Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2112(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0495/2007

Debatai :

PV 30/01/2008 - 23
CRE 30/01/2008 - 23

Balsavimas :

PV 31/01/2008 - 8.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0034

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2008 m. sausio 31 d. - Briuselis Tekstas OL

10. Paaiškinimai dėl balsavimo
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

– Darbo tvarkos taisyklių (19 straipsnio 1 dalies) aiškinimas

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Corbett (PSE). – Pone Pirmininke, atleiskite, kad praradau savo balsą. Norėčiau pažymėti, kad balsavau už šį aiškinimą. Pono D. Hannan palyginimas mūsų balsavimo su 1933 metais Hitlerio priimtu Ermächtigungsgesetzv įstatymu yra labai gėdingas, nors jo teigimu jis to nedarė.

Toks absurdiškas palyginimas tik parodo šio žmogaus vidinę būseną. Mes paprasčiausi pagal mūsų darbo tvarkos taisykles mes tiesiog patvirtinome, kad taisyklių 19 straipsnis suteikia Parlamento Pirmininkui teisę keisti posėdžių vedimo tvarką, atsisakyti procedūrinių pasiūlymų ir t. t. „kai pirmininkas yra įsitikinęs, kad jie akivaizdžiai gali sudaryti ilgalaikes ir rimtas kliūtis parlamento darbo tvarkai ar jo narių teisėms“.

Tai nėra diskusijų slopinimas. Mes turime pakankamai laiko pasisakyti diskusijų metu, kuris yra proporcionaliai paskirstytas kiekvienas frakcijai priklausomai nuo jos dydžio. Tai yra paprasčiausia apsisaugojimo priemonė nuo norinčių sutrikdyti šio Parlamento darbą.

Mūsų Pirmininkas turi gerokai mažesnes galias nei daugumos nacionalinių parlamentų primininkai, pavyzdžiui Bendruomenių rūmų (House of Commons) pirmininkas. Elgiamės teisingai balsuodami už šią apsaugos priemonę. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad buvusio mūsų partijos vadovo ir komiteto nario pono D.Hannan elgesys yra gėdingas. <BRK>

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – (FR) Ponai ir ponios, taisyklė yra tokia.

Prasidėjus balsavimo paaiškinimams kuriuo nors klausimu, teoriškai pirmininkas nepriima daugiau norinčių pasisakyti šiuo klausimu, tačiau atsižvelgiant į jautrią reakciją šiuo klausimo, siūlau nukrypti nuo bendros taisyklės ir leisti visiems žodžio prašiusiems nariams pasisakyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Mirosław Mariusz Piotrowski (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, atsižvelgiant, kad pirmas vardinis balsavimas dėl darbo tvarkos taisyklių neatsispindėjo dokumentuose, manau, kad čia įvyko klaida. Kalbu savo, ir pono M.A. Czarnecki bei pono M. Libicki vardu. Balsavome už pono N.Farage prašymą pakeldami rankas ir manėme, kad vardinis balsavimas yra su tuo susijęs. Dėl to įvyko klaida. Norėtume ištaisyti šią klaidą žodžiu. Taip pat elektroniniu būdu registruojame savo balsą dėl kontrapasiūlymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogdan Pęk (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, mūsų kelių narių grupė balsavo prieš savo įsitikinimus. Tiesą sakant, turėjome balsuoti prie šį darbo tvarkos taisyklių pakeitimą, kadangi tai yra labai nedemokratiškas pakeitimas. Čia, demokratinės Europos širdyje norima suteikti neribotą valdžią Parlamento Pirmininkui. Tokio pobūdžio sprendimų nepriimama nei vieno demokratiško parlamento, todėl mes norime balsuoti prieš šį pakeitimą, bet dėl klaidos, kurią minėjo ponas M. Piotrowski, balsavome už jį. Tai liečia Bogdan Pęk, Dariusz Grabowski ir Andrzej Zapałowski.

 
  
MPphoto
 
 

  Dariusz Maciej Grabowski (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, kaip ir prieš mane kalbėjęs narys, aš taip pat prašau pakeisti mano balsavimą dėl darbo tvarkos taisyklių. Balsavau prieš savo įsitikinimus, todėl prašau pakeisti mano balsą. Esu prieš darbo tvarkos taisyklių pakeitimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Pone Pirmininke, ar turėčiau padėkoti jums už labai išmintingą jūsų galių interpretavimą leidžiant mums pareikšti savo paaiškinimus dėl balsavimo, net nepasirašius prie šio pranešimo? Ar turėčiau Jums dėkoti, kad suteikėte papildomą pusę minutės pono R. Corbett politiniam nukrypimui, kuris nebūtinai yra susijęs su nagrinėjamu klausimu?

Manau, kad tai yra nukrypimas nuo mūsų darbo tvarkos taisyklių ir esu dėl to labai susirūpinęs. Bendravau su pirmininkaujančia valstybe nare ir tikiuosi, kad ji gerbia šio parlamento mažumos pažiūras. Ponas R. Corbett padarė pareiškimą, kad diskusijų šiuose Rūmuose metu, mes turime teisę pasisakyti, kadangi visoms frakcijoms yra suteikiamas pasisakymo laikas. Deja, šiandien mes matome, kad kai kurios frakcijos nėra tolerantiškos kitų frakcijų skirtingiems požiūriams. Yra labai sudėtinga gauti teisę pasisakyti tiems nariams, kurie gali išreikšti mažumos nuomonę didelėje frakcijoje. Dėkoju už galimybę tai pasakyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, aš taip pat buvau suklaidinta. Maniau, kad mes tikrinime praėjusio balsavimo rezultatus. Be abejonės, esu prieš tokį 19 straipsnio aiškinimą, kuris iškelia procedūrinius klausimus aukščiau principų ir teisių, ypač aukščiau žodžio laisvės.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, dėkoju už Jūsų parodytą diskretiškumą šiuo klausimu ir leiskite man pateikti savo paaiškinimą dėl balsavimo.

Žinojau, už ką balsavau ir balsavau prieš. Suprantu, kad kai kurie žmonės šiuose Rūmuose aiškina taisykles ir tai reiškia, kad negalime peržengti savo taisyklių ribų.

Norėčiau pasakyti, kad mes visada turime būti labai atsargūs suteikdami absoliučią vertinimo laisvę pirmininkaujančiam ar pirmininkui. Esu įsitikinęs, kad šio Parlamento Pirmininkas ir jo pavaduotojai savo galiomis naudosis labai atsargiai, ir tam pritariame. Tačiau kaip dėl kitų pirmininkų ateityje? Kaip dėl pirmininkaujančių ateityje, kurie aiškins šias taisykles taip, kaip jiems atrodys tinkama, nepritars prieštaravimams ir juos numalšins?

Neapsirikime, kad vietoj nuomonių įvairovės tai netaptų diktatūra. Tikra demokratija priklauso nuo to, kaip jūs elgiatės su savo mažumoms, ir jeigu su mažumomis elgiatės gerai, tai yra tikra demokratija.

 
  
MPphoto
 
 

  Hans-Peter Martin (NI). (DE) Pone Pirmininke, iki šiol niekada nenaudojau žodžio „diktatoriškas“ kalbėdamas apie Europos institucijas, nepaisant mano kritikos per visus šiuos metus. Manau, kad dėl šio neįtikėtino valdžios suteikimo, Pirmininkui suteikiama laisvė pasireikšti despotizmui. Negalima visada manyti, ir aišku ne šituose rūmuose, kad Pirmininko elgesys visada bus teisingas ir apgalvotas. Dėl čia priimto sprendimo ir prieš kurį aš balsavau, dabar Pirmininkui yra suteikiama absoliuti vertinimo laisvė ir galiausiai šiame Parlamente įsivyraus savivalė. Europos piliečiai šito nenusipelnė. Manau, akivaizdu, kad nuėjome per toli ir dėl to kils demokratinių problemų.

 
  
  

– Pranešimas: Armando França (A6-0507/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, atsiprašau, buvau užlaikytas kolegos. Diskutavome apie demokratiją. Tai labai svarbi koncepcija, kurią, esu įsitikinęs, mes visi palaikome šiuose Rūmuose, nors ne visada taip elgiamės.

Aš suprantu šio pranešimo pakeitimus padarytus dėl bendradarbiavimo tarp įvairių specialiųjų intervencijos padalinių, bet turime prisiminti, kad tai iš tikrųjų yra Priumo sutarties pakeitimas. Didžiosios Britanijos konservatorių partija nuo pat pradžių buvo prieš Priumo sutartį. Buvome prieš šią sutartį todėl, kadangi pradžioje tai buvo susitarimas tarp bendradarbiavimo tarp riboto valstybių narių skaičiaus. Vienos iš valstybių narių pirmininkavimo metu, buvo nuspręsta pakeisti šią nuostatą tinkamai nepasitarus su kitomis valstybėmis narėmis. Netgi Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėjo pareikšti savo nuomonę, kai suprato, kad su juo nebuvo pasitarta.

Kaip Konservatorių partijos nariai, esame prieš skubios pasienio intervencijos padalinių panaudojimą ir Priumo sutarties įgyvendinimą bei nepritariame šios sutarties pakeitimams.

 
  
  

– Pranešimas: Markus Ferber (A6-0505/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Higgins (PPE-DE). – Pone Pirmininke, mano kolegos airiai iš mūsų frakcijos visiškai palaiko pašto paslaugų liberalizavimą Sąjungos teritorijoje ir dėl to mes atitinkamai balsavome. Tai darome žinodami, kad Europos Sąjungoje visiems piliečiams yra garantuojamos universaliosios paslaugos ir yra imtasi specialių priemonių užtikrinančių, kad kaimo vietovėse negausiai apgyvendintose vietovėse būtų pakankamai pašto įstaigų.

(GA) Pone Pirmininke, taip pat norėčiau pabrėžti, kad yra nemažiau svarbu teikti pašto paslaugas sutrikusio regėjimo žmonėms ir neregiams. Kartu su savo kolegomis airiais iš EPP-ED kreipiuosi į visas valstybes nares, kad įšsaugotų nacionaliniu lygiu prieinamas pašto paslaugas arba įkurtų tokias paslaugas tose šalyse, kuriuose šiuo metu jos nėra teikiamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone Pirmininke, šiandien po daugelio metų baigėsi mūsų diskusijos ir susitarėme pilnai atverti rinką pašto paslaugų srityje visiems Europos Sąjungos piliečiams. Šis įvykis yra labai svarbus kuriant bendrąją prekių paslaugų rinką ir nekelia pavojaus viešosioms paslaugoms. Džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti protingą kompromisą, pvz.: pašto pristatymas į atokias vietoves yra išsaugotas.

Be to, direktyva neužkerta kelio valstybėms narėms taikyti tam tikras išskirtines pašto paslaugas, pvz.: nemokamas pašto paslaugas silpnaregiams, nors šiandien šiuo klausimu Parlamentas atmetė konkretų straipsnį.

Naujų elektroninių komunikacijos priemonių atsiradimas iš esmė paveikė pašto paslaugų paklausos sandarą; liberalizavimas sukurs geresnes, lankstesnes galimybes teikiant daugiau pašto paslaugų. Manau, kad dėl to mažesnėmis kainomis bus teikiamos efektyvesnės paslaugos. Sveikinus visus pasiekus šį kompromisą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Ponai ir ponios, apgailestauju, kad 3 pakeitimas identiškas 18 pakeitimui dėl nemokamų pašto paslaugų neregiams ir silpnaregiams nebuvo įtrauktas į M. Ferber pranešimą. Neregystė ar silpnaregystė yra negalia, kurią turint yra neįmanoma matyti pasaulį akimis. Tačiau tikiu, kad šie žmonės išgirs 321 balsą Parlemento narių balsavusių už šią pakeistą direktyva visa savo širdimi. Kadangi ši direktyva buvo priimta antruoju svarstymu, manau, kad pagal proporcingumo principą, valstybės narės išspręs šią problemą neregių ar silpnaregių naudai.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, prieš tapdamas Europos Parlamento nariu dirbau tikrą darbą. Konsultuodavau kompanijas apie naujai liberalizuotas pramonės šakas – telekomunikacijas pašto paslaugas (tam tikru mastu) ir energetiką. Liberalizavus telekomunikacijas, netikėtai atsirado didelis pasirinkimas, daug naujovių, konkurencija ir dėl to mažėjančios kainos, išaugo vartotojų ir kompanijų skaičius visoje Europoje, atsirado daugiau inovacijų ir didesnis pasirinkimas visiems vartotojams. Tikėkimės, kad įsigaliojus šiai direktyvai, telekomunikacijų sektoriuje taikyta rinkos disciplina išplis į pašto paslaugų sektorių. Tikėkimės, kad visoje Europoje paplis gerovė, inovacijos ir geresnės paslaugos iš kurių didžiausią naudą gaus vartotojas.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Pone Pirmininke, norėčiau sutikti su paskutine pono S. Kamall pareiškimo dalimi, kadangi tikiu, kad liberalizavus pašto paslaugas atsiras daugiau inovacijų ir pasirinkimo vartotojui.

Tačiau nesutinku su universaliųjų paslaugų apibrėžimu ir jo taikymu kaimo vietovių atžvilgiu. Šią savaitę mano rinkimų apygardoje JK buvo paskelbta, kad bus uždaryti septyni pašto skyriai. Toks sprendimas buvo priimtas po ilgai vykusių diskusijų. Kai kurie skyriai buvo pelningi. Ataskaitose teigiama, kad beveik 100 % gyventojų pasisakė už šių pašto skyrių išsaugojimą. Kadangi jie neatitiko vyriausybės nustatyto paslaugų sąvokos apibrėžimo, diskusijos buvo netikros ir ignoruojamos. Tokiose mano rinkimų apygardos vietovėse kaip Staverton, Hellidon, Brington, Harleston ir Milton Malsor paslaugų teikimas bus nutrauktas.

Labai nerimauju dėl šios direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: padėtis Irane (B6-0046/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Gerb. Pirmininke, norėčiau, jog būtų užregistruota, kad aš norėjau balsuoti už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Irane, tačiau vardinio balsavimo metu nelabai gerai girdėjau vertimą žodžiu, o galutinio balsavimo metu nepaspaudžiau savo balsavimo mygtuko.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Balio klimato kaitos konferencijos rezultatai (B6-0059/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone Pirmininke, esu įsitikinus, kad turėtų mažėti žmonių poveikis šios planetos klimatui. Ne tik Sąjunga, bet ir visas pasaulis turi dalyvauti procese lėtinant klimato kaitą.

Todėl, mūsų tobulinamoje politikoje, siekiame sukurti daug veiksmingesnes priemones ir teikti pagalbą besivystančioms šalims, kad jos galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir sumažinti šiltnamio dujų išmetimą. Tai dar viena svarbi užduotis, kuri yra pabrėžiama šios dienos rezoliucijoje dėl Balio konferencijos.

 
  
  

– Pranešimas: Fiona Hall (A6-0003/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Milan Gaľa (PPE-DE). – (SK) Ponai ir ponios, būdamas mažos vandens jėgainės savininkas, žinau, ką reiškia gaminti elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Deja, taip pat susiduriu su problemomis, kurios yra dirbtinai kuriamos žmonėms norintiems tokiu būdu gaminti ir platinti energiją.

Taip pat esu seno šeimos namo savininkas. 2001 metais savo lėšomis atnaujinau namą taip, kad energija būtų veiksmingiau naudojama. Vienas sutaupytas kilovatas lygus vienam pagamintam kilovatui. Palaikau pasiūlytą efektyvaus energijos veiksmų planą (už kurį balsavau) dėl daugybės čia nurodytų priežasčių. Apgailestauju, kad Europos Komisija kaip ir dauguma valstybių narių vyriausybių ignoruoja energijos taupymo priemones ir nepakankamai vertina strateginę jų svarbą ir poreikį nustatyti jų politinį prioritetą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone Pirmininke, palankiai vertinu pranešimą dėl veiksmingos energijos veiksmų plano. Jame yra numatomas finansinė parama siekiant kaip galima greičiau įdiegti naujausias technologijos, padėsiančias išsaugoti aplinką. Būsime mažiau priklausomi nuo energijos tiekimo iš Rytų.

Nepaisant to, dujų išmetimą leidžianti sistema yra prieštaringa. Ji galėtų pateisinti savo tikslą, jei kiekviena iš Sąjungos valstybių pradėtų nuo to paties. Šalims su mažiau išsivysčiusia ekonomika, kaip pavyzdžiui Čekijos ekonomika, turėtų būti taikomos atskiros sąlygos. Taip yra būtina teikti paramą gerinant naujos statybos pastatų energijos veiksmingumą. Galbūt tai veiksmingiausias būdas keisti vyraujančias tendencijas, kadangi vis dar metai po metų energijos sunaudojama daugiau nei yra sutaupoma taikant energijos taupymo technologijas. Tai tęsis ir ateityje.

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė rems mokslinius tyrimus ir praktinį energijos taupymo technologijų taikymą pagal Lisabonos strategiją. Reikalavimas, kad prietaisai turėtų žymą su informacija apie energiją, neturėtų būti biurokratine našta gamintojams, o informacija klaidintų vartotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, nors aš, kaip prieš mane kalbėjęs kolega, neturiu jėgainės, bet esu labai seno namo, 1840 metais statyto namo, savininkas. Tai nuostabus namas. Jei kada nors būsite Londone, visada galite užsukti puodeliui arbatos. Norėčiau pasakyti, kad nesvarbu kaip kiekvienas iš mūsų jaučiamės dėl klimato kaitos, manau, kad visi esame už tai, kad energija būtų efektyviai naudojama.

Galbūt jums tai yra nesuprantama, bet čia aš atstovauju Londoną, geriausią miestą pasaulyje, geriausios šalies pasaulyje sostinę. Londone yra daug biurų kvartalų, kuriuose naktį paliekama įjungta šviesa. Tai sėkmės ženklas, bet žmonės turėtų žinoti apie energijos veiksmingumą.

Taip pat turime daug įstaigų, simbolizuojančių svetingumo pramonę. Tai – restoranai ir aludės. Įsigaliojus draudimui juose rūkyti, šios įstaigos, siekdamos prisitaikyti prie savo klientų norų sėdėti lauke ir rūkyti, pradėjo naudoti lauko šildytuvus. Mane kelia nerimą tai, kad siekiama uždrausti šių lauko šildytuvų naudojimą, kurie išmeta mažesnį nei 0,1 % CO2 dujų kiekį. Mums visiems reikalingas geresnis energijos veiksmingumas, todėl turime priimti tinkamus sprendimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Pone Pirmininke, kaip ir kiekvienam šioje salėje, man yra žinomi statistiniai duomenys, pagal kuriuos yra aišku, kad galėtume sutaupyti toną energijos ir išvengti daugybės problemų ateityje, jei veiksmingiau naudotume energiją.

Nebalsavau už šį pranešimą, nes pamiršau pateikti finansinio intereso deklaraciją. 22 pastraipa numato fiksuotos kainos sistemų atsisakymą. Pagal šias sistemas žmonės perka energiją – elektrą arba dujas. Aš pats priklausau tokiai sistemai Jungtinėje Karalystėje. Prisijungiau prie jos, nes galiu lengvai planuoti savo išlaidas už energiją, ir milijonai žmonių, daugiausiai neturtingi žmonės, daro tą patį Jungtinėje Karalystėje. Manau, kad jų pasirinkimo ribojimas yra žingsnis atgal.

Turime būti labai supratingi dėl savo pasirinkimų praeityje ir kaip elgtis dabar. Kalbame apie energijos efektyvumą ir energijos taupymą, bet vis dar turime sunkumų prekyboje su Kinija. Energiją taupančios elektros lemputės, importuojamos iš šios šalies, yra labai apmokestinamos. Veidmainiška patvirtinti šią ataskaitą ir tuo pačiu metu nesiimti jokių veiksmų, kad būtų atsisakyta tokių priemonių.

 
  
  

– Pranešimas: Carl Schlyter (A6-0495/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Pone Pirmininke, noriu pasisakyti dėl šio pranešimo, nes esu prieš bendrą žuvininkystės politiką. Dėl jos mano šalį ir vandenis aplink ją ištiko ekologinė katastrofa.

Šiame pranešime kalbama apie daug gerų dalykų, kadangi siekiama sumažinti kiekį pagautos ir nereikalingos žuvies, kurios yra atsikratoma, arba ji viršija kvotą. Tačiau tai neišsprendžia problemos, kadangi ši politika yra niekam verta.

Ji nepadeda išsaugoti žuvies ir niekuo nepadeda žvejams. Mano šalyje žvejai mano, kad geriausia būtų atsisakyti šios politikos. Visame pasaulyje galime rasti pavyzdžių, kai žuvininkystės politikos padeda išsaugoti žuvų išteklius ir darbus žvejams. Islandijoje yra nustatytos pereinamosios kvotos, kurios tampa žvejų ir jų šeimos narių nuosavybe, ir gali būti perduodamos iš kartos į kartą.

Mūsų taikoma politika nėra pakankamai gera, todėl turėtume jos atsisakyti.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Europos strategija dėl Romų (B6-0050/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Pone Pirmininke, Mr Chairman, 12 milijonų Romų išsibarsčiusių po visą Europą yra mūsų daugiakultūrės visuomenės dalis. Europa turi reaguoti į dažnai sudėtingas Romų visuomenės problemas. Turime rasti tinkamą jų problemų sprendimą.

Esu tvirtai įsitikinus, kad išsilavinimas ir karjeros vystymas gali padėti ištrūkti iš užburto Romų diskriminavimo rato. Balsuoju už pasiūlymą dėl rezoliucijos. EQUAL programa, skirta visuomenės atstumtoms grupėms, pasiteisino praktikoje. Svarbu palaikyti asociacijų veiklą, ypač veiklą vykdomą Kolping draugijos, įkūrusios konsultacijos centrus, kurie padeda ilgalaikiams bedarbiams rasti darbą.

Yra pavojus, kad ši svarbi veikla gali sustoti Slovakijoje, kadangi vėluoja vykdomai veiklai skirtas atnaujintas finansavimas. Siūlau panaikinti visas kliūtis, dėl kurių nepelno siekiančios asociacijos ir vietos valdžia tampa nemokios ir tolimesnių projektų įgyvendinimas yra neįmanomas. Manau, kad Komisija bus atsargesnė prižiūrėdama nacionalinių strategijų įgyvendinimą ir padarys viską, kad valstybės narės bendrai bendradarbiautų su tarptautinėmis ir Romų organizacijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pone Pirmininke, balsuoju prieš rezoliuciją, kadangi ji parašyta įžeidžiančių tonu, įprastu tokio pobūdžio tekstams, kurie yra priimami dėl diskriminacijos. Turi būti numatyta pagrindų strategija ir sukurta speciali darbo grupė koordinuoti šiai strategijai. Galimas daiktas, kad tam reikėtų įdarbinti daugiau žmonių ir panašiai.

Yra aiškų, kad Romai privalo turėti tokia pačias pamatines teises kaip ES piliečiai, ir yra nepriimtina, jei negali jų turėti. Tačiau šia rezoliucija per daug įsitraukiame į jų reikalus. Romai turi būti skatinami patys prisiimti atsakomybę, bet į tai šioje rezoliucijoje visai neatsižvelgta.

Ponios R. Angelilli pateikti pakeitimai buvo pateisinti. Tokios problemos kaip priverstinės vedybos ir nepalanki moterų ir vaikų padėtis turi būti sprendžiamos Romų bendruomenių viduje. Nedaug padėsime teigdami, kad visos šių žmonių problemos yra susiję su diskriminacija. Jie turi būti skatinami patys prisiimti atsakomybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) (pasisakymo pradžia nesigirdėjo) Kiekviena valstybė narė susiduria su problemomis dėl Romų bendruomenės, kurioms išspręsti reikia laiko. Rezoliucija yra gerai paruošta, tačiau yra bendro pobūdžio, kurioje minimas tik vienas konkretus pavyzdys: Čekijos respublika, ir būtent koncentracijos stovykla Lety vietovėje.

Nepaisant to, palaikau šią rezoliuciją, bet nepritariu vienam dalykui. Komisija paragino atsisakyti kiaulių auginimo buvusioje Romų koncentracijos stovyklos teritorijoje, kas mano nuomone yra nederama, ir sukurti vertą pagarbos memorialą. Siūlyčiau, kad Komisija skirtų atitinkamas lėšas, kad Čekijos Respublika galėtų susitvarkyti su šia situacija.

Atsižvelgiant į tai, kad Čekijos Respublika yra vienintelis konkretu Europos Parlamento pateiktas pavyzdys, jis turėtų tapti prioritetu Europos Komisijai skiriant lėšas.

 
  
MPphoto
 
 

  Milan Horáček (Verts/ALE). (DE) Pone Pirmininke, šiandien priimtas pasiūlymas yra tolimesnis, bet negalutinis žingsnis, kuriant Romų integracijos strategiją. Kaip ir prieš trejus metus, šiandien Parlamentas pasiūlė perkelti buvusioje koncentracijos stovyklos teritorijoje Lety auginamas kiaules į kitą vietą, kad toje vietoje būtų iškiltų memorialas.

Šis pavyzdys dar kartą rodo, kaip netinkamai šiuo metu yra naudojamos priemonės. Dedamos socialinės politinės pastangos šiuo atveju, kaip ir daugumoje Europos valstybių galėtų būti daug didesnės. Tikra Romų integracija į mūsų visuomenę patvirtintų, kad demokratijos kertiniai akmenys – teisinė valstybė ir žmogaus teisės vis dar yra Europos Sąjungos pagrindas.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

– Darbo tvarkos taisyklių 19 straipsnio 1 dalies aiškinimas

 
  
MPphoto
 
 

  Alyn Smith (Verts/ALE), raštu. − Parlamento balsavimo būdas yra prastas ir šis sprendimas padarys jį dar blogesniu, kadangi yra apribojamos mažumos teisės. Parlamento mažumai bus sunkiau užtikrinti savo balsus. Turime pripažinti, kad kai kurie Pirmininko pavaduotojai yra žymiai geresni už kitus.

Manau, kad „elektroninio balsavimo visais atvejais“ politika veikė gana gerai. Tai reiškia, kad Parlamento nariai turi būti savo vietose ir išlikti dėmesingi (o dauguma tikrai to nedaro). Trūkstant kontrolei ir neprieštaraujant pirmininkaujančio priimamiems sprendimams, dauguma sesijų vyksta gana sklandžiai ir visi balsai yra fiksuojami, kad mūsų rinkėjai vėliau galėtų matyti kaip balsavo atskirai kiekvienas iš narių

 
  
  

– Pranešimas: Michael Cashman (A6-0511/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už savo kolegos iš Jungtinės Karalystės Michael Cashman pranešimą pirmojo svarstymo pagal bendro sprendimo procedūrą metu dėl supaprastinto asmenų kontrolės prie išorės sienų režimo grindžiamą vienašališku Bulgarijos, Čekijos, Kipro, Vengrijos, Latvijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos tam tikrų dokumentų pripažinimu lygiaverčiais jų išduodamoms nacionalinėms vizoms tranzito per jų teritoriją tikslu. Pritariu Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto padarytiems pakeitimams atsižvelgiant į naują situaciją Šengeno erdvėje ir tą faktą, kad nuo 2007 metų gruodžio 21 dienos visos valstybės kurioms buvos skirta priemonė yra Šengeno erdvės be vidinių sienų narės.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Esu teikęs pranešimą „Kertant išorės sienas“ vystymosi komitetui, todėl labai palankiai vertinu puikiai atliktą mano kolegos pono M. Cashman pranešimą. 2008 metais išsipildė dar viena 1957 metų svajonė, kai formaliai padidėjo Europos valstybių šeimos sienos. Atsivėrė sienos ir „Šengeno erdvė“ tapo neabejotinai didesnė akivaizdžiai teigiama prasme. Tačiau svarbu, kad be fizinių ir geografinių sričių, dėtume daugiau pastangų politinėje ir ekonominėje srityse. Daugelyje sričių valstybės narės vis dar turi skirtingas struktūras, kurios kartais labai skiriasi. Vis dar daugelyje sričių trūksta net elementarios sinergijos, ir dažnai visiškai negalima susidaryti bendro vaizdo. Europos Sąjunga turi įdiegti procedūras skirtas valstybių narių politikos ir strategijų sintezei. Pasisakome už laisvą asmenų ir prekių judėjimą, bet pažymime, kad yra būtina sukurti vienodą politinę ir reguliavimo sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Pranešimas, už kurį mes šiandien balsuojame yra esminis supaprastinant asmenų prie ES išorės sienų kontrolę. Remiantis naujais teisės aktais, Lenkijos ir naujų valstybės narių išduotos vizos suteikia tokia pačias teises kaip ir kitose valstybės narėse išduotos vizos. Tai reiškia, kad pavyzdžiui Ukrainos piliečiai galės judėti po visą ES teritoriją, turėdami Lenkijos išduotą vizą.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis pranešimas – tai atsakymas į Šengeno erdvės plėtrą, kuri palengvina asmenų iš trečių šalių tranzitą ES viduje. Vienas iš teigiamų pokyčių yra sustiprėjusi kova ES su prekyba narkotikais, žmonėmis, žmonių organais, nelegaliais ginklais bei su terorizmu. Dėl šių klausimų aš palaikai Michael Cashman pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. (PT) Šios iniciatyvos tikslas yra padėti Kiprui ir 2007 metais prie ES prisijungusioms dviem šalims – Rumunijai ir Bulgarijai įvesti supaprastintą asmenų kontrolės prie išorės sienų režimą, pripažįstant lygiavertėmis jų išduodamas vizas ir leidimus gyventi.

Jis leidžia vykti tranzitu per šias tris valstybes nares iki penkių dienų trukmės.

.

Pilnai palaikau šį pasiūlymą, kadangi trečios šalies piliečiai turėdami vizas išduotas kitos valstybės narės jau dabar turi pereiti griežtą patikrinimą toje valstybėje narėje ar nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir ar nėra susiję su nelegalia imigracija.

Šios pripažinimo vizų ir leidimų gyventi lygiaverčiais taisyklės pirmą kartą buvo įvestos į Bendrijos acquis dėl vizų 2006 siekiant supaprastinti tam tikrų asmenų kategorijų tranzitą ir tuo pačiu padėti išvengti nereikalingos administracinės naštos konsulinėms atstovybėms.

2004 metais prie ES prisijungusios devynioms valstybėms ir pilnai įsiliejusioms į Šengeno erdvę nuo 2007 metų gruodžio 21 dienos šių dokumentų abipusis pripažinimas tapo privalomas pasibaigus tranzitiniam laikotarpiui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL) , raštu. (PT) Pranešime minimu Šveicarijos ir Lichtenšteino atveju, manome, kad yra svarbu pasiekti aiškesnį susitarimą, kuris gintų imigrantų darbuotojų teises ir apsaugotų juos nuo pasibaisėtino išnaudojimo fenomeno, skatintų veiksmingą jų teisių naudojimą ir integraciją, pavyzdžiui suteikiant teisę į šeimos susijungimą, pagal JT priimtą tarptautinę darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos konvenciją, kuri iki šiol nėra ratifikuota nei vienos ES valstybės narės. Šis tarptautinis teisinis dokumentas siekia apginti migrantų darbuotojų teises, ypač teisę gyventi kartu su šeima.

Kitaip tariant, lengvesnis asmenų judėjimas tarp įvairų šalių neturėtų būti taikomas kaip priemonė palengvinti pigios laikinos darbo jėgos išnaudojimą, kurios galima lengvai „atsikratyti“, didinti tokį išnaudojimą ir mažinti apmokėjimą už darbą, sukurti pavojingas darbo sąlygas, kenkti darbo santykiams. Tai neturėtų būti žingsnis atgal, kalbant apie darbuotojų teises ir socialines sąlygas. Priešingai, su tokiu fenomenu reikėtų kovoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Visiems žinoma paslaptis, kad iš daugumos rytų valstybių kyla didžiulė potenciali grėsmė. Organizuotų grupuočių nusikalstamumas, prekyba žmonėmis ir su narkotikais susiję nusikaltimai dažnai yra kontroliuojami iš rytų. Dauguma mūsų naujų valstybių narių yra laikomos tranzitinėmis šalimis iš kurių galima patekti į Vakarų Europą.

Griežtesnis ES rytinių išorės sienų kontrolės sustiprinimas smarkiai pavėlavo užtikrinant, kad panaikinus sienas Šengeno erdvėje, jos netaptų „nemokamu bilietu nusikaltėliams“. Dėl šios priežasties aš balsavau už C.Cashman pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI), raštu. – (NL) Balsavau prieš šį pranešimą. Aš jau nurodžiau esmines išlygas dėl Šengeno sistemos praeityje ir dabar, todėl šiandien negaliu pritarti abipusio pripažinimo principui nurodytame pranešime. Šengenas visiškai priklauso nuo tvirtos savo išorės sienų kontrolės. Komisijos Pirmininkas J.M. Baroso gali kartoti daug kartų, kad Šengeno erdvės plėtra nesumažins saugumo, bet realybė yra visiškai kitokia. Vokietijos saugumo ekspertai iš kanclerės A. Merkel aplinkos atkreipė dėmesį į silpnas vietas naujose išorės sienose ir bendradarbiavime tarp nacionalinių policijos pajėgų. Yra paplitusi baimė, kad žymiai išaugs nelegali imigracija. Eurožemės šviesuoliai turi daug gerų norų ir žaidžia su Europos piliečių saugumu.

 
  
  

– Pranešimas: Panayiotis Demetriou (A6-0509/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už šį mano puikaus kolegos Panayiotis Demetriou iš Kipro parengtą pranešimą, pirmo svarstymo pagal bendro sprendimo procedūrą metu dėl pakeitimo iš dalies 2006 metų sprendimo nustatančio supaprastintą asmenų kontrolės prie išorės sienų režimą, grindžiamą vienašališku valstybių narių tam tikrų Šveicarijos ir Lichtenšteino išduotų leidimų gyventi pripažinimu tranzito per jų teritoriją tikslu. Taip pat pritariu Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlytiems techniniams pakeitimams suderinti tekstą su autentiškomis nuostatomis, ypatingai teritorinėmis nuostatomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL) , raštu. – (PT) Kaip mes jau nurodėme, priemonės ir susitarimai palengvinantys įvairių šalių piliečių judėjimą turi būti pagrįsti pusiausvyros principu ir abipuse nauda susijusioms šalims.

Prisiminkime ankstesnius susitarimus tarp EB ir Šveicarijos dėl laisvos asmenų judėjimo, kur ypatingas dėmesys buvo skirtas Portugalijai, kadangi daugiau nei 100 000 portugalų dirba toje šalyje, įskaitant tūkstančius sezoninių darbininkų. Šie susitarimai padeda išspręsti daugybės apribojimų klausimus ir problemas su kuriomis susiduria portugalų darbininkai Šveicarijoje, kaip pavyzdžiui dėl darbo ar profesijos keitimas, šeimos susijungimas, persikėlimas į kitą kantoną ar socialinė darbininkų ir jų šeimų apsauga.

Tokie susitarimai turėtų būti didesnės sistemos dalis, siekiančios ginti imigrantų darbuotojų teises ir saugoti juos nuo išnaudojimo.

Asmenų judėjimo tarp įvairių šalių palengvinimas neturėtų tapti priemone palengvinančia pigios laikinos darbo jėgos, kuria galima lengvai „atsikratyti“, išnaudojimą, kenkiančia darbiniams santykiams ir žengiančia atgal apsaugant darbuotojų teisių ir socialinių sąlygų apsaugos atžvilgiu.

 
  
  

– Pranešimas: Philippe Morillon (A6-0001/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE) , raštu. – (PT) Europos Komisijos pasiūlymu siekiama pagerinti ir supaprastinti atitinkamus teisės aktus priimtus prieš 10 metų. Per paskutinį dešimtmetį, akvakultūra tapo greičiausiai augančiu žemės ūkio produktų pramonės šaka. Europos akvakultūra yra sukūrusi daugiau kaip 80 000 darbo vietų.

Didėjant šio sektoriaus svarbai, tiek ekonomine, tiek socialine prasme, gauname daugiau informacijos prieinama ir suteikiamos garantijos. Tikslas yra pagerinti duomenų surinkimą ir jų perdavimą. Taip pat yra svarbu suderinti duomenis tarp valstybių narių.

Todėl balsuoju už šį pasiūlymą su pateiktais Europos Parlamento pasiūlymais.

 
  
  

– Pranešimas: Armando França (A6-0507/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE) , raštu. – (PT) Praeitame dešimtmetyje išaugus terorizmo grėsmei ir teroristinių išpuolių skaičiui, sukrečiantys to padariniai vertė imtis būtinų priemonių ir priimti dokumentus kovai su šia nelaime.

Kovoti su šia bendra grėsme reikia bendros reakcijos, kuri suteiktų priemones, išteklius ir specialistų žinias veiksmingai veikti kritinėse situacijose, su kuriomis valstybės narės sunkiai galėtų susidoroti pačios.

Pirmininkaujančios Austrijos iniciatyvos pagalba galima suburti jungtinės paramos grupes, kurios galėtų teikti valstybei narei bet kokią reikalingą operatyvinę pagalbą po teroristinio išpuolio.

Kovai su tokiomis krizinėmis situacijomis reikalinga greita specialiųjų intervencijos padalinių pagalba.

Remiu šį sprendimą, kurio tikslas yra sukurti reikalingą teisinį pagrindą, supaprastinantį tokį bendradarbiavimą ir leidžiantį valstybėms narėms daug greičiau reaguoti krizinėse situacijose ar esant teroristiniams išpuoliams, ir tuo pačiu užtikrinant, kad užpulta valstybė narė sulauktų kaip galima daugiau pagalbos.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Šis Austrijos iniciatyva pasiūlytas tekstas, suteikia valstybei narei galimybę prašyti kitos valstybės narės specialiosios intervencijos padalinio pagalbos esant krizinei situacijai (įkaitų ėmimas, užgrobimas ir t. t.) Pagalbą gali sudaryti aprūpinimas įranga, specifinė patirtis arba operacijos vykdymas pagalbos prašančios valstybės narės teritorijoje.

Esame už šį tekstą dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad šis, kovai su terorizmu, skirtas susitarimas nėra privalomas, nes neverčia valstybės narės prašyti pagalbos arba ją teikti. Be to, tekste yra numatoma, kad visi praktinės priemonės (padalinių rūšys, įranga ir t. t.) bus nustatomos dvišaliais susitarimais tarp pagalbos prašančios ir ją teikiančios valstybės narės.

Kovoje su terorizmu, kuris neturi sienų, yra labai svarbu siekti kaip įmanoma veiksmingesnio bendradarbiavimo tarp ES nacionalinių policijos padalinių.

Kol visi valstybių narių teisingumo ir vidaus reikalų klausimai pagal Lisabonos sutartį netaps viršvalstybinės kompetencijos dalimi, pasipriešinimas vyks tarpvyriausybiniame lygmenyje ir dėl to esame labai patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų erdvėje ES yra pasirinkusi labai pavojingą kelią, kuris kelia grėsmę piliečių teisėms, laisvėms, saugumui ir valstybių bei piliečių suverenumui.

Augančios ES federacinės ir militaristinės tendencijos bei priemonės, skirtos sukurti informacines ir specialiosios paskirties policijos pajėgas, turinčias teisę įžengti ir veikti valstybės teritorijoje, iš dalies siekia vykdyti nacionalinės policijos funkcijas.

Tikrasis šios Austrijos iniciatyvos tikslas, kurį sumanai apsunkino pateikti EP pasiūlymai, yra įkurti ar leisti sukurti struktūrą, pasinaudojant terorizmu ir hipotetinėmis krizinėmis ar rizikos situacijomis kaip dingstimi – kuri dalyvautų kontroliuojant ar stabdant teisių ir laisvių įgyvendinimą, teisinės valstybės principus, konstitucinę tvarką ir nacionalinį Portugalijos suverenumą.

Perspėjame dėl tekste esančių pavojų ir šios iniciatyvos tikslų bei kitų priemonių susijusių su bet kokiais neribotos, iracionalios, neproporcingos antikonstitucinės valdžios naudojimo būdais.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Hedh (PSE), raštu. (SV) Balsavau prieš šį pranešimą, kadangi nesu tikra dėl jo naudos ateityje. Nesu prieš pagalbą vienas kitam krizinėse situacijose, tačiau tai turi vykti natūraliai, kai ji yra tikrai reikalinga. Tačiau nemanau, kad yra pateisinama vykdyti bendras pratybas ES mokesčių mokėtojų sąskaita ir absoliučiai prieštarauju prieš užsienio agentų buvimą ir savo įgaliojimų vykdymą Švedijos teritorijoje, išsaugant savo imunitetą. Logiška to pasekmė būtų bendrų policijos pajėgų sukūrimas, prieš ką aš esu prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (NI), raštu. (FR) Šio teksto tikslas sukurti teisinį pagrindą operacijoms vykdomoms specialios paskirties padalinių atsiųstų vienos valstybės narės į kitos valstybės narės teritoriją, esant teroristiniam išpuoliui. Kadangi ši intervencija gali būti įvairiapusė (apsikeitimas įranga, patirtimi, veikiantys padaliniai ir t. t), valstybėms narėms paliekama teisė sudaryti dvišalius susitarimus, kuriais nustatomos praktinės priemonės ir nusprendžiama leisti ar ne vienam iš šių specialiosios paskirties padalinių patekti į jų teritoriją. Tai neįtikėtina, bet pagaliau turime realų prieštaringo ir sudėtingo subsidiarumo principo taikymo atvejį!

Pagaliau nacionalinio saugumo srityje, suverenioje srityje par excellence yra priešinamasi viršvalstybinei Europos galiai, norinčiai viską ir visur reglamentuoti įstatymais.

Siekdamos veiksmingai kovoti su terorizmu, Europos valstybės skiria lėšas bendradarbiavimui tarp nacionalinių policijos pajėgų. Palaikome šią iniciatyvą.

Tačiau pergalė prieš terorizmą nepriklauso vien nuo bendradarbiavimo. Reikia suprasti revoliucingą islamistų troškimą sunaikinti humanistinę ir krikščionišką vakarų bendruomenę bei jos vertybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Inger Segelström (PSE), raštu. (SV) Balsavome už šį pranešimą, nes jis yra paremtas savanoriškais veiksmais ir bendradarbiavimu esant abipusiam susitarimui tarp dviejų valstybių narių. Tačiau mes turime laikytis principo, kad užsienio agentai neturi veikti ar naudotis savo įgaliojimas Švedijos teritorijoj saugančioje savo imunitetą. Taip gali atsirasti bendros policijos pajėgos dėl kurių mes turime rimtų būgštavimų.

 
  
  

– Pranešimas: Umberto Guidoni (A6-0005/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE-DE), raštu. − (CS) Leiskite pateikti pastabą apie balsavimą dėl pranešimo apie Europos mokslinių tyrimų erdvę. Apie Europos mokslinių tyrimų erdvę esame daug diskutavę. Ši erdvė yra labai gera idėja ir vizija. Tačiau praeis daug laiko kol ji taps realybe. Vien kalbų neužtenka. Turime įvertinti kaip ji funkcionuoja ir ar ji iš viso funkcionuoja. Kaip parlamento narys atstovaujantis naujai valstybei, iš savo patirties žinau, šiuo metu Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimas tėra iliuzija ir geri norai.

Tai rodo gauti pirmi duomenys apie prioritetinius projektus, kuriuose dalyvauja naujos valstybės narės. Iš 559 jauniems mokslininkams suteiktų subsidijų, tik dvi buvo skirtos Čekijos Respublikai (nei viena nebuvo skirta kelis kartus didesnei Lenkijai!). Daugiau nei 100 subsidijų atiteko Jungtinei Karalystei ir 80 – Vokietijai. Sunku patikėti, kad pateiktų projektų kokybė taip akivaizdžiai skyrėsi. Suprantama, kad dėl to reikėtų kaltinti naujų valstybių narių žmones, kuriems trūksta patirties pateikiant projektus. Bet kuriuo atveju, tai rodo, kad iki dabar Europos mokslinių tyrimų erdvė nefunkcionuoja kaip turėtų. Todėl turėtume mažiau kalbėti ir imtis daugiau darbų, kad pasiektume apčiuopiamų rezultatų. Šiuo atžvilgiu mes vis dar atsiliekame.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL) , raštu. (PT) Šiame pranešime esama prieštaravimų ir požiūrių, kuriems mes nepritariame. Tačiau mes sutinkame, kad moksliniai tyrimai turi grįžti prie savo pagrindinių uždavinių – naujų žinių kūrimo. Tiesą sakant, nėra linijinio ryšio tarp mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP – R&D) bei inovacijų įdiegimo, nors esama tam tikrų sąsajų, tačiau jos sudėtingos (kompleksinės) ir susijusios su sritimis gerokai nutolusiomis nuo mokslo.

Todėl mokslo tyrimų kaip panacėjos sprendžiant visas ekonomines ir socialines problemas samprata turi būti patikslinta ir į mokslo tyrimus įtrauktas didesnis poreikių spektras.

Keletas žingsnių, kurie buvo žengti Lisabonos Europos Sąjungos Viršūnių Taryboje 2000 m. buvo reakcija į susirūpinimą dėl nepakankamo Europos investavimo į žinių ekonomiką, o ši tema buvo toliau gvildenama Barselonos Europos Sąjungos Viršūnių Taryboje 2002 m., kai ES iškėlė tikslą pasiekti 3 procentų mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) intensyvumą iki 2010 m. Tačiau mokslo MTEP augimas nuo 2000 m. buvo nepakankamas ir sudarė vidutiniškai 1,84 %, iš dalies pramonės dėka.

Privataus sektoriaus investicijos į mokslo tyrimus nesiekia socialiniu požiūriu optimalaus lygmens. Valstybės privalo imtis pagrindinio vaidmens plėtodamos bendradarbiavimą, kad sudarytų sąlygas naujų žinių sukūrimui ir padarytų jas prieinamas visai visuomenei.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Visiškai sutinku su pranešimu dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės, kuris bendrais bruožais nusako naujas mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros perspektyvas Europos Sąjungoje. Neabejotina, kad progresas ir socialinė plėtra, o taip pat Europos vieta pasauliniame kontekste priklauso nuo jos investavimo į mokslą ir mokslinius tyrimus ir nuo naujų žinių, kurios atitiktų 21-ojo šimtmečio poreikius.

Galiausiai, mokslo tyrimai ir naujos technologijos tikrai daro tiesioginį poveikį socialinei plėtrai ir net gali tapti lemiamu ekonominio augimo veiksniu, nes atneša pamatuojamą naudą. Todėl geras ir efektyvus vadovavimas mokslo tyrimams visos Europos lygmeniu yra svarbiausias dalykas. Be to, jeigu norime, kad Europa pakiltų pasitikti naujų iššūkių, ypač ekonominio konkurencingumo ir aplinkosaugos srityse, privalome kreiptis į valstybes nares; privalome nukreipti jas reguliariai didinti išlaidas, susijusias su moksliniais tyrimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. – (SK) Komisija pristatė mums su Žaliąją knygą dėl Europos mokslo tyrimų erdvės kaip tik tuomet, kai Europai gresia nesibaigiantis transatlantinis investicijų ir kvalifikuotų mokslininkų nutekėjimas. Jeigu norime, kad Europos moksliniai tyrimai taptų konkurencingi pasauliniu mastu, o tai kaip tik ir yra vienas iš Lisabonos Strategijos tikslų, Sąjunga privalo įveikti esmines kliūtis, su kuriomis susiduria šioje srityje.

Šiuo požiūriu, mano manymu, ypač krinta į akis mokslinių tyrimų išsibarstymas (fragmentiškumas) ES ir silpnai išplėtotos mokslinio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje strategijos, o taip pat žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių stoka bei silpnai išplėtotos mokslo tyrimų infrastruktūros, patiriančios sunkius laikus konkurencinėje kovoje su pasauliniais MTEP centrais. Be to, pridėkime mažą mokslininkų mobilumą, specialistų ekspertines žinias bei patirtį – juos varžo visų pirma teisiniai, administraciniai ir lingvistiniai barjerai.

Plėtojant Europos mokslo tyrimų erdvę ir bandant įveikti jos fragmentišką pobūdį, privalome daug dėmesio skirti savo regionams.

Mokslo tyrimų erdvėje regionai turėtų sukurti žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių plėtros strategijas ir skatinti mokslo tyrimų veiklos prieinamumą visiems, ypač moterims mokslininkėms ir jaunimui. Valstybės narės turėtų labiau stengtis sukurti geresnes darbo sąlygas mokslininkams ir patvirtinti teisines priemones, leisiančias jiems suderinti profesinį ir šeimos gyvenimą.

Taip pat regionai atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant ir užtikrinant efektyvesnius mokslo tyrimų finansavimo būdus prisiimdami įsipareigojimus pagal Veiklos programas. Regionai taip pat turi padėti plėtoti Europos MTEP centrus, veikiančius jų teritorijose, kurdami ryšius tarp universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir pramonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Ponios ir ponai, niekas daugiau neabejoja, kad mokslas yra mūsų visuomenės plėtros katalizatorius. Dabartinės pasaulinės tendencijos paliudija mokslo svarbą ir reikalauja, kad jai visuomenėje būtų skiriamas tinkamas dėmesys. Tik investavimas į žiniomis grindžiamą visuomenę leis Sąjungai tapti konkurencinga, kūrybinga ir strategiškai patrauklia.

Žaliojoje knygoje „Europos mokslinių tyrimų erdvė: naujos perspektyvos“ Komisija pateikia analizę ir siūlo sprendimus, pabrėždama žiniomis grindžiamos visuomenės sukūrimo svarbą. Specialaus Europos parlamento įgaliotinio Umberto Guidoni pranešime pabrėžiama, kad investavimas į švietimą, mokslą, mokslinius tyrimus, kultūrą ir IT ateityje užtikrins tvarią plėtrą. Žinoma, turime suvokti, kad šie žingsniai neatneš skubių ir apčiuopiamų rezultatų. Šis procesas – maratonas, o ne sprintas, tačiau esu tikra, kad galiausiai mums pavyks.

Europos mokslinių tyrimų erdvė suteikia 27 ES šalių suteikia mokslinių tyrimų institutams, universitetams ir mokslininkams galimybę bendradarbiauti. Tačiau vis dar pasitaiko administracinių kliūčių, kurios trukdo bendradarbiauti su užsienio mokslinių tyrimų institutais. Europos Sąjungos plėtimasis į rytus taip pat reiškia ir reikšmingą Europos mokslinių tyrimų erdvės išplėtimą ir suteikia maždaug 150 000 mokslininkų naujas galimybes padidinti savo mokslinį ir techninį potencialą.

Esu įsitikinęs, kad visų sričių naujos sąvokos ir inovacijos padės mums sukurti naujas karjeros galimybes ir surasti būdus, kaip apsaugoti aplinką, pagerinti maisto saugą, sveikatą ir suteiks saugesnius neribotus energijos šaltinius.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE) , raštu. – (PT) Mintis, kad moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos yra nepaprastai svarbūs siekiant konkurencingumo nėra nauja, bet vis dar aktuali. Nepaisant nuomonių skirtumų dėl poreikio kreipti pastangas inovacijų link ar link akademinių mokslinių tyrimų, aišku, kad Europai reikia daugiau investuoti į žinias ir tų žinių praktinį taikymą. Tačiau šis poreikis susijęs ne vien su finansinėmis investicijomis.

Įvairūs tolesni pranešimai nagrinėja daugelį priežasčių, dėl kurių Europa atsilieka nuo kitų pasaulio dalių. Pradedant Amerikos universitetais ir baigiant Indijos moksliniais tyrimais, mus supa nuožmi ir vis auganti konkurencija. Kaip rodo šios ataskaitos, Europos aukštojo mokslo institucijos yra mažiau patrauklios, ir kaip faktorius, trukdančius pasiekti geresnių veiklos rezultatų, tarp kitų dalykų nurodo nepakankamą finansavimą bendrai ir kiekvienam žmogui atskirai bei mūsų universitetų autonomijos trūkumą.

Dėl visų šių priežasčių, bet kuris požiūris, patvirtinantis šį klausimą kaip skubiai ekonomiškai ir strategiškai spręstiną, pelno mūsų pritarimą. Ir kadangi laikas iš tiesų veikia mūsų nenaudai, geriau skirti tam tikrą jo dalį atsirenkant tinkamus sprendimus negu priimti skubotus ir neefektyvius sprendimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (PSE), raštu. (ES) Atsižvelgiant į debatų nutraukimą dėl p. Guidoni ataskaitos dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės, aš, kaip socialistų grupės įgaliotas asmuo, norėčiau paaiškinti priežastis, kodėl mes balsavome jos naudai.

Pirmiausia, turėčiau paminėti puikų darbą, kurį atliko p. Guidoni, kuriame įtraukti dauguma mūsų pasiūlymų. Europos mokslinių tyrimų erdvė neabejotinai turi apimti šiuos klausimus:

– turi būti sukurta vieninga darbo rinka mokslininkams, kuri reiškia vieningo karjeros kelio sukūrimą mokslinių tyrimų srityje ir integruotą informacinę sistemą, vienijančią sutartis dėl darbo vietų ir apmokymų;

– įdarbinimo ir paaukštinimo procedūros turi tapti atviresnės, geriau paskirstyti moterų ir vyrų santykį valdybose;

– barjerai, trukdantys mobilumui turi būti pašalinti, o didesnis moterų dalyvavimas MTEP veikloje turi būti skatinamas, priimant priemones, padėsiančias suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą;

– mokslinių tyrimų institucijos turi būti stiprinamos, SME dalyvavimas MTEP turi būti skatinamas;;

– turi būti geriau koordinuojamas su nacionalinėmis, ir regioninėmis programomis ir turi būti pasiekta didesnė sinergija su kitomis Europos programomis;

– turi būti statomos infrastruktūros, kurias eksploatuotų bendros Europos įmonės ir

– turi būti skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, daugiašalių iniciatyvų skatinimas ir plėtros mokslinio bendradarbiavimo programos.

Šie dalykai yra būtini ir tarpusavyje susiję, jie užtikrintų judėjimą pirmyn, todėl ir balsavome už juos.

 
  
MPphoto
 
 

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. (FR) Mokslas nežino ribų, o esminiai klausimai dėl mokslinių tyrimų savo pobūdžiu tampa vis globališkesni. Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE) privalo užtikrinti, kad mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas efektyviai prisidės prie stabilumo, saugumo ir žmonijos klestėjimo.

Todėl tikiuosi, kad EMTE, iš atvirumo pasauliui požiūrio taško atneš naudos atokiausiems ES regionams (AR), kad kuo geriau išnaudoti įvairių Europos regionų teikiamus privalumus ir turtus, nuosekliai sujungiant į mokslinių tyrimų programas „kompetencijų tinklų“ kontekste.

Taip pat raginčiau EMTE pripažinti Užjūrio valstybių ir teritorijų (UVT) svarbą, kurie yra vertingi partneriai statant tiltus tarp tautų ir žemynų siekiant tvarios pasaulinės plėtros, kad būtų tinkamai pasitinkami planetai gresiantys iššūkiai.

Nuoširdžiai dėkoju pranešėjui ir Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariams už mano šiuo klausimu siūlytos pataisos patvirtinimą, kuri pateikta Regioninės plėtros komiteto Nuomonėje (deklaracijoje). Tai dar vienas įrodymas, kad mūsų Parlamente sklando bendradarbiavimo ir papildymo dvasia.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Mes prieštaraujame, kad mokslinių tyrimų sritis būtų reakcingai pertvarkoma, kaip siūloma ES pagrindinėse rekomendacijose dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) sukūrimo pagal Lisabonos strategijos pasiūlytą planą.

EMTE skatina konfliktą ir konkurenciją siekiant pelno tarp šalių ir didelių verslo grupių. Manome, kad tai gali sukelti mokslinės plėtros netolygumus.

Padidėja monopolinėms bendrovėms taikomos skatinimo priemonės, subsidijos ir mokesčių lengvatos, kurios leidžia joms investuoti į savo pačių veiklą ir pasinaudoti rezultatais. Viešasis sektorius pajungiamas monopolio grupių, kurias aprūpina (aptarnauja), reikmėms. Skatinamas mokslininkų mobilumas tarp bendrovių, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų, o Europos patentų sistema remiama savikainos pagrindais. Viskas pajungiama konkurencingumui ir pelningumo padidinimui.

Tokioje grubios konkurencijos atmosferoje, kuri tvyro net mokslinių tyrimų pasaulyje, dėmesys neišvengiamai bus sutelktas į gerai žinomus galingų tautų „kompetencijų centrus“. Šie centrai užtikrins mokslinių tyrimų programų liūto dalį ir taps visuomeninių ir privačių lėšų kanalais.

Mes siekiame apversti ES mokslinių tyrimų politiką. Tai dalis mūsų kovos dėl visiško antipopuliarios politikos, kurios laikosi ES ir kapitalizmas, visiško atsisakymo. Tikimės, kad atstatysime mokslo socialinę prigimtį: moksliniai tyrimai ir mokslas turėtų pasitarnauti visuomenės poreikių tenkinimui ir socialinei gerovei kurti.

 
  
  

– Pranešėjas: Markus Ferber (A6-0505/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Aš pritariu bendrai Tarybos pozicijai, priimtai su antrąja redakcija, pataisančia 1997 m. Pašto Direktyvą, kuria buvo siekiama pilnai įgyvendinti pašto paslaugų vidaus rinkos sukūrimo tikslus ir aš karštai dėkoju savo kolegai vokiečiui Markus Ferber už milžinišką darbą, kurį jis atliko.

Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad Taryba priėmė visus svarbesnius Europos Parlamento pozicijos punktus, o ypač – kad nukėlė rinkos atidarymo datą iki 2010 m. gruodžio 31 d., pridėdama dviejų metų papildomą laikotarpį valstybėms narėms, kurios įstojo į ES nuo 2004 m.; nustatė ES piliečiams teikiamų universalių paslaugų kiekį – mažiausiai vienas (pašto) pristatymas ir surinkimas penkias dienas per savaitę, išlaikant pakankamą punktų skaičių kaimo, atokiose ir retai apgyvendintose vietovėse; atsižvelgdami į socialines aplinkybes, numatė papildomas priemones kurios, tikiuosi, bus aptariamos visos Europos lygmeniu. Esu nusivylęs, kad dar nesudaryti šio sektoriaus Europos reguliatoriaus pagrindai. Galiausiai, tikiuosi, kad operatoriai greitai sutars dėl Europos pašto ženklo 50 gramų laiškams įvedimo, o aš pats netrukus teiksiu iniciatyvą šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Nepaisant visų pataisų, kurios atliktos Komisijos pateikto originalaus teksto atžvilgiu ir kompromiso, kurį pasiūlė Europos Parlamentas, kuriuo buvo labiausiai siekiama atidėti visišką pašto rinkos liberalizavimą iki 2010 m. gruodžio 31 d., antros redakcijos tekstas dar nėra patenkinamo lygio.

Jis nėra patenkinamo lygio todėl, kad neapsvarstyti ir tik minimaliai išspręsti klausimai ir problemos, ypač susijusios su universalių paslaugų teikimo finansavimu, įsipareigojimu pristatyti paštą penkias dienas per savaitę, vienodu visu sričių traktavimu ir vienodos kainos pašto ženklui nustatymo. Tekstas nėra patenkinamo lygio, nes visais šiais klausimais akivaizdus teisinio apibrėžtumo trūkumas.

Tikrovėje šis tekstas, kurio vieninteliai, visų šalių sutikimu patvirtinti privalumai buvo sunkiai pasiekti, tik nukelia į ateitį neišvengiamas nekontroliuojamas pasekmes, kurios iškils įsileidus konkurenciją į pašto sektorių.

Europos Sąjungos planai neišvengiamai nuves į sąmyšį, kurį sukels pašto skyrių uždarymas, didelio masto darbo praradimai, slegiantys mokesčiai ir sąlygos Europos pašto sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin (IND/DEM), raštu. – (SV) Laikausi požiūrio, kad valstybės narės turėtų pačios nutarti, ar nori panaikinti valstybės reguliavimą pašto sektoriuje savo nacionalinėse pašto monopolijose. Todėl balsavau už 10 pataisą, kuri atmeta bendrą Tarybos poziciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Apgailestaujame dėl to, kad buvo nepriimtas mūsų pasiūlymas atmesti šią Direktyvą, kuria siekiama visiško pašto paslaugų liberalizavimo, taip sukuriant Europos masto „rinką“.

Tokiu būdu didžioji EP dauguma – atstovaujanti tas pačias politines jėgas, kurios yra kiekvienos šalies dešiniojo sparno politikos centre – siekia žengti dar vieną žingsnį šios nepaprastai svarbios viešosios paslaugos suardymo keliu.

Tai didžiulių tarptautinių korporacijų smūgis valstybinėms pašto paslaugoms, šios paslaugos valstybiniam valdymui ir administravimui, o taip pat jos demokratinei prigimčiai, nes juo siekiama išplėšti visų tautų t. y. jų nacionalinę suverenią galią, galią kontroliuoti ir spręsti šiuos nepaprastai svarbius klausimus, kuriuos dabar ruošiasi spręsti antnacionalinės ES institucijos, siekdamos interesų, kurie visiškai svetimi jos tautoms ir Portugalijai.

Taip pat reikšminga, kad buvo atmesta mūsų pataisa, kuria buvo siekiama apsaugoti visiems „operatoriams“ keliamą reikalavimą visiškai paklusti darbo teisei, konkrečiai – visoms teisinės arba sutartinėms nuostatoms, susijusioms su sveikata ir sauga darbe, kurias valstybės narės taiko atsižvelgdamos į savo nacionalinę teisę, o taip pat socialinės saugos įstatymams ir sudarytoms kolektyvinėms sutartims.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Norėčiau pridurti komentarą prie savo kalbos dėl pašto paslaugų liberalizavimo, pasakytos vakar, nes dėl laiko stokos nespėjau pasakyti šito vakar. Tai susiję su universalių pašto paslaugų finansavimu. Bijau, kad šios paslaugos teikimo finansavimas iš specialiai sukurto fondo ar valstybės subsidijų gali sutrukdyti sektoriaus liberalizavimui ir taps priemone (instrumentu), kurį valstybės narės galės panaudoti direktyvos nuostatų įgyvendinimo sulėtinimui ar išvengimui. Todėl manau, kad Europos Komisija turi šiuo klausimu imtis pagrindinio vaidmens, o jos svarbiausia užduotis turėtų būti stebėti, kad direktyvos nuostatos būtų tinkamai įgyvendinamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Pritariau pataisoms, kurios įpareigotų valstybes nares garantuoti universalių pašto paslaugų finansavimą. Tai nepaprastai svarbus klausimas, ypač daugeliui Škotijos kaimo vietovių ir salų bendruomenėms.

Taip pat pritariau pataisoms, kurias pateikė mano grupė, kuriomis raginama sustiprinti įpareigojimus finansuoti nemokamų pašto paslaugų teikimą akliesiems ir silpnaregiams.

Faktas, kad Ferber‘io pranešimas buvo patvirtintas be pataisų šiais klausimais, kelia susirūpinimą, kad galima erozija.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Pritariu Švedijoje panaikintam pašto rinkos valstybiniam reguliavimui, tačiau nesutinku su nuostata, kad ES institucijos turėtų nuspręsti, ar įvairios pašto monopolijos turėtų būti panaikintos, ar ne.

Manau, kad valstybėms narėms turėtų būti leista apsispręsti pačioms, ar jos norėtų panaikinti savo nacionalinėse pašto monopolijose valstybės reguliavimą. Todėl balsavau už 10 pataisą, kuri prieštarauja bendrai Tarybos pozicijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Kaip ir kiti Europos jungtinių kairiųjų/Šiaurės žaliųjų kairiųjų frakcijos nariai balsavau prieš bendrą Europos Parlamento ir Tarybos poziciją, nes ji sustiprina dogmatišką neoliberalųjį požiūrį vienos iš svarbiausių visuomenės interesų sričių – pašto paslaugų – atžvilgiu. Direktyva nesiūlo jokio ilgalaikio sprendimo, o jos įsigaliojimo atidėjimas tik dvejiems metams nutolina būsimas neigiamas pasekmes.

Nepanaikinus „pasaulinių paslaugų“ principo, visuomenei prieinamų aukštos kokybės, nebrangių pašto paslaugų kiekis bus ribotas. Dar sunkesnes pasekmes patirs atokių ir neprieinamų kalnų ar salų regionų gyventojai, kurių aptarnavimas bendrovėms nebus pelningas.

Šalyse, kuriose rinka jau pilnai liberalizuota, ligi šiol sukaupta patirtis yra toli gražu ne teigiama. Priverstinis pašto paslaugų libaralizavimas daugiau problemų sukuria, nei jų išsprendžia.

 
  
MPphoto
 
 

  Pierre Pribetich (PSE), raštu. (FR) Noriu energingai paprieštarauti dėl pašto paslaugų rinkos liberalizavimo dėl trijų pagrindinių priežasčių, kurios yra:

– poreikis gauti nemokamas pašto paslaugas akliesiems ir silpnaregiams, kuris yra viena iš pagrindinių nediskriminacinės visuomenės vertybių.

– valstybių narių garantijos finansuoti pasaulinių paslaugų teikimą prieš atveriant rinkas, viena iš pagrindinių vartotojų apsaugos sąlygų.

– visų operatorių laikymasis darbo teisės, ypač socialinės saugos įstatymų.

Kadangi šios pataisos nebuvo priimtos, belieka apverkti šį nevaldomą plaukimą pasroviui link nekontroliuojamos liberalizacijos, kuri nepaiso vienos iš pagrindinių Europos piliečių teisių į valstybės kontroliuojamą pašto paslaugų teikimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. (PT) Sveikiname sulaukę galutinio pranešimo dėl pašto paslaugų rinkos patvirtinimo ir pastebime, kad ilga institucinė procedūra pademonstravo šio dosjė svarbą siekiant dviejų pagrindinių tikslų – pasaulinių pašto paslaugų palaikymo užtikrinimo ir tinkamo rinkos atvėrimo garbingai konkurencijai.

Ypač norėčiau pabrėžti, kad rinkų atidarymas reikš geresnį aptarnavimą ir geresnį pasirinkimą piliečiams, išvengiant konkurencijos iškraipymo ir esančių monopolijų galutinio panaikinimo.

Kitas klausimas yra universalių pašto paslaugų finansavimas. Kai iš valstybės narės pareikalaujama savikainos, ji gali būti padengta pagal finansinį planą, pateiktą Komisijai. Tačiau verta prisiminti Portugalijos atvejį ir kitus, kurie parodo, kad universalios pašto paslaugos gali būti puikiai teikiamos naudojant išteklius iš rezervinių sričių – skaidrus ir neutralus metodas, kuris nereikalauja valstybės subsidijų.

Pakartosiu, kad nėra reikalo užkirsti kelią šios paslaugos teikimui, nes ji nepaprastai svarbi teritorinei ir socialinei sanglaudai, o taip pat remiant gyventojus neapgyvendintuose ar atokesniuose rajonuose bei neprieinamose teritorijose.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Tarybos bendroji pozicija dėl pašto paslaugų, kurią tvirtinimui pateikė Europos parlamentas bus vainikuota visišku „pašto paslaugų rinkos“ liberalizavimu, kuris įsigalios nuo 2010 m. gruodžio 31 d.

Priėmus direktyvos pataisas, perduodamas dar vienas pelningas sektorius – pašto paslaugų. Tai vyksta pagal Lisabonos Strategijos planą, kuriuo siekiama maksimaliai padidinti pašto paslaugų pelningumą.

Pašto paslaugos transformuojamos iš viešųjų į vartojimo prekes. Graikijoje ELTA (Hellenic Post – Graikijos paštas) skatinamas ND (Nea Dimokratia/Naujosios demokratijos) ir PASOK (Panhellenic Socialist Movement) valdžios atstovų, tęsis padidintu greičiu. Nuo dabar ELTA dirbs remdamiesi ekonominiais privataus sektoriaus kriterijais siekdama pelno vietoj visuomenės gerovės. Tai neišvengiamai paveiks paslaugų kokybę. Pasekmės bus skaudžios ne vien ELTA darbuotojams, bet ir privačių pašto paslaugų įmonių darbuotojams. Čia lanksčios įdarbinimo formos jau tapę norma, kaip ir darbo bei socialinio draudimo teisės.

Sąlygiškai užtikrintas korespondencijos slaptumo principas taip pat statomas į pavojų: korespondencija dabar patikima privatiems rangovams be jokių garantijų ir minimaliai kontroliuojama, kad jos slaptumas būtų garantuojamas arba kad asmeniniai duomenys būtų apsaugoti.

Graikijos komunistų partija (Communist Party of Greece (KKE) priešinasi pašto paslaugų rinkos liberalizavimui ir kovoja už tai, kad paslaugos būtų išskirtinai valstybės teikiamos, šiuolaikiškos ir efektyvios ir pasisako už darbuotojų teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. – (SV) Europos Parlamentas šiandien balsavo už kompromisą su Taryba, pagal kurį Europos pašto rinka būtų liberalizuota vėliausiai iki 2010 m. gruodžio 31 d. (išskyrus tas šalis, kurių topografija itin sudėtinga ir kurioms būtų suteiktas dviem metais ilgesnis terminas). Kadangi darbas pasistūmėjo, aš ypatingai ginčijausi dėl tarpusavio sąveikos (grįžtamumo) taikymo, t. y. turėtų būti tarpusavio susitarimai, padėsiantys toms liberalizacijos procese atsiliekančioms šalims išvengti konkurencijos su šalimis, kurios jau bus pradėjusios šį procesą.

Todėl su dideliu malonumu pažymiu, kad pirmiausia pranešėjas (p. Ferber), tada Taryba priėmė mano pataisą ir kad nuo šiol ji iš dalies įeina į kompromisą, kuris buvo priimtas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Pasiūlymu siekiama sukurti vieningą Europos pašto paslaugų rinką. Be tinkamų apsaugos priemonių, liberalizacija gali statyti į pavojų universalių paslaugų koncepciją. Tarybos nenoras įtraukti aiškių įsipareigojimų dėl nemokamų pašto paslaugų teikimo akliesiems ir silpnaregiams, paskatino mane balsuoti už tokio įsipareigojimo sustiprinimą.

Bendrai paėmus, esu patenkintas, kad pasiūlymas pakankamai apima ir kitus klausimus ir džiaugiuosi garantija, kad laiškai bus reguliariai surenkami ir pristatomi ir atokiose srityse, ir miestuose..

 
  
  

– Pasiūlymas priimti rezoliuciją: situacija Irane (B6-0046/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Pažymėtina, kad „branduolinis“ klausimas Irane sprendžiamas diplomatiniu būdu, kuriuo siekiama „normalizuoti“ santykius. Turime ir toliau laikytis politinės linijos, grindžiamos diplomatija, kuri leis mums atsisakyti nuomonių paaštrėjimo ir karinių veiksmų grėsmės ir padės siekti dialogo pripažįstant Irano teisę plėtoti branduolines technologijas civilinėms reikmėms. Vis dėlto, tiesa, kad turime pasišvęsti siekti derybų situacijos, kuri įtikintų Iraną atsisakyti karinių priemonių panaudojimo ir siekti daugiašalio branduolinio nusiginklavimo, kad būtų užtikrinta rami padėtis ir tarptautinė taika.

Kita vertus, negaliu neišreikšti susirūpinimo dėl dabartinės padėties Irane žmogaus teisių klausimais, kur regime naują represijos, nukreiptos prieš pažiūrų laisvę, mažumų ir moterų teises, proveržį ir kur tvarka palaikoma taikant grubią ir nežmonišką teismų ir kalėjimų sistemą, kuriuose pernelyg dažnai vykdomos mirties bausmės, kankinimai ir apmėtymas akmenimis. Visos ligšiolinės pastangos nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų. Kad galėtų pretenduoti į vietą prie didžiųjų tarptautinių galingųjų stalo, Iranas dabar privalo pasirodyti esąs ne kaip karinė superjėga, bet kaip šalis, sugebanti apginti savo piliečių žmogaus teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. – Tik prieš keletą mėnesių JAV žvalgyba pripažino, kad jos pareiškimas dėl Irano, neva gaminančio branduolinį ginklą, buvo klaidingas. Iš tiesų Irano branduolinio ginklo gamybos programos buvo atsisakyta 2001/2002.

Tačiau Vašingtonui nepadarė tinkamų politinių išvadų iš šio intelektualaus radikalaus pasikeitimo. Buvo tikimasi, kad ginčas dėl Nacionalinių raketų gynybos technologijų dislokavimo Rytų Europoje turėjo apsaugoti nuo branduolinio Irano, kuris turėjo paslaptingai įsigytas ICBM raketas.

Dabar, jeigu Irano branduolinės programos neegzistuoja, NMD dislokavimo pateisinimas dingsta, nebent esama slaptų planų grasinti atsigaunančiai Rusijai. Esu ryžtingai nusistatęs prieš tokią dislokaciją ir rengsiu kampaniją prieš ją.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. (FR) Rezoliucija, dėl Irano, dėl kurios šiandien vyko balsavimas, turi aiškią politinę svarbą. Iranas kelia didžiausią tarptautinį susirūpinimą ir turėjome sugrįžti prie šio klausimo.

Šiame tekste aptariamas ir branduolinis klausimas, ir padėtis dėl žmogaus teisių. Abiem atvejais turime aiškias pozicijas. Negalime priimti karinės branduolinės plėtros Irane programos. Rezoliucija išreiškia sutikimą su ir remia ES pastangas derybomis pasiekti ilgalaikių susitarimų dėl Irano branduolinio ginklo ir pabrėžia, kad svarbiausią vaidmenį atliks Tarptautinė atominės energijos agentūra (TAEA). Ji taip pat patvirtina, kad yra galimas sprendimas dėl atominio ginklo gamybos klausimo, kuris dabar paaštrėjęs ir kad nenumatomi kariniai veiksmai.

Kita vertus, rimti ir besikartojantys žmogaus teisių pažeidimai turi būti griežtai pasmerkti. Situacija yra neraminanti keturiose srityse: mirties bausmė, moterų teisės, nuomonės reiškimo laisvė ir religinių mažumų diskriminacija. Man atrodo absoliučiai būtina nesitaikstyti šiuo klausimu, o rezoliucija smarkiai skatina Irano valdžios organus keisti politinį kursą šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) JT Saugumo taryba vėl rengiasi priimti rezoliuciją dėl sankcijų Iranui taikymo už jos branduolinę veiklą. Ar tai bus šaukimas imtis karinės operacijos prieš šalį? Ar tiesiog grubesnio tono pavartojimas ir diplomatinių ar ekonominių sankcijų priėmimas?

Ištisus mėnesius ši aiškiai surežisuota psichodrama laikė parlamentą ir kitas tarptautines organizacijas nežinioje. Tačiau ar Irano branduolinė galia tikrai yra pagrindinė grėsmė, kurią pasaulis apskritai, o ypač vakarai ir jų sąjungininkai patiria? Visiškai paradoksalu, tačiau mes nereaguojame į Pakistano branduolinius ginklus, kurie iš tiesų egzistuoja ypatingai nestabiliame geopolitiniame kontekste arba į Šiaurės Korėją, kuri ypatingai pavojingo režimo rankose. Jau turėjau progos pasakyti tai: įstatymai, kurių teigiame besilaiką, visiems turi būti vienodi. Kitaip jie praras visą reikšmę ir teisėtumą.

Tuo tarpu esu daug labiau susirūpinęs dėl islamistų grasinimų mūsų žemynui, kurie, toli gražu ne hipotetiniai, jau pademonstravo savo žudikišką potencialą Londone ir Madride, nesikišant Iranui. Tiesa, šią grėsmę sąlygoja jūsų vykdomos masinės imigracijos politika, kurią jūs norite dar labiau sugriežtinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL) , raštu. (PT) „Tarptautinės bendruomenės“ – t. y. Jungtinių Valstijų ir jos sąjungininkių veidmainystė – dėl BGNS (Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis) ir ypač Irano branduolinės programos, turi būti pasmerkiama (denonsuojama).

Nėra politinės iniciatyvos dėl ES narių ar Jungtinių Valstijų branduolinio ginklo programos – ir net dėl Izraelio, Pakistano ar Indijos branduolinių programų, šalių, kurios nepasirašė BGNS, tačiau turi branduolinį ginklą – Jungtinės Valstijos net pareiškė, kad gali jį panaudoti agresyviems veiksmams.

Todėl reikalinga visiškai laikytis BGNS ir pašalinti visus branduolinius ginklus.

Tikrasis ginčijamas klausimas, susijęs su Iranu, yra tas, kad Jungtinės valstijos ir ES žino, kad naftos pramonės aukščiausias pakilimas jau baigėsi daugelyje šalių.

Karinės agresijos grėsmės, provokacijų ir skubos, susijusios su Irano branduoline programa priežastis yra ta, kad šalis turi didžiausius angliavandenilio išteklius, o Jungtinės valstijos ir ES stengiasi sukurti sąlygas, net manipuliuodamos visuomenės nuomone, kontroliuoti jos energetinius išteklius ir visus Vidurio Rytus, kaip matome Irake.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Sutinku su rekomendacijomis, pateiktomis rezoliucijoje. Tačiau, klausimu, susijusiu su PMOI organizacija, aš balsavau prieš pataisas dėl grupės tekste.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Javier Solanos, ES atstovų ir juos remiančių partijų nuomonės sugriovė bet kokias iliuzijas, susijusias su ES bendra pozicija dėl Irano ir Vidurio Rytų.

Šios nuomonės įrodo, kad ES yra už JAV-NATO plano dėl „Vidurio Rytų demokratizavimo“, skatinimą, kuriuo siekiama pajungti tautas, kad galėtų kontroliuoti jų gerovę užtikrinančius išteklius. TBEA (Tarptautinė branduolinės energijos agentūra) ir CŽA (Centrinės žvalgybos agentūros) patikinimai dėl Irano branduolinės energijos panaudojimo ne kariniais tikslais, regis, yra sąmoningai ignoruojami ES, kuri didina įtampą, savo sankcijomis prieš Iraną ir intensyvina propagandą, pratindama visuomenę prie karo prieš Iraną idėjos. Be to, Javier Solana aiškiai susiejo situaciją Libane ir aplinkinėse srityse su branduolinio ginklo klausimu – tačiau visai nepaminėdamas Izraelio branduolinio ginklo.

Vidurio Rytų srityje pastebime imperialistinės agresijos atsiradimą ir konfliktus, susijusius su rinkų pasidalijimu. Tokių veiksmų aukomis, tarp kitų, tapo ir Palestinos, Irano ir Libano tautos. Vienintelis atsakymas į šiuos naujus, agresyvius bei karingus planus gali būti piliečių pasipriešinimas imperializmui ir nepuoselėti jokių iliuzijų dėl ES vaidmens.

Asmenys, užimantys pareigas, leidžiančias spręsti klausimus, susijusius su žmogaus teisėmis ir jų pažeidimu, yra visų šalių piliečiai; jie neturėtų leistis padaromi dingstimi dar vienam Irakui.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE) , raštu. (PT) Iranas dabar kelia grėsmę tiek visam regionui, tiek pasauliui ir meta iššūkį ES valstybių narių sugebėjimui tvirtai išsilaikyti tarptautinėje scenoje. Išskyrus vienas po kito pasirodančius prieštaringus pranešimus, tiesa yra ta, kad Iranas nei vykdė savo įsipareigojimus dėl skaidrumo, nei padėjo sukurti pasitikėjimo atmosferą. Kaip tik priešingai. Ir kitos žinios, be branduolinio dosjė, taip pat neteikia vilčių. Žmogaus teisių pažeidimai, valstybės smurtas ir suklastota rinkiminė demokratija – faktoriai, į kuriuos būtina atsižvelgti, formuojant mūsų poziciją Irano atžvilgiu.

Todėl, atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta anksčiau, o taip pat ką teigiau praeityje, sutinku su priimtos rezoliucijos pagrindiniais dalykais ir pabrėžiu Europos Parlamento primygtinį reikalavimą, kad Taryba ar Komisija paklustų Europos teisingumo teismo nutarčiai ir išbrauktų Irano pasipriešinimo judėjimą, organizaciją PMOI, iš teroristinių organizacijų sąrašų. ES (ir kai kurios valstybės narės) traktavo Irano pasipriešinimo judėjimą Irano režimui, o ne Irano tautai ar tos pasaulio dalies demokratizacijos tikslams, naudingu būdu. Ši strategija turi pasikeisti – ir ji jau pradeda keistis.

 
  
  

– Pasiūlymas priimti rezoliuciją: Bali konferencijos dėl klimato pasikeitimų išdavos (B6-0059/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu(IT) Esu patenkintas dėl to, kaip praėjo Bali konferencija ir dėl to, kad ji atnešė netikėtų rezultatų, kurių pasiekta iš dalies dėka vaidmens, kurio ES ėmėsi per derybas. Šioje keblioje padėtyje buvo nepaprastai svarbu duoti vienybės, bendradarbiavimo ir atsakomybės ženklą taip, kad derybų metu būtų nustatyti nauji atmosferos taršos sumažinimo tikslai laikotarpiui po Kyoto (2012).

Patvirtindami mokslininkų išvadas visi TKKK (Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija) dalyviai pripažino politiniu lygmeniu, kad klimato kaita egzistuoja, kad jos priežastys yra antropogeninės ir kad turime veikti iki 2020 m., kad išvengtume neatitaisomos žalos Žemės planetos klimatui.

Tikiuosi, kad 2009 m. Kopenhaga bus posūkio taškas kovoje prieš klimato pasikeitimus nustatydama iki 2020 m. būtinus įgyvendinti tikslus, kurių imtųsi pramoninės ir besivystančios šalys. Žinoma, šis naujas iššūkis pareikalaus išlaidų ir bus nepateinamai neefektyvus, tačiau, kaip jau minėjau ankstesnėse intervencijose, mes atliekame būtinus ir drąsius pasirinkimus, tokius kaip grįžimas prie branduolinės energijos. Neveikimas, vilkinimas ir sekinančios konferencijos ir toliau ves tik prie neatitaisomos žalos aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE) , raštu(PT) Balsavau už pasiūlymą priimti rezoliuciją dėl Bali konferencijos metu priimtų rezultatų (COP 13 ir COP/MOP 3) kadangi, atsižvelgiant į skubią būtinybę sumažinti pasaulinį atšilimą, manau, kad Bali pasiektas susitarimas buvo svarbus žingsnis pirmyn, kad 2009 m. Kopenhagoje būtų sudarytas ir patvirtintas naujas protokolas, kuriame būtų nustatyti nauji tikslai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą išmetimo sumažinimo.

Manau, kad Portugalijos ES pirmininkavimas suvaidino pagrindinį vaidmenį Bali konferencijoje ir labai prisidėjo prie derybų eigos bei labai teigiamo susitarimo pasiekimo. Pageidautina, tačiau, kad Bali veiksmų plane būtų nurodyti kiekybiniai tikslai dėl CO2 paskleidimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL) , raštu. – (PT) Bendrai paėmus, ši rezoliucija tik atkartoja bendras mintis ir nėra taikytina visoms sritims. Todėl susilaikome.

Pavyzdžiui, kadangi pagrindinis tikslas yra sumažinti CO2 paskleidimą, kuris vyksta dėl kuro iškasenų deginimo, kyla klausimas dėl paskleidimo matavimų. Žinome, kad tokie matavimai visuomet labai sudėtingi, nes kuro iškasenos, jas iškasus, yra transportuojamos ir perdirbamos, o jų šalutiniai produktai platinami ir panaudojami daugybe būdų, tūkstančiais galutiniuose taškuose.

Kaip įvairūs šios srities specialistai nurodė, kad būtų sumažintas paskleidimas ir pasiekti tikslai, efektyviau ir paprasčiau yra stebėti prietaisus, patvirtintus pagal protokolą iškasimo vietoje, o taip pat tarptautinę prekybą kuro iškasenomis. Taigi, kad būtų sumažinta pirminė kuro iškasenų gavyba ir, atitinkamai, eksportas/importas, būtų lengviau nustatyti normas arba tikslus, taip nustatant maksimalius kiekvienos šalies paskleidimo kiekius.

Tačiau taip pat egzistuoja reikmė suderinti turtingesnių šalių įsipareigojimus skirti lėšų besivystančioms šalims paremti ir padėti joms pakelti ekonomines ir socialines išlaidas, susijusias su būtinų priemonių taikymu.

Apgailestauju, kad Grupės pasiūlymai galiausiai buvo atmesti.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE) , raštu – (PT) Praėjusį gruodį Jungtinių Tautų Konvencija dėl klimato kaitos, susirinkusi Balyje pasistūmėjo į priekį daugeliu aspektų, susijusių su pasauline klimato apsauga.

Be pradėtų derybų dėl naujo protokolo, pakeisiančio Kioto Protokolą, norėčiau pabrėžti pareiškimą, kad ketvirtasis TKKK (IPCC) pranešimas buvo geriau moksliškai parengtas Konvencijos darbui, o nuorodos, pirmąjį kartą – šitaip sulaužydamos tabu – į besivystančias šalis, kurios taip pat turėtų bendradarbiauti, akivaizdžiai atsižvelgė į savo ekonominį kontekstą ir savo plėtrą.

Galiausiai, manau, kad didžiausia naujovė Balyje buvo pirmą kartą įtraukiamas miškų iškirtimo klausimas, kuris, kaip Balio veiksmų plano dalis bus aptartas siekiant įtraukti jį į būsimą Protokolą.

Balsuoju už Klimato kaitos laikinojo komiteto rezoliuciją, nes ji remia rezultatus, pasiektus Balyje, įtraukia daug pastebėjimų dėl ES vaidmens būsimose derybose, su kuriomis aš sutinku, ir konkrečiai nurodo, kur Bali veiksmų planas galėtų toliau nuvesti.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu(FR) Balsavau už pranešimą.

Tryliktoji Jungtinių Tautų Konvencijos dėl klimato kaitos šalių konferencija, vykusi Balyje nuo gruodžio 3 d. iki 15 d. turėjo sudaryti veiksmų planą sekantiems dvejiems metams ir pasiekti susitarimą, praplečiantį Kioto protokolą, kuris galioja iki 2012 m. Nors pirmasis tikslas, regisi, pasiektas, vis dar esame toli nuo antrojo.

Labai gaila, kad tarptautinė bendruomenė nesugebėjo susitarti dėl tikslinių skaičių, kuriais bandoma stabilizuoti, o vėliau riboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją mažiausiai 20 % palyginus su 1990 m. lygiu iki 2020 m. Europos Sąjunga turėtų sustiprinti savo konstruktyvų ir iniciatyvų vaidmenį, kurį sugebėjo atlikti Balyje, kad nesuteiktų šalims, kurios atmetė visus tikslus dingsties atsisakyti veikti.

Nors Balio susitarimas, kurį pasirašė visos dalyvavusios šalys, yra sveikintinas, mes neturėtume leisti atsirasti naujiems nuvalkiotiems posakiams, susijusiems su aplinkos apsauga. Dar turime dvejus metus pasiekti susitarimui, o dvejonės dėl „maršruto“ rodo, kad sunkiausia kelio dalis vis dar priešakyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balio konferencijos rezoliucijoje dėl klimato kaitos mėginama rasti teigiamų požymių ten, kur jų nėra. Kartu slepiamos aplinkos niokojimo priežastys: gamtinių išteklių eikvojimas siekiant gauti pelno iš žemės, oro, energijos ir vandens išteklių komercializavimo.

Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į pavojų, kad klimato kaita gali būti pagrindinis skurdžiausių šalių destabilizacijos veiksnys. Monopolį turinčios Europos bendrovės klimato kaita gali pasinaudoti kaip dingstimi toliau išnaudoti besivystančias šalis, nes, kaip žinome, tarptautinių kompanijų veikla yra viena iš pagrindinių skurdo priežasčių.

Rezoliucijoje sparčiai besivystančios šalys raginamos priimti tvirtus įsipareigojimus pagal savo išsivystymo lygį ir ekonomikos struktūrą. Kalbant apie bendradarbiavimo energetikos politikos srityje skatinimą visų pirma kreipiamasi į Kiniją ir Indiją, kad jos mažintų teršalus. Iš esmės rezoliucija siekiama daryti joms spaudimą apribojant jų vystymosi potencialą ir jų pretenzijas į didesnę rinkos dalį imperialistinėje konkurencinėje kovoje dėl rinkų. Galbūt todėl nieko nekalbama apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų tiesioginio mažinimo priemones, tik bendrai pareiškiami geri ketinimai.

Trumpai tariant, diskusijos Balio konferencijoje klimato kaitos klausimu buvo tik išorinis blizgesys. Tikrieji nagrinėti klausimai buvo intensyvėjantys intraimperialistiniai konfliktai energetikos sektoriuje ir aplinkos komercializacija.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Aš visiškai pritariu rezoliucijoje pateiktam Balyje susitikusių valstybių vadovų derybų rezultatų vertinimui. ES dėka Balyje buvo pasiekta daugiau nei galima buvo tikėtis, tačiau mažiau nei reikėjo. Gaila, kad derybų šalims nepavyko susitarti dėl konkrečių CO2 išmetalų sumažinimo tikslų ir rodiklių. Aš balsavau už rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Karin Scheele (PSE), raštu.(DE) Svarbu, kad priimtoje rezoliucijoje būtų aiškiai įvardytas ryšys tarp miškų kirtimo ir klimato kaitos. Atogrąžų miškai turi lemiamos reikšmės pasaulio klimatui. Jie sugeria didžiulius CO2 kiekius. Be to, jie yra didžiausios žemės vandens saugyklos. Jie sugeria vandenį kaip kempinė ir taip vėsina atmosferą. Tačiau miškų kirtimas ir deginimas labai kenkia šiai ypač svarbiai jų funkcijai. Todėl sustabdžius miškų kirtimą ir deginimą būtų padarytas didžiulis radikalus indėlis kovoje su pasauliniu atšilimu.

Europoje padidėjusi biokuro paklausa visiškai priešinga atogrąžų miškų apsaugai. Siekiant patenkinti šią padidėjusią biokuro paklausą, dėl palmių aliejaus jau iškirsta tūkstančiai hektarų miškų. Todėl tausojančios biokuro gamybos sertifikavimas ir identifikavimas yra būtinas reikalavimas norint apsaugoti atogrąžų miškus ir pasaulio klimatą. Be to, dėl biokuro gamybos prastėja tų šalių socialinė padėtis, nes labai išaugo pagrindinių maisto produktų kainos. Todėl aš nepritariu Komisijos pasiūlymui kaip vieną iš klimato apsaugos ir energetikos priemonių nustatyti privalomą tikslą, kad iki 2020 m. biokuras sudarytų 10 proc. viso kuro, nes tai niekaip neprisideda prie klimato apsaugos ir toli gražu nepanašu į tvarią politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. – (SV). Per ateinančius kelerius metus būtina radikaliai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Rezoliucijoje pateikiama daug gerų minčių, kaip šį tikslą pasiekti, todėl nusprendžiau balsuoti už rezoliuciją.

Nustatytus tikslus galima išreikšti formule 20-20-20, t. y. išmetalų kiekis turi būti sumažintas 20 proc., atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas padidintas 20 proc. ir visa tai reikia pasiekti iki 2020 m. Tačiau manau, kad turėtų būti pabrėžtas išmetalų mažinimas, o jau tada pačioms valstybėms narėms turėtų būti leista spręsti, kaip jos šio tikslo sieks. Todėl ES neturėtų nurodyti, kaip šalys turėtų keisti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo būdus.

Tačiau jei vis dėlto tokie nurodymai būtų duodami, branduolinė energija taip pat turėtų būti priskiriama prie atsinaujinančių energijos išteklių. TATENA yra priėjusi išvados, kad branduolinė energija yra būtina norint sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekius. Gaila, kad šioje rezoliucijoje į šį faktą neatsižvelgiama ir pabrėžiama, kad išmetalų kiekiai negali būti mažinami naudojant branduolinę energiją.

Įgyvendinant šią rezoliuciją pasirodys, kad ES netiesiogiai nuvertino branduolinės energijos vaidmenį gerinant klimatą. Toks požiūris, mano nuomone, yra, švelniai tariant, keistas ir į tai turėtų būti atkreiptas dėmesys.

 
  
  

– Pranešimas: Fiona Hall (A6-0003/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. – (SV) Mes balsavome už rezoliuciją dėl joje gvildenamų bendro pobūdžio klausimų, tačiau pritariame ne visiems techniniams aspektams ir nepritariame siekiui politiniais sprendimais reguliuoti, kokius gaminius galima gaminti ar parduoti, pvz., vidaus kiemo šildytuvus.

 
  
MPphoto
 
 

  Giles Chichester (PPE-DE), raštu. – Britanijos konservatoriai pritaria šio savo iniciatyva teikiamo pranešimo bendram užmojui – kas galėtų nepritarti energijos vartojimo efektyvumui? Tačiau turime išlygų dėl kai kurių pasiūlymo aspektų, kur pranešėja, regis, prarado saiką.

Energijos vartojimo efektyvumo ženklas yra gera mintis, nes jis padės vartotojams pasirinkti, tačiau nurodyti, kokius konkrečiai gaminius reikėtų rinktis vien tik dėl to, kad juos gaminant energija buvo naudojama vienokiu ar kitokiu būdu, kuris kai kam gali būti nepriimtinas, yra pernelyg drąsu.

Ypač nelogiška kibti prie vidaus kiemo šildytuvų (16 pastraipa), kurie labai paplito JK Vyriausybei priėmus rūkymo draudimo įstatymą.

Tikimės, kad šis konkretus siūlymas nebus įtrauktas į jokį būsimą Komisijos pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nigel Farage (IND/DEM), raštu. – Aš visiškai nepritariu teršalams – tokia yra ir mano partijos politika, tačiau negaliu balsuoti už ES sprendimų primetimą, kad ir kokie geri tie sprendimai būtų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT). Tai dar vienas pranešimas, kuriame apžvelgiama padėtis, bet nenagrinėjamos jos priežastys ir nesiūlomos tolesnių veiksmų kryptys, o tik perpasakojami prieštaringi tarptautinių organizacijų teiginiai ir kai kur, pvz., kai kalbama apie Rusiją ir Afriką, matosi, kad daug labiau rūpinamasi ES interesų apsauga nei bendradarbiavimo politika. Mes tam nepritariame.

Aišku tik tai, kad dėl iškastinio kuro trūkumo (o tai matosi iš jo kainų), reikia mažinti vartojimą. Todėl, nenorėdami mažinti ūkinės ir socialinės veiklos, turime sąmoningai mažinti nebūtiną vartojimą, perdirbimo procesų nuostolius, transportą ir paskirstymą bei galutinį suvartojimą.

Kadangi panaudotos energijos neįmanoma perdirbti ir panaudoti antrą kartą ir kadangi išteklių trūksta, juos reikia valdyti remiantis techninėmis žiniomis ir pagal kompleksinius politinius prioritetus, reikalaujant, kad valdžia centralizuotai juos planuotų viešųjų interesų labui, šalintų svyravimus ir ramintų rinkos dalyvius. Mums dar reikia tai pasiekti.

Kitos gerais ketinimais pagrįstos rekomendacijos jau susietos su gyvenimu ir darbu miestuose, kurie gali pajusti didelę energetikos tinklų, pastatų, transporto ar kitų komunalinių paslaugų atnaujinimo ir modernizavimo naudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. – Aš pritariu šio pranešimo kaip Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano esmei. Neprieštarauju siūlymui, kad reikėtų išnagrinėti būdus, kaip lauko šildytuvus padaryti efektyvesnius, tačiau nepritariu siūlymui uždrausti vidaus kiemo šildytuvus.

Kiek matau, daugiausia juos naudoja kavinės, kad jų rūkantiems klientams, priėmus viešose vietose draudžiančius teisės aktus, būtų šilta lauke. Dėl šio draudimo jau užsidarė šimtai viešų įstaigų ir todėl sumažėjo darbo vietų. Dėl draudimo naudoti vidaus kiemo šildytuvus užsidarys dar daugiau įstaigų ir dar labiau sumažės darbo vietų.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Nepaisant pastaruoju metu įprastu reiškiniu tapusio susilaikymo nuo balsavimo klimato kaitos ir kovos su ja priemonių klausimais, energetikos saugumo ir Europos valstybių nepriklausomumo klausimas savaime pateisina mūsų pastangas gerinti energijos vartojimo efektyvumą. Mes prieš šį pranešimą nebalsuosime todėl, kad dauguma standartų rengiami būtent Europos lygmeniu.

Tačiau šiame pranešime grįžtame prie Maltuso teorijų ir kaltės paskirstymo vizijos, kuri pastebima visuose Parlamento pranešimuose šiuo klausimu: aklas automobilininkų pasmerkimas, draudimas naudoti tam tikrus prietaisus, noras diktuoti, kaip žmonės turėtų elgtis ir verbuoti vaikus nuo ankstyvo amžiaus, kištis į planavimo ir statybų politiką, skatinti energijos apmokestinimo ir kainodaros sistemas – visa tai tik pakenks trapiausioms gyventojų grupėms.

Todėl sakome „taip“ būtiniausiems standartams, „taip“ – skatinamiesiems moksliniams tyrimams, „taip“ – objektyviai informacijai, padedančiai priimti sprendimus, „taip“ – mokesčių lengvatoms. Tačiau „ne“ – persekiojimui ir prievartai.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélčne Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad dėl žmogaus veiklos išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos greitina klimato kaitą. Todėl pritariame pagrindinei išvadai, kad visos šalys turi imtis visų įmanomų priemonių šių dujų kiekiui mažinti ir kad čia ES šalys turi rodyti pavyzdį.

Tačiau kartu nepritariame tam, kad Komisijos ir Parlamento pranešėjai, prisidengdami dideliais iššūkiais, centralizuoja politinę galią ir kuria ES be laisvės ir dinamiškumo.

ES vaidmuo energetikos politikoje turėtų apsiriboti šiais veiksmais:

– kiekvienai šaliai nustatyti išmetamų dujų kiekio sumažinimo tikslą, o tuomet pačioms šalims ir rinkai leisti laisvos konkurencijos sąlygomis šio tikslo siekti;

– prisiimti dėl dujų išmetimo patiriamas sąnaudas pakankamai brangiai apmokestinant taršos leidimus. (Tuomet namų ūkiai ir įmonės, priimdami ekonominius sprendimus, kurių pasaulyje kasdien priimama milijardai, savaime atsižvelgtų į teršalų išmetimą. Namų ūkiai būtų patys suinteresuoti naudoti energiją taupančias lemputes, automobilių gamintojai gamintų taupiai kurą naudojančius automobilius, o statybos sektorius statytų pasyviuosius namus. Tokiu atveju atsipirktų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla šioje srityje);

– skirti lėšų moksliniams tyrimams ir priimti teisės aktus dėl gaminių ženklinimo.

ES politikai neturi reguliuoti išsamiai. Kol kas niekas nežino, kaip geriausia planuoti šį didžiulį pokytį. Todėl mes nepritariame tokiems siūlymams, kaip uždrausti vidaus kiemo šildytuvus ir taikyti mokestines lengvatas už griaunamus pastatus.

Mes balsavome „prieš“, norėdami paraginti persvarstyti ES energetikos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už šį pranešimą, kuris atitinka 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuriose pabrėžtas poreikis gerinti energijos vartojimo efektyvumą ES, kad būtų pasiektas tikslas iki 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą ES, palyginti su 2020 m. prognozėmis.

Pritariu priemonėms, skirtoms didinti gaminių, pastatų ir paslaugų energetinį ekonomiškumą, gerinti energijos gamybos ir paskirstymo efektyvumą, mažinti transporto įtaką energijos suvartojimui, sudaryti geresnes sąlygas finansavimui ir investicijoms šioje srityje, skatinti ir stiprinti sąmoningumą energijos vartojimo klausimu.

Taupiausiai pasaulyje energiją naudojanti infrastruktūra (įskaitant pastatus), gaminiai (prietaisai, automobiliai ir kt.), procesai ir energetinės paslaugos turi nešti naudą Europos piliečiams.

Be to, šis veiksmų planas padės sustiprinti pramonės konkurencingumą ir padidinti naujų technologijų eksportą, tai pat turės teigiamos įtakos užimtumui. Dar daugiau, dėl taupymo atsipirks investicijos į naujoviškas technologijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE), raštu. – Nepritariu pastraipai, kurioje reikalaujama pašalinti iš rinkos tam tikrus prietaisus, nes toks reikalavimas pernelyg griežtas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sarah Ludford (ALDE), raštu. – Aš balsavau už šį pranešimą, kuris iš principo yra puikus. Tačiau 16 dalyje, kurioje Parlamentas „primygtinai ragina Komisiją nustatyti grafikus visos neefektyviausios įrangos, prietaisų ir kitų energiją naudojančių produktų, pvz. vidaus kiemo šildytuvų, pašalinimui iš rinkos“, nereikėjo išskirti konkretaus prietaiso, kuris turėtų būti uždraustas, nes tai tik vienas iš daugelio prietaisų, kurie kelia susirūpinimą dėl energijos švaistymo, ir jis žmonėms labai patinka – ir ne tik miestų (ir mano pačios Londono rinkimų apylinkės) gyventojams.

Pritariu mažmenininkams, kurie, vartotojų spaudžiami, nebepardavinėja tokių šildytuvų; aš ir pati jo nepirkčiau. Tačiau esu įsitikinusi, kad geriausia būtų nustatyti būtiniausius standartus energiją efektyviai naudojantiems prietaisams, informuoti žmones apie energijos vartojimą ir skatinti juos atsižvelgti į anglies dvideginio poveikį apskritai ir leisti jiems patiems pagal tai rinktis prietaisus, transportą, socialinio elgesio modelius ir t. t., o ne uždrausti vidaus kiemo šildytuvus ar kokius nors kitus konkrečius gaminius. Juk pagaliau, tikėkimės, dėl naujovių pažangos, kurią lems efektyvumo standartai, gali atsirasti efektyvesnių vidaus kiemo šildytuvų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jules Maaten (ALDE), raštu. (NL) Pritariu šiam F. Hall pasiūlymui ir sveikinu, kad pagaliau nuo abstrakčių teorijų pereita prie konkrečių pasiūlymų dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo Europos Sąjungoje. Džiaugiuosi, kad šiame pasiūlyme paliktas tikslas iki 2020 m. energijos vartojimo efektyvumą pagerinti 20 proc. Nepritariu pasiūlymo 16 pastraipai, kurioje reikalauja pašalinti iš rinkos neefektyviausiai energiją vartojančius prietaisus. Juk pramonę reikia skatinti gaminti geresnius ir efektyvesnius prietaisus. Todėl per galutinį balsavimą susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Toine Manders (ALDE), raštu. (NL) Liaudies liberalų ir demokratų partija (VVD) nepritaria draudimams, bet remia patobulinimus. Todėl VVD nesutinka su siūlymu uždrausti vidaus kiemo šildytuvus, bet pritaria naujoviškiems kovos su neefektyvumu būdams. Europos Parlamento VVD frakcija mano, kad kovojant su klimato kaita būtų keista, jei nesvarstytume galimybių, kaip padidinti vidaus kiemo šildytuvų efektyvumą. Todėl frakcija tvirtina F. Hall pranešimą, kuriame Europos Komisija prašoma laipsniškai pašalinti iš rinkos neefektyviai energiją vartojančius prietaisus ir pakeisti juos efektyvesniais. Šis pranešimas turi būti vertinamas kaip paskata pramonei kurti efektyviau energiją vartojančius prietaisus, pvz., vidaus kiemo šildytuvus.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Šiame veiksmų plane siūlomos ekonomiškiausios kovos su klimato kaita priemonės. Aš jam pritariu ir manau, kad tikslas iki 2020 m. išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius sumažinti 20 proc. yra įgyvendinamas ir techniškai, ir ekonomiškai.

Šis planas – tai žingsnis teisinga linkme, todėl aš balsavau už jį, nors jis turėtų būti vertinamas tik kaip pirmas žingsnis, kurį žengus turėtų būti keliami dar didesni tikslai.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Energijos taupymo priemonės ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra naudingi aplinkai ir ekonomikai. Todėl aš balsavau už F. Hall pranešimą, tačiau tikiuosi, kad šįkart mums pasiseks labiau nei tuomet, kai kėlėme tikslą iki 2020 m. sumažinti energijos suvartojimą arba kai buvome sutarę didinti atsinaujinančios energijos vartojimą – ketinimai geri, tačiau jei padėtis bus tokia, kokia yra dabar, mums greičiausia nepavyks jų įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. – (SV) Fiona Hall pranešime sprendžiamas ypač svarbus klausimas. Tačiau nepakanka vien tik nustatyti griežtų taisyklių dėl išmetamo anglies dvideginio kiekio mažinimo. Kad padėtis iš tikrųjų pasikeistų, žmonės turi galėti ir norėti keisti vartojimo ir elgesio modelius. 61 pastraipa šiuo klausimu nelogiška: kova turi prasidėti namie.

Todėl, kad įgytų pasitikėjimą, Europos Parlamentas turėtų parodyti gerą pavyzdį savo paties veikloje. Mes raginame ES žmones atsikratyti visko – nuo virdulių iki šildomų barų ir restoranų terasų, kai tuo pat metu vien tik dėl antrojoje Europos Parlamento būstinėje suvartojamos energijos į aplinką išmetama po 5 322 tonas anglies dvideginio per metus! Europos Parlamento narės Caroline Lucas užsakyto tyrimo išvados rodo, kad Parlamento persikėlimas į Prancūziją kiekvieną mėnesį turi didžiulės įtakos aplinkai. Iš viso dėl kelionių į Strasbūrą, kur vyksta Parlamento balsavimai, per metus į aplinką išmetama 18 901 tona anglies dvideginio. Tiek anglies dvideginio išmetama per daugiau kaip 10 000 skrydžių iš Europos į Niujorką.

Gerai, kad šis pranešimas buvo priimtas. Reikėtų baigti keliones į Strasbūrą, nes balsuoti lengvai galime ir pagrindinėje būstinėje.

 
  
  

– Pranešimas: Carl Schlyter (A6-0495/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Roland Clark (IND/DEM), raštu. – Pritariu draudimui išmesti žuvis į jūrą, nes jis atitinka mano partijos politiką dėl racionalių komercinės žvejybos taisyklių. Tačiau negaliu balsuoti už rezoliuciją, nes ją priėmus ES labiau kišis į JK reikalus. JK puikiai gali pati tvarkyti savo žvejybos ir žuvininkystės apsaugos reikalus, ką mes visada ir darėme prieš įstodami į šią tuščiai laiką švaistančią organizaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Žuvų išmetimas (negyvų ar dvesiančių žuvų išmetimas į jūrą) ir priegaudis yra rimta problema, kurią reikia spręsti Bendrosios žuvininkystės politikos kontekste.

Be valdymo mechanizmų, kurie būtų sukurti atsižvelgiant ne į sugaunamą, o iškraunamą žuvų kiekį, ES žvejybos pramonei reikia greitai keisti savo politiką, kad sumažėtų šios blogos praktikos atvejų.

Šiuo klausimu Europos Komisija parengė komunikatą, kuriame paskelbė savo ketinimą įvesti nepageidaujamo priegaudžio mažinimo ir laipsniško žuvų išmetimo į jūrą panaikinimo Europos žuvininkystės sektoriuje politiką.

Nepageidaujamas priegaudis ir jo išmetimas į jūrą turi nesuskaičiuojamų neigiamų padarinių: eikvojami ištekliai, dėl pagaunamų žvejojamų rūšių žuvų jauniklių mažėja galimybės sugauti pakankamus kiekius tų rūšių žuvų ir mažėja dauginimuisi reikalinga biomasė, ir visa tai, dar atsižvelgiant į tai, kad kartu su žvejojamų rūšių žuvimis pagaunami ir nežvejojami gyvūnai (žuvys, vėžiagyviai, vandenyje gyvenantys žinduoliai, vandens paukščiai ir t. t.), daro didžiulį biologinį poveikį jūros ekosistemai.

Atsižvelgdamas į visa tai ir kadangi pranešime siekiama užtikrinti tausojančią žvejybą ir tai atitinka atnaujintos BŽP principus, ketinu balsuoti „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Žinoma, mažinti nepageidaujamą priegaudį ir į jūrą išmetamą žuvų kiekį naudinga ir būtina, tačiau tai turėtų būti daroma ne per teisėkūrą.

Visų pranešime iškeltų klausimų paminėti negalime, tačiau džiaugiamės, kad buvo pritarta mūsų siūlytam pakeitimui, t. y. „primena, kad išmetimo poveikis smulkiajai žvejybai yra minimalus, taigi prašo daugiau Bendrijos paramos, kad būtų galima skatinti ir vystyti smulkiąją priekrančių ir amatininkišką žvejybą“.

Tačiau apgailestaujame, kad buvo atmesti mūsų pasiūlymai, kuriuose buvo pabrėžta:

– kad norint nustatyti tinkamas priemones, skatinančias į jūrą išmesti kuo mažiau žuvų, pirmiausia reikia nustatyti ir išanalizuoti priežastis, verčiančias išmesti žuvis, pvz., komercines (susijusias su kaina, rinkodara, žuvies vertės didinimu), mažesnį nei mažiausias iškraunamų žuvų dydis laimikį arba priegaudį;

– kad reikia nuodugniai išnagrinėti planuojamas priemones ir jų poveikį socialinei ekonominei žvejybos pramonės padėčiai;

– kad svarbu skatinti savo noru mažinti žvejybą ir įdiegti mechanizmus, leidžiančius žvejams už tai skirti pinigines kompensacijas, taip pat priimti teigiamos rinkos intervencijos priemones, skirtas kovoti su žuvų išmetimu (žuvies pardavimo už įprastinę kainą garantijos ir konservavimo pramonės plėtra).

 
  
MPphoto
 
 

  Roger Knapman (IND/DEM), raštu. – Aš pritariu, kad reikia uždrausti žuvis išmesti į jūrą, nes tai atitinka mano partijos politiką, tačiau negaliu balsuoti už šią rezoliuciją kaip visumą, nes joje numatoma imtis priemonių ES lygmeniu.

Ypač dėl 14 pakeitimo, nors ir palankiai vertinu Škotijos žvejų pastangas savo noru mažinti nesubrendusių žuvų pagavimą, negaliu pritarti ES institucijų administruojamai kompensavimo sistemai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. (EL) Manau, kad reikia imtis žuvų išmetimo į jūrą prevencijos priemonių siekiant apsaugoti žuvų išteklius. Tačiau pagalvokime, kodėl žuvys išmetamos, kai daugelis galbūt norėtų savo racione matyti daugiau žuvies.

Priežastis – kapitalistinė gamyba. Žuvimi rinkoje prekiaujama siekiant didelėms žvejybos įmonėms uždirbti pelno, o ne tenkinti mitybos poreikius. Jei žvejybos įmonė paskaičiuoja, kad negaus pelno arba, tiksliau sakant, kad dėl didelės pasiūlos nukris tam tikrų rūšių žuvų kaina, tampa aišku, kodėl žuvys išmetamos. Tačiau be šios yra ir kitų priežasčių.

Šis naujas pasiūlymas iš esmės yra gerų ketinimų išraiška; jame pakartojama panaši politika, kuri, anot pranešimo, turėjo būti įgyvendinta daugiau nei prieš penkerius metus. Mes neprieštaraujame kai kurioms priemonėms, ribojančioms arba draudžiančioms išmesti žuvis, tačiau su viena sąlyga: kai kurios priemonės gali būti našta mažoms ir vidutinėms žvejybos įmonėms, todėl iš esmės gali būti dingstimi neleisti joms laisvai žvejoti. Kitaip sakant, už kai kurių pasiūlymų gali slypėti noras išstumti MVĮ ir dar labiau padidinti dideles žvejybos įmones.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Bet kokios pastangos gerinti Europos žvejybos politiką yra palankios Škotijai ir jos žvejybos pramonei. Pranešime siekiama išnagrinėti, kaip būtų galima vis labiau mažinti nepageidaujamą priegaudį ir kaip įgyvendinti draudimą išmesti žuvis; šie du žalingi reiškiniai jau tapo norma žvejybos sektoriuje.

Atsižvelgiant į tai, pranešime siūlomas logiškas ir veiksmingas požiūris į informacijos rinkimą ir reikalaujama imtis paprastų priemonių, kurių įgyvendinimą būtų galima lengvai užtikrinti ir kurios būtų ekonominiu požiūriu perspektyvios. Aš balsavau už pranešime pateiktas rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. – Žiūrėdama puikų TV serialą „Deadliest Catch“, labai susižavėjau žvejais ir jų darbu. Balsuosiu už šį panešimą, nes privalome rimtai spręsti eikvojimo klausimą, kai visiškai gera žuvis išmetama atgal į jūrą vien dėl sudėtingos kvotų sistemos padarinių.

Nors nemanau, kad intervencija į rinką – išeitis ir kad kvotos turėtų būti panaikintos, turime rimtai spręsti šią problemą.

Mūsų žuvų ištekliai vis dar maži. Žuvies paklausa vis auga – būtent čia ir glūdi dilemos šaknys. Privalome išsaugoti išteklius; vienas iš būdų to pasiekti – neleisti atgal į jūrą išmesti nepageidaujamą priegaudį arba bent jau maksimaliai sumažinti išmetamą kiekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. – Nustebau, kad 9 pakeitimui buvo pritarta. Šis pakeitimas reiškia, kad visuose žvejybos laivuose turės būti įrengtos uždaros televizijos sistemos (CCTV). Nėra jokio paaiškinimo, kaip tą reikėtų padaryti, neatliktas joks poveikio vertinimas, iš kurio matytųsi, ar toks sprendimas pasiteisintų, ir niekaip nepaaiškinama, kaip visa tai atsipirktų.

 
  
MPphoto
 
 

  Cornelis Visser (PPE-DE), raštu. (NL) Šiandien Europos Parlamentas balsavo dėl pranešimo dėl nepageidaujamos priegaudos sumažinimo ir jos išmetimo į jūrą panaikinimo politikos. Krikščionių demokratų partijai (CDA) ir Europos liaudies partijai (PPE) priklausantys Europos Parlamento nariai balsavo už galutinį pranešimą, nes jame yra nemažai teigiamų aspektų. Pavyzdžiui, jame pripažįstama, kad kai kurių rūšių žuvys paleistos išgyvena geriau nei kitos ir kad galėtų būti taikomos draudimo žvejoti išimtys. Tai labai svarbu kalbant apie jūrų liežuvį, nes jaunos šios rūšies žuvys labai gerai išgyvena paleistos. Pranešime taip pat pabrėžiamos teigiamos ir neigiamos išmetamų žuvų kiekių sumažinimo paskatos. Toks požiūris logiškesnis, nei absoliutus draudimas išmesti žuvis. CDA/PPE atstovų manymu, visiškas draudimas išmesti žuvis yra neįgyvendinamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Wise (IND/DEM), raštu. – Aš pritariu, kad reikia uždrausti žuvis išmesti į jūrą, nes tai atitinka mano partijos politiką, tačiau negaliu balsuoti už šią rezoliuciją kaip visumą, nes joje numatoma imtis priemonių ES lygmeniu.

Ypač dėl 14 pakeitimo, nors ir palankiai vertinu Škotijos žvejų pastangas savo noru mažinti nesubrendusių žuvų pagavimą, negaliu pritarti ES institucijų administruojamai kompensavimo sistemai.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Europos strategija romų klausimais (B6-0050/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu. – Aš ir mano kolegos britų konservatoriai visiškai ir be išlygų smerkia bet kokias rasizmo ir ksenofobijos formas ir visiškai remia romus, kurie kovoja prieš jų patiriamą diskriminaciją. Tačiau nepaisant to, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas kiekvienos valstybės narės lygmeniu.

Mes negalime pritarti šiai rezoliucijai, nes ji tik padidina romų izoliavimo ir atskyrimo tikimybę, nes išskiria juos kaip atskirą grupę, ir ragina Komisiją pateikti įvairias strategijas ir veiksmų planus, nors tai turėtų būti palikta valstybių narių kompetencijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. – (SV) Socialinė atskirtis, skurdas ir diskriminacija – tai problemos, su kuriomis valstybės narės turi kovoti visomis išgalėmis. Romų mažumai ši neteisybė ypač aktuali. Nepaisant to, manome, kad integracijos politiką geriausiai gali reguliuoti pačios valstybės narės.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélčne Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Per galutinį balsavimą mes balsavome už šią rezoliuciją. Tačiau norime pabrėžti, kad etninės diskriminacijos problemas ir socialinio teisingumo klausimus visų pirma turi spręsti pačios valstybės narės per savo politiką savo valstybių teritorijose.

Daugelis UEN frakcijos pateiktų rezoliucijos pakeitimų yra šališki. Todėl mes balsavome prieš UEN frakcijos pasiūlytus pakeitimus.

Europos Sąjungos užduotis šioje srityje yra pabrėžti vertybių visumos principus. Su rasizmu ir etnine diskriminacija ES ir visoje Europoje reikia kovoti. Tačiau tai turi būti daroma per švietimą ir nuomonės formavimą ir tai turėtų daryti valstybės narės, kurios kiekvienai naujai kartai turi įskiepyti visiems žmonėms vienodą pagarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Romų kilmės piliečiai įvairiose ES šalyse dažnai tampa diskriminacijos aukomis; kadangi ši diskriminacija gali būti įvairi – politinė, ekonominė, socialinė ar kultūrinė, ji didina skurdą, socialinę atskirtį ir visuomenės skaidymąsi.

Iš tiesų, tokių pagrindinių teisių kaip teisė į sveikatos priežiūrą, būstą, švietimą, darbą su visomis su tuo susijusiomis teisėmis ir socialinėmis garantijomis pažeidimai arba nesinaudojimas šiomis teisėmis didina socialinę nelygybę, visuomenės skaidymąsi ir etninių grupių atskyrimą, neraštingumą, neoficialią ūkinę veiklą, socialinį ir politinį pasyvumą – su visu tuo susiduria daugelis romų kilmės piliečių.

Todėl reikia veiksmingos politikos, kaip kovoti su socialine nelygybe, išnaudojimu ir turto koncentracija, kurti darbo vietas su visomis teisėmis, užtikrinti galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis į viešąsias paslaugas ir kad jomis iš tikrųjų būtų naudojamasi, naikinti skurdą ir socialinę atskirtį. Iš esmės rezoliucijoje nesprendžiamas svarbiausias klausimas – kaip nutraukti dabartinę Europos Sąjungos politiką ir kryptis.

Mes nemanome, kad rezoliucijoje propaguojama „bendra politika“ ES lygmeniu padės išspręsti romų kilmės piliečių problemas.

Todėl susilaikome nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Katalin Lévai (PSE), raštu. – (HU) 2005 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl romų padėties gerinimo, kurioje ragino Europos Komisiją parengti veiksmų planą dėl romų. Per tą laiką niekas nepasikeitė, liko tik pažadai ir skambūs žodžiai. Dauguma iš 12–15 milijonų Europoje gyvenančių romų, iš kurių 10 milijonų Sąjungoje gyvena nuo įstojimo 2004 m., tebesusiduria su tomis pačiomis problemomis ir tebegyvena prastomis socialinėmis sąlygomis, patirdami skurdą, atskirtį, nepakankamą integraciją, darbo trūkumą, diskriminaciją prieš romų moteris ir vaikus.

Daugelis valstybių narių nelaiko romų nacionaline mažuma, nes jie neturi tėvynės, todėl nesiima radikalių veiksmų jų padėčiai keisti. Atvirkščiai, per pastaruosius kelerius metus ir senosiose, ir naujosiose valstybėse narėse radikalizmas tik sustiprėjo. Todėl manau, kad atėjo metas didelėms permainoms. Europos socialistų frakcija jau inicijavo veiksmų planą; pirmajame jo etape numatyta kartu su geriausiais kitų partijų specialistais parengti rezoliuciją.

Todėl raginu savo kolegas priimti šį Europos iššūkį ir kartu inicijuoti Europos strategiją romų klausimais, už kurią mes balsuojame.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. (EL) Romai beveik nuolat patiria rasinę diskriminaciją. Jų tradicijų ir kultūros nepripažinimas ir jų atskyrimas nuo visuomenės stumia juos į socialinę atskirtį. Jie lengvai tampa kapitalizmo grobiu. Iš tiesų, jie dažnai paverčiami atpirkimo ožiais ir kaltinami visi kartu, kaip neseniai parodė jų masinė deportacija iš Italijos.

Nacionalinė ir ES valdžia apsiriboja skambiomis deklaracijomis ir nesiima jokių konkrečių priemonių.

Graikijoje, kaip ir kitose šalyse, dauguma romų gyvena baisiomis sąlygomis, palapinėse, be vandens ar kanalizacijos. Daugelis nedirba ir neturi socialinių garantijų bei teisės į sveikatos priežiūrą. Vaikų problemos dar didesnės: jų didelis mirštamumas, jie beveik neskiepijami ir tik nedidelė dalis lanko mokyklą. Aštuoniasdešimt procentų romų bendruomenės vis dar neraštinga.

Valdžia turi imtis priemonių, kad užtikrintų lygiavertį romų dalyvavimą visuomenės gyvenime ir pagarbą jų kultūrinėms tradicijoms. Graikijoje mes raginame kurti Romų ir čigonų studijų centrą, kur ypatingas dėmesys būtų skiriamas kultūrai.

Reikia skubiai imtis priemonių, kad jiems būtų sudarytos padorios gyvenimo sąlygos ir suteiktos jiems priklausančios teisės į darbą, pensiją, sveikatos priežiūrą ir medicinos paslaugas, taip pat į švietimą.

Jie, kaip ir visi kiti darbuotojai, kovoja prieš monopolinius interesus ir išnaudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Strategijos romų klausimais įgyvendinimas yra tai, kam aš pritariu. Matau, kad ES skubiai reikia romų integravimo į visuomenę strategijos. Romai – bene didžiausia mažuma Europos žemyne, todėl nusipelno būti pripažinti kaip mažuma; tam turėtų būti parengtas europinis planas, skirtas jų problemoms spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Ši rezoliucija – tai Europos pastangų gerinti romų, kurie susiduria su begale sunkumų, susijusių su diskriminacija, visuomenės susiskaidymu, socialine atskirtimi ir dideliu skurdu, padėtį koordinavimo ir skatinimo strategija. ES susirūpinimas mažumomis, įskaitant nuskriaustas socialines grupes, yra atsakymas į ES plėtrą, kai į ES įstojo buvusios sovietinės šalys, kuriose gyvena daug romų. Tad ši problema tapo visos Europos, ne tik Vidurio ir Rytų Europos šalių, problema.

Aš balsavau už šią rezoliuciją, nes ji atkreipia valstybių narių ir Europos institucijų dėmesį į būtinybę imtis priemonių, skirtų sukurti tinkamą socialinę ir politinę aplinką socialinei romų integracijai. Romų diskriminacija paplitusi viešajame ir privačiajame gyvenime, įskaitant jų galimybes užimti viešąsias pareigas, teisę į švietimą, darbo rinką, sveikatos priežiūrą ir būstą. Valstybių narių valdžia turi įsipareigoti mažinti netoleruotiną nesantaiką tarp romų ir kitų visuomenės dalių, kad užtikrintų visišką pamatinių Europos Sąjungos principų, laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principų laikymąsi.

 
Atnaujinta: 2008 m. spalio 8 d.Teisinis pranešimas