Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2038(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0091/2008

Debatai :

PV 22/04/2008 - 4
CRE 22/04/2008 - 4

Balsavimas :

PV 22/04/2008 - 5.10
CRE 22/04/2008 - 5.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0134

Posėdžio stenograma
Antradienis, 2008 m. balandžio 22 d. - Strasbūras Tekstas OL

4. 2006 m. patvirtinimas (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . − Kitas bendrų debatų darbotvarkės punktas:

– Dan Jørgensen pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl 2006 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis - Komisija (SEC(2007)1056 – C6-0390/2007 – 2007/2037(DEC)) (SEC(2007)1055 – C6-0362/2007 – 2007/2037(DEC) (A6-0109/2008),

– José Javier Pomés Ruiz pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl 2006 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas (C6-0363/2007 - 2007/2038(DEC) (A6-0091/2008),

– Nils Lundgren pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl 2006 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Taryba (C6-0364/2007 - 2007/2039(DEC)) (A6-0096/2008),

– Nils Lundgren pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl 2006 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas (C6-0365/2007 - 2007/2040(DEC)) (A6-0097/2008),

– Nils Lundgren pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl 2006 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai (C6-0366/2007 - 2007/2041(DEC)) (A6-0093/2008),

– Nils Lundgren pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl 2006 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (C6-0367/2007 - 2007/2042(DEC)) (A6-0098/2008),

– Nils Lundgren pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl 2006 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas (C6-0368/2007 - 2007/2043(DEC)) (A6-0095/2008),

– Nils Lundgren pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl 2006 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos Ombudsmenas (C6-0369/2007 - 2007/2036(DEC)) (A6-0092/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0372/2007 - 2007/2047(DEC)) (A6-0111/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos mokymo fondo 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0381/2007 - 2007/2056(DEC)) (A6-0114/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0371/2007 - 2007/2046(DEC)) (A6-0110/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0378/2007 - 2007/2053(DEC)) (A6-0124/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0386/2007 - 2007/2060(DEC)) (A6-0117/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centro 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0375/2007 - 2007/2050(DEC)) (A6-0116/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (buvusio Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro) 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0374/2007 - 2007/2049(DEC)) (A6-0113/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0373/2007 - 2007/2048(DEC)) (A6-0112/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos aplinkos apsaugos agentūros 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0376/2007 - 2007/2051(DEC)) (A6-0122/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0377/2007 - 2007/2052(DEC)) (A6-0128/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos vaistų agentūros 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0379/2007 - 2007/2054(DEC)) (A6-0125/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos maisto saugos tarnybos 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0384/2007 - 2007/2059(DEC)) (A6-0120/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0382/2007 - 2007/2057(DEC)) (A6-0115/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos aviacijos saugos agentūros 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0383/2007 - 2007/2058(DEC)) (A6-0118/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos geležinkelių agentūros 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0387/2007 - 2007/2062(DEC)) (A6-0123/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0385/2007 - 2007/2061(DEC)) (A6-0119/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0389/2007 - 2007/2214(DEC)) (A6-0126/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Eurojusto 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0380/2007 - 2007/2055(DEC)) (A6-0129/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos policijos koledžo 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0388/2007 - 2007/2063(DEC)) (A6-0121/2008),

– Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo plėtros fondų 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (KOM(2007)0458 – C6-0118/2007 – 2007/2064(DEC)) (A6-0106/2008)

(ankstesnis pranešėjas – ponas Stubb)

– ir Hans-Peter Martin pranešimas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl Europos GNSS priežiūros institucijos 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0049/2008 - 2008/2000 (DEC)) (A6-0127/2008).

 
  
MPphoto
 
 

  Dan Jørgensen, pranešėjas. (DA) Pone Pirmininke, pradžioje turiu priminti, kad artėja labai svarbaus darbo pabaiga. Trumpai tariant, analizuojamas Parlamento veiklos santykis su kitų institucijų veikla; ko gero, galima sakyti, kad mes sprendžiame tris pagrindinius uždavinius. Mes kuriame teisės aktus Europos šalims ir jų piliečiams. Mes dalyvaujame, sudarant biudžetą, t. y. nustatant, kam bus naudojamos ES lėšos. Galiausiai, paskutinis mūsų atliekamas vaidmuo –priežiūros organo funkcija. Jei taip galima pasakyti, Parlamentas yra piliečių interesų sargas. Veiksmas, kurį čia šiandieną atliksime, yra ko gero pati svarbiausia šios priežiūros organo funkcijos dalis: metu mes kruopščiai įvertinsime Komisijos ir kitų institucijų veiklą, atsižvelgiant į tai, kaip jos valdo lėšas, taip pat atliksime kitą ne mažiau svarbų darbą – įvertinsime, kaip tvarkomi reikalai valstybėse narėse, kurios, kaip žinia, valdo apie 80 % ES lėšų.

Todėl natūralu, kad turiu pagirti savo kolegas Parlamento narius iš kitų grupių. Šiandien dėl pranešimo balsuos visas Parlamentas. Manau, kad mes puikiai bendradarbiavome Biudžeto kontrolės komitete. Ypač noriu pabrėžti šešėlinių pranešėjų nuopelnus, jų indėlis buvo labai konstruktyvus. Būtent todėl sugebėjome daryti tokį stiprų spaudimą Komisijai ir užmegzti su ja tokį konstruktyvų dialogą.

Pradžioje leiskite man paminėti keletą teigiamų dalykų. Vėliau, žinoma, pereisiu prie neigiamų aspektų, tačiau pradedant leiskite paminėti porą teigiamų momentų apie praėjusius metus. Nekyla abejonių, kad žemės ūkio srityje pasiekėme geros pažangos, kontroliuojant lėšas. Suprantu, kad šiam požiūriui nepritaria dauguma šios kalbos besiklausančių Europos piliečių, bet įdiegta „integruotoji finansų kontrolės sistema“ – tai neabejotinai visiškai naujas ir daug efektyvesnis būdas kontroliuoti ES žemės ūkio lėšas. Tai nepaprastai efektyvi sistema. Tai daug kartų yra pažymėję patys Europos Audito Rūmai. Mes jau žinome, kad po kelerių metų ši nepaprastai efektyvi sistema apims iš esmės visas žemės ūkio politikai įgyvendinti skiriamas lėšas, o tai yra tikrai pagyrimo vertas dalykas. Tačiau pastaraisiais metais girdėjome labai daug kritikos įvairiais klausimais, susijusiais su tyrimų politika. Be to, šioje vietoje reikia pabrėžti, kad Komisija labai rimtai sureagavo į kritiką ir įgyvendino veiksmų planą, kuris užtikrino, kad šiuo metu dauguma šių problemų yra sprendžiamos. Už tai Komisija nusipelno daug pagyrimų. Galiausiai, mes žinoma labai džiaugiamės į viešumą iškeltomis iniciatyvomis. Dabar viešai skelbiama informacija apie ES paramos (socialinių lėšų ir žemės ūkio išlaidų) gavėjus. Be to, dabar sužinosime įvairių Taryboje ir Komisijoje veikiančių darbo grupių dalyvių pavardes; šis Parlamentas už tai kovojo daug metų. Komisija dabar nusileido ir sutiko atskleisti šią informaciją.

Reikia pasakyti, kad tai labai teigimas pokytis. Tačiau žinoma, yra aišku, kad šis procesas turi susirūpinimą keliančių sričių, kur sulaukėme tam tikros kritikos. Visi, kas stebėjo šio proceso raidą, žino, kad tai dvi konkrečios sritys: struktūriniai fondai ir užsienio politikos klausimai, t. y. išorės klausimai. Dėl struktūrinių fondų Audito Rūmai pateikė labai aiškią išvadą: 12 % iš bendros išmokų sumos buvo išmokėtos nepagrįstai; 12 %, arba beveik 4 mlrd. eurų. Akivaizdu, kad ši situacija yra visiškai nepriimtina.

Tai buvo darbo, kurį užbaigsime šiandien, pradinis taškas. Surengėme keletą konsultacijų; kartu su komitetu aš asmeniškai turėjau garbės dalyvauti plėtojant artimą dialogą su Komisija. Tai, kad pranešėjo teisėmis dabar galiu užbaigti šį darbą, suteikdamas patvirtinimą, lėmė vienintelis faktas – kad mums pavyko pasiekti tam tikrų rezultatų. Komisija faktiškai įgyvendino daug reformų – parodyta, kad dabar ruošiamasi įgyvendinti 37 konkrečius punktus. Šį sprendimą priėmė Komisarų kolegija. Kai kuriose srityse kalbama apie didesnį skaičių griežtesnių kontrolės priemonių, kitose – apie kontrolės priemonių supaprastinamą, siekiant padidinti jų efektyvumą. Visose srityse nustatyti konkretūs įgyvendinimo terminai. Mums buvo pateikti konkretūs kriterijai, nustatantys grįžtamojo ryšio organizavimo būdą, kad mes ir visuomenė turėtų galimybę patikrinti, ar priemonės iš tiesų duoda teigiamą efektą. Turime prisiminti du dalykus: pirmiausia, aišku, faktą, kad per 2006 metus nepagrįstai išmokėtas lėšas (kurios yra šios tvarkos objektas) reikės susigrąžinti. Manome, kad šiuo metu tai jau yra garantuota. Tačiau taip pat būtina garantuoti, kad ateityje tai nepasikartos. Ko gero, tai yra lygiai taip pat svarbu. Komisijai nustačius naują tvarką, manome, kad šis tikslas yra pasiektas.

Akivaizdu, kad vien gražių žodžių nepakanka. Nors jau patvirtinome, kad priimame pasiūlytas reformas, mes stebėsime šį klausimą ir labai atidžiai prižiūrėsime šį procesą. Todėl šiandien taip pat noriu pateikti pasiūlymą padaryti pakeitimą, kurį, kiek suprantu, Komisija yra pasirengusi paremti. Gavau pono Kallas signalą, kad Komisijai gali būti priimtinas sprendimas kartą per mėnesį surengti Komisijos susitikimą su Biudžeto kontrolės komitetu, kur mes turėtume galimybę aptarti šioje srityje pasiektą pažangą. Tai būtų nepaprastai naudinga abiems šalims.

Leiskite pasakyti keletą žodžių apie antrąją sritį, kur iškilo didelių problemų. Ji susijusi su užsienio politikos klausimais. Konkrečiau, tai susiję su Irako klausimu. Žinome, kad ES teikia tam tikrą finansavimą Irako atstatymui; šiuo metu egzistuoja daug rimtų politinių priežasčių tai daryti. Iraką išskyrėme kaip pavyzdį. Norėtume gauti sąrašą konkrečių Irake įgyvendinamų projektų, kuriuos per JT arba Pasaulio Banką visiškai arba iš dalies finansuoja ES. Pasirodo, tokį sąrašą gauti nepaprastai sunku. Procesas truko keletą mėnesių. Žinojome dalį informacijos, kuri turėjo būti tame sąraše, tačiau ji nebuvo įtraukta; ilgai vyko abipusė diskusija, kol visai neseniai mums pagaliau pavyko gauti informaciją, kurią mums buvo būtina turėti iš pat pradžių. Štai kodėl dabar mes pagaliau galime taip pat patvirtinti šios srities biudžeto įvykdymą. Svarbiausias natūralus dėl to kylantis klausimas yra, kas bus ateityje? Irakas – tai tik vienas pavyzdys. O kaip kitos šalys, (jų – daugiau kaip 100), kuriose ES remia įvairias veiklas? Komisija dabar įsipareigojo nuo 2007 m. viešai skelbti informaciją apie galutinį naudos gavėją, t. y. galutinį paramos gavėją, mano nuomone, tai yra absoliučiai būtina.

Dėl visų mano išvardytų priežasčių, siūlau suteikti patvirtinimą. Yra keletas kritikuotinų dalykų, susijusių su Komisijos veikla ir su reikalų tvarkymo valstybėse narėse būdu. Taip pat noriu pasakyti, kad rezultatą mes pasiekėme plėtodami gerą dialogą su Komisija. Tai reiškia, kad dabar galime rekomenduoti patvirtinti 2006 m. veiklos ataskaitas. Yra sričių, kur norime matyti didesnę pažangą. Labai norime turėti „nacionalines užtikrinimo deklaracijas“ (šį terminą vartojame Parlamente), t. y. metines nacionalinio audito deklaracijas, pasirašytas atitinkamos šalies finansų ministro. Mes toliau manome, kad tai būtų labai naudingas įrankis, kovojant su apgaule, klastojimu ir slaptumu, susijusiu su ES fondais atskirose šalyse. Pateikęs šį baigiamąjį pageidavimą, noriu Jums padėkoti už suteiktą galimybę kalbėti pirmojo etapo metu.

 
  
MPphoto
 
 

  José Javier Pomés Ruiz, pranešėjas. − (ES) Pone Pirmininke, sveikinu visus šių debatų dalyvius, kuriuose dalyvauja ir Generalinis Sekretorius; žinoma, taip pat sveikinu poną Kallas. Negaliu pasveikinti nė vieno Tarybos atstovo, nes atrodo, kad ji neturi nieko bendro su ataskaitomis ir atsakomybe už politinius debatus dėl jų patvirtinimo. Tikiuosi, kad kai Taryba turės pirmininką, po to, kai bus patvirtinta Lisabonos sutartis, mes gausime garantiją, kad Taryba taip pat dalyvaus šiuose debatuose.

Pirmiausia noriu pasveikinti savo kolegą Dan Jørgensen už jo puikų pranešimą; jo kalboje noriu akcentuoti, kaip puikiai buvo tvarkomi reikalai Europos Sąjungoje, ir kad jų tvarkymas kasmet gerėja. Jis keletą kartų paminėjo Komisaro Kallas ir Komisijos iniciatyvą dėl skaidrumo. Prieš du mėnesius pats buvau pranešėjas ir pristačiau savo iniciatyva parengtą pranešimą, remiantį skaidrumo politiką. Ką gi, Komisija iš tiesų daro pažangą skaidrumo politikos srityje, kaip tai jau yra padaręs Parlamentas.

Noriu pabrėžti, kad Parlamento vaidmuo, suteikiant patvirtinimą, yra politinis, ir kad nesame buhalteriai ir neturėtume jais būti. Tai politinis vaidmuo, o klausimas, kurį turime atsakyti mūsų piliečiams, skamba taip: ar naudodami Parlamentui skirtus pinigus, mes sugebėjome atsakyti į 2006 finansinių metų biudžeto iššūkius? Pavyzdžiui, į tokius iššūkius, kaip Parlamento pasirengimas plėtrai, naujų valstybių narių priėmimas, informacijos politikos plėtra, geresnis mūsų darbo atlikimas, pasirengimas Lisabonos iššūkiui, nes mums kuo geriausiu įmanomu būdu teks priimti daugiau teisės aktų.

Koks yra politinis verdiktas dėl to, ką mes nuveikėme su šiais finansiniais įsipareigojimais? Jis yra teigiamas. Mes puikiai pasirodėme. Noriu atkreipti dėmesį į keletą šių finansinių metų aspektų. Pirmiausia, Pirmininko Hans Pöttering iniciatyva mes pradėjome politinį dialogą tarp Pirmininkaujančios valstybės ir patvirtinimo tvarkos, kuris iki šiol atrodė neįmanomas. Dabar jis tapo įmanomas, o mūsų Pirmininko pavaduotojas dalyvavo debatuose, atsakė į komiteto gyvai ir tiesiogiai jam pateiktus klausimus. Be to, Pirmininko iniciatyva nustatyta nuolatinė Biuro ir Biudžetų komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto bendradarbiavimo nuolatinė tvarka, už tai Jums dėkoju.

Kaip matote ataskaitoje, Parlamente pagerėjo daugelis skaidrumo aspektų. Patobulinome mūsų padėjėjų vaidmenų pateikimą. Šiemet mums nepavyko galutinai sukurti padėjėjų tarnybinius nuostatus, kurį mes prašome sukurti. Tiesa tokia, kad mes, kaip Europos Parlamento nariai, ilgai sugaišome, kol parengėme savo pačių tarnybinius nuostatus. Trumpai tariant, turime prašyti kantrybės, tačiau privalome pabrėžti, kad šio tikslo dar nepasiekėme. Tačiau 2006-aisiais, atskaitos metais, 99 % dokumentų buvo pateikta teisingai, todėl manau, kad šio klausimo sprendimas taip pat juda teisinga kryptimi.

Turime neišspręstų problemų, daugiau ar mažiau stengiamės daryti viską, ką galime, siekdami jas išspręsti. Piliečiai nesupranta, kodėl Parlamentas turi dirbti trijose vietose, jis to nesupranta, ir jie to nesupras, nes tai nelengva suprasti. Tai dar vienas iššūkis, kurio sprendimą tenka atidėti, kol Taryba turės pirmininką: rasti sprendimą. Tačiau Parlamentas atliko savo pareigą ir sumažino trijų vietų išlaikymo išlaidas nuo 203 milijonų eurų 2002 m. iki 155 milijonų eurų. Išlaidas sumažinome 24 %, tai geras rezultatas.

Kuriuos iššūkius mes spręsime, kaip paminėjau šiame pranešime? Kaip ką tik sakiau, turime patvirtinti statutą savo padėjėjams, kaip esame patvirtinę sau. Taip pat turime pagerinti teisės aktų priėmimą. Įsigaliojus Lisabonos strategijai, Parlamentui teks daug didesnis kokybinis vaidmuo ir daug didesnis darbo krūvis.

Tikėkimės, kad dabar, kai jau sudaryta Belgijos vyriausybė, ji pradės kiek geriau nei iki šiol elgtis su mumis, atsižvelgiant į pastatų politiką, nes jos elgesys su mumis buvo vidutiniškas.

Baigdamas noriu pasakyti, kad šie metai buvo protingi, vertinant iš biudžeto pareigų pozicijų, todėl prašau Jus balsuoti už šias 2006 m. veiklos ataskaitas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren, pranešėjas. (SV) Pone Pirmininke, buvau tų, kaip jos buvo pavadintos, „kitų institucijų“ pranešėjas, iš viso septynių, kitaip sakant, Tarybos, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto, Europos duomenų apsaugos prižiūrėtojo ir Europos ombudsmeno.

Peržiūrėjęs pateiktą medžiagą, jokių rimtų prieštaravimų neturiu. Tai daugiau buvo įprastos pastabos dėl dalykų, kuriuos galima ir reikia patobulinti. Neaptikau nieko, kas kuriuo nors būdu galėtų sukelti abejonių dėl galimybės patvirtinti kurios nors iš šių septynių institucijų veiklos ataskaitą.

Neatsižvelgiant į tai, pasinaudodamas šia proga noriu visiems priminti, kad patvirtinimas, pareikalaujant atsakomybės, yra fundamentalus demokratijos klausimas. Būdas, kuriuo šis Parlamentas tvarko šį klausimą, man nekelia pasitikėjimo, nes prieš dvejus metus atlikau lygiai tokį pat darbą, t. y. tikrinau šias septynias institucijas; tada, ponios ir ponai, nustačiau, kad Regionų komitete dedasi didžiulį pasibaisėjimą keliantys dalykai. Išsiaiškinau, kad ten vyko rimčiausio pobūdžio sukčiavimas. Gavau medžiagos, kurią turėjote galimybę perskaityti slaptojoje skaitykloje.

Buvo atlikti trys atskiri šio reikalo tyrimai: vieną atliko OLAF – mūsų kovos su sukčiavimu tarnyba, kitą – Audito Rūmai, o Regionų komitetas pats atliko savo vidinį tyrimą. Jie atleido savo vidaus auditorius, Įmonių sąrašas buvo begalinis.

Todėl natūralu, kad aš pasiūliau, jog esant šioms aplinkybėms, mes negalime patvirtinti ataskaitos. Tai pasakiau komitete. Nepaisant to, komitetas balsavo už patvirtinimą. Tą patį prieš dvejus metus pasakiau Parlamente, o jūs didele balsų dauguma parėmėte patvirtinimą.

Tai rodo, kad, man rekomendavus, šiandien Jūs turėtumėte balsuoti už patvirtinimą, tai darysite ne todėl, kad aš taip sakau, o paprasčiausiai iš įpročio. Šis asamblėja neatlieka jai suteiktos pareigos. Ji daugiau galvoja apie ES reputaciją. Jūs daugiau galvojate apie tai, kaip apgauti piliečius, rinkėjus. Jiems būtina sudaryti galimybę sužinoti, kad vyksta. Todėl labai nuliūdęs sakau, taip, šį kartą galima patvirtinti tų „kitų institucijų“ veiklos ataskaitas. Aš tai galiu daryti ramia sąžine. Dauguma Jūsų šios galimybės neturi.

 
  
MPphoto
 
 

  Hans-Peter Martin, pranešėjas. (DE) Pone Pirmininke, esate despotas! Šiandien mano kalba skirta visiems, kurie...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . − Tai jau antras kartas, kai prakalbote šiais žodžiais. Aš pasilieku teisę imtis prieš Jus priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Hans-Peter Martin (NI), pranešėjas. – (DE) Šiandien noriu pateikti pamoką visiems, kuriuos domina tikrasis politinių sprendimų priėmimo būdas, didaktinę pjesę apie šio Parlamento kontrolės funkcijos žlugimą. Kai būsimi politinių mokslų studentai arba politika besidomintys piliečiai tai supras, tai taps klasika. Rengdami šį pranešimą dėl patvirtinimo, mes nė kiek nepakeitę panaudojome pagrindinių grupių narių pateiktų tekstų dalis, kuriose reiškiamos kritiškos nuomonės apie šių agentūrų veiklą. Pavyzdžiui, aišku, kad decentralizavimas ir valdžios perdavimas buvo vieni svarbiausių 1999 m. pradėto Komisijos reformos proceso rezultatų, bet Komisija iki šiol neperengė tyrimo ar pranešimo, arba tarpinės finansinės ataskaitos apie šią administracinio valdymo formą. Vėliau šias mintis įtraukiau į mano parengtą dokumentą.

Ponia Gräßle, šio teksto autorė, kalba didelės grupės vardu. Jos pateiktos pataisos tikslas buvo pašalinti būtent šiuos teiginius. Yra daugybė kitų pavyzdžių, įskaitant ponios Haug įnašą, kuris taip pat susijęs su kritinėmis pastabomis dėl agentūrų veiklos, pavyzdžiui, akcentuojančiomis, kad tik dvi iš šių agentūrų yra visiškai nepriklausomos nuo ES subsidijų, dauguma jų yra finansuojamos vien tik ES lėšomis – šis teiginys paimtas iš vieno ponios Haug parengto dokumento. Tačiau vėliau jis buvo pašalintas!

Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkas ponas Bösch dažnai pateikia labai kritiškų pastabų apie agentūrų veiklą, tik ne komiteto posėdžių metu. Kai tai yra iš tiesų svarbu, kai laikas yra tinkamas, kai atsiranda tikra proga akcentuoti neatsakingą agentūrų veiklą, kurios būklė yra apgailėtina, tada, didelių grupių pageidavimu šios pastabos tiesiog pašalinamos. Tarsi to dar būtų per mažai, man, kaip pranešėjui, neleidžiama daryti to, kas leidžiama kitiems. Taigi, visas paaiškinamasis pareiškimas paprasčiausiai cenzūruojamas, todėl turėsiu pasinaudoti teise perskaityti tai, ko plenarinio posėdžio metu visuomenė daugiau negalėtų išgirsti.

Pašalintoji dalis skambėjo taip: „Decentralizavimas ir valdžios perdavimas buvo svarbiausi 1999 m. pradėto Komisijos reformos proceso tikslai. Iki šios dienos nėra pateiktas šio proceso įvertinimas. Be to, Komisija nėra pateikusi įtikinamo paaiškinimo apie decentralizuotų agentūrų teikiamą pridedamąją vertę, ir kodėl jų funkcijos taip pat sėkmingai negalėtų būti atliekamos Komisijoje, arba, kaip daugeliu atvejų, kodėl atitinkamoje srityje apskritai reikėjo imtis veiksmų Europos Sąjungos lygiu.

Vietoje to, rezultatas buvo neatsakingas agentūrų skaičiaus didinimas. Keistų politinių sprendimų pagrindu buvo steigiamos naujos agentūros. Šių naujų agentūrų veiklai netaikoma kontrolė, ir dažnai yra nekontroliuojama, labai neefektyvi, o svarbiausia – jos sukuria papildomą didelę naštą Europos mokesčių mokėtojams.

Tuo pat metu buvo sukurtos precedento neturinčios personalo privilegijos. Kitaip sakant, Komisijos pastangos įgyvendinti reformas, kurių tikslai buvo susiję su atsakomybės garantijomis, atskaitingumu, efektyvumu, nauja Europos paslaugų kultūra ir skaidrumu, tapo visiška nesėkme. Nepriimtiną sumaištį valdžios padalijimo ir decentralizacijos politikos srityje dabar aiškiai mato kiekvienas. To negalime vadinti atsakingu elgesiu.“

Net pranešėjui neleidžiama įtraukti šio teksto į paaiškinamąjį pranešimą. Žinoma, tai puikiai atitinka šį politinį scenarijų; prasidėjus debatams dėl dvidešimties pranešimų, kuriuos pateikiau komitetui, kaskart, kai kas nors imdavo kalbėti, už jų nugarų buvo rengiami ir cenzūruojami pakeitimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Christofer Fjellner, pranešėjas. (SV) Pone Pirmininke, pradėsiu nuo Europos plėtros fondo veiklos ataskaitos aptarimo. Daugelis iš Jūsų tikriausiai tikėjotės, kad šį darbą atkliks aukštaūgis jaunuolis iš Šiaurės šalių, t. y. mūsų kolega Alexander Stubb, bet kai kurie iš Jūsų žinote, kad Alexander negali šiandien dalyvauti šiame posėdyje, nes yra paskirtas naujuoju Suomijos užsienio reikalų ministru. Todėl jis paprašė mane perimti jo darbus ir šiandien čia pristatyti jo parengtą pranešimą. Manau, kad dauguma šio Parlamento narių pritars mano žodžiams, kad mums liūdna prarasti Alexander, tačiau jo naujasis paskyrimas – tai gera žinia pačiam Alexander ir gera žinia Suomijai.

Pradėdamas noriu pasveikinti jį už darbą, kurį jis atliko, nagrinėdamas Europos plėtros fondo dokumentus. Komitete darbas vyko labai sklandžiai, šiandien plėtros fondų veiklos ataskaitų svarstymas vyksta jungtiniame komitete. Žinoma, Europos plėtros fondai yra vienas iš būdų skatinti demokratiją ir ekonomikos plėtrą AKR (Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno) šalyse. Manau, kad būtent dėl šios priežasties malonu matyti, kad pinigai naudojami teisingai ir atsakingai. 2006 m. jie disponavo dideliais ištekliais – įsipareigojimai sudarė 3 milijardus eurų; jie pavyko išmokėti kiek mažiau nei 90 % šios sumos.

Tačiau tai, kad šiandien čia mums bus malonu patvirtinti ir pasiūlyti patvirtinti Komisijos, kuri atliko šių plėtros fondų valdymą (tuo mes tikrai labai džiaugiamės), veiklos ataskaitą, nereiškia, kad nėra iššūkių, arba kad nėra sričių, kurias ateityje būtina tobulinti. Paminėsiu tik keletą. Pavyzdžiui, skirtingai nei pernai, galime konstatuoti, kad Audito Rūmų išvada nėra visiškai nepriekaištinga, joje atkreipiamas dėmesys į keletą problemų, pavyzdžiui, susijusių su sandorių, kurių pagrindimas dokumentais galėjo būti geresnis, įrodymais, taip pat su įvairių delegacijų išmokomis. Tačiau noriu pripažinti Komisijos nuopelną, nes ji rimtai pažiūrėjo į šias problemas ir, atsakydama į šiuos iššūkius, priėmė konkrečių, teisingų ir svarbių sprendimų.

Be to, savo pranešime mes išryškiname problemas, kurias kelia vėlavimas įdiegti šiuolaikinę IT sistemą. Šiam klausimui turime skirti rimtą dėmesį, mes tikimės, kad Komisija tęsia darbą šioje srityje.

Pakaks apie administracinius ir ekonominius aspektus, nes yra daugiau politiškai svarbių klausimų, kuriuos noriu aptarti. Pirmasis – tai faktas, kad Europos plėtros fondo darbas smarkiai palengvėtų, jei įtrauktume jį į įprastą biudžetą. Taip pat manome, kad dirbti būtų lengviau, jei turėtume vienintelį finansų reglamentą, reglamentuojantį visų esamų ir būsimų plėtros fondų veiklą.

Pakaks apie Europos plėtros fondą. Pasinaudodamas proga, noriu trumpai pakalbėti apie nepriklausomų agentūrų veiklos ataskaitų tvirtinimą. Apie tai kalbu iš dalies todėl, kad buvau atsakingas už šį darbą Europos liaudies partijos ir Europos demokratų grupėje, o ko gero daugiausiai todėl, kad, kaip ką tik išgirdome, pranešėjas laikosi, švelniai tariant, neįprasto požiūrio, ir ne visai tiksliai laikosi komiteto nustatytos linijos. Man labai keista, kad Hans-Peter Martin nenusprendė pašalinti savo pavardės iš šių pranešimų, nes plenariniame posėdyje šiandien balsuosime ne dėl jo nuomonės.

Jei, neatsižvelgiant į tai, man reikėtų ką nors pasakyti apie patį darbą ir apie kai kurias svarbias nuomones, kurios, nepaisant visko, yra įtrauktos į pranešimą, ir kurias mums pavyko suformuluoti Socialistų grupės, mūsų grupės, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą grupės, ir Žaliųjų / Europos laisvojo aljanso grupės dėl sėkmingo ir artimo bendradarbiavimo, norėčiau paprasčiausiai akcentuoti, kad šias ataskaitas tvirtiname todėl, kad manome, jog Audito Rūmų išvadoje yra pateiktas pagrindas patvirtinti šių nepriklausomų agentūrų finansų valdymo ataskaitas. Tačiau tuo pat metu šioje srityje yra problemų, kurios, tikimės, bus toliau sprendžiamos. Kalbu apie tai, kad visos institucijos – Taryba, Komisija ir Europos Parlamentas, turėtų atidžiau nagrinėti agentūrų prašymus, Tikiuosi, kad visi prisiims už tai atsakomybę.

Grįšiu kitais metais, kai būsiu pranešėjas šiuo klausimu, tikiuosi, kad galėsiu jį išsamiau aptarti su Komisija.

 
  
MPphoto
 
 

  Siim Kallas, Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (ET) Pone Pirmininke, pone Jørgensen, pranešėjai, garbingieji Parlamento nariai, leiskite man padėkoti Parlamentui, Biudžeto kontrolės komitetui, pranešėjui ponui Jørgensen ir jo kolegoms pranešėjams už jų parengtą pranešimą, o Komisijai – už rekomendaciją patvirtinti 2006 m. biudžeto ataskaitą. Taip pat noriu padėkoti pranešėjui Alexander Stubb už jo pranešimą dėl Europos plėtros fondo priemonių veiklos ataskaitos patvirtinimo.

Neatsižvelgiant į tai, kad Audito Rūmai negalėjo pateikti visiškai teigiamo patikrinimo pareiškimo dėl 2006 m. veiklos ataskaitų patikimumo bei jų pagrindą sudarančių sandorių teisėtumo ir atitikties reikalavimams, šio audito patikrinimo rezultatai yra patys geriausi per visą laikotarpį nuo patikrinimo pareiškimų teikimo pradžios. Audito Rūmai pripažino mūsų pasiektą pažangą. Man malonu, kad ją taip pat pripažino Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas.

Šiemet debatų metu daugiausiai dėmesio skiriama Struktūriniams fondams, valstybių narių įsipareigojimams, susigrąžinimams ir pakoregavimams, taip pat jautriai išorės pagalbos temai. Pastangos reikalingos visose išvardytose srityse. Sutinkame, kad būtina periodiškai imtis grįžtamojo ryšio priemonių; ne vien todėl, kad to reikalauja ataskaitų tvirtinimo procedūra, bet ir dėl steigimo sutartyje nustatytų sąlygų ir jų reikšmės.

Siūlau Komisijos nariams ar atstovams nuolat dalyvauti parlamento posėdžiuose, aptarti vieną iš trijų sričių, kurios šiemet yra patvirtinimo procedūros dėmesio centre, ir pateikti pranešimą šia tema. Kalbu apie šias sritis: valstybių narių atsakomybės didinimas tose srityse, kur atsakomybę dalijasi Europos Sąjunga ir valstybės narės; struktūrinių fondų įgyvendinimas ir išorės veiksmų finansavimo priežiūra (daugiausia – per tarptautines organizacijas teikiamo finansavimo kontrolė).

Gegužę planuojama pradėti įprastą diskusiją dėl mano kompetencijai priklausančių sektorių ateinančių metų politinės strategijos.

Birželį už struktūrinius fondus atsakingi Komisarai arba jų atstovai ir Biudžeto kontrolės komitetas turėtų svarstyti struktūrinių fondų veiksmų plano preliminarius rezultatus. Pirmoji ketvirčio ataskaita apie struktūrinių fondų veiksmų planą Parlamentui turėtų būti pateikta gegužę.

Liepą arba rugsėjį Išorės santykių komisarė arba jos atstovas turėtų pateikti garbingiesiems nariams naujesnės informacijos apie Pasitikėjimo fondus, suformuotus išorės veikloms gerinti, per tarptautines organizacijas teikiamo Europos Sąjungos finansavimo skaidrumą ir atliktus šio finansavimo patikrinimus.

Kalbant apie Komisijos 2007 m. apibendrinantį pranešimą ir 2007 m. tarpinę audito ataskaitą, informaciją apie šiuos dokumentus galėsiu pateikti liepą arba rugsėjį; remdamiesi šiais dokumentais, turėtume tęsti debatus dėl biudžeto patvirtinimo, lėšų atgavimo ir patikrinimų organizavimo išlaidų. Šias temas nagrinėjantį pranešimą Komisija paskelbs spalio mėn. Šis pranešimas bus pagrindas plėtoti tarpinstitucinius debatus dėl priimtinos klaidos grėsmės.

Komisijos oficialūs atsakymai į Parlamento ir Tarybos rekomendacijas Parlamentui ir Tarybai kaip įprasta bus pateikti rudenį.

Mano kolegos Danuta Hübner ir Vladimír Špidla Parlamentui jau pateikė veiksmų plano, skirto gerinti struktūrinių priemonių lėšų valdymą, apžvalgą.

Komisija ir valstybės narės planuoja taikyti specialiai parengtas priemones, skirtas mažinti klaidų skaičių įgyvendinant struktūrines priemones.

Kalbant apie struktūrinius fondus, Komisijos elgesys du valstybėmis narėmis, atsakingomis už išlaidų patikrinimus, buvo griežtas; prireikus ji sustabdė išmokas ir padarė finansinių pakeitimų. Komisija siekia stiprinti šias veiklas ir pasiekti apčiuopiamų išmatuojamų rezultatų.

Bendro valdymo srityje valstybės narės pateikė deklaracijų ir audito patikrinimų santraukas. Prieš santraukų nepateikusias valstybes nares bus imamasi teisinių veiksmų, kurie numatyti Steigimo sutarties 226 straipsnyje.

Nuoseklus reikalavimas, įpareigojantis valstybes nares šias pateikti kiekvienų metų pradžioje pradėjo duoti vaisių.

Komisaras Benita Ferrero-Waldner Parlamentui paaiškino principus, kuriais remdamasi Europos Sąjunga finansuoja Irakui teikiamą pagalbą ir sudarė pasiūlymų lentelę, kaip geriau organizuoti konkretaus finansavimo patikrinimus ir užtikrinti didesnį finansavimo atsekamumą ir skaidrumą. Už šį procesą atsakingas direktorius šią vasarą pateiks Parlamentui ataskaitą.

Kai kurie rezultatai jau yra gauti.

Balandžio pradžioje Ženevoje įvyko Komisijos ir JT susitikimas; prieš susitikimą buvo surengta Parlamento narių ir Komisijos atstovo diskusijų , kurių metu pasiektas susitarimas dėl bendrų rekomendacijų visoms užsienio tarnyboms, siekiant, kad bendras darbas būtų labiau pastebimas. JT ir Komisija įsipareigojo taikyti konkrečias rekomendacijas ir atidžiai stebėti jų taikymą.

Komisija aukštai vertina Parlamento patvirtintus sprendimus, Šie sprendimai siunčia piliečiams žinią apie finansinių priemonių ryšius ir praktinę naudą. Turime toliau žengti šiuo keliu ir įtikinti visuomenę, kad jos pinigai, kuriais finansuojamas Europos Sąjungos biudžetas, yra gerose rankose.

 
  
MPphoto
 
 

  Ralf Walter (PSE) , Plėtros komiteto nuomonės sudarytojas. (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, kolegos Parlamentarai, noriu padėkoti Dan Jørgensen ir Alexander Stubb, nes jų parengti pranešimai labai tiksliai atitinka Plėtros komiteto ketinimus. Už tai esame labai dėkingi, nes Plėtros komitete šiuo klausimu mes labai intensyviai dirbome.

Europos Sąjunga, t. y. pačios Europos Sąjungos biudžetas kartu su valstybių narių biudžetais yra pats didžiausias plėtrai skirtos paramos donoras pasaulyje, gerokai lenkiantis visus kitus. Neatsižvelgiant į tai, matydami pastarojo meto įvykius, suprantame, kad mūsų teikiamos paramos toli gražu nepakanka, ir kad mes turėtume jos teikti daugiau. Negalime laukti, kol maisto ir energijos stygius pasaulyje sukels sprogimą ir tada stebėtis, kad žmonės išeina į gatves. Mūsų duodami pinigai (kaip minėjau, esame didžiausias pasaulyje donoras) turi būti skiriami tiksliau, kad mes žinotume, jog lėšos tikrai pasiekia tuos, kuriems jų reikia, kad jos nėra iššvaistomos ir neišnyksta. Todėl skyrėme daug energijos tam, kad patikrintume, ar mūsų skiriamos lėšos iš tiesų naudojamos pagal numatytą paskirtį. Pagrindinis akcentas Parlamentui ir Komitetui yra tai, kad 20 % šių lėšų būtina panaudoti pagrindinei sveikatos priežiūrai bei pagrindiniam ir tolesniam švietimui, siekiant suformuoti pagrindą ateičiai. Pasiekėme tam tikros pažangos, tačiau Komisija vis dar labai toli nuo to tikslo, kurį jai keliame. Turite labiau stengtis; mes Jus priversime.

Paraginome Jus sumažinti susikaupusį ankstesnių išmokų vėlavimą, ir tikrai, iki 2001 m. susidariusios skolos sumažėjo: Europos pagalbos įsiskolinimas sumažėjo 39 %, o Europos plėtros fondo – 49 %. Tai geri rodikliai, bet jie priimtini tik tarpinio etapo metu. Kalbant apie plėtros politiką, mes daug kartų atkreipėme dėmesį, kad nėra jokios prasmės išlaikyti dvi lygiagrečiai veikiančias sistemas – vieną skirtą Europos plėtros fondui, o antrą – plėtros pagalbai. Jas būtina integruoti į biudžetą! Tai reikalavimas, kurį keliame dabar, ir kelsime būsimose derybose dėl finansinių prognozių.

Paskutinis mano pasisakymo punktas susijęs su biudžeto pagalba. Komisija vis dažniau suteikia šalims bendros biudžeto pagalbos. Tai galima daryti, bet būkite atsargūs, kad netektų patirti tai, ką mes patyrėme su esamomis valstybėmis narėmis, naudodami struktūrinius fondus – mes perduodame atsakomybę, nes valstybės turi ją prisiimti, o vėlia pamatome, kad sistemos neveikia ir kad už tai „niekas“ nebuvo atsakingas. Todėl patariu: nuo pat pradžių gerai supraskite, ką darote.

Mes nuolat būsime šalia, kritikuosime, bet būsime geranoriški. Kalbant bendrai, nuoširdūs sveikinimai pranešėjams ir labai dėkojame Jums už bendradarbiavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jamila Madeira, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės sudarytojas. − (PT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, kalbėdamas apie biudžeto valdymą, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu norėčiau pirmiausia išreikšti mūsų susirūpinimą dėl toliau didėjančių neįvykdytų biudžeto įsipareigojimų, ir kad šis procesas, kartu su taisyklės n+2 pakeitimu taisykle n+3 (šį pakeitimą kai kurios valstybės narės privalo taikyti 2007 – 2013 m. laikotarpiui), gali pabloginti padėtį, todėl gali pailgėti laikas, per kurį lėšos pasiekia galutinį gavėją. Čia kalbame apie politiką, turinčią tiesioginės įtakos piliečiams (pavyzdžiui, Europos socialinis fondas), o vėlavimas gali turėti katastrofiškų pasekmių efektyviam ir sėkmingam šių lėšų panaudojimui.

Kalbant apie struktūrinę politiką, sutinkame su Audito Rūmų nuomone dėl būtinybės tobulinti kontrolės sistemą, siekiant išvengti klaidų, įgyvendinant struktūrinių fondų srities projektus. Siekiant laiku pašalinti trūkumus ar klaidas, reikia griežtesnės projektų priežiūros, efektyvesnio audito ir veiksmingesnio stebėjimo nuo pradžios iki pat pabaigos. Dėl šios priežasties Europos Komisija turėtų turėti logistikos pajėgumų ir pakankamų išteklų, kad užtikrintų tikrą grįžtamojo ryšio mechanizmų funkcionavimą ir tinkamai stebėtų audito procedūras.

Tačiau būtina naudoti prasmingus rodiklius ir nustatyti konkrečius tikslus, kuriuos būtų galima palyginti ir, kiek įmanoma, apibendrinti trumpuoju laikotarpiu, kad struktūrinės politikos tendencijų analizę būtų galima atlikti tokiu būdu, kuris leistų apsisaugoti nuo apytikslių ir netikslių vertinimų, ir kuriais remiantis nebūtų galima tinkamai įvertinti šių lėšų panaudojimo efektyvumą.

Manau, kad yra svarbu paminėt, Komisijos rekomendacijos valstybėms narėms savalaikiškumą, kad jos galėtų pasinaudoti naujosiose struktūrinių fondų taisyklėse nustatytais supaprastinamais, pavyzdžiui, nustatyto dydžio sumomis netiesioginėms išlaidoms apmokėti pagal Europos socialinio fondo finansuojamas priemones.

Taip pat noriu pasveikinti Europos Komisiją už investicijas į EURES tinklą ir pasveikinti už sprendimą paskelbti Europos darbuotojų mobilumo metus. Šios priemonės natūraliai atkreipė dėmesį į mobilumo problemas, kurių egzistavimą visi pripažįstame ir su kuriomis vis dar susiduriame. Kalbant apie Europos agentūras, kurių veiklą analizuoja Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, tiesiog noriu joms trumpai padėkoti už atliktą darbą, ir, kaip visi pamatėme, bendrai galime suteikti labai teigiamą jų veiklos įvertinimą.

Neatsižvelgiant į tai, baigdamas norėčiau atkreipti dėmesį į asignavimo didinimo poreikį Dublino agentūrai, kuriai šiuo metu patikėta atlikti artėjančių užimtumo ir verslo pasaulio pokyčių analizę, siekiant paremti socialinį-ekonominį projektą, vertinant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui pateiktas paraiškas. Visi suprantame, koks šis dalykas gali būti svarbus. Tai labai jautri ir svarbi sritis, kuri nusipelno ypatingo Europos Sąjungos dėmesio, kitaip tariant, ši Dublino agentūros atliekama analizė gali padėti pasiruošti potencialioms krizėms, kurių artėjimą visi galime jausti bet kurioje iš 27 valstybių narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Jutta Haug, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės sudarytoja. − (DE) Pone Pirmininke, Komisare, Aplinkos komitetas buvo patenkintas Aplinkos Generalinio direktorato ir Sveikatos Generalinio direktorato atliktu darbu. Žinau, kad nelabai dažnai girdite mane sakant šiuos žodžius. Dažniausiai aš kritikuoju Komisiją, bet šiuo atveju „kam remontuoti daiktą, kuris nėra sulūžęs“. Už biudžetus atsakingi abiejų Generalinių direktoratų darbuotojai labai noriai bendradarbiauja. Labai Jums dėkoju.

Noriu padėkoti pranešėjui Dan Jørgensen. Jis sunkiai dirbo visą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros laikotarpį, pateikė puikų pranešimą ir daug prisidėjo, rengiant Aplinkos komiteto išvadas dėl 2006 m. ataskaitos patvirtinimo. Taigi, Biudžeto kontrolės komitetas patvirtino tai, ką Aplinkos komitetas priėmė vienbalsiai. Už tai Jums taip pat labai dėkoju.

Dabar leiskite pasakyti keletą žodžių apie mūsų agentūras. Mes Aplinkos komitete taip pat džiaugiamės keturių agentūrų - Europos aplinkos agentūros, Europos maisto saugos agentūros, Europos ligų prevencijos ir kontrolės agentūros bei Europos vaistų agentūros, darbu ir biudžeto valdymu.

Nebuvo lengva apsispręsti teikti Biudžeto kontrolės komitetui pasiūlymą patvirtinti 2006 finansinių metų ataskaitas. Priešingai! Dažnai vyko pasikeitimas informacija su valdybos nariais ir komiteto veikloje dalyvaujančiais direktoriais.

Be to, kelios mūsų komiteto delegacijos lankėsi agentūrose, kad vietoje susipažintų su jų veikla. Todėl mums buvo dar labiau nesuprantama, kodėl Biudžeto kontrolės komiteto pranešėjas nenorėjo patvirtinti trijų agentūrų ataskaitų, pateikdamas neįtikėtinų motyvų – ypač turint omenyje tai, kad net jei jie ir buvo pagrįsti, pačios agentūros nebuvo už juos atsakingos, pavyzdžiui, ne jos pačios priėmė personalo taisykles dėl institucijos laikino personalo, arba nustatė atitinkamos agentūros pagrindinės buveinės vietą, arba nusprendė dėl subsidiarumo principo taikymo būdo. Tokios frazės, kaip „rezultatas buvo neatsakingas agentūrų skaičiaus didinimas“, „keistų politinių sprendimų pagrindu buvo steigiamos naujos agentūros. Šių naujų agentūrų veiklai netaikoma kontrolė, ir dažnai yra nekontroliuojama, labai neefektyvi, o svarbiausia – jos sukuria papildomą didelę naštą Europos mokesčių mokėtojams“ ir „tuo pat metu buvo sukurtas precedento neturintis personalo privilegijų kiekis“ yra tuščios, vienintelis jų tikslas – šokiruoti. Visi puikiai suprantame, kad sąmoningai įgyvendinamas planas, siekiant sukelti skandalą dėl darbo kokybės Europos lygiu. Aš visiškai bjauriuosi šiuo skandalo kurstymu.

Agentūros – tai Europos administravimo padaliniai, nors ir unikalios prigimties. Jos nekrenta tiesiai iš dangaus; jos nesteigiamos spontanišku Komisijos vienašališku sprendimu; jos steigiamos laikantis tinkamai nustatytos reguliavimo tvarkos, bendru sprendimu ar surengus konsultacijas, arba, priklausomai nuo strategijos srities – priimant atitinkamą reglamentą, t. y. įsteigiant teisės akto pagrindu. Tai reiškia, kad šias agentūras steigia Europos įstatymų leidėjas, kitaip sakant, mes patys esame tie „nuotykių ieškotojai“, apie kuriuos kalbama. Agentūrų biudžetai – tai pačios Europos Sąjungos biudžeto dalis. Kiekvienais finansiniais metais mes tvirtiname direktoriaus veiklos ataskaitą. Manau, kad nė viena administravimo sritis nekontroliuojama taip gerai kaip agentūros, todėl džiaugiuosi ir dėkoju, kad komitetas sustabdė šį mėginimą sukurti skandalą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli, Transporto ir turizmo komiteto nuomonės sudarytojas. (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, šiek tiek laiko noriu skirti tam, kad akcentuočiau faktą, jog kalbėdami apie Europos agentūrų 2006 finansinių metų biudžeto įgyvendinimą, galime pritarti Audito Rūmų išvadoms, nes ataskaitos ir sandoriai yra teisėti ir įprasto pobūdžio.

Tačiau, kaip esu sakęs Transporto ir turizmo komitete, kitais metais rekomendavau griežčiau laikytis nustatytų principų ir taisyklių. Kalbant apie Jūrų saugumo agentūros veiklą, 43 % paskirtų išmokų buvo anuliuota, o metų pabaigoje užfiksuotas sandorių skaičiaus augimas. Aš taip pat išreiškiau nuostabą dėl asignavimų, skirtų kovos su tarša jūroje priemonėms, menko panaudojimo laipsnio, nors Parlamentas toliau remia šias priemones.

Aviacijos saugos agentūroje taip pat užfiksuotas didelis asignavimų perkėlimo rodiklis, sudarantis 40 % veiklos išlaidų, tą patį galima pasakyti apie perkeltų ar nediferencijuotų asignacijų panaudojimą; tai metinio biudžeto pobūdžio pažeidimas. Todėl raginame Komisiją peržiūrėti šios Agentūros mokesčių struktūrą, siekiant subalansuoti sertifikavimo veiklos išlaidas ir pajamas.

Galiausiai, Geležinkelių agentūroje užfiksuota pasibaigusių sutarčių naudojimo atvejų, taip pat atvejų, kai nesilaikant reikalavimų buvo pratęsiamos esamos įprastos sutartys; tai rodo, kad negalima daryti išvados, jog visi sandoriai buvo teisėti.

Todėl ateityje rekomenduoju užtikrinti didesnį skaidrumą ir tikslumą; tačiau, turint omenyje Audito Rūmų išvadas, siūlau Parlamentui patvirtinti agentūrų vykdančiųjų direktorių parengtas ataskaitas.

 
  
MPphoto
 
 

  Helga Trüpel, Kultūros iš švietimo komiteto nuomonės sudarytoja. − (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, Kultūros komiteto vardu noriu pareikšti, kad mūsų tikslas yra skatinti kultūrinę įvairovę Europoje. Mūsų kultūros programa pasiekia piliečius ten, kur jie gyvena, toks mūsų skelbiamas tikslas. Taipo pat mes tikimės, kad mūsų nacionalinės kultūros agentūros puikiai atliks valdymo funkciją; noriu pridurti, kad finansinio reglamento peržiūrėjimas pagerins mūsų gebėjimą skirti lėšų ir paramos mažiems projektams, kuriuos piliečiai teikia savo regionuose.

Tačiau tuo pat metu tai reiškia, kad turime rasti teisingą pusiausvyrą tarp biurokratijos mažinimo ir apgaulės prevencijos; vadinasi, mums reikia adekvačių taisyklių. Jei norime, kad piliečiams, prašantiems nedidelių sumų tam, kad galėtų įgyvendinti savo kultūrinius projektus, nereikėtų pildyti begalybės paraiškų dokumentų, turime supaprastinti tvarką ir pereiti prie finansavimo vienodomis sumomis. Taip pasieksime, kad Europos piliečiai geriau priims mūsų kultūrines programas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bárbara Dührkop Dührkop, Pilietinių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės sudarytoja. − (ES) Pone Pirmininke, Pilietinių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas nusprendė pateikti nuomonę, pritariančią šios srities Komisijos bei penkių šio Komiteto prižiūrimų agentūrų ataskaitos patvirtinimui.

Kalbant apie Komisijos valdymą, mes sveikiname smarkų išmokų padidėjimą ir tikimės, kad 2007 m. ši tendencija tęsis, nors suprantame, kad šiais metais prasideda naujasis programavimo laikotarpis, o mūsų patirtis mums rodo, kad šį tikslą pasiekti yra sudėtinga, ir kad esama tam tikro vėlavimo.

Pilietinių teisių komitetas džiaugiasi dėl fakto, kad išnagrinėję penkių agentūrų, kurios priklauso Pilietinių teisių komiteto kompetencijos sričiai, pateiktus dokumentus, Audito Rūmai, cituoju: „sugebėjo gauti pagrįstų garantijų, kad 2006 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos“.

Todėl noriu pateikti keletą pastabų dėl tam tikrų su biudžeto įgyvendinimu susijusių punktų, kurie vis dar nėra iki galo aiškūs. Pirmiausia dėl „Frontex“ agentūros, kurios paskirtų lėšų įsisavinimo rodiklis buvo gana žemas, tačiau tai neturėtų skatinti mūsų pesimizmo. Turime atsižvelgti į tai, kad 2006 m. buvo pirmieji, kai ši agentūra faktiškai veikė, ir kad kitais metais ji parodė sugebėjimą įvykdyti visą biudžetą,

Pilietinių teisių komiteto atstovų apsilankymas Varšuvoje esančioje „Frontex“ buveinėje buvo labai pozityvus. Todėl tikimės, kad ateinančiais finansiniais metais jos veiklos ataskaitą bus galima patvirtinti be išlygų, neatsižvelgiant į tai, kad dėl Tarybos ir Komisijos politinės vizijos trūkumo šios agentūros biudžetinis gyvenimas buvo gana rizikingas.

Nors ši diskusija galbūt nėra pats tinkamiausias forumas apie tai kalbėti, noriu pasinaudoti proga ir pabrėžti, kad, atsižvelgiant į „Frontex“ agentūros hibridinę prigimtį, tinkama jos veikla daug priklauso nuo valstybių narių bendradarbiavimo. Jei valstybės narės nesuteikia atitinkamų išteklių, „Frontex“ negalės įvykdyti savo įsipareigojimų.

Kalbant apie „Eurojust“ agentūrą, tenoriu pasakyti, kad yra tik viena neigiama gaida, susijusi su dideliu skaičiumi pervedimų tarp dalių, kuriuos reikėtų geriau pagrįsti.

Taip pat kritikavome kai kurias problemas, susijusias su personalo samdymu Europos pagrindinių teisių agentūroje, apgailestaujame, kad Audito Rūmai mano, jog nebuvo pagerinta padėtis, į kurią buvo atkreiptas dėmesys 2005 m., kai Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro personalo narys buvo deleguotas į ilgalaikę misiją Briuselyje, aiškiai neapibrėžus tikslų.

Baigdamas noriu paminėti Europos policijos koledžo (CEPOL) atvejį. Dėl jo mums iškilo tam tikrų abejonių. Pone Kallas, mes esame prašę Europos Komisiją atidžiai stebėti šios institucijos biudžeto įgyvendinimą, nes yra didelių įtarimų, kad ši institucija nelabai tiksliai laikosi viešuosius pirkimus reglamentuojančių Europos teisės aktų reikalavimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės sudarytoja. − (PL) Pone Pirmininke, kalbant apie šių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, turėtume džiaugtis Komisijos pasiekta pažanga, gerinant ES lėšų panaudojimo efektyvumą, ypač bendros žemės ūkio politikos srityje. Paramos taip pat nusipelno kai kurių valstybių narių iškelta iniciatyva parengti ir paskelbti nacionaliniu pareiškimus, kurie būtų naujas Bendrijos fondų valdymo proceso elementas, o likusios valstybės taip pat turėtų kuo greičiau tuo pasirūpinti.

Komisijos pažadas iki galo išsiaiškinti visus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo atvejus, kurie paminėti Audito Rūmų metinėje ataskaitoje, o nustačius grubių sistemos pažeidimų, įgyvendinti išmokų sustabdymo politiką, taip pat yra labai svarbus.

Kaip Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ekspertė, noriu akcentuoti, kad toliau trūksta biudžeto planavimo, atsižvelgiant į lyčių klausimą, todėl dar kartą raginu įvertinti šį aspektą, planuojant biudžetą ir finansuojant Bendrijos programas. Informacija apie lyčių lygybei palankias priemones, kurios gavo paramos iš socialinio fondo, turėtų atsispindėti vėlesnių metų biudžeto įgyvendinimo ataskaitose.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Ingeborg Gräßle, PPE-DE grupės vardu.(DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, Komisare, noriu pradėti nuo Parlamento suteikiamo patvirtinimo bei pasveikinti mūsų pranešėją ir visus Parlamento narius, kurie norėjo pasiekti pažangos priemokos už sekretoriaus pagalbą klausimu, nes visuomenės nuomone tai esminis momentas, kuriam taip pat turime skirti dėmesio savo pastabose. Išeities suradimas iš šio purvino korupcijos kampo atitinka visų mūsų, Europos Parlamento narių, interesus.

Europos liaudies partija pasiūlė būdų, kaip ateityje efektyviau valdyti priemokas už sekretoriaus pagalbą. Šiems pasiūlymams didele balsų dauguma pritarė Biudžeto kontrolės komitetas, kuris įtraukė papildomą nuostatą, kad valstybėse narėse veikiantys mokėjimų tarpininkai turėtų gauti paties Parlamento pranešimus ir taip tapti profesionalesni. Šie mokėjimų tarpininkai tada taip pat administruotų paslaugų teikimo sutartis ir užtikrintų mokesčių mokėjimą ir socialinių įnašų atskaitymą. Šie pakeitimai, taip pat nuostata, kad Europos Parlamento nariams nuo šiol draudžiama priimti į darbą šeimos narius, saugo Parlamento reputaciją.

Pagal šias ES taisykles tai reiškia labai didelį interesų konfliktą. Todėl raginu visus Parlamento narius nebekenkti mums patiems ir Parlamentui. Susirūpinusi matau, kad Socialistų grupė kartu su kai kuriais Liberalais nori balsuoti prieš šią teksto dalį. Jei jie laimės, tai reikš, kad patvirtinimo procesą užbaigsime nepasiekę pažangos šiuo svarbiu klausimu, o tai būtų absoliučiai blogiausias scenarijus mums visiems, nes džiugiai suteikę „leidimą tęsti veiklą“, neprastumsime Audito Rūmų paskutinio pranešimo dėl priemokos už sekretoriaus pagalbą.

Dar vienas dalykas dėl priemokos už Parlamentarų asistentus, dėl kurių visi kartu sutarėme – turime laikytis požiūrio, kad tai nėra vaistas nuo visų ligų. Rekomenduoju visiems perskaityti smulkiu šriftu pateiktą tekstą. Viskas dar kabo ore, o tai reiškia, kad šiuo metu sakymas, jog priemokos už Parlamentaro asistentus padės mums išspręsti visas problemas, yra paprasčiausias melas, be to, tai melas visuomenei.

Noriu pasakyti paskutinį dalyką dėl Komisijos biudžeto. Komisare, labai nedaug trūko, ir aš tikiuosi, kad Jūsų kolegos atnešė Jums gėrimą, nes Jūs jo nusipelnėte. Labai Jums dėkoju už gerą bendradarbiavimą!

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Casaca, PSE grupės vardu. – (PT) Pone Pirmininke, Komisijos Pirmininko pavaduotoje, aš taip pat noriu padėkoti pranešėjams ir mano kolegoms socialistams, taip pat kitų grupių atstovams, kurie dalyvavo šiame patvirtinimo procese ir tiek daug padarė, kad jis būtų baigtas. Būtent šį Europos Parlamento klausimą ir noriu pakomentuoti. Noriu pasakyti, kad man atrodo aišku, jog svarbiausia išvada, kurią galime padaryti perskaitę vidaus audito ataskaitą, yra tai, kad parlamentinės pagalbos išmokų sistemos veikimo būdas turi rimtų trūkumų. Nekyla jokių abejonių, kad siekiant juos pašalinti, būtina priimti Padėjėjų statutą, o išmokų finansinio valdymo funkcijas perduoti Europos Parlamento administracijai.

Būtina pasiekti, kad kitą Parlamento kadenciją statutą turėtų ne tik Europos Parlamento nariai, bet ir jų padėjėjai, kurių darbo reguliavimas ir finansavimas atliekamas per Europos institucijų sistemą, kad neliktų galimybės pateisinti tolesnį valstybės finansuojamo savanoriško pensijų kaupimo plano egzistavimą, ir būtų nustatytos taisyklės, aiškiau reglamentuojančios kelionių ir kitas bendras išlaidas. Taryba turi balsuoti už šį klausimą ir neleisti, kad Europos Parlamento institucija būtų laikoma įkaite, reikalaujant išpirkos smulkių tarnybos privilegijų pavidalu. Lygiai taip pat yra gyvybiškai svarbu, kad Parlamento nariams būtų sudarytos kuo geriausios darbo sąlygos, nepamirštant būtinybės laikytis visiško skaidrumo ir griežtumo taisyklių, visiškai atitinkančių visuomenei taikomas bendras taisykles.

Ypač noriu kreiptis į mūsų kolegas iš Europos liaudies partijos (Krikščionis demokratus) ir Europos demokratus, ir paprašyti, kad jie neblokuotų šio reformų proceso. Nepaprastai svarbu, kad Parlamente pasiektume susitarimą dėl Padėjėjų statuto, kad tas statutas būtų aiškus ir reglamentuotų klausimą, kuris be reikalo didina nepasitikėjimą mūsų institucija. Labai svarbu pasiekti šį tikslą, ir mums reikia visų paramos, kad jį pasiektume.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Mulder, ALDE grupės vardu.(NL) Pone Pirmininke, pirmiausia noriu padėkoti visiems pranešėjams, kurie prisidėjo prie šios patvirtinimo procedūros. Man skirtas dvi minutes noriu skirti pono Jørgensen parengtam pranešimui dėl Komisijos ataskaitos patvirtinimo. Lapkritį Audito Rūmai savo paskelbė pranešimą, kuris buvo daug geresnis, nei ankstesniais metais, nes šį kartą pranešime buvo pateikiami procentiniai duomenys. Tai turėtų būti daroma ir kituose pranešimuose. Paskelbus pranešimą, beveik atrodė, kad Komisija triumfavo. Pranešimas dar niekad nebuvo toks palankus. Audito Rūmai patvirtino 44 % Komisijos išlaidų. Turiu pasakyti, kad man neatrodė, kad atėjo laikas ramiai sėdėti ir džiaugtis, kad tai geriausias kada nors mūsų pasiektas rezultatas. Ne, mes galime dirbti dar geriau.

Mane stebina, kad Komisija neatsižvelgė į Parlamento rekomendacijas, pateiktas ankstesniuose sprendimuose dėl ataskaitų patvirtinimo. Kurie dalykai buvo svarbūs Parlamentui pastaruosius trejus metus? Nacionalinės deklaracijos. Ką sako Komisija? Mes neatsižvelgsime į nacionalines deklaracijas. To jau per daug. Dar daugiau, ši nuostata įtraukta į finansinę perspektyvą, į tarpinstitucinį susitarimą. Laimei, Komisija atsisuko atgal ir dabar tai įvyks.

Tačiau yra antras klausimas. Komisarai begali savo parašais patvirtinti Generalinių direktorių pasirašytų deklaracijų. Man nesuprantama, kodėl. Kaip siūlo Komisija, mes galime kviesti Komisarus į Biudžeto kontrolės komiteto posėdžius ir periodiškai išklausyti jų nuomonę apie pasiektą pažangą, bet Komisarams vis tiek neleidžiama pasirašyti jokių dokumentų su Parlamentu. Kaip tai galima paaiškinti teisiniu požiūriu? Pone Pirmininke, galiu tik pasakyti, jog tikimės, kad kiti metai bus dar geresni. Liberalų ir demokratų aljanso už Europą grupė kaip ir iki šiol, visais šiais klausimais toliau laikysis konstruktyvios pozicijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Mogens Camre, UEN grupės vardu. (DA) Pone Pirmininke, jau devintą kartą turiu galimybę dalyvauti procese, kurio metu Parlamentas tvirtina Komisijos, Tarybos, Parlamento ir kitų ES organų veiklos ataskaitas. Šiemet ir vėl nustatėme didelių nukrypimų. Ypač bloga padėtis Komisijos atliekamo struktūrinių fondų valdymo srityje, kur neteisingai išmokėta suma sudaro beveik 4 milijardus eurų (beveik 30 milijardų Danijos kronų). Dėl laiko stokos daugiausiai dėmesio savo pasisakyme skirsiu šiam klausimui.

Šiemet vėl kalbame, kad kažkas negerai, ir vėl girdime patikinimus, kad reikalai iš tiesų pagerės. Šiuos patikinimus girdime kiekvienais metais, bet padėtis nesikeičia, nes visa paramos sistema yra tokia sudėtinga, tokia neprotinga ir jos taip neįmanoma valdyti. Biudžeto kontrolės komitete mes pateikėme pagrindinį klausimą: koks yra milžiniškų sumų perskirstymo tarp skirtingų valstybių narių efektas ES kaip visumai? Juk galiausiai, šalyse, kurios gauna paramą, nematyti jokio pastebimo pagerėjimo. Kitais metais jos ir vėl bus tarp atsiliekančiųjų, ir vėl gaus paramos. Iš 15 senųjų ES valstybių narių, Graikija, Ispanija, Portugalija ir Airija paramos gavo kiekvienais metais nuo pat narystės pradžios. 11 valstybių narių, kurios visos ra senosios valstybės narės, padengia visą skirtumą. Aišku, paramą gauna visos naujosios narės.

Šalys, kurios įgyvendina ekonomines reformas ir dirba efektyviai, kurių piliečiai yra pasirengę mokėti didesnius mokesčius, turi mokėti šalims, kurios nenori reformuoti savo atgyvenusių sistemų ir reikalauti ypač didelių mokesčių. ES paramos politika didele dalimi neturi jokio poveikio! Kam įgyvendinti reformas, kai sąskaitą už nieko nedarymą galima pateikti kitų šalių piliečiams? Visas perskirstymas yra kvailas. Ne tik milijardai patenka į netinkamas rankas, bet ir pati pagalbos filosofija yra nesveika, nes ji apdovanoja šalis, kurios nesiima įgyvendinti reformų, o baudžia tas, kurios daro būtent tai, šalis, kurių Europos Sąjungai reikia. ES savo funkcijas galėtų atlikti, turėdama 15 % dabartinio biudžeto! Be to, mums visiems netektų matyti visų šių ekonominių skandalų. Todėl aš asmeniškai balsuosiu prieš Komisijos ataskaitų patvirtinimą.

Noriu pasinaudoti šia proga ir padėkoti mano kolegoms iš Biudžeto kontrolės komiteto už didelį ir gerą darbą, kurį jie atliko.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes, Verts/ALE grupės vardu.(NL) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, kalbėsiu tik apie Komisijos ir Parlamento ataskaitų patvirtinimą.

Kalbant apie Komisijos ataskaitą, mums iškilusios problemos jau buvo pakankamai paaiškintos, ypač pranešėjų pasisakymuose: tai Audito Rūmų išvada, kad egzistuoja daugybė problemų, susijusių su struktūriniais fondais, net 12 % šių išmokų (4 milijardai eurų, o tai milžiniška suma) atliktos nepagrįstai; pagrindinė užsienio santykių srities problema – silpnas ir nerangus bendradarbiavimas su Jungtinėmis Tautomis. Štai problemos, kurias mes jau aptarėme.

Tai svarbus ataskaitos patvirtinimas, nes jis yra paskutinis prieš rinkimus. Kitais metais tvirtinsime naują ataskaitą, bet šis procesas vyks priešrinkiminio etapo metu. Todėl šios ataskaitos patvirtinimas buvo reikšmingas, o mums reikėjo tikslaus dialogo. Nepaprastai džiaugiuosi, kad šį procesą mums pavyko atlikti labai konstruktyviai. Tai, kad surengėme net du klausymus, dalyvaujant Komisarams Špidla ir Hübner, taip pat faktas, kad mes – ponas Jørgensen, ponas Mulder, ponia Gräßle ir aš, jungtiniu laišku sugebėjome gauti iš Komisarų informacijos patikslinimą, leido pasiekti puikų rezultatą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad kitais metais mums pavyks pasiekti dar geresnį rezultatą.

Kalbant apie Parlamentą, noriu sutelkti dėmesį į dvi didžiausias problemas. Dėl padėjėjų statuto: visaus auditorius atliko vidinį audito patikrinimą. Turiu už tai jį pagirti; tai puikus dokumentas. Pone Pirmininke, aš vis tiek nesuprantu, kodėl Jūs ir Biuras nepaviešinote šio audito išvadų. Juk šiuo metu šį klausimą gaubia slaptumas, o tai nebūtina, nes mes, kaip Parlamentas, visą laiką pasisakėme už šį auditą, ir už tai, kad būtų atliktas priemokų už sekretoriaus pagalbą valdymo tyrimas. Dabar tvirtai tikiu, kad mes privalome įteisinti šį statutą. Pateikiau daug kitų pakeitimų, kuriais siekiama sustiprinti pono Pomés Ruiz parengtą tekstą. Tai turi vykti plėtojant dialogą su Komisija, o ypač su Taryba, nes jei mes netrukus kreipsimės į Tarybą su problema, kurios ji nesiims spręsti, tada rezultatas nebus tas, kurio siekiame. Todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas plėtojant dialogą su Komisija ir su Taryba.

Paskutinis momentas, kurį noriu paminėti, yra tai, kad savanoriškas pensijų kaupimo fondas man kelia didelį susirūpinimą. Pirmiausia, toliau didėja aktuarinis deficitas, antra – norėčiau, kad pagaliau būtų paskelbtas šio savanoriško pensijų kaupimo fondo dalyvių sąrašas.

 
  
MPphoto
 
 

  Umberto Guidoni, GUE/NGL grupės vardu. (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, visas Parlamentas ir visi mano kolegos džiaugiasi pažanga, pasiekta didinant Europos asignacijų panaudojimo efektyvumą. Tačiau turime neišvengiamai pastebėti, kad dar yra tam tikrų didelių trūkumų. Komisija turėtų taikyti pažeidimo procedūrą ir skirti baudas valstybėms narėms, kurios nesilaiko struktūrinius fondus reguliuojančių reglamentų, arba jų laikosi tik iš dalies. Valstybės narės turėtų pateikti visą informaciją apie pataisymus ir lėšų susigrąžinimą, ypač atsižvelgiant į tolesnį finansinį valdymą.

Komisija turėtų pateikti Parlamentui atskirų šalių pateiktų metinių ataskaitų kokybės įvertinimą, ypač pagal atskiras intervencijos sritis ir skirtingas strategijas. Svarbiausia sritis yra struktūriniai fondai, kur netinkamai atlikti mokėjimai vis dar sudaro didelę dalį ir siekia net 12 %.

Komisija privalo paaiškinti, kaip ji užtikrins šių pinigų atgavimą, ypač tais atvejais, kai projektai nebuvo patvirtinti, taikant konkurso organizavimo procedūras. Pakankamų patikrinimų neatliekančioms valstybėms narėms reikia sparčiau ir efektyviau taikyti sustabdymo procedūras.

Noriu akcentuoti vieną klausimą, kuris mano nuomone yra didžiausias šio biudžeto trūkumas, t. y. išorės priemones: neatsižvelgiant į tai, kad joms parama teikiama pagal keletą Europos programų, apie jas trūksta informacijos. Konkrečiai, Komisija turėtų užtikrinti Europos Sąjungos finansuojamų 2006 m. įgyvendinamų Irako atstatymo projektų geresnį matomumą, pavyzdžiui, ji galėtų sudaryti sąrašą projektų, pateikti trumpą jų apibūdinimą, planuojamas išlaidas bei dalyvaujančias agentūras.

Nors vėlokai, bet ši informacija buvo pateikta; vis tiek manau, kad jos nepakanka. Manau, kad kalbant apie tokio pobūdžio fondų panaudojimą, turėtume svarstyti Parlamento teiktą siūlymą panaudoti Europos rekonstrukcijos agentūrą.

Keletas žodžių apie Parlamento ataskaitos patvirtinimą. Pirmiausia – pranešėjo iškelta trijų vietų problema; prie finansinių sąnaudų čia dar reikia pridėti aplinkos išlaidas. Galiausiai, dėl tarpinės ataskaitos apie priemokų už asistentų pagalbą valdymą: manau, kad paskelbiant ją konfidencialia, buvo padaryta klaida, nes tai paskatino visą seriją spaudos straipsnių, kurie kenkia skaidrumui ir geram Parlamento funkcionavimui. Todėl prašome paviešinti šio vidaus audito patikrinimo išvadas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jeffrey Titford, IND/DEM grupės vardu. Pone Pirmininke, ribotą laiką, per kurį man leista pakomentuoti šį ilgą pranešimą, noriu skirti kelioms pastaboms. Pirmiausia, jame labai daug tuščių banalybių apie pagrindžiančius dokumentus, kuriuos turi pateikti Europos Parlamento nariai, kad pateisintų prašymus kompensuoti išmokas už parlamentaro asistentų pagalbą. Prisimenant pastarojo meto įvykius, skaudžiai ir aiškiai matyti, kad šiuo metu galiojanti tvarka yra visiškai neadekvati, nes daug Parlamentarų ją grubiai ir masiškai pažeidžia. Dar daugiau – lygiai taip pat yra aišku, kad nėra rimtų ketinimų kaip nors bausti už šiuos pažeidimus, nes, kaip suprantu, kol 2009 m. rudenį susirinks naujasis Parlamentas, dabartinė sistema nepasikeis. Štai kodėl negaliu rimtai žiūrėti į cenzūruotą pranešimo toną.

Antra, noriu atkreipti Parlamento narių dėmesį į gana piktą pranešimo 55 straipsnį, kuriame pranešama, kad nuo 2008 m. iki 85 % Europos politinių partijų išlaidų gali būti finansuojama Europos Parlamento biudžeto lėšomis. Toliau sakoma, kad toks didelis finansavimo laipsnis reikalauja papildomos atsakomybės, atsižvelgiant į partijų veiklą. Kitaip sakant, ES finansuoja politines partijas, bet taip pat kontroliuoja jų veiklą.

Tai skamba kaip didžiojo brolio kalba ir dar kartą patvirtina, kad ši vis daugiau totalitarinė Europos Sąjunga katastrofiškai mažina demokratiją Europoje. Kaip demokratas, tuo bjauriuosi, o tiems, kurie remia šią poziciją, galiu pasakyti: gėdykitės!

 
  
MPphoto
 
 

  Ashley Mote (NI). - Pone Pirmininke, labai tinkamas laikas pranešti šiam Parlamentui ir Europos investicijų bankui, kurių ataskaitas šį rytą nagrinėjame, kad Britanijos policija šiuo metu atlieka kriminalinį tyrimą dėl 200 mln. lengvatinių paskolų Britanijos transliuotojų korporacijai, kurią šiandien įprasta vadinti Briuselio transliuotojų korporacija. BBC bus pateikti prima facie kaltinimai už jai suteiktos Karališkosios privilegijos pažeidimą, o konkrečiai – už tai, kad ji nepateikė subalansuotos ir objektyvios ataskaitos apie esamą jos būklę.

EIB pareiškimais, kad šios paskolos neturėjo įtakos BBC redakcijos politikai, paprasčiausiai neįmanoma patikėti. Daugelį metų trukusio tyrimo, kurį savo lėšomis daugiausiai atliko Lordas Pearson, rezultatai akivaizdžiai rodo, kad Europos Investicijų Bankas Europos Sąjungos vardu faktiškai įsigijo BBC. Atrodo, kad dėl šios priežasties BBC vadovybė šiuo metu laiko save aukščiau įstatymų. Netrukus pamatysime, ar Skotlant Jardas pritars šiam požiūriui.

 
  
MPphoto
 
 

  Gabriele Stauner (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, kalbėsiu apie pranešimą dėl kitų institucijų ataskaitų patvirtinimo; dėkoju pranešėjui, ponui Lundgren, už jo bendradarbiavimą.

Kalbant apie institucijas, pirmiausia ir svarbiausia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad mes turime pagaliau rasti teisinį pagrindą jas patvirtinti pagal Finansinį reglamentą, ypač tai taikoma Tarybai. Dabartinė praktika, kai Tarybos Generalinio sekretoriaus ataskaitą ir kitų institucijų ataskaitas tvirtina Parlamentas, nėra įteisinta Finansiniame reglamente, be to, ji neatitinka Sutarties 274 straipsnio.

Tokiose jautriose srityse, kaip biudžeto kontrolė, nuorodą į aštunto dešimtmečio „džentelmenišką susitarimą“ daugiau netinka ir prieštarauja teisinio aiškumo ir teisinės tiesos principams. Todėl raginame Komisiją iki 2008 m. rugsėjo pateikti tinkamą pasiūlymą, kuris leistų pašalinti šį trūkumą. Štai kodėl prašau visus Parlamento narius paremti mūsų pataisą Nr. 1 dėl Tarybos ataskaitos tvirtinimo.

kad tos išlaidos išnyks iš matymo lauko? kad administracinės išlaidos taps dominuojančiomis tų išlaidų atžvilgiu?

Dabar noriu vėl panagrinėti bendros išorės ir saugumo politikos klausimą. Siekiant kuo didesnio skaidrumo, Komisijai būtina atsispirti pagundos ateityje teikti pirmenybę administracinėms išlaidoms šių išlaidų sąskaita .

pataikė į dešimtuką?

Šiais, kaip ir kiekvienais kitais metais, institucijų politikos formavimas – tai sritis, kur biudžeto kontrolės taikymas pasiteisino. Pavyzdžiui, imkime Audito Rūmus, kurie nepasivargino surengti konkurso jų pačių priestato statybai ir nesiderėjo dėl sutarčių sąlygų, neatsižvelgiant į tai, kad patys yra atsakingi už finansavimą.

man šiek tiek neramu, kad galėjo bti kalbama apie “pirkimą”, nors tuo atveju turėtų būti žodis Beschaffung, todėl panaudojau žodį

sudarymas /vergabe

Taip pat noriu dar kartą priminti sutarčių sudarymo reglamento klausimą. Mūsų piliečiams neįmanoma paaiškinti, kad sudarydama kiekvieną didesnės kaip 200 000 eurų vertės sutartį, kiekviena maža savivaldybė turi organizuoti Europinį konkursą, kai pačios institucijos nesilaiko šių sutarčių sudarymo taisyklių.

Leiskite tarti paskutinį žodį dėl Audito Rūmų. Aš labai apgailestauju, kad, remiantis mūsų pranešimu, Audito Rūmų darbas turi būti organizuojamas pagal Europos Centrinio Banko modelį. Baiminuosi šios institucijos renacionalizacijos, juk būtina užtikrinti jos nepriklausomybę nuo valstybių narių politinės įtakos.

 
  
MPphoto
 
 

  Herbert Bösch (PSE).(DE) Pone Pirmininke, pirmiausia noriu padėkoti visiems, kurie dirbo rengiant šį svarbų 2006 m. ataskaitų patvirtinimą, ir padėjo mūsų pranešėjui

Tai ko gero svarbiausias patvirtinimas, kurį atliekame šios kadencijos metu. Mes matome problemas, ir dar turime laiko jas išspręsti. Šioje vietoje noriu perduoti mūsų ypatingą padėką Europos Audito Rūmams, institucijai, kurios pranešimai kasmet tobulėja. Būtų gerai, jei Audito Rūmai retkarčiais susilaikytų nuo populizmo pagundos. Prisimename žirgynų asociacijas ir golfo klubus bei visus kitus su tuo susijusius dalykus. Tai buvo panašiau į politinius vertinimus nei į audito rūmų išvadas.

Noriu padėkoti Europos Komisijai, kuri pagaliau baigė derinti su mumis griežtesnę grįžtamojo ryšio procedūrą; iš dalies šis rezultatas yra mūsų komitetui atstovaujančio griežtu tonu kalbančio pranešėjo nuopelnas. Komisaras Kallas jau paminėjo, kaip mes norime tęsti šį darbą per ateinančius mėnesius. Valstybių narių deklaracijos yra svarbus dalykas. Matome, kad Tarybos atstovų šiandien čia nėra, jiems neįdomu, kaip leidžiami jų mokesčių mokėtojų pinigai, todėl šis darbas tenka mums.

Mes pasieksime pažangos struktūrinės politikos srityje. Komisare Kallas, toliau patiriame sunkumų užsienio politikos srityje. Mes pirmą kartą atkreipėme dėmesį, kad užsienio politikos priežiūra yra per silpna, nors šiai politikai skiriame milijardus. Tarptautinių finansų pasaulyje balsavimo teises įprasta paskirstyti pagal įsipareigojimus sumokėti įnašus. Pavyzdžiui, jei Europos Sąjunga Irako atstatymui skiria daugiau kaip 40 %, man patiktų, kad mes turėtume daugiau kaip 40 % dalyvavimo teisių ir bendrų sprendimų teisių. Dar reikia nueiti ilgą kelią, todėl šioje srityje dar daug ką reikia nuveikti.

Šiandien balsuosime dėl gerų pranešimų; dabar svarbu jiems suteikti tvirtą paramą.

 
  
MPphoto
 
 

  Kyösti Virrankoski (ALDE). - (FI) Pone Pirmininke, pirmiausia noriu padėkoti pranešėjams ir Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkui už puikiai atliktą darbą. Mums pateikti 30 pranešimų dėl 2006 m. ataskaitų patvirtinimo. Pats svarbiausias pranešimas – dėl Komisijos ataskaitos, nes ji atsakinga už 97 % ES biudžeto. Likusi biudžeto dalis tenka kitoms ES institucijoms ir atskiroms agentūroms.

Manau, kad būdas, kuriuo Parlamentas tvirtina ataskaitas, turėtų būti tobulinamas. Biudžeto kontrolės komitetas negali veikti kaip Audito Rūmai, o tuo labiau kaip buhalterių firma. Jis fiziškai negali išsamiai išnagrinėti 30 padalinių valdymo ir finansinių ataskaitų. Parlamentas turi pasitikėti savo ekspertais ir oficialių organų nuomone. Pagrindiniai oficialūs organai – tai Europos Audito Rūmai, vidaus stebėjimo organai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)

Net ir kruopščiausias detalus ataskaitų nagrinėjimas užtikrina tik menamą tikslumo laipsnį ir nepadidina galutinio rezultato patikimumo. Nėra tiesioginio ryšio tarp ataskaitų patvirtinimo organizavimo būdo ir parengiamų pranešimų skaičiaus. Priešingai – pavyzdžiui, kai Parlamentas tvirtina vienintelės agentūros ataskaitą, egzistuoja didesnė tikimybė, kad ataskaitų nagrinėjimas buvo atliktas atidžiau.

Jei Parlamentas nuoširdžiai nori sustiprinti savo vaidmenį tvirtinant ataskaitas, jis turi peržiūrėti jo taikomą praktiką. To nepadarius, Biudžeto kontrolės komitetas bus užverčiamas darbu.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Wojciechowski (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, atsižvelgiant į Audito Rūmų išvadą, pono Jørgensen pranešime pagrįstai nagrinėjamos bendros žemės ūkio politikos finansavimo problemos, o konkrečiai – faktas, kad kai kurie naudos gavėjai neturi nieko bendro su žemės ūkiu. Golfo klubai, kriketo klubai, jojimo klubai, laisvalaikio parkai – linkiu jiems visiems klestėti, bet ne dėl bendros žemės ūkio politikos lėšų.

Šią popietę šiuose rūmuose vyks diskusijos dėl maisto krizės ir maisto kainų didėjimo; nėra abejonės, kad viena iš šios krizės priežasčių yra tai kad ES lėšos, kurios turi būti naudojamos teikti pagalbą žemės ūkiui, naudojamos remti visai kitus verslus, kurie gali puikiai tvarkytis ir negaudami šios pagalbos. Štai kodėl aš tvirtai remiu pono Jørgensen pranešimo 99 ir 100 straipsniuose pateiktas išvadas, kuriose pažymima būtinybė keisti bendros žemės ūkio politikos finansavimo tvarką, siekiant užtikrinti, kad parama būtų teikiama tikriems ūkininkams, tiems, kurie žemė naudoja žemės ūkio tikslais, ir sakoma, kad šiuos pakeitimus būtina atlikti kuo greičiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Paul van Buitenen (Verts/ALE).(NL) Noriu pacituoti išmintingiausią mūsų epochos žmogų, poną Einšteiną: „Pasaulyje pavojinga gyventi ne todėl, kad yra bloga darančių žmonių, o todėl, kad yra žmonių, kurie žiūri ir nieko nedaro.“ Tą galima pasakyti ir apie šį Parlamentą. Dešimtmečius žinome, kad daromi negeri dalykai su priemokomis už asistentų pagalbą, kelionpinigiais, bendroms išlaidoms skirtais pinigais, dienpinigiais, svečių grupėms skirtomis lėšomis bei politinėms grupėms skirtomis lėšomis. Tikiuosi, kad Parlamentas pagaliau imsis ką nors keisti iki 2009 m. rinkimų, ir kad tai nebus turši pažadai, kuriuos girdėjome pastaruosius kelis dešimtmečius. Kol laukiame šių pakeitimų, siūlau atidėti ataskaitų tvirtinimą. Jei patvirtinsime savo veiklos ataskaitą, tai bus blogas marketingo sprendimas rinkėjams.

 
  
MPphoto
 
 

  Esko Seppänen (GUE/NGL). - (FI) Pone Pirmininke, vadovaujant Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojui Siim Kallas, buvo atliktas puikus darbas, gerinant Europos Sąjungos ataskaitų atvirumą ir skaidrumą. Raginimas paviešinti ES vienkartines išmokas nusipelno ypatingo pripažinimo. Neatsižvelgiant į tai, mano šalyje, Suomijoje, nacionalinės subsidijos dvigubai viršija ES pagalbos vertę. Deja, duomenys apie ES paramos gavėjus neatskleidžia visos tiesos apie vienkartines išmokas.

Spaudžiant Biudžeto kontrolės komitetui, Komisija patobulino ataskaitų tikrinimo tvarką ir pažadėjo skirti daugiau pastangų atgauti nepagrįstai išmokėtas lėšas. Be to, dėl pranešėjų ir šešėlinių pranešėjų dabar teikiama aukštesnės kokybės informacija apie finansavimą pagal išorės priemones.

Tikiuosi, kad ateityje taip pat bus taikoma griežta paneuropinių politinių partijų priežiūra ir kontroliuojama jų atitiktis nustatytoms taisyklėms; Parlamento elgesys kartais verčia mus daryti kitokias išvadas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jens-Peter Bonde (IND/DEM). - (DA) Pone Pirmininke, daug pasiekėme, didindami atvirumą ir kovodami prieš sukčiavimą ES. Kai buvau pirmą kartą išrinktas 1979 m., grupių pirmininkai pirmieji pradėjo švaistyti pinigus. Iš pradžių Parlamento apmokamas limuzinas su vairuotoju, tada Parlamento narių lėšomis apmokėta kelionė tuo pačiu maršrutu verslo klase, ir dar nedidelis priedas! Šiandien grupių pirmininkai vadovauja apsivalymo operacijai. Tačiau dar laukia tolimas kelias; skaudų smūgį mums sudavė daugumos sprendimas neviešinti vidaus audito išvadų. Kaip galime prižiūrėti kitus, kai patys nedrįstame spręsti savo problemų? Didelėms grupėms tenka sunki atsakomybės našta, nes balsų dalis kitą kartą gali būti mažesnė nei 40 %, todėl gali smarkiai susilpnėti rinkimų teisėtumas.

Turėjau vilties, kad kada nors mes balsuosime už metinių ataskaitų rinkinį, nes nebus likę kritikuotinų dalykų. Tačiau didžiosios grupės vėl rekomenduoja mums automatiškai tvirtinti Komisijos ataskaitas, nors mums visa dar nesudaroma galimybė nevaržomai su jomis susipažinti. Ką auditorius gali pasakyti apie ataskaitų rinkinį, jei jam nesudaroma galimybė susipažinti su priedais? 14 metų iš eilės Audito Rūmai skelbia, kad jie negali patikrinti pagrindą sudarančių sandorių teisingumo, todėl, deja, 29-us metus iš eilės man teks balsuoti prieš patvirtinimą.

Tačiau aš noriu padėkoti mano kolegoms iš Biudžeto kontrolės komiteto, taip pat kitiems Parlamento nariams, už daug metų bendrai įgyvendinamą iniciatyvą išvalyti ES. Kai pradėjau savo veiklą, biudžeto svarstymo metu sutikau žmogų, kuris buvo vadinamas „Nugriebtu pienu“. Jis buvo gavęs 1,3 mln. Danijos kronų ir buvo didžiausias ES fondų gavėjas Danijoje. Pavyzdžiui, man net nepavyko gauti statistikos apie didžiausius paramos gavėjus. Nuo kitų metų visi žemės ūkio paramos gavėjai bus skelbiami internete. Prieš ketverius metus Komisijos darbo grupės buvo didelė paslaptis. Dabar mes galime internete matyti, kas yra konsultantai; tai mūsų bendro spaudimo rezultatas. Be to, džiaugiamės tvirtu palaikymu Komisijoje, kurią užtikrina ponas Kallas. Noriu už tai padėkoti. Kai gegužės 9 dieną baigsiu darbą Parlamente, aš pasiilgsiu tų, su kuriais dirbu. Dėkoju Jums, ponios ir ponai! Nuėjome ilgą kelią, bet turime eiti dar toliau! Tačiau neabejoju, kad Jūs tęsite šį darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (NI). - Pone Pirmininke, 1944 m. Friedrich Hayek pranašiškai pastebėjo, kad nors konkrečių techninių užduočių perdavimas atskiriems organams yra gana įprastas dalykas, tai pirmasis žingsnis, kuriuo demokratija palaipsniui atsisako savo galių.

Kolegos turėtų paklausti savęs, kas liko iš įvairių Europos agentūrų demokratinės kontrolės. Kartais suorganizuojame kurio nors komiteto apsilankymą tose agentūrose arba pareiškiame bendrą nuomonę apie tai, kokie turėtų būti jų įgaliojimai, tačiau apskritai šio Parlamento vaidmuo apsiriboja kasmetiniu ir besąlygišku balsavimu už pateiktas ataskaitas. Taigi, Europos Sąjungą valdo nuolatinis aparatas.

Tiesą sakant, jis nėra vienintelis. Panašūs procesai vyko daugelyje valstybių narių, taip pat ir manojoje, kai išrinktieji atstovai atidavė savo galias. ES atvejis išsiskiria tuo, kad šių organų veikla turi tik labai menkus teisinius pagrindus. Teisybė, jų steigimas būtų numatytas Europos Konstitucijoje. Bet juk ši konstitucija buvo atmesta balsavimo metu – atrodo, kad šiam Parlamentui apie tai būtina periodiškai priminti. Taigi, daugelis iš šių agentūrų – Žmogaus teisių agentūra, Gynybos agentūra, Išorės sienų agentūra, t.t., geriausiu atveju veikia ne pagal reikalavimus, o blogiausiu atveju – neteisėtai.

Jei norite sutvarkyti jų statusą ir suteikti joms tinkamų įgaliojimų, pateikite konstituciją žmonių referendumui, kaip kažkada žadėjote. Pactio Olisipio censenda est!

 
  
MPphoto
 
 

  Esther De Lange (PPE-DE).(NL) Pone Pirmininke, šiandien jau daug pasakyta Parlamento ataskaitos patvirtinimo tema. Todėl apsiribosiu pastebėjimu, kad aš, kaip buvęs padėjėjas, tikiuosi, kad padėjėjų statutas, apie kurį taip išsamiai kalbėta, pagaliau taps tikrove, nes, sąžiningai kalbant, dabartinės taisyklės suteikia labai daug laisvės manevrams. Tai problema. Daug Parlamento narių tvarkosi teisingai, tačiau šiuo metu nėra garantijos. Todėl taisykles būtina griežtinti, o netinkamo taisyklių taikymo atvejais Parlamento departamentams teks imtis nuoseklesnių veiksmų. Tai sritis, kur mūsų departamentai kartais darė klaidų, taip pat ir praeityje.

Taigi kalbėsiu apie Komisijos ataskaitos patvirtinimą ir apie tai, kas mano manymu yra didžiausia problema, kuri kartojasi kasmet ir daug kam sukelia galvos skausmą: konkrečiai – apie mūsų šiandieninę sudėtingą tarpinę padėtį tarp Europinio ir nacionalinio lygmens; apie padėtį, kurią lemia tai, kad Komisija yra visiškai atsakinga už Europos išlaidas, o 80 % šių išlaidų administruoja valstybės narės. Jau buvo pažymėta, kad įvyko teigiamų pokyčių, pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje. Tačiau vienintelė išeitis iš šios sudėtingos padėties yra nacionalinės valdymo deklaracijos, kurias šiuo metu valstybės narės jau teikia. Jørgensen pranešime mes, kaip Parlamentas, suprantamai žodžiais konstatuojame, kad dabartinės metinės ataskaitos tėra pradinis atsargus žingsnis, pradedant naudoti šias valdymo deklaracijas. Tačiau aš taip pat žinau, kad norint įteisinti nacionalines deklaracijas, būtina padaryti tarpinstitucinės sutarties ir Finansinio reglamento pakeitimą. Bet kuriuo atveju, kol kas aš esu patenkintas praeitą mėnesį Komisijos duotu pažadu, kad ji taip pat skatins kitas valstybes nares pateikti nacionalines deklaracijas. Komisare, sąmoningai sakau „kol kas patenkintas“, nes pudingo egzistavimą įrodo jo suvalgymas, todėl mano grupė stebės, kaip Komisija per ateinančius mėnesius laikysis savo pažado ir imsis konkrečių veiksmų. Dar daugiau – tai, kad šiandien čia nėra Tarybos atstovų, rodo, kad dar reikia labai daug pasiekti. Šias išvadas svarstysime, jei kitąmet čia vėl susirinksime tvirtinti 2007 m. ataskaitų. Laukine tęsinio!

 
  
MPphoto
 
 

  Edit Herczog (PSE). - (HU) Dėkoju, pone Pirmininke. Noriu pakalbėti apie Europos agentūrų pranešimą. Europos Parlamentas kasmet nagrinėja Europos agentūrų valdymą ir remiasi Audito Rūmų ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atliktu darbu. Atlikę ilgą ir kruopštų analitinį ir parengiamąjį darbą, dabar galime priimti sprendimą dėl Bendrijos agentūrų valdymo 2006 metais, ir tikrai džiugu, kad, Europos Audito Rūmams sutinkant, mes galime teikti pasiūlymą patvirtinti visų agentūrų ataskaitas. Tai nereiškia, kad neradome valdymo trūkumų; tai reiškia, kad nustatyti trūkumai nėra tokie dideli, kad nebūtų galima patvirtinti ataskaitų. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad politinės grupuotės plačia demokratine balsų dauguma balsavimo metu jau pritarė patvirtinimui, o aš dabar siūlau, kad mes plenariniame posėdyje priimtume agentūrų darbą, nepaisant to, kad pranešėjas nėra visiškai patenkintas pranešimu. Dėkoju Jums už dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE).(LT) Pone Pirmininke, nuo kadencijos pradžios Liberalų ir demokratų aljanso už Europą grupės vardu analizuoju ES agentūrų darbo rezultatus. Noriu pabrėžti, kad per šiuos metus agentūrų skaičius išaugo beveik dvigubai. Neatsižvelgiant į pranešėjo kalboje nuskambėjusias kai kurias kritines pastabas dėl šių agentūrų darbo, manau, yra būtina paminėti kai kuriuos teigiamus pokyčius, lyginant su pernai. Įgyvendinus Parlamento pasiūlymą agentūrų veiklą vertinti atitinkamuose komitetuose, išaugo skaidrumas ir demokratinis atsakingumas.

Neatsižvelgiant į tai, vis dar yra tam tikrų problemų. Todėl turėtume nustatyti agentūrų veiklos vietą ES valdymo sistemoje. Jau minėjau, kad agentūrų skaičius smarkiai išaugo, esame kaltinami dėl šio skaičiaus didėjimo; net Parlamentas kartais pritaria nuomonei, kad tai netiesioginis biurokratijos didinimo būdas. Tačiau galbūt tai parodo poreikį peržiūrėti ES ir Europos Komisijos valdymo sistemą, ypač valdymo ir administravimo sistemą. Šiuo metu įgyvendinami keli projektai, kuriais siekiama pagerinti šią sistemą. Atrodo, kad turėtume galvoti apie radikalesnę reformą, kuri duotų teigiamų rezultatų ir prisidėtų prie agentūrų ir Komisijos darbo skaidrumo didinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, Komisare, yra trys klausimai, į kuriuos noriu atkreipti dėmesį šių debatų metu.

Nors Audito Rūmai yra pripažinę, kad Europos Bendrijų finansinės ataskaitos bendrais bruožais sąžiningai atspindi 2006 m. gruodžio pabaigos finansinę padėtį, ir nors jie nenustatė jokių skandalingų netikslumų, susijusių su nuosavomis lėšomis ir patirtomis išlaidomis, jie nustatė daug klaidų sąskaitų knygose ir valstybių narių pateiktose ataskaitose. Vienas dalykas, kuris ypač kelia susirūpinimą, yra tai, kad kai kurių tipų netikslumai kasmet kartojasi, neatsižvelgiant į Audito Rūmų ir Europos Parlamento kritines pastabas.

Kitas susirūpinimą keliantis dalykas – neįvykdytų biudžeto įsipareigojimų, kuriuos dar teks įvykdyti, ypač senosioms valstybėms narėms, tolesnis didėjimas.

Trečias dalykas: atsižvelgiant į šias pastabas, norėčiau pabrėžti, kad esu patenkintas bendros žemės ūkio politikos išlaidų bendru pagerėjimu, kurį pavyko pasiekti daugiausiai AJAX sistemos, gerokai sumažinančios netinkamų išlaidų grėsmę dėl taikymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Antonio De Blasio (PPE-DE). - (HU) Dėkoju, pone Pirmininke. Ponios ir ponai, 2006 m. Europos Sąjunga 39 % savo biudžeto (iš viso 38,9 milijardus eurų) skyrė struktūrinėms išlaidoms finansuoti. Europos Audito Rūmų metiniame pranešime pažymėta, kad, vykdydama toli siekiančios priežiūros funkciją, Europos Komisija ėmėsi įvairių žingsnių kontroliuoti struktūrinių ir sanglaudos fondų panaudojimą. Nors finansų įsisavinimo rodiklis ženkliai pagerėjo, pranešime atkreipiamas dėmesys, kad 2006 m. nepavyko atgauti ne mažiau kaip 12 % struktūriniams projektams skirtų asignacijų. Tai sudaro apie 4 milijardus eurų, o klaidų padaryta įgyvendinant 20 % projektų.

Jau daug metų iškyla įvairių problemų, susijusių su struktūrinių fondų daugiasluoksniu valdymu ir jų pasidalijamuoju valdymu. Pagrindinė priežastis, kodėl nustatoma palyginti didelė nukrypimų ir neteisingų išlaidų kompensavimo atvejų santykinė dalis – tai valstybių narių kontrolės sistemų bei jų pagrindu veikiančių priežiūros sistemų menkas efektyvumas. Didžiausia problema, kurią matau – nėra visuotinai naudojami bendro unifikuoto vertinimo modelio, kriterijaus, atskaitos taško sistemos, ir nėra efektyvaus projektų matavimo būdo.

Struktūriniai fondai yra nepaprastai svarbus šaltinis, kurį galima paskirstyti savitarpio plėtrai, tačiau piktnaudžiavimo bendromis lėšomis atvejų skaičių gali sumažinti tik valstybių narių ir Europos Komisijos bendri ir suderinti veiksmai, siekiant užkirsti kelią neteisėtam pinigų panaudojimui. Taip pat būtine tobulinti ir standartizuoti valstybių narių priežiūros sistemų efektyvumą. Dar daugiau – labai svarbu, kad Komisija padidintų struktūrinių išlaidų priežiūros efektyvumą, nustatytų sustabdymo ir peržiūrėjimo procedūras bei sukurtų naują valstybių narių atsiskaitymo sistemą, turėdama omenyje, kad net 40 % Komisijos audito patikrinimų metu randama problemų. Atsižvelgdama į visa tai, mūsų delegacija siūlo patvirtinti ataskaitą. Dėkojus už dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Inés Ayala Sender (PSE). - (ES) Pone Pirmininke, noriu išreikšti pasitenkinimą, kad šiais metais vėl pagerėjo Europos Sąjungos ataskaitų skaidrumas, nepaisant to, kad Audito Rūmai ir toliau padeda mums tobulinti pagrindinius sistemos aspektus. Tikra tiesa, kad plėtodami labai konstruktyvų – sunkų, bet labai konstruktyvų, dialogą su Komisija, kur ypatingų pagyrimų nusipelno Regioninės plėtros ir Užimtumo Komisarų pastangos, pasiekėme realios pažangos, tobulindami visus užimtumo ir Struktūrinių fondų priežiūros aspektus.

Panašaus bendradarbiavimo tikėjoms ir su Užsienio santykių komisaru, kuris, tikimės, papildys šias pastangas arba prie jų prisidės.

Kalbant apie Regionų komitetą, esame labai patenkinti, nes tikrai padarėme labai didelę pažangą, o tęsdami reikalų vertinimą ir stebėjimą, jaučiame, kad padaryta pažanga yra milžiniška.

Kalbant apie Audito Rūmus, norėtume, kad jie skaidriau deklaruotų interesus; kalbant apie Tarybą, mes pritariam pasiūlymui gerinti vidaus audito skaidrumą ir efektyvumą, bet ne biurokratinių kliūčių didinimo keliu, kaip siūloma į lentelę įtrauktame pakeitime.

 
  
MPphoto
 
 

  Chris Davies (ALDE). - Pone Pirmininke, užduosiu keletą klausimų. Kodėl atvirumą ir skaidrumą deklaruojančiame Parlamente mūsų pačių institucijos slepia nepatogius pranešimus, atskleidžiančius Parlamento narių sukčiavimo praktiką? Kodėl nenustatytas reikalavimas Parlamento nariams atsiskaityti už bendroms išlaidoms skirtų lėšų panaudojimą? Kiek tų lėšų nusėda asmeninėse kišenėse? Kodėl slepiame pavardes 407 Parlamento narių (įskaitant mane), kurie gauna naudą, kiekvienas sumokėjęs po 27 000 eurų į savanorišką pensijos kaupimo fondą? Kodėl nekontroliuojame tų Parlamento narių, kurie kiekvienas išeikvoja beveik po 14 000 eurų per metus, asmenines įmokas į tą pensijų fondą mokėdami iždo pinigais? Ar yra daugiau priežasčių, išskyrus godumą, neleidžiančių tiems, iš kurių mes tikimės vadovavimo – t. y. Biurui, o kartais net Pirmininkų konferencijai, įgyvendinti tikras reformas, kurias jau seniai buvo laikas įgyvendinti? Šis nesugebėjimas daro gėdą visiems mums, šio Parlamento nariams.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE). - (FR) Pone Pirmininke, tik noriu pasakyti ponui Davies, kad tai jis „daro gėdą šiam Parlamentui“.

Pone Pirmininke, aš balsuosiu už 2006 m. ataskaitos patvirtinimą. Deja, patvirtinimo priede pateiktame sprendimo teikime yra klausimų ir pastabų, kuriomis arba laužiamasi per atviras duris (58 punktas), arba jos apkritai yra neteisingos, pavyzdžiui, punktai dėl savanoriško pensijų kaupimo fondo.

Neatsižvelgiant į fondo pirmininko pakartotinas pastangas pateikti teisingos informacijos, žmonės čia nesiliauja kartoję netiesos apie fondo aktuarinį deficitą. Dėl pavyzdingo valdymo fondas dabar gali garantuoti teises iki 2060 m. Manau, kad dauguma mūsų iki to laiko jau bus mirę!

Kalbant apie aktuarinio deficito atnaujinimą (71 punktas), jis egzistuoja, tačiau pirmiausia bus pateiktas fondo valdybai. Leiskite pabrėžti, kad Parlamentas veltui išleido 36 000 eurų, kuriuos skyrė vadinamajam nepriklausomam aktuarijaus pranešimui parengti. Kur jis? Kokios jo išvados? Kiek žinau, jos nesiskiria nuo fondo aktuarijų pateiktų išvadų.

Kas dėl 72 ir 73 punktų, reikia atskirti kai kurių Biudžeto kontrolės komiteto narių norus nuo tikrovės, kuri išplaukia iš Parlamento nario tarnybinių nuostatų. Teiginys, kad dabartiniai Parlamento nariai ar kiti susiję asmenys negali toliau mokėti šio fondo įmokų, paprasčiausiai prieštarauja Tarnybinių nuostatų 27 straipsniui. Laimei, čia viską lemia ne kelių žmonių norai, neatsižvelgiant į tai, kad dėl jų diskutuojama priimant nutarimus; čia svarbūs Tarnybiniai nuostatai.

Už Parlamento narių tarnybinius nuostatus atsakinga Biuro darbo grupė, kuriai aš priklausau, atliko savo darbą ir parengė būtinas priemones, remdamasi 2005 m. spalio 7 d. Oficialiajame leidinyje paskelbto Parlamento narių tarnybinių nuostatų 27 straipsniu, o ne nutarimuose išreikštais norais.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE). - (PL) Pone Pirmininke, noriu prisijungti prie tų, kurie pasisako už 2006 m. ataskaitos patvirtinimą. Komisija ir Komisarai puikiai užsirekomendavo, rodydami aukštą ir nuolat gerėjantį bendradarbiavimo laipsnį. Labai didelę padėką reiškiu Audito Rūmams. Paprastai kalbant, Rūmai puikiai atliko savo darbą.

Įvertinome ES tikslų įgyvendinimą ir išteklių valdymą. Tai irgi yra labai teigiamas ženklas. Noriu labai stipriai akcentuoti, kad Parlamentas de facto dalyvauja ataskaitų tvirtinimo procedūroje, skelbdamas verdiktus dėl paraiškų bei veikdamas per atskirus komitetus, atsakingus už konkrečias sritis. Noriu padėkoti Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkui ponui Bösch už visą jo darbą ir kantrybę, taip pat pranešėjams, ponui Jørgensen, ponui Pomés Ruiz ir ponui Stubb.

Netikrumų išvengti labai sunku, bet dar svarbiau juos pamatyti ir užkirsti jiems kelią. Mes sėkmingai atlikome šią funkciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Péter Olajos (PPE-DE). - (HU) Dėkoju, pone Pirmininke. Kaip ENVI (Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto) nuomonės dėl 2006 m. ataskaitos patvirtinimo šešėlinis pranešėjas, noriu padėkoti Jutta Haug ir pranešėjui už labai solidų darbą. Manau, kad mūsų nagrinėtų keturių agentūrų darbas yra labai svarbus; nekyla abejonių, kad jis labai padeda Europos Parlamentui ir įvairiems ES organams, ir gerina ES piliečių gyvenimo kokybę.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras atlieka svarbų vaidmenį, formuojant požiūrį į ligų kontrolę ir naujų bei besiformuojančių užkrečiamų ligų atsiradimo grėsmę. Galiu pridurti padėką už tai, kad šiemet Vengrija pirmavo ligų prevencijos srityje, nes pas mus mažiausiai žmonių užsikrėtė į skiepų kampaniją įtrauktomis ligomis.

Europos aplinkos agentūros veikla yra nepakeičiama, kaupiant ir apibendrinant informaciją apie aplinkos apsaugą, o Europos vaistų agentūra atlieka svarbų vaidmenį, saugant visuomenės sveikatą ir gyvūnų sveikatą. Manau, kad agentūros bendradarbiavimas, kuriant naujus vaistus, yra labai svarbus. Europos maisto saugos agentūra teikia nepakeičiamą pagalbą, saugant gyvūnų sveikatą ir augalus.

Svarbu, kad visos agentūros perskirstė joms suteiktą metinį biudžetą. Kaip pažymėjo pranešėjas, tai buvo padaryta dėl užduočių sudėtingumo. Būtų naudinga tam skirti daugiau dėmesio, sudarant būsimus planus. Sveikinu pranešėjo pasiūlymus dėl vidaus kontrolės reikšmės ir poreikio ją stiprinti. Galiausiai, noriu atkreipti dėmesį į komitetų pareigą išaiškinti agentūrų vaidmenis. Agentūros atlieka svarbų vaidmenį, tačiau siekiant skaidrumo ir efektyvumo, būtina išaiškinti jų vietą Sąjungos valdymo struktūroje. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Szabolcs Fazakas (PSE). - (HU) Pone Pirmininke, ačiū, kad suteikėte žodį. Pasiekėme ilgo ir įtempto proceso pabaigą, šiandien yra ilgai laukta diena, kai balsuosime dėl 2006 m. ataskaitų patvirtinimo; šią dieną pelnytai galime vadinti šventine diena, žyminčia svarbų Europos Parlamento darbo etapą. Šventine, nes Europos Audito Rūmai pirmą kartą mums pranešė, kad 12 % Struktūrinių fondų lėšų paskirstyta pažeidžiant reikalavimus; natūralu, kad sensacijų ištroškusi bulvarinė spauda paskelbė, kad trūksta keturių milijardų eurų. Šiuos klausimus kuruojantis Biudžeto kontrolės komitetas, padedant Danijos pranešėjui ponui Jørgensen, atliko tolesnį darbą, puikiai suprasdamas savo politinę ir profesinę atsakomybę. Jo tikslas nebuvo sukelti skandalą ar paskatinti sensaciją, kurios pasekmių neįmanoma numatyti, o taikyti skaidraus atskleidimo principą ir pateikti pasiūlymų, garantuojančių galimybę ateityje išvengti šių problemų. Kaip tik tada radome puikų partnerį – Viceprezidentą Siim Kallas, kuriam noriu atskirai padėkoti; manau, kad yra visos prielaidos ateityje išspręsti panašius klausimus, Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Pierre Pribetich (PSE). - (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, noriu paminėti vieną svarbų ataskaitų patvirtinimo aspektą, būtent – veiklų vertinimą, parenkant pavyzdžius.

Rengdamas darbinį dokumentą apie Komisijos atliekamą CARDS paramos Balkanams programos valdymą, kuris buvo ataskaitų patvirtinimo proceso sudėtinė dalis, sužinojau, kad vertindami Europos Sąjungos naudojamus užsienio priemonių įgyvendinimo šiame Europos regione metodus, Audito Rūmai galėjo atlikti tik 2,32 % procentų visų operacijų auditą. Vienas iš mažo mėginio efektų buvo tai, kad Audito Rūmai negalėjo išanalizuoti užsienio priemonių poveikio Juodkalnijai, nes nebuvo išnagrinėta nė viena iš 256 finansuotų priemonių.

Kaip šiomis aplinkybėmis patikimai išmatuoti poveikį? Koks yra šių vertinimo ataskaitų mokslinis ir finansinis patikimumas? Nors statistiniu požiūriu galima naudoti mažus mėginius sistemų elgesiui nustatyti, tie mėginiai vis tiek turi būti reprezentatyvūs; to negalima pasakyti apie asignacijas, panaudotas finansuoti priemones Juodkalnijoje pagal CARDS programą. Visi Europos mokesčių mokėtojai turėtų naudos, jei būtų pagerinti Auditorių Rūmų naudojami mėginių analizės metodus, siekiant aiškiai identifikuoti mūsų biudžeto asignacijų naudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). - (RO) Noriu akcentuoti du klausimus, kurie mano nuomone yra labai svarbūs, tvirtinant Europos Komisijos ataskaitas.

Pirmasis klausimas susijęs su valstybių narių dalyvavimu, bendrai įgyvendinant Europos biudžetą. Nors nustatyta bendra Komisijos ir valstybių narių valdymo procedūra, apimanti 80 % Europos biudžeto, manau, kad reikia nustatyti naujų priemonių, didinančių dalyvavimą visuose biudžeto proceso etapuose.

Kontrolės atžvilgiu, pritariu kiekvienos valstybės narės nacionalinių Apskaitos rūmų tvirtinamų deklaracijų įvedimui; jos priverstų vyriausybes ir mokėjimų agentūras prisiimti atsakomybę už teisingą ir objektyvų Bendrijos fondų skirstymą.

Neatsižvelgiant į tai, nustačius trūkumų, visų mokėjimų sustabdymo priemonę reikėtų naudoti labai atsargiai ir tik nustačius didelių Europos lėšų valdymo problemų.

Nerimą kelianti maža lėšų panaudojimo norma naujosiose valstybėse narėse yra antras nepaprastai svarbus aspektas, tvirtinant biudžeto ataskaitą. Nenormalu, kad visų naujųjų valstybių narių panaudojimo norma yra vidutiniškai 30 % mažesnė už pradines prognozes. Aš tai suprantu ne kaip ženklą, kad jos nepajėgios įsisavinti Europos fondų, o kaip signalą apie galimai per didelę Europos institucijų biurokratiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Corbett (PSE). - Pone Pirmininke, atsidūriau gana neįprastoje padėtyje, nes turiu iš dalies sutikti su pono Mannan ką tik pateiktais teiginiais, kai jis išsakė savo susirūpinimą dėl agentūrų skaičiaus didinimo. Atrodo, kad agentūras steigiame daugiau vadovaudamiesi kiekvienos valstybės noru turėti agentūrą savo teritorijoje, o tada išbarstome jas kaip konfeti po visą Sąjungą, nesvarstydami, ar tikrai yra būtinybė jas steigti.

Jei ši tendencija tęsis, tikrasis rezultatas bus agentūrų valdymo įsigaliojimas Komisijos sąskaita, kuri yra mūsų vykdomasis organas, tiesiogiai daug pavaldesnis Parlamentui nei agentūros, nepaisant to, kad mes turime daugiau priemonių jas kontroliuoti, nei prisipažino ponas Hannan.

Žinoma, aš nepritariu jo nuomonei, kuria jis, kaip įprasta, peržengia ribas, teigdamas kad šis agentūros yra įsteigtos neteisėtai. Žinoma, tai yra absoliuti nesąmonė. Visos agentūros įsteigtos galiojančių sutarčių pagrindu ir veikia teisėtai. Ar protinga buvo jas steigti – tai jau kitas klausimas, ir mes, žinoma, turime būti labai atsargūs, ateityje steigdami naujas agentūras.

 
  
MPphoto
 
 

  Costas Botopoulos (PSE). - (EL) Pone Pirmininke, Europos Parlamentas yra politinis organas, todėl manau, kad į svarstomus klausimus turime žvelgti politiškai. Mano nuomone, ši priemonė, kuri turėtų sieti mūsų veiklas, mums pasako du dalykus. Leiskite panagrinėti du pavyzdžius, paimtus iš mūsų diskusijos. Pirmasis – tai savarankiškų valdžios institucijų, arba agentūrų, klausimas. Žinoma, dar yra didžiulės šių agentūrų plėtros klausimas, tačiau neįmanoma teigti, kad nepriklausomų agentūrų decentralizavimas nėra tam tikra prasme naudingas. Argi, iškilus problemoms dėl didelės plėtros, mes pasakysime „ne“ visoms nepriklausomoms agentūroms? Natūralu, kad to padaryti būtų neįmanoma.

Antrasis pavyzdys susijęs su liūdnai pagarsėjusiu mūsų kolegų atlyginimų klausimu. Aišku, kad tai yra problema, ir mes tai pasakėme mūsų komitete. Tačiau egzistuoja milžiniškas skirtumas tarp pripažinimo, kad problema egzistuoja, ir atsisakymo patvirtinti ištisų metų Parlamento ataskaitą, taip pat skirtumas tarp labai populistinių pastabų, pavyzdžiui, kad atsakomybė tenka mums visiems, ir teiginio, kad nėra skaidrumo. Kaip gali nebūti skaidrumo? Mes, komiteto nariai, skaitėme tą pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Pone Pirmininke, noriu padėkoti gerbiamiems Parlamento nariams, pranešėjui ir Biudžeto kontrolės komiteto nariams.

Šiemet diskusija dėl ataskaitų patvirtinimo buvo labai intensyvi, o Komisija pateikė keletą įsipareigojimų atsižvelgti į Parlamento pastabas ir rekomendacijas. Gegužę pratęsime šį intensyvų procesą, kai Biudžeto kontrolės komitete vyks kitų metų planų aptarimas.

Tai intensyvus procesas, ir aš noriu garantuoti Parlamentui, kad mes labai rimtai žiūrime į savo įsipareigojimus, ir įgyvendiname bendrus mūsų pasiūlymus bei idėjas, susijusias su atsakomybės didinimu, bendradarbiavimu su valstybėmis narėmis, didinant valstybių narių atsakomybę, siekiant spręsti pasidalijamojo valdymo klausimus. Tai mūsų bendra linija, ir mes rimtai dirbsime, įgyvendindami šiuos planus ir pasiūlymus.

Agentūrų tipai skiriasi. Pirmiausia, yra vykdomosios agentūros, kurios aiškiai priklauso Komisijos atsakomybės sričiai, Jūs tvirtinate Komisijos ataskaitas apie jų veiklą. Veikia keletas vykdomųjų agentūrų, tačiau esame nusprendę taikyti naujų vykdomųjų agentūrų steigimo moratoriumą.

Kokių rūpesčių kelia įprastos agentūros? Valdymas yra rimta problema, yra keletas silpnų vietų, administruojant ir tvarkant šias agentūras. Ko gero, reikėtų surengti rimtą diskusiją dėl valdymo klausimų, tačiau negalima tinkamai neįvertinti pastabų apie jų darbą – apie tai, ką jos veikia, ir kokia yra tikroji jų nauda, o Parlamentui tenka labai svarbus vaidmuo, vertinant jų veiklos rezultatus. Taip pat negalime tinkamai neįvertinti decentralizacijos ir Europinių organų paplitimo visoje Europoje teigiamų aspektų. Ši idėja nėra bloga, jei kiekvienas pažiūrėsime iš savo valstybės pozicijų.

Dar kartą noriu visiems padėkoti už visus Jūsų indėlius, pastabas, debatus ir diskusijas. Mes toliau įgyvendinsime mūsų įsipareigojimus ir vykdysime veiksmų planus.

 
  
MPphoto
 
 

  Dan Jørgensen, pranešėjas. (DA) Pone Pirmininke, noriu padėkoti Komisarui Kallas. Akivaizdu, kad dalyvavome procese, kurio metu kartais kildavo didelės bangos. Buvo konfliktų tarp Parlamento narių ir Komisijos. Tačiau šiuos konfliktus sugebėjome paversti dialogu. Jis leido pasiekti tam tikrų gerų rezultatų ir gerų Komisijos pasižadėjimų, taip pat sukūrė prielaidas sudaryti keletą labai konkrečių veiksmų planų, nustatant labai konkrečius įgyvendinimo terminus ir sėkmės vertinimo kriterijus. Turime tęsti savo darbą šiais laikais, kai skeptiškiau ES atžvilgiu nusiteikusios grupės teigia, kad „tai tėra žodžiai, be to, juos jau esame girdėją anksčiau“. Tai netiesa! Tai tikrai ne vien žodžiai, bet ir konkretūs veiksmai, kuriuos Komisija dabar žada įgyvendinti. Kai kurios priemonės jau įgyvendintos. Be to, tai pat nustatyti kai kurie labai konkretūs terminai, kuriuos mes galėsime stebėti. Pagrindinis elementas yra tai, kad dabar turime komisarą, kuris kartą per savaitę susitiks su komitetu aptarti šio proceso raidą. Tai tikrai didelis žingsnis į priekį.

Baigdamas, noriu priminti žmonėms šių problemų atsiradimo priežastis. Viena iš priežasčių yra tai, kad didelė lėšų dalis yra valdoma pasidalijamojo valdymo pagrindu, t. y. 80 % lėšų valdo valstybės narės. Komisijos pareiga – laikytis Sutarties, ir tai yra kryžius, kurį ji privalo nešti. Todėl mes griežtai kritikuojame Komisiją. Tačiau realiai didžioji dalis problemų yra susijusi su valstybėmis narėmis. Štai kodėl Parlamentas taip tvirtai palaiko atitinkamu politiniu lygiu, t. y. finansų ministrų, tvirtinamų metinių nacionalinių deklaracijų idėją. Tai jau daroma daugelyje valstybių: Danijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje. Jei ką nors panašaus pavyktų pasiekti visose ES valstybėse, pamatytume rimtesnį atskirų valstybių požiūrį į šiuos audito įsipareigojimus. Manau, kad mes įgytume tikrai gerą įrankį eliminuoti atskirose šalyse neveikiančias sritis.

 
  
MPphoto
 
 

  José Javier Pomés Ruiz, pranešėjas. − (ES) Pone Pirmininke, kartais per medžius nematome miško. Šios ataskaitų tvirtinimo procedūros metu mes kalbame apie tai, kas bloga, bet dažnai pamirštame, kaip daug dalykų vyksta sklandžiai, kiek daug kompetentingų darbuotojų dirba Komisijoje ir šiame Parlamente, įskaitant tvarkos prižiūrėtojus, kad yra tiek daug tarnybų, vertėjų (raštu ir žodžiu), kurie teikia puikias paslaugas. Mes pamirštame, kaip mes mokame ištempti mūsų turimą biudžetą, kad pasiektume savo tikslus, kaip Parlamentas ir Komisija dažo vis didesnę pažangą, įgyvendindami skaidrumo politiką.

Parlamentui yra iškilęs vienas didelis iššūkis, t. y. ryšių ir informacijos politikos formavimas. Tai buvo vienas iš 2006 m. Parlamentui iškeltų tikslų, ir aš nesu patenkintas jo įgyvendinimo rezultatais. Po metų vyks rinkimai, mums reikia žinoti, kaip jų sulaukti; vadinasi, turime tobulinti mūsų informacijos procedūras ir toliau išlikti skaidrūs, kokie esame dabar. Buvau šio pranešimo pranešėjas, todėl teigiu, kad versle ir šeimoje skaidrumas yra suderinamas su kai kurių dokumentų neviešinimu žurnalistams, kaip yra kai kuriose valstybėse narėse. Gerai, kad mūsų darbe yra nustatyti projektų rengimo kriterijų lygiai, kurie neperėjo per viešo tvirtinimo sietą, todėl logiška, kad jie turi būti mūsų, dirbančiųjų šiuo klausimu, paslaptimi.

Esu visiškai patenkintas man suteiktu priėjimu prie visos informacijos ir manau, kad mano teikiamas pranešimas dėl Parlamento ataskaitos parengtas atsakingai. Sakau, kad Parlamento ataskaitą galima patvirtinti, nes jei leisite man taip pasakyti, Parlamentas dirba puikiai, daug geriau už kai kuriuos nacionalinius parlamentus, jo darbas yra daug skaidresnis, o personalas dirba daugiau valandų, nei leidžiama dirbti panašiuose parlamentuose.

Mano žodžiai nereiškia, kad jis tobulas: turime tęsti darbą. Mums dar reikia nueiti ilgą kelią, tačiau šiais politiniais metais matome, kad mūsų piliečių mums patikėtų pinigų panaudojimo vaizdas yra teigiamas; pinigus panaudojome gerai, skaidriai ir nuosekliai.

 
  
MPphoto
 
 

  Hans-Peter Martin, pranešėjas. − (DE) Paaiškinamajame pareiškime ir pagrindiniame tekste mano pateiktas kritines pastabas Jutta Haug apibūdino kaip pasibjaurėtinas ir kurstančiomis skandalą. Noriu perskaityti keletą citatų: „Valstybės ir Vyriausybės vadovai išradinėja vieną agentūrą po kitos. Agentūros ryja mūsų pinigus. Nėra tinkamų patikrinimų, siekiant išsiaiškinti, ar agentūros tikri yra reikalingos. Egzistuoja didelė nekontroliuojama sritis, kur niekas nėra atsakingas. Nematyti jokio planavimo. Steigiama viena agentūra po kitos, siekiant gauti pinigų už įdomios agentūros pritarimą sudėtingiems klausimams“.

Tai vis Herbert Bösch citatos. Jose pateikta kritika yra daug aštresnė pateiktąją mano tekste. Aha! Mano tekste tokios pastabos vadinamos „skandalo kurstymu“, o Herbert Bösch juk yra Jūsų partijos narys, jam taip kalbėti leidžiama. Taip, esu tai patyręs ir anksčiau. Kaip tik tai turiu omenyje, kalbėdamas apie čia vyraujančius „dvigubus standartus“. Kai žmonės sako, kad „oficialiame Parlamento dokumente nedera tiesiogiai kalbėti apie skandalingus dalykus“, o paskui viešai pateikia kritinių pastabų, aš tai vadinu „ypatingosios“ klasės veidmainyste. Tai viena didžiausių šio Parlamento problemų.

Natūralu, kad žmonių nuomonės dėl ataskaitų patvirtinimo gali skirtis, bet mano pasisakymo pradžioje pateiktos citatos iliustruoja visai kitus dalykus. Jos rodo elementarius politinius sumetimus, kai pasitaikius realiai progai parodyti savo tikrąsias spalvas, žmonės dar kartą dangsto čia vykstančius dalykus. Tai, kad mūsų sistema pati savęs nereguliuoja, o jos dalyviai tik liaupsina vieni kitus, yra tikra ir didelė Europos demokratijos problema.

Pone Pirmininke, noriu paprašyti leidimo debatų pabaigoje pateikti asmeninį pareiškimą pagal 145 straipsnį.

 
  
MPphoto
 
 

  Christofer Fjellner, pranešėjas. − (SV) Pasinaudodamas proga noriu pateikti šiek tiek konstruktyvios kritikos Komisijai ir decentralizuotoms agentūroms, nes manau, kad pranešėjui Hans-Peter Martin nepavyko to padaryti. Kaip už šį klausimą kitais metais atsakingas pranešėjas, noriu aptart tris pagrindinius klausimus. Jie taip pat keliami pranešimuose.

Pirmasis – dėl galimybės sugrupuoti daugumos smulkesnių agentūrų administravimo funkcijas įvertinimo, siekiant išlaisvinti išteklių bei žinių, naudojamų laikantis sudėtingo agentūrų veiklos reguliavimo pagrindo reikalavimų. Pavyzdžiui, daugeliui šių decentralizuotų agentūrų sunku laikytis pagrindinių biudžeto principų arba Finansinio reglamento reikalavimų, pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, t.t. Tai dažnai girdima nuomonė, tikiuosi, kad Komisija į ją atsižvelgs.

Kitas mūsų pasiūlymas – postų, kurie, kaip manoma, nebus užimti, procentine dalimi sumažinti savarankiškų agentūrų personalo asignacijas, kaip tai daroma kitose institucijose. Esu įsitikinęs, kad šiuo būdu taip pat būtų galima išlaisvinti nemažai išteklių.

Paskutinis labai svarbus pasiūlymas – iš siūlomo biudžeto, kurį savo sprendimu tvirtina Europos Parlamentas, išskaičiuoti asignuotas agentūrų pajamas, kurias jos kasmet sumoka Komisijai ir kurios yra grąžinamos.

Štai trys klausimai, dėl kurių noriu pradėti nuolatinį dialogą su Komisija ir decentralizuotomis agentūromis per šį laikotarpį, kol aš perimsiu ataskaitų tvirtinimo proceso vadovavimą.

Baigdamas noriu kai ką pasakyti apie Audito Rūmų specialųjį pranešimą dėl kontrolės, tikrinimo ir sankcijų sistemų, susijusių su Bendrijos žvejybos apsaugos taisyklėmis. Juk jis yra šiandien mūsų nagrinėjamo Komisijos ataskaitos patvirtinimo klausimo dalis, o Audito Rūmai pateikė triuškinančios kritikos, kuri turi paskatinti plačias bendrosios žvejybos politikos reformas.

Padariau tris išvadas, kurios taip pat pateiktos pranešime, dėl kurio šiandien balsuosime; pirmoji ir pati svarbiausia – nepriimtina, kad valstybių narių kasmet nustatomos kvotos yra didesnės nei rekomenduoja tvarios žvejybos tyrinėtojai; antroji – Komisija ir valstybės narės turi griežčiau kovoti su kvotų sistemos pažeidimais ir sukčiavimu; trečia – turime parengti naują žvejybos politiką, kuri sustiprintų stimulus ir priežastis, skatinančias žvejus profesionalus saugoti atsargas. Šios trys papildomos mintys yra pateiktos pranešime, dėl kurio šiandien balsuosime, prašau į jas rimtai atsižvelgti.

 
  
MPphoto
 
 

  Hans-Peter Martin, pranešėjas. (DE) Pone Pirmininke, nutraukėte mane, kai pavadinau Jus despotu. Noriu paaiškinti, kodėl taip kalbu.

Nuo 2007 m. kovo laukiu atsakymo į labai svarbų klausimą, susijusį su šio Parlamento padaryta klaida, kuri yra labai svarbi man asmeniškai ir mano politiniam darbui; kalbu apie mano priskyrimą grupei, prieš kurią visą laiką kovojau, nes laikau juos užsimaskavusiais naciais; šiuo klausimu pateikiau Jums išsamų asmeninį pareiškimą. Kol laukiu atsakymo, pateikiau skundą Ombudsmenui.

Kai prasideda minutiniai pasisakymai, Jūs, pone Pirmininke, visas savo konstrukcijas mokate mintinai, o kai ateina mano eilė kalbėti, Jūs man neleidžiate, todėl vadinu Jus despotu. Despotišku Pirmininku Jus vadinu dar ir todėl, kad gruodžio 12 d. vadinamųjų incidentų metu Jūs tam tikrus Parlamento narius savavališkai išskyrėte iš kitų; ne tuos, kurie atstovavo partijai, kuriai pats tuo metu dar priklausėte, bet matyt tuos, kurie atkreipė Jūsų dėmesį.

Taip pat vadinu Jus despotu, nes mano pasisakymų metu Jūs nesiliaujate manęs pertraukinėti, ir sakote, „ne, Jūs nepateiksime man to atsakymo.“ Stebiuosi, kad dabar man leidžiate baigti pasisakymą.

Dar daugiau, vadinu Jus despotišku pirmininku, nes, šio papildomo įgalinančio interpretavimo pagrindu (aš ne vienintelis manau, kad jis yra nepagrįstas) čia gali būti taikomos procedūros, kurioms tikrai negali būti vietos tikrame Parlamente, bent jau ne tokiame, apie kurį mokiausi mokykloje. Tačiau, paskaitęs mano gyvenimo aprašymą, sužinosite, kad mokykloje mokiausi labai seniai. Tikriausiai viskas labai pasikeitė, jei vyksta tokie dalykai

Tačiau esu įsitikinęs, kad šio despotiško požiūrio laikotės būtent todėl, kad šis reikalas buvo visai nesusijęs su noru gauti klausimo dėl priemokos už sekretoriaus pagalbą paaiškinimą. Jūs leidote pririšti mane prie gėdos stulpo už absurdiškas formalias klaidas, kurių gali padaryti kiekvienas, taip, kiekvienas, ir aš neabejoju, kad jų padaro kiekvienas šio Parlamento narys. Tačiau jie slepia faktą, kad, remiantis vidinio tyrimo išvadomis, taikant vienodą vertinimą ir lėšų proporcingumo principą, iš Parlamento narių reikėtų susigrąžinti ne mažiau kaip 80 milijonų eurų. Jie netaikomi, todėl tvirtinu, kad mano nuomone, Jūs, 14 % Austrijos rinkėjų politinis atstovas, deja, esate despotiškas pirmininkas, be reikalo kenkiantis šiam Parlamentui ir jo pagrindą sudarančiai Europos idėjai. Labai noriu matyti tikrą, teisingą ir demokratinį Parlamentą, kuriame nebūtų nei reikalo, nei noro naudoti šią frazę.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . − Pone Martin, esame laisvas Parlamentas. Todėl, atlikdamas savo pareigą, leidau Jums kalbėti, kaip numato 145 taisyklė. Nenoriu vertinti Jūsų pasiaiškinimo, o tik pabrėžti, kad aš teisingai taikiau reglamentą ir suteikiau Jums galimybę pasakyti savo nuomonę. Savo vardu noriu pasakyti, kad, bendraudamas su visais Parlamento nariais, aš stengiuosi būti teisingas ir objektyvus, ir man pavyksta tai pasiekti.

Diskusijos baigtos. Balsavimas vyks šiandien.

(Posėdis sustabdytas 11.35 val., ir tęsė darbą nuo 12.00 val.)

 
  
  

Pirmininkaujantysis: ponas VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika