Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas yra debatai dėl šešių pasiūlymų, susijusių su rezoliucija dėl Rytų Timoro(1).

  Janusz Onyszkiewicz, autorius. – (PL) Gerb. Pirmininke, esame dar vienos krizės Rytų Timore liudytojai. Ši krizė negali būti išspręsta be Rytų Timoro valdžios institucijų dalyvavimo ir bendradarbiavimo. Pastarosios privalo pasiekti, kad visos sukarintos grupuotės būtų išformuotos, o civiliai – nuginkluoti. Atsakingi už žymiausių šalies žmonių puldinėjimą turi būti patraukti į atsakomybėn. Visos politinės jėgos, ir esančios valdžioje, ir jos opozicijoje, privalo susilaikyti nuo neteisėtos prievartos panaudojimo.

Pastarieji įvykiai rodo, kad yra didelė tikimybė, kad Rytų Timoras taps dar viena šalimi, kurios pagrindinės institucijos jau nebeveikia. Jis gali būti laikomas žlugusia valstybe. Visi žinome apie grėsmę, kurią kelia šios valstybės. Esu įsitikinęs, kad nereikia vardinti pavyzdžių, tad leiskite man paminėti tik Somalį.

Turint omenyje vaidmenį, kurį tarptautinė bendruomenė vaidino įkuriant Rytų Timorą ir savo nuolatinį dalyvavimą jo įvykiuose, ji negali leisti, kad tokia blanki perspektyva taptų realybe. Europos Sąjungos įsipareigojimas remti demokratines jėgas ir institucijas išlieka svarbiausias. Savo misijoje Parlamentas turėtų įvertinti šios pagalbos veiksmingumą.

  Pedro Guerreiro, autorius. – (PT) Kaip pabrėžiama mūsų frakcijos pasiūlyme dėl rezoliucijos, šiuo metu yra gyvybiškai svarbu išreikšti mūsų solidarumą su Rytų Timoro žmonėmis ir pasmerkti Rytų Timoro Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko užpuolimą. Mes pabrėžiame, kad panašūs išpuoliai daro Rytų Timoro politinę situaciją dar nestabilesnę, palyginti su ta, kurią sukėlė 2006 m. ir 2007 m. įvykiai ir kuri išsilaikė iki politinio proceso, kilusio dėl neseniai vykusių teisėtvarkos sistemos rinkimų šalyje. Mes raginame atlikti nuodugnų Rytų Timoro konstitucinės ir teisinės sistemos tyrimą ir nustatyti bei patraukti atsakomybėn pagrindinius šių puldinėjimų kaltininkus. Turime būti pasirengę bet kokiems manevrams, kuriais vykstant šiems įvykiams gali būti siekiama pateisinti tolesnį kišimąsi iš šalies ir kurie gali kelti grėsmę Rytų Timoro nepriklausomybei ir suverenitetui.

Todėl atmetame bendrąją Europos Parlamento rezoliuciją, kurioje, be kitų aspektų, siekiama ignoruoti bet kokį kišimąsi iš šalies, ir kurio metu būtų bandoma daryti įtaką ir formuoti laisvą Rytų Timoro žmonių pasirinkimą. Taip bandydama suplakti visus į viena, ji siekia atleisti nuo atsakomybės pagrindinius kaltinamuosius ir prievartos bei destabilizavimo Rytų Timore iniciatorius. Joje taip pat siekiama ignoruoti faktą, kad siekiant suprasti dabartinę padėtį Rytų Timore, gyvybiškai svarbu nepamiršti, kad šalies žmonės tapo kolonizacijos, brutalios represijos ir savo sugriauto krašto aukomis ir kad jo žmonės herojiškai atsikovojo nepriklausomybę bei suverenitetą, ypač savo gamtinių išteklių klausimu. Tai įvyko visai netolimoje praeityje, ir net po to, kai lemiamu metu šalį paliko tarptautinė bendruomenė.

Nors ir ragindama gerbti Rytų Timoro tautos suverenitetą, ši rezoliucija palieka galimybę kištis į šalies vidaus reikalus. Faktiškai ji užima poziciją, kuria siekiama pristatyti Rytų Timorą kaip žlugusią valstybę. Šioje rezoliucijoje ignoruojamas faktas, kad sprendimas – politinis ir yra išskirtinai Rytų Timoro liaudies rankose. Praeityje Rytų Timoro tauta įrodė savo orumą ir drąsą, o mes išreiškiame pasitikėjimą jų sugebėjimais savarankiškai paskelbti Rytų Timorą suverenia ir nepriklausoma valstybe.

  Ana Maria Gomes, autorė. – (PT) Socialistų frakcijos Europos Parlamente vardu noriu išreikšti solidarumą su Rytų Timoro tauta ir pareikšti, kad ryžtingai smerkiame barbariškus puolimus prieš demokratiškai išrinktas Rytų Timoro Prezidento ir Ministro Pirmininko valdžios institucijas.

Taip pat noriu išreikšti raginimą imtis nepriklausomo tyrimo, kaip reikalaujama pasiūlyme dėl rezoliucijos, kuris dabar yra prieš mus ir kurį mes remiame, kad būtų nustatyta, kas įvykdė išpuolius, kam užpuolikai atstovavo ir kas nepavyko Rytų Timoro saugumo sistemoje, ypač tarptautiniu mastu.

Tikiu, kad šis faktas parodo, kad tarptautinė bendruomenė privalo ir toliau dėti pastangas, kad sustiprintų Rytų Timoro valdžios institucijas ir, svarbiausia, reformuotų saugumo sistemą, kuri jau 2006 m. krizės metu buvo kritikuojama.

Klausimai, susiję su teisingumu, teisėtvarka ir įstatymų bei tvarkos laikymusi taip pat turi būti apsvarstyti. Manau, kad tokioje situacijoje pastangos susitaikyti nacionaliniu lygmeniu su sukilėlių grupuotėmis galėjo būti neigiamas ir nenašus nebaudžiamumo ženklas, kuris leido sukilėliams įvykdyti šį pasigailėtiną išpuolį.

Rytų Timoras nėra žlugusi valstybė ir nepanaši į Somalį, su kuriuo gerb. Onyszkiewiczius jį bandė palyginti. Rytų Timoras herojiškai išsikovojo savo nepriklausomybę, nepaisydamas tarptautinės bendruomenės tylos, o Rytų Timoro tauta jau pademonstravo keletu progų, kad jie yra atsidavę demokratijai. Jie dar kartą tai pademonstravo pavyzdiniu būdu, prezidento ir teisėtvarkos sistemos rinkimais, kurie įvyko praėjusiais metais, per juos aš turėjau garbės vadovauti šio Parlamento misijai.

Tarptautinė bendruomenė dabar yra įsipareigojusi Rytų Timorui suteikti paramą bei ją koordinuoti, ko jai akivaizdžiai nepavyko anksčiau padaryti saugumo sistemos požiūriu ir išspręsti pagrindinius struktūrinius Rytų Timoro valstybės klausimus. Remiantis ženklais, kuriuos parodė Rytų Timoro tauta, neliko abejonių, kad ji nori demokratijos ir teisinio valdymo.

  Marcin Libicki, autorius. – (PL) Gerb. Pirmininke, Rytų Timoras neseniai laimėjo nepriklausomoje kovoje dėl katalikiško identiteto. Nepriklausomybės karas buvo kruvinas ir nusinešė daugybę gyvybių. Rytų Timoro prezidentas buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Tai dar viena priežastis, kodėl tarptautinė bendruomenė turėtų suteikti pagalbą atkuriant tvarką šalyje. Visiškai sutinku su gerb. Gomes, kad ši šalis nuėjo teisingą vystymosi kelią ir atitiko visus tinkamo funkcionavimo standartus. Tačiau dabar karas griauna tuos standartus ir vidaus tvarką.

Tikiu, kad verta grįžti prie neseniai Lenkijos prezidento gerb. Kaczyńskio pateiktų pasiūlymų, kuriuos pakartojo ir prezidentas Sarkozy. Juose kalbama, kad Europos karinėms pajėgoms suteikti reikalingi įgaliojimai ir jos gali įsiveržti, kai tik prireiks. Išskyrus tuo atveju, jeigu pasinaudosime turimais įgaliojimais įsikišti, amžinai susitikinėsime ketvirtadieniais debatuose ir taip nieko nepasieksime.

  José Ribeiro e Castro, autorius. – (PT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, yra tokios Ruy Cinatti eilės, kurios iškilo atmintyje, norėčiau pacituoti: „Nors galbūt liksim nugalėti arba apsupti priešų, tačiau tik dar vieningesni“.

Deja, vasario 11 d. Rytų Timorą vėl ištiko krizė ir jis dar kartą pateko į rankas tų, kurie atsakingi už prieš dvejus metus įvykusią krizę. Tai skatina mus kalbėti apie sugrįžimą tų, kurie galėtų pakenkti šalies stabilumui bei apie antpuolį, kurio metu buvo rimtai, o galėjo būti ir mirtinai sužeistas Respublikos Prezidentas José Ramos-Horta, taip pat buvo užpultas Ministras pirmininkas Xananas Gusmão.

Prievarta ir normalaus valdžios institucijų funkcionavimo ardymas dar kartą išryškino Rytų Timoro nesėkmes, šalies, kuri drąsiai kovėsi ir tebesikauna dėl nepriklausomybės, demokratijos ir pažangos.

Bet kas, parėmęs Rytų Timorą nuo pradžios, negali nejausti vėl atsinaujinusio liūdesio dėl šio incidento, kurį mes griežtai smerkiame. Tikimės, kad prezidentas Ramos Horta visiškai pasveiks, raginame atlikti išsamų tyrimą ir imtis būtinų atsakomųjų priemonių.

Deja, tarptautinės pajėgos neskuba veikti, išskyrus Portugalijos NRG (Nacionalinę respublikonų gvardiją – GNR). Taip pat yra aiškių ženklų, rodančių teisinio Rytų Timoro valstybės valdymo nesėkmę, kai šis valdymas funkcionuoja iki galo ir, tiesą sakant, niekada taip ir nefunkcionavo. Rytų Timorui reikia atkurti patį savo saugumo sistemos branduolį, kad užtikrintų teisinį valdymą ir tvarką.

Tarptautinė bendruomenė privalo suteikti pagalbą Rytų Timoro tautai žengiant šiuos žingsnius. Šalis nėra žlugusi; ji patiria nesėkmes, kurias mes ir turime jai padėti nugalėti.

Tačiau pagrindinė atsakomybė akivaizdžiai tenka Rytų Timoro liaudžiai, kuri turi pabandyti pasiekti įvairias partijas apimantį kompromisą dėl tvarios taikos ir nedvejodama, neišsisukinėdama ir be romaus susitaikymo gerbti teisinį valdymą bei teisinius sprendimus. Jos jau sugebėjo pasiekti susitarimą dėl to, ką mes vadintume valstybės veiklos branduoliu.

Tai apie tokį bendros nuomonės priėjimą Ruy Cinattis kalbėjo savo eilėse, yra svarbiausia ir Rytų Timoro siekiamybė. Šito pasiekę, brangūs draugai, mes privalome padėti Rytų Timoro tautai pasiekti to paties ir sustiprinti savo kraštą.

  Raül Romeva i Rueda, autorius. – (ES) Gerb. Pirmininke, manau, kad Rytų Timoras yra pavyzdys, kaip gali būti vykdomi ir gerai įvykdyti apsisprendimo procesai. Tiesą sakant, būtų nebloga mintis, jeigu keletas mūsų draugų, tarp jų, pvz., Ispanija, išplėštų lapą iš Portugalijos knygos ir prisiimtų atsakomybę kaip palikimą iš ankstesnių kolonijų, kaip Vakarų Sacharos atveju.

Tačiau akivaizdu, kad visi šie atvejai yra paprastai išsprendžiami, tik jie irgi neduoda greitų rezultatų. Reikėtų paminėti sunkumus, kuriuos patyrė Rytų Timoras, kai per kelis mėnesius vykusius taikingus rinkimus, šalyje nesiliovė neramumai, taip pat pasikėsinimą į prezidento Ramos Horta gyvybę. Čia norėčiau, prisidėdamas prie mūsų jau siųstųjų, perduoti nuoširdžiausius linkėjimus ir palinkėti kuo greičiau pasveikti, taip pat linkėjimus Ministrui Pirmininkui Xananui Gusmão.

Nė vienas, manau, neneigs noro pasiekti susitarimą, kaip pademonstravo ir prezidentas Ramos Horta, ir esu įsitikinęs, kad net po šio antpuolio prezidentas Ramos Horta vadovaus visiems darbams, kurie reikalingi susitarimui tarp priešingų frakcijų pasiekti demokratišku būdu, nenaudojant prievartos.

Tačiau, kad šito pasiektų, tarptautinė bendruomenė turi būti visiškai atsidavusi šiam reikalui, o JT mandatas atnaujintas, kaip pasiūlė kai kurios šalys. Jis turi būti atnaujintas bet kuriuo atveju iki 2012 m. ir visą laiką atitinkamai pratęsiamas pagal Rytų Timoro Vyriausybės bei demokratinių jėgų poreikius ir toms jėgoms pareikalavus.

JT dalyvavimo priežastis neturėtų būti prieštaringa šalies poreikių atžvilgiu ir turi būti ne vien rekonstrukcinio pobūdžio, bet ir susijusi su pirminių poreikių tenkinimu, turi būti atliekama ne vien kaip poelgis, bet ir kaip prevenciniai veiksmai bei reakcija į neramumus.

ES privalo kaip galėdama greičiau Dilyje atidaryti (nuolatinę) delegaciją, o Parlamentas turėtų susitarti dėl stebėtojų delegacijos, kurios misija bus paremti šalies demokratines pajėgas ir įvertinti dabartinių ES pagalbos centrų veiksmingumą.

  Tunne Kelam, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, Rytų Timoras tikrai nėra žlugusi valstybė. Tačiau faktas, kad 2008 m. vasario 11 d. demokratiškai išrinkti Prezidentas ir Ministras Pirmininkas tapo ginkluotų užpuolikų aukomis ir jų gyvybė buvo atsidūrusi pavojuje, parodo, kokia trapi yra jauna demokratija.

Norėčiau išreikšti tris mintis. Pirma, mes tikrai susirūpinę dėl veiksmingos UNPOL reakcijos stokos bei kitų tarptautinių pajėgų dėmesio šių išpuolių atžvilgiu.

Antra, ES yra įsipareigojusi padėti demokratinėms Rytų Timoro institucijoms ir suvienyti krašte teisinio valdymo sistemą. Pasiūlymas dėl rezoliucijos teisingai pabrėžia skubų poreikį pasiekti nacionalinį susitarimą dėl pagrindinių demokratijos dalykų.

Trečia, ES visose srityse bendradarbiaudama su JT, turi prisidėti prie reformos dėl Rytų Timoro saugumo sektoriaus. Pagaliau juk Rytų Timoras nėra taip toli, kaip gali atrodyti ir gerb. Gomes yra puikus šito įrodymas.

  Karin Scheele, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, norėčiau prijungti ir savo balsą prie reiškiamo solidarumo sunkiai sužeistam Rytų Timoro Prezidentui, taip pat išreikšti solidarumą Rytų Timoro tautai, kuri turėjo ilgai kovoti dėl nepriklausomybės ir savo teisių. Europos Parlamentas griežčiausiai smerkia dėl bandymo nužudyti prezidentą Ramos Hortą. Užpuolimas buvo įvykdytas po to, kai prezidentas pabandė siekti sprendimo derybų su sukilėliais keliu.

Kadangi tiksli įvykių eiga vis dar neaiški, mes raginame atlikti išsamų ir kruopštų tyrimą dėl pasikėsinimo į gyvybę ir kvotą dėl saugumo sistemos nesėkmės. Mes pritariame bendram tyrimui, kurį vykdys Jungtinės tautose ir Rytų Timoro policija, jis jau pradėtas. Raginame uždrausti visų sukarintų grupuočių ir ginkluotų gaujų veiklą ir suteikti daugiau finansinių išteklių paremti būtinas Rytų Timoro saugumo sektoriaus reformas.

  Zdzisław Zbigniew Podkański, UEN frakcijos vardu. – (PL) EP pasiūlymas dėl rezoliucijos Rytų Timoro klausimu yra visiškai priimtinas. Jis atskleidžia tragišką tautos padėtį ir nacionalinių valdžios institucijų, tarptautinių institucijų ir taikos palaikymo pajėgų bejėgiškumą. Vidaus konfliktas vis dar tęsiasi nepaisant daugybės pastangų ir didelės tarptautinės pagalbos. Žmonės žūsta, pragyvenimo šaltiniai naikinami, o kultūrinis paveldas – niokojamas. Plačiai paplitęs skurdas, nedarbas, nusivylimas ir neraštingumas veikia beveik 80% gyventojų. Visa tai daro neigiamą poveikį žmonėms ir kursto maištą.

Rytų Timoro tauta nori gyventi taikoje ir santarvėje. Jie nori dirbti, mokytis ir plėtoti savo šalies ekonomiką. Kad tai galėtų vykti, demokratinės valdžios institucijos šalyje turi būti sustiprintos, o tarptautinių institucijų teikiama pagalba – padidinta. Todėl šios rezoliucijos autoriai pagrįstai ragina užtikrinti Rytų Timorui politinę, techninę ir finansinę paramą. Jie taip pat prisimena, kad ir Europos Sąjunga, ir Jungtinės Tautos padarė viešus pareiškimus dėl nepriklausomybės, demokratijos ir teisinės valstybių vyriausybių paramos. Sąjungos už tautų Europą frakcija parems šią rezoliuciją.

  Koenraad Dillen (NI). – (NL) Gerb. Pirmininke, kai kurie mano kolegos jau minėjo šį faktą ir neperdedant galima teigti, kad nuo pasikėsinimo į Prezidentą Ramos Horta, Rytų Timorui vėl prasidėjo kritinis etapas. Pakartosiu dar kartą, nes gal kas nors iš mūsų neprisimena, kaip buvo praėjusiais metais po Gusmão paskyrimo, kai liepsnojo šimtai namų ir vyriausybės pastatai?

Tiesą sakant, turbūt reikėtų panaudoti tarptautines pajėgas, kad būtų likviduota dabartinė krizė. Tačiau, žinoma, neturėtų susidaryti įspūdis, kad vyriausybei reikia užsienio kareivių, kad apsigintų nuo saviškių. Užsienio pajėgos gali padėti palaikyti stabilią padėtį, trumpai tariant, manu militari būdu, bet ilgainiui Rytų Timoro tauta privalo pati užsitikrinti savo ateitį. Kad būtų garantuotas politinis stabilumas, demokratija ir gerbiamos žmogaus teisės, pirmiausia jiems reikia nepriklausomos ir patikimos žiniasklaidos, reformuotų policijos pajėgų bei teisiškai pagrįstos teismų sistemos.

  Filip Kaczmarek (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, plačiai pripažįstama, kad Rytų Timoras yra vienas iš geriausių transformacijos proceso pavyzdžių visoje Jungtinių Tautų istorijoje. Tačiau, deja, atrodo, kad Rytų Timoras pamiršta, ką, siekdamas nepriklausomybės, paaukojo per savo 24 metus trukusį karą prieš Indoneziją, kad padarytų galą grubiai okupacijai ir džiaugsmą, su kuriuo šventė savo nepriklausomybę. Po mažiau negu šešių atgautos nepriklausomybės metų Rytų Timoras dabar vėl atsidūrė ties chaoso bedugne. Perėjimas prie demokratijos ir nepriklausomybės niekuomet nebūna lengvas. Tai ne kelionės pabaiga, o tik pradžia. Viena yra absoliučiai tikra – prievarta niekada negali būti ir nebuvo problemų sprendimo būdas. Tai turi būti visiškai aišku. Problemų sprendimo būdas yra ieškoti dialogo, politinio pliuralizmo, stiprinti demokratines institucijas, tokias kaip parlamentas, nepriklausomą teisminę sistemą ir valdžios institucijas, kurioms turėtų vadovauti demokratiniu keliu išrinkti lyderiai.

Raginu Tarybą ir Europos Komisiją užtikrinti, kad kuo didesnė pagalba, kurią 10-asis Europos plėtros fondas paskyrė Rytų Timorui, būtų skirta jo demokratinei sistemai stiprinti.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Dėkoju, gerb. Pirmininke, praėjo jau aštuoniolika mėnesių nuo tada, kai buvo priimta paskutinė Europos Parlamento rezoliucija dėl Rytų Timoro. Ši šalis oficialiai tapo nepriklausoma 2002 m. Po ketverių metų įsiliepsnojo pilietinis karas, kurį sukėlė demobilizuotų kareivių grupė. Po pasikėsinimo į Prezidentą Ramos Hortą šių metų vasario 11 d., Rytų Timoras patyrė dar vieną politinę krizę. Buvo paskelbta kritiška padėtis ir pareikalauta, kad tuometinės 1 600 taikos palaikymo pajėgos būtų sustiprintos.

Politinę krizę Rytų Timore lydi ir ekonominė. Nedarbas siekia maždaug 80%, o 40% bedarbių gyvena žemiau skurdo ribos.

Padėtis šalyje negali stabilizuotis, nebent visos politinės jėgos pasiektų susitarimą dėl pagrindinių valstybės funkcijų. Privalome pasmerkti brutalų pasikėsinimą į Prezidentą bei Ministrą Pirmininką ir paraginti Rytų Timoro vyriausybę padaryti galą smurtui, įskaitant vykdomam gaujų. Tarptautinė bendruomenė, ypač JT ir Saugumo taryba privalo paremti demokratinį vienijimąsi. Taip pat nereikia pamiršti, kad Rytų Timorui skubiai reikalinga ekonominė pagalba, kad nugalėtų skurdą ir išplėtotų administracinį aparatą ir infrastruktūrą.

  Carlos Coelho (PPE-DE). – (PT) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, noriu išreikšti savo pritarimą bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos, kuria pasmerkiami išpuoliai. Taip pat norėčiau pasveikinti Rytų Timoro valdžios institucijas, kurios ramiai reagavo į tragediją ir turiu pabrėžti, kaip kad sakė ir gerb. Gomes, ir gerb. Ribeiro e Castro, kad Rytų Timoras nėra žlugusi valstybė.

Tai valstybė, kuriai reikia tarptautinės pagalbos, delegacijos iš Europos Komisijos, pratęstos JT misijos ir visų mūsų paramos rengiant iniciatyvas, kurios galėtų pagelbėti užtikrinti vienybę Rytų Timoro liaudžiai, gerbti įstatymus ir pasmerkti prievartą.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. – Gerb. Pirmininke, Komisija kuo griežčiausiai pasmerkė pasikėsinimą į Prezidentą Ramos Hortą ir Ministrą Pirmininką Xananą Gusmao.

Jaunoji Rytų Timoro demokratija vis tebėra nepaprastai pažeidžiama savo politinėse, teisėtvarkos ir saugumo valdžios institucijose. Šalis susiduria su skurdu ir didžiuliu nedarbu, ypač jaunų žmonių, kurie iki šiol turi tiek nedaug vilčių dėl ateities ir pasiduoda įtraukiami į smurtą vykdančias grupuotes.

Susitikime su šalies vadovais Komisija parėmė taikų konflikto sprendimo būdą, numačius galutinį gaujų išsiskirstymą ir sukarintų grupuočių nusiginklavimą.

Po 2006 m. smurto Europos Komisija reagavo greitai: pasiuntė humanitarinę pagalbą; paremdama dialogą tarp lyderių; ir trečia, įgyvendindama jaunimo apmokėjimo už darbą grynaisiais programą.

Europos Komisija taip pat nusprendė atidaryti delegaciją Dilyje, o naujasis delegacijos vadovas, kaip tikimasi, pradės eiti pareigas nuo 2008 m. kovo mėnesio. Delegacija ims veikti iki antrosios 2008 m. pusės. Tai sudarys galimybę pradėti oficialų politinį dialogą su vyriausybe ir sparčiau įvertinti šaliai suteiktą paramą.

Europos Komisijos strategija Rytų Timoro klausimu, kuri buvo įtraukta į 10-ąjį Europos plėtros fondą, buvo neseniai patvirtinta. Jos siekis – paremti vis dar silpną teisėtvarkos sektorių, Parlamentą ir kitas valdžios institucijas, taip padėti kurti demokratinę ateitį.

Parama kaimo plėtrai padės sumažinti skurdą ir pagerinti infrastruktūrą. Su sveikatos priežiūros paslaugomis susijusi veikla padės įgyvendinti su skurdu susijusių ligų gydymo programą ir sumažinti nerimą keliantį motinos ir vaiko mirtingumo lygį.

Atkreipti dėmesį į gilumines dabartinio konflikto priežastis ir suteikti paramą jų išsprendimui pasiekti taps taip pat svarbu kaip ir vykdyti ilgalaikes programas.

Rytų Timoro vyriausybė pateikė bendrąjį valdymo veiksmų planą, kuris taps politinio dialogo tarp delegacijos ir Vyriausybės tema ir kurį rems Komisija.

Misijos, vyksiančios ateinančias kelias savaites, metu Komisija įvertins padėtį ir galimybę pagelbėti suteikiant tolesnes priemones, kuriomis bus siekiama pašalinti gilumines konflikto priežastis. Tarp jų gali būti Vyriausybės prašymai paremti keletą daug darbo jėgos reikalaujančių programų, kuriomis siekiama nugalėti nedarbą.

Bendrame 2007 m. gruodžio mėn. Komisijos ir Tarybos dokumente ir Komisija, ir ES valstybės narės parėmė Jungtinių Tautų svarbiausią vaidmenį koordinuojant pagalbą saugumo sektoriui.

Apibendrinant galima teigti, kad pagal Komisijos programą numatyta parama, sudaranti daugiau negu 80 milijonų eurų, yra visapusiška ir padės išspręsti daugelį dabartinių šalies problemų.

  Pirmininkas. – Debatų pabaiga.

Balsavimas įvyks pasibaigus debatams.