Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas yra rekomendacijos dėl antrojo skaitymo, kurį pristatė Reino Paasilinna Pramonės, mokslinių tyrimų ir energijos komiteto vardu apie Europos inovacijų ir technologijų institutą (15647/1/2007 - C6-0035/2008 – 2006/0197(COD) (A6-0041/2008).

  Reino Paasilinna, pranešėjas. − (FI) Pone Pirmininke, Komisarai, ponios ir ponai, dėkoju už puikų bendradarbiavimą. Mūsų darbe jis ypač svarbus norint pasiekti gerų rezultatų.

Jau beveik trejus metus kalbama apie Inovacijų ir technologijų instituto įkūrimą. Pagaliau atėjo laikas, nes pirminis Komisijos pasiūlymas reikalavo daug patobulinimų. Parlamento komitetai, ypač Pramonės, mokslinių tyrimų ir energijos komitetas, suteikė pasiūlymui naują kvėpavimą. Parlamentui ir Tarybai buvo garantuotos didesnės galios, tačiau nebuvo apribota Europos technologijų instituto autonomija. Jo valdančiosios tarybos rinkimai primena rinkimų sistemą, kuri buvo naudojama renkant Europos mokslinių tyrimų tarybą ir kurią rekomendavo mokslo pasaulis. Kaip kažkas sakė, buvo patvirtinta, kad smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės galės dalyvauti EIT darbe ir naudoti jo teikiamą naudą. Nauda apims užimtumą ir lankstumą bei efektyvumą, kurių reikia norint sklandžiai pritaikyti inovacijas.

Svarbiausia, kad buvo pakeisti Instituto prioritetai. Pagrindinis Europos inovacijų ir technologijų instituto dėmesys, ką siūlo pats jo pavadinimas, bus skiriamas inovacijoms. Kiti du žinių trikampio elementai, švietimas ir moksliniai tyrimai, yra labai svarbūs, bet inovacijos akivaizdžiai yra trikampio viršūnė. Joms teikiamas pagrindinis dėmesys ir jos yra svarbiausias tikslas. Ateityje turėsime investuoti į kokybišką švietimą ir pagrindinius mokslinius tyrimus, bet, kaip visi žinome, inovacijos yra Europos Achilo kulnas.

Amerikiečiai Europos patentų biure užregistruoja trečdaliu daugiau paraiškų negu patys europiečiai. Mums reikia daugiau žiniomis pagrįstų produktų ir paslaugų.

Per 10 metų Kinija padidino moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamą BNP dalį nuo praktiškai nulio iki esamo vieno su puse proc. 17 ES valstybių narių šiam tikslui skiriama dalis yra mažesnė negu Kinijoje. ES BNP dalis, investuojama į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, vis dar yra mažesnė negu kitų pasaulio ekonominių galių skiriama dalis.

Dar didesnį nerimą kelia tai, kad per pastaruosius metus investicijų dalis tik sumažėjo, o ne didėjo. Beveik tokioje pačioje blogoje padėtyje yra naujai investuotasis kapitalas. Lisabonos strategija pasiūlė dinaminį požiūrį. Kodėl neturėtume pasitikėti savosiomis schemomis? Nors švietimo ir mokslinių tyrimų lygis yra aukštas, jis yra per mažai komerciškai ir funkciškai panaudojamas arba bent jau mažiau efektyvus negu konkuruojančiose šalyse. Mūsų patentų sistema sudėtinga. Ar protų nutekėjimas neturėtų būti svarbus klausimas Sąjungai, kuri ketina tapti pirmaujančia pasaulio žiniomis pagrįsta ekonomika?

EIT neišspręs šių problemų, bet galės jas palengvinti rodydamas gerą pavyzdį. Jis teiks verslo sektoriui naujos rūšies bendradarbiavimą su švietimo ir mokslinių tyrimų institucijomis. Bus skatinamas mokslinių tyrimų komercinis panaudojimas ir kuriami artimesni dvišaliai ryšiai. EIT taps galingu universitetu, kuris sau išlaikys geriausius mokslinių tyrimų specialistus. Tai garantuoja Parlamento pataisos. Išsprendus pradinę finansavimo problemą situacija tapo aiški. Viena iš mano pasiūlytų Žinių ir inovacijų bendrijų pagrindinį dėmesį skirs informacinėms ir ryšių technologijoms. Verslo pasaulio atstovai jau skiria mums dideles pinigų sumas. Finansavimas nėra problema. Tyrimų ir bandymų nepakanka, mums reikia bendradarbiavimo, o EIT sukurtas kaip tik šiuo tikslu.

Puikus kompromisas su Taryba yra toks palankus, kad galime drąsiai sakyti, jog jį palaikome ir aš raginu visus išreikšti jam paramą balsuojant. Dėkoju visiems.

(Plojimai)

  Ján Figeľ, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, esu tikrai patenkintas, – ir tai nėra vien tik diplomatinis išsireiškimas – kad šiandien galiu pasisakyti šia Europos inovacijų skatinimo tema. Manau, kad Parlamento balsavimas bus labai svarbus.

Kaip minėjo ponas Paasilinna, mes pažengėme tikrai toli, bet šių Rūmų atstovams norėčiau priminti, kad dėl šio pasiūlymo skatinti inovacijas sukuriant tokią instituciją sulaukėme daug skeptiškų nuomonių ir abejonių ir man džiugu, kad sugebėjome įtikinti valstybes nares, Parlamentą, institucijas ir partnerius remti šį pasiūlymą. Nepamiršau Suomijos, tada Vokietijos, Portugalijos ir dabar Slovėnijos pirmininkaujančiųjų valstybių pastangų. Norėčiau pareikšti ypatingą dėkingumą parlamento pranešėjui ponui Paasilinna už jo efektyvią paramą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energijos komiteto Pirmininkei poniai Niebler, Biudžeto komiteto Pirmininkui ponui Böge ir Kultūros bei švietimo komiteto pranešėjai poniai Hennicot-Schoepges. Be šių žmonių pastangų ir indėlio negalėtume džiaugtis pasiektais rezultatais.

Manau dabar yra proga įrodyti, kad Europa turi galimybių ir yra tvirtai pasiryžusi pagerinti inovacijų kūrimo pajėgumą šiame globaliame pasaulyje. Technologijų inovacijos yra pagrindinis ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo veiksnys bei piliečių socialinės gerovės pagrindas. Mes siūlome visaverčiai įtraukti tris žinių trikampio – švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų – kraštines į verslo partnerių, mokslinių tyrimų specialistų ir akademinio sluoksnio atstovų bendradarbiavimą. Jie kartu dirbs taip vadinamosiose žinių ir inovacijų bendruomenėse.

Manau, kad dabar, po tokio ilgo pasiruošimo, yra pats laikas įgyvendinti Europos inovacijų ir technologijų instituto projektą. Kaip žinote, mes jau žengėme pirmuosius žingsnius ir aš informavau komitetą, kad mes pradėjome valdančiosios tarybos narių rinkimo procedūrą. Specialus kvalifikuotas ir nepriklausomas narių rinkimo komitetas ruošia kriterijus. Mes sudarysime 18 asmenų valdančiosios tarybos grupę. Identifikavimo komitetas veikia visiškai nepriklausomai ir autonomiškai. Manau tai yra labai svarbus EIT sėkmės ir valdančiosios tarybos pagrįstumo veiksnys.

Parlamentas ir Taryba bus išsamiai informuojami apie rinkimų procedūrą ir jos rezultatus. Įgyvendinus pirmąjį rinkimų procedūros etapą Komisija paruoš išankstinę ataskaitą, o baigus rinkimų procedūrą, bus paruošta galutinė ataskaita. Parlamentas ir Taryba turės per vieną mėnesį pateikti sprendimus dėl pasiūlytų EIT valdančiosios tarybos narių. Pagrindinis jų patikimumo rodiklis bus jų kvalifikacija, neabejotina reputacija, visiška nepriklausomybė ir sugebėjimas atstovauti savųjų sričių interesams – universitetams, mokslinių tyrimų institucijoms ir verslo institucijoms.

Leiskite atkreipti dėmesį į nepaprastai svarbų elementą. Norėčiau oficialiai pareikšti, kad Europos Komisija pasižada gerbti tarybos autonomiškumą ir nepriklausomybę, kurie nustatyti reglamente ir nevaidins jokio vaidmens priimant strateginius EIT sprendimus. Komisija tarybai jos pageidavimu teiks administracinę ir finansinę paramą, kuri būtina šiuo pradiniu etapu. Pradžioje reikia suteikti pagalbą.

Tokia pagalba teiks tarybai galimybę per 18 mėnesių sudaryti pirmąsias Žinių ir inovacijų bendrijas (KIC), bet nedarys jokios įtakos priimant strateginius sprendimus. Visų mūsų tikslas pamatyti veikiančią EIT per reglamente numatytą laikotarpį. Su nekantrumu laukiu sėkmingo EIT įkūrimo ir norėčiau išreikšti nuoširdžią padėką už Parlamento atsidavimą ir indėlį.

PIRMININKAUJA: PONAS COCILOVO
Vicepirmininkas

  Romana Jordan Cizelj, PPE-DE grupės vardu. – (SL) Nuo minties įkurti Europos inovacijų ir technologijų institutą užmezgimo praėjo treji metai. Tačiau supratimas, kad didesnio konkurencingumo ir inovacijų pagrindinis veiksnys yra tinkamas rūpestis žmoniškųjų išteklių kokybe siekia daug ankstesnius laikus. EIT siūlo šios problemos sprendimą Europos lygiu.

Pamatas jau supiltas. Dabar laikas greitai ir efektyviai įgyvendinti sutartas priemones. Norėčiau padėkoti Parlamento nariams, pranešėjui ir ypač savo parlamentinės grupės nariams už priimtą nutarimą ir bendradarbiavimą su Komisija bei Taryba ruošiant puikų pasiūlymą, apimantį daugelį pagrindinių idėjų.

Inovacijos yra pagrindinis EIT uždavinys. Mūsų iniciatyva Institutas taps puikiu darbo simboliu ir žinomu Europos kokybės ženklu. Didelis pasiekimas yra nepriklausomų Žinių ir inovacijų bendrijų tinklo struktūrą, aprašyta dabartiniame pasiūlyme. Mums pavyko rasti sprendimą dėl sudėtinių ir sudėtingų Instituto veiklos organizavimo klausimų.

Dabartinis pasiūlymas pateikia sprendimą strateginių inovacijų programos forma, kuri optimizuoja pusiausvyrą tarp atsakomybės už vykdomą politiką ir specialistų nepriklausomybės bei aiškiai apibrėžia ilgalaikio strateginio planavimo kompetencijas.

Skirdami anksčiau minėtus finansinius išteklius galime daug padaryti. Pradžia gera, bet efektyvus įgyvendinimas, kaip paprastai, priklausys nuo mūsų pasiryžimo ir atkaklumo.

  Hannes Swoboda, PSE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, norėčiau atsiprašyti, kad turėjau palikti salę iškart po savo kalbos, nes ėjau į susitikimą su Pirmininku Pöttering. Norėčiau kuo nuoširdžiausiai padėkoti kolegai Paasilinna už pasišventimą šiam klausimui ir Komisarui, kuris visada išreiškia tvirtą paramą.

Tikiu, kad EIT yra svarbus Europos įrankis. Ponas Paasilinna jau sakė, kad Europoje per mažai išleidžiame moksliniams tyrimams ir plėtrai bei nepakankamai finansuojame efektyvius mokslinius tyrimus. Europoje, kaip ir daugelyje šalių – bent jau daugelyje valstybių narių – finansavimas galėtų, turėtų ir privalo būti didesnis. EIT nėra konkuruojanti institucija, bet ji turėtų būti varomąja mokslinių tyrimų jėga, ji turėtų kurti naujas iniciatyvas. Kaip svarbu, vien atsižvelgiant į energijos sektorių, didesnės mokslinių tyrimų pastangos kuriant naujas energijos technologijas.

Dėl tokios didelės svarbos norėčiau paprašyti Komisaro, kad reikiami sprendimai būtų priimti nedelsiant. Vienas iš sprendimų, be abejo, susijęs su administracinio biuro valdyba.. Savaime suprantama, kaip atvykėlis iš Vienos ir kaip austras, aš norėčiau, kad pagrindinė būstinė būtų Vienoje. Kad ir koks sprendimas bus priimtas, jis turėtų būti priimtas nedelsiant, kad EIT pradėtų veikti kuo greičiau.

  Jorgo Chatzimarkakis, ALDE grupės vardu. – (DE) pone Pirmininke, visų pirma norėčiau nuoširdžiai pasveikinti Reino Paasilinna, mūsų pranešėją, ir Komisarą Fige¾. Taip greitai priimtas sprendimas yra puikus pasiekimas! Pranešėjas buvo kruopštus, apdairus ir sukaustė visų mūsų dėmesį.

Dar norėčiau ypatingai padėkoti Komisijos Pirmininkui ponui Barroso. Visi puikiai žinome, kad 2005 m. šis projektas buvo pasiūlytas jo iniciatyva. Per trejus metus sugebėjome jį apibrėžti ir paruošti. Tai nuostabu. Mes, Europoje, sugebame greitai veikti ir turiu bent kartą pasakyti, kad tai yra vainikuojantis laimėjimas. Paruošimas užtruko tik trejus metus, nors tai buvo labai svarbus klausimas. Privalome vystyti švietimą. Vokietijoje, šalyje, apie kurią žinau daugiausiai, švietimas priklauso nuo kultūros ir lavinimo suverenumo, o valstybės narės atidžiai stebi padėtį.

Tačiau mes įsigudrinome pasiekti kompromisą. Čia aš kalbu apie finansus. Ilgai sprendėme klausimą, iš kur turėtų būti imami pinigai. Be to, iš pirmo karto sugebėjome nustatyti ES biudžetą nuo pradžių iki pabaigos. Anksčiau tai būdavo vien subsidijos, subsidijos ir subsidijos. Jūs girdėjote diskusijas. Dabar pirmą kartą kalbame apie inovacijos vietoje subsidijų! Tai puiku! Norėčiau ypatingai padėkoti kolegoms iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, nes jie turėjo pritarti kompromisiniams sprendimams.

Ginčus sugebėjome išspręsti labai greitai, pavyzdžiui, EIT nepriklausomybės lygio, bandomųjų etapų trukmės, EIT sąsajų su Septintąja pagrindų programa, lėšų perskirstymo ir net „EIT žymos“ klausimais. Mes išsprendėme visus šiuos klausimus.

Dabar apie įgyvendinimą. Kaip sakė Komisaras Figel’, dabar sudaroma valdančioji taryba ir Europos Parlamentas (dėkoju, kad įtraukėte šį punktą) turės nuspręsti, kas sudarys valdybą, nes mes manome, kad tai yra labai svarbu.

Tačiau reikia pasirinkti tam tikras temas. Ponas Swoboda kalbėjo energijos tema. Tiesą sakant, turėtume skirti dėmesio Europos atsakui į klimato pokyčius, EIT valdymui ir, pavyzdžiui, efektyvesnio energijos naudojimo klausimams. Tačiau turėtume nuspręsti ir dėl vietos. Manau, kad viena iš galimų vietų yra Strasbūras. Šiuo klausimu dar nebuvo kalbėta, bet mes turime jį išspręsti. Pastate galėtų įsikurti EIT ir Europos mokslinių tyrimų taryba. Strasbūras galėtų tapti „Mokslabūru“ ir mes visi galėtume tam pritarti.

  Konrad Szymański, UEN grupės vardu. – (PL) Pone Pirmininke, kaip tik šiandien baigiame įstatymų paruošimo darbą, susijusį su Europos inovacijų ir technologijų institutu. Valdančiosios tarybos paskyrimas ir Žinių bei inovacijų bendrijų kūrimas bus kitas žingsnis link bendros Europos Sąjungos žinių rinkos.

Pastarojo vizito į Lenkiją metu komisaras Verheugen sakė, kad naujųjų valstybių narių įtraukimas į bendrosios rinkos struktūras sustiprino Europos Sąjungą ir yra naudingas visoms šalims. Aš ryžtingai pritariu, kad tai bus puiki ir naudinga patirtis mums visiems.

Instituto tarybos įsikūrimas Vroclave dar labiau skatintų Europos sanglaudą. Būtų lengviau skatinti naująsias nares didinti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimą sudarant būsimą Sąjungos biudžetą. Be to, visoje Europoje būtų geriau išnaudojamas inovacijų potencialas.

Vroclavo kandidatūros palaikymas nėra tik siauras egocentriškumas. Tai yra natūralios visos Europos Sąjungos interesų paisymo pasekmės.

  Miloslav Ransdorf, GUE/NGL grupės vardu. – (CS) Norėčiau pasakyti, kad nuo Kondratievo ilgųjų bangų teorijos sukūrimo yra žinoma, kad inovacijų kūrimas ir inovacijų įgyvendinimas visuomenėje yra objektyvus procesas, procesas su savo specifine ir objektine struktūra. Kaip aktyvūs politinio gyvenimo dalyviai, mes galime skatinti inovacijas. Aš asmeniškai manau, kad kiek tai susiję su institucijomis, EIT yra svarbesnis Europos ateičiai negu, pavyzdžiui, Europos Komisija. Tikiu, kad visuomenės domėjimąsi mokslu ir jo populiarumą skatina trys pagrindiniai veiksniai.

Pirma, į mokslininkus turėtų būti žiūrima kaip į pavyzdinius visuomenės atstovus. Labai svarbu, kad jauniems žmonėms vertybių pavyzdžiu būtų pristatomi tokie mokslininkai, kaip ponas Holy, įžymus čekų chemikas, užpatentavęs daug išradimų, o ne sportininkai ar dainininkai. Todėl turėtume siekti įgyvendinti – tegu bus tai kaip šūkis – naują „vertės struktūrą“.

Antra, turėtume siekti atnaujinto „vertės vadovavimo“. Europa suteikė pasauliui daugiau žymių mokslininkų, negu visi kiti žemynai kartu sudėjus. Europiečiams visada rūpėjo mokslinės pastangos. Privalome visomis išgalėmis siekti, kad Europa atgautų lyderės vaidmenį šiuo atžvilgiu.

Trečia, mums trūksta „novatoriškumo dvasios“, kuri vestų Europą į priekį.

  Jana Bobošíková (NI). – (CS) Ponios ir ponai, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos pateikti skaičiau aiškiai rodo, kad Europos problema yra ne naujų idėjų trūkumas, o jų transformavimas į verslo galimybes.

Globalinės ekonomikos sėkmę užtikrins ne Europos inovacijų ir technologijų institutas. Novatoriškas konkurencingumas galės augti tik skiriant daugiau lėšų, įskaitant rizikos kapitalą ir suteikiant kūrybinės aplinkos, akademinio sluoksnio ir verslumo laisvę kartu su atitinkama atlygio už puikius mokslinius rezultatus sistema.

Ponios ir ponai, esu visiškai prieš Europos inovacijų ir technologijų instituto įkūrimą. Jis neužtikrins ES konkurencingumo pranašumo. Tai bus tik bereikalinga struktūra, dubliuojanti jau esančias mokslo, technologijų plėtros ir švietimo skatinimo struktūras. Tai bus tik dar viena vieta, siurbianti mokesčių mokėtojų pinigus ir neteikianti jokios papildomos vertės.

Dar daugiau, gali būti pakartota „Galileo“ sistemos nesėkmė. Privatusis sektorius, į kurio pinigus deda viltis Komisija ir Taryba, nemato prasmės finansuoti beprasmį politikų ir pareigūnų sapną.

  Angelika Niebler (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau atsiprašyti, kad negalėjau būti su jumis nuo diskusijų pradžios. Prieš tai pasisakęs pranešėjas kalbėjo apie „Galileo“ projektą. Turėjau vadovauti deryboms dėl „Galileo“ projekto, todėl pavėlavau.

Noriu padėkoti mūsų pranešėjui ponui Paasilinna, kuris atliko puikų darbą su savo šešėliniu pranešėju. Dar norėčiau padėkoti Komisarui Figel’, kuris daug prisidėjo konsultuodamas ir šiandien mes galime balsuoti dėl pranešimo, kuris susilauks didelės parlamento narių paramos.

Prieš trejus metus pradėjome diskusijas dėl Europos inovacijų ir technologijų instituto poreikio. Ryžtingai sakau taip, mums reikia šio instituto. Jaučiamas didelis technologijų poreikis. Turime puikių mokslininkų ir tyrėjų visose 27 šalyse. Tačiau nesugebame paversti puikių mokslinių tyrimų rezultatų į konkurencingus produktus ir paslaugas. Inovacijų ir technologijų institutas galėtų įnešti savo indėlį.

Komisija siūlo kurti izoliuotą naująjį Institutą. Mes, Parlamento nariai, tarėme ne, to nenorime! Mes norime sukurti tinklo struktūrą, integruojančią Europos verslus, universitetus ir mokslinių tyrimų institutus, Įtraukėme tai į savo pranešimą. Tikiuosi, kad einame teisingu keliu.

Gerai, kad diskusijų metu nekėlėme vietos klausimo. Nes ponas Chatzimarkakis šiandien nebūtų galėjęs skaityti pranešimo, o mes negalėtume baigti šio projekto ir praėjus penkeriems metams tikriausiai vis dar diskutuotume, ar mums reikia Technologijų instituto.

  Gyula Hegyi (PSE). – Pone Pirmininke, mokslas ir technologijos teikia puikią galimybę kovoti su pasauline konkurencija. Daugelį amžių mūsų žemynas buvo mokslo ir technologijų plėtros centras, o Europos mokslas visada buvo tarptautinis. Mokslininkai visuomet aktyviai keisdavosi mintimis, net ir Geležinės uždangos laikais, o dabar mokslo bendruomenė beveik nebeturi ribų.

Europos inovacijų ir technologijų instituto įkūrimas yra svarbus žingsnis palaikant senąsias mūsų žemyno tradicijas. Visiškai pritariu šiam pasiūlymui ir sveikinu kolegą Paasilinna su puikiu pranešimu.

Savo vyriausybės, tautos ir mokslininkų vardu siūlau įkurti EIT pagrindinę būstinę Budapešte. Mūsų pasiekimai biologijos srityje siekiant kovoti su klimato pokyčiais ir aplinkos studijos yra puikiausias argumentas. Bet mano gimtasis miestas, Budapeštas, teiktų ir malonią bei jaudinančią atmosferą.

  Lena Ek (ALDE). – Pone Pirmininke, mes norime Europos, kuri būtų konkurencinga, neterštų aplinkos ir būtų socialiai atsakinga. Tačiau pasaulinėje rinkoje vyrauja didelė konkurencija ir norint visaverčiai joje dalyvauti mums reikia Europos projektų ir savųjų išteklių, kokius turėjo JAV, kai nusprendė siųsti žmones į mėnulį. Manau, kad Europos inovacijų ir technologijų institutas galėtų būti mūsų baze, skirta „žmogaus siuntimo į mėnulį“ projektui, ir apimti mūsų tyrėjus ir išteklius.

Iki šiol nustatytos sritys, pavyzdžiui, klimato pokyčiai ir telekomunikacijos, yra svarbios Europos ateičiai ir Europos konkurencingumui bei turės įtakos Europos piliečiams. Manau, kad akademinių mokymų garantijos yra labai svarbios.

Baigdama norėčiau išreikšti paramą ponui Chatzimarkakis dėl sprendimo naudoti jau turimas struktūras.

  Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, po trijų mėnesių vyks diskusijos, kuriomis bus sprendžiama, kuriame Europos mieste įsikurs Europos inovacijų ir technologijų instituto valdančiosios tarybos pagrindinė būstinė.

Šis sprendimas bus politinis ir pagrįstas faktais. Tam, kad būtų suvienodintos senųjų ir naujųjų Sąjungos valstybių galimybės, bus sudarytas neseniai į Europos Sąjungą įstojusių šalių konglomeratas. Atsižvelgdamas į faktus ir nepamiršdamas minėtų politinių kriterijų, manau, kad idealiu centru taptų Lenkijos miestas Vroclavas, kurios istoriją per kelis šimtmečius kūrė čekai, austrai, žydai, vokiečiai ir lenkai.

Argumentai už būstinės įkūrimo Vroclave: Didelis intelektinis potencialas, šis miestas jau yra stiprus akademinis centras, jame susitelkė daug kapitalo ir didžiųjų įmonių, įskaitant užsienio bendroves Žemesniosios Silezijos regione, kuris galėtų būti EIT partneriu ir galų gale, artima dviejų ES valstybių narių, Vokietijos ir Čekijos, kaimynystė. Keli įvairių sričių Nobelio prizo laureatai yra kilę iš Vroclavo. Miestas dalyvauja labai gerai išvystytuose ir daugelį švietimo institucijų bei mokslo centrų apimančiuose Europos ir pasaulio projektuose.

Manau, kad sprendimas įkurti Europos inovacijų ir technologijų instituto valdančiąją taryba Vroclave b9tū optimalus, atsižvelgiant į harmoningą mokslo ir technologijų plėtrą ES, kuri turėtų atsisakyti skirstymo į senąją ir naująją Europą.

  Zdzisław Kazimierz Chmielewski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, be abejo atsiranda tam tikrų pasekmių apribojus kalbėtojų laiką iki vienos minutės. Pavyzdžiui, aš neturiu laiko kalbėti finansavimo tema. Pagrindinė programos, už kurią turėtume būti dėkingi pranešėjui, diskusijų tema yra inovacijos, kurias turėtų įgyvendinti žinių bendrijos. Mano šalis neslepia tiesioginio susidomėjimo įkurti Institutą. Mes matome galimybę bendrijoms funkcionuoti palaikant įžvalgiai paslėptus saitus su Institutu, tačiau neribojant jų nepriklausomybės.

Suprantama, kad vyriausybinės organizacijos pabrėžia praktinę bendrijų naudą, laikydamas jas tam tikra žinių trikampio – švietimo, mokslinių tyrimų ir pramonės – varančiąja jėga. Tuo pačiu, jos patvirtina Europos mokslinių tyrimų centrų norą kurti bendrijas, kurių veikla apimtų tris sritis: atsinaujinančius energijos šaltinius, klimato pokyčius ir informacines technologijas. Mano, kaip Europos parlamento nario, pareiga – užtikrinti, kad Vroclavo miestas, gerai žinomas Lenkijos mokslo centras, pageidauja būti ypatinga vieta šiuo atžvilgiu.

  Teresa Riera Madurell (PSE). – (ES) Pone Pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti poną Paasilinna priėmus susitarimą dėl klausimo, kuri nuo pat pradžių nebuvo paprastas. Pirmojo svarstymo metu finansavimas buvo svarbiausias klausimas ir mes remiame bendros pozicijos priėmimą.

Negalima paneigti, kad pradinę Instituto idėją įkvėpė kiti puikūs modeliai, bet reikia pasakyti, kad buvo dedama daug pastangų ją įgyvendinant ir atsižvelgiant į Europos sudėtingumą ir įvairovę. Rezultatas yra naujas instrumentas, integruojantis tris žinių ašis: švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurios turės būti kelių disciplinų inovacijos kultūros katalizatoriumi ir smarkiai padidinti konkurencingumą.

Mes tikime, kad reikia kurti inovacijų ir žinių bendrijas kaip strateginius integruotus universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir verslo bendrovių tinklus, kuriuose studentai, mokslininkai ir žinios galėtų nevaržomai sklisti ir kur darbas galėtų būti vykdomas svarbiausiose mokslinėse ir strateginėse srityse, pavyzdžiui, atsinaujinančių energijos šaltinių ar informacijos ir komunikacijų technologijų srityse.

Mes tikimės, kad artimoje ateityje EIT pradės duoti taip pageidaujamų vaisių.

  Grażyna Staniszewska (ALDE). – (PL) Pone Pirmininke, norėčiau dar kartą pasidžiaugti, kad Bendrija kreipia dėmesį į inovacijų Europoje poreikį. Tai labai svarbu naujosioms valstybėms narėms, kurioms novatoriškos technologijos yra puiki galimybė žengti didelį žingsnį į priekį ir paspartinti vystimąsi. Mes su malonumu remiame puikiai sukurtą projektą, kurį pateikė Vroclavo miestas, kuris kovoja dėl teisės įkurti šiame mieste Instituto valdančiosios tarybos biurus.

Kaip, neskaitant Strasbūro, galėtume sutaupyti vieną kartą per mėnesį vykdami į brangias keliones? Tai galėtų būti kelionės į Vroclavą, kuris įsikūręs ant senosios ir naujosios Europos sienos. Tai ne sostinė, bet klestintis miestas, kuriame įsikūrė puikūs universitetai ir beveik 150 000 studentų. Lenkijos valdžios institucijos, Vroclavo vietos institucijos ir Lenkijos akademinis pasaulis yra visiškai pasirengę prisiimti šią atsakomybę. Inovacijų ir technologijų instituto pagrindinės būstinės įkūrimas Vroclave būtų simbolinis gestas ir visiškai neprieštarautų aukštos kokybės kriterijams.

Žinių ir inovacijų bendrijos, sudarančios Europos Instituto dalį, irgi turi būti paskirstytos po visą Europos Sąjungą. Institutas turi būti visos Bendrijos teritorijos mobilizavimo instrumentu ir didinti konkurencingumą bei spartinti inovacijų ir technologijų pažangą būdamas visos Europos Sąjungos ekonomikos augimo ženklu. Tikiu, kad naudodami tokias iniciatyvas kaip EIT mes galime priimti žiniomis pagrįstos pasaulio ekonomikos iššūkius ir įsisąmoninti ambicingus Lisabonos strategijos tikslus.

  Pierre Pribetich (PSE). – (FR) Pone Pirmininke, mes pereiname prie paskutiniojo EIT įgyvendinimo etapo. Aš pritariu įvairių institucijų deryboms siekiant priimti suderintą sprendimą ir skirti šį Institutą inovacijų ir mūsų didžiausių ambicijų simboliu. Didžiausia reikšmė skiriama inovacijoms, pagrindinei Europos vertybei. Pirmosios žinių ir inovacijų bendrijos didžiausią dėmesį skirs pagrindinėms sritims, pavyzdžiui, klimato pokyčiams ir atsinaujinantiems energijos ištekliams, nepamirštant nanotechnologijų, kurioms irgi būtina tinkama parama.

Europos Sąjungos dėmesio centru taps inovacijos. Inovacijos Europoje, Europos inovacija – EIT yra trūkstama šias dvi koncepcijas siejanti grandis, kuri, jei patvirtins rytojaus balsavimas, paskatins Europos Sąjungos pažangą. Kaip mums primena Anatole France, rožės pražysta tiems, kas jomis tiki. EIT yra tarsi rožė Europos sode. Norint, kad sužydėtų EIT, būtina sudaryti palankias sąlygas.

Pirmojo svarstymo metu išreiškiau susirūpinimą dėl per mažų finansinių išteklių, skiriamų EIT. 308 milijonų eurų nepakanka įgyvendinti mūsų ambicingus tikslus. Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, privalome pakeisti finansinį klimatą ir skirti reikiamus išteklius, kad įgyvendintumėme labai realius siekius.

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL) Dėkoju už suteiktą galimybę. Tiesą sakant, malonu pradėti nuo šio brangakmenio, kuris nėra didelis, bet turi daug galios, ypač atsižvelgiant į stambinamąją struktūrą, jei ateityje ji bus pripažinta kaip kokybės garantas.

Antras punktas – kartu su ponu Paasilinna dėjau pastangas susiedamas projektą su pramone, su inovacijų terminologija ir šiuos atžvilgiu esu labai patenkintas pavadinimu „Inovacijų ir technologijų institutas“. Skaitant dokumentus man atrodo, kad vis dar kyla dėl jo neaiškumų. Kartais Komisijos dokumentuose naudojamas šis pavadinimas, o Parlamento dokumentuose – ne, todėl labai svarbu vadinti institutą tikruoju ir teisingu pavadinimu.

Mano paskutinis aptariamas punktas susijęs su buveine. Norėčiau pritarti ne gimtąja kalba kalbantiems pranešėjams ir ne prancūzų kalba kalbantiems pranešėjams, pavyzdžiui poniai Ek ir Chatzimarkakis, kurie šiandien ragino mus remti Strasbūro – „Mokslabūro“, kaip jį pavadino ponas Chatzimarkakis – kandidatūrą. Tai administracinio pobūdžio miestas, o ši struktūra yra administracinė institucija. Tai nėra didysis institutas. Taip išspręstume daug politinių problemų.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Pone Pirmininke, prieš trejus metus kilusi mintis įkurti Europos technologijų institutą buvo sutikta pakankamai skeptiškai, todėl galime manyti, kad kompromisinis esamo reglamento tekstas yra labai sėkmingas. Atsižvelgus į liepos mėn. Tarybos sprendimą dėl pagrindinės Būstinės vietos ir pasiūlytą Žinių ir inovacijų bendrijų tinklo struktūrą, Institutas galės pradėti veiklą šią vasarą ir bus puiki inovacijų visoje ES skatinimo priemonė.

Vienas iš mano, kaip Teisės reikalų komiteto pranešėjos, prioritetų buvo teisinis nuolatinio Instituto finansavimo pagrindas. Džiaugiuosi, kad Taryba pritarė šiems pasiūlymams. Peržiūrėjus finansines 2007-2013 m. finansines perspektyvas, Institutui bus skirta beveik 309 milijonai eurų, o tai yra gera pradžia. Tikiuosi, kad peržiūrėjus finansavimą įpusėjus šiam laikotarpiui, mes rasime 2 milijardus eurų, kurių reikia projektui įgyvendinti.

Mokslo elito atsiradimas naujosiose valstybės narėse, kurios turi didelį ir neišnaudotą potencialą šioje srityje, yra labai svarbus. Manau, kad pasiūlymas įkurti vieną iš EIT struktūrų Vroclave – mieste, kuriame studijuoja daugiau negu 140 000 studentų – būtų puiki Europos investicija į ateitį. Ir pagaliau, norėčiau pasveikinti poną Paasilinna ir padėkoti už sklandų bendradarbiavimą.

  Jacek Protasiewicz (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, kolega iš Vengrijos, Parlamento narys iš Budapešto, sakė, kad Geležinės uždangos laikais vyko bendradarbiavimas tarp Europos mokslo institucijų, bet privalau pasakyti tiesą šiuo klausimu. Geležinė uždanga padalijo mokslą Europoje į dvi stovyklas – Vakarų stovyklą, kuri veikė laisvajame pasaulyje ir sulaukė jo paramos ir Rytų stovyklą. Būtų gerai, jei Europos technologijų institutas, kurį mes įkursime šiandien arba rytoj, ne tik teiktų novatoriškos konkurencijos ir pasaulinės kovos dėl žinių galimybes Europos Sąjungos šalims, bet ir suvienytų šias dvi stovyklas, kurios buvo išskirtos dėl istorinių aplinkybių.

Prisijungiu prie savi kolegų iš Lenkijos, kurie rekomendavo Vroclavo miestą, kuriame būtų galima įkurti pagrindinę instituto būstinę ar vieną iš jo departamentų bei norėčiau, kad miesto valdžia pasiruoštų naudoti investuojamus pinigus, kurie yra būtini norint sėkmingai įgyvendinti šį projektą.

  Erna Hennicot-Schoepges (PPE-DE). – Pone Pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją, poną Paasilinna ir Komisarą bei paminėti diskusijų metu neaptartus klausimus, t.y., faktą, kad be akademinio pasaulio pagalbos šiandien nebūtume ten, kur esame. Jei universitetai būtų nepritarę šio naujojo Instituto kūrimui, kuris siūlo bendradarbiavimą tarp pramonės, privačiojo sektoriaus, mokslinių tyrimų sričių ir akademinių institucijų, instituto projektas nebūtų išvydęs dienos šviesos.

Primininkas labai greitai pradėjo šio instituto įkūrimo procesą dar nepaskyrus tinkamo biudžeto, o Mokslo ir mokslinių tyrimų Komisaras išvis nepageidavo tokio Instituto, todėl visa šlovė už jo įkūrimą tenka jums, pone Figel’, nes, kaip Švietimo Komisaras, jūs numalšinote nerimą, kuris vyravo šioje srityje dėl suteikiamų laipsnių ir diplomų.

Tikiuosi, kad šio Instituto veikla bus labai sėkminga ir kad tereikia suburti personalą, nes Valdančiajai tarybai reikia keliose srityse patyrusių žmonių – akademinio sluoksnio atstovų ir pramonės atstovų – kurie nebūtų įsitraukę į šias sritis ir būtų jauni. Linkiu kuo didžiausios sėkmės ieškant tokių žmonių!

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). – (BG) Pone Komisare, dokumentas, kurį ruošiasi patvirtinti Europos Parlamentas iš tikrųjų labai svarbus. Sveikinu jus, sveikinu pranešėją ir visus kolegas, kurie prisidėjo prie esamų pasiūlymų pateikimo ir patvirtinimo.

Labai svarbu, kad būtų kuriama pagrindinė strategija. Europos ekonomikai būtina technologinių inovacijų plėtra. Tai varomoji pasaulio plėtros jėga. Ypač svarbu, kad žiniomis pagrįstos bendrijos dirbtų projektų pagrindais ir galėtų atsižvelgti į bendrosios Europos plėtros strategijos prioritetus ir į atskirų valstybių narių galimybes.

Būtina įtraukti ir vystyti geriausius atskirų mokslinių tyrimų struktūrų bei universitetų pasiekimus ir užtikrinti prioritetų susiejimą energijos sektoriuje, klimato pokyčių srityje ir naujų pažangių medžiagų, kurios yra būtinos pasaulio plėtrai, srityje.

Šis institutas turi tapti tikru vienybės simboliu ir mobiliu centru, kuriame būtų naudojamos geriausios mokslinių tyrimų srities praktikos. Gal jo įkūrimas naujojoje ES valstybėje narėje būtų puiki Europos strategija.

  Sylwester Chruszcz (NI). – (PL) Pone Pirmininke, šiandien susitarėme, kad turime visomis išgalėmis skatinti atvirą, žiniomis pagrįstą visuomenę, kad pasivytume pasaulio standartus, neatsiliktume nuo besiplečiančių pasaulio ekonomikų bei skirti kaip įmanoma daugiau lėšų.

Dar norėčiau paminėti, kad būsimojo Instituto įkūrimo vieta nėra nesvarbi smulkmena. Jis turėtų būti įkurtas novatoriškame regione, kuris būtų perspektyvus ir kuriame gyventų ir veiktų jauni bei atviri protai ir, kas yra labai svarbu, regione, kuris būtų tarp Rytų ir Vakarų Europos. Lenkijos miestas Vroclavas atitinka visus šiuos reikalavimus, todėl norėčiau jums jį rekomenduoti.

Baigdamas norėčiau pasveikinti pranešėją ir visus, kurie dalyvavo šiose įkvepiančiose diskusijose.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Pagrindinis Lisabonos strategijos tikslas – skatinti konkurenciją Europos viduje ir taip neatsilikti nuo kitų pasaulinių ekonomikų, pavyzdžiui, JAV ir naujųjų Azijos centrų (Kinijos ir Indijos).

Dalis šios strategijos apima Europos technologijų instituto įkūrimą, kurį PPE-DE grupė labai remia. Labai atidžiai stebėjau šio Instituto, kuriam reikės skirti didelę finansinę paramą, kad būtų įgyvendinti jo tikslai, įkūrimo pradžią. Šių tikslų įgyvendinimas būtinas siekiant išsaugoti ES pramonės, konkurencingumo ir inovacijų pagrindus. Todėl siūlau padidinti jau patvirtintą biudžetą.

Norėčiau pabrėžti, kad šis projektas privalo būti sėkmingas, ir, kas labai svarbu šiuo kontekstu, skatinti inovacijas, kurios kaip tik ir skatina pažangą bei konkurencingumą. Manau, kad šiuo atžvilgiu galime įtraukti žodį „inovacijos“ į Instituto pavadinimą, kuris iš pradžių turėjo būti Europos technologijų ir inovacijų institutas. Ši iniciatyva yra svarbus žiniomis pagrįstos ES ekonomikos ir mokslinių tyrimų bei inovacijos sričių plėtros veiksnys.

Norėčiau išreikšti savo susižavėjimą dėl Komisaro Fige¾ energijos ir pasiry˛imo įgyvendinant šį projektą.

  Nina Škottová (PPE-DE). – (CS) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pasveikinti Komisarą Fige¾ ir pranešėją Paasilinna už darbą su šiuo projektu.

Išklausėme teigiamų ir neigiamų nuomonių dėl EIT, o prieš įgyvendinant šį projektą tikrai girdėsime dar daug diskusijų. Šių diskusijų metu norėčiau išsakyti vieną teigiamą nuomonę apie EIT. Visos lėšos, kurias ES skiria mokslui, plėtrai ir švietimui yra puikiai paskirstomos. Tai būtų ypač naudinga, jei įgyvendinant EIT projektą dalyvautų geriausi Europos protai.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, vieningos ekonominės zonos, vienos Europos rinkos sukūrimas buvo Bendrijų, o vėliau ir Europos Sąjungos įkūrimo priežastis. Kitu etapu turime skatinti Europos ekonomikos konkurencingumą.

Tai įmanoma tik skyrus pinigų švietimui, moksliniams tyrimams, naujoms technologijoms ir inovacijoms. Negalėsime nugalėti šių iššūkių, jei pramonei nepavyks remti mokslo ir naujųjų technologijų plėtros ir jei vietos valdžios institucijos neinvestuos į švietimą.

Vyriausybės turėtų aktyviau skatinti aukštąjį mokslą ir remti pagrindinius mokslinius tyrimus. Europos Sąjunga turėtų teikti didelį dėmesį inovacijų rėmimui ir plėtrai. Šias užduoti turėtų įgyvendinti tiek valstybių narių, tiek ES institucijos.

  Ján Fige¾, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti Rūmų nariams už labai įdomias ir paremiančias diskusijas. Nors girdėjau kritinių nuomonių dėl pinigų trūkumo ir dėl to, kad vėl norime kažką įsteigti.

Manau, kad pati svarbiausia inovacija yra atvirumas ir kūrybiškumo skatinimas. Konsultavimo ir teisinio proceso rezultatas yra puikus atvirumo, pasiaukojimo, atsidavimo ir net kūrybinio novatoriškumo pavyzdys. Mes novatoriškai sutarėme dėl bendros nuomonės atsižvelgdami į šio rezultato kontekstą ir turinį. Tai svarbiausias.

Didžiausias EIT tikslas yra inovacijos. Tai yra planinė 2006 m. Lahti viršūnių susitikimo apskaita ir mes pasiūlėme projektą tik vieną dieną prieš patį susitikimą. Niekada nerėmėme investicijų į žaliąjį sektorių, kad sukurtume ką nors naujo, o siekėme rasti naują požiūrį, kad būtų galima skatinti, organizuoti, motyvuoti ir mobilizuoti išteklius bei partnerius ir sėkmingai įgyvendinti inovacijas Europoje.

Norėčiau priminti, kad Komisija niekada nesistengė statyti naujų EIT skirtų pastatų, bet bandė taikyti naują požiūrį. Tai truko dvejus su puse metų: 2005 m. vasario mėn. mes pradėjome tai įgyvendinti kaip Lisabonos strategijos dalį ir nuo tada išgėrėme daug kavos ir ilgai diskutavome. Šios kalbos buvo labai įdomios ir įkvepiančios – taip pat ir šiame pastate – bei parodė, kad yra daug nuomonių apie inovacijų plėtros skatinimą. Džiaugiuosi, kad pagaliau tvirtai ėmėmės šių įsipareigojimų.

Daugelis kalbėjo apie vietą. Šį klausimą spręs Taryba. Tikiuosi, kad Slovėnija, kaip pirmininkaujanti šalis, sugebės valdyti sprendimo priėmimo procesą. Jau buvo paminėti pavadinimai – kai kurie iš jų valstybių narių lygiu. Kai kurie miestai siekia dalyvauti regioniniu lygiu. Daugelio ambicingų kandidatų dalyvavimas sprendžiant EIT įkūrimo vietos klausimą yra puikus ženklas. Daug universitetų, verslo įstaigų ir mokslinių tyrimų bei technologijų organizacijų nori dalyvauti ne tik konsultavimo procese, bet ir renkant valdančiąją tarybą bei pačiame EIT darbo procese. Kaip sakė ponia Hennicot-Schoepges, mes neprarasime savo tapatumo, mes siūlome dalytis tapatumu tarp universitetų ar esamų centrų ir EIT, kuris neužilgo bus įkurtas.

Tai beveik viskas, ką norėjau pasakyti atsakydamas į jūsų klausimus. Dar kartą norėčiau pabrėžti kryptingo darbo svarbą. Jūs taip dirbate Parlemento komitetuose, o mes – Komisijoje. Aš nebuvau izoliuotas. Ir nesu vienas. Tikslus pavyko įgyvendinti padedant Pirmininkui, pramonės Komisarui, mokslinių tyrimų Komisarui, biudžeto Komisarui ir daugeliui kitų. Manau, tai yra labai svarbus pranešimas ateities kartoms. Dirbkime kartu, būkime atviri ir skatinkime kūrybiškumą.

Šį mėnesį noriu pasiūlyti paskelbti 2009 m. Europos kūrybiškumo ir inovacijų metais. Taip būtų tvirtai susieti pasiūlymai, idėjos ir strategijos, kurias mes Europoje stengiamės skatinti.

Dar kartą nuoširdžiai visiems dėkoju. Tai nėra vien tik įvykęs faktas, o greičiau etapo, kuris pažymi įkūrimą, pradžia, po kurios gali būti sėkmingai vykdomas pagrindinis darbas.

  Reino Paasilinna, pranešėjas. − (FI) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, negalima pamiršti, kad projekto pradžioje didžiulė dauguma buvo nusistatę prieš jį. Dabar mes sukūrėme jį bendradarbiaudami su Komisija ir Taryba. Mums pavyko taip dinamiškai kurti projektą, kad dabar pasiekėme balsavimo etapą, ir aš tikiuosi, kad didžioji dauguma dabar yra už jo įgyvendinimą. Tik taip galime dirbti kartu.

Neturiu griežtos nuomonės dėl būstinės vietos, bet galiu pasakyti, kad tai bus šiuolaikiška tinklų sistema, kurioje mokslinių tyrimų specialistai ir bendrijos veiks nepriklausomai. Jie nebus susikoncentravę sostinėje, kurioje bus įkurta pagrindinė Instituto būstinė. Jos administravimo darbuotojų bus sąlyginai nedaug, mažiau negu šimtas žmonių, todėl didelių patalpų neprireiks.

Noriu paminėti dar vieną svarbų dalyką. Toje vietoje turi būti gerai išvystytas transporto tinklas, geriausia būtų tiesioginiai skrydžiai į kitas šalis, nes mes žinome, kaip sudėtinga dirbti ten, kur neskraido lėktuvai ir kartais reikia susitikti su žmonėmis tiesiogiai oro uostuose.

Negalime pamiršti ir finansavimo. Labai svarbu, kad sugebėjome rasti finansavimą komunikacijų technologijų srityje. Kitais žodžiais tariant, jei tema atrodo patraukli, pinigus būna rasti daug paprasčiau. Mums tikrai netrūksta kapitalo.

Daugelis iš kalbėjusių sakė, kad tai yra nauja bendradarbiavimo rūšis. Institutas nekonkuruos su kitomis įstaigomis, bet, kaip sakė ponia EK, bendradarbiaus su jomis. Ponas Ransdorf ir tam tikri kiti asmenys sakė, kad Europos modelis, aukštas Europos mokslo lygis per praėjusius šimtmečius, turėtų atsispindėti mokslo pasaulio scenoje. Tai vienas iš būdų atitikti aukštus kokybės standartus. Noriu nuoširdžiai visiems padėkoti už bendradarbiavimą. Šis projektas turi būti sėkmingai įgyvendintas, ne jo reikia Europai. Ačiū.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks šiandien.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

  Edit Herczog (PSE), raštu. – (HU) Informacijos ir technologijų revoliucija, popramoninės visuomenės socialinė ekonominė transformacija privertė daugelio pasaulio šalių vyriausybes, ekonomiką ir politikus vartytis savo miegančiosios gražuolės guoliuose, o vis didėjantis dėmesys skiriamas atitinkamų bendrijų, didesnių regionų ar šalių sėkmingos veiklos priežasčių supratimui.

Sėkmę užtikrina kūrybiškumas, kūrybinė energija, ir naujos mintys, kurios gali formuoti naujos plėtros pagrindą.

Perkėlus kūrybiškumą į realų gyvenimą, jis tampa inovacijomis. Tikėkimės, kad Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT) bus labai sėkmingas ir novatoriškas Europos Parlamento tvarinys. Pagrindinis EIT tikslas bus didinti Europos Sąjungos inovacijų pajėgumą susiejant aukštąjį mokslą, mokslinių tyrimų bendruomenes ir pramonės šakų atstovus. EIT gali vaidinti labai svarbų vaidmenį užtikrinant, kad Europos inovacijos būtų gerai žinomos visame pasaulyje, o Europos pramonė ir mokslinių tyrimų specialistai yra jėga, su kuria būtina skaitytis. Vengrijos sostinė irgi dalyvauja Europos inovacijų ir technologijų instituto pagrindinės būstinės prieglobsčio suteikimo svarstymuose. Esu tikras, kad mano šalis būtų puiki vieta Institutui dėl mūsų vyriausybės atsidavimo moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei plėtrai, dėl šalies mokslinių tyrimų infrastruktūros, dėl Vengrijos mokslo plėtros ir, kas tikrai nėra paskutinėje vietoje, dėl vengrų svetingumo. Cituodamas Vengrų mokslininką ir Nobelio premijos laureatą Albert Szent-Györgyi raginu jus palaikyti mūsų siekį tapti EIT šalimi šeimininke. „Vengrija yra maža šalis atsižvelgiant į gyventojų skaičių, bet didelė galia atsižvelgiant į pilkąją medžiagą“.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. – (PL) Pone Pirmininke, antrasis svarstymas Europos Parlamente yra dar vienas žingsnis link Europos inovacijų ir technologijų instituto įkūrimo. Daug laiko praėjo nuo tada, kai José Barroso pateikė pasiūlymą įkurti tokią instituciją 2005 m. vasario mėn. Tai turėjo būti institucija, kuri remtų Lisabonos strategijos įgyvendinimą, kuris tuo metu buvo vos įpusėjęs ir neteikė numatytos naudos.

Žinau, kad vienas iš miestų, kuris tikisi, kad jame bus įkurta pagrindinė EIT būstinė, yra Lenkijos miestas Vroclavas. Dar žinau, kad Lenkija, kaip ir kitos valstybės, norėtų, kad joje būtų įkurtas Institutas (pavyzdžiui, Viena, Sant Cugat-Barselona, Paryžius, Oksfordas, Briuselis, Budapeštas, Niurnbergas, Achenas). Labai daug tikimasi ir dėl 2,4 milijardų eurų, kurių reikės Instituto finansavimui, paskyrimo. Tai bendrosios Institutui ir Žinių ir inovacijų bendrijų (KIC) tinklui skirtos išlaidos. Tačiau manau, kad instituto įkūrimas negalės padėti įgyvendinti struktūrinių reformų, kurios yra būtina inovacijų ir konkurencingumo plėtros Europos Sąjungoje sąlyga.

Žinodamas Vroclavo ambicijas ir administravimo lygį tame mieste, esu įsitikinęs, kad tai yra puiki EIT vieta ir esu patenkintas pastangomis, kurios dedamos, kad ši institucija būtų įkurta šiame mieste.

  Alexander Stubb (PPE-DE), raštu. – Švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra langai į ateitį. Jie yra konstrukciniai taip vadinamo „žinių trikampio“ blokai. Privalome būti konkurencingi. Žinių trikampis yra viena iš konkurencingumo priežasčių.

Aš palaikau šį dokumentą, nes Komisijos pasiūlymas įkurti Europos technologijų institutą (EIT) būtų skirtas šalinti vieną iš didžiausių Europos silpnų vietų – inovacijų stoką. Manau, kad EIT yra investicija į ateitį.

Anksčiau buvo nemažai skeptiškų nuomonių dėl pridėtinės EIT vertės. Pasiūlyta tinklo struktūra yra geras sprendimas. Kompetencija priklauso dalyvaujantiems universitetams ir aukštojo mokslo įstaigoms.

Prisimindamas savo mokslo metus aš remiu mintį, kad EIT Žinių ir inovacijų bendrijos turi būti autonomiškos. Tokie centrai bus parenkami pagal meistriškumo kriterijus. Palaikau šią mintį, nes EIT KIC bus didžiausias Europos inovacijų skatinimo veiksnys.

(posėdis nutrauktas 11.15 ir atnaujintas 11.30)

PIRMININKAUJA: Edward McMILLAN-SCOTT
Vicepirmininkas