Pirmininkas. − Sekantis klausimas yra rekomendacijos dėl antrosios redakcijos, pateikiamos Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl Bendrijos pašto paslaugų (13593/6/2007 – C6-0410/2007 – 2006/0196(COD)) (pranešėjas: Markus Ferber) (A6-0505/2007).

  Markus Ferber, pranešėjas. − (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, priartėjome prie ilgų debatų pabaigos, kurie truko keturias įstatymo leidybos sesijas Europos Parlamente, pradedant 1992 m., kai Europos Komisija išleido Baltąją knygą apie pašto paslaugų plėtrą. Po jos sekė Pirmosios pašto direktyvos priėmimas 1997 m. ir jos peržiūrėjimas 2002 m.; dabar, 2008 m. pradžioje, po daugiau negu 15 metų, tikiuosi, esame pasirengę priimti bendras racionalias taisykles, kurios padės mums suderinti klientų interesus, bendrovių, kurios iki šiol mėgavosi pašto paslaugų teikimo monopoliu, interesus, konkurentų, siekiančių tapti šios pelningos rinkos dalyviais, interesus o taip pat dirbančių pašto sektoriuje, interesus. Mes Europos Parlamente, sunkiai dirbome ištisus paskutinius mėnesius, kad pasiektume šiuos tikslus.

Turiu atkreipti dėmesį, pone Pirmininke, kad laikrodis skuba – aš dar nepakalbėjai nė trijų su puse minutės!

Manau, kad mums čia Europos Parlamente, pavyko pasiekti priimtiną kompromisą tarp visų šių interesų. Norėčiau padėkoti tiems, kurie padėjo man pasiekti jo – savo kolegoms Europos Parlamento nariams, ir ypač Brian‘ui Simpson‘ui, su kuriuo sieja 14-os metų draugystė ir bendros pastangos dirbant pašto paslaugų srityje. Mes sekėme šio svarbaus klausimo sprendimą kartu nuo 1994 m. Norėčiau padėkoti Komisijai, kuri atliko labai konstruktyvų vaidmenį, tiek teikdama siūlymus, tiek prie derybų stalo.

Dabar turiu išsakyti savo ypatingą padėką ne šiuo metu pirmininkaujančiai Slovėnijai, bet Taryboje pirmininkaujančiai Portugalijai, kuri toliau formulavo bendrą poziciją praėjusių metų spalio 1 d.

Ypač didžiuojuosi, ir mes visi Europos Parlamente galime didžiuotis tuo, kad Taryba savo įprastinėje pateiktoje pozicijoje priėmė mūsų vidinės darbo grupės rezultatus ir daugiau negu 95% juos panaudojo formuluodama savo bendrąją poziciją. Tai didelė Europos Parlamento sėkmė ir tai parodo, kad Parlamentas gali išspręsti tokius sudėtingus klausimus, kaip valstybės valdymo panaikinimas pašto paslaugų rinkoje, kuris tik dar kartą pateisina papildomas galias, jam suteiktas Reformos Sutartimi.

Atitinkamai, komiteto diskusijose, kurios vyko iki antrosios redakcijos, pabandėme nustatyti bendrosios pozicijos taisytinas ir tobulintinas sritis. Nepasilengvinome sau gyvenimo, nes kiekvienas kompromisas turi kokį nors aspektą vienur ar kitur ir gali reikalauti atitinkamų pataisymų. Tačiau gruodžio mėnesį Transporto ir turizmo komitete didžiąja pritariančiųjų balsų dauguma nustatėme, kad į visus aspektus, kuriuos Parlamentas nurodė kaip svarbius, buvo iš tiesų Tarybos atsižvelgta ir kad viską atlikome kaip galima geriau. Bet kokios pataisos jau būtų buvusios tik žingsnis atgal.

Štai kodėl jūsų pranešėjas dabar gali pasakyti, kad rekomendacija, kurią pateikė pirmininkaujančio komiteto didžioji dauguma parengta taip, kad bendroji pozicija būtų priimta be pataisų, o aš būčiau sužavėtas, jeigu tai įvyktų rytoj. Mes taip pat parodytume gerą pavyzdį užbaigdami šį sudėtingą pašto paslaugų liberalizavimo klausimą, kuris jaudino šiuos Rūmus jau 15 metų, be nė vieno kreipimosi į taikinamąją procedūrą. Leiskite priminti Rūmams, kad visuomet sugebėdavome pasiekti susitarimo antrąja redakcija (per antrąjį svarstymą). Vėl tą patį daryti būtų tas pat kas užtepti glajaus ant pyrago ilgo įstatymų leidybos proceso pabaigoje. Todėl prašau jūsų paramos ir perduoti mano padėką tiems, kurie labai konstruktyviai bendradarbiavo šiame procese.

PIRMININKAUJA: PONIA MORGANTINI
Vice-Prezidentė

  Andrej Vizjak, Einantis Europos Bendrijų Tarybos pirmininko pareigas. − Jaučiuosi didžiai pagerbtas būdamas čia jūsų šiandienos plenarinėje sesijoje.

Komisijos pasiūlymas dėl direktyvos dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos įgyvendinimo buvo vienas iš daugiausiai pastangų pareikalavusių pasiūlymų bendradarbiaujantiems įstatymų leidėjams per paskutinius 15 mėnesių. Kai Komisija pasiūlė jį 2006 m. spalio mėn., visi tikėjosi nesibaigiančių nesutarimų ir gyvų debatų mūsų institucijose dėl vienos iš seniausių ir tradiciškiausių Europoje valstybės teikiamų paslaugų ateities.

Šio klausimo diskusijos pareikalavo nepaprastai daug pastangų iš pirmininkaujančių Vokietijos ir ypač Portugalijos 2007 m. Iš pat pradžių debatuose mūsų institucijos iškėlė bendrą tikslą išvengti populizmo ir demagogijos ir susikoncentruoti prie šio klausimo esminių parametrų, įskaitant su pašto darbuotojais susijusius socialinius aspektus ir universalių paslaugų nuolatinį finansavimą.

Kaip žinome, pašto sektoriui gresia struktūriniai pakeitimai ir jis turės prisitaikyti prie naujų ekonominių ir socialinių aplinkybių. Galutinė bendrosios pašto paslaugų rinkos reformos fazė siūlo unikalią visų dalyvaujančių rangovų augimo galimybę. Galiausiai, visuomenė tikisi, kad išlaikysime ir pagerinsime pašto paslaugų kokybę ir efektyvumą, ir dėl to naudos gaus vartotojai, nesvarbu, kur gyvenantys.

Pašto paslaugų rinkos atvėrimas iki šiol buvo sėkmingas. Į rinką atėjo nauji žaidėjai ir buvo pasinaudota naujomis galimybėmis; tai darė ne vien naujai atėjusieji, bet ir jau pripažinti nariai. Buvo sukurtos naujos vartotojų paslaugos. Akivaizdu, kad visiškas pašto paslaugų rinkos liberalizavimas yra būtina sąlyga šio sektoriaus pagyvinimui ir jo egzistavimo apsaugojimui, kartu įdiegiant naujas konkurencijos formas ir alternatyvias paslaugas.

Dviejų mūsų institucijų požiūris yra dar vienas esminis įrodymas tokių principų, kaip aukšta kokybė, patikimos ir įperkamos paslaugos visiems vartotojams, kai neleidžiama šališkoms kliūtims užtverti kelio naujų veikėjų atėjimui į rinką. Tuo pat metu ir Europos Parlamentas, ir Taryba sutinka, kad kai kurios pašto paslaugos Europos Sąjungoje veikia iš esmės skirtingomis sąlygomis. Todėl, išreiškiant bendrą poziciją, Taryba priėmė sprendimą nustatyti galutinį terminą 2010 m. kaip galutinę liberalizavimo datą. Tačiau kai kurioms valstybėms narėms buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis iki 2012 m. pabaigos, kad įgyvendintų naujas taisykles. Kartu su pagrindiniu visų ankstesnių direktyvų dėl pašto paslaugų principu, subsidiarumo principas leidžia valstybėms narėms pritaikyti bendras taisykles konkrečioms nacionalinės aplinkybėms ir suteikia nepriklausomai reguliuojamajai valdžiai įgaliojimus prižiūrėti pašto paslaugų rinką.

Ponios ir ponai, baigdamas šį trumpą kreipimąsi, norėčiau pasveikinti p. Ferber‘į ir visų dalyvaujančių politinių grupių pranešėjus, t. y. šešėlinius pranešėjus dėl jų įnašo į mūsų vaisingas ir konstruktyvias diskusijas. Nors mes ne visada pilnai sutinkame su jų konkrečiomis pastabomis, norėčiau priminti jums, kad Taryba įtraukė visą eilę atitinkamų pakeitimų į savo poziciją, sudarytą 2007 m. lapkričio mėn., šitaip pademonstruodama savo politinį ryžtą, atvirumą ir konstruktyvų lankstumą.

Ypatingai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į subtilų Komisijos darbą viso bendro sprendimų priėmimo proceso metu ir jos pasišventimą efektyviai remti ir vadovauti valstybėms narėms visais klausimais, susijusiais su naujos direktyvos įgyvendinimu. Ponios ir ponai, rytoj jūs gausite galutinį sprendimą ir vėl patvirtinsite mūsų principinį susitarimą dėl Tarybos bendros pozicijos nuostatų bei Transporto ir turizmo komiteto rekomendacijas, pateiktas praeitų metų gruodžio 9 d. Esame įsitikinę, kad suradome pusiausvyrą tarp skirtingų tikslų ir atvirai bei jautriai tvarkėmės su politiniais iššūkiais nekeldami pavojaus pašto paslaugų rangovų ir vartotojų teisiniam saugumui.

Ponios ir ponai, dar kartą dėkoju už jūsų bendradarbiavimą ir už tekstą, kuris, esu tikras, bus patvirtintas ir dėkoju už jūsų dėmesį.

  Leonard Orban, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, rytoj Europos Parlamentas turėtų priimti istorinį sprendimą, kuris užbaigtų procesą, prasidėjusį daugiau negu prieš 15 metų. Trečioji Pašto Direktyva galiausiai sėkmingai užbaigs gerai parengtą laipsnišką rinkos atidarymo procesą.

Tai, kas šiandien atrodo aiškus ir akivaizdus sprendimas, nebuvo tiks jau neginčytinas, kai diskusija tik prasidėjo. 2006 m. spalio 18 d. Komisija pristatė savo pasiūlymus. Sekė intensyvios ir konstruktyvios derybos institucijose. Galiausiai Europos Parlamentas, savo ataskaitos pirmojoje redakcijoje 2007 m. liepos 11 d. nutiesė kelią kompromisui, kurio rezultatas šiandieną - prieš jus.

Daugybė žmonių, dirbančių šiuose Rūmuose aktyviai prisidėjo prie šio svarbaus rezultato, ir - mano kolegos Komisijos nario McCreevy dėka – norėčiau ypatingai pagerbti pranešėją, p. Ferber‘į ir jo kolegas šešėlinius pranešėjus iš kitų politinių grupuočių, kurie suteikė kompromisui jo formą. Tą patį norėčiau pareikšti pirmininkaujančioms Suomijai, Vokietijai, Portugalijai ir paskiausiai – bet ne mažiausiai – Slovėnijai.

Keletas esminių pastabų: tekstas, kuris dabar guli prieš jus ant stalo, yra subalansuotas. Jame atsižvelgiama į skirtingų politinių grupių ir valstybių narių interesus. Komisijos pasiūlyme numatyta ankstesnė rinkos atidarymo data, patvirtinanti dabartinėje Pašto direktyvoje numatytą būsimą datą. Du papildomi metai yra nemažas laiko tarpas. Jis suteiks visiems operatoriams laiko užbaigti pasirengimus. Tačiau jis nesuteiks ramybės.

Tai, kas iš tiesų svarbu pašto sektoriui, yra jo klientai, jo operatoriai ir jo darbuotojai, o taip pat - galutinė rinkos atidarymo data. Bendra pozicija suteikia laiko sudaryti vienodas sąlygas ir reikalauja mus susitvarkyti su įėjimo į rinką barjerais.

Rytojaus balsavimui pateiktas ribotas skaičius pataisų. Dauguma jų – pataisos, kurias jau atmetė Transporto ir turizmo komitetas gruodžio mėnesį. Kaip mano kolega, p. McCreevy pastebėjo tuo metu, šios pataisos nesuteikia pridėtinės vertės vidaus rinkai, pašto paslaugų vartotojams, paštininkams ar moterims. Trūksta tik trumpos akimirkos, kad pašto reformos procesas būtų baigtas.

Susumuojant tai, kas buvo pasakyta, prieš jus – tekstas, subalansuotas, geros kokybės ir, jeigu pažvelgsite į jo pagrindines nuostatas, sutiksite su manimi, kad jis ištikimas mūsų tikslui: tikram rinkos atidarymui, kuris nėra pats savaime pabaiga, bet priemonė siekiant didesnio mūsų tikslo – aukštos kokybės, labai efektyvaus ir tvaraus pašto sektoriaus, pritaikyto prie 21-ojo amžiaus poreikių.

  Reinhard Rack, PPE-DE Frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, per paskutiniuosius metus visi mes, o aš taip pat, pakartotinai apverkėme tą faktą, kad net didelių įstatyminių projektų atvejais dauguma Tarybos suolo vietų likdavo tuščios. Todėl turime išreikšti savo džiaugsmą, matydami didelę Slovėnijos delegaciją sprendžiant šį svarbų įstatymų leidybos klausimą ir kad Slovėnija jau pamažu įsijaučia, taip sakant, į Lisabonos Sutarties, kuri, žinoma, ką tik buvo ratifikuota, dvasią.

Pašto paslaugų vidaus rinka pareikalavo daug laiko. Mes būsime sužavėti, jeigu viskas eisis puikiai, jeigu šis dabartinis mūsų projekto juodraštis padės procesui būti sėkmingai užbaigtam. Pradinis Komisijos pasiūlymas buvo iš principo nuoseklus ir priimtinas, tačiau mums Europos Parlamente pasirodė, kad pagrindinis principas buvo daugeliu atvejų per plačiai taikomas ir jautėme, kad svarbiausios smulkmenos liko neišspręstos.

Buvo puiku, kad vadovaujami pranešėjo, Markus Ferber‘io, kurį šiltai sveikinu Europos Liaudies partijos ir Europos demokratų frakcijos vardu, mūsų komitetas, veikiantys labai jaukia mažuma, sugebėjome pridėti daug svarbių dalykų prie Komisijos pasiūlymo pirmos redakcijos bei interpretuoti ir išplėtoti jo nuostatas.

Ypač iš finansinės pusės pridėjome vieningą svarbų pasirinkimą – svarbų, nes jis užtikrina, kad pagrindinis dalykas neliks ignoruojamas. Mes sustiprinome socialines nuostatas, ypač tokiais klausimais, kaip darbo sąlygos, darbo valandos ir išeitinės pašalpos. Taip pat įvedėme laikiną savitarpiškos priežiūros punktą, siekdami užtikrinti, kad Direktyva neleis netikėtai gauti didelio pelno, leisdama keliems likusiems monopolistams plėsti savo veiklą į valstybės nebereguliuojamas rinkas.

Savo ruožtu, mes susitarėme dėl Direktyvos įsigaliojimo atidėjimo dvejiems metams. Mes tikime, kad pasiūlymas buvo iš esmės gerai subalansuotas ir jaučiamės pateisinę Komisijos, kuri labai rėmė Europos Parlamento poziciją, viltis. Turėtume pripažinti tą poziciją rytoj ir džiaugtis kartu su Taryba, Komisija ir pranešėju dėl rezultato.

  Brian Simpson, PSE Frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, PSE frakcijos vardu norėčiau padėkoti Markus Ferber‘iui už jo pranešimą ir daugiametį sunkų darbą.

PSE Grupė pritaria, kad didžioji dauguma Parlamento pozicijos, pateiktos pirmojoje redakcijoje buvo Tarybos priimta ir garantuos universalių paslaugų teikimą ir finansavimą; ji taip pat pripažįsta, kad socialinė apsauga turi būti tinkama ir kad įgyvendinimas atidedamas dvejiems metams iki 2010 m. pabaigos, visoms valstybėms narėms, ir iki 2012 m. – visoms naujoms narėms.

Mano požiūriu, tai geras susitarimas. Esama tokių, kurie vis dar kovoja rinkos antiliberalizavimo kovas. Tačiau tas mūšis buvo pralaimėtas prieš 15 metų, kai Parlamentas priėmė – nepaisydamas mano tuo metu išsakyto patarimo – liberalizuoti pašto paslaugų sektorių.

Kai kurie iš mūsų šiame Parlamente delsėme pilną įgyvendinimą tuos visus 15 metų, tačiau galiausiai ateina laikas, kai susiduriame su tikrove.

Nors aš asmeniškai norėčiau pamatyti antrąją redakciją be pataisų, mano grupė mano, kad teisinga paaiškinti universalių paslaugų finansavimą ir apsaugoti dabar teikiamas paslaugas akliesiems ir silpnaregiams. Taigi, mes tai padarysime. Todėl paremsime 1, 2, 6, 18 ir 19 pataisas.

Turime užtikrinti, kad pašto paslaugos būtų konkurencingos, nebūtinai tarpusavyje, tačiau kitų technologijų kontekste. Tačiau reikia, kad žaidimų laukas būtų išlygintas ir tikiuosi, kad atsižvelgdami į mano nurodytas sąlygas, užbaigsime šiuo klausimu savo darbą, remdamiesi pirmosios redakcijos pozicija ir grįšime prie klausimo, kuris svarbiausias teikiant patikimas, reguliarias ir įperkamas pašto paslaugas mūsų piliečiams ir pripažinsime visų paštininkų ir moterų visoje Europos Sąjungoje atliekamą darbą.

Galiausiai, kai Markus Ferber‘is ir aš pradėjome dirbti prie šio dosjė, nei vienas iš mūsų neturėjo žilų plaukų. O pažvelkite į mudu dabar!

  Luigi Cocilovo, ALDE Frakcijos vardu. – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat, kaip ir mano kolegos, norėčiau pasveikinti pranešėją, p. Ferber‘į su jo darbu. Tas darbas buvo pradėtas seniai ir jo metu patyrėme ir reikšmingų nuomonių sutapimo, ir konstruktyvios diskusijų akimirkų. Tiek, kiek tai susiję su mano padėtimi toje grupėje, niekada nebuvo jokio principų konflikto arba nusistatymo prieš liberalizavimo idėją, kuriai mes visi pritariame ir kurią remiame, tuo tarpu, žinoma, siekdami užtikrinti garantijas, kurios būtinos universalių paslaugų teikimui.

Dabartiniame mūsų pasiūlyme dėl Direktyvos, kuri buvo Parlamento patvirtinta jos pirmojo svarstymo metu, o po to persvarstyta Tarybos, galime išvysti, kad šios garantijos išliko, net jeigu kelios sąlygos ir būtų buvusios patikslintos, konkretesnės ir išsamesnės. Nenorime būti kaip tie, kurie nemato miško už medžių, tačiau, kita vertus, taip pat nenorime ignoruoti fakto, kad kartais velnias slepiasi mažmožiuose. Dėl šios priežasties mums labiau patiktų, jeigu kai kuriais klausimais, susijusiais su įgaliojimais, tinkamos konkurencijos užtikrinimu ir tarifų sumokėjimu tarp operatorių, kurių vienas moka už universalių paslaugų teikimą, o kitas – už individualias paslaugas, susijusias su teisėmis ir atsakomybe dėl tinklo prieigos, kai kurie klausimai būtų buvę detaliau išnagrinėti. Mums tai būtų labiau patikę, tačiau tarp daugumos nuomonių, kurias išreiškė Parlamentas, ir kurios taip pat buvo pateiktos komitete, buvo turbūt ir ta, kad nebūtina labiau patikslinti garantijų, ir nerizikavo sudarinėti komplikuoto susitarimo.

Apibendrinant, šiuo metu laikomės šio požiūrio ir pataisų dėl sąlygų, susijusių su aklųjų ir silpnaregių aptarnavimu, klausimu norėtume aiškiai pareikšti, kad net jeigu šios ir tik šios pataisos priverstų prieiti susitarimo, mes vis vien nebūtume už. Tačiau, jeigu kitos pataisos būtų patvirtintos, mes taip pat balsuotume už. Kitais atvejais, mes balsuotume prieš pasiūlytas pataisas.

  Roberts Zīle, UEN Frakcijos vardu. – (LV) Dėkoju, pone Pirmininke, Komisijos nary, Tarybos nariai. Pirmiausia norėčiau padėkoti p. Ferber‘iui už jo darbą siekiant kompromiso tarp Parlamento ir Tarybos tokiu politiškai jautriu klausimu kaip pašto paslaugos. Norėčiau pabrėžti, kad objektyvūs sunkumai liberalizuojant požiūrį į universalias paslaugas, ypač valstybių narių, atsispindėjo Direktyvoje kaip tam tikras papildomas dviejų metų laiko limitas rezervuoti šias paslaugas. Tuo pat metu buvo pateiktas nuodugnus teisinis planas, garantuojantis universalias paslaugas. Todėl manau, kad dabar sviedinys atsidūrė valstybių narių valdžios organų kieme. Nepaisant sunkumų, su kuriais susiduria pašto įmonės kai kuriose valstybėse narėse, įskaitant ir mano šalį, Latviją, manau, kad rinkos liberalizacija išspręs beviltiška atrodančią padėtį su pasenusiais pašto paslaugų teikėjais. Dėl rytojaus balsavimo, kviečiu jus neremti anksčiau minėtų pasiūlymų, nes valstybės narės privalo pasinaudoti savo kompetencija, taip pat ir silpnaregių atžvilgiu. Dėkoju.

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, bijau, kad faktai šiuo klausimu neleidžia man prisijungti prie bendro šventimo. Pirmasis faktas: kas iš to gaus naudos? Tie klientai, kurie gyvena miestuose ir mėgsta gauti reklaminę medžiagą savo pašto dėžutėse? Jiems bus naudinga. Taip pat ir įmonės, kurios specializuosis masinių laiškų siuntime ir reklaminėse kampanijose paštu.

Akli ir silpnaregiai irgi naudos neturės. Todėl maldauju jus paremti mūsų pataisą šiuo klausimu. Taip pat neturės naudos ir pašto darbuotojai, kurie dirbs už mažą atlyginimą ir patirs didžiulį spaudimą, kuris gali tik padidėti tokiomis sąlygomis. Kita grupė, kuri nepatirs naudos, yra žmonės, gyvenantys kaime ar atokiuose rajonuose. Jie priklausys tik nuo privačių pašto paslaugų, nes matysime, kaip paslaugų lygis smuks ir prastės iki minimaliai įmanomo ir leistino. Ypač naudos negaus mokesčių mokėtojai, kurie privalės ir vėl finansuoti už universalias paslaugas, kurios anksčiau buvo finansuojamos iš vidaus, tai yra efektyviai subsidijuojamos iš masinių siuntimų paštu pajamų ir privačių pašto paslaugų.

Dėl šių priežasčių dar sykį užsipuolu direktyvą. Manau, ji yra nevykusi. Konkurencija yra geras dalykas, tačiau reikia rūpestingai užtikrinti, kad ji vyks lygiame žaidimų lauke. Tai nebuvo užtikrinta šiuo atveju.

  Erik Meijer, GUE/NGL Frakcijos vardu. – (NL) Pone Pirmininke, pašto paslaugos yra daug darbo reikalaujančios visuomeninės paslaugos. Antroje devyniolikto šimtmečio pusėje Europos valstybės nutarė, kad joms reikia nuosavo pašto paslaugų monopolio, nes privatus sektorius nepakėlė šio darbo.

Visada buvo privačių įmonių, kurios bandė apeiti šią situaciją. Jos siūlė pigesnes paslaugas, tačiau atrankos būdu, pasirinkdamos labiausiai užimtas pašto pristatymo paslaugos dalis ir siūlydamos prastesnes darbo ir apmokėjimo sąlygas. Nuo 1990-ųjų politinė dauguma bandė sukurti platesnius darbų barus tokioms kompanijoms ir šis pasiūlytas sprendimas beveik visiškai atrišo joms rankas. Mano Grupė tikisi, kad tai baigsis prastesnėmis pristatymo klientams paslaugomis, blogėjančiomis darbo sąlygomis ir papildomais mokesčiais valstybėms narėms, kad išlaikytų ir atstatytų universalias pašto paslaugas.

Net dabar, kai trys didžiosios Grupės priėjo kompromisą dėl galutinių terminų ir papildomų priemonių, mano Grupė vis dar žiūri į šį pasirinkimą kaip į žingsnį atgalios. Be priemonių, skirtų pagerinti tam tikras smulkmenas, tokias kaip didesnės garantijos akliems klientams ir personalui, mes siūlome, kad šis liberalizavimas būtų atmestas. Tai taip pat derės su neseniai nuleistais Vokietijos miesto Leipcigo balsuotojų nykščiais dėl valstybinių įmonių pardavimo.

  Michael Henry Nattrass, IND/DEM Frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį į frazę „nustatyta ir neatšaukiama data“. Vienas iš dalykų, dėl kurių ES dizaineris Jean Monnet nekentė demokratijos, buvo tas, kad nieko nėra neatšaukiamo. Jokia demokratinė valdžia negali susaistyti savo pasekėjų neatšaukiamais dalykais.

ES esama demokratinio deficito, nes vis artėjanti Sąjunga buvo sukurta kaip neatšaukiama. Jokių landų demokratijai. Žmonės gali balsuoti tik paremdami ES elito norą. Ji – tik vienpusio eismo gatvė. Prancūzijos ir Olandijos žmonės balsavo prieš tokią neatšaukiamą sąjungą. Tai, kad juos ignoravo ir įvedė tą pačią nevykusią konstituciją, tik įrodo tai, ką teigiu.

Jūs nepasimokote iš istorijos. Sovietų Sąjunga žlugo. Hitler’io Tausendjähriges Reich (Tūkstantmetis reichas) truko 12 metų. Priešiška reakcija, kurią kuriate atmesdami tautos referendumą nusmukdys šią netolerantišką ES imperiją žemyn taip tikrai, kaip dieną keičia naktis.

  Etelka Barsi-Pataky (PPE-DE). – (HU) Pone Pirmininke, iki 2012 m. pašto paslaugos bus pilnai liberalizuotos, o bendra rinka šioje srityje irgi bus pasiekta. Nuo atidarymo rinka turės skirtingą poveikį atskirų valstybių narių rinkoms, ką mes pasiekėme leisdami įstatymus yra tai, kad rinka atsidarys žingsnis po žingsnio. Taip pat pasiekėme padėtį, kai pašto skyriai gali laikyti turimas pajamas savo žinioje iki nykimo laikotarpio pabaigos ir aš asmeniškai pateikiu tai kaip rezultatą. Po ilgo laiko gimė Europos nurodymas (reglamentas) ir visi atsidūrė konkurencinėje aplinkoje. Ypatingai dėkoju už tai pranešėjui. Kitaip tariant, šis reglamentas nereikš konkuruojančioms įmonėms nuostolių atidarius rinką, bet naujas perspektyvas.

Pone Pirmininke, visa tai - tik pusė pergalės, jei nesiimama tolesnių veiksmų. Kokie jie yra? Pirmiausia, nykstantys pašto skyriai turi per ateinančius metus tapti atitinkančiais reikalavimus, kuriuos iškelia Europoje esanti konkurencija, tai yra, jei tikrai pasinaudos tuo laiku, kuris jiems dabar suteikiamas.

Antra, valstybės valdymas ir politika privalo užtikrinti, kad kol pašto skyrius mažinamas su devizu apie tapimą konkurencingu, universalių paslaugų teikimas tikrai turi būti užtikrinamas atitinkamu lygmeniu. Neturėtume pamiršti, kad atsakomybė už paslaugas vis dar bus valstybės pareiga. Faktiškai, nurodymas buvo įvestas ir Europos piliečiai, kur begyventų, ne mažiausiose vietose, privalėjo turėti priėjimą prie pašto paslaugų prieinama kaina ir tinkamos kokybės. Dėkoju už dėmesį.

  Gilles Savary (PSE). – (FR) Pone Pirmininke, manau, kad klausimas, dėl kurio balsuosime rytoj, yra istorinis, kadangi paštas nuo senų laikų, ypač monarchijų, visada buvo valstybės teikiama paslauga. Taip buvo todėl, kad pašto išplatinimas yra strateginis dalykas ir taip buvo užtikrinamas universalus ir greitas aptarnavimas.

Ką tik užbaigėme pašto paslaugų valstybinį kontroliavimą ar gal rytoj užbaigsime, ir pakeisime jį valstybės nebereguliuojama pašto rinka. Tai, kas siūloma šioje Direktyvoje, visų pirma bus nuostabi rinka teisininkams ir teisės specialistams, nes ji nėra harmoninga. Kiekviena valstybė narė gali nutarti taikyti savus finansavimo metodus, o jų yra keturi skirtingi. Direktyva taip pat siūlo kai ką visiškai paradoksalaus: kompensuoti už universalių paslaugų finansavimą per valstybės subsidijas, kai kuriose šalyse, kur tai finansiškai neįgyvendinama – finansuojama išlyginant, kai tai bus įgyvendinama.

Manau, kad darome klaidą. Laikas dar parodys, tačiau mes jau šiandieną turime keletą indikatorių. Daugiau negu 880 milijonų buvo investuota į pašto paslaugas Jungtinėje Karalystėje. Ispanijoje ką tik buvo paskelbta, kad dėl konkurencijos spaudimo kaimo vietovės daugiau negaus tiesioginių pašto paslaugų. Vokiečiai susiduria su problemomis, bandydami suderinti (suvienodinti) minimalų atlyginimą su pašto paslaugų rinka. Jaučiu, kad dabar, duodami naudos kompanijoms, leisime joms nusigriebti geriausios rinkos dalies grietinėlę, tačiau mes netarnaujame geriausiems Europos sąjungos interesams pašto paslaugų teikimo ar išorinio konkurencingumo požiūriu.

  Dirk Sterckx (ALDE). – (NL) Pone Pirmininke, Ipritariu kompromisui, kurį pasiekė p. Ferber‘is ir patvirtino Taryba, kadangi pasisakau už atvirą pašto paslaugų rinką. Manau, ši Direktyva suteikia valstybėms narėms pakankamas galimybes užtikrinti, kad jų rinkos būtų tinkamai atvertos ir kad būtų skirtingi paslaugų teikėjai, konkuruojantys dėl klientų jiems teikiamų paslaugų kokybės pagrindu.

Aišku, nesiekiama to, kad valstybės narės pasinaudotų šiomis galimybėmis užkirsti kelią savo rinkų atidarymui, nors tokia rizika išlieka. Būtų lengva taikyti šią direktyvą jeigu naujos firmos, susidūrę su tokiais griežtais reikalavimais, nė viena nesiimtų laiškų pašto. Jeigu valstybės narės taip ir taikys direktyvą, tai mes tikrai priėmėme gražius įstatymus, tačiau nieko nepakeitėme pašto klientų atžvilgiu.

Manau, kad būtinai turime patvirtinti tekstą, tačiau norėčiau paprašyti Komisijos įsitikinti, kad tikslas sukurti atvirą pašto paslaugų rinką nėra apeinamas priemonėmis, kurių imasi valstybės narės. Matau, kad pranešėjo šalis, pavyzdžiui. Neseniai ėmėsi priemonių, kurios iš tiesų vėl uždarė pašto rinką Vokietijoje.

  Seán Ó Neachtain (UEN). – (GA) Pone Pirmininke, pašto paslaugų rinka Airijoje vaidina pagrindinį vaidmenį kaimo vietovių bendruomenių gyvenime, ypač kaimo gyventojams ir žmonėms atokiuose regionuose, kur aplinkui nėra kaimynų. Todėl sveikinu universalių paslaugų teikimo nuostatą – tai yra iš tiesų gyvybiškai svarbu Airijos žmonėms ir, esu tikras, taip pat ir kitų valstybių narių žmonėms.

Pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją, p. Ferber‘į už tvirtą principo laikymąsi. Klientų naudai, jis taip pat turėtų būti išdėstytas mūsų projektiniuose dokumentuose ir šiuo požiūriu taip pat sveikinu naująsias finansines paslaugas, kurias Pašto Ministerija įvedė Airijoje. Tai parodo, kad pašto paslaugų teikėjai gali prisitaikyti prie naujos rinkos reikalavimų nenustodami teikti savo universalių pašto paslaugų.

Be to, norėčiau pasveikinti neseniai priimtą Teisingumo tesimo nutartį tuo tikslu, kad pašto paslaugų teikėjui suteikiama teisė sudaryti sutartį dėl socialinio aprūpinimo išmokų išdalijimo.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL). – (PT) Taryba pritaria visiškam pašto paslaugų rinkos atidarymui ES lygmeniu nuo 2010 m. gruodžio 31 d. pirmininkaujant Portugalijai, ir konkurencijos taisyklių taikymui sričiai, kuri, kaip kai kas sako, turėtų išlikti valstybės teikiama paslauga, kad būtų sukurta pašto paslaugų vidaus rinka. „Tai puiku“, pasakys Portugalijos Ministras Pirmininkas. Tačiau nutarimas, deja suduos stiprų smūgį valstybinėms pašto paslaugoms, ypač panaikinus rezervines sritis ir pradėjus jas išmontuoti bei po to perduoti jas pelno siekiančioms transnacionaliniams nacijos ir sektoriaus darbuotojų teises.

Jeigu iškiltų abejonių dėl tikrosios į Sutarties projektą įtraukto „bendrųjų interesų paslaugų protokolo“ reikšmės, ši direktyva jas išsklaidys: valstybės teikiamų (visuomeninių) paslaugų išardymo ir panaikinimo pratęsimas, grėsmė nuosavybei ir paslaugų teikimas iš demokratiškai valdomų ir kontroliuojamų valstybės įmonių pusės. Todėl siūlome atmesti šią direktyvą.

  Hélène Goudin (IND/DEM). – (SV) Pone Pirmininke, paštas yra viena iš valstybės teikiamų paslaugų, kurią mūsų šalių žmonėms tiek jauni tiek seni, vertina aukščiausiai. Todėl nutarties formuluotė yra nepaprastai svarbi. Ankstesniuose debatuose dėl direktyvos išreiškiau nuogąstavimus, kad retai apgyvendintų sričių gyventojai nebus aptarnaujami. Nebuvo aišku, ar ta pati paslauga bus garantuojama kiekvienam. Ta proga per klausimams skirtą laiką su komisaru McCreevy man buvo pažadėta, kad nebus atlikta pataisų reikalavime teikti universalias paslaugas. Dabar turime kompromisą, kuris suteikia garantijas, kad tiems iš mūsų, kurie gyvena retai apgyvendintuose rajonuose paštas bus surenkamas ir pristatomas penkias dienas per savaitę kaip ir visiems kitiems. Rytoj paremsiu Pašto direktyvos kompromisą. Tikėkimės, kad tai nuves prie geresnio paslaugų teikimo, žemesnių kainų ir efektyvesnės pašto sistemos visiems, kai panaikinsime valstybės reguliavimą dar viename sektoriuje.

  Corien Wortmann-Kool (PPE-DE). – (NL) Pone Pirmininke, norėčiau labai šiltai padėkoti mūsų pranešėjui, p. Ferber‘iui už jo atliktą darbą. Jam pavyko priversti parlamentą sutikti su šiuo sunkiu klausimu per pirmąjį svarstymą, nors tiek jis, tiek aš jautėme, kad turėjome žengti dar vieną žingsnį toliau. Tačiau galiausiai, mūsų vieningu nusistatymu ir rėmėsi Taryba, todėl ir aš iš visos širdies sutinku su bendra pozicija.

Socialistų ir Žaliųjų grupių nariai, deja, išsigando ir neįžvelgia didžiulių galimybių, susijusių su naujais darbais ir naujomis verslo įmonėmis, kurias siūlo ši direktyva. Esu visiškai įsitikinęs tuo, o ne vienos valstybės narės pavyzdžiai patvirtina mano žodžius. Tačiau dabar viskas priklausys nuo to, kaip Europos Komisija laikysis direktyvos, kad ji neliktų tik negyvas laiškas.

Jeigu direktyva bus priimta, ji būtinai pasieks tikslo atverti rinkas. Klientai gaus geresnes paslaugas, ir priešingai nei daro Vokietija, stums naujus žaidėjus, ir ne vien naujus žaidėjus, bet ir naujas verslo įmones, naujas paslaugas, naujas darbo vietas iš rinkos remdamosi socialinės apsaugos pretekstu.

Todėl esu patenkintas atsakymu, kurį gavau vakar iš Europos Komisijos. Suprantu, kad Komisija tirs padėtį Vokietijoje. Paraginčiau ir jus taip padaryti ir skubiai, nes nauji žaidėjai Vokietijos rinkoje kelia rimtų rūpesčių ir bus visiškai baisu, jeigu priemonės nepasiteisins ir bus nustatytas netinkamas precedentas.

Pranašauju, kad Prancūzija ir kitos šalys seks iš paskos ir galiausiai liksime nieko nepasiekę pabaigoje. Todėl Komisija neša didžiulę atsakomybę. Tikiuosi, kad pasinaudosite visais įmanomais teisiniais kanalais ir politiniu spaudimu, siekdami užtikrinti, kad ši direktyva būtų tinkamai taikoma Europos pašto rinkos atžvilgiu.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Pone Pirmininke, Komisijos nary, pašto paslaugos yra nepaprastai svarbus klausimas ekonominiame ir socialiniame bendruomenių gyvenime. Todėl turime garantuoti jų prieinamumą ir svarbiausia, turime užtikrinti šių paslaugų kokybę.

Pilnas pašto paslaugų rinkos liberalizavimas, įskaitant siuntinius, sveriančius mažiau negu 50 gramų, leis padidinti konkurenciją, suteiks galimybę atsirasti naujiems operatoriams ir sukurti naujas darbo vietas.

Tačiau norėčiau apsistoti ties keletu svarbių dalykų. Pirmiausia, nepaprastai svarbu garantuoti universalių paslaugų teikimą ir kad visi piliečiai gautų paštą, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kalno viršūnėje, ar saloje. Visų antra, turime užtikrinti padorias darbo sąlygas žmonėms, dirbantiems šioje srityje, ypač jiems skirtas socialines garantijas, susijusias su darbo vieta ir pajamomis. Visų trečia, kad galėtume garantuoti valstybėms narėms universalias paslaugas, nepaprastai svarbu, kad jos kuo greičiau apibrėžtų galimas universalių paslaugų finansavimo priemones. Direktyva leidžia valstybėms narėms šiuo požiūriu elgtis lanksčiai. Ketvirta, kadangi gyvename vis labiau skaitmeniniame pasaulyje, nepaprastai svarbu, kad pašto operatoriai diversifikuotų savo veiklą ir taip pat teiktų elektronine paslaugas.

Kai kurios valstybės narės gali gauti papildomus dvejus metus prieš visiškai liberalizuojant pašto paslaugas. Nesvarbu, kada liberalizavimas įvyks, pašto operatoriai turi būti efektyviai valdomi, kad būtų garantuojama aukšta tų paslaugų kokybė.

  Dariusz Maciej Grabowski (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, leidimas privatiems operatoriams teikti pašto paslaugas yra kontraversiškas sprendimas. Laikas parodys, ar tai suteiks naudos vartotojams.

Turime prisiminti, kad kai kuriose naujose valstybėse narėse, kuriose žemesnis išsivystymo lygis, institucijos, ginančios konkurencijos interesus ir vartotojai yra silpnai įsitvirtinusios visuomenės sąžinėje. Yra pavojus, kad sugrius pusiausvyra tarp kapitalo ir vartotojo interesų. Todėl 2012 m. datos nustatymas yra sveikintinas.

Tuo pat metu, siūlyčiau, kad iki 2012 m. būtų atlikta pašto paslaugų rinkos veiklos analizė tose šalyse, kurios jau priėmė naujas taisykles, siekdamos nustatyti ir užkirsti kelią bet kokiems nukrypimams nuo normos likusiose šalyse. Taip pat manau, kad operatoriams, teikiantiems visuomenines paslaugas, valdžios organai turėtų skirti apdovanojimus, o ne – kaip siūlo pranešimo autoriai – vien kompensuoti.

Metų metai darbo prie šių įstatymų pražildė p. Ferber’io plaukus. Manau, kad naujų taisyklių įvedimas nesukels dar daugiau streso ir nesibaigs visišku plaukų praradimu.

  Gabriele Zimmer (GUE/NGL). – (DE) Pone Pirmininke, visiškai akivaizdu, kad p. Ferber’io ir ponios Wortmann-Kool bei kitų narių pozicijos – skirtingi poliai. Manau, neteisinga laikyti valstybės paslaugų privatizaciją ir liberalizaciją standartiniu atsaku į globalizaciją. Taip pat turiu priežasčių manyti, kad vis daugiau žmonių nesutinka su šituo. Praėjusį savaitgalį Leipcigo referendume 80% elektorato arba tiksliau – tų, kurie balsavo, atmetė privatizaciją, šitaip užkirsdami kelią miesto tarybai vykdyti daugiau privatizacijų per sekančius trejus metus.

Leiskite man pasakyti jums, kad reikalas ne tame, kad šioje šiandien aptariamoje direktyvoje įtrauktos tikros saugumo priemonės, apsaugosiančios žmones – darbuotojus – nuo atsidūrimo socialiniame sąvartyne. Esame matę, kaip minimalių algų įvedimas pašto paslaugų srityje Vokietijoje sukėlė pasipriešinimą tų pačių kompanijų, kurios padėjo savo pačių verslo pamatus ant mažiausių algų. Rimtą susirūpinimą man kelia valstybės institucijų dalyvavimas leidžiant tokioms įmonėms laimėti sutartis.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, pašto sektoriaus liberalizavimo darbas vyko daugiau 15 metų, o tai Sąjungai iš viso kainavo virš 90 milijardų per metus. Šiandien susirinkome balsavimo išvakarėse, kad įrašytume šiuos įstatymus į Sąjungos istoriją ir noriu pasveikinti pranešėją atlikus puikų darbą.

Dabartinė projekto versija yra didelis kompromisas, kurio pagrindiniai tikslai, regis, pasiekti: visiškai įgyvendinta pašto paslaugų vidaus rinka, iš esmės dėl pašto monopolijos nutraukimo ir užtikrintas aukštos kokybės, žemų kaštų aptarnavimo teikimas.

Tačiau dabartinė direktyvos versija nėra tiek ambicinga, kaip Komisijos originalus pasiūlymas. Deliberalizacijos eigoje nukrypimas nuo liberalizacijos idėjos dėl laipsniško, gana atsargaus pašto rinkos atidarymo laiškams, sveriantiems mažiaus nei 50 gramų tapo vis labiau pastebimas. Tai atsispindi ir kompromisinėje direktyvos įsigaliojimo datoje, ypač naujų valstybių narių bei šalių su mažu gyventojų skaičiumi, mažų geografinių sričių atžvilgiu bei punktais dėl visuomeninių paslaugų.

2010 m. gruodžio 31 d. data valstybėms narėms, kurios įstojo į Sąjungą 2004 m. atrodo pernelyg tolima. Suprantu, kad tai dalis suderėto kompromiso. Kurį priėmėme, tačiau kita vertus, gali stabdyti pasiūlytų pakeitimų įgyvendinimą. Bijau tokio ilgo laikotarpio – daugiau nei ketveri metai – direktyvos įsigaliojimui, kuris paprasčiausiai sulėtins pasikeitimus, kurie per dviejų metų laikotarpį, pavyzdžiui, padėtų beveik iš karto.

Galiausiai, norėčiau pritarti ponios Pleštinská’os raginimui dėl punktų, susijusių su neregiais ir silpnaregiais, grąžinimo į siūlomą direktyvą. Jų nėra dabartinėje versijoje.

  Saïd El Khadraoui (PSE). – (NL) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui ir kolegoms nariams, padėjusiems pasiekti ženklių rezultatų pagerinant originalų Komisijos pasiūlymą. Suprantu, kodėl daugelis iš mūsų norėtų tuo ir apsiriboti, tačiau už teigiamų dalykų, kurie buvo pridėti prie direktyvos, čia slepiasi ir daugybė pavojų. Dar nieko nepasiekta, nes iš valstybių narių pareikalauta didelės atsakomybės dėl šių dviejų esminių klausimų išsprendimo.

Pirmiausia, vis dar lieka daugybė klaustukų dėl to, kaip finansuoti universalias paslaugas. Valstybės narės turi eilę variantų, tačiau ne visuomet aišku, ar jie iš tiesų veiksmingi. Daugeliu atvejų, tai priveda prie visokių disputų, įskaitant teisinius. Todėl manau, kad bus naudinga išsiaiškinti du dalykus: pirmiausia, kad valstybės narės privalo garantuoti universalių paslaugų teikimą ir finansuoti jas esant bet kokioms aplinkybėms ir antra, kad valstybės narės privalo susitvarkyti savo namuose, kad galėtų nuodugnia pasiruošti šiai naujai padėčiai tinkamu laiku.

Antras svarbus dalykas yra socialinė sritis. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ši direktyva leidžia valstybėms narėms reikalauti iš visų pašto operatorių per licencijavimo sistemą, laikytis tų pačių kolektyvinių sutarčių, pavyzdžiui, arba kitų minimalių standartų. Tai gera mintis, tačiau vis dar tebėra variantas (pasirinktinė) ir skirtinguose kraštuose bus taikoma skirtingai.

Vienu žodžiu, manau, kad direktyva galėtų būti sugriežtinta ir tai niekaip nesusiję su išgąsčiu ir atspindi tą faktą, kad laisva rinka turi būti reguliuojama, o liberalizacijai reikia rūpestingai pasiruošti.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). – (EL) Pone Pirmininke, mes nepatenkinti Europos Komisija, Taryba ir pranešėju, nes jie neužsiminė apie darbuotojų skaičiaus svyravimus sektoriuje, darbo sąlygas, darbo valandas ir užmokestį.

Taip pat nebuvo įtrauktos nuostatos nei dėl efektyvios tarifų politikos verslo įmonėms patikrinimo, nei dėl privataus monopolio situacijos, kai transporto ir ekspreso pašto paslaugos teikiamos kartu.

Be to, ataskaitoje pabrėžiamas pastovus įdarbinimas valstybėse narėse, nepaisant vietinių svyravimų, tačiau nepateikta jokių tai demonstruojančių duomenų.

Tokiomis aplinkybėmis neįmanoma atlikti tinkamo įvertinimo darbuotojų interesų labui.

Galiausiai, turėtume pabrėžti, kad Taryba tam tikra prasme ratifikavo Parlamento pataisas, leisdama daug diskutuoti dėl socialinių pasekmių, kurie palies tiek paslaugų teikėjus, tiek vartotojus.

  Astrid Lulling (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, pašto paslaugų vidaus rinkos sukūrimas pakankamai atspindi posakio „Geri dalykai ateina pas tuos, kurie laukia“ teisingumą. Net aš galiu paremti šį projektą, padėtą ant stalo, kuris yra penkiolikos derybų metų rezultatas. Kaip tik esu vienas iš tų, kurie mieliau išlaikytų nacionalinį pašto administratorių monopolį dėl laiškų, sveriančių mažiau negu 50 gramų. Dabar ši paskutinė kontroliuojamo reguliavimo panaikinimo pašto rinkoje stadija turėtų įsigalioti 2011 m. sausio 1 d.

Turint omenyje pašto paslaugų teikimą Liuksemburge, įstatyminį reikalavimą viešosioms paslaugoms įdarbinti savanorius iš ginkluotųjų pajėgų ir su tuo susijusias išlaidas negalėčiau prisijungti prie greito ir nepakankamai kontroliuojamo reguliavimo panaikinimo pašto paslaugų rinkoje, nes tai gali sukelti netoleruojamų pasekmių pašto personalui ir klientams.

Pirmojo svarstymo metu todėl prašiau p. Ferber‘io dvejiems metams pratęsti transpozicijos galutinį terminą mažoms šalims su palyginti nedideliu gyventojų skaičiumi, kad jie galėtų ir toliau riboti tam tikrų paslaugų teikimą universalių paslaugų teikėjui ir dėkoju jam už jo supratingumą. Aš atsargiai apribojau šį išdėstymą, kad užtikrinčiau jog Liuksemburgas gaus naudos iš šios lengvatos, tačiau ministrai pasirinko išvardinti atitinkamas šalis taip užkirsdami kelią bet kokiems nesusipratimams. Taip saugiau.

Svarbus dalykas yra tas, kad universalių paslaugų reikalavimai garantuoja pašto surinkimą ir jo greitą pristatymą pagal nurodytą gyvenamąjį ar verslo įmonės adresą kiekvieną darbo dieną, net atokiuose ar retai apgyvendintuose rajonuose. Finansavimas iš išorės, kurio gali prisireikti, kad būtų padengta universalių paslaugų savikaina ir taip klausimas dėl leistinų normų buvo patenkinamai sureguliuotas. Galiausiai, buvo imtasi geriausių įmanomų priemonių apsaugoti nuolatines įgūdžių reikalaujančias universalių paslaugų tiekėjų pareigybes ir garantuoti darbo sutarčių sąlygų ir socialinio draudimo sistemos, pagrįstos egzistuojančiomis teisinėmis nuostatomis arba kolektyvinių sutarčių laikymąsi, priešingai tam, ko Kairieji tikisi. Jie privalo perskaityti projekto formuluotes. Jis taip pat aiškiai pareiškia, kad ruošiantis pašto rinkos reguliavimo panaikinimui reikia atsižvelgti į socialines aplinkybes.

Pasiūlyme, kurį pateikė mūsų filantropiški misionieriai dėl nemokamų pašto paslaugų silpnaregiams, aš asmeniškai nematau priežasties, kodėl pasiturintys žmonės silpnaregiai turėtų siųsti paštą nemokamai, mokesčių mokėtojų sąskaita. Bet kuriuo atveju tie, kurie pasiūlė šias pataisas, loja ne prie to medžio, nes pačios valstybės narės garantuoja tokius potvarkius. Subsidiarité oblige!

  Zita Gurmai (PSE). – (HU) Dėkoju, Pone Pirmininke. Ponios ir ponai, laipsniškas pašto paslaugų rinkos atidarymas yra svarbus kertinis akmuo siekiant vidaus rinkos sukūrimo. Jis prisidės prie konkrečių galutinių teisių pašto sektoriuose nustatymo ir nustatys konkrečią ir neatšaukiamą rinkos atidarymo datą, užtikrindamas tvarų, aukšto lygio paslaugų teikimą. Rinkos atidarymas suintensyvins konkurenciją ir paslaugų lygis kokybės, kainos ir pasirinkimo įvairovės požiūriais gali pakilti. Ši priemonė paskatins suderinti esminius principus, susijusius su pašto paslaugų reguliavimu ir ko gero lesi taikyti žemesnius tarifus bei novatoriškesnes paslaugas ir geresnes augimo sąlygas, o darbo vietos bus vis viena sukuriamos.

Direktyvos pataisos yra pavyzdinio kompromiso išdava, kompromiso, kuriuo atsižvelgta į skirtumus, kylančius iš istorinių ir ekonominių valstybių narių charakteristikų. Atsižvelgta į faktą, kad pasiruošti liberalizacijai reikalauja daugiau laiko iš kai kurių valstybių narių, ypač iš esančių Centrinėje Rytų Europoje. Tuo pat metu, atsižvelgiant į kitų interesus ir kad būtų išvengta konkurencijos rinkoje iškraipymo, kur pašto sektorius jau visiškai liberalizuotas, pašto paslaugos tų šalių, kurios dar neatidaro savo rinkų, gali neteikti paslaugų iki 2012 m. gruodžio mėn. Galutinės datos. Norėčiau padėkoti p. Ferber‘iui už jo darbą, tačiau taip pat turiu padėkoti ir p. Simpson‘ui šešėliniam pranešėjui.

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE). – (PT) Sveikinu p. Ferber‘į i p. Simpson‘ą pasiekus tokios kokybės savo pranešimuose, o taip pat ir visus tuos narius ir dalyvaujančias šalis už jų atvirumą derybų procese. Toks pašto paslaugų rinkos liberalizavimas vis dar toli gražu nėra pasiekęs konkurencinės rinkos, kurioje daugiausia laimi vartotojai ir bendrovės. Todėl ginčijausi, kad Komisijos požiūris gali nepakankamai garantuoti universalių paslaugų teikimą. Atitinkamai, aš pritariau šešėlinio pranešėjo p. Simpson’o pozicijai dėl poreikio garantuoti universalias paslaugas ir įkurti kompensacijų fondą ir dėl įsipareigojimo teikti paštą, nesveriantį 50 gramų iki 2010 m. arba, konkrečias atvejais, tokiais kaip valstybių narių su tolimiausiais regionais iki 2012 m. gruodžio 31 d. Taip pat esu pamalonintas tų valstybių, kurių konkrečios nuostatos įtrauktos, nors turiu pažymėti, kad jos gali būti nepakankamos, o tuo atveju reikalingos papildomos priemonės.

Dėl įdarbinimo klausimų, esu sužavėtas anksčiau atliktų papildymų dėl bendros įdarbinimo sektoriaus plėtros, visiems operatoriams valstybėje narėje taikomų darbo sąlygų ir būsimų priemonių. Esu labai pamalonintas dėl pasiektos bendros pozicijos, tačiau pritariu pataisoms, kurias pateikė mano kolegos p. Savary, p.El Khadraoui ir p. Ayala Sender, o taip pat kiti ir mano parlamentinė grupė, kadangi jie patvirtina idėją dėl apgalvoto liberalizacijos reikmės, kuris sustiprintų vienodą universalių paslaugų gavimą, plėtrą ir darbo užimtumą. Dėl visų šių priežasčių raginu plenarinį posėdį paremti šią ataskaitą ir Tarybą, o taip pat paremti Parlamento poziciją.

  Richard Howitt (PSE). – Pone Pirmininke, Parlamentas turėtų patvirtinti mūsų šios direktyvos pataisas dėl privalomojo nemokamo pašto paslaugų teikimo akliesiems ir silpnaregiams.

P. Vizjak, jūs sakote, kad buvote atviras ir lankstus, o tačiau griežtai atmetėte Parlamento pataisas dėl privalomo nemokamų paslaugų akliesiems teikimo. Mes girdėjome p.Orban šįvakar sakant Komisaro McCreevy vardu, kad mūsų pataisos nesuteikia pridėtinės vertės pašto paslaugų vartotojams.

P. Orban, argi aklieji nesinaudoja paštu? Ir argi tikros pridėtinės vertės, apie kurią kalbate, nesudaro faktinės pridėtinės išlaidos, kurias aklieji tikrai patirs, jei bus priversti mokėti?

P. Ferber‘i, tikrai apgailestauju sakydamas, kad manau, kad jūs klydote pritardamas siūlymui išmesti šį reikalavimą, kurį Parlamentas priėmė primojo svarstymo metu. Vakar jūs taip pat neatsakėte į mano klausimą: ar kyla grėsmė teikiant paslaugas akliesiems? Tikiu, kad jūs atsakysite šiandien. Nes jeigu ne, su kokiais prieštaravimais jūs susidurtumėte, įkeldamas tai į direktyvą? Jeigu jų esama, tai aišku, kodėl turime jas įtraukti. Italijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Graikijoje ir Portugalijoje, pašto ministerija, ne vyriausybė, teikia šias nemokamas neišvengiamai sieks sumažinti išlaidas; aklieji neturi tapti aukomis. Po liberalizavimo Naujojoje Zelandijoje, aklųjų aptarnavimas baigėsi. Negalime leisti, kad taip atsitiktų čia.

Galiausiai, tie, kurie teigia, kad užjaučia neįgaliuosius, tačiau tai netinkama vieta ir būdas tai daryti, jūs sakėte mums tą patį apie Liftų, Autobusų ir Tarpmiestinių turistinių autobusų Direktyvas bei kitus bendros rinkos įstatymus. Tačiau Parlamentas tarė „ne“ ir mes primygtinai pareikalavome įpareigojančio punkto dėl neįgaliųjų. Šiandien ir vėl, turime primygtinai reikalauti privalomų teisių Europos akliesiems ir silpnaregiams.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Ponia Pirmininke, ačiū, kad suteikėte man teisę pareikšti nuomonę.

Bendra pozicija, kurią priėmė Taryba, neįtraukia pataisų, dėl nemokamų pašto paslaugų suteikimo akliesiems, išskyrus faktą, kad per pirmąjį svarstymą Europos Parlamentas balsavo už nemokamų pašto paslaugų akliesiems suteikimą po Europos pašto rinkos liberalizavimo.

Ketinau balsuoti už 3 Pataisą, kurią pateikė Eva Lichtenberger, kurioje Parlamento pirmojo svarstymo pozicija atkartota. Po šiandienos diskusijos su pranešėju, Marcus Ferber‘iu, buvau informuota, kad bet kokių pataisų patvirtinimas statys į pavojų anksčiau aptartą kompromisą, susijusį su Direktyvos priėmimu sukūrus Bendrijos pašto paslaugų rinką pagal antrąją redakciją, o tai gali reikšti būtinybę atlikti sutaikinimą.

Aš suprantu šios Direktyvos priėmimo svarbą. Transponavę į nacionalinius įstatymus, valstybės narės galės išspręsti šį klausimą remdamiesi subsidiarumo principu. Todėl raginu visas valstybes nares teikti nemokamas pašto paslaugas akliesiems ir silpnaregiams pagal subsidiarumo principą ir įsipareigojimą dėl universalių paslaugų teikimo.

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, taip pat norėjau pritarti pataisoms dėl silpnaregių. Jeigu Europos Sąjunga pareiškia visiems ir be išimties, kad ji netoleruoja diskriminacijos, todėl priėjimas prie pašto paslaugų visiems turi būti užtikrinamas vienodas, o silpnaregiams tai reikštų pagalbą.

  Gerard Batten (IND/DEM). – Pone Pirmininke, ši Direktyva yra dar vienas pavyzdys kaip „tas pat dydis tinka visur“, nekompetentinga ES įstatymų leidyba nepalankiai paveikia Britanijos žmonių gyvenimus. Ši direktyva yra priežastis, kodėl pašto skyriai užsidaro ir darbuotojai praranda darbo vietas. Pašto skyriai atlieka svarbų vaidmenį bendrijoje, ypač jie svarbūs seniems, neturtingiems, nemobiliems ir neįgaliems piliečiams. Tai tik vienas iš daugybės ES įstatymų, kurie padarė ir dar padarys žalos mano šaliai. Britanijos žmonės tai žino ir tai yra viena iš priežasčių kodėl jiems neleidžiama vykdyti referendumo dėl ES Konstitucijos. Jeigu ji ratifikuojama, jie ir toliau gali tikėtis to paties.

  Marian Harkin (ALDE). – Pone Pirmininke, manau, kad pranešėjui pavyko bendrai – tačiau ne visiškai – pasiekti pusiausvyrą. Universalių paslaugų teikimas užtikrins vartotojams visišką priėjimą prie pašto paslaugų, o valstybės narės vis dar turi galimybę nustatyti efektyviausią ir našiausią mechanizmą, garantuosiantį Jungtinių paslaugų organizavimą (JPO – USO).

JPO (USO) taip pat užtikrins, kad būtų įkurti pakankamai prieigos punktų, užtikrinsiančių visus kaimo ir retai apgyventų vietovių vartotojų poreikius ir aš žinau, tai bus sveikintina, ypač mano gimtojoje šalyje, Airijoje.

Iš pradžių turiu pasakyti, kad turėjau tam tikrų abejonių dėl poveikio pašto darbuotojams, tačiau valstybės narės vis dar turi valdžios institucijas, kurios užsiima darbo samdos sąlygų reguliavimu, kolektyvinėmis atitinkamo sektoriaus sutartimis kai tai neveda prie negarbingos konkurencijos.

Galiausiai, noriu pasakyti, kad pritariu pataisai ir kad turi būti įpareigojimas teikti nemokamas paslaugas akliesiems ir silpnaregiams. Nepritariu Komisarui Orban – o gal tai Komisaras McCreevy? – aš tikiu, kad tai suteiks pridėtinę vertę, nes pilnai liberalizuotoje rinkoje nemokamos paslaugos akliesiems ir silpnaregiams dings, o pridėtinė vertė išliks, jeigu mes jas ir toliau teiksime.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Ačiū už teisę išsakyti savo nuomonę, Ponia Pirmininke. Pirmiausia norėčiau padėkoti p. Ferber‘iui už puikią ataskaitą, kurios dėka ilgai laukta Direktyva netrukus įsigalios. Ši Direktyva reikš, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinka bus galutinai sukurta.

Man ypač malonu, kad buvo išlaikytas subsidiarumo principas ir kad konkretus įgyvendinimas buvo paliktas valstybėms narėms, kurios sukurs įstatymus, kurie bus pritaikyti konkrečiai jų situacijai. Tačiau aš taip pat norėčiau pabrėžti šių įstatymų socialinį aspektą, susijusį su neįgaliųjų, ypač aklųjų ir silpnaregių, teisėmis ir jų teisę gauti nemokamas pašto paslaugas.

Kreipiuosi į savo kolegas narius prašydamas pritarti pataisoms, kurios šią savaitę pateiktos plenariniame posėdyje ir buvo Parlamento priimtos pirmojo posėdžio metu. Šios paslaugos yra tinkamos ir nepaprastai svarbios šiai gyventojų daliai: žmonėms su ypač mažais pajamomis, labai aukšto nedarbingumo lygio sričių gyventojams ir žmonėms, patekusiems į sunkią socialinę padėtį, jau neminint socialiai išskirtųjų.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Pone Pirmininke, dėkoju jums už galimybę dalyvauti šiuose debatuose. Sveikinu pranešėją už atliktą darbą. Manau, kad visuomenė tiki, kad tai jau vyksta, nes daugelyje valstybių narių pašto paslaugos skiriasi savo lygiu tarp regionų. Man malonu, kad šiuo klausimu bus subsidiarumas ir kad valstybės narės apsispręs, koks geriausias būdas joms atsisakyti valstybės reguliavimo.

Noriu pritarti savo grupės pirmininkui Richard‘ui Howitt‘ui, neįgalumo klausimu. Deja, buvo iškeltas klausimas dėl turtingų aklųjų, kurie gautų naudos. Liūdna, tačiau tiek nedaug yra turtingų aklųjų Europoje ir pasaulyje. Norėčiau, kad galėtume sustoję pareikšti, kad jie visi turtingi ir net įžymūs, tačiau tai netiesa.

Manau, turime užimti tvirtą poziciją šiuo klausimu, vien tam, kad parodytume, kad kol Europa rengiasi siekti kapitalo ir paslaugų judėjimo laisvės, ji taip pat yra susirūpinusi dėl tų, kurie neturi balso ar regėjimo.

PIRMININKAUJA: Diana WALLIS
Vice-Prezidentė

  Andrej Vizjak, einantis Europos Bendrijų Tarybos pirmininko pareigas. − Šiandienos gyvi debatai parodė, kad yra daug pateisinamų skirtingų nuomonių dėl šios tradicinės ir seniausios viešosios paslaugos reguliavimo. Taip pat tiesa, kad buvo išsakyta daug skirtingų nuomonių ir nuogąstavimų.

Tačiau turime pabrėžti, kad pasiūlytas tekstas yra subalansuotas kompromisas tarp, iš vienos pusės, pašto paslaugų vidaus rinkos, apsaugantis konkurencingumą ir pridėtinę vertę, kuri eina drauge ir, iš kitos pusės, vartotojų bei pažeidžiamų vartotojų grupių teisių apsaugos bei asmenų, gyvenančių atokiose vietovėse. Trumpai tariant, Tarybos įvertinimu, tai geras kompromisinis tekstas ir aš norėčiau išreikšti savo pritarimą tai nuomonei.

Mes taip pat pritariame ketinimui, kuris slypi už tam tikrų pataisų, bet ankstesnių debatų ir diskusijų metu išryškėjo galutinis kompromisinis sprendimas. Todėl laikomės nuomonės, kad šis tekstas yra geras ir tikiuosi, kad parodysite daug politinės išminties rytoj, kai jums bus suteikta paskutinė galimybė pritarti šiam tekstui.

  Leonard Orban, Komisija. − Pirmiausia norėčiau išreikšti savo padėką šių debatų dalyviams ir pabrėžti, kad šie debatai parodė, didžiulį EPN (Europos Parlamento narių) susidomėjimą šia dosjė. Toks domėjimasis artimai susijęs su esminiu vaidmeniu, kurį pašto paslaugos atlieka Europos ekonomikoje ir Europos piliečių kasdieniame gyvenime.

Norėčiau pabrėžti, kad šio proceso užbaigimas užtikrins nepaliaujamą universalių pašto paslaugų aukštą kokybę visiems Europos piliečiams ir verslo bendruomenei.

Pagrindinis pašto reformos tikslas yra teikti naudos visiems vartotojams ir pašto paslaugų naudotojams, įskaitant specialių poreikių grupes. Šiame kontekste ypatingą dėmesį skyriau keleto narių pasisakymams, kurie kalbėjo apie nemokamų paslaugų akliesiems ir silpnaregiams teikimo nenutraukiamumą.

Europos Komisija ypatingai jautri šiems klausimams. Manome, kad rinkos liberalizacija šito nepakeis ir kad tarptautiniai įsipareigojimai ir toliau ateityje bus pilnai įvykdomi. Norėčiau pabrėžti, kad bendra pozicija konkrečiai nurodo, kad rinkos liberalizavimas neužkirs kelio nemokam paslaugų tiekimui akliesiems ir silpnaregiams.

Pagal Direktyvos 23 straipsnį Europos Komisija privalo parengti ataskaitą dėl šios Direktyvos taikymo, įskaitant informaciją apie anksčiau paminėtas grupes. Komisija mano, kad Direktyva tokia, kokia dabar yra, dabartiniame formate, prie kurio ženkliai prisidėjo Europos Parlamentas, yra geriausia teisinė sistema, kuri užtikrins Europos pašto paslaugų aukštą kokybę ir tvarumą, tuo pačiu išlaikydama tarptautinius įsipareigojimus.

Apibendrinant, ponios ir ponai, mes tikime, kad ši ataskaita, kurią parengė p. Markus Ferber‘is ir kurią Transporto Komitetas patvirtino didžiąja balsų dauguma, turi būti jūsų remiama.

  Markus Ferber, pranešėjas. − (DE) Pone Pirmininke, Pirmininkaujantis, Komisare, ponios ir ponai, leiskite man išsakyti keletą pastabų.

Pirmiausia, jausčiausi laimingesnis, jeigu tie nariai, kurie pasakė ugningas kalbas girdint visam pasauliui bent jau palauktų poilsio kambaryje per likusį debatų laiką. Tai mane iš tiesų nuvylė, turiu pripažinti. Ypač turiu omenyje tokius narius kaip ponia Lichtenberger.

Visų antra, privalau nurodyti, kad mes dabar kalbame apie liberalizaciją, o ne privatizaciją. Esamų pašto paslaugų nuosavybės sistema nedomina Europos Sąjungos ir neminima šioje Direktyvoje.

Visų trečia, leiskite jums pasakyti, kad prieš 500 metų, kai buvo sukurtos pirmosios pašto paslaugos, jas pirmiausia teikė privačios įmonės. Iki dar visai neseniai vyriausybės nebuvo nusprendusios, kad gali padaryti geriau. Todėl, prašau, neiškraipykime istorijos.

Ketvirta, norėčiau Rūmams priminti, kad vyriausybinėmis monopolijomis taip pat piktnaudžiaujama. Esu patenkintas, kad ponia Zimmer atkreipė dėmesį į šią problemą. Tiesą sakant, ji kilusi iš regiono, kuriame valstybė be jokios abejonės kaltino savo pašto monopolį iki 1990 m., darydami žalą nekaltiems žmonėms. Tai kitas klausimas, kurį reikia tvirtai spręsti dabartiniuose debatuose.

Leiskite man tiesiai šviesiai pasakyti vieną dalyką: mes nepamiršome aklųjų šiame įstatyme. Jie įtraukti, tačiau tokiu būdu, kuris dera prie šios Direktyvos. Savo nuostatomis Europos Sąjunga teigia valstybėms narėms, kad jos yra atsakingos už universalias paslaugas ir už universalių paslaugų teikimo finansavimą, kad jos atsakingos, per licencijų ir įgaliojimų procedūras, už užtikrinimą, kad tam tikros paslaugos, tokios kaip pašto paslaugos akliems žmonėms, gali būti išlaikomos ilgą laiką. Esu labai dėkingas Komisarui už jo pranešimą, kad Komisija ketina apsvarstyti šį klausimą savo ataskaitoje pagal Direktyvos 23 straipsnį. Mes nepamiršome nieko; mes nepamiršome aklųjų. Ir vis viena, stebiuosi, kodėl aklieji turi gauti nemokamas paslaugas, garantuojamas Europos įstatymais, o vežimėliuose sėdintys – neturi. Tai dar vienas klausimas pamąstymui.

  Prezidentė. − Debatai baigti

Balsavimas įvyks rytoj, 2008 m. sausio 31 d.

Raštiški pareiškimai (142 Nutartis)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Sveikinu antrąja redakcija patvirtintą Tarybos bendrą poziciją, kuria pataisoma 1997 m. pašto paslaugų direktyva, kuria siekiama pilno pašto paslaugų vidaus rinkos sukūrimo ir aš sveikinu savo gerbiamą kolegą iš Vokietijos, Markus Ferber‘į, atlikus tokį milžinišką darbą.

Man džiugu, kad Taryba patvirtino visus pagrindinius Europos Parlamento pozicijos aspektus, ypač bendros rinkos atidarymo atidėjimą iki 2010 m. gruodžio 31 d., dviem metams pratęsiant terminą toms valstybėms narėms, kurios įstojo į Europos Sąjungą nuo 2004 m.; universalių paslaugų teikimo principą, kurio esmė - bent vienas pristatymas ir surinkimas penkias dienas per savaitę visiems ES nariams, užtikrinant pakankamą kiekį punktų kaimo, atokiose ar retai apgyvendintose vietovėse; subsidiarumo principo laikymąsi atsižvelgiant į socialines aplinkybes – klausimas, kuris bus kolegų, tikiuosi, svarstomas Europos lygmeniu. Atsiprašau, kad nebuvo įtrauktos nuostatos dėl Europos reguliuojamojo mechanizmo sukūrimo. Galiausiai noriu pasakyti štai ką: džiaugiuosi matydamas, kad operatoriai netrukus pasieks susitarimo dėl Europos pašto ženklo, skirto laiškams, lengvesniems nei 50 g, įvedimo ir ketinu imtis politinės iniciatyvos šiuo klausimu artimiausiu metu.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. – (RO) Bendra pozicija patenkinta Parlamento reikalavimus, iškeltus balsavime už pirmąją redakciją, o taip pat pataisas, kurias pasiūlė Darbo ir Socialinių Reikalų Komitetas. Tačiau Komisija dar turi pateikti aiškų tyrimą dėl poveikio, kurį pašto paslaugų liberalizacija panašu, kad turės bedarbystei.

Savo nuomonėje Komitetas pareikalavo atlikti šio matmens poveikio įvertinimą penkiems milijonams ar daugiau darbo vietų, susijusių su pašto paslaugomis. Šį tyrimą palengviną faktas, kad pašto paslaugos jau yra liberalizuotos keliose ES valstybėse narėse, tokiose kaip JK, Švedija, Nyderlandai. Patirtis tose šalyse nerodo, kad liberalizacija būtų privedusi prie šio sektoriaus darbo vietų padaugėjimo arba, kad būtų išaugusi jų kokybė.

Manau, kad tam tikri apsaugos mechanizmai turi būti leidžiami situacijose, kai naujų pašto paslaugų teikėjų pasirodymas rinkoje sukels masinį etatų mažinimą. Vienas iš mechanizmų, prieinamų įmonėms ir valstybėms narėms gali būti Europos Globalizacijos Reguliavimo fondas.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. – (PL) Pone Pirmininke, kelias į pašto paslaugų liberalizaciją vis ilgėja ir dėl to Europos Parlamentas yra iš dalies kaltas, nes pratęsė Europos Komisijos nustatytą galutinį terminą dvejiems metams. Pozicijos, kurių laikosi nacionalinės delegacijos, atspindi 27 šalių rinkų įvairią situaciją. Švedija, Jungtinė Karalystė ir Suomija, kaip atviros rinkos lyderiai, o taip pat Vokietija ir Nyderlandai, kurie nuėjo ilgą kelią ta kryptimi, visi žiūri į galutinį terminą kaip pergalę prieš protekcionizmą. Pradedant nuo jų valstybės kontroliuojamos ekonomikos modelio, naujosios valstybės narės laiko grėsme darbo vietoms pašto sektoriuje ne tik originalų 2009 m. pasiūlymą, bet taip pat ir kompromisinį 2011 m. galutinį terminą. Pavyzdžiui, Lenkija turi maždaug 100 000 žmonių, įdarbintų Poczta Polska, kurie negali stoti į atvirą konkurencinę kovą vidutiniu laikotarpiu. Suradęs viešųjų paslaugų teikėjų sąjungininką Vakarų Europoje, svarbiausią ir įžymiausią Prancūzijoje La Poste, jie sėkmingai išsiderėjo specialias sąlygas, kad atidėtų laisvą rinką praktiškai iki 2012.

Šiuo atveju, kolektyviniai pašto darbuotojų interesai ėmė dominuoti prieš vartotojų interesus, kurie buvo sunkiai bandomi Kalėdų laikotarpiu 2007 m. gruodžio mėn., kai pašto monopolio nepajėgumas buvo šiurkščiai pademonstruotas. Lėta pažanga, įvykusi liberalizavus šį Europos rinkos sektorių, prasidėjusi dar 1989 m., kai buvo sudarytas pirmasis direktyvos projektas parodo bendrovės interesų stiprumą siekiant apginti status quo prieš viešųjų interesų išplėtojimą.

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. – Dar kartą turime ideologinį pasiūlymą, šį sykį dėl pašto paslaugų. Kol kas nebuvo įvertinta, kokią jis turės socialinę įtaką, nebuvo ir rimtai konsultuotasi su pašto vadovybe, darbuotojais ar su vartotojais.

Pašto paslaugų liberalizavimui nėra nei poreikio, nei logikos, nei pateisinimo. Žmonės nenori gauti daugybės konkuruojančių pašto tarnybų pasiūlymų, prekiaujančių savo produktais. Jie nenori, kad jų vietiniai pašto skyriai užsidarytų, kadangi rinka siūlo nepakankamą naudą privačioms pašto įmonėms, kurios užpildys rinką, prie sienos prispausdamos tokius viešus operatorius, kaip An Post.

Žmonėms reikalingas patikimas paštas, kai jų korespondencija pristatoma be ypatingų rūpesčių, ir kad vietiniai pašto skyriai išliktų bendruomenių, kurias aptarnauja, centre.

Kaip žmonėms rimtai pasižiūrėti į idėją dėl socialios Europos, kurią skatina ES, kai šis pasiūlymas kala dar vieną vinį į jos karstą?

Pats laikas sustabdyti ideologinį žygį link liberalizacijos ir privatizavimo.

Žmonės Airijoje turi galimybę tai sustabdyti balsuodami prieš Lisabonos sutartį.

  Katrin Saks (PSE), raštu. – (ET) Palaikau kuo greitesnį rinkos liberalizavimą ir esu už direktyvą, kuri užbaigia vidaus rinkos pašto paslaugų įkūrimą.

Mažų pašto skyrių uždarymas Estijoje sukėlė tarp žmonių pyktį, bet aišku, kad įdiegus tokias naujas technologijas, kaip Internetas, tradicinio pašto paslaugų poreikis sumažėjo.

Ten, kur yra konkurencija, gali atsirasti naujas verslas su paslauga, paremta Internetu, ir tai sveikintina. Aš taip pat suprantu poreikį žinoti atlikimo datą Valstybėse narėse.

Todėl svarbu taikyti abipusiškumo principą, leidžiant Valstybėms narėms atsisakyti atverti savo rinką pašto paslaugų tiekėjams iš kaimynių valstybių, kuriuos saugo įstatymai.

Svarbu visiems užtikrinti universaliąją pašto paslaugą, įskaitant žmones, gyvenančius nuošaliose vietose ir salose. Pašto paslaugos turi būti visiems prieinamos, aukštos kokybės ir pasiekiamos.

Universaliajai į kainą orientuotai pašto paslaugai būtina sudaryti planus, kadangi skirtingose Valstybėse narėse ši koncepcija suvokiama skirtingai. Manau, kad yra priežasčių reikalauti, kad atsižvelgimas į visų paslaugų kainas nebūtų įtrauktas kaip universaliosios pašto paslaugos rodiklis.

  Richard Seeber (PPE-DE), raštu. – (DE) Visoje ES pašto paslaugų įvyks liberalizacija – ne 2009 m., kaip buvo iš pradžių planuota, o 2011 m. Ekonominiais terminais tariant, pašto sektorius yra labai svarbus, jis įtakoja ir kitus ekonomikos sektorius. Kaip ir visose kitose ekonomikos srityse, pašto pristatymo srityje yra prasmės atsirasti konkurencijai. Verslo sritys nebus vieninteliai naudos gavėjai, vartotojai taip pat pajus iš to didelę naudą. Tačiau taip neįvyks, jei nebus tinkamai paruoštos pagrindinės sąlygos. Kitais žodžiais tariant, būtina užtikrinti, kad laiškai būtų pristatomi kaip galima operatyviau ir už racionalias kainas. Būtina užtikrinti, kad būtų garantuotas ilgalaikis visa apimantis pašto paslaugų tiekimas – ir garantuotas visur, įskaitant nutolusias vietoves.

Labai svarbu užtikrinti geras darbo sąlygas ir ypač darbo saugumą visiems, kurie teikia pašto paslaugas. Taip pat svarbu, kad visų pašto paslaugų tiekėjų veiklai būtų taikomos vienodos sąlygos. Iš pat pradžių buvo tvirtai nuspręsta, kad liberalizacija neturi būti žlugdanti.

Turime sukurti visiems gerą ir tvirtą planą – pašto kompanijoms, jų darbuotojams ir, žinoma, jų klientams.

  Esko Seppänen (GUE/NGL), raštu. – (FI) Atveriant galimybę pašto paslaugoms laisvai konkuruoti neišvengiamai reiškia, kad paslaugos pablogės, ypač negausiai apgyvendintose šalyse, tokiose, kaip Suomija. Paštas turi būti vieša paslauga, ir mes turime garantuoti, kad ji būtų tinkamai finansuojama panaudojant grynuosius pinigus, uždirbtus teikiant paslaugas, kurias „lengva“ valdyti siekiant padėti srityse, kurios yra „sudėtingesnės“. Tauta, kuri nori išlaikyti savo vienybę ir bendrumo jausmą, neprivatizuos viešųjų pašto paslaugų. Mes taip pat pasitikime tokiomis viešomis paslaugomis, kurios užtikrina privatumą ir tokį saugumo lygį, kurio reikalaujame iš pašto. Privatizavimas gali baigtis nepagrįsta personalo politika, kuri sumenkins pasitikėjimą pašto paslaugų tiekėjais. Todėl mūsų Grupė balsuoja prieš Tarybos patvirtintą privatizavimo poziciją.

  Alexander Stubb (PPE-DE), raštu. – Pašto paslaugų liberalizavimas yra svarbi Europos vidaus rinkos sritis.

Diskusijos metu susidūrėme su nemažai nerimą keliančių klausimų dėl universaliųjų pašto paslaugų. Manau, kad galime pasinaudoti kelių Europos pašto rinkų, kurios jau yra liberalizuotos, patirtimi. Pašto paslaugos šiose šalyse buvo apsaugotos, o tuo pačiu metu dėl labiau į verslą orientuotos veiklos kokybė ir paslaugos pagerėjo. Tačiau, keliaujant po Europą daugelyje šalių, kurios iš liberalizacijos planų mėgina gauti kaip galima daugiau išimčių, susiduriu su prastai ir lėtai teikiamomis paslaugomis.

Be to, ši ataskaita Valstybėms narėms palieka daug vietos liberalizacijai diegti. Daugelis klausimų, kurie buvo iškelti, ir toliau liks klausimais, kuriuos spręs valstybių valdžios institucijos.

Norėčiau padėkoti p. Ferber už ištvermingumą sprendžiant šį labai sunkų procesą.

  Iuliu Winkler (PPE-DE), raštu. – (RO) Visiškas pašto paslaugų liberalizavimas Valstybėse narėse turės teigiamos įtakos ne tik pašto paslaugų naudotojams ir vartotojams, kuriems naujų ir inovatyvių paslaugų bei žemesnių pašto kainų atsiradimas bus naudingas, bet taip pat ir visai Valstybių narių ekonomikai.

Pasiūlymas aptariamai Direktyvai savo esama forma yra užbaigtas, o tai kai kurioms Valstybėms narėms leidžia prailginti pilnos pašto paslaugų rinkos liberalizacijos vykdymo terminą.

Rumunija yra viena iš šalių, galinčių pasinaudoti Europos Parlamento priimtomis naujomis nuostatomis. Rumunijos universaliųjų paslaugų tiekėjas šiuo metu yra restruktūrizuojamas pagal grafiką, kurį nustatė Rumunijos vyriausybė 2007-2010 metams, o pasiruošimas liberalizacijai bus pradėtas tik po to.

Šis terminas naudingas Rumunijos vartotojams, kadangi rinkos liberalizavimo perspektyvos po 2013 m. sausio 1 d. reiškia geresnės kokybės paslaugą už prieinamą kainą.