Pirmininkė. – (FR) Kitas darbotvarkės klausimas yra Riittos Myller pranešimas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl tarpinės Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros (2007/2204(INI)) (A6-0074/2008).

  Riitta Myller, pranešėja. − (FI) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare S. Dimas, pagal šeštąją Bendrijos aplinkos veiksmų programą užduotys nebus įvykdytos dėl ES įgyvendinamos aplinkos politikos.

Planuotos teminės strategijos kaip aplinkos veiksmų programos pagrindas ir jomis remiantis priimti teisės aktai nepakankami, kad būtų įvykdytos aplinkos politikos užduotys. Panašu, kad biologinės įvairovės mažėjimas nesustos ir teisės aktai dėl jūrų apsaugos neįsigalios iki 2012 m. Kaip žinome, dėl dirvožemio apsaugos kilo prolemų ne tik Taryboje, bet ir čia, Parlamente. Dabar teisės aktai dėl atliekų veikia tik ES viduje, o tai nėra gerai. Turime siekti, kad atliekų mažėtų. Taip pat oro kokybės direktyvoje nėra šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos lygmeniu nustatyų užduočių.

Tačiau aplinkosaugos programoje nustatytos užduotys įgyvendinamos vienoje srityje – klimato politikoje. Ten nustatytos priemonės tikrai įgyvendinamos. Turime nepamiršti, kad klimato politikos įgyvendinimas reikalingas tada, kai kalbama apie oro kokybę ir iš dalies atliekas, todėl jis labai svarbus.

Taigi, ką dar mes galime padaryti, kad įgyvendintume šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos užduotis? Pirmiausia valstybės narės turėtų paspartinti ES teisės aktų įgyvendinimą savo šalyse. Komisijai būtina suteikti reikalingus išteklius, galinčus užtikrinti, jog visos valstybės narės laikosi savo įsipareigojimų.

Kitas svarbus klausimas ir galbūt net pats svarbiausias – kaip mums pavyks integruoti aplinkosaugą visuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Mes daug metų apie tai kalbame, bet dar nieko praktiškai neįgyvendinome.

Vis dar yra sričių, kuriose vykdomai veiklai skiriame subsidijas, nors ta veikla daro žalą aplinkai. Privalome nebeskirti tokių subsidijų ir Parlamentas turėtų pasiūlyti planą.

Turi būti rekomenduojama bet kuri aplinkai palanki politika ir net apmokestinimo priemonės. Jeigu teisės aktai Europos lygmeniu negali būti taikomi ekologiniam apmokestinimui, turėsime taikyti tokias esamas priemones kaip lankstus bendradarbiavimas, kad galėtume svarstyti mokesčų klausimą. Norint gerinti aplinką, privalomiems teisės aktams turi būti teikiamas prioritetas.

Norėčiau padėkoti visoms frakcijoms, kurios dalyvavo šiame darbe, ir pasakyti, kad pasiūliau keletą pakeitimų, išimtinai skirtų išaiškinti tekstą ir padaryti jį darnesnį.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, Komisija teikia prioritetą tokiai Europai, kur matomi rezultatai. Mūsų aplinkos apsaugos politika buvo ir yra didelio pasisekimo sulaukusi ES politkos sritis, nes ji savo piliečiams teikia aiškią ir apčiuopiamą naudą.

Apie 80 proc. valstybių narių aplinkosaugos įstatymų paremti atitinkamais ES teisės aktais. Šie aktai labai prisidėjo prie oro ir kokybės esminio pagerinimo bei Europos gamtinių išteklių apsaugos ir naudojimo. Taigi ES gali atlikti pagrindinį tarptautinį vaidmenį sprendžiant klausimus dėl klimato kaitos, biologinės įvairovės ir chemijos produktų teisės aktų.

Praėjo beveik metai nuo tada, kai Komisija paskelbė savo komunikatą dėl tarpinės šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros. Praėję metai buvo ypač svarbūs, nes su aplinka susiję klausimai buvo nuolat Europos politinių prioritetų sąrašo viršuje. Per šį laikotarpį mes visiškai įvykdėme savo politinius įsipareigojimus. Norėčiau pateikti tris pavyzdžius.

Per praėjusį gruodžio mėn. Balyje įvykusį aukščiausiojo lygio susitikimą buvo nutarta pasiekti naują susitarimą dėl pasaulinio klimato iki 2009 m. pabaigos. ES „žalioji diplomatija“ labai padėjo siekiant šio teigiamo rezultato. Sausio mėn. Komisijos pateiktas ambicingas pasiūlymų rinkinys dėl klimato ir energijos, kuris parodė ES nuolatinį įsipareigojimą būti pavyzdžiu visam pasauliui.

Pasiūlyta nauja direktyva dėl pramoninių teršalų išskyrimo sustiprina jau galiojančias nuostatas ir, sujungdama kelias skirtingas direktyvas, supaprastina esamus teisės aktus dėl integruotos užterštumo prevencijos ir kontrolės. Taigi dabar mūsų teisės aktus galima lengviau įgyvendinti ir mes prie to prisidedame,, padarydami juos veiksmingesnius aplinkos atžvilgiu.

Paskutiniaisiais metais buvo padaryta svarbi pažanga. Viena svarbių žinių tarpinėje peržiūroje yra ta, kad ilgalaikių Europos ekonomikos planų įgyvendinimas turi būti pagrįstas teisingais aplinkos apsaugos principais. Tam pritarė dauguma pramonininkų. ES aplinkosaugos įstatymuose nustatyi aukšti standartai skatina ekologines naujoves, kurios savo ruožtu skatina darbų našumą ir sukuria naujų darbo vietų. Kitaip sakant, ambicingi su aplinkosauga susiję tikslai svarbūs ne tik gerinant Europos piliečių gyvenimo kokybę. Jie labai svarbūs įgyvendinant mūsų ekonomikos vystymo ir užimtumo tikslus .

Šie teigiami pokyčiai prieštarauja moksliškai pagrįstiems įrodymams, kad Europa dar nėra pasiekusi tvarios plėtros stadijos. Iš tikrųjų, esame tik šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos nustatyto laikotarpio pusiaukelėje, todėl akivaizdu, kad reikia daug ką atlikti, kad susidorotume su esama ir kylančia grėsme mūsų aplinkai.

Per ateinančius mėnesius Komisija pateiks naujų pasiūlymų, iš kurių daugelis įtraukti į Parlamento pranešimą. Į šias iniciatyvas įeina direktyvos dėl išmetamų į orą medžiagų ribų ir pasiūlymų rinkinys dėl tvaraus vartojimo ir gamybos.

Taip pat rengiame pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio teisės akto siekdami apriboti nelegalią prekybą mediena iš nelegalios miško ruošos. Po vasaros bus parengti komunikatai dėl Europos požiūrio į miško iškirtimo sustabdymo klausimą ir svarstoma, kaip rasti būdus užfiksuoti bendrovių rezultatus naudojant didesnius kriterijus nei BVP.

Taip pat mes rengiame pasiūlymą uždrausti prekybą ruonių oda, jei jie buvo sumedžioti naudojant nehumaniškas priemones.

Bendrijos teisės aktų įgyvendinimo patobulinimas yra pagrindinis prioritetas. Tai padės sukurti geresnę aplinką. Tik užtikrinus tinkamą visų .acquis communautaire įgyvendinimą, bus galima pasiekti šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos tikslus. Veiksmingas įgyvendinimas yra susijęs su geresniais teisės aktais. Esu patenkintas, kad per paskutiniuosius dvejus metus Komisija sugebėjo atskirti geresnius teisės aktus nuo žemesnių aplinkosaugos standartų. Tiesa ta, kad senesni ir paprastesni teisės aktai yra vienas iš geresnių būdų pagerinti naujų taisyklių įgyvendinmą ir tokiu būdu prisidėti prie geresnės aplinkos apsaugos.

Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, mane ypač džiugina, kad jūsų pranešime yra pateiktos konstruktyvios išvados dėl būdo, kaip Europa galėtų sėkmingai sukurti geresnę aplinką ir tikrai tvarų vystymąsi. Užtikrinu jus, kad Komisija atidžiais išnagrinės šias išvadas, kai analizuos sritis, kuriose gali būti politikos spragų, ir nustatys prioritetus kitiems metams.

Norėčiau padėkoti pranešejai R. Myller už jos pastangas, taip pat S. Karimui, R. Jelevai ir R. Navarro iš Tarptautinės prekybos, Regioninės plėtros, Žemės ūkio ir kaimo augimo komitetų už puikius pasiūlymus.

Akivaizdu, kad pasiektas svarbus susitarimas dėl judėjimo pirmyn. Dabar mus reikia tik pereiti nuo paramos politikos prie konkrečių veiksmų, kad užtikrintume geresnę aplinką nuo 2012 m.

  Rumiana Jeleva, RP komiteto nuomonės rengėja. − (BG) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, kolegos, kaip Regioninio plėtros komiteto nuomonės rengėja, norėčiau pabrėžti svarbų regionų ir vietos valdžios vaidmenį užtikrinant aplinkosaugą ir tvarų vystymąsi. Regionuose ir savivaldybėse turi būti vykdomi sprendimai ir praktiškai įgyvendinama acquis.

Vandens tiekimas ir apdorojimas, atliekų tvarkymas, viešasis transportas ir miestų planavimas – tai tik keletas pavyzdžių. Valstybės narės, jų regiono ir vietos valdžia turėtų būti skatinamos naudotis struktūrinių fondų parama ir užtikrinti, kad jų darbo programos prisidėtų prie veiksmingesnio aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimo. Akivaizdu, kad juos įgyvendindami kai kurie regionai susiduria su sunkumais. Atsižvelgiant į Sanglaudos politiką, turi būti sukurtos specialios priemonės, kurios padėtų įveikti šiuos sunkumus.

Baigdama noriu pasakyti, kad regioninis bendradarbiavimas turėtų būti naudojamas kaip svarbus įrankis vykdant aplinkosaugos politiką. Valstybių narių ir ES kaimynių – Juodosios, Baltijos ir Viduržemio jūrų regionų šalių – bendradarbiavimas suteikia galimybes užkirti kelią tarpvalstybinei taršai.

Dėkoju.

  Gyula Hegyi, PSE frakcijos vardu. – (HU) Mes daugeliu aspektų atsiliekame nuo šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje nustatytų tikslų. Norėčiau paminėti tik du iš jų.

Oras mūsų miestuose užterštas ir pavojingas sveikatai. Nesant Bendrijos teisės aktų, daugelyje miestų dar laukia ilgas kelias įgyvendinant tematinėje strategijoje nustatytus miesto aplinkosaugos tikslus. Todėl Komisija privalo pasiūlyti teisės aktus, kuriuose būtų aiškiai nustatyta miestų aplinkos ir transporto sistema visai Europos Sąjungai, nes kitaip mūsų piliečiai toliau kentės nuo blogo oro kokybės ir kitų užterštumo formų.

Taip pat stringa ir Vandens politikos pagrindų direktyvos įgyvendinimas. Jei pramonei taikomi įstatymai nesiderins prie žemės ūkio ir kaimo plėtros politika, mūsų vandens ištekliai ir toliau bus teršiami. Kaip rodo nuo Austrijos odos gamintojų teršalų atsiradusios putos Rabos upėje Vengrijoje, šiuo metu galiojantys teisės aktai negali apsaugoti vandens išteklių nuo taršos.

Valstybės narės ir Komisija privalo padaryti viską, ką gali, kad būtų laikomasi Vandens politikos pagrindų ir Potvynių direktyvų. Dėkoju.

  Satu Hassi, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. Pirmininke, labai dėkoju Riittai Myller už jos puikų pranešimą ir bendradarbiavimą.

Kaip sako Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, ES aplinkosaugos programos įgyvendinimas daugeliu aspektų vėluoja, bet dar labiau stebina tai, kad net jei visos iki šiol nustatytos užduotys ir būtų visiškai įvykdytos, ES dar nebūtų pasirengusi ilgalaikei plėtrai. Pvz., mes tikriausiai nesugebėsime sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimo iki 2010 m., net jei būsime įsipareigoję tai padaryti.

Nemaloni tiesa ta, kad mūsų visuomenė nemoka saugoti to, ką turi. Jei visi žemėje taip eikvotų išteklius kaip europiečiai, mums prireiktų keturių žemių, kad pagamintume būtinus išteklius. Jei vidurinioji klasė Kinijoje, Indijoje ir kitose besivystančiose šalyse perimtų mūsų vartojimo įpročius, planetą ištiktų krizė. Tikiuosi, kad klimato politka padės mums pabusti ir išsamiai peržiūrėti savo gyvenimo būdą ir vartojimo įpročius.

  Péter Olajos (PPE-DE). – (HU) Gerb. Pirmininke, dėkoju jums. Iš pradžių norėčiau pasakyti, kad taip pat manau, jog šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimas nevyksta pagal planą. Bet to, daugeliu atvejų trūksta konkrečių kiekybinių ir kokybinių užduočių bei darbotvarkių ne tik veiksmų programoje, bet ir teminėse strategijose.

Nėra abejonių, kad šeštosios veiksmų programos įgyvendinimas vėluoja. Mes dar neįvykdėme programoje nustatytų prioritetinių aplinkosaugos tikslų, o teisės aktų įgyvendinimas valstybėse narėse stringa. Leiskite pateikti konkretų pavyzdį.

Pirmiausia nebuvo imtasi jokių konkrečių veiksmų dėl patalpų oro kokybės. Labai svarbu parengti nuostatas dėl mokyklų ir kitų viešų patalpų, kuriomis naudojasi lengvai pažeidžiamos grupės. Turėtų būti pradėti bent bandomieji projektai.

Antra direktyvų dėl Natura 2000 jungimosi į tinklus programos įgyvendinimas taip pat stringa. Geriausia praktika turi būti skelbiama, o fiskalinės priemonės būti vartojamos prieš teršėjus. Aš pats kreipiausi į Komisiją su pareiškimu dėl Natura 2000 vietų teršimo, bet Komisija iki šiol nesiėmė jokių veiksmų.

Trečia pastaruoju metu kitose šalyse padaugėjo nelegaliai išpilamų pavojingų ir komunalinių atliekų. Dažnai Afrika ir Azija tampa Europos atliekų vieta, o tai nepriimtina. Taip pat nepriimtinas faktas, kad keletas vokiečių Länder nelegaliai gabena tūkstančius atliekų į Rytų Europą ir atsisako paimti jas atgal. Paimkime, pvz., Bavarijos atvejį.

Ketvirta kas atsitiko su principu dėl tarpvasltybinio teršimo? Paskutinius septynerius metus valstybės narė Austrija teršia Rabos upę, kaip jau minėjo Hegyi. Tirštos putos plaukia upės paviršiumi. Jau mažiausia pustuzinį kartų kalbėjau apie šią problemą ir net pateikiau oficialų skundą, bet nesėkmingai. Putos ir toliau plaukia upe, o Komisija nieko nedaro.

Puikūs pirncipai yra beprasmiški, jei jų negalima įgyvendinti. Komisija yra Europos Sąjungos teisės saugotoja. Todėl laikas jai atlikti savo pareigą ir nenusileisti valstybėms narėms bei užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kuriuos kartu priėmėme. Labai jums dėkoju.

  Evangelia Tzampazi (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau pasveikinti su puikiai atliktu darbu. Manau, kad jame asispindi Parlamento susirūpinimas dėl to, kaip Komisija laikosi savo įspareigojimų šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje.

Tarpinėje Komisijos peržiūroje atskleidžiama, kad yra reikalingos suderintos pastangos pašalinti spragas teisės aktuose pateikiant naujų pasiūlymus dėl teisės aktų. Taip pat būtina turėti reikalingus išteklius, norint užtikrinti tinkamą Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą. Dabar tampa aišku, kad reikia labiau pasitikėti tvarios gamybos ir vartojimo pavyzdžiu ir siekti, kad ekonomikos augimas taptų labiau priklausomas nuo gamtinių išteklių.

Svarbu pabrėžti ir Europos aplinkos politikos tarptautinę svarbą. Europos Sąjunga toliau privalo skelbti savo ambicingą aplinkosaugos politiką ir reikalavimus, vystyti technologijų perdavimą ir pasikeitimą gera praktika su besivystančiomis šalimis.

  Cristina Gutiérrez-Cortines, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. Pirmininke, aš tikrai nemanau, kad mūsų svarstomas dokumentas yra tinkamas ir paaiškinsiu kodėl. Šis dokumentas reikalingas įvertinti tam, kas padaryta su Europos Komisjos pasiūlytais aiškiais nurodymais dėl aplinkos ir visos aplinkosaugos politikos. Nemanau, kad tai – įvertinimo dokumentas. Tai nėra išsamus įvertinimo dokumentas, kuris padėtų mums planuoti darbus ateičiai, nes Komisija nėra įpratusi, kad ją teistų ar vertintų. Ji nebalsuoja ir neturi akcininkų grupės, kuri reikalautų iš jos rezultatų. Tačiau manau, nors tai gali atrodyti kaip prieštaravimas, kad Komisiją galima pasveikinti su per pastaruosius metus pasiektais rezultatais, bet ne su dokumentu.

Manau, kad aplinkosaugos politka turi būti įtraukta į miestų ir regionų vykdomą poltiką ir kad pramonė turėtų vadovautis Europos Sąjungos gairėmis.

Tačiau, dokumentui trūksta plano, kaip turėtume elgtis ateityje, nes neveiksmingi sistemos punktai turi būti peržiūrėti. Europa kuria aplinkosaugos politiką daugiau kaip 25 m. ir būtina peržiūrėti kai kurios iš jos metodų, nes yra ir daugiau dalykų, kurie paaiškina kai kurių vykdomų politikos sričių nesėkmes.

Nematau, kad būtų nagrinėjama, kaip pakeisti būdus, kuriais mes įtraukiame regionus ir kuriame tinklus, nekreipdami dėmesio į tai, ar jie vyrauja ES. Dabar yra daug šalių, kap tai atsitiko su Dirvožemio direktyva, kurios turi daug geresnes nuostotas negu Europos Sąjunga galėtų joms pasiūlyti, o kitos neturi jokių. Atsakydama į šį neatitikimą, Europa turi užimti kitas pozicijas ir ieškoti naujų darbo būdų, nes logiška, kad pasikeitus pasauliui, turime keisti savo darbo metodus.

Labai Jums dėkoju ir sveikinu su rezultatais, bet ateityje dirbkime kitaip.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Mano nuomone, svarbu, kad tarpinė šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos peržiūra atskleidė svarbų faktą, kad šios programos įgyvendinimas atsilieka nuo planuoto grafiko.

Todėl tikimybė, kad viskas bus atlikta iki 2012 m. ir kad svarbiausi tikslai bus įgyvendinti, labai menka. Pritariu nuomonei, kad į programa turėtų būti įtraukti aiškesni ir labiau apčiuopiami kiekybiniai ir kokybiniai tikslai. Taip pat pritariu, kad tematinių strategijų pateikimas nedavė veiksmingų rezultatų. Dėl to norėčiau pabrėžti, kad ateityje reikėtų naujų įstatymų pasiūlymų, kad būtų panaikintos spragos dabartiniuose aplinkos įstatymuose.

Taip pat labai svarbu užtikrinti veiksmingą aplinkos nuostatų įgyvendinimą. Klimato kaita, biologinė įvairovė, sveikata ir išteklių naudojimas ir toliau bus mūsų svarbiausi ateities iššūkiai.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, manau, kad retkarčiais turėtume atlikti tokius įvertinimus ir skelbti vastybių narių duomenis registre, nes bėgant metams dėl kai kurių klausimų kyla konfliktų, pvz., kaip Vandens politikos pagrindų direktyvos atveju, kai, viena vertus, iš visų jėgų stengiamės skatinti atsinaujinančią energiją, bet, antra vertus, eikvojame nepanaudotą vandenį.

Be to, yra problemų dėl Natura 2000. Turėtume klausyti piliečių ir kartais pagal tai priimti programas.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL)
Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, leiskite pirmiausia paminėti šįvakar išsakytas pastabas. Žinoma, Komisija atsižvelgs į juos ir atitinkamai pritaikys.

Savo tarpinėje peržiūroje, Komisija priėjo išvadų, kad ES eina teisingu keliu vykdymama priemones, numatytas šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje. Jei toliau darysime pažangą šiais lemiamais metais, galėsime įgyvendinti į programą įtrauktus pasiūlymus iki 2012 m. Tačiau pasiūlymų parengimas ir jų priėmimas bei pritaikymas – tai tik pusė reikalingo darbo. Šį vakarą buvo paaiškinta, kad be veiksmingo aplinkosaugos programos įgyvendinimo, tikrai nepasieksime tikslų, nustatytų šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, kad ir kaip gerai Europos insitucijos būtų parengę teisės aktus.

Kaip tik todėl, aš visiškai pritariu Parlamento nuomonei, kad reikia labiau stengis ir Komisijai turi būti skirta pakankamai išteklių, kad ji galėtų toliau tinkamai spręsti įgyvendinimo klausimus. Taip Komisija galėtų padėti šalių valdžiai plėsti savo gebėjimus, būtinus rezultatams, kurių siekeme, gauti.

Komisija taip pat sutinka su Parlamento nuomone, kad labai svarbu įtraukti aplinkosaugos klausimus į kitas politikos sritis. Iš pranešimo aišku, kad ši integracija būtina prekybos politikai, nes ES palaiko labai svarbius ekonominius santykius su kitomis pasaulio šalimis ir prekyba turi akivaizdų poveikį aplinkai. Tačiau taip pat svarbu, kad aplinkos klausimai būtų įtraukti į žemės ūkio, regioninę ir transporto politiką. Jei bus suteiktas būtinas finansavimas, Bendrijos vykdoma politika turės svarbią įtaką Europos regionams.

Poveikio tyrinėjimo tvarka, kurią nustatė Komisija, skirta Bendrijos politikos sričių sanglaudai gerinti. Į ją įeina visų mūsų pasiūlymų įvertinimas aplinkos apsaugos kriterijų atžvilgiu. Komisija norėtų Europos Parlamento paramos, kad būtų garantuotas visiškas visų aplinkos aspektų įvertinimas ir kitoms insitutucijos svarstant pasiūlymus.

Galiausiai pranešime yra pabrėžiamas pagrindinis šalių, regionų ir vietos valdžios, piliečių, varotojų, verslininkų vaidmuo siekiant įvykdyti ES šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje numatytas užduotis. Užtikrinu, kad Komisija padarys viską, kad atkreiptų daugiau dėmesio į šią programą ir gautų suinteresuotų šalių paramą. Esu įsitikinęs, kad Parlamentas prisidės prie šių pastangų ir Europos aplinkosauga bus vienas iš pagrindinių klausimų rinkėjams kitais metais įvyksiančiuose rinkimuose.

  Riitta Myller, pranešėja. − (FI) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui ir visiems, dalyvavusiems diskusijose.

Parlamentas ir aš kaip pranešėja, iš tikrųjų siekiame, kad Komisija įgytų naujų priemonių, kurios padėtų aplinkosaugos politikoje pasiekti šeštojoje apolinkosaugos veiksmų programoje numatytas užduotis. Tarpinėje peržiūroje Komisija yra išreiškusi nuomone, kaip pastebėjo Komisijos narys S. Dimas, kad priemonių, išvardytų tarpinėje šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veikmų programos peržiūroje užtenktų tam pasiekti, bet atlikti tyrimai dėl šiuo metu Komsijos vykdomos veiklos rodo visai ką kitą.

Šiame pranešime, kuris tikimės rytoj bus priimtas daugumos, pateikiamos sritys, kurias dar reikia tobulinti Europos lygmeniu. Jame daugiausia minimos tos pačios priemonės, kurios buvo pasiūlytos Komisijos nario kalboje. Taigi mes esame tokios pačios nuomonės dėl to, ką reikia padaryti, bet kaip sake Hassi, ar šių priemonių užtenka, kad Europos Sąjungoje būtų užtikrintas tvarus vystymasis. Apie tai turėsime visi kartu atvirai padiskutuoti. Šiuo metu mes judame teisinga linkme vykdydami klimato politiką. Jei ir kitose srityse mes vykdysime ambicingą politką, mums tikrai pavyks.

Kaip minėjau, esu pateikusi kelis pakeitimus, kad šis pranešimas taptų aiškesnis. Todėl keista, kad 14 pakeitimas yra suomių kalba. Turėtų būti pateikta nuorodo į tekstą anglų kalba.

  Pirmininkė. – (FR) Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks rytoj.

Ataskaitos raštu (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis )

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Būdama Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė, manau, kad butų gerai, jei galėtume patvirtinti šeštąją aplinkosaugos veiksmų programą pagal EB Sutarties 251 straipsnį, tai yra bendro sprendimo procedūra. Aplinkos apsauga labai svarbi Europos Parlamentui, kuriame atstovaujama beveik 500 milijonų europiečių.

Europos Parlamento dalyvavimas bendro sprendimo procedūroje aiškiai parodo jo vaidmenį. Dešimt metų veikiančią šeštąją aplinkosaugos programą reikia nuolat vertinti, ypač nustatant jos prioritetus. Tiesa, kad į programą įtrauktos teminės strategijos pagerino suinteresuotų subjektų dalyvavimą ir sukūrė vykdomos aplinkos apsaugos aplinkos kriterijus. Tačiau taip pat jos užvilkino ar atidėjo teisės aktų priėmimą šioje srityje.

Gėdingas pavyzdys yra nebaigta direktyva dėl oro kokybės. Parlamentas pateikė teisingą pastabą, kad didžiausia pažanga padaryta tose programos dalyse, kurioms nėra numatyta atskirų tematinių strategijų (t. y. klimato kaita). Kita vertus, turėtume prisiminti, kad šeštojoje veiksmų programoje esame raginami tvarios gamybo ir vartojimo būdus fiskalinėmis priemonėmis.

Nors sunku šią tarpinę peržiūrą vertinti kaip labai gerą, tai yra neabejotinai vienintelė priemonė, kurios pagal ES gali pasiekti nustatytus tikslus. Jei nebus laimėjimų šioje srityje, ES ir jos narės, kurios rimtai susirūpinusios blogėjančia aplinkos būkle, mažiau pasitikės programa.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Komisijos komunikatas dėl tarpinės šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros (AVP) patvirtina faktą, kad klimato kaita, biologinės įvariovės mažėjimas, būklė ir išteklių panaudojimas yra didžiausios su aplinka susijusios problemos. Todėl ši programa turi tapti svarbia priemone vykdant ES tvaraus vystymosi strategiją.

Atsižvelgiant į šioje programoje įgyvendintas priemones, nepanašu, kad aplinkosaugos tikslai bus pasiekti iki 2012 m. Pvz., tikslas sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą iki 2010 m. negali būti pasiektas. Strategijos pasiūlytos priemonės, kaip apsaugoti jūros aplinką ir dirvožemį, neduos konkrečių rezultatų iki 2012 m. Taip pat veiksmų, skirtų oro kokybei pagerinti, bei tų, kurie yra numatyti tematinėje strategijoje dėl oro taršos, ir tikslų dėl aplinkos triukšmo mažinimo nepakanka AVP tikslams pasiekti. Komisijos komunikate nėra tinkamai nagrinėjamas nei problemų išsprendimas, nei kai kurių valstybių narių tylėjimas dėl Natūralių buveinių direktyvos ir tinklo Natura 2000.

Kai bus sukurtos N2000 buveinės, reikės parengti, skatinti ir prižiūrėti gamtos apsaugos tikslus. Ši peržiūra atkreipia dėmesį į problemas ir skatina Komisiją pasiekti ambicingus rezultatus aplinkos apsaugos srityje.