamentinio komiteto pasiektais darbo rezultatais. Kiekvienais metais beveik 500000 žmonių miršta arba kenčia pastovią negalią dėl su darbu susijusių priežasčių ir mes turime pritarti Europos Komisijos tikslui ES pasiekti vidutiniškai 25% su darbų susijusių nelaimingų atsitikimų skaičiaus sumažėjimą. Aš palaikau idėją praplėsti Europos sveikatos ir saugos darbe agentūros, esančios Bilbao (Ispanija), veiklą. Šio klausimo ir, apskritai, socialinės Europos plėtros srityje aš apgailestauju dėl fakto, kad bei pranešime, nei tuo labiau Europos Komisijos komunikate nepabrėžiama, kad būtina remti socialinius partnerius; mes turime niekada nepamiršti, kad pagal galiojančias sutartis, kartu su Europos bendrijos steigimo sutarties (EB sutarties) 137 ff. straipsniais (ir tai buvo patvirtinta Lisabonos sutartimi, kuri yra ratifikavimo eigoje), pastarajai parengtos teisinės priemonės, siekiant palengvinti Europos socialinės teisės plėtrą.

Pareiškimai raštu (142 straipsnis)

 
Atnaujinta: 2008 m. spalio 8 d.Teisinis pranešimas