Pirmininkė. − Kitas klausimas yra bendros diskusijos dėl K. Virrankoskio pranešimo Europos Biudžeto komiteto vardu dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų taisomojo biudžeto Nr. 1/2008 projekto III skirsnis – Komisija (2008/2017(BUD)) (A6-0058/2008), ir R. Böge‘o pranešimas Biudžeto komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 26 punktą (COM(2008)0014 – C6-0036/2008 – 2008/2019(ACI)) (A6-0065/2008).

  Kyösti Virrankoski, pranešėjas. − (FI) Ponia pirmininke, Europos solidarumo fondas buvo įkurtas 2002 m. po baisių potvynių, kurie sukrėtė centrinę Europą ir sukėlė nuostolių ir ES valstybėms narėms, ir šalims kandidatėms. Tuo metu buvo susitarta dėl 1 mlrd. EUR lėšų per metus. Šis fondas buvo skirtas padėti tiems, kurie patyrė nuostolius didelių stichinių nelaimių metu. Kad būtų skirta parama, stichinių nelaimių nuostoliai turi sudaryti mažiausiai 3 mlrd. EUR arba ne mažiau kaip 0,6 % valstybės narės BVP. Jeigu nuostoliai padaryti mažame plote, jų suma gali būti mažesnė, bet regioniniu požiūriu ji gali būti santykinai didesnė.

Dabar aptariami nuostoliai buvo patirti per didelį potvynį Jungtinėje Karalystėje 2007 m. liepos mėn. Nuostoliai vertinami 4,6 mlrd. EUR suma, todėl galima kreiptis dėl kompensacijos. Komisija siūlo 162 mln. EUR.

Savo biudžete Biudžeto komitetas rekomenduoja paramą dėl finansinių lėšų suteikimo Komisijos siūlomu būdu. Tačiau reikia, kad Parlamentas patvirtintų paramos mobilizavimą. Dėl šios priežasties R. Böge‘o pranešimas dėl Solidarumo fondo lėšų mobilizavimo turi būti priimta pirmiau.

Kitais požiūriais, pirmasis taisomasis biudžetas iš esmės susijęs su agentūromis ir administraciniu Galileo programos valdymu. Biudžete įtraukta Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji agentūra. Jos sukūrimas dera su šių metų nustatyta biudžeto procedūra. Pagal taisomąjį bendrosios vykdomosios agentūros biudžetą mokslinių tyrimų agentūrai (REA-Research Executive Agency) buvo sukurta eilutė kitoms programoms pagal Septintąją pagrindų programą, irgi skirtą moksliniams tyrimams. Tai irgi dera su ankstesne biudžeto procedūra.

Panašiai buvo atlikti pakeitimai dėl pasienio kontrolės agentūros, Frontex, personalo tvarkaraščio, kurių pareikalavo Parlamentas. Parlamentas padidino lėšas, skirtas šiai agentūrai iki 30 mln. EUR biudžeto procedūroms ir dabar jos įtrauktos kaip būtinos papildomos lėšos.

Didžiausia problema susijusi su Galileo satelitinės navigacijos programa. Didelis Parlamento pasiekimas yra tas, kad derybose dėl biudžeto jam pavyko garantuoti programos finansavimą padidinus jai atidėtą sumą iki 2,4 mlrd. šešeriems metams. Iš dalies to pasiekta koreguojant daugiametę finansų struktūrą. Todėl projektas neabejotinai tapo ES projektu.

Lieka projekto administravimo klausimas. Komisija siūlo 2 mln. EUR atliekant perkėlimą iš veiklos asignavimų ir paskiriant administravimui. Tačiau projekto administravimo išlaidos yra chaotiškos. Iš esmės jam vadovavo Europos Sąjungos GSA (Galileo Supervisory Authority). Jos užduotis buvo iš esmės susijusi su leidimais ir diskusijomis dėl partnerystės tarp viešojo (valstybinio) ir privataus sektorių. Pradiniame etape pašalinus privatų sektorių, GSA vaidmuo lieka neaiškus, kaip ir Komisijos bei Europos kosmoso agentūros (European Space Agency - ESA). Pirmoji mintis buvo, kad ESA bus atsakinga už projekto techninę pusę, kurią ES peržiūrės ir aprūpins. Darbo paskirstymas tarp įvairių dalyvių, tokių kaip Komisija ir atskiros agentūros lieka, deja, neaiškus.

Todėl Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas siūlo E. Barsi-Pataky pranešime, kad GSA turėtų būti panaikinta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Biudžeto komitetas negalėjo sutikti perduoti asignavimų Komisijai ir vietoj to siūlo tiesiog sukurti Parlamento narių eilutę. Komisija pažadėjo, kad ji įvykdys perdavimą savo kompetencijos ribose prieš pasiekiant susitarimo dėl visos Galileo administracinės sistemos. Taisomojo biudžeto pakeitimai tokiu būdu nevilkins projekto, o užtikrins Parlamento derybinę poziciją. Tikiuosi, kad plenarinis svarstymas pritars Komiteto vieningai pozicijai dėl pirmo taisomojo biudžeto.

  Reimer Böge, pranešėjas. − (DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponai ir ponios Parlamento nariai, pranešėjas dėl 2008 m. biudžeto K. Virrankoskio, iš tiesų atskleidė visus pagrindinius klausimus. Todėl šiandien kalbame remdamiesi Komisijos pasiūlymu dėl ES solidarumo fondo mobilizavimo pritaikant Tarpžinybinio susitarimo 26 punkto.

Nors tiesa, kad Solidarumo fondas ir kitos konkrečios priemonės nesudaro didelių pinigų sumų palyginus su Europos Sąjungos biudžetu, jos galiausiai pasitarnauja remdamos nelaimės ištiktus regionus ir jų žmones stichinių nelaimių atvejais ir, kaip žinome, tokios nelaimės – ar jos būtų audros ar įsisiautėję gaisrai – tapo beveik reguliariai vykstančiais reiškiniais.

Prieš priimdami sprendimą, mes Biudžeto komitete pasiūlėme susirinkti į svarstymą, į kurį pakvietėme Jungtinės Karalystės paveiktų regionų vietos organizacijų ir nacionalinės administracijos atstovus. Posėdyje labai aiškiai priminėme apie iššūkius, su kuriais susiduria nelaimės ištikti žmonės ir regionai ir apie nuostolių dydį, kuriuos padarė 2007 m. liepos mėn. potvynis, kuris bendrai vertinamas 4,6 mlrd. EUR suma.

Remdamiesi šiuo svarstymu ir savo derybomis, mes pilnai parėmėme Komisijos pasiūlymą skirti 162 387 000 EUR iš Solidarumo fondo lėšų šiam konkrečiam atvejui.

Leiskite man taip pat paminėti, kad mes galime tikėtis tolesnio Solidarumo fondo lėšų mobilizavimo per ateinančius mėnesius. Tokiais atvejais ne vien iš Europos Bendrijos reikalaujama parodyti solidarumą: atsižvelgiant į vis didėjantį tokių nelaimių dažnumą, valstybės narės turėtų labiau apsvarstyti prevencinių krizių priemonių pritaikymo klausimą, kitaip tariant, įvertinti savo civilinės gynybos sistemų būklę, patikrinti, kaip apsirūpinusios vietinės gaisrininkų brigados ir ištirti, kaip jos galėtų sukurti įvairias strategijas ateityje tokiems atvejams, kaip statybos darbai potvyniams neatspariose srityse. Tokie dalykai yra neatskiriama bet kurios ilgalaikės strategijos dalis, jeigu norime išlaikyti savo patikimumą.

Kitas reikalavimas – ir šiuo požiūriu esame kažkiek geriau apsirūpinę dabartiniu metu, negu kitais atvejais – yra, kad turėtume nusistatyti bendrą tikslą, paremtą bendru principu, kad užtikrintume būsimų pareiškimų Solidarumo fondui nagrinėjimą per daugiausiai šešis mėnesiu. Tai iššūkis mums visiems: nacionalinės valdžios institucijos privalo pateikti visus būtinus pareiškimus ir dokumentus per nustatytą laikotarpį, Komisija privalo išnagrinėti atvejį remdamasi taikytinomis nuostatomis, o mes Parlamente turime operatyviai paspartinti eigą skubiai apsispręsdami.

Leiskite atkreipti jūsų dėmesį į dar vieną dalyką, kuris susijęs su taisomuoju biudžetu. Turint omenyje sunkias derybas ir neužbaigtas įstatymų priėmimo procedūras dėl Galileo satelitinės navigacijos sistemos, energingai pritariu pranešėjo išlygai, kad biudžeto eilutė, sukurta administravimo valdymo išlaidoms turėtų būti pro memoria klausimas. Tai būtų žingsnis teisinga linkme, jeigu Komisijoje būtų sudarytos atitinkamos administracinės struktūros. Vis dėlto, dar nesame patenkinti dėl susitarimų dėl būsimos sąveikos tarp Komisijos, Europos kosmoso agentūros ir Galileo priežiūros institucijos.

Vykdant teisėkūros procedūras, reikia bent nurodyti būdą, kaip išvengti dvigubų pastangų ir sukurti tinkamas valdymo struktūras, pritaikytas Galileo satelitinės navigacijos sistemai. Vis dar išlieka poreikis susirinkti diskusijai, kuris, tikiuosi, bus netrukus patenkintas.

PIRMININKAVO: M. MAURO
Pirmininko pavaduotojas

  Dalia Grybauskaitė, Komisijos narė. − Pone pirmininke, sausio 18 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl solidarumo fondo lėšų mobilizavimo Jungtinei Karalystei, ir džiaugiamės bei esame patenkinti, kad Biudžeto komiteto nuomonė gana palankiai įvertino mūsų pasiūlymą. Kartu su taisomuoju biudžetu Nr 1/2008, taip pat siūlėme paskirti 162 mln. EUR lėšas iš solidarumo fondo JK, kad kompensuotume rimtus nuostolius, kuriuos padarė vasaros potvyniai.

Kaip Biudžeto komiteto primininkas jau sakė, neseniai gavome pareiškimų iš valstybių narių – Graikijos ir Slovėnijos – ir, ko gero, netrukus pateiksime naują pasiūlymą. Žinoma, šis pasiūlymas susijęs ne vien su solidarumo fondu. Tačiau tik solidarumo fondas dalyvaus finansine prasme: kitos pasiūlymo dalys yra labiau susijusios su techniniais klausimais.

Galileo agentūros klausimas, žinoma, yra labai opus mums visiems ir man visiškai suprantamas Biudžeto komiteto susirūpinimas. Tačiau turiu pasakyti, kad Biudžeto komiteto pasiūlymas pakeisti Komisijos pasiūlymą uždels solidarumo fondo lėšų pristatymą beveik vieną mėnesį, nes turės būti grąžintas Tarybai kitam balsavimui, tačiau suprantame klausimo opumą ir negalime ginčytis su Biudžeto komiteto sprendimu šiuo klausimu. Tačiau labai tikiuosi, kad mūsų pasiūlymas apskritai bus Parlamento paremtas šią savaitę.

  Richard James Ashworth, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad pritariu šiam taisomajam biudžetui tik norėčiau pakomentuoti vieną ar du klausimus.

Pirmiausia dėl Solidarumo fondo: toks paskirstymas atliktas atsižvelgiant į Britanijos potvynius praėjusių metų birželio ir liepos mėn. Didesnė tų potvynių dalis teko mano regionui ir galiu paliudyti dėl jų pasibaisėtinų padarinių bei sunkumų, kuriuos jie sukėlė daugeliui mano srities gyventojų. Buvau susidomėjęs, bet nenustebintas pastebėdamas, kad šis prašymas buvo trečias didžiausias solidarumo fondo istorijoje, nes paraiškoje nurodyta 4,6 mlrd. EUR suma, o paskirta 162,8 mln. EUR. Žinau, kad mano kolega ir draugas R. Böge sakė, kad bendrai palyginus tai nebuvo didelė suma. Turbūt taip ir yra, tačiau šis solidarumo gestas, prašau patikėkite manimi, buvo tikrai labai įvertintas ir to regiono žmonių vardu norėčiau išreikšti savo padėką pirmiausia Biudžeto komiteto nariams, kurie buvo vieningi pateikdami šį pagalbos paketą, kuris yra tikras solidarumo gestas. Taip pat norėčiau išreikšti savo padėką Komisijos narei ir jos kolegoms, kurie sugaišo prie šios paraiškos tik septynis mėnesius. Manau, kad tai didelis pasiekimas, ponia Komisijos nare, ir dėkoju jums už jūsų pastangas. Žinoma, susidomėjęs stebėsiu, kaip Jungtinės Karalystės vyriausybė paskirstys šias lėšas per ateinančias savaites ir mėnesius, tačiau aišku, kad vis daugėjant ekstremalių klimatinių įvykių skaičių, šie klausimai iškils vis reguliariau visoje Europoje. Taip pat aišku, kad išreiškiant solidarumą, greitis yra labai svarbus dalykas šiame mechanizme.

Dėl Frontex klausimo taip pat norėjau pasakyti, kad pritariu dėl papildomų lėšų skyrimo Frontexui – mes padvigubinome Agentūros finansavimą. Manau, kad tai teisinga ir pastebiu, kad tas prašymas susijęs su 25 pareigybių sukūrimu. Tačiau tikiu, kad svarbu tęsti lėšų paskirstymo stebėseną siekiant užtikrinti, kad būtų gauta atitinkama vertė už tas lėšas. Taip pat visiškai parėmiau Lisabonos tikslus, kuriuos Komisija nusistatė, ypač mokslinių tyrimų ir plėtros srityje. Todėl pripažįstu mokslinių tyrimų agentūrų poreikį; tačiau vėlgi, išreiškiu susirūpinimą dėl agentūrų plitimo, kurios, turiu pasakyti, liūdnai pagarsėjo dėl savo nesugebėjimo pasiekti rezultato už įsisavintus pinigus.

Galiausiai, dėl Galileo klausimo: naujoji biudžeto eilutė užtikrins didesnį skaidrumą ir atskaitomybę. Tačiau tikrai sutinku su savo kolegomis dėl Biudžeto komiteto, kai sakome, kad tęsime atsargiai. Jei galiu taip išsireikšti, pone Komisijos nary, tai masinis reiškinys ir, vartodamas kosminio amžiaus žargoną, pridursiu, kad Komisija „kelia koją ten, kur dar jokia Komisija nebuvo įžengusi“. Todėl pritariu savo kolegai R. Böge‘ui, aki jis sako, kad mes tai paremsime, bet taip pat primygtinai reikalausime įterpti Parlamento narių eilutę.

Pone pirmininke, pritariu taisomajam biudžetui ir džiaugiuosi tai darydamas.

  Linda McAvan, PSE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kalbu vietoj G. Titley, Darbo frakcijos narį šiandieną, tačiau galiu pasisakyti ir visų Parlamento narių vardu dėl šio taisomojo biudžeto ir sprendimo skirti 162 mln. EUR JK potvynio paveiktiems regionams.

Kaip R. J. Ashworth sakė, tai nedidelė subsidija, turint omenyje milžiniškus nuostolius, kuriuos padarė potvyniai JK, tačiau įvertiname Biudžeto komiteto kolegas, kurie vieningai balsavo ir taip pat Komisiją. Suprantu, kad tai greičiausiai kada nors atliktas apmokėjimas: per septynis mėnesius. Todėl, nors daugelis žmonių kentėjo ilgą laiką, tai pažanga, palyginus su ankstesniais lėšų skyrimais. Taip pat suprantame, kad tai viena iš didžiausių kada nors sumokėtų sumų ir labai tai vertiname.

Praėjusiais metai potvyniai paveikė 48 000 JK namų ir 700 verslo įmonių, kurių bendra suma viršijo 4 mlrd. EUR. Mano regionas Jorkšyras buvo vienas iš labiausiai apgadintų ir daugelis žmonių vis dar negrįžo į namus, todėl pagalba ir parama nepaprastai vertinamos.

Pavaduoju G. Titley, nes jis negalėjo išskristi iš Londono dėl didelių audrų, kurios puola vakarų Europą šį vakarą. Negalime priskirti visų blogų orų klimato kaitai, bet žinome, kad blogų orų skaičius vis auga. Patyrėme keletą potvynių, taip pat gaisrus Graikijoje ir pietų Europoje praėjusią vasarą ir jokios solidarumo fondo sumos negali realiai padengti nuostolių ir išlaidų, kurias tokie su klimato kaita susiję dalykai sukelia.

Pradedame savo kaip parlamentarų darbą, svarstydami įstatymų, susijusių su klimato kaita, projektus. Labai tikiuosi, kad Parlamentas bus tvirtas ir įgyvendins bei suderins gerus įstatymus, kurie spręs su klimato kaita susijusius klausimus taip, kad nereikės grįžti ir prašyti Komisijos pinigų tvarkantis su jų padariniais.

  Diana Wallis, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, tam tikra prasme, man lengva kalbėti po šių dviejų kalbėjusiųjų. Aš taip pat norėčiau pritarti mūsų pranešėjų pasiūlymams, K. Virrankoskiui ir R. Böge‘ui, bet ypatingai dėl solidarumo fondo lėšų skyrimo JK.

162 mln. EUR suma: ji atrodo nepakankama, bet ji labai svarbi keletu lygmenų. Kaip Parlamento narė, atstovauju Jorkšyrui ir Humberiui, kuriuos, kaip minėjo L. McAvan, užliejo potvyniai praėjusią vasarą – miestai, kaimai visoje srityje buvo nuniokoti. Daug žmonių, net gyvenančių toje pačioje gatvėje, vis dar negrįžo į namus. Nors žinome, kad ši išmoka negali iš karto pakeisti jų padėties, ji netiesiogiai padės mums, palengvindama spaudimą mūsų pačių Vyriausybės biudžetui.

Antra, man ypač malonu, kad mūsų Vyriausybė pateikė šią paraišką ir ji buvo sėkmingai patenkinta. Iš pradžių buvo laikai, kai nebuvome tikri, kas bus, ir tikiuosi, kad patyrusi tai mūsų vyriausybė taps didelė solidarumo fondo gerbėja Taryboje ir atitinkamai įtikins ir kitas valstybes nares.

Galiausiai Britanijos žmonės, mano rinkėjai, dabar supras, kad Europos solidarumas turi apčiuopiamą ir praktinę reikšmę. Man pritars visi Rūmai. Kadangi klimato kaita iš tiesų „kanda“, visi galime atsidurti tokioje padėtyje, kaip mes praėjusią vasarą, todėl ir jiems gali prisireikti kreiptis į Europos solidarumą.

  Wiesław Stefan Kuc, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, Europos Sąjungos solidarumas yra svarbiausias ir gražiausias principas. Be jo nebūtų net kalbos apie bendrus nepriklausomų valstybių ir tautų veiksmus. Europos Sąjungos solidarumo fondo įkūrimas natūraliai gimė iš šio principo. Dabar kasmet turime po 1 mlrd. EUR. Tai nedidelė suma, ypač dėl to, kad praėjusiais, o ir šiais metais susidūrėme su pagausėjusiomis stichinėmis nelaimėmis. Mus ištiko ne tik potvyniai ir uraganai, bet ir nepaprasto masto gaisrai.

Su savo ribotomis priemonėmis sugebėjome surinkti tik mažą pagalbos sumą – 3 % ar 4 % nuostolių padengti, ar net mažiau. Štai kodėl, paremdamas R. Böge‘o pranešimą ir K. Virrankoskio taisomojo biudžeto projektą, taip pat užbaigdamas pasakysiu, kad Solidarumo fondo lėšos turi būti palaipsniui didinamos. Du eurai iš kiekvieno piliečio nepadės nušluostyti ašarų, kai atsitinka tokio masto nelaimės.

  Esko Seppänen, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FI) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, mūsų Parlamentas žino daug skirtingų solidarumo būdų. Sunkiausias solidarumo reiškimo būdas yra karinė pagalba.

Lisabonos sutartyje skirsnyje apie solidarumą rašoma, kad valstybės narės privalės suteikti karinę pagalbą kitai valstybei narei, kuri tapo terorizmo grėsmės ar išpuolio auka. Ši sunkesnė solidarumo rūšis dar nežinoma Europai. Saugumo garantijos skirsnis Lisabonos sutartyje nenustato karinės pagalbos prievolės. Todėl ji yra švelnesnė solidarumo forma negu solidarumas iškilus terorizmo grėsmei.

Jutta Haug, Parlamento pranešėja dėl ateinančių metų biudžeto, siūlo, kad pagrindinis Komisijos biudžeto principas būtų regionų solidarumas, t. y. Sąjungos vidaus plėtros subalansavimas. Geriausiai tai atlikti per Struktūrinius fondus.

Pagal mums pateiktą taisomąjį biudžetą yra siūloma panaudoti biudžeto lėšas kompensuojant nuostolius, kuriuos patyrė Jungtinė Karalystė dėl potvynių. Milijardas eurų buvo rezervuoti šiuo tikslu Solidarumo fonde. Mūsų frakcija sutinka, kad šios lėšos būtų mobilizuotos padėti Jungtinei Karalystei.

Įmanoma, kad bus ir daugiau ypatingų stichinių nelaimių, tokių kaip potvyniai dėl pasaulinio atšilimo. Solidarumo fondas siūlo nedidelio masto draudimo nuo jų polisą. Valstybės narės moka draudimo įmoką į ES biudžetą ir taip gali tikėtis iš kitų pagalbos, kai ateina jų eilė.

Be Solidarumo fondo, ES biudžete yra eilutė, skirta Globalizacijos fondui, kuris gali išleisti 500 mln. EUR per metus, kad palengvintų socialines problemas, kylančias dėl darbo perdavimo. Praėjusiais metais šiam tikslui buvo mobilizuota mažiau nei 20 mln. EUR. Atrodo, kad ES rodo solidarumą šalims, bet ne jų piliečiams, kuriems atėjo sunkūs laikai.

  John Whittaker, IND/DEM frakcijos vardu. – Pone pirmininke, man malonu sužinoti, kad Britanija gaus pinigų, kad padengtume išlaidas, susidariusias su praėjusių metų potvyniais. Visi labai džiaugiamės, kad ES dosniai pagelbėjo bėdoje atsidūrusiai valstybei narei. Tačiau tiesa truputį kitokia: pirma, subsidija padengia tik 3,5 % nuostolių kainos – gestas, kaip R. J. Ashworth sako – ir, antra, praėjo devyni mėnesiai nuo tų įvykių – o jie dar sako, kad greitai! Būtų buvę naudingiau, jeigu būtume žinoję, kad ji bus skiriama, tada rekonstrukcija būtų buvusi atitinkamai suplanuota. Tik vienas dalykas akivaizdus Britanijai – kai suvokiame, kad gauname atgal tik truputį grąžos iš to, ką sumokėjome Europos Sąjungai – turime to maldauti ir dar reklamuoti ES dosnumą. Prašau, gal galėtume pasilaikyti savo pinigus o tada spręsti patys, kaip juos leisti? Tokiu atveju, jie daug greičiau atsipirktų.

  Jean-Claude Martinez (NI). – (FR) Pone pirmininke, dauguma mūsų valstybių turi kredito eilutes savo biudžetuose dėl nelaimės padarinių šalinimo. Pagal Prancūzijos biudžeto įstatymus, pvz., yra pasaulinės lėšos, kurios leidžia sankcionuoti pagal dekretą prieš ištinkant nelaimei. Nuo 2002 m. lapkričio mėn. Europos biudžeto teisė įtraukė šį nelaimių finansavimo įstatymą į savo Solidarumo fondą. Finansinių nelaimių atveju taip pat turime Europos globalizacijos koregavimo fondą.

Gamtinių nelaimių atveju iš mūsų buvo paprašyta sumokėti mažiau negu 4 % padėti atitaisyti Jungtinės Karalystės nuostoliams dėl potvynių 2007 m. birželio mėn., kurių bendra suma sudarė 4 mlrd. Devyni mėnesiai asignavimui yra ilgas laikotarpis, nes ši padėtis pagal apibrėžimą yra kritinė. Tai reiškia, kad taisomojo biudžeto metodas autorizuoti įsipareigojimus nėra operatyvus. Taisomasis biudžetas turi įsigalioti anksčiau, kad ratifikuotų įsipareigojimus, kurie turi būti atlikti iš anksto teikiant neapribojančius asignavimus nelaimių, potvynių ir gaisrų atvejais.

Todėl 162 mln. EUR solidarizuojantis su Smitho, Ricardo ir Thatcher Jungtine Karalyste, kurie tikėjo rinka, darvinizmu ir natūralia atranka, yra puiki pamoka. Kai liūtas, riaumojantis ekonominėse džiunglėse, sušlampa, jis atranda solidarumo pranašumus. Jau trečias kartas – karvių pasiutligė, snukio ir nagų liga ir potvyniai – o rytoj mūsų Britanijos nariai turės progos pademonstruoti solidarumą su Europos ūkininkais, kurie sušlaps nuo importo.

  Margaritis Schinas (PPE-DE). – (EL) Pone pirmininke, šis taisomasis biudžetas dar kartą įrodo akivaizdžius dalykus: kad ES turi mechanizmus ir galimybes spręsti konkrečias netikėtas problemas. Norėčiau pateikti tris pasiūlymus dėl dviejų pranešimų paketo, kurį aptariame šiandien. Du iš jų susiję su Solidarumo fondu, o trečiasis – su Galileo programa.

Dėl potvynių JK. Laikotarpis tarp liepos mėn. ir reakcijos yra labai patenkinamas. Tai greičiausias reagavimas per visą šio fondo veiklos istoriją, bent jau kiek aš prisimenu. Tačiau ji sukuria precedentą: ateityje tikėsimės panašiais atvejais tokio pat greito reagavimo ir dabar prisimenu aplinkos katastrofą, kurią patyrėme Graikijoje praėjusią vasarą tik mėnesiu vėliau – rugpjūčio mėn. Todėl tikiuosi, kad kitą mėnesį Komisija bent pateiks pasiūlymą per kompetentingą Komisijos narį dėl Graikijos prašymo aktyvuoti Solidarumo fondo lėšas. Man nereikia priminti jums siaubingų gaisro vaizdų Graikijoje; visi matėme juos visa Europa. Tikiuosi, kad mutatis mutandis, mes galiausiai laikysime Komisijos pasiūlymą kitą mėnesį.

Mano antrasis komentaras susijęs su reginiu, kurį iš savęs darome. Neturiu supratimo, kaip Parlamentui pavyksta, bet kiekvieną kartą, kai turime gerų naujienų, esame vieninteliai, kurie apie tai žino! Mes esame patys vieni, be jokių klausytojų galerijose ir, ko gero, čia nėra nė vieno žurnalisto! Kada pagaliau išmoksime tinkamai reklamuoti geras žinias?

Mano trečiasis ir paskutinis komentaras susijęs su Galileo programa. Sutinku su visais kolegomis iš Biudžeto komiteto ir, kaip to komiteto pranešėja Galileo programos klausimais, noriu aiškiai pasakyti, kad mes neketiname atlikti jokių mokėjimų iš labai didelio lėšų paketo, kurį surinkome, nebent sutariame su Taryba dėl platesnės programos architektūros. Jei nežinome, kas ką daro – o mes vis dar klaidžiojame tamsoje, nes deramės su Taryba – mes neleisime jokių pinigų. Nesirengiame išmesti pinigų į nutekamąjį vamzdį. Rytoj rytą turime labai svarbią trišalę diskusiją su pirmininkaujančia Slovėnija. Yra du svarbūs klausimai. Tikiuosi, kad galėsime užbaigti šias derybas taip, kad pagaliau galėtume imtis tikros pažangos.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) ES Solidarumo fondas yra labai svarbi pagalba valstybėms narėms ir kvalifikuotoms šalys kandidatėms nelaimės atveju. Tačiau iš patirties matome, kad reikia reformuoti Solidarumo fondą, pritaikyti jį pasitikti naujus iššūkius ir padidinti jo efektyvumą.

Pirmiausia minimalus nuostolių slenkstis, kuris yra 3 mlrd. arba 0,6 % BVP yra per aukštas, neskaitant pagalbos šalims, patiriančioms mažesnio masto nelaimes, kuris tačiau galėtų turėti rimtų padarinių tose šalyse.

Antra, lėšos negali būti skiriamos terorizmo, visuomenės sveikatos krizių ir technologinių ar industrinių avarijų atvejais jų padariniams šalinti.

Trečia, keletas problemų kyla dėl lėšų, kurios skiriamos ypatingų regioninių nelaimių atvejais, kurių kriterijai, deja, iki šiol nėra pakankami aiškiai apibrėžti.

Susumuojant, sveikinu fondo reformą ir raginu Tarybą bendrais bruožais nusakyti jos poziciją neatidėliojant.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į šiuos dalykus.

Pirma, gaila, kad Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo įkūrimo vis dar nepatvirtintas Tarybos, nepaisant fakto, kad Europos Parlamentas išsakė savo poziciją šiuo klausimu dar per pirmąjį svarstymą beveik prieš dvejus metus, 2006 m. gegužės mėn.

Antra, 162 mln. EUR mobilizavimas padėti atitaisyti nuostolius, kuriuos sukėlė potvyniai Britanijoje ir Airijoje 2007 m. birželio ir liepos mėn., kurių bendra suma siekia beveik 5 mlrd. EUR, nusipelno mūsų paramos. Gaila, kad lėšų šiam tikslui paskyrimas trunka daug mėnesių po to, kai nuostoliai padaromi, nes tuomet pagalba ne tokia veiksminga. Kaip sako lenkų patarlė: „kas duoda greitai, duoda dvigubai“.

Trečia, kadangi Solidarumo fondo „lubos“ yra 1 mlrd. EUR, norėtųsi tikėti, kad panašiu atveju, koks atsitiko Britanijoje, atitinkamas finansavimas bus mobilizuotas greitai ir kad bus vienodai traktuojamos šuo požiūriu ir senosios, ir naujosios ES valstybės narės.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, padėkojęs pranešėjui už labai gerai atliktą darbą, taip pat norėčiau trumpai iškelti vieną klausimą, susijusį su Solidarumo fondu.

Pone pirmininke, kiekvienais metais ES būna blogų orų. Ironiška, tačiau kaip tik tada, kai diskutuojame šiuo klausimu, Šiaurės Europa tikisi nuožmių audrų. Dėkoju apvaizdai, kad ES teikia finansinę pagalbą tokių nelaimių atveju, kaip šiuo metu JK, ir kaip anksčiau darė Kipro atveju. Tačiau neturime pamiršti, kad be finansinio aspekto, turi būti visos Europos organizacinis skyrius, galintis teikti skubią pagalbą nukentėjusioms sritims.

  Costas Botopoulos (PSE). – (EL) Pone pirmininke, ponai ir ponios Parlamento nariai, solidarumas yra gražus žodis ir dar gražesnė sąvoka. Deja, egzistuoja labai didelis jo poreikis: faktai rodo, kad šis poreikis vis auga dėl gamtinių nelaimių, į kurias jau negalime žiūrėti kaip į natūralias, o kaip į vis dažniau atsitinkančias mūsų gyvenime.

Vien per 2007 m. vasaros mėnesius atsitiko trys labai rimtos nelaimės. Pirma, JK atvejis, kurį aptariame ir už kurį balsuojame šiandien; iškart po jo sekę gaisrai Graikijoje, apie kuriuos visi žinote, ir netrukus vėl potvyniai Slovėnijoje. Visa tai parodo, kokie rimti šie reiškiniai yra ir kaip būtina, kad ES imtųsi veiksmų.

Esu nustebęs, kad kolegos nariai sako, kad nesupranta, kodėl ES turi teikti paramą. Tai ne vien pinigų, bet ir moralinės paramos klausimas, kai tų vietovių gyventojai jaučia, kad ES žino apie jų nelaimę. Daugeliu atvejų tai tragedija ir ES imasi kokių nors veiksmų. Tai veda prie pastebėjimo, kad pavyzdys dėl JK atvejo, kuris nusipelno plojimų, nes parama buvo suteikta palyginti greitai, turi būti taikomas ir kitose šalyse, kurios panašiai nukentėjo. Neatsitiktinai mūsų šalis Graikija yra kita sąraše dėl pagalbos gavimo iš ES ir tikimės, kad pagalba bus suteikta taip pat greitai. Tačiau nesu įsitikinęs, kad tai atsitiks, ir stebiuosi, ar tai priklauso nuo ES ir kaip ji tvarko paraiškas arba kaip tokia paraiška buvo pateikta Graikijos. Nesvarbu; mes viliamės, kad parama bus netrukus Graikijai suteikta, nes galiu jus užtikrinti, kad padėtis Graikijoje vis dar labai rimta. Problema ta, kad pinigai Graikijai, kurie surinkti fonde, dar nepaskelbti.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, ES Solidarumo fondo veikla vertinama labai teigiamai iš valstybių narių pusės ir ypač ją vertina ES piliečiai. Fondas suteikia galimybę gauti pagalbą tiems, kuriuos ištiko stichinės nelaimės, sukėlusios didelius nuostolius. Jo tikslas yra padėti padengti nuostolius, kurie sunkia našta prislegia daugelį šeimų.

Tokia finansinė parama iš ES lėšų yra Europos solidarumo pavyzdys. Europos kenčiančioms šeimoms, ES piliečiams tai geriausias pavyzdys pranašumų ir naudos, kurią gauna Europos Bendrijos nariai, iškilus šiam poreikiui. Tačiau, turime sutelkti savo veiksmus – ir rasti būtinas lėšas ES biudžetui – kad galėtume stoti į kovą prieš panašias nelaimes ir kad įsteigtume atitinkamus krizių valdymo centrus ir atitinkamą draudimo sistemą.

  Kyösti Virrankoski, pranešėjas. − (FI) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems, kurie dalyvavo diskusijose už jų puikias, konstruktyvias mintis. Solidarumo fondas dar naujas, todėl jo ribos buvo nustatytos labai aukštai. Negalėjome remtis jokia ankstesne informacija dėl to, kiek pinigų reikia. Galbūt ribos gali būti peržiūrėtos ateityje. Sutinku, kad skubumas yra neabejotinas pranašumas šiame darbe.

Biudžeto komitetas davė labai daug minčių dėl Globalizacijos fondo, skirto padėti netekus darbo. Akivaizdu, kad ši ES sritis turės nuveikti didelį darbą.

Taip pat daugelis pastebėjo dėl krizių valdymo. Šių metų biudžete taip pat įrauktas bandomasis projektas, kuriuo siekiama pagreitinti miškų gaisrų prevencijos priemonių kūrimą, ir šioje srityje sieksime naujų gerų rezultatų.

Dėl Galileo projekto – nesirengiama didinti jo finansavimo. Tai reikėtų sutikti kaip pagrindinį principą. Dabartinis finansavimo lygis yra pakankamas. Tačiau jo administravimas turi būti veiksmingas. Ypač dabar, kai finansavimo lygis yra aukštas, kyla didelis pavojus, kad jo administracinis valdymas taps biurokratiškesniu. Jis turi būti veiksmingas ir dėl šios priežasties norime išlaikyti Parlamento galimybę derėtis, kad su Komisija ir Taryba galėtume kartu nutarti, kokia geriausia valdymo forma padėtų įgyventi šį labai ambicingą ir didelį Europos projektą iki pabaigos. Esu įsitikinęs, kad po kelių savaičių pasieksime patenkinamų rezultatų.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks 2008 m. kovo 11 d., antradienį.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. – (RO) Manau, kad pareiškimas, suformuluotas Didžiosios Britanijos, yra kaip tik laiku ir aš pritariu Solidarumo fondo lėšų mobilizavimui šiuo atveju.

Rumunija susidūrė su dideliais potvyniais per keletą pastarųjų metų; paskutinis potvynis ištiko neseniai. Kaip ir Didžiosios Britanijos atveju, didžiosios dalies nuostolių buvo galima išvengti imantis daugiau prevencinių veiksmų. Esančią infrastruktūrą, taip pat nacionalines valdžios institucijas vis vien pribloškė šio gamtos reiškinio galia. Todėl pritariu dviem Europos Sąjungos priemonėms, kurių gali imtis Europos Sąjunga, skatindama sustiprinti nacionalinį ir Europos atsaką: pinigų iš struktūrinių fondų paskyrimas infrastruktūros darbams, kuriais siekiama sušvelninti gamtos stichijų padarinius; antra, kuo skubesnis Europos intervencinių pajėgų sukūrimas, kurias sudarytų specialistų komandos iš visų valstybių narių, kad įsikištų į visas kritines situacijas bet kuriame Europos Sąjungos regione.

Kitas svarbus aspektas yra Europos Sąjungos paskirtų nelaimės atvejais lėšų lygis. Atsižvelgiant į tai, kad numatoma intensyvi Europos Sąjungos biudžeto peržiūra, manau, kad turime apsvarstyti lėšų, skiriamų Europos solidarumo fondui, dydį.