Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2509(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B6-0029/2008

Debatai :

PV 17/01/2008 - 11.3
CRE 17/01/2008 - 11.3

Balsavimas :

PV 17/01/2008 - 12.3

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0023

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2008 m. sausio 17 d. - Strasbūras Tekstas OL

11.3. Egipto klausimas (debatai)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. Sekantis klausimas yra debatai dėl šešių siūlymų priimti rezoliucijas Egipto klausimu(1).

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda, autorius. − (ES) Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau pareikšti, kad šis Parlamento posėdis padarys didelę klaidą, jeigu pasiduos spaudimui tų, kuriems ne prie širdies, kad spręstume šiuos klausimus, nes šių klausimų sprendimas gali sukelti neramumus kai kuriose šalyse, ypač kai demaskuojami žmogaus teisių pažeidimai.

Su kai kuriomis, ypač Europos Kaimynystės Politikos šalimis, esame sukūrę privilegijuotus santykius ir su jomis turime vesti ypač aiškų dialogą bei priminti jiems, kad verslas neturi ir negali būti atsiejamas nuo žmogaus teisių, nesvarbu kurioje srityje.

Padėtis Egipte nusipelnė būti apmąstyta, o santykiai tarp Egipto ir Europos Sąjungos taip pat skatina šito imtis. Taigi, turime neabejotiną teisę pareikšti, kaip kad ir darome šioje rezoliucijoje, apie visos eilės nevyriausybinių organizacijų, ypač žmogaus teises ginančių organizacijų, kurios šiuo metu veikia Egipte, persekiojimą ir paremti susivienijimų laisvės kampaniją, kurioje dalyvauja įvairūs šios šalies socialiniai judėjimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Casaca, autorius. − (PT) Gerb. Pirmininke, aš taip pat negaliu neatkreipti dėmesio, kad nėra tokių teritorijų ar vietų, kur žmogaus teisės nebūtų svarbiausias dalykas. Tačiau turime atsižvelgti į faktą, kad turėjome progos čia, Europos Parlamente, įsitikinti Egipto užsienio reikalų ministro noru ir pasirengimu atsakyti į jam užduodamus klausimus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais. Ministras atvyko specialiai į Užsienio reikalų komitetą. Aš ten dalyvavau, uždaviau jam klausimus ir gavau keletą Ministro atsakymų.

Be kelių neigiamų faktorių, šis siūlymas priimti rezoliuciją išryškina ir kai kuriuos teigiamus faktorius, kurie, mano manymu, yra svarbūs. Jų tarpe yra įsipareigojimas padidinti šiais metais, o tiksliau - per kelis ateinančius mėnesius, kritinės padėties kriterijus ir suvienyti pajėgas kovoje prieš ginklų kontrabandą Gazos sektoriuje. Tačiau pagrindinis, mano nuomone, klausimas yra tas, kad turime pasinaudoti Egipto valdžios noru paragindami ją ištaisyti keletą rimtų pažeidimų. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad ankstesnio kandidato į Egipto Respublikos prezidento postą įkalinimas yra pernelyg užtęstas. Norėčiau pakartoti savo kvietimą galutinai išpręsti šį klausimą, nes tai harmoningai derintųsi su pagrindiniais mūsų, kaip šalies, ginančios žmogaus teises, ir šalies, kurią Egiptas kelis kartus palaikė, principais.

 
  
MPphoto
 
 

  Erik Meijer, autorius. – (NL) Gerb. Pirmininke, Egiptas neturi demokratijos tradicijos. Jauni karininkai Nasseras ir Naguibas, prieš daugiau kaip 50 metų nuvertę prastai valdžiusį karaliaus Farouko režimą, atnešė pokyčių ir progreso viltį. Nasseras suteikė savo žmonėms pasididžiavimo ir įkvėpimo dėl ateities; jis turėjo pakelti Egiptą iš atsilikusios ir pažemintos šalies būklės. Jį pakeitęs Sadatas suteikė žmonėms viltį dėl nuolatinės taikos su kaimynu Izraeliu, praėjus keliems baisiems karams.

Dabartinis prezidentas H. Mubarakas apskritai nesiūlo jokios vilties. Jis tapo stagnacijos simboliu. Jo vienintelė užduotis buvo tvirtu valdymu suorganizuoti stabilumą, kad užsienio valstybėse jis galėtų būti laikomas sąjungininku kovoje su terorizmu ir Islamo fundamentalizmu. Tačiau jis negali pasiūlyti jokio progreso ir jokio demokratizavimo. Atrinktoms opozicijos grupėms yra leidžiama egzistuoti, bet joms nesuteikiama normali laisvė, kokia paprastai būna parlamentinės demokratijos sąlygomis. Todėl jis palaiko vidaus konfliktus, kuriuos kelia ir fundamentalistai, ir demokratai.

Taip pat padidėjo nepakantumas religinėms mažumoms, įskaitant didelę koptų krikščionių mažumą, gyvenusią Egipte daug šimtmečių. Ilgalaikis stabilumas negali būti statomas ant tokių pamatų, kai problemos nėra sprendžiamos, bet užmaskuojamos smurtu. Todėl yra pakankamai pagrindo šiai kritiškai rezoliucijai.

Nevyriausybinių organizacijų sabotavimas, priešininkų bauginimas, mažumų diskriminavimas, suėmimai ir kankinimai bei visos kitos užfiksuotos blogybės skatina mus būgštauti dėl blogiausių Mubarako režimo pasekmių. Egiptas, atrodo, daugeliu atžvilgių grįžo į atsilikusios šalies padėtį, kokia buvo prieš 60 metų, viešpataujant karaliui Faroukui. Europos santykiai su Egiptu turėtų kaip galima greičiau pakeisti esamą situaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska, autorė. − (PL) Gerb. Pirmininke, vis didesnį nerimą kelia nuolat blogėjanti situacija Egipte dėl pagarbos žmogaus teisėms.

Konstitucijos pakeitimai palengvino žmogaus teisių pažeidimus. Remiantis pretekstu, kad reikia suteikti apsaugą nuo teroristų užpuolimų, ir dėl tariamos problemos, esą vyksta ginklų kontrabanda į Gazos Ruožą, slaptajai tarnybai buvo suteikti papildomi įgaliojimai. Šiai tarnybai dabar lengviau išvengti atsakomybės už atliekamus kankinimus. Vis dažniau be deramos teismo sankcijos imamasi represijų dėl religinių įsitikinimų, atliekami suėmimai ir sulaikoma ilgesniam nei įstatymiškai leidžiama laikui.

Tokios organizacijos kaip „Amnesty International“, kontroliuojanti, ar laikomasi pagarbos žmogaus teisėms, atkreipė dėmesį į tarptautinės bendruomenės abejingumą šiai situacijai. Aš raginu Europos Komisiją apsvarstyti, kokių efektyvių spaudimo metodų Egipto valdžios institucijoms reikia imtis, kad būtų sustabdytas šis procesas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jana , autorė.(CS) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, Egiptas, be abejonės, yra įžymiausia arabų valstybė. Jis yra senovės civilizacijos lopšys ir pati svarbiausia arabų valstybė. Niekas Europos Sąjungoje ar šiame Parlamente neabejoja, kad Egiptas yra ne tik svarbus Europos Sąjungos partneris, bet taip pat ir dinamiškas partneris, pasirengęs ir stiprus. Dėl šių priežasčių mes laikome dialogą su šia šalimi labai svarbiu ir reikšmingu. Kitą savaitę prasideda naujos derybos tarp Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos dėl veiksmų plano. Sveikintina, kad mūsų Parlamentas vieningai ir aiškiai reiškia savo palaikymą šioms deryboms bei šitaip atlieka vaidmenį tarptautinėje politikoje. Mes aiškiai išdėstome, kad valstybė, leidžianti smarkiai kištis į senos demokratinės institucijos, t. y. teismų nepriklausomumą, leidžianti kankinimus kalėjime ir imigrantų nužudymus, pažeidžianti žodžio laisvę, blokuojanti internetą ir siunčianti į karo tribunolą tokius parlamento narius kaip prezidento Sadato sūnėnas, negali būti Europos Sąjungos partnere. Egiptas yra pagrindinis sąjungininkas kovoje su terorizmu, ir jis turi likti pagrindiniu sąjungininku, ypač mūsų kovoje su terorizmo ir Islamo radikalizacijos priežastimis. Dėl tos pačios priežasties Egiptas negali elgtis taip, kaip darė drausdamas įregistruoti nevyriausybines organizacijas, jis neturi panaikinti žodžio laisvės, o ypač turi ginti Egipte visada buvusią lygybę įstatymų atžvilgiu. Manome, kad Egiptas gali pasiekti pažangos šiose srityse, taip pat manome, kad mūsų rezoliucija ypač padės Europos Komisijai parengti aukštos kokybės veiksmų planą su Egiptu. Ačiū už jūsų paramą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt, PPE-DE frakcijos vardu.(DE) Gerb. Pirmininke, esu vienas iš kelių žmonių šiuose rūmuose, dalyvavusių prezidentui Sadatui sakant savo garsiąją kalbą Europos Parlamente. Ši kalba galėjo būti laikoma ką tik prasidėjusių Tarpkultūrinio dialogo metų politikos dokumentu. Tai buvo viena geriausių kalbų, kada nors pasakytų šiuose rūmuose.

Anksčiau prezidentas Mubarakas taip pat buvo svarbus ir patikimas Europos Sąjungos partneris, žinoma, nepaisant daugelio trūkumų ir klaidų, kurias pamatėme Egipte. Todėl tiesiog negaliu suprasti kalbos, kurią Egipto Parlamento prezidentas pasakė reaguodamas į šį pasiūlymą. Mes tiesiog protingai ir santūriai išdėstome savo nuomonę, kad Egiptas yra vienas iš svarbiausių partnerių Viduržemio jūros rajone, bet mes jį kritikuojame dėl daugelio konkrečių dalykų ir pateikiame faktus, rodančius, kad kai kurie dalykai vis dėlto turi būti pakeisti Egiptui judant link demokratijos ir teisinės valstybės sukūrimo.

Tai yra mūsų įsipareigojimas savo piliečiams ir Egipto žmonėms. Tikrai manau, kad santykių nutraukimas, kuo dabar grasinama, būtų visiškai neteisingas veiksmas. Turime ir toliau kalbėtis vieni su kitais, ir dėl to palaikau šį pasiūlymą, parengtą supratinga kalba, ir raginu egiptiečius nelaikyti jo dialogo nutraukimu, bet aiškiu signalu pradėti intensyvesnį dialogą – būtent to šiuo pasiūlymu bandome pasiekti savo santykiuose su Egiptu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau nurodyti dvi svarstomas problemas, kylančias šiandienių debatų apie Egiptą metu, ir esu tikras, kad viena iš jų jau buvo iškelta šiuose rūmuose.

Nors, mano nuomone, mūsų santykiai su Egiptu turi būti palaikomi ir vystomi, o Egiptas iš tiesų turi tapti mūsų svarbiausiu partneriu toje pasaulio dalyje, iš pradžių norėčiau atkreipti dėmesį, kad koptų krikščionys toje šalyje yra antrarūšiai piliečiai. Tai tiesa kalbant tiek apie išpažįstančius stačiatikių tikėjimą, tiek apie išpažįstančius katalikų tikėjimą, ir to nereikia pamiršti mezgant ryšius su Egiptu. Be to, kaip jau ne kartą sakiau, turime tirti religinių mažumų padėtį toje pasaulio dalyje ir paruošti šia tema ataskaitą.

Antra, negali būti jokių kalbų apie ilgalaikę taiką, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms šiame regione, kol nebus išspręstas konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos Artimuosiuose Rytuose. Iš jo kyla visa ta jėga, smurtas, terorizmas ir fanatizmas, kurie taip pat grasina Europai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marcin Libicki (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau išreikšti tam tikrą pasitenkinimą dėl to, kad mes, šiandien svarstydami situaciją Egipte, neturime minėti nuolatinių nusikaltimų. Apskritai per debatus apie žmogaus teises ketvirtadienio popietėmis, kai paprastai pasisakau, mes iš tikrųjų imamės aptarti nepaprastai rimtus ir pavojingus atvejus. Tai dažniausiai būna žmogaus teisių pažeidimai, žmogžudystės ir išžaginimai. Tačiau šiandien galime jausti tam tikrą pasitenkinimą dėl to, kad, palyginus su labai daug kitų atvejų, mes įsitraukiame į Egipto reikalus tokioje stadijoje, kai nusikaltimai dar neįvyko, nors pagrindinės laisvės yra pažeidžiamos. Tikėtina, kad dėl tos priežasties šis savalaikis įsitraukimas bus efektyvesnis ir užkirs kelią rimtesnėms pasekmėms. Pirmajai stadijai paprastai būdingi žiniasklaidos apribojimai – šiuo atveju kalbame apie žurnalistų suėmimą – ir asociacijų teisės apribojimai. Mes taip pat turime omenyje profesines sąjungas ir religinių mažumų persekiojimą. Kita stadija yra kriminalinė. Laimei, šiuo atveju ta stadija dar nebuvo pasiekta.

 
  
MPphoto
 
 

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, Komisija skiria didelį dėmesį demokratijos ir žmogaus teisių situacijai Egipte, kuris yra vienas iš mūsų Europos kaimynystės politikos partnerių. Ji labai atidžiai, per savo delegaciją Kaire ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, seka šios šalies vystymąsi. Taip pat ji palaiko nuolatinius ryšius su vietos ir tarptautinėmis NVO, spręsdama žmogaus teisų ir demokratijos klausimus.

Komisija sutinka su jūsų susirūpinimu dėl pablogėjusios žmogaus teisių situacijos Egipte ir dėl daugelio paskelbtų žmogaus teisių pažeidimo atvejų, ypač tų, kurie susiję su žodžio laisve, kankinimu ir netinkamu elgesiu bei religinių mažumų pagarba.

Tai pareikalavo imtis didesnės politinės reformos, nes žmogaus teisių pagarba yra esminė ES ir Egipto partnerystės dalis. Todėl Komisija naudoja visas turimas priemones skatinti Egipto valdžios institucijas siekti pažangos šioje srityje.

Kadangi Egiptas yra JT Žmogaus teisių tarybos narė, ji įsipareigojo laikytis „aukščiausiųjų standartų žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos srityje“. ES nuolat iškelia žmogaus teisių pagarbos svarbos klausimą – ypač remdamasi asociacijos susitarimo 2 straipsniu – savo dvišalio bendravimo su Egiptu metu, įskaitant aukščiausiojo lygio susitikimus.

2007 m. kovo mėn. pagal Europos kaimynystės politiką priėmus bendrą ES – Egipto veiksmų planą, dabar mes turime dar vieną politinę priemonę skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms Egipte, kuri pagrįsta tuo, ką mes laikome bendrosiomis vertybėmis. Veiksmų plane numatyta galimybė sukurti oficialų ir nuolatinį dialogą dėl žmogaus teisių ir demokratijos per Politinių reikalų: žmogaus teisių ir demokratijos, tarptautinių ir regioninių klausimų, pakomitetį. Šio pakomitečio tikslas – visapusišku ir paprastu būdu palengvinti dialogą, tarpusavio supratimo ir pagarbos abiejų šalių pozicijoms sąlygomis, susijusį su visais žmogaus teisių ir demokratijos aspektais, tarptautiniais ir regioniniais klausimais. Pirmą kartą jis susirinks kitą savaitę – 2007 m. sausio 23 ir 24 d. – Kaire, ir tai bus konstruktyvus būdas Egiptui parodyti savo atsidavimą bendrosioms vertybėms.

Komisija tvirtai tiki, kad dialogas su Egiptu, politinių susitarimų, išdėstytų asociacijų susitarime ir EKP veiksmų plane pagrindu, yra veiksmingiausias būdas duoti suprasti Egipto vyriausybei apie ES susirūpinimą žmogaus teisėmis ir tarptautine teise.

Komisija ir toliau vykdys savo įsipareigojimą prisidėti prie Egipto reformos proceso teikiant finansinę ir techninę pagalbą, o parama politinei reformai, žmogaus teisėms ir demokratijai išlieka 2007–2010 m. nacionalinės orientacinės programos prioritetu, ji teikiama ir pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemonę.

Aš įsitikinusi, kad Europos Parlamentas bus stiprus sąjungininkas šių pastangų palaikymo požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Debatai baigti.

Dabar pereisime prie balsavimo.

 
  

(1)See Minutes

Atnaujinta: 2008 m. spalio 8 d.Teisinis pranešimas