Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2255(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0080/2008

Pateikti tekstai :

A6-0080/2008

Debatai :

PV 22/04/2008 - 16
CRE 22/04/2008 - 16

Balsavimas :

PV 23/04/2008 - 4.10
CRE 23/04/2008 - 4.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0173

Diskusijos
Antradienis, 2008 m. balandžio 22 d. - Strasbūras Tekstas OL

16. Kinijos politika ir jos įtaka Afrikai (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas – Plėtros komiteto vardu Ana Maria Gomes pateiktas pranešimas (A6-0080/2008) dėl Kinijos politikos ir jos įtakos Afrikai (2007/2255(INI)).

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes, pranešėja. (PT) Pone Pirmininke, nevaržomos Kinijos naftos, gamtinių išteklių ir naujų rinkų paieškos Afrikoje kelia susirūpinimą dėl didėjančio Kinijos buvimo šiame kontinente poveikio bei atitinkamos įtakos Europos politikai. Europa negali iš baimės pradėti rodyti į Kiniją pirštu, ji taip pat negali sau leisti dalyvauti principų nepaisančioje konkurencijoje, vengdama Pekino interesus atitinkančių metodų ir kriterijų. Europa ir Kinija yra įsipareigojusios siekti Tūkstantmečio plėtros tikslų: mažinti skurdą ir spręsti konfliktus Afrikoje. Abi turi pripažinti, kad jų interesai ir investicijos Afrikoje bus tvarios ir vertinamos kaip teisėtos tik su sąlyga, jei bus teikiama parama darniai plėtrai ir geram valdymui.

Šiame pranešime mes pamėginome objektyviai išanalizuoti Kinijos buvimą Afrikoje, pripažindami jo poveikio teigiamus ir neigiamus aspektus. Remiantis įvairiomis veiksmų rekomendacijomis, egzistuoja dvi pagrindinės politinės žinios: pirmiausia, ES turi pateikti koordinuotą atsaką iššūkiams, kuriuos kelia Kinijos išankstinių sąlygų tariamai nenustatanti politika. Pateikiant šį atsaką, negalima pamiršti Europos principų. ES turi laikytis savo plėtros bendradarbiavimo politikos, ypač atsižvelgiant į žmogaus teisių sąlygas. Be pagarbos žmogaus teisėms negali būti gero valdymo, o be gero valdymo ir su juo susijusios teisinės valstybės, Afrikoje ar bet kurioje kitoje pasaulio dalyje neįmanoma darni plėtra. Antra, Europa turi kviesti Kiniją diskutuoti apie jų atitinkamą politiką Afrikoje, tačiau šis bendradarbiavimas negali vyti afrikiečiams už nugarų. Plėtojant šį trišalį procesą, būtina atitinkamai stiprinti Afrikos institucijų, pavyzdžiui, Afrikos Sąjungos, NEPAD, kitų regioninių institucijų bei nacionalinių vyriausybių ir parlamentų, vaidmenį. Dėl šios priežasties Europa turi didinti paramą Afrikos pilietinės visuomenės stiprinimui, siekiant paskatinti atitinkamų vyriausybių atsakingumą.

Šiame pranešime mes rekomenduojame ES nepraleisti progų atvirai diskutuoti su Kinija, arba diskutuoti apie Kinijos buvimą Afrikoje, ypač kai reikia neoficialioje aplinkoje ar viešai pateikti kritikos. Afrikoje Kinija nori būti vertinama kaip atsakinga žaidėja, tačiau ji dažnai imasi nesikišimo retorikos, siekdama pateisinti nepriimtinus veiksmus, pavyzdžiui, jos besitęsiantį ramų nusiteikimą Sudano vyriausybės veiksmų, blokuojant JT-Afrikos Sąjungos mišrias pajėgas, kurios jau seniai turėjo būti Darfure, atžvilgiu, arba pastarąjį pasibjaurėtiną sprendimą siųsti ginklų Mugabės režimui laivu, kurio pagrįstai neleido iškrauti Zimbabvės kaimyninės valstybės. Iš esmės, visi Kinijos veiksmai Afrikoje turi politinį poveikį – teigiamą arba neigiamą.

Dar daugiau, Kinija demonstruoja, kad ji yra pragmatiška ir sparčiai besimokanti valstybė. Todėl labai svarbu, kad Europa nesiliautų bandžiusi įtikinti Pekiną, kad iš nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, o Kinija priklauso šiai Tarybai, tikimasi paramos JT principams ir tikslams.

Šiame pranešime mes siūlome ES skatinti Kiniją aktyviau dalyvauti daugiašaliuose donorų susitikimuose ir nustatyti konkrečius tarptautiniu mastu pripažintus pagalbos skaidrumo, gavybos pramonės, gerojo valdymo, aplinkos apsaugos, darbuotojų teisių, t.t. kriterijus ir rekomendacijas, siekiant užtikrinti jos tikrą įnašą, mažinant skurdą, siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų ir stiprinant taiką ir saugumą Afrikoje.

Tačiau Europa taip pat turi pažvelgti į veidrodį ir pasimokyti iš savo klaidų ir trūkumų Afrikoje. Valstybės narės turi vykdyti oficialius pažadus teikti paramą plėtrai, nes paramos apimties ir siektinų tikslų mažinimas tik pabrėžia Kinijos nuopelnus, operatyviai suteikiant Afrikai finansavimo. Europa turi pagerinti teikiamos pagalbos efektyvumą ir užtikrinti įvairų politikos sričių nuoseklumą; tai reiškia, kad mes negalime toliau nematyti nusikaltimų, kuriuos daro kai kurie Afrikoje veikiantys priespaudos režimai, su kuriais Europa lyg niekur nieko toliau prekiauja, skandalingai negerbdama savo skelbiamų kriterijų ir principų.

Pone Pirmininke, baigdama noriu padėkoti šešėliniams pranešėjams ir kitiems kolegoms už puikų bendradarbiavimą. Jų pasiūlyti pakeitimai labai praturtino šį pranešimą. Tikiuosi, kad toks pat platus sutarimas vyraus ir tyroj, juolab, kad balsuosime vos dėl kelių pakeitimų. Pati pateikiau tris pakeitimus: du susiję su smulkiais klaidų ištaisymais, o trečiasis skirtas pakartoti Europos Parlamento poziciją, raginančią užtikrinti ES Elgesio kodekso ginklų eksporto sektoriuje vienodą įpareigojantį teisinį pobūdį. Priėmus šį pakeitimą, 66 straipsnyje pateikto raginimo nereikėtų kartoti 62 straipsnyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Pone Pirmininke, pranešėja, gerbiami Parlamento nariai, pirmiausia noriu pasveikinti ponią Gomez už puikų darbą šia jautrią ir sudėtinga, gal net kontraversiška tema.

Pritariu įvairioms Jūsų pateiktoms rekomendacijoms dėl Europos Sąjungos politikos, kurią ji turi įgyvendinti, siekdama reaguoti į didėjantį Kinijos buvimą Afrikoje. Iš esmės, plėtodamos santykiu su Afrika, ES ir Kinija turi nemažai bendrų dalykų. Pirmiausia, abi labiau nei kas nors kitas, ir tikrai anksčiau už bet ką kitą, yra pripažinusios milžinišką Afrikos potencialą.

ES ir Kinija taip pat yra dvi svarbiausios Afrikoje investuojančios prekybos partnerės, kurios atitinkamai užima pirmą ir trečią vietą iš visų pasaulio šalių. Natūralu, kad tai skatina Kiniją ir Europą glaudžiau bendradarbiauti, diskutuoti ir gal net kurti bendras strategijas Afrikos atžvilgiu, konsultuojantis su Afrikos valstybėmis. Pritariu Jūsų nuomonei šiuo klausimu.

Šiandien noriu pakalbėti su Jumis apie dalykus, kurie man atrodo perspektyvūs, siekiant įtraukti Kiniją ir mūsų partnerius Afrikoje į trišalį bendradarbiavimą. Taip pat noriu pasidalyti abejonėmis ir klausimais dėl kitų dalykų. Galiausiai, noriu pasakyti Jums, kokių priemonių imsiuosi, kai šis pranešimas bus patvirtintas.

Pirmiausia, Afrika gyvena globalios ekonomikos ir globalizacijos amžiuje. Ji įtvirtina savo kaip tarptautinės ir pasaulinės arenos žaidėjos statusą, imasi veiksmų, sprendžiant svarbiausius visuotinius klausimus. Ji yra suformavusi visą pasaulį apimantį partnerystės ryšių tinklą ir aiškiai siekia atkurti santykius. Atvirai sakant, ji dabar verčia savo partnerius konkuruoti tarpusavyje; galbūt ji tai daro gana nerangiai, bet turėdama gerą priežastį. Tokia yra tikrovė, ir aš net drįsčiau pasakyti, kad tai yra teisinga ir teisėta. Tai reiškia, kad partneriai turi būti šiuolaikiški, pasitikintys ir sąžiningi.

Tikiu, kad ES ir Kinija yra pasirengusios taikyti šį naują požiūrį, ir nori jį taikyti; jų motyvai gal ir skiriasi, bet jos aiškiai yra pasirengusios tai padaryti. Abi esame svarbios Afrikos partnerės. Žinoma, skiriasi mūsų politikos Afrikoje principai ir vertybės, bet iš esmės galime rasti daug bendrų interesų ir panašumų. Pavyzdžiui, mes Afrikoje jau esame pradėję dialogą dėl taikos, stabilumo ir darnios plėtros. Tačiau suprantame, kad teikdami šią lemiamą paramą mūsų draugams Afrikoje, turime eiti toliau, turime suteikti šiam dialogui impulsą. Tai paaiškinimas, kodėl pernai pasiūliau taikyti trišalį metodą, ir atrodo, kad Jūs pritariate mano nuomonei, tai patvirtina Jūsų pasiūlymas sukurti nuolatinę platformą.

Šiuo atžvilgiu Jūs visiškai pagrįstai akcentuojate lygybės ir tarpusavio pagarbos, kuriomis turi remtis šis trišalė partnerystė, reikšmę. Rizikuodama sukelti kontraversiją, Europa turi suprasti, kad dabar nebūtinai yra išmintinga mėginti kontroliuoti padėtį, vienašališkai diktuojant savo sąlygas, ypač bendraujant su tokia partnere, kaip Kinija. Turime vengti apibendrinimų ir plėtoti dialogo procesą. Esu įsitikinęs, kad užmezgę dialogą su Kinija, mes sugebėsime jį panaudoti spręsdami tokius klausimus, kaip teisinės valstybės, demokratijos ir valdymo įtvirtinimas; kitaip sakant, visus klausimus, kurie sudaro Europos vertybių ir šios politikos įkvėpimo pagrindą.

Pritariu Jūsų nuomonei, kad mums reikalinga efektyvesnė ir ko gero operatyvesnė Europinė politika, nes tai pagrindinis kinų privalumas, lyginant su mumis. Tokia politika būtų patrauklesnė mūsų partneriams Afrikoje ir geriau atitiktų jų prioritetus. Pateiksiu Jums tik vieną pavyzdį: mes, kaip Europos institucijos, esame paprasčiausiai bejėgės įgyvendinti programas, teikti paramą ir taikyti priemones pokonfliktinėse situacijose. Imkime Liberijos pavyzdį. Tai valstybė, turinti išrinktą vyriausybę, Prezidentą, kuris turi tikrą programą ir trokštą pokyčių. Kur efektyvus atsakas į šios valstybės poreikius, užtikrinant, kad taika, stabilizacija ir demokratiją duotų dividendų? Jo nėra! Tai kasdien mane skaudina.

Nuo tada, kai atėjau į šį postą, Europos politikos Afrikos atžvilgiu modernizacija buvo mano prioritetas. Manau saugu pasakyti, kad jau pasiekėme nemažos pažangos, ypač plėtojant strateginės partnerystės santykius, užmegztus Lisabonos viršūnių susitikime, nors akivaizdu, kad dar daug ką reikia nuveikti. Kova prieš skurdą toliau išlieka mūsų plėtros politikos pagrindiniu tikslu. Kad įveiktume skurdą, turime sukurti ekonominę gerovę ir augimą. Kinijoje augimas matomas kasdien; akivaizdu, kad ši patirtis gali būti naudinga Afrikos valstybėms.

Žinoma, norint efektyviai kovoti prieš skurdą, bet kurį ekonominį augimą tyri lydėti aktyvi perskirstymo politika. Esu daug kartų sakęs: augimas negarantuoja plėtros. Esminis dalykas yra perskirstymas, o perskirstymą gali atlikti tvirta vyriausybė. Be to, reikalinga budri visuomenė, laisva spauda. Manau, kad ES ir Kinijai šioje srityje tenka tikras vaidmuo, nors tai yra ilgas procesas, kuris pareikalaus daug abipusių pastangų.

Noru pasidalyti klausimais, kurie man yra iškilę. Pavyzdžiui, ar tikrai realu, konstruktyvu, naudinga ar net pageidautina pradėti šį bendradarbiavimą reikalaujant, kad Kinija sutiktų laikytis CAP nustatytos politikos ir standartų? Kažkodėl abejoju. Jei pavyktų – būtų labai gerai, bet aš abejoju.

Bet kuriuo atveju, neatrodo, kad afrikiečiai labai nori matyti Kiniją žengiančią šiuo keliu, nes jie ieško alternatyvų Europos teikiamai pagalbai plėtros srityje. Kinijos pagalba vertinama būtent už tai, kad ji yra spartesnė už Europos pagalbą, ir nenustato tiek daug suvaržymų, kurie galiausiai mažina Afrikos politinę erdvę. Tai turi tam tikro pagrindo. Kažkur yra įvykęs nesusipratimas. Žmonės dažnai sako: „Europiečiai, Jūs nustatote sąlygų!“ Tai netiesa. Plėtodami bendradarbiavimą ar teikdami finansavimą, mes nekeliame politinių sąlygų. Taip, keliame sąlygų dėl pagalbos pobūdžio, jos panaudojimo būdo. Pavyzdžiui, mes neteikiame pagalbos biudžetui, jei nėra gero valdymo; paramos biudžetui neteikiame valstybėms, kur vyksta konfliktas. Tačiau tai mums netrukdo teikti pagalbos plėtros srityje ar humanitarinės pagalbos net ir tada, kai mes nesutinkame su esama vyriausybe ar režimu.

Esminis skirtumas, kurie sukelia neaiškumų, yra tai, kad kinai operatyviau reaguoja, jų išmokų procesas yra gerokai spartesnis nei mūsiškis, nes pas mus labai daug biurokratijos, kuri jau beveik ketverius metus yra mano gyvenimo bausmė. Tokia tikrovė, štai kur glūdi painiavos ir nesusipratimo šaknys, ir manau, kad į tai reikia atkreipti dėmesį.

Pritariu Jūsų pateiktam vertinimui. Kinijos pagalbą svarbu suderinti su Afrikos nacionaliniais prioritetais, nacionalinėmis sistemomis, pageidautina veikiant išvien su kitais partneriais.

Tą patį galima pasakyti šiandien. Kol kas per anksti, gal net nenaudinga šiuo atžvilgiu primesti šią tvarką, jau nekalbant apie vienašališkus bandymus tai daryti. Tai ilgalaikis tikslas, tačiau kol kas matau tik tris sritis, kur gali būti telkiamas mūsų bendradarbiavimas ir dialogas.

Pirmoji sritis – ES, ilgamečio Afrikos donoro, ir Kinijos atviro ir konstruktyvaus dialogo Afrikos klausimu užmezgimas. Antroji – būtinybė keistis su Kinija ir Afrika mūsų patirtimi plėtros srityje, kad visi kartu galėtume sėkmingai įgyvendinti plėtros darbotvarkę. Pavyzdžiui, Kinija yra sukūrusi keletą fotovoltinių elementų programų. Aišku, kad tokiame kontinente, kaip Afrika, yra erdvės trišaliam bendradarbiavimui; tai tik vienas pavyzdys. Susitikimo Tongoje metu šį klausimą aptariau su Prekybos ministru; jis buvo labai atviras šia tema. Šį pokalbį pratęsime Pekine, nes po šių diskusijų vykstu tiesiai ten, taigi, prie šių klausimų grįšime.

Trečia sritis – turime laikytis Paryžiaus darbotvarkėje pateiktų įsipareigojimų. Tai reguliavimo suvienodinimo ir darbo pasidalijimo klausimas. Šioje srityje prašau, raginu Parlamentą padėti mums priversti valstybės nares „laikyti pinigus prie burnos“. Kiekvienas plėtros reikalų ministras, kiekvienas Europos ministras pirmininkas, be išimčių, sutinka, kad siekiant užtikrinti sanglaudą, būtinas geresnis darbo pasidalijimas ir didesnis koordinavimas. Tai suprantamas noras, bet kai jiems pasiūlome tikrų darbo pasidalijimo strategijų, atsakymo nesulaukiame. Šį klausimą būtina kelti, nes tai faktas. Matote, mano tikslas neapsiriboja Kinijos įtraukimu į CAP. Noriu žengti dar toliau ir rasti bendrą pagrindą su įvairiais Kinijos operatoriais Afrikoje, įskaitant vyriausybę, kad būtų galima skatinti Afrikos plėtrą.

Mes, europiečiai ir kinai, turėtume pradėti įgyvendinti Afrikos darbotvarkę, teikti įnašus ir sutelkti mūsų atitinkamus pranašumus, neaukodami vertybių ir principų, kurie pastaruosius 50 metų garantavo stabilumą, taiką ir gerovę Europoje. Šie mano žodžiai nereiškia, kad esu svajotojas ar kvailys, greičiau visai priešingai. Svarbu pripažinti, kaip Jūs ir padarėte, kad Kinijos pasišventimas net ir Afrikoje kelia klausimų, o kartais susirūpinimo. Aš irgi kartais susirūpinu dėl to, kokį pavidalą įgaus bendradarbiavimas su Kinija, bet kas iš to? Būtent todėl aš ir sakau, kad būtinas dialogas. Akivaizdu, kad Kinija Afrikoje siekia įgyvendinti savo ekonominius, diplomatinius ir strateginius interesus. Europą per dažnai klydo, atsisakydama pripažinti, kad ją vilioja tie patys dalykai; vietoje bandymų dangstytis argumentais, kurie bet kuriuo atveju dažnai būna labai veidmainiški, būtų daug geriau pripažinti, kad Afrika turi potencialo, kad ji turi ypatingų sąsajų su Europa ir kad mes turime bendrą interesą atskleisti, kurti ir stiprinti šias sąsajas. Manau, kad tai situacija, kurioje visi laimi, nes tai vienintelis kelias išspręsti neigiamą donoro ir naudos gavėjo lygtį, kuri visada sudaro pagrindą rastis pažeminimui ir įtarumui bei priklausomybės jausmui, kai silpniausias jaučiasi priklausomas nuo stipriausio.

Kaip minėjau, poryt būsiu Pekine ir pasistengsiu patikrinti nuotaikas, pateikdamas pozityvų Jūsų, ponia Gomez, puikaus pranešimo interpretavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder, Užsienio reikalų komiteto nuomonės sudarytojas. − (NL) Pone Pirmininke, kaip Užsienio reikalų komiteto nuomonės dėl ponios Gomes puikaus pranešimo sudarytojas, noriu pabrėžti keletą šios nuomonės punktų.

Plėtodamos santykius su Afrika, Kinijos valdžios institucijos turi gerbti demokratijos, gero valdymo ir žmogaus teisių principus. Todėl Užsienio reikalų komitetas smerkia vien pragmatizmu grindžiamą bendradarbiavimą su Afrikos represiniais režimais.

Kinijos Liaudies Respublikos komercinis buvimas Afrikos teritorijoje sukelia ekologinių efektų, kuriuos Kinija turi atsakingai tvarkyti. Vakarų spaudoje skelbiama tikrą nerimą keliančių pranešimų apie gamtinės aplinkos išnaudojimą, ypač Kongo deltos regione. Šiuos pranešimuose kalbama apie naftos gavybą ir per daug intensyvią žvejybą, apie miškų naikinimą oficialiame gamtos draustinyje.

Užsienio reikalų komitetas taip pat smerkia tai, kad Pekinas atsisako plėtoti Kinijos ir Afrikos strateginę partnerystę su kai kuriomis Afrikos valstybėmis vien tuo pagrindu, kad pastarosios palaiko diplomatinius santykius su Taivanu. Šis požiūris ne tik prieštarauja Kinijos propaguojamam nesikišimo į trečiųjų šalių vidaus reikalus principui, bet ir neatitinka šiuo metu vykstančio Pekino ir Taivano draugiškų santykių atkūrimo proceso.

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell, PPE-DE grupės vardu. Pone Pirmininke, Kinija pradėjo prekiauti ir keistis devintajame dešimtmetyje ir, kaip pažymėta ponios Gomes puikiame pranešime, pakėlė iš skurdo 400 milijonus savo gyventojų. Kokia kita pasaulio šalis yra pakėlusi iš skurdo 400 milijonų žmonių? Šiuo klausimu turime būti realistai. Tai vienas iš klausimų, apie kurį turime šį vakarą kalbėti.

Kinijos drakono skleidžiamą karštį pajuto daugelis pasaulio kraštų. Lotynų Amerikos ir Afrikos valstybių ekonomikos pakilimą didžiąja dalimi lėmė Kinijos ekonomikos augimas. Pastaraisiais metais Kinijos investicinė, prekybos ar pagalbos teikimo veikla Afrikoje augo milžiniškais tempais. Kinijos prekybos su Afrika apimtis išaugo nuo 2 milijardų JAV dolerių 1999 m. iki beveik 40 milijardų JAV dolerių 2005 m. Kaip minėjo Komisaras, Kinija dabar yra trečia pagal dydį Afrikos prekybos partnerė.

Kinijos veikla Afrikoje atveria daug naujų galimybių. Tačiau mums labai svarbu kritiškai pažvelgti į šių pokyčių poveikį. Plėtros potencialas ir plėtros sąlygos – tai skirtingos monetos pusės. Jei nebus vienų, nebus ir kitų. Dauguma Afrikos valstybių tikrai turi didelė plėtros potencialą, tačiau korumpuotos Afrikos vyriausybės dešimtmečius nekreipė dėmesio į savo gyventojus, neduodamos jiems galimybės tobulėti. Būtent nuo Afrikos politinės valdžios priklausys, ar Kinijos veikla teiks naudos ar taps prakeiksmu paprastam afrikiečiui.

Kongas yra puikus pavyzdys, parodantis milžinišką plėtros potencialą. Vienam gyventojui tenkanti metinės gamybos apimties dalis sudaro 714 JAV dolerių. Kongo žmonės patyrė daug kančių. Kinija sudarė susitarimą su Kongu ir įsipareigojo pastatyti aštuonias ligonines, nutiesti tūkstančius kilometrų kelių ir geležinkelių, o už tai gavo Kinijai labai reikalingų mineralų.

Tačiau jei šis susitarimas gali būti įgyvendintas, tai paprasčiausiai negali būti abipusio laimėjimo situacija. Tai gali būti abipusio laimėjimo situacija, nes ji prisideda prie Tūkstantmečio plėtros tikslų įgyvendinimo. Ar mes Europoje galime bendradarbiauti su Kinija, siekdami patobulinti tai, kas vyksta, stengtis pagerinti situaciją, o ne paprasčiausiai menkinti Kinijos darbus arba viešai smerkti jos trūkumus? Jei išmoksime bendradarbiauti su Kinija ir Afrika valdymo gerinimo srityje, manau, mums pavyks sėkmingai teikti pagalbą, plėtoti prekybą ir skatinti teigiamus pokyčius.

Manau, kad Komisaras buvo teisus: jei norime, kad Kinija mus išklausytų, megafono diplomatija nepadės. Svarbi Kinijos būdo dalis yra tai, kad jie negali prarasti autoriteto. Diplomatija, tyli diplomatija, turi daugiau galimybių pasiekti mūsų norimą rezultatą. Manau, kad po ilgus metus trukusio kalbėjimo ir nieko nedarymo pasitaikius šiai pirmai tikrai galimybei padaryti Afrikai ką nors gero, Europa turėtų bendradarbiauti su Kinija, skatindama gerąją praktiką. Jei pajusime Kinijos spaudimą pademonstruoti Tūkstantmečio plėtros tikslų įgyvendinimo rezultatus, juo geriau. Ši konkurencija mums reikalinga; šis spaudimas mums reikalingas.

 
  
  

PIRMININKAUJANČIOJI: PONIA KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 
 

  Józef Pinior, PSE grupės vardu. Ponia Pirmininke, pirmiausia noriu pasveikinti ponią Gomes už šį rimtą ir politiškai labai svarbų pranešimą.

Šiuolaikiniame pasaulyje Kinija yra pasaulinės arenos žaidėja, ir mes norime matyti Kiniją kaip tikrą Europos Sąjungos partnerę globalizacijos procese. Kinija turėtų atlikti svarbų vaidmenį naujoje pasaulio sandaroje, ir mes sveikiname taikų Kinijos vaidmenį Afrikoje.

Tuo pat metu Kinija turi prisiimti atsakomybę žmogaus teisių ir plėtros srityje. Konkrečiai, Kinija turėtų panaudoti savo įtaką, siekdama suvaldyti grėsmingiausius savo bičiulius, įskaitant Sudano vyriausybę. Laimei, Kinija nebesipriešina Jungtinių tautų taikos palaikymo pajėgų dislokavimui Darfure ir pati siunčia savo karinių inžinierių dalyvauti šiose pajėgose.

Kalbant apie neigiamus dalykus, Kinija vis dar tiekia ginklus diktatoriškiems Afrikos režimams. Dar šią savaitę Zambija, Mozambikas, Pietų Afrika ir Tanzanija blokavo Kinijos laivo bandymą pristatyti milžinišką šaudmenų, minosvaidžių ir kitų mirtinų ginklų siuntą Zimbabvės Prezidentui Mugabei. Mugabės režimo rankose šie ginklai gali atlikti antidemokratinį, net mirtiną vaidmenį.

Šiuo pranešimu Europos Parlamentas kviečia Kiniją būti Afrikos visuomenės, demokratijos ir Afrikos žmogaus teisių pusėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Fiona Hall, ALDE grupės vardu. Ponia Pirmininke, Aš taip pat noriu padėkoti poniai Gomes už didžiulį jos atliktą darbą, rengiant šį pranešimą, ir už glaudų bendradarbiavimą su kolegomis.

Šis pranešimas yra labai plačios apimties, todėl turiu sutelkti dėmesį tik į keletą klausimų. Sveikinu raginimą Komisijai kuo skubiau pateikti pasiūlymų, uždraudžiančių ES rinkoje bet kurią neteisėtai pagamintą medieną ir medienos produktus. Šis draudimas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią nelegalią prekybą kiniškais baldais, pagamintais iš neteisėtai nukirstos Afrikos medienos. Ši prekyba ne tik kelia grėsmę Afrikos tropiniams miškams, bet ir atima iš Afrikos valstybių joms taip reikalingas mokesčių pajamas. Pasaulio Bankas yra apskaičiavęs, kad neteisėtas medienos kirtimas besivystančioms valstybėms kasmet kainuoja 15 milijardų JAV dolerių negautų pajamų.

Antra, aš visiškai pritariu pranešėjos raginimui, kad ES priimtų teisiškai įpareigojantį ginklų eksporto kontrolės instrumentą ir toliau taikytų Kinijai ginklų embargą. Nuo to laiko, kai pranešimas buvo parengtas, gavome grafnių įrodymų, kuriuos minėjo kai kurie kolegos, kad Kinija toliau eksportuoja ginklus į tokias valstybes, kaip Zimbabvė, kuriose grubiai pažeidžiamos žmogaus teisės.

Kalbant apie platesnius prekybos klausimus, aš asmeniškai pritariu, kad pranešime būtų paminėti ekonominio bendradarbiavimo susitarimai (EBS). EPA nėra nereikšminti, nes padidinus jų lankstumą ir palengvinus jų parengimo procedūrą, jie galėtų tapti pavyzdžiu plėtoti Kinijos – Afrikos prekybą. Šiuo metu egzistuoja grėsmė, kad Kinija įstums Afriką atgal į žaliavinių prekių spąstus.

Galiausiai, sveikinu prašyme pateiktą kvietimą plėtoti daugiašalį ES, Afrikos ir Kinijos dialogą. Tai ypač svarbu klimato kaitos srityje.

Komisaras paminėjo fotovoltinių elementų pavyzdį. Jokio kito kontinento pasaulinis atšilimas negali paveikti taip stipriai, kaip Afrikos, milijonų afrikiečių ateitis gali priklausyti nuo to, ar ES sugebės įtikinti Kiniją pasirašyti Kioto protokolą ir keistis atsinaujinančios energijos technologija.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański, UEN grupės vardu. – (PL) Ponia Pirmininke, ponios Gomes pranešimas apibūdina svarbiausius Kinijos buvimo Afrikoje aspektus. Tėra vienintelis netikslumas – Kinijos buvimas Afrikoje neturi nieko bendra su kokia nors plėtros politika, jai nekalbant apie pagalbą. Plėtros politika čia tik įrankis įgyvendinti du Kinijos bendrus strateginius tikslus.

Pirmasis tikslas – apsirūpinti žaliavų atsargomis, panaudojant paprastą brutalią žaliavų diplomatiją. Būtent didėjanti gamtinių ir energetinių žaliavų paklausa Kinijoje padaro Sudaną, Angolą ir į pietus nuo Sacharos esančias Afrikos valstybes tokiomis svarbiomis.

Antrasis, ne mažiau svarbus Kinijos vyriausybės tikslas – sustiprinti pasaulio autoritarinę ašį kaip atsvarą liberaliems demokratiškiems vakarų modeliams. Tai paaiškina net JT ginklų prekybos embargo Darfurui, Liberijai ir Kongui pažeidimus. Tai paaiškina Pekino politinius ryšius su Sudanu, Čadu, Zimbabve ir Somaliu.

Atsisakymas teikti paramą valstybėms, pripažįstančioms Taivaną – tai dar vienas partikuliaristinės strategijos primato prieš plėtros politiką simptomas.

Šiandien turime pripažinti, kad Europa yra bejėgė pakeisti šią situaciją. Žinoma, mes galime paklausyti Komisaro kvietimų ir atsisakyti OECD principų korupcijos ir valstybės finansų srityje, o vėliau – kitų tarptautinių susitarimų. Galiausiai, galime net atsisakyti Jungtinių Tautų Chartijos, bet tada mes nebežinosime, kuo remiasi mūsų vaidmuo pasaulio politikoje ir kuo mes skiriamės nuo kitų pasaulio politikos žaidėjų.

 
  
MPphoto
 
 

  Margrete Auken, Verts/ALE grupės vardu. (DA) Ponia Pirmininke, Noriu padėkoti poniai Gomes už puikų ir subalansuotą pranešimą ir už puikų bendradarbiavimą. Europos Sąjungoje esame pripratę imtis vadovaujančio vaidmens Afrikos prekybos ir plėtros srityse. Tačiau augant Kinijos investicijų apimtims, padėtis gali sparčiai pasikeisti. ES buvimas Afrikoje turi savų problemų; Kinijos buvimas gali pasukti labai nepalankia kryptimi. Milžiniška žaliavų ir energijos paklausa Kinijoje yra pagrindinis Kinijos investicijų motyvas, nekreipiant daug dėmesio į sveiką visuomenės plėtrą. Vietoje to, Kinija atitinkamomis investicijomis turėtų pradėti spręsti tokias problemas, kaip darbo vietų kūrimas, t. y. ji turėtų liautis įsivežti savo darbo jėgą, ir pradėti plėtoti gamybos ir apdirbamąjį sektorių in situ, t. y. Afrikoje. Tačiau į investicinę politiką būtina įtraukti gero valdymo aspektą. Iki šiol Kinija atsisakė taikyti šį metodą ir visiškai nesijaudino dėl to, kad jos parama padeda korumpuotiems ir smurtiniams režimams arba prisideda prie civilių gyventojų priespaudos didinimo. Kinija turi laikytis demokratinio žaidimo taisyklių ir gerbti žmogaus teises, o ne tik siūlytis kaip pigi alternatyva.

Juk Kinija galėtų labai daug padaryti afrikiečiams. Leiskite man atkreipti Jūsų dėmesį į vieną iš pagrindinių Afrikos problemų, kuri jau buvo paminėta, t. y. gyventojų skaičiaus didėjimas. Kinija turi sukaupusi unikalios šios srities patirties, kuri gali būti labai naudinga. Be to, ponios ir ponai, įsivaizduokite, kad Kinija, kaip šiandien minėjo keli žmonės, dabar perka ginklus, kurie buvo išsiųsti į Zimbabvę ir kurių dabar neįsileidžia daugumos valstybių, tokių, kaip Mozambikas ir Pietų Afrika, uostai. Tokiu atveju Kinija pasirodytų kaip supervalstybė, kuri klauso kitų nuomonės ir pateisina pasitikėjimą, susijusį su jos vieta JT Saugumo Taryboje. Būtent tai ir kviečia daryti šis pranešimas: skatinti gerą dialogą tarp ES, Kinijos ir Afrikos, siekiant naudos visoms šalims.

 
  
MPphoto
 
 

  Paul Marie Coûteaux, IND/DEM grupės vardu. − (FR) Ponia Pirmininke, ponia Gomes verta pagyrimų, bet aš noriu užduoti vieną bendrą klausimą. Noriu paklausti, ką bando apgauti Kinijos vyriausybė? Turiu vieną atsakymo variantą: manau, ji bando apgauti visus. Ji juokiasi iš Europos Komisijos, kuri, turiu pasakyti, buvo labai naivi ir atlaidi tekstilės kvotų epizodo metu. Ji tyčiojasi iš tarptautinės prekybos taisyklių, jei jų dar yra likę, nuolat nesugebėdama patikrinti, ar jos eksporto gaminiai pagaminti laikantis importuojančių valstybių kokybės ir saugos standartų, ypač kai kalbama apie žaislus, ir taip parodo laisvos prekybos absurdiškumą.

Ji juokiasi iš Prancūzijos, organizuodama prieš Prancūziją nukreiptą demonstraciją Paryžiuje, nes jai nepatiko Prancūzijos protestai dėl netinkamo elgesio su žmonėmis Tibete, kurį ji toliau laiko priespaudoje.

Ji juokiasi iš viso pasaulio, nes supranta, kad pasaulio variklis yra rinka, o ji trokšta Kinijos rinkos. Todėl ji daro ką panorėjusi. Jos dominavimas taps dar didesnis, nes panaudodama politinę klastą, Kinijos vyriausybė sugebėjo pergudrauti Europą, pone Michel, kad prisigerintų Afrikai, ir taip imtų kontroliuoti mūsų svarbiausias žaliavines prekes. Kas gali juos kaltinti? Ji tik pelnosi iš mūsų silpnųjų pusių, jau nekalbant apie visą Europos, o ypač Prancūzijos, kvailą ir pavojingą pasitraukimą iš kontinento, kuris XXI amžiuje mums bus dar svarbesnis.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI). - (DE) Ponia Pirmininke, nagrinėjant Afrikos pavyzdį, darosi aišku, kad išliaupsintasis bendradarbiavimas dažniausiai nevyksta tiksliai pagal planą, kaip norėtųsi įsivaizduoti. Per daug dažnai jis naudojamas skatinti eksportą iš valstybių – donorų, o kartais – teikti paramą diktatoriams, ar net paprasčiausiai sukurti priklausomybę, pasitelkiant skolos valdymo politiką.

Šiame kontekste pastarosios Kinijos ir Indijos ambicijos Afrikos kontinente iš Europos pozicijų turėtų būti vertinamos labai skeptiškai. Matome, kaip mažų sąnaudų valstybės, darančios milžiniškos žalos Europos ekonomikai, akivaizdžiai bando užsitikrinti pigių žaliavų šaltinius ir rasti naujų rinkų savo produkcijai. Tokia Afrikos neokolonizacija, būtent taip noriu tai vadinti, kurią įgyvendina Kinija ir Indija, vienu rankos mostu sugriautų visus iki šiol pasiektus vakarų politikos laimėjimus. Pekinui ir Niu Deliui negalim leisti skatinti valstybes, kurių skolos buvo ką tik nurašytos, imti kreditus ir sukurti naujas priklausomybes siekiant vienintelio tikslo – apsirūpinti žaliavų atsargomis. Lygiai taip pat, Afrikos valstybėms neturėtų būti leidžiama tiesti rankų ir labai noriai priimti pagalbą plėtros sektoriuje, kai jos net nėra pasirengusios priimti atgal savo pačių piliečių, kuriuos Frontex sulaiko kaip nelegalius imigrantus prie Europos krantų.

Tačiau pasaulinio jėgos balanso požiūriu mes kaip europiečiai atrodysime labai juokingai, jei mėginsime daryti Kinijai spaudimą. Kinija nesibodi prekiauti su vyriausybėmis, kurias smerkia tarptautinė bendruomenė, pavyzdžiui, Sudano. Ji taip pat nesibodi tiekti ginklų Zimbabvei. Valstybei, kurioje žmogaus teisės ir demokratija, aplinkos apsauga ir tvarumas toliau išlieka labai nereikšmingi dalykai, toks požiūris, ko gero, nėra visai nelogiškas.

Todėl, kalbant apie Afriką, mums reikia politikos, kuri reikalautų stabilumo, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms, o svarbiausia – kurios pagrindą sudarytų Europos interesai. Europos Sąjunga neturėtų abejingai duoti pinigų Afrikai, nesusiedama jų su tam tikrais tikslais turinio ir politikos prasme. Iki šiol taikytas požiūris sukūrė aplink mus vakuumą, kurio pasekmės – imigracijos bangos, žmogaus teisių pažeidimai ir didelis skurdas. Jei pagaliau kardinaliai nepakeisime savo požiūrio, Kinijos ir Indijos ambicijos šį procesą gali pastūmėti dar tolyn. Mes, europiečiai, negalime toliau vieni finansuoti humanitarinių projektų ir leisti kitoms valstybėms, šiuo atveju tokioms, kaip Kinija ir Indija, tęsti didelio masto prekybos veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Caspary (PPE-DE). - (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, kai pagalvoju apie Afriką, labai dažnai klausiu savęs: ar mūsų europietišku požiūriu Afrika yra tam tikra prasme užmirštas kraštas, o gal mes kaip europiečiai matome Afrikoje galimybių?

Man susidaro įspūdis, kad mes, europiečiai, Afriką per dažnai suvokiame kaip probleminį atvejį, ir nepastebime galimybių. Kinų požiūris į Afriką labai skiriasi. Kinams Afrika – tai pirmiausia galimybė, ir jie sutelkę pastangas siekia pasinaudoti šia galimybe. Pastaraisiais metais jie tai darė palyginti nepastebėti. Tik pastaraisiais mėnesiais į juos pradėta kreipti daug dėmesio, ir todėl jie įgyvendina vien tik ekonominiais interesais grindžiamą politiką.

Tokie klausimai, kaip žmogaus teisės, teisinė valstybė ir geras valdymas, apie kuriuos šiandien jau kalbėjo kai kurie Parlamento nariai, šiuo metu kinams Afrikoje neturi jokios reikšmės. Vienintelis jų rūpestis yra investicijos į Afrikos infrastruktūrą, siekiant įgyti neribotą priėjimą prie žaliavų rinkų. Visos šios pastangos skirtos patenkinti augantį Kinijos žaliavų poreikį. Jų tikslas tikrai nėra padėti Afrikos valstybėms ir Afrikos žmonėms, siekiantiems sukurti tikrai darnią plėtrą.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad turime skirti daugiau dėmesio Afrikos valstybių įtvirtinimui pasauli ekonomikoje, kad jos galėtų pasinaudoti jų žaliavų, išteklių ir visko, ką jos gali pasiūlyti, privalumais, vykstant pasaulio globalizacijai, o ne taptų vienašališkai priklausomos nuo Kinijos monopolijų. Turime siekti geresnio nei iki šiol dialogo su Afrikos valstybėmis. Turime aktyviau nei iki šiol konkuruoti su kinais ir tikrai daryti viską, kad įtikintume afrikiečius gero valdymo ir laisvų rinkų teikiamais privalumais.

Tik tada mums pavyks užtikrinti teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių įsigalėjimą Afrikoje ir neleisti Afrikos valstybėms pasukti Kinijos kryptimi, nes Afrika iš Kinijos tikrai nieko neišmoks apie tai, kaip turėtų veikti demokratija ir socialinė rinkos ekonomika; tą aiškiai pamatėme pastarosiomis savaitėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE). - (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia noriu pasveikinti pranešėją, Ana Gomes, už jos puikiai atliktą darbą. Didėjantis Kinijos buvimas Afrikoje verčia mus nustatyti Europos veiksmų kursą, siekiant kuo geriau pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis ir atsakyti į kylančius iššūkius.

Kinijos kaip pagalbos Afrikai donoro įnašas yra teigiamas dalykas, bet noriu skirti keletą minučių ir atkreipti dėmesį į du aspektus: mums, europiečiams, iš dalies dėl Cotonou susitarime įtvirtintų principų ir įsipareigojimų, o platesne prasme – dėl bendro mūsų plėtros politikos pagrindo, kelia susirūpinimą, kad kartu su pagalba Kinija, deja, eksportuoja kai kurią bjaurią praktiką, įskaitant korupciją, blogą skolinimą, per mažą pagarbą darbininkų teisėms ir aplinkos klausimu ignoravimą.

Kitas klausimas, kurį reikia atidžiai stebėti – tai artimi Pekino santykiai su tam tikrais Afrikos totalitariniai ir priespaudos režimais, pavyzdžiui, Sudano ir Zimbabvės. Šiame kontekste Kinija turi prisiimti visus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinė narės įsipareigojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE).(LT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, Kinijos politika Afrikoje kelia didelį pavojų darniam Afrikos šalių vystymuisi. Kinijos valdomose bendrovėse Afrikoje žmonės dirba vergovės sąlygomis. Kinija teikia Afrikos diktatoriams politinę bei finansinę paramą ir plečia karinį bendradarbiavimą su Afrikos režimais. Sudanas, Zimbabvė yra pagrindiniai ginklų iš Kinijos importuotojai. Kinija siūlo Afrikos valstybėms didžiules paskolas be jokių skaidrumo sąlygų, tuo skatindama ir taip jau egzistuojančią plataus masto korupciją Afrikos valstybių valdžios sluoksniuose. Kinija iš Afrikos neteisėtai importuoja medieną bei dramblio kaulą, taip darydama žalą Afrikos aplinkai. Esant tokiai situacijai, ES vystomojo bendradarbiavimo politika nepasiekia savo tikslų. Todėl noriu paraginti ES siekti, kad Kinija susietų investicijas su pagarba žmogaus teisėms bei geru valdymu, kad sustabdytų bet kokią prekybą ginklais su tomis Afrikos valstybėmis, kuriose vyksta, arba kuriose tikėtina vyks konfliktai ir karai. Tol, kol Kinija nenustos tiekti ginklų šioms valstybėms, ES turėtų taikyti Kinijai ginklų embargą. Ir dar norėčiau akcentuoti, jog Kinijos politikos Afrikoje atžvilgiu ES privalo nugalėti nesutarimus tarp atskirų valstybių narių. Naujai apgalvota ES politika Afrikai leistų abipusiai naudingai panaudoti Afrikos gamtinius ir žmogiškuosius išteklius, kurti Afrikos ekonominę ir politinę nepriklausomybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Wiesław Stefan Kuc (UEN). - (PL) Ponia Pirmininke, Komisare, iš esmės, ponios Gomes pranešimas – tai išsami paskaita apie labai sudėtingas trišalius ryšius tarp Afrikos valstybių ir Kinijos, skirianti ypatingą dėmesį ES interesams. Be to, dar yra kitų organizacijų, pavyzdžiui, Pasaulio Banko, vaidmuo, skatinant Afrikos plėtrą.

Nekyla abejonių, kad kasmet didėjantis Kinijos vaidmuo, skatinant Afrikos valstybių plėtrą, turi būti vertinamas teigiamai, neatsižvelgiant į kai kurias išlygas dėl veiksmų eiliškumo. Turime rasti sau atsakymą, ar komercinės investicijos yra svarbesnės už humanitarinę pagalbą. Skurdžioms Afrikos valstybėms pagalba yra reikalinga, kaip vanduo, pagalbos reikia kovai su ligomis, švietimui, infrastruktūros kūrimui ir taikai. Yra vienintelė išvada: turime bendromis jėgomis stengtis sukurti geriausius darnios, bet tuo pat metu paspartintos ir ilgalaikės, šių valstybių plėtros metodus.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder (IND/DEM).(NL) Ponia Pirmininke, savo išsamaus pranešimo 65 straipsnyje ponia Gomes kviečia Europos Sąjungą ir Kiniją nesudaryti ginklų prekybos sandorių su Afrikos vyriausybėmis, kurioms tenka kaltė dėl žmogaus teisių pažeidimų, kurios dalyvauja konfliktuose arba stovi ant karo slenksčio. Visiškai sutinku su šiuo punktu. Tą patį galima pasakyti apie jos pateiktus konkrečius pavyzdžius, o Afrikos valstybių sąraše šiandien ryškiausiai išsiskiria Mugabės Zimbabvė.

Praėjusios savaitės pabaigoje vakarų spauda pranešė apie didelio masto Kinijos ginklų tiekimą Mugabės režimui per Pietų Afriką, nors Zimbabvėje ir taip yra didelė vidaus įtampa dėl machinacijų prezidento rinkimų metu. Maždaug prieš pusantrų metų įvykusio pastarojo vizito į Pekiną metu Prezidentas Mugabė pasakė: „Kinija yra antrieji Zimbabvės namai“. Ar Kinijos valdžia tikrai yra atsiribojusi nuo šio ir kitų „draugų“ Afrikoje? Komisare, viliuosi, kad šį svarbų klausimą užduosite Pekine. Ponios Gomes pranešimas taip pat suteikia priežastį tai padaryti.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). (FR) Komisare, po viso to, ką Jūs pasakėte, pakalbėkime apie Kinijos buvimą Afrikoje. Todėl savo pasisakymą tęsiu lenkų kalba.

(PL) Ponia Pirmininke, Komisare, praėjusio amžiaus pabaigoje kinai atvyko į anglų ir prancūzų namus kaip egzotiški tarnai. Šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose mes matydavom kiniškus gaminius: rašiklius ir įvairias mokyklines prekes; o dabar kinai iškilo kaip galinga ekonominė ir politinė jėga.

Kaip Jūs sakote, kiekvienas turi teisę veikti ekonominėje ir politinėje arenoje, ir jiems niekas neuždraus to daryti, tačiau kinai savo pastangas koncentruoja ir savo tikslų siekia pagal tam tikrą planą; tad kokių tikslų jie siekia? Nevaržomi kolonializmo dėmės ar etiketės, jis gali išnaudoti Afrikos gamtinius išteklius, ir tą darys. Sakau tiesiai – išnaudoti. Be to, o tai yra dar blogiau, jie gali eksportuoti savo totalitarinį socialinį-politinį modelį, ir tą daro, o Afriką būtina tuo to apsaugoti. Afriką reikia nuo to išgelbėti.

Europa nuo kolonizacijos laikų turi tradicinių ryšių, kurie gražiai vadinami „bendradarbiavimu“. Tačiau humanistiniu požiūriu, taip pat jausdami kaltę, mes turima pasirūpinti, kad mūsų indėlis Afrikoje visais aspektais būtų konstruktyvus. Mes tą darome, bet kinai stumia mus lauk. Veikdama lygiagrečiai su šia supervalstybe, ES taip pat turėtų pelnyti Afrikos pasitikėjimą ir tuo pat metu parodyti pasirengimą prisidėti prie šio didelio kontinento, kuris yra taip arti mūsų, plėtros.

Komisare, mums iškilęs milžiniškas iššūkis.

 
  
MPphoto
 
 

  Vural Öger (PSE). - (DE) Ponia Pirmininke, visame pasaulyje atgimstantis dėmesys Afrikai keičia požiūrį. Šiandien Afrika – tai daugiau nei skurdus kontinentas. Kai kurių Afrikos valstybių metinis augimas siekia iki 10 %.

O dabar dėl klausimo esmės: ko Kinija ieško Afrikoje? Pagrindinis jos įsipareigojimų Afrikoje motyvas yra energetiniai ištekliai. Tačiau kovojant už žaliavas, vakarų vertybėmis pagrįsta politika vis dažniau ištraukia trumpąjį šiaudą. Europos pagrindinis motyvas – darni Afrikos plėtra.

Bendras ES-Kinijos planas Afrikai teoriškai būtų idealus. Neturėtume teigti, kad šioje situacijoje esame geniečiai, nes Afrikos valstybės nepasitiki ES lygiai kaip ir Kinija. ES negali pasiūlyti sprendimų Kinijai arba Afrikai. Bet kuriuo atveju, ES turi toliau demonstruoti ryžtą vykdyti sąlygas. Tuo pat metu ji turėtų dar stipriau nei iki šiol remti vyriausybes, institucijas ir pilietinę visuomenę. Dialogas su Afrika yra būtinas, bet mes negalime nepastebėti nuoskaudų. Todėl aš pritariu ponios Gomes pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Renate Weber (ALDE). - Ponia Pirmininke, sveikinu kolegę ponią Ana Gomes už jos atliktą darbą bei visapusiškus ir realius vertinimus. Kaip rodo pranešimas, Kinija jau tapo svarbia ekonomine ir politine Afrikos partnere. Kalbant apie Afrikos plėtrą, aš manau, kad šioje srityje šiame kontinente yra tiek daug darbo, kad Kinijos kaip naujos žaidėjo dalyvavimas yra sveikintinas.

Tačiau aš labai bijau, kad savo paramą Kinija gali skirti ne konstruktyviems sveikatos priežiūros, švietimo gerinimo, skurdo mažinimo ir infrastruktūros plėtros tikslams, o tolesniam dalyvavimui didinant kontinento tragedijas, t. y. tiekiant ginklus ir žlugdant bet kurias Afrikos pastangas siekti demokratijos, gero valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms. Kinijos laivas, gabenantis ginklus Zimbabvei, dar kartą verčia abejoti, ar Kinijos įsipareigojimai siekti taikos ir saugumo Afrikoje yra nuoširdūs.

Daugelis Afrikos valstybių sveikina bendradarbiavimą su Kinija, nes ekonominė nauda suteikiama nekeliant politinių sąlygų, tačiau ES turėtų toliau tvirtai raginti Kiniją ir Afrikos valstybės stiprinti institucijas, gerbti žmogaus teises ir nustatyti skaidresnes gamtinių išteklių naudojimo taisykles. Pastarieji įvykiai parodė, kad net ir tos vyriausybės, kurios per pastaruosius porą metų buvo pradėjusios atviriau kalbėti apie tai, kam išleidžiamos valstybės lėšos ir kaip panaudojami ištekliai, vėl sumažino administravimo skaidrumą. ES pareiga – padėti Kinijai tapti patikimu bendradarbiavimo partneriu plėtros srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Tadeusz Masiel (UEN). - (PL) Ponia Pirmininke, Komisare, neatsižvelgiant į aktyvią Kinijos ir Afrikos valstybių aktyvią tarpusavio prekybą, ir net neatsižvelgiant į tai, kad Kinija neseniai tapo Afrikos donore, Afrikos emigrantai, nepaisydami mūsų kolonijinės praeities, renkasi Europą, o ne Kiniją. Tai geriausias įrodymas, kad afrikiečiai teikia pirmenybę mūsų vertybėms, tokioms, kaip pagarba žmogaus teisėms ir rūpinimasis darnia plėtra, kuri garantuoja geresnę ateitį.

Tai suteikia Europos sąjungai moralinę teisę, taip pat pareigą, analizuoti Kinijos politiką Afrikos atžvilgiu, nes, kaip teisingai akcentuoja pranešėja, Kinija gali gerokai paspartinti Afrikos darnios plėtros procesą, tačiau lygiai taip pat gali jam pakenkti. Todėl idėja surengti Europos Sąjungos, Afrikos Sąjungos valstybių narių ir Kinijos trišales derybas nusipelno didelės paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Kinijos flirtavimas su Afrika susijęs ne vien su kariniu bendradarbiavimu, strategiškai svarbiomis žaliavomis, didelė apimties investicijomis ir milžiniškos rinkos sukūrimu Kinijos produkcijai; jis taip pat susijęs su infrastruktūros kūrimu. Nuo 2000 m. prekybos apimtis išaugo penkis kartus, netrukus ji sieks 100 milijardų JAV dolerių, nors šiuo metu prekyba su vakarais dar sudaro su trečdalius Afrikos prekybos pajamų. Kinijos politika pagrįsta „nesikišimo“ ir lyginamojo ekonominio pranašumo koncepcija. Tai reiškia nebrangių prekių ir ginklų eksportą mainais už žaliavas. Investicijos ir ilgalaikės sutartys – tai apgalvotos ilgalaikės Kinijos strategijos elementai, o Kinija Afrikos neužjaučia.

Kinijos įtaka Afrikos valstybėms yra pavojingas totalitarinio modelio ir korumpuotos rinkos modelio pavyzdys, nepaliekantis vietos pagarbai žmogui ir žmogaus teisėms bei nesirūpinantis aplinka. Žaliavų paklausa Kinijoje mainais už besąlygišką ginklų tiekimą Afrikai tampa vis didesne kliūtimi siekti Tūkstantmečio veiklos tikslų. Turime priversti Kiniją prisiimti savo dalį atsakomybės, įgyvendinant plėtos, skurdo mažinimo ir darnaus augimo politiką. Juk Kinija yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinė narė ir jai tenka atsakomybė už įvykius Afrikoje.

Smerkiu Kinijos paramą Sudano režimui. Pritariu dialogui su Kinija dėl politikos suvienodinimo Afrikos atžvilgiu, siekiant mažinti skurdą, bet nesulaikau kvapo. Tačiau mes neturėtume pasiduoti. Turime sustabdyti žaliavų grobimą ir padėti Afrikai tapti ekonomiškai nepriklausoma. Turime laikytis savo prekybos politikos, pagrįstos pagarba žmogaus teisėms ir aplinkos apsauga. Meldžiu Dievą, kad mes pasiektume šį tikslą.

 
  
MPphoto
 
 

  Katrin Saks (PSE). - (ET) Pirmiausia noriu padėkoti Ana Gomes už šį pranešimą. Man pagrindinė šio pranešimo žinia siejasi ne tik su Kinijos elgesiu, bet ir su Europos Sąjungos bendros užsienio politikos nuolatiniais trūkumais. Visi aiškiai sutinkame, kad bendra Europos Sąjungos pozicija šiuo klausimu būtų labai sveikintinas dalykas.

Noriu aptarti porą punktų. Pirmiausia tai globalus požiūris: Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimą turime vertinti globaliai, o ne manyti, kad tradiciškai Afrika yra išskirtinė Europos įtakos sfera. Antra, turime atsakingai pabrėžti: Kinija privalo pripažinti didėjančią atsakomybę, kuri išplaukia iš šios strateginės partnerystės.

Pabaigai viena pastaba: AFET pasiūlymų 13 punktas

„mano, kad Kinijos įsipareigojimai Afrikoje ir naujoji ES-Afrikos strateginė partnerystė tusi būti tarpusavyje suderinamos;“

Pirmiausia, nemanau, kad savo politiką turėtume derinti su Kinijos Liaudies Respublikos politika, ir tikrai nemanau, kad kinai ims nors kiek atsižvelgti į mūsų pasakojamojo pobūdžio rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE). - (RO) Kinijos ir Afrikos tarpusavio prekybos apimtis išaugo nuo 2 milijardų eurų 1999 m. iki maždaug 39,7 milijardų eurų 2005 m.; pagal prekybos apimtis Kinija yra trečia didžiausia Afrikos partnerė.

Tai labai aiškiai parodo, kad Afrika yra labai svarbi Kinijos pasaulinių interesų dalis.

Šie faktai leidžia padaryti keletą labai svarbių išvadų, kurias verta dar kartą akcentuoti. Turime labai aiškiai pasakyti, jog tikimės, kad Kinijos dalyvavimas Afrikoje neapsiribos vien tomis valstybėmis, kurios yra susijusios si Kinijos interesais energetikos politikos srityje.

Turime skatinti Kiniją teikti besąlygišką pagalbą Afrikos partneriams, tarptautinių subsidijų ar paskolų sąlygos negali trukdyti siekti darnios plėtros tikslo.

Dar svarbiau žinoti, ką šiomis aplinkybėmis darysime mes, ir ką darys Europos Sąjunga. Pritariu Komisarui Louis Michel, kuris pažymėjo, kad Europos Sąjunga, deja, neišnaudoja jos unikalios padėties Afrikoje teikiamų pranašumų.

Europos Sąjunga turėtų skirti didesnę dalį savo metinio biudžeto teikti paramą infrastruktūros projektams, galintiems pritraukti tiesioginių užsienio investicijų.

Pagaliau atėjo laikas reikšmingo Europos buvimo Afrikoje ketinimams tapti tikrove.

 
  
MPphoto
 
 

  Colm Burke (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, pastarąjį dešimtmetį Kinija ėmė smarkiai plėtoti diplomatinius ir ekonominius ryšius su Afrika, šią plėtrą daugiausiai paskatino žaliavų paklausos augimas. Nuo 2001 m. Kinijos prekyba su šiuo kontinentu padidėjo keturis kartus, o grumtynės dėl išteklių turi neigiamų pasekmių ir įtvirtina Afrikoje korumpuotus priespaudos režimus. Tokio priespaudos režimo pavyzdys yra Sudanas, kur Kinijos valstybinė naftos kompanija „CNPC“ kontroliuoja apie 60-70 % Sudano naftos gamybos, o Sudanas tuo pat metu gauna iš Kinijos daug ginklų.

Prekiaudama su Afrika, Kinija labai dažnai nekelia politinių sąlygų, susijusių su valdymu, demokratija ir žmogaus teisėmis. Namuose Kinija pati turi didelių problemų gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinių darbo standartų srityse. Nepanašu, kad ši valstybė mėgins susieti jos teikiamą pagalbą su žmogaus teisių standartų gerinimu Afrikoje, nes pati šių standartų nesilaiko. Neatsižvelgiant į tai, Kinijos nesikišimo į jos ekonominių partnerių valstybės vidaus reikalus yra papusi per daug patogia priedanga, suteikiančia Kinijai visišką veiksmų laisvę toliau įgyvendinti beatodairiškas sutartis, ypač Afrikos kontinente.

Ši Kinijos nesikišimo politika, kartu su Kinijos atlaidžiu požiūriu į abejotinus režimus, pavyzdžiui, Sudane, yra nuolatinį susirūpinimą keliantis klausimas, kurį reikia spręsti. Deja, Kinijos dažniausiai taikomas dvišalis metodas prieštarauja ES dažniausiai taikomam daugiašaliam metodui, todėl ES tam tikra prasme atsilieka. Korumpuoti Afrikos vadovai teikia pirmenybę pelningiems sandoriams, kurie nesusieti su kuriais nors reikalavimais, todėl atrodo, kad ES praranda galimybes.

Neatsižvelgiant į tai, ES turėtų laikytis pozityvias sąlygas keliančios politikos, kurios tikslas – skatinti darnią plėtrą, ir neturėtų pasiduoti pagundai takyti savo požiūrio į Afriką išlygų vien todėl, kad Kinija sudaro daugiau sutarčių. Vietoje to, ES turi spausti Kiniją, kad pastaroji, vystydama ryšius su Afrika, nustatytų daugiau plėtros kriterijų. Kinija yra galinga valstybė, JT Saugumo Tarybos nuolatinė narė, todėl ji turi tam tikrų pareigų Afrikoje ir visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Nirj Deva (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, sveikinu mano kolegę, ponią Gomes, už puikų pranešimą. Šis pranešimas sustiprina mūsų santykius su Kinija, kurie yra būtini, stiprinant pasaulinę ekonomiką. Dar visai neseniai, ir tūkstančius metų iki tol, Kinijos įtaka buvo švelni, tokia pat, kaip dabar ES, bet Kinija keičiasi. Ekonominiu ir kariniu požiūriu ji tapo supervalstybe, ir dabar gyvena pereinamąjį laikotarpį.

Mūsų santykiai su Kinija turi būti grindžiami pagarba. Tai negali būti tokia santykiai, kai viena šalis jaučiasi turinti teisę mokyti kitą ir kalbėti su ja valdingu tonu. Šaltąjį karą baigėme, pradėję darybas su Sovietų Sąjunga, ir atnešėme Europai taiką. Panašiai turime visais lygiais įtraukti ir Kiniją. Turime išsaugoti institucijas, kuriomis remiasi taisyklėmis pagrįsta mūsų pasaulinė ekonomika ir vertybės, nes kitaip mums galas.

Tai reiškia, kad Kinija visapusiškai atlieka aktyvų vaidmenį visose pokarinėse Bretton Woods institucijose, kurias mes taip atidžiai kūrėme. Tai taip pat reiškia, kad turime dirbti kartu su Kinija, stiprindami tarptautinės tvarkos taisykles, kad šį tvarka atitiktų mūsų ir jų interesus. Iki 2020 m. Kinijos ekonomika bus didžiausia pasaulyje. Dabar turime pasirinkimą – suteikti Kinijai visas teises atlikti aktyvų vaidmenį liberaliose visiems atvirose taisyklių pagrindu veikiančiose daugiašalėse Bretton Woods tipo institucijose, įskaitant ES, AKR, Rio, Bali, neskaitant JT, PPO, TVF ir Pasaulio Banko, arba trumparegiškai priversti Kiniją pasitraukti, ir bėgant laikui neišvengiamai sunaikinti šias institucijas ir įsteigti naujas, atitinkančias Kinijos galias.

Štai kodėl šis pranešimas pateiktas labai laiku. Nuskambės kontraversiškai, bet štai kodėl tokios svarbios Pekino Olimpinės žaidynės, nes tai pirmas kartas istorijoje, kai Kinija bendradarbiauja su visu pasauliu. Štai kodėl jos turi būti labai sėkmingos netik Kinijai, bet ir visoms dalyvaujančioms pasaulio valstybėms.

XXI a. pradžioje mums yra iškilęs milžiniškas uždavinys. To dar niekas nėra daręs per visą bendrą žmonijos istoriją, tačiau tai reikia padaryti. Tas uždavinys – partnerės teisėmis įtraukti seniausią ir didžiausią pasaulio valstybę į visų planetos reikalų sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Ponios ir ponai, kovo mėnesį buvau nuvykusi vizito į Kiniją, ir įsitikinau šių debatų savalaikiškumu. Manau, kad Europos Sąjungai Kinija yra ne tik svarbi prekybos partnerė, bet ir rimta konkurentė. Ponios Gomes pranešimas patvirtina mano asmeninę patirtį.

Turėjau galimybę pamatyti pritrenkiantį pigios darbo jėgos darbštumą. Nors Kinijoje daug socialinės ir ekonominės nelygybės, o bloga aplinkos būklė kelia susirūpinimą, ir nors politinės teisės ir pagrindinės laisvės visa dar yra labai ribotos, Kinija yra sukaupusi labai daug patirties, kuri gali būti naudinga Afrikos valstybėms. Afrika kovoja su skurdu, tačiau turi daug gamtinių turtų. Dėl Kinijos ir kitų valstybių paklausos Afrikos valstybės gali išsikovoti tvirtesnes pozicijas rinkose.

Šiuo metu ES yra didžiausia Afrikai teikiamos pagalbos donorė ir pagrindinė jos prekybos partnerė. Kinijos tikslas – iki 2010 m. tapti pagrindine Afrikos prekybos partnere; todėl šiuo metu jos veiksmai Afrikoje yra rimtas iššūkis ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Ponia Pirmininke, Kinijos susidomėjimas Afrikos nafta, tauriaisiais metalais ir dujomis pradeda panašėti į tam tikrų galingųjų Europos valstybių kolonijinę politiką. Kinija Afrikoje dedasi gera drauge ir verslo partnere; jai sekasi įtikinti afrikiečius, kad nori jiems padėti įveikti skurdą ir atsilikimą, ir siekia skatinti ekonomikos plėtrą.

Tikėkimės, kad jų ketinimai yra nuoširdūs, bet versle, kaip ir politikoje, dažniausiai tikslas pateisina priemones. Kinai stato tiltus, tiesia kelius, stato stadionus, ligonines, tiekia Afrikai ginklus, teikia finansines paskolas, ir taip įgyja naujas pardavimo rinkas, tuo pat metu dėdamasi valstybe, kuriai rūpi Afrikos ateitis.

ES turėtų daug daugiau prisidėti prie Afrikos plėtros. Negalime stovėti nuošalyje kaip pasyvūs stebėtojai, įsitvirtinant naujajam Kinijos dominavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE).(PT) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, pirmiausia nori pasveikinti ponią Gomes už puikiai parengtą pranešimą, tačiau trumpą mano pasisakymui skirtą laiką nori panaudoti tam, kad atkreipčiau Komisijos ir mano kolegų Parlamento narių dėmesį į vieną praktinį šių santykių pavyzdį, kurį matome tiesiai prieš akis. Kalbu apie praktinį Zimbabvės pavyzdį. Laikraščiai praneša apie laivą, atplaukusį iš kur? Iš Kinijos. Kokį krovinį jis gabena? Ginklus; ginklus skirtus Zimbabvei – lengvąją ginkluotę, granatas ir minosvaidžius. Laivui buvo neleista iškrauti krovinį Durbane, tačiau pranešama, kad jis plaukia link Angolos pristatyti šiuos ginklus, kurie bus panaudoti prieš Zimbabvės žmones.

Turime laikytis griežtos diplomatinės linijos Kinijos, taip pat Zimbabvės kaimyninių valstybių atžvilgiu, kad su šaknimis išrautume panašaus pobūdžio ydingus santykius, mirtinus santykius, ir užtikrintume pagarbą rinkimų rezultatams. Manau, kad plėtodami santykius su Kinija, turime priminti Kinijai jos, kaip galingos ir milžiniškos valstybės, pareigas tarptautinėje arenoje, užtikrinant taiką ir puoselėjant žmogaus teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). - (PL) Ponia Pirmininke, Komisare, per pastaruosius 10 – 15 metų Kinija tapo sparčiausiai augančia pasaulio valstybe, tai patvirtina didesnis kaip 10 % jos metinių pajamų augimas. Todėl ši valstybė tapo ketvirta pagal dydį pasaulio ekonomika, jos užsienio valiutos rezervai yra didžiausi pasaulyje.

Tokia sparti ekonominio potencialo plėtra reiškia, kad Kinija tampa viena pirmaujančių prekybos partnerių pasaulyje. Per pastaruosius 15 metų Kinijos ir Afrikos tarpusavio prekybos apimtys išaugo 20 kartų. Atrodo, kad Europos Sąjunga nepajėgi sukurti atsvaros šia ekspansijai. Todėl turime skatinti Kiniją užtikrinti, kad jos buvimas Afrikoje turėtų socialinį ir aplinkos aspektą bei puoselėtų demokratijos standartus.

Europos Sąjunga turi stebėti Kinijos ekspansiją Afrikoje, juk mes toliau esame didžiausi paramos Afrikos valstybėms donorai. Todėl turime stengtis užtikrinti, kad šioms valstybėms teikiama parama būtų siejama su ženkliu prekybinių santykių su Afrika apimties didinimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Paul Rübig (PPE-DE). - (DE) Ponia Pirmininke, noriu pasveikinti už puikų pranešimą. Jis labai aiškiai parodo, kad Kinija taip pat gali būti pavyzdžiu. Kinijos plėtra, ypač ekonominė plėtra, gali būti pavyzdys Afrikai. Pasiekti rinkos santykiai ir augimas yra įspūdingi.

Kinija taip pat yra mūsų partnerė PPO. Tikrai matome, kad pavykus PPO deryboms dėl standartinio darbo užmokesčio ir kvotų mažinimo, yra galima abipusio laimėjimo situacija. Afrikai ir Kinijai reikia Europos. Šiuo metu Europa yra galingiausias pasaulyje pirkimo forumas. Galiu įsivaizduoti besiformuojančią gerą partnerystę.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Akivaizdu, kad Europos Parlamento narius labai erzina, kad diskusijoms tokiu svarbu klausimu kaip šis, ir tokio puikaus pranešimo nagrinėjimui skirta tiek mažai laiko.

Paprasčiausiai noriu pripažinti, kad matau, kaip Parlamente formuojasi dvi stovyklos. Nekritikuoju, tik sakau, ką pastebėjau: dalis pasisakiusiųjų tiki, kad pesimizmas ir baime išstums kinus iš Afrikos. Pamirškite tai – to tikrai nebus. Aš asmeniškai tvirtai laikausi optimistinės pozicijos, kurios pagrindą sudaro modernumas ir atvirumas.

Šiandien čia išgirdau kitų dalykų, kurie verčia mane manyti, kad turėtume suprasti, jog būtent tokie santykiai su Afrika yra pagrindinė priežastis, kodėl Afrika praranda pasitikėjimą Europa. Tačiau turime liautis tikėję, kad turime moralinę teisę būti Afrikoje. Mes neturime jokios teisės – moralinės, ar kitos, būti Afrikoje. Mūsų praeitis tikrai nesuteikia teisės taip manyti, ir aš noriu visiems tai priminti.

Taip pat girdėjau kritikuojant kinus, nes jie vagia mūsų išteklius iš Afrikos! Atsiprašau, nežinau, ar ponas Coûteaux dar yra salėje, gal tai tik apsirikimas kalbant. Skamba, tarsi mes būtume Afrikos gamtinių išteklių šeimininkai! Tai tikrai labai stebina. Būsiu atviras – tokio pobūdžio komentarai mane kartais labai stebina.

Įžvelgiu vienintelį Kinijos buvimo, Kinijos investicijų pavojų – tai išteklių prakeiksmas afrikiečiams. Šią temą turime diskutuoti su afrikiečiais. Yra toks terminas – „išteklių prakeiksmas“ arba „rentininkų ekonomika“. Šį klausimą turime kelti derybose su Afrika. Tvirtai tikiu dialogu, trišale partneryste, grįžtamuoju ryšiu ir problemų tarpusavio supratimu, taip pat tikros bendradarbiavimo paieškomis. Kitiems, kurie yra labiau linkę pamokslauti, tai tolygu pasakymui „mes, europiečiai, turime mokyti, kaip apginti vargšus afrikiečius nuo kinų.“ Turiu Jums pasakyti, kad su šiais argumentais kasdien susiduriu plėtodamas dvišalius santykius. Jie beprasmiai, aš nesiveliu į diskusijas šiomis temomis ir nesiūlau kitiems į jas veltis.

Ponios Gomes pranešimas eina teisingu keliu. Mano asmenine nuomone, beveik viskas, apie ką kalbama pranešime, eina teisingu keliu. Jūs žinote, kad po keleto valandų išvykstu į Kiniją. Susitiksiu su Kinijos Prekybos ministru. Pirmininkas Barroso ir aš susitiksime su Kinijos Ministru Pirmininku. Ar tikrai manote, kad mes nekalbėsime apie žmogaus teises, apie Tibetą, apie demokratiją, apie Afriką? Žinoma, kalbėsime, naudodami įprastinę diplomatijos kalbą. Šiuo atveju megafono diplomatija duotų priešingų rezultatų. Kuo daugiau kalbėsime afrikiečiams, kuo dažniau eisime ir pasakosime jiems, kad jie turi saugotis kinų, kad kinai ruošiasi kolonizuoti Afrikos valstybes, kai tai išteklių prakeiksmas, kuo daugiau taip kalbėsime, tuo mažiau jie girdės ir tuo mažiau norės Jūsų klausytis.

Europa turi įrankių savo tikslams įgyvendinti. Yra du būdai, kaip tą padaryti. Pirmiausia, mes turime savo modelį, kurį turime ginti. Turime skirtis nuo kitų, nes mūsų modelis skiriasi nuo kitų. Jo pagrindą sudaro bendros vertybės, jos pagrįstas atvirumu, dialogu, grįžtamuoju ryšiu ir tarpusavio pagarba. Tai Europa, ir Europa neturėtų keistis. Europa neprivalo tapti kuo nors kitu ar vaikytis kitų modelių, Tai pirmasis dalykas, kurį norėjau pasakyti.

Antrą dalyką jau minėjau anksčiau. Jei turėtume šiek tiek drąsos, o Europos Parlamentas mums gali labai daug padėti, ir iš esmės jau yra tą padaręs, ir įtikintume valstybes nares geriau pasidalyti darbus, šiek tiek patobulinti Europos plėtros fondo lėšų naudojimo taisykles, jei suteiktume kiek daugiau įgaliojimų Europos institucijoms, jei, pavyzdžiui, sudarydamas EPF biudžetą, kuris tuo būdu taptų politiškai efektyvesnis, Parlamentas skirtų daugiau lėšų Komisarams, kad pastarieji, naudodami EPF finansavimą, galėtų veikti, vadovaudamiesi Europos vertybėmis, garantuoju, kad tada Europai nereikėtų bijoti Kinijos konkurencijos. Tai faktas.

Tam tikras pagrindas jau yra, nes mes turime sunkiai įveikiamą pranašumą. Koks gi tas mūsų pranašumas? Mes neskoliname, mes teikiame subsidijas. Ne visai tinkamai paaiškinau, ką turiu omenyje. Šiandien afrikiečiai atsisuka į kinus ir kritikuoja mus už tai, kad nesame pakankamai jautrūs, netgi nepaisant to, kad teikiame subsidijas – kitaip sakant, pinigus, kurių jiems nereikės grąžinti; to nepasakysi apie lengvatines paskolas, kurios, reikia pasakyti, teikiamos mainais už gamtinius išteklius. Tačiau jei tos paskolos naudojamos infrastruktūrai, darniai plėtrai, kas gali ginčytis, kad jos neteikia Afrikai naudos? Kaip žinote, kalbant apie Afrikos infrastruktūrą, Europa, Europa ir Kinija, Europa, Kinija ir JAV, Europa, Kinija, Japonija ir JAV, net ir visos kitos pasaulio valstybės gali skirti kiek tik nori finansavimo – vis tiek praeis daug metų, kol Afrikoje bus sukurta tiek infrastruktūros, kad jos užtektų realiai plėtrai užtikrinti.

Todėl visi šie pinigai, visos šios investicijos nebūtinai yra blogas dalykas. Klausimo esmė – žinoti, kaip jos panaudojamos, kaip jos valdomos. Žinau, kad ne visi pritars mano nuomonei, bet tai yra biurokratijos grožis. Nuoširdžiai manau, kad atvirumas, dialogas, trišalės partnerystės paieška šiuo atveju padės pasiekti rezultatą. Manau, kad dėl istorinių, geografinio ir modelio priežasčių Europa visada liks ypatinga Afrikos partnere. To nebijau, ir manau, kad jei mes tikrai norime būti Afrikoje, kažkas pažymėjo, kad tai labai svarbu, mes turime daryti taip, kaip aš siūlau, ir papildyti derinį dar vienu elementu. Turime liautis duoti suprasti, kad mūsų interesai Afrikoje grindžiami vien dosnumu, gerumu ir humaniškumu.

Žinoma, šiuo atžvilgiu mes taip pat jaučiame pareigą, tačiau turime pripažinti, kad santykiai su Afrika turi Europai milžinišką abipusio laimėjimo situacijos potencialą. Jie turi milžinišką tarpusavio ekonominės plėtros potencialą, ir nėra absoliučiai nieko blogo ar amoralaus šiuos santykius vertinti iš šio taško. Kinai turi bent vieną gerą savybę: jie neslepia savo planų. Niekada nesu girdėjęs kinus sakant, kad jie nori padėti afrikiečiams ar skatinti Afrikos plėtrą. Ne, jie yra sąžiningi. Jie žaidžia pagal ekonominės plėtros taisykles, tai pagrindinis jų interesas. Mano nuomone, jei norime gerbti savo partnerius, turime tai priimti. Negalime atmesti šio aspekto. Nėra stebuklingų sprendimų. Jei Afrika nesivystys ekonomiškai, ji nesivystys apskritai, o mūsų labdaros politika neturės jokio poveikio.

Štai ką norėjau pasakyti. Ponia Pirmininke, atsiprašau, kad kalbėjau taip ilgai, bet išreiškiau savo požiūrį, kuris susiformavo mano kasdieninės bendravimo su šiomis valstybėmis pagrindu.

Pabaigai dėl visa ko dar viena pastaba. Kol kas kinų laivas plaukia atgal į Kiniją. Žmonės visada sako, kad Europos politinė įtaka yra menka. Aš ką tik grįžau iš SADEC viršūnių susitikimo, kur kalbėjausi su valstybių vadovais. Žinoma, darbotvarkėje buvo ir Zimbabvės klausimas. Kalbėjau su visų valstybių vadovais – Angolos, Mozambiko, visais. Išsiaiškinau klausimą dėl kinų laivo. Sureagavo doko darbininkai, bet įvairios valstybės taip pat atsisakė iškrauti laivą. Remiantis paskutiniais mano turimais duomenimis, laivas išsiųstas atgal į Kiniją. Europa pasistengė atlikti savo pareigą, pasitelkusi švelnią diplomatiją, doko darbininkus ir, žinoma, žmonių balsą. Rezultatas buvo vertas pastangų, ir įrodo, kad afrikiečiai nėra pasirengę priimti visko, kas jiems brukama; tai galioja ir diplomatijos bei politikos srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes, pranešėja. − Ponia Pirmininke, Noriu prisiminti Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės sudarytoją, mūsų kolegę Erika Mann, kuri šiandien negalėjo dalyvauti. Ji prašė, kad aš akcentuočiau šį mūsų pranešimo punktą: kalba eina apie tai, kad Afrikai svarbu sukurti savo strategiją Kinijos atžvilgiu, atkreipiant dėmesį, kad ši strategija gali pagerinti Kinijos ir Afrikos prekybos santykių abipusiškumo pobūdį, jei tik ji bus orientuota į didesnį Afrikos darbininkų dalyvavimą, įgyvendinant Kinijos projektus Afrikoje, didesnį Kinijos norą perduoti technologijas ir geresnes galimybes Afrikos eksportui patekti į Kinijos rinkas.

pranešėja. − (FR) Leiskite padėkoti Komisarui Michel ir kitiems mano kolegoms Parlamento nariams už jų atsidavimą ir už iškeltus aktualius klausimus.

Suprantu Komisarą, kai jis sako, kad Europa negali vienašališkai diktuoti sąlygų Afrikai, ypač kai Kinija jų nekelia. Tačiau būtent dėl šios priežasties mes kaip europiečiai turime daugiau investuoti, siekdami sustiprinti Afrikos pilietinę visuomenę, tokias institucijas, kaip parlamentai, laisva žiniasklaida, universitetai, t.t., kad afrikiečiai galėtų patys reikalauti ir kelti sąlygas, pavyzdžiui panašias į tas, kurios kyla iš MDG, ir užtikrinti, kad šių sąlygų būtų laikomasi.

Visiškai sutinku su Komisaru, ir tai matyti pranešime, kai jis sako, kad pagalbos ar Europos finansavimo išmokų operatyvus pervedimas yra gyvybiškai svarbus Afrikai, ir kad koordinuoti veiksmai bei darbų pasidalijimas tarp valstybių narių ir Komisijos turi esminės reikšmės, jei norime lengvai konkuruoti su Kinija, kuri šiuo metu finansuoja Afriką ir nekreipia dėmesio į pasekmes, o tik siekia savo interesų.

OECD kriterijų požiūriu yra aišku, kad Kinija pati turi nuspręsti, ar juos verta taikyti. Tačiau aš manau, kad mūsų vaidmuo, atsižvelgiant į teigiamą ir neigiamą patirtį Afrikoje, priversti Kiniją suprasti, kad Afrikos gamtinių išteklių naudojimas, o ne sunaikinimas, atitinka jos pačios ilgalaikius interesus, ir kad be gero valdymo negali būti jokių garantijų, net ir Kinijai.

Galiausiai, ko gero viena iš teigiamų didėjančio Kinijos buvimo Afrikoje pasekmių yra šios diskusijos ir pranešimas, kurį rytoj patvirtinsime. Kinija padėjo Europai suprasti, kad Afrikoje slypi milžiniškas potencialas, ir kad Afrikoje yra sėkmės istorijų. Komisare, nuoširdžiai tikiuosi, kad šios savaitės išvyka į Kiniją bus gera galimybę Jums paskatinti Kinijos ir Afrikos konstruktyvų bendradarbiavimą, apie kurį kalbama šiame pranešime, ir, kaip šiandien pažymėjote, priminti Kinijai apie jos kaip JT Saugumo Tarybos nuolatinės narės pareigas ne tik Tibete ir Mianmare, bet ir Afrikoje, ypač Zimbabvėje ir Darfure. Komisare, sveikinu Jus, jei Jūsų veiksmai išties padėjo išsiųsti laivą atgal į Kiniją. Tai labai teigiamas dalykas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Šios diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks trečiadienį 11.30 val.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. – (PL) Ponios Gomes pranešimas neabejotinai pateikia išsamią ir įdomią Kinijos Liaudies Respublikos buvimo Afrikoje analizę. Tačiau negaliu atsikratyti įspūdžio, kad kalbėdami apie prekybą, investicijas, infrastruktūrą, energetiką ir kitus svarbius klausimus, šiame pranešime mes užmiršome vieną klausimą, kuris yra labai svarbus abiems mūsų atstovaujamoms institucijoms – Europos Parlamentui ir Plėtros komitetui, kuris parengė šį pranešimą. Žmogaus teisių apsauga visame pasaulyje yra Europos Parlamento absoliutus prioritetas – tai skelbiama Europos Parlamento interneto tinklalapyje. Jei mes nuoširdžiai tikime šiuo šūkiu, valdymo ir žmogaus teisių skirsnyje mes negalime apsiriboti šiais dalykais:

- Kinijos vaidmens Darfure paviršutiniška analize (ji pateikiama kiek įmanoma pozityvesniame kontekste), nes mes visi tikrai puikiai žinome, kad šiame regione padėtis nė kiek nepagerėjo;

- Kinijos padarytų JT ginklų prekybos Afrikoje embargo pažeidimų paminėjimu vieninteliu sakiniu; nepamirškime, kad Kinija yra JT Saugumo Tarybos nuolatinė narė;

- arba trumpu komentaru apie Kinijos bendradarbiavimą su vyriausybėmis, atsakingomis už žmogaus teisių pažeidimus, pavyzdžiui, Zimbabvės.

Savo pranešimo pagrindime ponia Gomes rašo: „ES neturėtų neįvertinti neoficialioje aplinkoje ar viešai Kinijai pateikiamos kritikos poveikio.“ Gaila, kad šiuo pranešimu praleidome gerą progą. Dėkoju Jums už dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. – (FI) Ponios Gomes pranešimas – tai gyvybiškai svarbus indėlis, atsakant į šį milžinišką iššūkį tarptautinio bendradarbiavimo srityje. Dar kartą jai dėkoju, už jos įžvalgumą.

Iš kitos pusės, gali atrodyti, kad glaudūs ekonominiai ryšiai su Kinija davė Afrikai daug naudos. Antros pagal svarbą (neskaitant Europos) prekybos partnerės jai suteiktas ekonominis postūmis sumažino skurdą. Kinija Afriką vertina ne kaip naštą, o kaip galimybę, turinčią didelį ekonominį potencialą.

Taip pat tapo aišku, kad kai kurie Kinijos pozicijos Afrikoje aspektai kelia didelį susirūpinimą. Ginklų eksportas, nesveikos investicijos, žaliavų eksploatavimas – visame šitame užsidegime Europa puikiai geba atpažinti neokolonializmo požymius. Derėtų paklausti, ar galima naudoti ekonominę galią, siekiant skatinti įkyrią minti siekti „super valstybės“ statuso. Pavyzdžiui, tai akivaizdžiai matyti Darfure.

Kitas klausimas – kaip turėtų reaguoti ES. Daugeliu atžvilgių Kinija yra Europos varžovė Afrikoje; keletas kalbėjusiųjų pažymėjo, kad moralų skaitymas kylančiai „super valstybei“ neduos jokios naudos. Pranešime išmintingai pasirenkamas konstruktyvus požiūris. Turime identifikuoti savo vaidmenį, t. y. priminti Kinijai jos įsipareigojimus, kurie išplaukia iš partnerystės ryšių. Būtina bendromis pastangomis siekti įgyvendinti Tūkstantmečio plėtros tikslus, užkirsti kelią konfliktams ir garantuoto darnią plėtrą.

Bendradarbiavimas taip pat yra labai svarbus, siekiant apriboti klimato kaitą. Balis suteikė vilties, kad Kinija, kaip didelė teršėja, ir Afrika, kaip nekelta auka, gali tapti šio proceso dalyvėmis.

Galiausiai, turime pripažinti faktą, kad Kinija nesivadovauja Europos supratimu apie pagarbą žmogaus teisėms. Štai kodėl turime skirti dar daugiau pastangų, siekdami užtikrinti, kad ilgalaikė demokratija, teisinė valstybė ir geras valdymas Afrikoje įleistų tvirtas šaknis. Galutinio atsakymo į šį Kinijos mestą iššūkį reikia ieškoti ne Kinijoje, o pačioje Afrikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Auganti Kinijos galybė turi milžinišką įtaką darnios Afrikos plėtros procesui, tačiau turime prisiminti, kad Afrikos valstybės pačios yra atsakingos už užsieniečių ir užsienio organizacijų ar vyriausybių buvimo jų teritorijoje bendrą poveikį.

Tiek, ES, tiek Kinija savo veikla siekia skatinti saugumą, taiką ir darnią plėtrą Afrikoje, bet šiuo metu ES yra didžiausia Afrikos donorė ir pagrindinė jos prekybos partnerė. Nors Kinija turi sukaupusi labai daug patirties – per pastaruosius 25 metus 400 milijonų savo piliečių ji pakėlė iš gilaus skurdo, vis tiek turime sutelkti dėmesį į milžinišką socialinę ir ekonominę nelygybę bei nerimą keliantį gamtinės aplinkos griovimą, pagrindinių laisvių suvaržymus ir žemus darbo standartus.

Turime prižiūrėti Afrikos gamtinių išteklių naudojimo procesą, nes jis gali baigtis visišku išteklių išsekinimu ir korupcijos išplitimu, bei padidinti socialinę nelygybę ir konfliktų kurstymą, o tai turės neigiamos įtakos Afrikos valstybių plėtrai. Būtent vakarų valstybių prekyba ir vartojimas Kinijoje skatina Afrikos gamtinių išteklių paklausą, kuri didina CO2 taršą besivystančiose valstybėse. Ne mažiau svarbu tai, kad PPO narystė nustato Kinijai tam tikrų pareigų, kurias ji netinkamai atlieka. Plėtodama trišalį bendradarbiavimą su Kinija ir Afrika, ES turėtų kelti teisingumo klausimą prekybos, klimato ir kitose srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Toomas Savi (ALDE), raštu. – Pone Pirmininke, didžiausią susirūpinimą keliantis Kinijos politikos Afrikoje aspektas yra tai, kad kinai besąlygiškai teikia pagalbą ir investicijas. Europos Sąjungos teikiama pagalba plėtros srityje visada buvo susieta su griežtomis demokratijos pažangos, teisinės valstybės principų pripažinimo, gero valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms sąlygomis.

Kinijos pragmatinis besąlyginis bendradarbiavimas su priespaudos režimais Afrikoje pakerta Europos Sąjungos pastangas, skirtas skatinti demokratinių valstybių kūrimą Afrikoje, ir verčia mus taikyti Afrikoje naują, lankstesnę politiką. Su sąlygomis susieta pagalba kartais būna labai efektyvi, tačiau ji gali būti suvokiama kaip globėjiškas elgesys, o Kinija, siekdama patenkinti savo didėjantį išteklių poreikį, išvengė šios problemos.

Augantis Kinijos interesas ir buvimas Afrikoje kelia grėsmę Europos interesams šiame kontinente, todėl jei nenorime prarasti pozicijų Afrikoje, turime pasiūlyti naujų patrauklių priemonių, kad paskatintume demokratinius pereinamuosius procesus Afrikos valstybėse. Tačiau iš kitos pusės mes neturime vengti konstruktyvaus dialogo tarp Europos Sąjungos ir Kinijos, taip pat kitų pagrindinių dalyvių, kurie gali būti suinteresuosi dalyvauti kuriant nuoseklią daugiašalę strategiją Afrikos atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – Napoleonas yra mums pasakęs, kad turėtume leisti Kinijai miegoti, nes kai ji nubus, ji sudrebins pasaulį. Bloga žinia: Kinija pabudo, o mes užsnūdome. Mes vis dar užsiimame kolonijinio valdymo palikimu kolonizuotose ir kolonizavusiose valstybėse, bet ignoravome galimybę, kad ši tragedija gali pasikartoti. Kaltinimas, kad Kinija įgyvendina neokolonizacijos politiką nėra visai nepagrįstas. Išnaudodama Afrikos valstybės, Kinija įgyvendina tuos pačius interesus, kuriuos šimtmečiais įgyvendino mūsų Europos valstybės. Už išmoktas pamokas sumokėjome didelę kainą, o Kinija, kuri dar neišmoko užtikrinti žmogaus teisių savo šalyje, jau eksperimentuoja kolonijinio valdymo srityje. Kinijos troškulys ir badas Afrikos naftai ir ištekliams gali pakreipti kursą pavojinga kryptimi. Turėtume pasiųsti Kinijai aiškų signalą: pirmiausia išspręskite žmogaus teisių pažeidimų problemas namuose, o tada parodykite, kad nuoširdžiai norite dalyvauti, siekiant Afrikos plėtros tikslų, o ne tik naudojate juos kaip priemones.

 
Atnaujinta: 2008 m. spalio 21 d.Teisinis pranešimas