Pirmininkė. Kitu punktu pažymėtas Tarptautinės prekybos komiteto vardu Cristiana Muscardini skaitomas pranešimas (A6-0104/2008) „Pasaulio prekybos organizacijos reformos link“ (2007/2184(INI)).

  Cristiana Muscardini, pranešėja. − (IT) Ponia Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, leiskite pradėti nuoširdžia padėka sekretoriatui, kuris labai aktyviai ir daug padėjo visiems komiteto nariams sudarant šį tekstą. Šiandien pristatome Komisijai keletą minčių, kurios yra gilių ir konstruktyvių viso Tarptautinės prekybos komiteto svarstymų rezultatas.

Mūsų komitetas nori efektyvesnės ir demokratiškesnės Pasaulio prekybos organizacijos, gerai veikiančios instituciniu požiūriu ir vykdančios svarbią tarptautinės prekybos reguliavimo funkciją. Norint, kad tai įvyktų, reforma yra būtina.

Pastarasis naujų narių prisijungimas, galima paminėti tik Kiniją ir artėjantį Rusijos prisijungimą, išryškina šios organizacijos, kurią dabar sudaro 152 šalys, sėkmę. Tačiau būtent dėl didesnio jos dydžio reikia pamąstyti apie PPO reorganizaciją.

Pranešime pabrėžiame pagrindines priežastis, kodėl PPO ir verslo daugiašališkumui reikia naujos, tvirtesnės, dinamiškesnės ir demokratiškesnės struktūros. Nuolatinis mūsų darbotvarkės punktas Doha derybų etapas: žinome, kad susitarimas visada kažkur šalia, tik mums nepavyksta jo sugriebti. Tarptautinės prekybos komitetas yra susirūpinęs šią problema, todėl kartoja, kad pritaria šioms deryboms, kurios turėtų sukurti harmoningesnę ir sąžiningesnę prekybą. Tikime, kad atėjo laikas drąsiai ir ambicingai žvelgti į priekį, po Dohos derybų būsiantį etapą.

Šiandien, pristatydami savo mintis Komisijai, raginame Bendrijos vadovus būti drąsiems ir ambicingiems, imantis politinės iniciatyvos Ženevoje, kuri gali duoti pagrindą tolimesniam tam tikrų mechanizmų, kurie dabar akivaizdžiai veikia netinkamai, veikimo peržiūrėjimui.

PPO institucinę struktūrą galima pagerinti atskiriant su derybomis dėl naujų tarptautinių taisyklių ir įsipareigojimų susijusią veiklą ar su esamų susitarimų įgyvendinimu susijusią veiklą. Ministrų konferencijų principas yra ir turėtų likti bendras sutarimas, tačiau galbūt galima sukurti kitų metodų nei vienbalsiškumas dėl procedūrų, lemiančių galutinius sprendimus organizacijoje, kuriai, ją išplėtus, reikia kitokių mechanizmų. Tokie mechanizmai numatyti Europoje, dabar reikia juos sukurti PPO!

Pagrindinis Dohos etapo kriterijus – įtraukti į derybas dėl daugybės įvairių klausimų visas valstybės nares, kadangi tokios didelės organizacijos pastangos turėtų būti skirtos daugiašaliam požiūriui, apimančiam „kintamos geometrijos“ formą, sukurti. Apie tai Europoje jau kalbėjome praeityje, dabar šito reikia PPO!

Plėtra yra svarbi tema, o pastaraisiais metais grupė besivystančių valstybių tapo ypač didelė ir įvairi. Joje yra valstybių su kylančia ekonomika, taip ir šalių, kurios jau yra „iškilę“, pvz., Kinija, Indija, Brazilija ir Pietų Afrika. Todėl dėl iš tikrųjų besivystančių valstybių būtų tinkama jas iš naujo suskirstyti į aiškesnes ir labiau vienarūšes grupes pagal jų ekonominę padėtį bei reikalauti visas valstybes laikytis įsipareigojimų stiprinti ekonomiką.

Dėl profesionalumo ir kompetencijos gerai vertinamas PPO sekretoriatas, su kuriuo mes savo darbo mėnesių metu daugelį kartų konsultavomės, turi gan ribotą steigimo planą. Reikėtų stiprinti sekretoriato vaidmenį ir įgalinti jį imtis iniciatyvų bei siūlyti kompromisus. Sekretoriato stiprinimas reiškia, kad jame turi būti geresnis geografinis atstovavimas, kad būtų jaučiama, jog tai yra centras, varomoji organizacijos jėga, veikianti visų narių interesų labui, įskaitant ir visas besivystančias valstybės, kurioms šiuo metu skiriamas nepakankamas dėmesys, kad jos galėtų iš tiesų vystytis.

Kalbant apie PPO skaidrumą ir parlamentinę dimensiją, reikia padidinti tarptautinių ginčų sprendimo procedūrų skaidrumą, norint pagerinti PPO įvaizdį išorėje. Parlamentinės dimensijos skatinimas turėtų reikšti parlamentinės konferencijos PPO atsiradimą, kuri sustiprintų pilnateisės parlamentinės asamblėjos su patariamosiomis galiomis, suteikiančiomis teisėtumo jos procedūroms, formą.

Taip pat gyvybiškai svarbus suderinamumas ir veiklos derinimas su tarptautinėmis organizacijomis. Todėl reikia stiprinti ryšius su Tarptautine darbo organizacija ir tam tikromis JT agentūromis, kadangi pagrindiniai tarptautiniai socialiniai ir aplinkos klausimai neturi būti už PPO veiklos ribų.

Be to, neturėtume pamiršti, kad ginčų sprendimo sistema yra unikali PPO savybė. Jei nerasime būdo, kaip supaprastinti ir pagreitinti šias procedūras, rizikuojame, kad ginčai gali užsitęsti metų metus ir turėti žalingų pasekmių visuomenei, valstybėms narėms ir vartotojams. Todėl draugiškai prašome Komisiją būti tokiai pat drąsiai kaip parlamentinis komitetas nustatant naujas taisykles Pasaulio prekybos organizacijai ateityje supaprastinti.

  Androula Vassiliou, Komisijos narys. − Ponia Pirmininke, Komisija yra dėkinga Parlamentui už šį įžvalgų ir laiku parengtą pranešimą.

Didžiausiu Europos Sąjungos prioritetu turėtų būti siekis užtikrinti, kad PPO galėtų reaguoti į sparčiai besikeičiančios pasaulio ekonomikos iššūkius. Be to, dabartinių ekonominių sunkumų, su kuriais susiduria nemažai PPO narių, metu, tvirta daugiašalė institucija yra svarbesnė nei bet kada anksčiau kovoti su „tavo kaimynas elgeta“ protekcionistine politika.

Pranešime pripažįstama didžiulė Dohos plėtros darbotvarkės svarba. Komisija nori pakartoti, kad bet kokia iniciatyva Ženevoje dėl PPO ateities turės būti tiksliai nustatyta ir turės tapti pagrindu tam, kas tikimės bus sėkmingas Dohos plėtros darbotvarkės rezultatas.

Šiandien, kai vyksta galbūt galutinis Dohos plėtros darbotvarkės derybų etapas, jokie PPO nariai neturėtų politinės valios ir (ar) administracinių išteklių užsiimti reikšmingais apmąstymais apie PPO reformą. Tikimės, kad ši padėtis išsirutulios į galutinį Dohos plėtros darbotvarkės susitarimą, kuris bus pasirašytas iki 2008 m. pabaigos. Tai atvers duris diskusijoms dėl PPO ateities, ši diskusija labai priklausys ar derybos Dohos plėtros darbotvarkės baigsis sėkmingai ar ne.

Kalbant apie pranešime išreikštas mintis, Komisija iš principo pritaria daugumai jų, net jei aišku, kad kai kurie siūlyme dėl rezoliucijos pateikti pasiūlymai susilauks stipraus PPO narių priešiškumo.

Dėl institucinių reikalų Komisija pritaria parlamentinės PPO dimensijos stiprinimui ir kitoms mintims, pvz., papildomų išteklių suteikimui PPO sekretoriatui ir jo užduočių išplėtimui, PPO skaidrumo mechanizmų stiprinimui ir efektyvaus taisyklių taikymo stebėjimui ir priežiūrai.

Atkreipiame dėmesį į ginčų sprendimo procedūrų atvirumo reikalavimą ir norėtume pabrėžti, kad tai paremta mūsų iniciatyva, kad kai kurie PPO su Europos Sąjunga susijusių bylų svarstymo posėdžiai buvo atviri visuomenei.

Dėl esminių pranešime pateiktų pasiūlymų, poreikis integruoti ne prekybinius interesus į PPO taisykles lieka pagrindiniu principu Europos Sąjungos politikos daugiašalėje sistemoje, tačiau taip pat ir jos neseniai pradėtų daugiašalių derybų, pagrįstu Komisijos „Globalioji Europa“ komunikatu, sistemoje ir vienašalėmis iniciatyvomis besivystančių šalių naudai. Naujoji vienašalė tarifų nuolaidų besivystančioms šalims sistema, „Bendrųjų lengvatų sistema plius“, yra vienas tokių pavyzdžių.

Ryšys tarp prekybos politikos, darbo ir aplinkos neabejotinai bus svarbi sritis, darbotvarkėje taip pat gali atsirasti kitų prekybos dalykų.

Naujos daugiašalės politikos kūrimas pasibaigus Dohos etapui bus vienas labiausiai įkvepiančių ir vienas sudėtingiausių Europos prekybos politikos iššūkių. Parlamentas imsis vis didėjančio vaidmens tokios politikos kūrime ir vadovavime, ypač įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

Komisija ir ypač mano kolega ponas Mandelson nekantrauja pradėti atvirą ir konstruktyvų dialogą su jumis ir pasiekti tvirtų bei realių rezultatų, skirtų PPO ir visai daugiašalės prekybos sistemai stiprinti.

  Johan Van Hecke, Plėtros komiteto nuomonės sudarytojas. − (NL) Pone Pirmininke, Komisare, mūsų Plėtros komitetas visiškai pritaria pranešėjos ponios Muscardini argumentams už radikalią Pasaulio prekybos organizacijos reformą. 2001 m. Sutherland pranešimas paskatino labai gyvą diskusiją pačioje PPO dėl institucinės reformos, deja, diskusija baigėsi per greitai. Kai kurie žmonės mano, kad dabar diskutuoti apie reformas nedera. Jie nori palaukti Dohos plėtros darbotvarkės rezultatų prieš imantis esminės diskusijos dėl tokios institucijos. Tačiau mūsų nuomone šie du dalykai nėra susiję.

Plėtros požiūriu norėtume, kad besivystančios šalys PPO būtų suskirstytos naujai pagal kiekvienos šalies vystymosi poreikius, o ne pagal šalių kategorijas. Ponia Muscardini jau aiškino, kodėl tai reikalinga. PPO reikia ne tik didesnio skaidrumo, taip pat būtinas geresnis bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Tarptautine darbo organizacija ir Jungtinių Tautų prekybos ir vystymosi konferencija. Sutherland pranešime pateiktas pasiūlymas finansavimo susitarimus dėl techninės pagalbos mažiausiai išsivysčiusioms šalims laikyti sutartine teise, kad jos galėtų pilnai dalyvauti daugiašalėje prekybos sistemoje, mūsų komiteto nuomone yra būtinas. Galiausiai ginčų sprendimas, kur dėl mums žinomų priežasčių besivystančios šalys dažnai pralaimi, kaip minėjo ponas Sutherland, taip pat turėtų būti peržiūrėtas.

Trumpai apibendrinant, PPO reforma yra būtina, ne tik jos ir visų jos narių, įskaitant pačias skurdžiausias, teisėtumui sustiprinti, tačiau manau ir daugiašališkumui užtikrinti.

  Gunnar Hökmark, Ekonomikos ir piniginių reikalų komiteto nuomonės sudarytojas. − Ponia Pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai ir Tarptautinės prekybos komitetui už šį pranešimą. Manau, kad diskutuojant apie PO, verta pabrėžti tai, kad globalizacija ir laisvoji prekyba suteikė naujų galimybių milijonams žmonių. Per pastaruosius du dešimtmečius matėme didesnę nei bet kada anksčiau pažangą kovoje su skurdu pasaulyje.

Tai pabrėžia poreikį užtikrinti stabilią sąžiningų ir daugiašalių laisvosios prekybos taisyklių sistemą. Tai pagrindinė PO užduotis ir taip pat dėl to svarbu turėti stiprią ir sustiprintą PPO. Turime užtikrinti, kad galime turėti dar labiau tarptautinę prekybą ir konkurenciją be iškraipymų. Štai, todėl Ekonomikos ir piniginių reikalų komitetas pabrėžė poreikį sumažinti valstybės paramą, panaikinti netarifines prekybos kliūtis ir padėti besivystančioms šalims derybose dėl daugiašalės sistemos ir laisvosios prekybos taisyklių atsidurti geresnėje padėtyje.

Tai dar kartą pabrėžia, kodėl mums reikia stiprios PPO ir stipraus sekretoriato, norint priimti sprendimus ir patvirtinti taisykles, taip pat norint plėtoti daugiašalės prekybos sistemą.

Jei mums pasiseks sukurti stiprią PPO ir stiprų sekretoriatą, padarysime svarbų dalyką užtikrindami galimybes vystytis pasaulinei prekybai laisvų ir sąžiningų taisyklių sistemoje. Tokia yra mūsų užduotis, ne mažesnė ir ne didesnė.

Tokiu atveju taip pat svarbu pabrėžti kai kuriuos dalykus, kuriuos reikia atlikti: reikia sustiprinti laisvąją prekybą paslaugomis, reikia padidinti finansinių paslaugų atvirumą, turime užtikrinti, kad galime turėti laisvesnę žemės ūkio prekybą. Kai kalbame apie kylančias maisto kainas, matome rinkų atvirumo svarbą.

Tačiau mums niekada nepasiseks to pasiekti, jei neturėsime stiprios PPO ir galimybės išsaugoti tvirtą sistemą, kuri yra gera besivystančioms šalims, kuri gali neturtingiems žmonėms suteikti naujų ir geresnių galimybių ir taip pat gali padėti mums visiems pasinaudoti laisvosios prekybos galimybėmis.

  Georgios Papastamkos, PPE-DE grupės vardu. – (EL) Ponia Pirmininke, iš pirmo žvilgsnio atrodo keista, kad diskutuojame apie PPO reformą po užtrukusios Dohos derybų etapo aklavietės. Nepaisant to, verta diskutuoti apie PPO veiklą ir ateitį, nes šioje aklavietėje atsidūrėme dėl pasaulio prekybos sistemos struktūrinių ir institucinių problemų bei trūkumų. Ponios Muscardini pranešimas taip pat tą rodo.

Mano nuomone, pagrindiniai planuojamos reformos iššūkiai yra trejopi. Pirma, privalome siekti didžiausio įmanomo ir abipusiai pelningo prekybos liberalizavimo, nes tai yra išbandytas ekonominio augimo instrumentas. Lygus pelno pasiskirstymas tarp PPO narių ir darnus besivystančių valstybių įtraukimas į pasaulio prekybos sistemą taip pat lieka tarp pagrindinių uždavinių.

Antra, institucinių susitarimų keliami iššūkiams reikia užtikrinti organizuoto pasaulio prekybos valdymo sutikimą, vieningus įsipareigojimus, demokratinį teisėtumą, skaidrumą ir efektyvumą. Trečia, turi būti pasiekta atitinkama pusiausvyra tarp prekybinių ir neprekybinių reikalų.

PPO valstybės narės, siekdamos apsaugoti aplinką, visuomenės sveikatą ir vartotojus, turi visas teises taikyti prekybą ribojančias priemones. Tipiški prekybos partnerių PPO tribunolui pateiktų bylų prieš ES pavyzdžiai — bylos dėl GMO ir draudimo importuoti jautieną, kurioje yra hormonų iš JAV ir Kanados. Tačiau reikia suprasti, kad užkraudami PPO dar daugiau atsakomybės problemų neišspręsime, spręsti privalome susiedami abipusę paramą ir derindami PPO ir kitų tarptautinių organizacijų tikslus ir veiksmus.

Ponios ir ponai, PPO misija nėra pridengti kitų specializuotų JT sistemos institucijų veiklos paliktas spragas. Pasaulio bendruomenė kenčia neraminančią finansinę ir ekonominę krizę ir neaprašytą maisto katastrofą. Atsidūrus tarp šių dviejų rykščių vien tik kosmetinių pakeitimų, pvz., apribojimų panaikinimo, nepakanka. Pasauliniams pokyčiams reikia pasaulinio mąstymo, sistemingos konvergencijos ir aiškaus reguliavimo režimo. Tai taikytina socialinei atsakomybei, aplinkos apsaugai ir ekonominiam konkurencingumui.

  Harlem Désir, PSE grupės vardu. – (FR) Ponia Pirmininke, Komisare, būtina baigti derybų Dohos etapą, tačiau taip pat būtina dar kartą ištirti PPO veiklą. Kasdien matome, kad ja apninka problemos dėl efektyvumo, teisėtumo ir sąveikos su kitomis daugiašalės sistemos institucijomis.

Todėl iš dalies buvo neišvengiama, kad jau po 10 metų nuo sukūrimo jos veiklos mechanizmus reikėjo peržiūrėti. Pereinant nuo Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos prie PPO, pasikeitė ne tik daugiašalės prekybos sistemos mastas, kai kuriais atvejais pasikeitė ir jos pobūdis. Prekybos taisyklės buvo išplėstos į daugelį naujų sričių: paslaugas, intelektinė nuosavybę, investicijas, netarifines kliūtis. Naujosios valstybės narės prisijungė prie senųjų, o ši plėtra lėmė įvairovę, situacijų ir valstybių narių, turinčių skirtingų išteklių ir problemų, skirtumus. Visa tai akivaizdžiai reiškia, kad be pastangų baigti plėtros etapo derybas, reikia išnagrinėti ir būtinas reformas.

Žaviuosi pranešėjos ponios Muscardini atliktu darbu ir tuo, kad galime bendradarbiauti su ja ir kitomis grupėmis. Norėčiau pabrėžti keletą dalykų šiame ypač svarbiame pranešime, kurį tikiuosi didžioji šių rūmų dauguma rytoj patvirtins.

Pirmasis elementas yra pusiausvyra tarp tarptautinių standartų ir naujų santykių tarp PPO ir kitų tarptautinių organizacijų kūrimo. Pranešime pamatysite, kad mes akivaizdžiai minime aplinkos, sveikatos ir socialinių dalykų sąveiką ir tai žinoma labai svarbu, kaip pvz., buvo galima matyti generinių vaistų ir intelektinės nuosavybės atvejais. Turime patarti šį klausimą PPO.

Tarptautinės darbo organizacijos ir PPO bendradarbiavimas, kurį atnaujino abiejų organizacijų generaliniai direktoriai, turi tęstis, o Europos Sąjunga šiuo atžvilgiu turi veikti lyg varomoji jėga. Teikiame du konkrečius pasiūlymus: pirmasis, kad Tarptautinei darbo organizacijai PPO turėtų būti suteiktas stebėtojo statusas, kaip yra Tarptautinio valiutos fondo atveju, antrasis, kad PPO turėtų, o ES turėtų tai pasiūlyti, įsteigti prekybos ir padoraus darbo komitetą, sukurtą pagal Prekybos ir aplinkos komiteto modelį, kuris leido pasiekti didelę pažangą aplinkos ir prekybos taisyklių sąveikoje.

Antra, norėčiau pabrėžti pranešimo aspektus, kuriais PPO raginama suteikti daugiau išteklių skurdžiausioms narėms, mažiausiai išsivysčiusioms šalims, siekiant užtikrinti vienodą, veiksmingą ir našų dalyvavimą visose derybose ir visuose komitetuose, kuriuose kuriamos būsimos sutartys ir formuojama ateities prekybos politika.

Trečia, taip pat pabrėžiame išorinio skaidrumo svarbą ir galimybę pilietinei visuomenei, parlamentarams ir išties dinamiškai parlamentinei dimensijai turėti svarbesnį vaidmenį PPO. Norime matyti tikrą parlamentinę asamblėją. Šiuo metu parlamentinė konferencija susitinka greta PPO. Generalinis direktorius neseniai tai minėjo, prekybos ministrai taip pat, bet norime, kad tai būtų pripažinta, būtent todėl pateikiame labai konkrečius siūlymus, pvz., dėl apeliacinės komisijos ir ginčų sprendimo. Kadangi šios procedūros yra panašios į teismo ar tribunolo procedūras, jos turėtų vykti viešai ir jų dokumentai taip pat turėtų būti viešai prieinami. Taip pat tikiu, kad tai padės išsklaidyti kai kuriuos mitus ir padaryti organizaciją skaidresne.

Galiausiai sekretoriato ištekliai taip pat svarbus klausimas, kuris buvo akcentuojamas. Šiandien PPO biudžetas yra 135 mln. JAV dolerių, t.y., šešis kartus mažesnis nei TVF ir beveik 10 kartų mažesnis nei Pasaulio banko. PPO dirba apie 600 darbuotojų, šis skaičius taip pat yra daug mažesnis nei kitų daugiašalių organizacijų. Todėl mano nuomone geriau į daugiašalių organizacijų integruotos PPO išteklių didinimas yra viena sąlygų geresnėms prekybos taisyklėms ir vystymosi skatinimui.

  Mariela Velichkova Baeva, ALDE grupės vardu. – (BG) Dinamiškas ekonominės ir finansinės integracijos procesas pasauliniu lygiu yra veiksnys, lemiantis sudėtingą tarptautinę ekonomikos atmosferą. Pirmaujančių pasaulio organizacijų makroekonominės politikos ir pasaulinių tendencijų tyrimai rodo, kad ateinantis dešimtmetis atneš daug politinio ir ekonominio netikrumo. Šiuo metu tam tikri pavojai įgauna labai grėsmingą pavidalą, pvz., kylančių energijos kainų, kurių dinamiškas judėjimas turi įtakos žemės ūkio produktų kainoms, o sudėjus šiuos veiksnius sukuria infliacinį spaudimą ir maisto nepakankamumą, riboti infrastruktūros pajėgumai pervežti išteklius, kurie yra gyvybiškai svarbūs tarptautinei prekybai, sukelia finansinius neramumus. Atkreipiu jūsų dėmesį į šiuos pavojus ir netikrumus ne todėl, kad noriu neleisti jums ramiai miegoti, bet todėl, kad noriu pabrėžti keletą Tarptautinės ekonominės aplinkos parametrų ir poreikį įgyvendinti politiką, pakoreguosiančią neatitikimus ir paremsiančią silpną ekonomiką turinčias šalis. Leiskite priminti, kad dvi labiausiai prekybos liberalizavimo veikiamos ekonomikos sritys yra gamyba ir žemės ūkis, o kylančios maisto kainos sukėlė smarkius protestus daugelyje pasaulio regionų.

Norėdama reaguoti į ekonomikos ir politikos realijas, Pasaulio prekybos organizacija kaip prekybos sistema su Tarptautinei prekybai privalomomis taisyklėmis, turi pagerinti savo veiklos taisykles, organizacinę struktūrą ir sprendimų priėmimo procedūras bei pademonstruoti šiek tiek pragmatiškesnį institucijų lankstumą ir adaptyvumą. Taip elgdamasi, be abejo, ji turi atsižvelgti į faktą, kad derėtis su 150 skirtingo išsivystymo lygio, skirtingą ekonomikos struktūrą turinčių ir skirtingas reformas ekonomikos sektoriuje įgyvendinančių valstybių yra labai sunkus darbas. Tačiau jei variantus siūlys Sofija, Cotonou, Santjagas, Briuselis, diskusijos Ženevoje padės pasiekti susitarimų, kurie turėtų vis mažinti kliūtis.

  Seán Ó Neachtain, UEN grupės vardu. – (GA) Ponia Pirmininke, žemės ūkis neturėtų patirti nuostolių dėl Pasaulio prekybos organizacijos susitarimo. Komisaras Mandelson šiuo metu derasi dėl labai netolygaus sandorio, kuris būtų žalingas Europos ūkininkams ir visam ES žemės ūkio ir maisto sektoriui.

Man atrodo, kad JAV rinkimų kalendorius diktuoja PPO derybų tvarkaraštį. Tokia nesąmonė neturėtų būti toleruojama. Sutarties turinys ir esmė yra daug svarbesnė nei bet kokie rinkimai.

Nors Airija yra ketvirta pagal dydį jautienos eksportuotoja pasaulyje, ši sutartis jai smarkiai pakenktų. Vietos jautienos ir ėrienos rinka Airijoje, kuri šiuo metu vertinama daugiau nei 2,5 mlrd. eurų, bus pakirsta PPO susitarimų. Pono Mandelson siūlomas importo tarifų jautienos ir ėrienos gaminiams sumažinimas iki 70 % yra gerokai per daug.

10 000 ūkininkų praėjusią savaitę protestuodami prieš Europos Komisijos pirmininko Barosso apsilankymą mieste žingsniavo Dublino gatvėmis. Ponas Barosso puikiai žino Airijos ūkininkų rūstybę ir tuo metu sulaikė Komisarą Mandelson.

Galiausiai būtina pasiekti susitarimą su Pasaulio prekybos organizacija, susitarimą, kuris tenkintų visus, kuris būtų naudingas Europai, ūkininkams ir žemės ūkiui bei užtikrintų maisto išteklius.

  Caroline Lucas, Verts/ALE grupės vardu. – Ponia Pirmininke, Žaliųjų grupė, žinoma, pritaria bendrai šiame pranešime išdėstytai nuomonei, ypač raginimams dėl nuoseklesnio taisyklių nustatymo PPO, dėl JT agentūrų darbo ir esamų socialinių, aplinkos ir žmogaus teisių susitarimų. Tikime, kad joje turi būti numatytas stebėtojo statusas Tarptautinei darbo organizacijai, taip pat priemonės prieš socialinį ir ekologinį dempingą.

Taip pat pritariame parlamentinio nagrinėjimo vaidmenį, siekiant sušvelninti PPO atskaitomybės ir teisėtumo stoką bei poreikiui kurti PPO ginčų sprendimo sistemą pagal tarptautinę aplinkos ir socialinę teisę, užtikrinant, kad ji turėtų tikras sankcijų galias.

Tačiau esu susirūpinusi, kad pranešime nepripažįstama, kad Dohos derybų etapo nesėkmė yra pagrįsta PPO, kaip organizacijos, trūkumais. Tai nėra atskiri dalykai. Dohos derybų etapo vilkinimas yra visiškai susijęs su sistemingu kai kurių galingų valstybių piktnaudžiavimu sprendimų priėmimo procesais ir iš to kylančiu silpnesniųjų valstybių atstūmimu.

Manau, kad pranešime nepripažįstama, kad juo reikalaujama ne mažiau nei revoliucijos iš PPO ministrų konferencijoje Kankūne 2003 m. dalyvavusių besivystančių šalių pusės ir dalies augančių valstybių iki Honkongo siekiant baigti feodalinę sistemą, pagal kurią PPO veikė jau gerokai per ilgai. Manau, kad aišku, jog turime liautis laukę Dohos derybų etapo rezultatų ir nedelsiant pradėti PPO reformą: pakeisti jos procedūras ir politiką, nes vien tik proceso reformos nepakanka. Turime peržiūrėti visą eilę taisyklių, kurios dabar XXI a., kai susiduriame su naujais iššūkiais, pvz., klimato kaita, yra visiškai pasenusios.

Taigi turime peržiūrėti taisykles, kurios yra panašios į taikomas PPM, pvz., draudimas skirstyti gaminius pagal tai, kur jie buvo pagaminti. Toks skirstymas yra būtinas, jei galime ir norime remti ir skatinti, pvz., energijos taupymą ir mažesnius teršalų išmetimus.

Taip pat norime, kad būtų pakartotinai peržiūrėtos ginčų sprendimo procedūros ir savo kolegoms rekomenduosiu pataisą, kurią pateikė Žalieji, kurioje labai konkrečiai reikalaujama naujo požiūrio į ginčių sprendimo mechanizmą, užtikrinantį, kad ši procedūra būtų pagrįsta JT chartijos principais ir būtų atskirta nuo dabartinės PPO formos.

  Jacky Hénin, GUE/NGL grupės vardu. – (FR) Ponia Pirmininke, vienintelis dalykas, su kuriuo sutinkame, yra tai, kad nedelsiant reikia pertvarkyti PPO.

PPO kaip TVF yra neteisėta, antidemokratiška ir pavojinga organizacija žmonių interesams. Ji buvo įkurta siekiant apsaugoti finansinę ir pramoninė Jungtinių Amerikos Valstijų ir pagrindinių tarptautinių grupių hegemoniją.

Sąjunga, žinoma, nuolankiai pakluso šiai sistemai, tikėdamasi susirinkti keletą trupinių nuo amerikietiško šeimininko stalo. Ši nepažabota laisvoji prekyba šiandien atsisuko prieš jos kūrėjus ir planetos ekonomikos svorio centras susvyravo, ypač palinkdamas prie Rytų ir Azijos, sukeldamas baisiausias pasaulio patirtas finansinę ir maisto krizes.

Yra keletas valstybių, kurios vakar buvo priskirtos prie besivystančių tautų, vėliau jos tapo grobuonimis ir tuomet kažkokio geranoriško tikslo labui atsisakė savo grobuonių vaidmens, kai tuo tarpu visa pasaulinės prekybos sistema sukurta aplink PPO taip, kad jos ir toliau tęstų pradėtą darbą. Taisyklės, galiojančios visiems žaidėjams, yra kiek įmanoma greičiau praturtėti, nepaisant priemonių, įskaitant spekuliacijas vaistais ar būtiniausiais maisto produktais.

Sąjungoje nelygybė staiga pratrūko ir dirbančioji bei vidutinė klasės darosi vis skurdesnės. Maisto krizė, veikianti pačias skurdžiausias tautas, yra tiesioginė PPO politikos, kurios tikslas sunaikinti pragyvenimui reikalingus pasėlius, norint turėti naudos iš pasėlių eksportui, pasekmė. Vargu ar galima paversti biodegalus savanaudiškos sistemos, kuri privalo būti kiek galima greičiau pakeista iš pagrindų, atpirkimo ožiu.

Noriu pasinaudoti galimybe ir paneigti neatsakingas pono Mandelson, kuris paragino ir toliau naikinti žemės ūkio rinkų reguliavimą, kai Pasaulio maisto programoje pabrėžiamos augančios maisto kainos ir teigiama, cituoju „tylus cunamis grasina daugiau nei 100 mln. žmonių badu“, pastabas. Ar ponas Mandelson nori būti prisimenamas istorijoje dėl gėdingo epiteto žmogui, kuris buvo atsakingas už badą?

Todėl PPO reikia pakeisti iš pagrindų, norint pažaboti spekuliaciją ir remti gamintojus, o ne spekuliantų mažumą, kurie turi naudos iš pasaulinių finansinių rinkų, kad paskatinti tautų nepriklausomybę dėl maisto ir pramonės ir paskatinti tautas bendradarbiauti, o ne konkuruoti.

  Derek Roland Clark, IND/DEM grupės vardu. – Ponia Pirmininke, iš pranešimo atrodo, kad ES reikalauja, kad visos valstybės narės pasiektų bendros nuomonės derybose su PPO arba pagrįstų savo poziciją raštu. Taigi, pvz., JK turi eiti drauge su visa ES. Turime laikytis reikalavimų. Paprasčiau sakant, tai reiškia, kad reorganizuojant PPO Didžioji Britanija bus dar labiau priversta prekiauti su tomis valstybėmis, su kuriomis leidžia ES. Tačiau esame pasaulio prekeiviai. Tuo užsiimame jau šimtmečius. Turime didžiulę patirtį pasaulio prekyboje. Pvz., mūsų prekybos su JAV apimtys viršija Prancūzijos ir Vokietijos sudėjus. Tačiau ES valstybės atrodo nenori pasinaudoti mūsų patirtimi, taigi mes jau esame suvaržyti ES prekybos susitarimais, o tai žlugdo Didžiosios Britanijos reputaciją pasaulio prekyboje. Mums neleidžiama pakankamai prekiauti su tradiciniais partneriais Britanijos Sandraugoje. Tai nėra išskirtinė prekyba. Nebandysime stabdyti kitų Europos valstybių nuo prekybos su mūsų Sandraugos draugais. Tai būtų naudinga visom suinteresuotosioms pusėms. ES šalys klestėtų, o daugelio trečiojo pasaulio šalių pragyvenimo lygis pakiltų. PPO buvo sukurta prekybai ir draugystei skatinti, o ES nuolat kartoja, kad ji nori padėti nuskriaustiesiems. Na vienas būdų pradėti yra išplėsti prekybos ryšius, o ne juos nutraukti.

  Irena Belohorská (NI). - (SK) Yra nedaug žmonių, kurie abejotų PPO svarba, tačiau taip pat beveik nėra žmonių, kurie abejotų būtinybe reformuoti šią organizaciją, kurios pagrindinis tikslas kovoti su skurdu ir teikti paramą besivystančioms šalims.

Reformos pagrindu būtų pono Peter Sutherland pranešimas. Kaip žinome, ponas Sutherland vadovauja dviem tarptautinėms milžinėms: „BP“ ir „Goldman Sachs International“. Kiti šios grupės nariai yra buvę diplomatai, verslininkai ir mokslininkai, nei vienas jų nėra žinomas dėl kritiškumo esamos sistemos atžvilgiu.

Reikšdamas pagarbą šiems ponams, norėčiau paklausti: kieno interesus saugos jų siūloma PPO reforma? Ar ji saugos besivystančių valstybių ar tarptautinių bendrovių interesus? Koks tai signalas besivystančioms ir mažiau išsivysčiusioms šalims?

Visi žinome, kad pasitikėjimas yra svarbus ekonomikos ir politikos reikaluose. PPO yra ne tik ekonominė, bet ir politinė institucija, todėl jis narių pasitikėjimas yra toks svarbus. Tačiau ar žmonės besivystančiose valstybėse patikės, kad jų gerovė yra ponų iš tarptautinių bendrovių širdyse? Kodėl reikėtų PPO perduoti į jos priešininkų rankas ir rizikuoti šios institucijos įvaizdžiu?

  Tokia Saïfi (PPE-DE). - (FR) Ponia Pirmininke, derybų Doha etapas praranda savo kryptį ir stringa, PPO veiklos klausimas yra aktualesnis nei bet kada anksčiau.

Ar neįmanoma iš šios aklavietės išeiti reformuojant PPO? Nesutariant dėl esmės ar galima būtų tokio pasiekti tokį susitarimą? Šis PPO atgimimas atrodo įmanomas ir leis organizacijai efektyviau veikti bei priimti sprendimus.

Yra numatomi du reformų lygiai: skirti derybų procedūroms pagerinti ir skirti PPO teisėtumui sustiprinti, kuris yra esminis šios organizacijos aspektas,. Tuo tikslu svarbu pabrėžti parlamento aspektą PPO ir mums teisėtiems piliečių atstovams dėti visas pastangas, kad globalizacijos dalykai būtų skaidresni ir demokratiškesni.

Reikia daug dirbti, norint užtikrinti Tarptautinės politikos suderinamumą. Nėra prasmės panaikinti kliūčių prie sienų, jei už jų glūdi kliūtys investicijoms, panieka socialinėms teisėms ir aplinkos standartų pažeidimai. Todėl efektyviai veikianti PPO yra būtina norint užtikrinti daugiau rinkos reguliuojamos prekybos ir liberalizavimo. Tačiau taisyklės nereiškia protekcionizmo. Beje, prekybos liberalizavimas be jokių saugiklių taip pat nėra visų blogybių, ypač tų, su kuriomis dėl žemės ūkio žaliavų kainų augimo ir dėl to plintančio bado susiduriame šiandien, sprendimas.

Todėl Falconer siūlymas sumažinti muitus yra nepriimtinas Europos žemės ūkiui ir turėtų nenusakomų pasekmių skurdžiausių šalių žemės ūkio gamybai.

Be to, norint baigti Dohos etapą, reikia atkurti derybų stabilumą ir pasiekti grynai abipusių susitarimų dėl rinkos prieigos. Mes dar nepasirengę aukoti žemės ūkio ir mūsų kaip maisto saugumą užtikrinančios šalies vaidmens, vien tik norint gėdingai gauti keletą nuolaidų pramoniniams tarifams.

  Kader Arif (PSE). - (FR) Ponia Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, pritariu šio vakaro diskusijai dėl ponios Muscardini pranešimo apie Pasaulio prekybos organizacijos reformą.

Šiuo metu besivystančias šalis krečianti maisto krizė puikiai rodo, kad reikia skubiai gerinti pasaulinės prekybos reguliavimą. Tą turėtų daryti reformuota PPO, gebanti kontroliuoti globalizacijos kainas ir skatinti sąžiningesnės prekybos taisykles. Krizė yra struktūrinė, ne ciklinė. Tai ženklas, kad rimtos problemos nukreipia pasaulinę prekybą nuo to, kas turėtų būti jos pagrindinis uždavinys: užtikrinti visų, o ypač pačių skurdžiausių, pasaulio valstybių vystymąsi.

Bandant paaiškinti šios krizės kilmę, buvo pateikta daugybė teorijų ir aš abejoju jų tinkamumu. Tačiau manau, kad visi turėtume savęs paklausti daugybės dalykų. Ar ši krizė būtų tokia didelė jei PPO būtų skyrusi didesnį dėmesį besivystančių šalių prioritetams? Jei būtų geresnė koordinacija tarp PPO ir kitų tarptautinių organizacijų, pvz., Jungtinių Tautų Organizacijos plėtros programos ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos? Ar mūsų laisvosios prekybos susitarimai nepaskatino besivystančių valstybių specializuotis auginant vienos rūšies pasėlius eksportui taip pakenkdami jų tradiciniams pragyvenimui skirtiems pasėliams ir jų galimybėms užsiauginti pakankamai maisto? Ar išklausėme Afrikos šalių ir parėmėme jas PPO, kai jos prašė, kad veiksmai dėl pagrindinių produktų kainų būtų įtraukti į dabartinį derybų etapą? Šiuo atveju, turiu pabrėžti, kad pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 38 straipsnį visos PPO narės turi stabilizuoti ir gerinti priminių produktų, kurie yra ypač svarbūs besivystančioms šalims, rinkos padėtį.

Siekiant išspręsti dabartines problemas ir pagerinti PPO efektyvumą ir teisėtumą šiame pranešime siūlomas keletas priemonių. Pranešime pabrėžiama, kad tam, kad besivystančių šalių balsai, nuomonės ir interesai būtų geriau girdimi ir į juos iš tiesų atsižvelgiama, reikia įvesti demokratiškesnę sprendimų priėmimo sistemą ir užtikrinti geresnį atstovavimą PPO sekretoriate, kuriam reikia parūpinti papildomą finansavimą ir personalo.

Norint užtikrinti didesnį organizacijos diskusijų ir darbo skaidrumą, reikia priimti nuostatas dėl geresnio informacijos teikimo, dialogo tarp organizacijos ir pilietinės visuomenės atstovų, susitikimų viešumo, ypač sprendžiant ginčus.

Galiausiai reikia sustiprinti PPO parlamentinį aspektą, kuris garantuoja derybų demokratinį teisėtumą ir skaidrumą. Tai ypač pasakytina apie PPO parlamentinės asamblėjos su patariamosiomis galiomis kūrimą.

kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Tik tikslinga reforma leis mums baigti Dohos etapą, kuris yra iš tiesų veiksmingas plėtojant ir siekiant Tūkstantmečio tikslų. Šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti, kad pirmasis šių tikslų yra skurdo ir alkio panaikinimas, deja, bet dabartinė situacija primena, kad mūsų įsipareigojimai nėra įvykdyti.

  Daniel Dăianu (ALDE). - Ponia Pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad PPO reforma turi būti skirta visai institucijos struktūrai, kuri užsiima pasaulinių iššūkių valdymu, pakeisti.

Tik pažiūrėkite į visuotinio atšilimo pasekmes ir didžiulius finansinės krizės ekonominius netolygumus. Atvira prekyba turi būti sąžininga. Be to, ji turi būti susieta su politika, kuri padeda vystytis neturtingoms šalims, ypač per žemės ūkį. Jei nesutelksime dėmesio maisto gamybai visame pasaulyje, grėsmingas maisto kainų augimas paskatins protekcionizmą ir apribojimus.

Padidėjusios pagrindinių vartojimo prekių kainos dar labiau pablogino ir taip komplikuotą bendrą padėtį. Maistas vis labiau bus vertinamas, kaip nacionalinio saugumo problema, tiek turtingose, tiek skurdžiose valstybėse. Todėl BŽŪP reforma, ES pagalbos besivystančioms valstybėms politika ir energetikos politika turi būti peržiūrėtos atsižvelgiant į dramatiškus pokyčius tarptautinėje arenoje.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). - (PL) Ponia Pirmininke, Komisare, šių diskusijų kontekste norėčiau atkreipti dėmesį į tris dalykus.

Visų pirma, daugelis valstybių, net būdamos PPO narėmis, nesilaiko socialinių, aplinkos ir gyvūnų gerovės standartų. Todėl jų gamybos sąnaudos yra mažesnės. Tačiau, deja, konkuruoti su tokią ekonomiką turinčiose šalyse pagamintais gaminiais neįmanoma. Į šį aspektą būtina atsižvelgti gerinant trečiųjų šalių prekių prieigą prie Europos rinkos, priešingu atveju daugelis Europos gamybos sričių tiesiog nustos egzistuoti.

Antra, Europos rinka ir toliau atsiveria žemės ūkio produktams iš trečiųjų šalių, mainais toms šalims suteikiamos nuolaidos pramonės gaminių ir paslaugų eksportui iš Europos. Dėl to silpnėja Europos žemės ūkio potencialas.

Trečia, visiškai pritariu ponios Muscardini siūlymams dėl PPO parlamentinės asamblėjos steigimo, valstybių klasifikacijos į išsivysčiusias ir besivystančias pakeitimų, glaudesnio bendradarbiavimo tarp PPO ir JT būtinybės ir atsiskyrimo nuo bendros nuomonės principo, ypač PPO sistemos darbo grupių ir komitetų lygiu.

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL). - (NL) Pone Pirmininke, labai norėčiau pasidalinti daugeliu savo minčių apie PPO reformą, tačiau, vietoje to, noriu užduoti Komisijai keletą konkrečių klausimų, į kuriuos norėčiau gauti atsakymus. Šie klausimai iliustruoja faktus, be jau pirmiau minėtos procedūrų reformos, į kuriuos turime atsižvelgti svarstydami PPO reformą – pavyzdžiui, skaidrumą.

Klimato pasikeitimų kontekste daromas vis didesnis spaudimas naudoti biokurą. Nenoriu pradėti diskutuoti apie tai, ar tai yra gerai, tačiau keliu tokius klausimus apie Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO. ES klimato pasikeitimų paketą sudaro daugelis aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos turi atitikti biokuras. Tačiau aš ir mano kolegos norėtų, kad būtų taikomi socialiniai kriterijai, pavyzdžiui, minimalios algos reikalavimas arba vaikų darbo prevencija. Ar tai atitinka PPO reikalavimus? Jei ne, ar tik nesame verčiami priimti vaikų darbo ir per mažų atlyginimų? Turiu dar vieną klausimą apie prekybą maisto produktais, kurių sudėtyje yra GMO. Mano manymu, Kartaginos protokolu teisė nuspręsti patvirtinti GMO paliekama valstybėms narėms. Ar tai atitinka PPO nuostatas, o jei ne, kaip ketinate tai spręsti? Parlamentas yra nurodęs, kad dauguma jo narių prieštarauja prekybai ruonių kailiais. Kanada šiuo metu grasina mesti tam iššūkį, pasinaudodama PPO. Kokiais būdais, jūsų manymu, šiuo atveju galima užtikrinti, kad į daugumos ES gyventojų norus bus atsižvelgta? Aš manau, kad šie klausimai yra itin svarbūs ir į juos turi būti atsižvelgta reformoje.

  Patrick Louis (IND/DEM). - (FR) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, tarptautinė prekyba yra gerai. Pageidautina, kad tokia prekyba būtų laisva, tačiau dabar pasaulis pasikeitė, o PPO taisyklės nėra tinkamai pritaikytos ir neretai turi būti koreguojamos.

Pasikeitė pats tarptautinės prekybos pobūdis. Praeityje prekyba rėmėsi papildymo principu: ieškodavome to, ko neturime ir eksportuodavome bet kokį perteklių. Dėl to tautos suklestėjo. Tačiau šiuo metu viešpatauja socialinis dempingas. Atsisakome to, ką mokame padaryti tam, kad importuotume pigesnius kažkieno kito pagamintus produktus, ne todėl, kad taip yra pelningiau, bet todėl, kad taip yra pigiau, mokami mažesni mokesčiai ir egzistuoja mažiau socialinių suvaržymų.

Dėl tokios PPO tvarkos skurstančios šalys ir turtingųjų šalių nepasiturintys gyventojai dirba tam, kad turtingieji skurstančiose šalyse dar labiau lobtų. Vis rečiau vadovaujamasi tautų solidarumo principu ar sutarčių sąlygomis; tokia tvarka greičiau skaldo tautas ir sukuria konfliktą tarp nugalėtojų ir pralaimėjusiųjų.

Todėl būtina keisti PPO taisykles. Jos turi sugrąžinti Bendrijos prioritetus ir atgaivinti bendruosius išorinius tarifus nustačiusios Romos sutarties dvasią. Tai nebuvo perdėtai atsargi apsaugos priemonė, bet sąžiningas atlygis socialinio dempingo kontekste. Steigėjai ne visuomet klysdavo. Vertindama prekybos suvaržymus, PPO privalo atsižvelgti į chaotiškus valiutos kursų svyravimus. Visiškai nepriimtina, kad juanio kursas yra toks žemas kuomet šalyje egzistuoja toks milžiniškas užsienio prekybos perviršis. Tai, kad kaskart JAV dolerio kursui euro atžvilgiu nukritus 10 centų EADS netenka milijardo eurų, kelia pasipiktinimą.

Baigdamas noriu pasakyti, kad iš tiesų laisvos prekybos ateitis mums primena, kad prieš galėdami atsipūsti dar turime daug nuveikti. Iš vienos pusės, privalome grąžinti sieną kaip politikos ir tautų laisvės sąlygą; iš kitos, pinigų ir finansinei politika turi užleisti vietą tikrajai, produktyviajai ekonomikai, kadangi tik ji gali suteikti žmonėms galimybę gyventi laisvai.

  Jim Allister (NI). - Ponia Pirmininke, PPO egzistuoja daugybė klaidų, tačiau akivaizdu, kad jos absurdiškiausias trūkumas yra tai, kad Kinijai, Indijai ir Brazilijai suteikiamas nesąžiningas pranašumas – palankus besivystančiųjų šalių statusas. Kadaise tai buvo šalys su besivystančia ekonomika, tačiau šiandien jos tikrai yra išsivysčiusios ir gali konkuruoti su pačiais geriausiais. Tiesą sakant, joms taip gerai sekasi, kad dabar šios šalys yra keleto sričių pasaulio lyderės. Tačiau dėl neaiškių priežasčių skiriame joms besivystančiųjų šalių privilegijų ir tikimės iš jų mažesnių standartų ir įsipareigojimų.

Nenuostabu, kad mano rinkėjai neretai mano, kad PPO neatitinka jų interesų ir jiems netarnauja – šį jausmą ypač skatina komisaro Mandelson nuolat daromos nuolaidos žemės ūkio srityje.

Komisare, sudaryti tinkamą sandorį yra kur kas svarbiau nei sudaryti bet kokį sandorį. Joks sandoris nebus tinkamas, jei dėl jo mūsų žemės ūkio maisto pramonei pakenks kylanti banga pigių importinių prekių iš šalių, kurias traktuojame palankiau nei to reikalauja jų tvirta ekonominė padėtis.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). - (PL) Ponia Pirmininke, tinkamai nedirbanti institucija turi būti reformuota, siekiant užtikrinti, jog ji reikiamai tarnauja visoms suinteresuotosioms šalims ir vartotojams. Mes remiame laisvąją prekybą, tačiau, deja, pastaroji dažnai žengia koja kojon su pagunda pasiduoti goduliui. Prekybai tampant liberalesnei, būtinas kontrolės mechanizmas – toks ir yra Pasaulio prekybos organizacijos tinkamos veiklos tikslas. Tarptautinė prekyba dabar yra pasiekusi tokį lygį ir tapusi tokia sparčia ir tokio didelio masto, kad pasidarė būtina sukurti gerų koordinavimo priemonių. Europos Parlamentas negali stovėti ir nieko nedaryti. Todėl giliai širdyje esu įsitikinęs, kad Muscardini darbas pertvarkant šią organizaciją suteiks galimybę išpildyti tokius lūkesčius ir dėl to bus sukurta tarptautinė organizacija, galinti valdyti prekybą pagal aiškų ir gerai apibrėžtą kursą.

  David Martin (PSE). - Ponia Pirmininke, visų pirma, norėčiau pasveikinti p. Muscardini už puikią ataskaitą.

PPO vis tiek turi reikšmingą vaidmenį pasaulyje ir jį atlieka gerai, tačiau ją būtina modernizuoti ir reformuoti. Mano manymu, viena pagrindinių reformų yra įdiegti PPO parlamentine demokratiją. Būtina parlamentinė asamblėja, kuri reguliariai posėdžiaus ir kontroliuos prie PPO derybų stalo vykstančius procesus.

Be to, turime atnaujinti PPO taisykles tam, kad užtikrintumėme, jog PPO derybų metu bus skiriama daugiau dėmesio aplinkos tvarumui ir klimato pokyčiams ir į šias derybas bus įtraukti ir socialiniai bei darbo klausimai. Ypač norėčiau, kad TDO būtų glaudžiau susijusi su PPO veikla nei dabar.

Kalbant apie ataskaitą apskritai, labai pritariu p. Muscardini darbui Tarptautinės prekybos komitete.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Ponia Pirmininke, bendroji rinka ir nesuvaržyta prekyba – tokios yra pagrindinės ekonominės plėtros sąlygos. Tačiau žodis „nesuvaržyta“ nereiškia, kad prekyba turi būti nereguliuojama ir neturinti jokių principų, nustatančių prekybos sąlygas bei užtikrinančių konkurencingumą. Tinkamai reguliuoti prekybą ypač būtina turint omenyje globalizaciją. Štai kodėl Pasaulio prekybos organizacija turi tokį svarbų vaidmenį. Tai yra didelę teritoriją apimanti organizacija, turinti daugiau nei 150 valstybių narių. PPO galės dirbti veiksmingiau jei jos kompetencija bus aiškiau apibrėžta ir ribosis prekybos politika.

Siekiant aiškumo ir konkurencingumo, visų pirma reikia užtikrinti, kad gamybos procesas atitinka nustatytus standartus ir kokybės reikalavimus, susijusius su, pavyzdžiui, aplinkos apsauga, darbo sąlygomis ir atlyginimais bei gyvūnų gerove. Konkurencingumas nėra vertinamas atsižvelgiant vien tik į gamybos sąnaudas ir kainas. Baigdamas turėčiau pasakyti, kad PPO reforma reiškia norą dirbti drauge siekiant raidos ir kovoti su kurdu.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, norėčiau pasveikinti visus suinteresuotuosius asmenis, o ypač pranešėją su šia ataskaita.

Suprantu – ir dabar laisvai cituoju aiškinamąjį raštą, – kad visos Pasaulio prekybos organizacijos analizė, kurios Tarptautinės prekybos komitetas ketina imtis, labai priklausys nuo Sutherland ataskaitos, kuri jau daugelį metų renka dulkes ant spintos lentynos, išvadų. Tuomet, komitetui parengus savąją ataskaitą, Komisijos greičiausiai lauks uždavinys imtis reikiamų priemonių Ženevoje tam, kad įgyvendintų rekomenduojamus pagerinimus.

Kas gali garantuoti, kad kokia nors nauja ataskaita paskatins daugiau veiksmų nei puikioji Sutherland ataskaita? Ar į kurį nors naują PPO paketą bus įtraukta aplinkos apsaugos ir klimato kaitos nuostatų? Kalbant apie jau minėtą klausimą, susijusį su besivystančių šalių vienarūšiškumo nebuvimu ir esama Kinijos, Brazilijos ir Indijos padėtimi, ar imsime aiškiau atskirti skirtingus išsivystymo lygius?

Baigdamas noriu paklausti: ar regioninė maisto apsauga taps teisėta nuostata visuose regionuose?

  Androula Vassiliou, Komisijos narė. − Ponia Pirmininke, norėčiau padėkoti gerbiamiems nariams už jų pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos Komisija atsižvelgs svarstydama PPO reformą.

Komisijai taip pat kelia nerimą daug šios diskusijos metu išvardytų dalykų ir ji iš tiesų remia ne vieną pasiūlymą, pateiktą p. Muscardini ataskaitoje. Tačiau būtina pripažinti, kad kai kuriems jų bus aktyviai priešinamasi, tačiau Komisija tikrai juos palaikys.

Kalbant konkrečiai, Komisija stipriai palaiko raginimą siekti PPO ir kitokių tarptautinių organizacijų darnos bei raginimus siekti papildomo skaidrumo bei didinti parlamentų vaidmenį, ypač kontrolės ir prakybos politikos peržiūros srityse. Be to, komisija sutinka su nuomone, kad PPO stiprinimas atspindi besivystančiųjų šalių interesus.

Taip pat norėčiau atsakyti į p. Liotard komentarus, nesusijusius su PPO reforma. Šiuo metu negaliu gilintis į smulkmenas, tačiau norėčiau jus užtikrinti, kad jau dabar aptarinėjame vaikų darbo ir su juo susijusius klausimus su mūsų partneriais bei remiama TDO ir PPO bendradarbiavimą.

Baigdama norėčiau pasakyti, kad būtinai perduosiu jūsų komentarus savo kolegai p. Mandelson tam, kad į juos būtų atsižvelgta diskusijų su kitais PPO nariais metu.

  Cristiana Muscardini, pranešėja. − (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti Komisijai už komiteto darbo įvertinimą. Esu dėkinga dar ir už paramą, kurią suteikė Plėtros komiteto ir Ekonominių ir pinigų reikalų komiteto nariai bei daugybė mano kolegų, kalbėjusių šiuose rūmuose. Pasinaudodama jų politine ir technine parama, norėčiau šį vakarą dar kartą priminti Komisijai, kad nevalia švaistyti laiko. Vargas laukia tų, kurie turi laiko ir jį leidžia veltui! Kitais žodžiais tariant, tiesa, kad Dohos derybų raunde galų gale gali būti rastas sprendimas, tačiau pastaraisiais metais toks sprendimas būdavo nuolat atidėliojamas. Dabar, kai susidūrėme su labai rimta maisto produktų krize, privalome nepamiršti, kad tam tikrai atsakomybė yra susijusi ir su atitinkamomis praktikomis (įskaitant Europos Sąjungos praktikas), kuriose jau seniai buvo numatyti skirtingi žemės ūkio ir maisto pramonės vystimosi scenarijai.

Norėdami išvengti konfrontacijos tarp neturtingų besivystančiųjų šalių ir išsivysčiusių valstybių, norėdami sukurti sąžiningą rinką – o rinka gali būti sąžininga ir laisva tik egzistuojant taisyklėms joje– turime veikti drąsiai, kadangi negalime susitarti dar kartą atidėti sprendimo priėmimą jei siekiame apginti padoraus darbo sampratą ir paskatinti ginčų sprendimą.

Tarptautinės prekybos komitetas žino apie PPO, kurioje laikui bėgant yra sukurti tam tikri darbo būdai, reformos sunkumus. Tačiau jis žino ir apie tai, kad, norėdama išpildyti įvairių šalių lūkesčius ir tapti šiuolaikine trečiojo tūkstantmečio organizacija, PPO privalo rasti jėgų ir narsos žengti reformų keliu. Tik nuo Komisijos priklauso, ar į mūsų pamąstymus, kuriuos šie rūmai oficialiai pareikš absoliučia dauguma, bus atsižvelgta.

  Pirmininkė. - Diskusija baigta.

Balsavimas įvyks rytoj 12 valandą.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

  Kathy Sinnott (IND/DEM), raštu. – 2001 m. Dohos derybų turo tikslas buvo sumažinti prekybos barjerus visame pasaulyje, suteikiant įvairaus išsivystymo lygio šalims galimybę nevaržomai prekiauti.

2005 m. ES sumažino ES šalių cukrų gaminantiems ūkininkams siūlomas kainas beveik 40 %. dėl Pasaulio prekybos organizacijos nusistatymo, kad tai bus naudinga ne tokioms turtingoms šalims pasaulinės rinkos dalyvėms, kaip kad Australija, Brazilija ir Tailandas. Deja, tai turėjo itin neigiamos įtakos Europos Sąjungos šalims, tokioms, kaip Airija, kurioje cukraus pramonė buvo sužlugdyta, bei neturtingiausioms cukraus gamintojoms Afrikos-Karibų-Ramiojo Vandenyno regione – Mauricijui, Belizai ir Fidžiui.

2008 m. daugelis neturtingiausių šalių, nukentėjusių nuo ES cukraus pramonės pertvarkymo ir vėl patiria pilietinius neramumus dėl tokių svarbiausių prekių, kaip ryžiai ir kukurūzai, kurių nusipirkti jos neišgali, nes negauna pajamų iš prekybos cukrumi.

Prieš imdamiesi naujų ardomųjų priemonių prekybai apsaugoti, turėtume nuoširdžiai įvertinti poveikį, kurį ES gali turėti kai kurioms savo neturtingiausioms kaimynėms tam, kad tokio pobūdžio pakeitimai daugiau nebebūtų griaunamojo pobūdžio.