Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2654(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B6-0144/2008

Debatai :

PV 24/04/2008 - 3

Balsavimas :

PV 24/04/2008 - 7.1
CRE 24/04/2008 - 7.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0174

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2008 m. balandžio 24 d. - Strasbūras Tekstas OL

8. Balsavimo paaiškinimai
PV
  

Žodiniai balsavimo paaiškinimai

 
  
  

- Komisijos metinės politikos strategija 2009 m. (RC-B6-0144/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, šiuo konkrečiu klausimu aš susilaikiau, nes manau, kad Komisija turi per daug darbo ir jai nereikia pakartotinai vertinti, ar ji veikia politiškai, ar pagal politikos nuostatas. Reikėtų daug daugiau kalbėti apie reguliavimo mažinimą, o ne kaip galėtume prastumti bendrą imigracijos politiką.

Daug mažų įmonių regione, kuriam atstovauju, norėtų mažiau reguliavimo iš ES. Iš tiesų daug žmonių norėtų matyti geriau visoje Europos Sąjungoje įgyvendinamą įstatymais numatytų dalykų priežiūrą.

Galiausiai, mano regione yra daug tokių, kurie yra susirūpinę, kad Komisija nedaro to, ką turėtų daryti. Pvz., Komisija dabar galėtų kuriam laikui atidėti pažeidimų prieš kai kurias valstybes nares bylas, susijusias su azartiniais lošimais, kad keleriems metams jos būtų nuslėptos nuo visuomenės akių. Tai yra vienas klausimų, kuriais Komisija dabar turėtų užsiimti.

 
  
  

- Pranešimas: Jutta Haug (A6-0084/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). - (PL) Ponia Pirmininke, Komisijos prioritetai 2009 m. yra didesnis užimtumas, klimato kaita ir tvari Europa. Užimtumas Europos Sąjungoje ypač nusipelnė dėmesio.

1997 m. lapkričio mėn. viršūnių susitikime Liuksemburge buvo pasirašyta Amsterdamo sutartis. Ji davė pagrindą Europos užimtumo strategijos formavimui. Dėl nedarbo problemos valstybėse narėse, kur 17 mln. žmonių tuo metu nedirbo, šis klausimas tapo prioritetiniu. Po devynerių metų, 2006 m. išsiplėtusioje Europos Sąjungoje 64,3 % darbingo amžiaus žmonių dirbo. Danijoje užimtumo lygis yra didžiausias, Lenkijoje mažiausias. Iš viso 7,9 % darbingo amžiaus žmonių neturi darbo. Palyginimui nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose – 4,6 %. Per praėjusius metus 24 valstybėse narėse buvo užregistruotas nedarbo lygio sumažėjimas, o trijose – padidėjęs užimtumas. Nedarbo lygis labiausiai sumažėjo Lenkijoje, Bulgarijoje ir Latvijoje, o labiausiai išaugo – Estijoje.

Ponios Haug pranešimas rodo, koks svarbus valstybių narių vaidmuo Europos Sąjungos užimtumo politikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Ponia Pirmininke, šiame balsavime ir balsavime dėl Persijos įlankos naftos turiu susilaikyti arba balsuoti prieš, paprasčiausiai todėl, kad balsavimu užbėgama už akių Lisabonos sutarčiai.

Manau, kad tai labai įžūlu ir nepagarbu parlamentarų, kurie dar neratifikavo šio sutarties, o ypač airių tautos, kurie vis dar rengiasi referendumui, atžvilgiu.

Prašyčiau Parlamentą ir šiuos siūlymus rezoliucijoms rašančius žmones susilaikyti nuo skubėjimo dėl sutarties, kuri gali būti ratifikuota arba neratifikuota. Jie turėtų susilaikyti dėl demokratijos principų.

 
  
  

- ES-Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono viršūnių susitikimas (RC-B6-0147/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). - Ponia Pirmininke, visiškai pritariu priimtai pono Salafranca Sánchez-Neyra ir kitų sudarytai rezoliucijai. Yra žmonių, kurių kalba ir yra žmonių, kurie daro.

Europa turėtų stiprinti santykius su Lotynų Amerika. Turėtume nusigriebti šių santykių naudą ateinančioms kartoms, o to negalime pasakyti apie „Galileo“ projektą.

Galiausiai ir rezoliucijoje pabrėžiama, kad Europos ir Lotynų Amerikos partnerystei priklauso daugiau nei milijardas žmonių, kurie sudaro trečdalį JT valstybių narių bei sudaro ketvirtadalį pasaulio prekybos .

 
  
  

- Pranešimas: Cristiana Muscardini (A6-0104/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). - (PL) Ponia Pirmininke, Pasaulio prekybos organizacija buvo sukurta turint tikslą pradėti laisvą ir daugiašalę prekybą. Buvo pripažįstama, kad draugišku ir nuoširdžiu požiūriu pagrįsta atvira rinka buvo raktas į stabilų ekonomikos augimą ir skurdo pasaulyje mažinimą.

Tačiau daugeliui žmonių PPO vis dar yra tam tikra mįslė. Taip yra dėl skaidrumo trūkumo jos veikloje ir netinkamos informacijos viešinimo. Dabartinės sumažėjusios keturių didžiųjų (G4) ir šešių didžiųjų (G6) pasaulio valstybių darbo grupės susitikimuose vertinamos kaip didelių valstybių atstovės, kurios primeta arba nori primesti savo idėjas kitoms organizacijos narėms.

Kita problema – PPO techninės ir teisinės pagalbos mažiau išsivysčiusioms šalims, kurios negauna jokios ekonominės naudos iš didesnio rinkos liberalizavimo, stoka.

Tokios valstybės kaip Indija, Kinija ar Brazilija yra laikomos besivystančiomis šalimis, dėl to jos gauna naudos dėl daug palankesnių sąlygų ir įvairių įsipareigojimų. Mano įsitikinimu, tai yra PPO politikos klaida. PPO neatsižvelgia į didžiulį šių valstybių potencialą ir jų išteklius. O valstybės tuo naudojasi ir prekybos santykiuose dažnai naudoja dempingą, kuris žalingas kitoms šalims. Turėtų būti aiškesnis besivystančių šalių atskyrimas, turėtų būti atsižvelgiama į ekonominę galią, ekonomikos plėtrą, BVP ir eksporto augimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, visi sutinkame, kad reikia PPO reformos. Bet geriausia būtų pakeisti Pasaulio prekybos organizacijos derybose dalyvaujančių šalių, įskaitant ir Europos Sąjungos, požiūrį.

Raginu kolegas pritarti tarppartinei visuotinei akcijai už tikrąją prekybą, kurios primininkais Rytų Afrikos teisės aktų leidžiamojoje asamblėjoje drauge su Abdi Abdirahim Haithar esame. Reikalaujame penkių dalykų. Leiskite panaikinti subsidijas žemės ūkiui, leiskite panaikinti žemės ūkio tarifus, leiskite liberalizuoti kilmės taisykles, leiskite didesnę svarbą skirti pagalbai (tokiems dalykams kaip infrastruktūra, o ne biudžetinė parama korumpuotoms vyriausybėms) prekybai. Ir leiskite imtis iniciatyvos panaikinti barjerus tarp mažas pajamas gaunančių šalių, kad jos galėtų kurti gerovę, verslininkai galėtų kurti gerovę, ir kad jos galėtų dalyvauti pasaulinėje prekybos sistemoje.

 
  
  

- Pranešimas: Anne Ferreira (A6-0040/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). - (PL) Ponia Pirmininke, europiečiai vertina natūralią aplinką. Eurobarometro apklausų duomenimis daugiau nei 70 % žmonių nori, kad sprendimus priimantys asmenys suteiktų didesnę reikšmę aplinkos politikai, kaip suteikia ekonomikai ar socialiniams reikalams.

Klimato kaita tęsiasi. Per pastaruosius 100 metų vidutinė temperatūra Europoje pakilo 0,095 °C, o per ateinantį šimtmetį gali išaugti dar 2 °C ar net 6 °C. OECD paskaičiavo, kad 6,4 % vaikų mirčių ir ligų yra dėl aplinkos taršos.

Europos Sąjunga gali pasiekti užsibrėžtų tikslų sumažinti taršą, kaip numatyta Kioto protokole (Pirmininkas pertraukia kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Atsiprašau, bet vertėjams Jūs kalbate per greitai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). - (PL) ... įvesdami emisijų prekybos gaires Europos Sąjungos šalyse ir taikydami kitas priemones, įskaitant Europos programą kovai su klimato kaita. Tikiu, kad ponios Ferreira pranešimas toliau paskatins valstybes nares imtis veiksmų aplinkosaugos srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Christofer Fjellner (PPE-DE). - (SV) Norėčiau išreikšti nepasitenkinimą, kad neturėjome galimybės balsuoti prieš pasiūlymą dėl asmeninių CO2 kortelių, kitaip sakant, asmens kortelių, kurios turėtų matuoti, kiek pavieniai žmonės prisideda prie šiltnamio efekto. Tai paprasčiausiai neteisinga. Tai prieštarauja žmogaus prigimčiai, vystymuisi ir siunčia ypač keistus signalus: nekvėpuokite, nesimankštinkite, ypač nešnopuokite, ir, dėl Dievo meilės, nebezdėkite!

Kokios turėtų būti sankcijos tiems, kurie išskiria per daug anglies dvideginio arba per daug prisideda prie šiltnamio efekto? Ar reikėtų jiems iš viso uždrausti kvėpuoti? Ne, tokios idiotiškos mintys menkina mūsų patikimumą ir nukreipia dėmesį nuo teisingų, efektyvių priemonių, būtent taršos leidimų prekybos, „teršėjas moka“ principo ir kitų metodų, kurie yra iš tiesų veiksmingi.

Esu nustebęs, kad daugiau žmonių nepasisakė prieš šį siūlymą ir kad jis, atrodo, buvo priimtas nepastebėtas. Man labai liūdna, jei dėl šio pasisakymo išleidau daugiau anglies dvideginio, nei man iš tiesų priklauso. Atsiprašau dėl to.

 
  
  

- Pranešimas: Alexander Radwan (A6-0032/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). - (PL) Balsavau už rezoliuciją dėl Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų. TFAS palengvina tame pačiame ar netgi skirtinguose sektoriuose dirbančių įmonių finansinių ataskaitų palyginimą. Esu įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turėtų išnagrinėti, ar įvedus Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartus mažoms ir vidutinėms įmonėms bus kokios naudos, ir jei bus, tai kokios.

 
  
  

Rašytiniai balsavimo paaiškinimai

 
  
  

- Komisijos metinės politikos strategija 2009 m. (RC B6-0144/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Giles Chichester (PPE-DE), raštu. − Britanijos konservatoriai palaiko iniciatyvą dėl geresnio reguliavimo, administracinės naštos mažinimo, Lisabonos strategijos tikslų, atsižvelgiant į plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą, skatinimą bei tolesnės pažangos siekiant sustiprinti vieningą rinką. Mes parėmėme ir nuorodas į nepriklausimą poveikio įvertinimą atsižvelgiant į įstatymų leidimą, ilgalaikę konservatyvių EP narių politiką.

Tačiau mes negalime pritarti Bendrajai imigracijos politikai ar Bendrajai prieglobsčio politikai kai ruošiamasi apriboti valstybių narių galias laisvai veikti teisingumo ar vidaus reikalų srityse, sukurti Europos diplomatinę tarnybą ar bet kuriuos kitus veiksmus siekiant apriboti ES gynybos galimybes.

Dėl šių priežasčių mes susilaikėme dėl galutinio balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Pasiūlyme dėl rezoliucijos yra keletas neaiškių dalykų. Pritariame vidaus rinkos vystymui, bet pasakymas, kad Europos Parlamentas gailisi konkretaus suderinimo stokos, gali būti aiškinamas skirtingai. Pvz., kad reikia įvesti išsamesnes visiškai suderintas nuostatas, kam mes nepritariame.

Kadangi pasiūlyme taip pat atmetami visi bandymai pakartotinai nacionalizuoti sanglaudos politiką, remiama bendra imigracijos politika ir bendros politikos dėl NATO kūrimas, nusprendėme balsuoti prieš bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) ES, kuri apibūdinama blogėjančiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis darbuotojams ir visiems gyventojams, kur toliau didėja turto koncentracija, nelygybė ir skurdas, reikšminga paminėti, kad nei Komisija, nei šio Parlamento dauguma nemano, kad kova su šia nepriimtina padėtimi turi būti pagrindinis prioritetas. Be to, negali būti niekaip kitaip, bet ES politikos uždavinys yra skatinti tokią padėtį.

Minėtais prioritetais siekiama plėtoti neoliberalią politiką ir susitelkti ties daugiau priemonių, skirtų visiškam bendros rinkos įgyvendinimui (t. y., paslaugų, prekių ir darbo jėgos rinkų liberalizavimui, įgyvendinant lankstumo ir užimtumo garantijų principus) ir tarptautinei prekybai, kartu greitinant federalistinę ir militaristinę darbotvarkę (kuri apima savo ir NATO strategijos peržiūrėjimą) ir remiantis neratifikuota (!) Lisabonos sutartimi.

Galiausiai, tais metais, kai bus rengiami rinkimai į Europos Parlamentą, esame raginami ir skatinami stiprinti ES propagandą ir jos politikos mistifikavimą. Tie, kurie laikosi tokios nuomonės, atmetė jūsų grupės pateiktą pataisą, smerkiančią Europos Teisingumo teismo nuosprendį, įteisinantį atlyginimų dempingą ir ribojantį profesinių sąjungų teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Metinės politikos strategijos 2009 m. teigiamai kalbama apie daugelį Europos Komisijos dokumente esančių dalykų. Ypač svarbu pabrėžti tarpusavio priklausomybę tarp ekonominės pažangos, socialinės pažangos ir aplinkos apsaugos, šie veiksniai yra svarbūs tvarios ekonomikos kūrimui. Būdama Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nare, ypač pritariu iniciatyvoms, kuriomis siekiama sužadinti mažų ir vidutinių įmonių potencialą.

Neturėtume pro pirštus žiūrėti į tinkamą direktyvų, kurios yra esminės vidaus rinkai, įgyvendinimą, ypač Paslaugų direktyvos ir Vartojimo kreditų direktyvos. Reglamentus reikia tinkamai perkelti į nacionalinius teisės aktus visose valstybėse narėse, jei siekiama realios naudos iš Europos integracijos. Tačiau neturėtume pamiršti, kad Europos Komisijos vaidmuo yra pagrindinis stebint, pranešant ir remiant valstybių narių pastangas siekti savo tikslų.

Europos Parlamentas rezoliucijoje paminėjo paskutinių Europos Teisingumo teismo sprendimų „Viking“, „Laval“ ir „Rüffert“ bylose pasekmes ir tolimesnės diskusijos Europos Parlamente būtinybę. Čia pasikliaunu Europos Komisijos dalyvavimu ir konstruktyviais jos atstovų sprendimais.

Sutinku, kad 2009 m. bus takoskyros metai Europos institucijų veikloje. Tačiau esu optimistė ir tikiu, kad tai nesutrukdys įgyvendinti svarbiausių metų uždavinių.

 
  
MPphoto
 
 

  Dan Jørgensen, Poul Nyrup Rasmussen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (PSE), raštu (DA) Socialistų grupė Europos Parlamente nusprendė balsuoti prieš Žaliųjų / Laisvo Europos aljanso grupės pasiūlytą pataisą dėl besąlyginio 10 % biokuro vartojimo iki 2020 m. panaikinimo.

Mes neisime į kompromisą dėl tvarumo, socialinio ar aplinkos, todėl reikalaujame, kad 10 % tikslo vykdymas būtų privalomas ir to galima pasiekti tvariu būdu.

Esame pasirengę peržiūrėti nustatytą ribą, jei pasidarys akivaizdu, kad tvariu būdu jos pasiekti negalima. Nepaisant to, esame įsitikinę, kad Komisijos metinės politikos strategija yra tinkamas kontekstas tokio sprendimo priėmimui derybų dėl ES klimato kaitos paketo, įskaitant direktyvą dėl atsinaujinančios energijos, metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu.(RO) Balsavau už socialistų grupės pateiktas 1, 2, 3 ir 4 pataisas bendrai rezoliucijai dėl Komisijos metinės politikos strategijos 2009 m. Jomis Komisijos prašoma rasti sprendimą politinėje aklavietėje atsidūrusiai darbo laiko direktyvai, direktyvai dėl laikinų agentūrų ir direktyvai ir direktyvai dėl teisių į pensiją perdavimo. Tai yra gyvybiškai svarbūs Europos socialinės ir užimtumo politikos aspektai. Šiomis pataisomis Komisijos prašoma laikytis savo įsipareigojimų teikti pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su minimaliais tarpvalstybinių kolektyvinių sutarčių, kurios leistų valstybėms narėms pagerinti šiuos standartus, ypač kolektyvinių derybų keliu, standartais.

Gaila, kad šios pataisos nesurinko reikalingos daugumos. Todėl balsavau prieš tekstą, kuriame neatsižvelgiama į socialinės Europos poreikius.

 
  
  

- Pranešimas: Jutta Haug (A6-0084/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), raštu. − (PL) 2008 m. yra Lisabonos sutarties, kurie įsigalios 2009 m. ratifikavimo metai. Ji suteiks Europos Sąjungai naujų galių ir turės didžiulės įtakos Bendrijos biudžetui.

Naujai sudarytas Parlamentas ir Komisija turės imtis visiškai naujos biudžeto tvarkos, pagal kurią bus sudaromas 2010 m. biudžetas. Todėl ypač svarbu aiškiai susitarti dėl atitinkamų biudžeto ir teisės aktų leidybos priemonių pakeitimų iki šių metų pabaigos, siekiant užtikrinti skaidrią sistemą 2010 m. Be to, turime suintensyvinti pasirengimą plačiai visų ES išlaidų aspektų peržiūrai, kad galėtume pateikti Komisijai ataskaitą iki šių metų pabaigos.

Ateinančiais metais prioritetu turi tapti solidarumo principas, tačiau reikia užtikrinti finansavimą jo įgyvendinimui garantuoti. Mane neramina tai, kad manevrams suteikta erdvė iki daugiametėmis finansinėmis sistemomis nustatytos aukščiausios ribos, jau esamų Komisijos prioritetų ir naujųjų prioritetų praktiškai negalima pasiekti kartu, nenukenčiant solidarumo principui.

Todėl pirminiame biudžeto siūlyme turi atsispindėti realus visų reikalavimų kitiems metams vaizdas, atsižvelgiant į Parlamento reikalavimą, kad būtų išleisti visi bandomiesiems projektams, kurie atneša naudos visiems Europos piliečiams, skirti pinigai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Leiskite priminti, kad drauge su diskusija dėl Bendrijos biudžeto 2009 m. vyksta ir kita diskusija dėl viso ES biudžeto peržiūrėjimo, kaip numatyta Tarpinstituciniame susitarime. Tiksli šios peržiūros forma dar bus nustatyta, tačiau esame susirūpinę, kad kai kurie jos uždaviniai jau nurodyti.

Be to, Taryba jau paskelbė apie ketinimus kurti realius ir griežtus mokėjimus ir kad jos įsipareigojimų lygis, mokėjimo asignacijos turi būti kruopščiai išanalizuotos, atsižvelgiant į Bendrijos gebėjimą jas įsisavinti; ketinimuose teigiama, kad labiau tikėtinas tolimesnis struktūrinės politikos ir sanglaudos finansavimo mažinimas, kuriam mes prieštaraujame. Mes laikomės kitokio požiūrio ir tikime, kad neišleidus visos pagal šias biudžeto antraštes skirtos sumos reikia atlikti išsamią analizę ir imtis priemonių, užtikrinsiančių griežtą jų įgyvendinimą.

O pasiūlyme reikalaujama padidinti asignavimus išorės veiksmams, užtikrinti su ES ambicijomis suderinamus išteklius. Mūsų siūlytos pataisos atmetimas šiek tiek aiškiau nušvietė, ką tai iš tiesų reiškia. Mes smarkiai prieštaraujame Tarybos prašymui skirti papildomų ES biudžeto lėšų karinėms išlaidoms, kaip Europos saugumo ir gynybos politikos daliai.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. − (PL) Ponia Pirmininke, 2009 m. biudžete turi būti atsižvelgta į konkrečias tais metais įtakos turinčias aplinkybes.

Visų pirma tikėtino Lisabonos sutarties sudarymo, europinių rinkimų ir naujo Europos Parlamento ir Europos Komisijos formavimo pasekmės biudžetui bus iššūkis ES teisės aktų leidybos ir biudžeto veiklos tęstinumui. Tuo pat metu tais metais po dvejų metų „apšilimo“, kuriems įtakos turėjo atidėliojamas teisės aktų priėmimas ir dėl to vėlavusi ilgalaikių programų pradžia, bus galutinai įgyvendinta 2007-2013 m. finansinė perspektyva.

Naujoviškai finansavimo politikai ir Europos Sąjungos ambicijoms užsienio politikoje skiriamas dėmesys yra visiškai suprantamas. Tačiau tai negali vykti sanglaudos politikos, kuri nepaprastai svarbi šiuo metu dėl įvairių šalių ir regionų vystymosi skirtumų, sąskaita. Pranešimo 3 dalyje, kurioje aptariamas solidarumo principas, aprašoma, kaip galima tinkamai ir skaidriai panaudoti struktūrinius fondus. Tai ypač reikšminga 2008-2009 m. suplanuotai biudžeto peržiūrai, kuri turės įtakos ES finansams po 2013 m. Tai dar vienas labai svarbus biudžeto politikos 2009 m. klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu ponios Haug pranešimo dėl 2009 m. biudžeto, III dalies – „Komisija: biudžeto struktūra ir prioritetai 2009 m. turiniui“. Pranešime pateikiami nurodymai, kurie padės palengvinti perėjimą nuo dabartinės prie naujos tvarkos pagal Lisabonos sutartį. Balsavau už šį pranešimą.

 
  
  

- „New Flame“ laivo avarija (RC-B6-0180/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Nors balsuosiu už šį bendrą pasiūlymą rezoliucijai, turiu pasakyti, kad tai tipiška Europos Parlamenti rezoliucija, priimta ne dėl susirūpinimo aplinka ar laivybos saugumu, bet dėl to, kad konservatyvūs Ispanijos politikai vis dar žūtbūt bando atgauti Gibraltarą ir trikdo savo valdžią.

Tai tekstas, kuriuo stengiamasi būti viskuo visiems žmonėms ir kuriame išplėstai kliedima apie niekus, tačiau menkai užsimenama apie svarbią laivybos saugumo problemą.

Jis parašytas prasta anglų kalba, o 12 pastraipa neturi prasmės ir praktiškai neįmanoma, todėl šios pastraipos negali rimtai vertinti, net jei ir pavyksta ją suprasti.

Svarbiausia, kad iš laivo buvo pašalinta nafta, kad ištikus nelaimei Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), Gibraltaro ir Ispanijos tarnybos veikė greitai ir teisingai, ir privalome užtikrinti, kad bus atkreiptas dėmesys į laivybos saugos problemą apskritai. Visa tai buvo galima daug efektyviau išdėstyti dviejuose puslapiuose, o ne turėti keturis puslapius padriko teksto, kaip dabar.

(Sutrumpinta pagal Darbo tvarkos taisyklių 163 taisyklės 1 dalį)

 
  
  

- ES-Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono viršūnių susitikimas (RC-B6-0147/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl bendros rezoliucijos dėl ES-Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono aukščiausio lygio susitikimo, nes manau, kad Limos viršūnių susitikimas suteiks išskirtinę galimybę sustiprinti strateginę dviejų regionų partnerystę ir padidinti pastangas siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų iki 2015 m., įskaitant demokratijos ir įstatymo viršenybės principo propagavimą, žmogaus teisių apsaugą ir užtikrinimą, ypatingą dėmesį skiriant moterų padėčiai, socialinės sanglaudos stiprinimui ir skurdo mažinimui.

Pritariu didėjančiam įsitikinimui dėl Europos migracijos stebėjimo tarnybos, kuri leistų geriau suprasti migraciją tarp Lotynų Amerikos, Karibų jūros regiono ir Europos Sąjungos, kūrimo svarbos.

Reikia imtis bendrų veiksmų norint apsaugoti aplinką, biologinę įvairovę ir miškus ir kovoti su klimato kaita, dykumėjimu ir vandens trūkumu.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mes labai pritariame šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos, tačiau kai kurie turinio dalykai nėra aktualūs šiam Parlamentui, jie turėtų būti valstybių narių ir galbūt Užsienio reikalų ministrų tarybos atsakomybė.

Kaip visada, įvairios grupės pateikė nereikšmingų pataisų dėl įvairių svarbių principinių klausimų, pvz., ar „MRTA“ turėtų būti įtraukta į ES teroristinių organizacijų sąrašą ir dėl bandymų įgyvendinti taikos procesą Kolumbijoje.

Tai yra svarbūs dalykai, bet jie ne tiek svarbūs, kad juos spręstų Europos Parlamentas, tą turėtų daryti kompetentingos sprendimus priimančios institucijos valstybėse narėse.

Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Nepaisant kruopščiai sudarytos rezoliucijos, sunku nuslėpti norą, kad pasaulinė dviejų regionų partnerystė ir Europos Lotynų Amerikos pasaulinė tarpregioninė partnerystė taptų būsimos laisvosios prekybos zonos užuomazga (su laisvas prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimu), leisianti ES savaip propaguoti Lotynų Amerikos integraciją ir tenkinti pagrindinių finansinių ir ekonominių grupių ambicijas (žr. asociacijos susitarimų tarp ES ir Lotynų Amerikos šalių bei regionų, pvz., Meksikos ir Čilės, uždavinius).

Kai kurie mūsų yra įsitikinę, kad sekinantis rezoliucijos tikslų kartojimas taps bendrais principais, vertybėmis ir interesais, bet tai yra paprasčiausiai bandymas propaguoti neokolonijines pretenzijas ir ES jėgų įsikišimą Lotynų Amerikoje.

Mes visiškai prieštaraujame ES ketinimams palengvinti regionuose sukaupto turto, gamtinių išteklių ir biologinės įvairovės pasisavinimą tarptautinėms bendrovėms, kurios išnaudos darbuotojus, skatins nedarbą, sužlugdys milijonus smulkiųjų ūkininkų, sunaikins aplinką, užkirs kelią pažangai ir pamins tautų teises ir suverenumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jens Holm, Kartika Tamara Liotard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Gaila, kad tekstas apie reprodukcinę sveikatą, kuris buvo GUE rezoliucijos dalis, buvo ištrintas dėl visų politinių grupių kompromisinio siūlymo. Ištrintas tekstas yra toks:

„Reikalaujama, kad valstybės politika skatintų infrastruktūrą, įrangą ir viešąsias paslaugas, užtikinančias moterims lytinį švietimą ir švietimą apie reprodukciją, įskaitant vaisingumo kontrolę, motinystės ir tėvystės paramą, taip sudarant moterims sąlygas planuoti šeimą ir kitus gyvenimo aspektus ir prisidedant prie visų sąlygų, reikalingų didesniam lygybės principu pagrįstam moterų dalyvavimui.“

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Bendradarbiavimui šioje srityje reikia dialogo, kuris be kitų dalykų, skatintų socialinę sanglaudą ir bendradarbiavimą kovojant su visuotiniu atšilimu. Mano balsavimas atspindi gilesnio dialogo šiose srityse poreikį.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Pritariu galimybei, kurią mums suteikia ES-Lotynų Amerikos viršūnių susitikimas aptarti padėtį Lotynų Amerikoje ir ES santykius su šia pasaulio dalimi.

Pritarsiu bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos, tačiau norėčiau pabrėžti, kad turime užtikrinti, kad bus rastas politinis problemų Kolumbijoje ir aplink ją sprendimas, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų poziciją.

Žinome, kad to regiono šalyse yra sunkumų, todėl mes, Europos Sąjunga, turime aktyviai jiems padėti įveikti tas problemas, ypač susijusias su narkotikais ir nusikalstamumu, ir įtvirtinti jų vyriausybėse bei institucijose demokratinius principus.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Didžiosios Britanijos konservatoriai šiandien balsavo už šią rezoliuciją, tačiau norėtų pasitikslinti dėl jiems abejonių keliančią nuorodą visuotinę paramą Romos statutui ir Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir nuorodą „kovoti prieš mirties bausmę“ 11 rezoliucijos pastraipoje, kurioje šnekama apie tai, kas yra kiekvieno konservatyvaus Europos Parlament nario sąžinės dalykas.

 
  
  

- Birma (B6-0186/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Padėčiai Birmoje įvertinti reikia vieningos ir aiškios ES pozicijos. Didesnės ir tiksliau nukreiptos sankcijos, kurios yra svarbi tokios pozicijos dalis, pasaulinis ginklų embargas ir politinių kalinių paleidimas, įskaitant Aung San Suu Kyi, būtų pageidautinas. Nepaisant to turėtų daryti spaudimą ne tik Birmai, bet ir ASEAN valstybėms narėms, kad jos imtųsi veiksmų pašalinti Birmą iš ASEAN siūlomų palankių prekybos nutarimų.

 
  
  

- Biologinė įvairovė ir biologinis saugumas (B6-0143/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. (PT) Mažėjanti biologinė įvairovė yra vienas iššūkių, su kuriais visuomenė susiduria šiandien, o klimato kaitos kontekste ši problema kelia dar didesnį susirūpinimą.

Susirūpinimas dėl klimato kaitos poveikio biologinės įvairovės mažėjimui yra susijęs ne tik su nykstančių rūšių apsauga. Sumažėjusi biologinė įvairovė mažina ekosistemų atliekamų funkcijų žmonėms teikiamą našumą ir efektyvumą.

Pavyzdžiui, išeikvotą biologinę įvairovę turintis dirvožemis gali sugerti mažiau anglies taip net pagilindamas klimato kaitos poveikį.

Todėl pritariu rezoliucijai, tikėdamas, kad ES toliau laikysis ambicingos pozicijos dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl biologinės įvairovės.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) June List partija pritaria tarptautiniam darbui saugant biologinę įvairovę ir biologinį saugumą. Gamtos pasaulis turi turtų, kuriuos žmonės tik pradėjo atrasti ir būtina, kad šis ateities galimybių šaltinis būtų išsaugotas būsimoms kartoms. Todėl pritariame rezoliucijai.

Tačiau svarbu, kad ES darbas saugant biologinę įvairovę suteiktų galimybę lanksčiai pritaikyti ES direktyvas ir teisės aktus pagal nacionalinius skirtumus. Valstybių narių aplinka yra skirtinga, todėl ją reikia saugoti skirtingais būdais.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Miroslav Ouzký pranešimas apie „Europos strategiją dėl biologinės įvairovės (COP 9) ir biotechnologinio pavojaus prevencijos (COP-MOP 4)“ kelia klausimų dėl biologinės įvairovės apsaugos ir sąžiningo tokių išteklių panaudojimo naudos paskirstymo.

Norėčiau sutelkti dėmesį ties biologinės įvairovės klausimu ir pabrėžti, kad įvairūs modernūs genų inžinerijos būdai turi būti kuriami ir naudojami cisgenetiniams, o ne transgenetiniams tikslams, siekiant imituoti kiek įmanoma natūralesnius procesus.

Sutinku, kad būtina imtis veiksmingų priemonių prieš biologinį piratavimą, ant kai kurių gaminių dedant CE žymą ir taip užtikrinti, kad jie atitiktų jiems taikomas Bendrijos direktyvas.

 
  
  

- Pranešimas: Cristiana Muscardini (A6-0104/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Čia nesiūlome nieko daugiau ar mažiau nei PPO pakeitimas nauju pasaulio valdymo centru, su stipresnį vaidmenį turinčiu sekretoriatu ir Europos Komisijai sukurtomis privilegijomis (darbuotojais, iniciatyvios teise ir kt.), parlamentine asamblėja ir kitais dalykais, derinamais su kitomis pasaulį kontroliuoti norinčiomis institucijomis.

Paradoksalu, kad pranešimu siekiama pateisinti sutarimą, galima sakyti vienbalsiškumą, kuris cituoju: „priešingai nei balsų dauguma (arba paskirstytų balsų sistema) užtikrina lygybę visiems nariams“. Beje, ta lygybė ES yra paminama.

Lygiai taip pat paradoksalu, kad pranešime prašoma, kad derybos prekybos ir ginčų sprendimas apimtų socialinius, aplinkos ir „humanistinius“ sumetimus, kadangi stojimo prašymai bus svarstomi tik komerciniu požiūriu! Tam tikras didžiulio šio Parlamento pritarimo Kinijos narystei PPO ex post pasiteisinimas, dabar, kai organizacija skundžiasi socialiniu tos šalies dempingu, jau neminint pakartotinių žmogaus teisių pažeidimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Nepaisant įvairių teigiam dalykų, pvz., reikalingos didesnės koordinacijos tarp Pasaulio prekybos organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos, Jungtinių Tautų aplinkos programos, Jungtinių Tautų vystymo programos, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos veiklos, pranešime siekiama sumenkinti tarptautinės prekybos liberalizavimą, kuris pranešime visiškai nekritikuojamas.

Pranešime vos vos stengiamasi neutralizuoti kritiškumą ir paslėpti tokių, kaip pvz., socialdemokratai, kurie stengiasi rasti išeitį iš krizės, su kuria susidūrė kapitalistinė sistema, vaidmenį.

Pranešime, nors ir kukliai, dar kartą patvirtinamas pritarimas pasaulio prekybos liberalizavimui, nuslepiant jo pasekmes. Tarptautinės prekybos liberalizavimus paskatino atsiverti nepaprastai skirtingų ekonominio išsivystymo lygių valstybių rinkas didelių finansinių ir ekonominių grupių, būtent ES, džiaugsmui ir naudai.

Pranešime labai stengiamasi nuslėpti pritarimą prekybos liberalizavimui ir jo vaidmenį neoliberalios kapitalistinės globalizacijos vadovaujamiems agresyviems veiksmams, kurie, kaip teigiama, užtikrins ekonominę plėtrą ir tautų pažangą.

Vargu ar kas galėtų būti toliau nuo tiesos. Mes matėme ir vis dar matome pasaulyje didėjančią nelygybę, tendencija, kuri bus dar intensyvesnė, jei tęsis dabartinė neoliberali politika. Tai iliustruoja maisto kainų augimas.

Todėl balsavau prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu ponios Muscardini pranešimui „Pertvarkytos PPO link“. Dėmesio reikia visoms pranešime minėtoms sritims, pvz., sistemos atstovavimo, organizacijos ginčų sprendimo mechanizmui ir jo bendram teisėtumui bei skaidrumui. Pranešime pateiktos analizės pakanka diskusijai šiais klausimais. Be to, šioje diskusijoje taip pat reikia didesnio dalyvavimo ir konsultavimosi su pilietine visuomene, besivystančiomis šalimis ir JT organizacijomis. Šis požiūris atsispindėjo mano balsavime.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. (PL) Pasaulio prekybos organizacija buvo sukurtu turint tikslą pradėti laisvą ir daugiašalę prekybą. Buvo pripažįstama, kad draugišku ir nuoširdžiu požiūriu pagrįsta atvira rinka buvo raktas į stabilų ekonomikos augimą ir skurdo pasaulyje mažinimą.

Tačiau daugeliui žmonių PPO vis dar yra tam tikra mįslė. Taip yra dėl skaidrumo trūkumo jos veikloje ir netinkamos informacijos viešinimo. Dabartinės sumažėjusios keturių didžiųjų (G4) ir šešių didžiųjų (G6) pasaulio valstybių darbo grupės susitikimuose vertinamos kaip didelių valstybių atstovės, kurios primeta arba nori primesti savo idėjas kitoms organizacijos narėms.

Kita problema – PPO techninės ir teisinės pagalbos mažiau išsivysčiusioms šalims, kurios negauna jokios ekonominės naudos iš didesnio rinkos liberalizavimo, stoka.

Tokios valstybės kaip Indija, Kinija ar Brazilija yra laikomos besivystančiomis šalimis, dėl to jos gauna naudos dėl daug palankesnių sąlygų ir įvairių įsipareigojimų. Mano įsitikinimu, tai yra PPO politikos klaida. PPO neatsižvelgia į didžiulį šių valstybių potencialą ir jų išteklius. O valstybės tuo naudojasi ir prekybos santykiuose dažnai naudoja dempingą, kuris žalingas kitoms šalims. Turėtų būti aiškesnis besivystančių šalių atskyrimas, turėtų būti atsižvelgiama į ekonominę galią, ekonomikos plėtrą, BVP ir eksporto augimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, balsuoju už ponios Muscardini pranešimą dėl Pasaulio prekybos organizacijos reformos. Ypač už daugiašalės prekybos sistemos, Pasaulio prekybos organizacijos darbo reformą, kurios jau kurį laiką reikėjo, ypač atsižvelgiant į dabartinį organizacijos, kuri dabar turi 151 narį, dydį.

Taip pat norėčiau pabrėžti neatidėliotiną su besivystančiomis šalimis susijusios reformos poreikį. Dabar klestinčią prekybą turinčios valstybės, įskaitant Kiniją ir Indiją, mėgaujasi privilegijuotomis ir palankesnėmis sąlygomis, kadangi jos drauge su kitomis mažiau išsivysčiusiomis šalimis vis dar laikomos „besivystančiomis“ valstybėmis. Sutinku su siūlymu sukurti aiškesnes besivystančių valstybių grupes, kurios būtų aiškesnės, lengviau palyginamos ir labiau atitiktų tikrąją aptariamos valstybės ekonominę padėtį.

 
  
  

- Laisvosios prekybos sutartis su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (B6-0142/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Tikras laisvos prekybos sutarčių vadovas…

Tekste pilna nekritiškų užuominų apie netarifinių kliūčių mažinimą, panaikinimą ir liberalizavimą, susirūpinimą dėl galimo konkurencijos iškraipymo dėl valstybės subsidijų, didėjančios paslaugų, investicijų ir konkurencingų konkursų liberalizavimo svarbos, jame taip pat išreiškiamas daugiau ar mažiau aiškus pritarimas Lisabonos sutarčiai.

Rezoliucija tokia neoliberali, kad paskatino socialdemokratus pabandyti ir nuslėpti jų nuolaidžiavimą jos turiniui, pateikiant eilę jai pritildyti skirtų pataisų, vadinamasis kapitalizmas žmogišku veidu.

Dar kartą galime matyti, kad šios laisvosios prekybos sutartys bando pro langą iškišti tai, ko nepavyko pro duris. Kol tęsiasi derybos PPO Europos Sąjunga, sudarydama tokio tipo sutartį su regionais ir pasaulio valstybėmis, palaipsniui stengiasi skatinti tarptautinės prekybos liberalizavimą.

Griežtai atmetame laisvosios prekybos sutartis (nepaisant to kokiomis intriguojančiomis jos yra paverstos). Tikime, kad žmonės turi burtis, vienytis ir kovoti siekdami baigti neoliberalią politiką, kuri turi tokių žalingų pasekmių darbuotojams ir tautoms.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Pono Markov žodiniam klausimui Komisijai dėl ES-Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos laisvosios prekybos sutarties bus pritarta. Laisvosios prekybos sutartyje tarp ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos turėtų būti nuostatos dėl darbo ir aplinkosaugos normų bei žmogaus teisių. Be tokių nuostatų laisvosios prekybos sutarties socialiniam sluoksniui kyla pavojus. Reikia pripažinti įsipareigojimų atnaujinimą, jei ES tikisi patikimai ginti socialia atsakingą ekonominę politiką visame pasaulyje. Balsavau pagal savo šiuo klausimu išsakytą požiūrį.

 
  
  

- Pranešimas: Anne Ferreira (A6-0040/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai nusprendėme balsuoti už šį pranešimą.

Manome, kad ekonomines priemonės turi būti kuriamos ES lygiu, siekiant išspręsti daugelį iššūkių aplinkos ir klimato srityse. Pranešime taip pat pabrėžiamas subsidiarumo principas.

Tačiau nutarėme nepritarti tekstui apie konkrečias priemones mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams.

Yra paprastesnių ir geresnių bendrųjų priemonių socialinėms aplinkos politikos priemonių pasekmėms kompensuoti.

Taip pat nusprendėme balsuoti prieš 2 ir 3 pataisas. Jos apima svarbias sritis, pvz., vidaus degimo variklių našumą ir pesticidų naudojimą.

Tačiau manome, kad tai geriausia padaryti nuolatiniu Parlamento darbu mažinant automobilių poveikį klimatui ir kontroliuojant pesticidų naudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  John Bowis (PPE-DE), raštu. − PPE-DE pritaria pranešimui dėl Žaliosios knygos dėl rinkos priemonių aplinkos ir susijusios politikos tikslams įgyvendinti. Tikime, kad jame yra daug gerų ir konstruktyvių elementų, kurie pabrėžia rinkos priemonių svarbą kuriant ir įgyvendinant aplinkos politiką. Todėl balsavome už šį pranešimą.

Tačiau PPE-DE norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie balsavo prieš 26 pastraipos antrąją dalį, Kurioje Komisija raginama pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl Bendrijos mažiausio CO2 mokesčio iki 2008 m. pabaigos. Esame tvirtai įsitikinę, kad tai prieštarauja subsidiarumo principui, valstybės narės pačios turi apsispręsti dėl mokesčių politikos. PPE-DE taip pat norėtų pabrėžti, kad ši sąvoka yra nesuderinama su tęsiama efektyvios ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemos plėtra.

PPE-DE dar norėtų pabrėžti, kad kadangi nebuvo paprašyta atskiro balsavimo dėl pranešimo 42 pastraipos, tais pačiais pagrįstas mūsų prieštaravimas apima ir visoje ES taikomo žibalo ir išmetamo NOx kieko mokesčius.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Pritariame pranešimui dėl Žaliosios knygos dėl rinkos priemonių aplinkos ir susijusios politikos tikslams įgyvendinti, A6-0040/2008, kadangi jame atkreipiamas dėmesys į daugelį mechanizmų, kurie gali būti naudojami aplinkai saugoti arba gerinti, pvz., išmetamųjų teršalų prekybos sistema, principas „teršėjas moka“ ir subsidijų, kurios yra žalingos aplinkai, reforma.

Tačiau atmetame mintį dėl „CO2 kortelių“ įvedimo pavieniams žmonėms ir mažoms ir vidutinėms įmonėms, pagal kurias būtų registruojamas jų energijos suvartojimas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų lygis. Visų pirma manome, kad ją bus sunku įgyvendinti dėl praktinių kliūčių. Taip pat manome, kad pasiūlymas pažeidžia asmens privatumą ir laisvę, ypač, kai nepagrindžiama, kodėl tokie duomenys renkami ir kam jie bus naudojami.

Taip pat atmetame siūlymą dėl CO2 muitų. Laisvoji prekyba reiškia, kad žemės ištekliai yra naudojami kiek įmanoma našiau. Dėmesys turėtų būti skiriamas tarptautinėms sutartims dėl aplinkos.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Balsavau už of Anne Ferreira pranešimą dėl Žaliosios knygos dėl rinkos priemonių aplinkos ir susijusios politikos tikslams įgyvendinti, nes sutinku, kad šių priemonių naudojimas yra būtinas, siekiant įgyvendinamos ir efektyvios aplinkos politikos. Rinkų veiklą gerinančios priemonės, pvz., pricipo „teršėjas moka“ taikymas, kuris leidžia įkainoti ekonominę veiklą, kuri kenkia aplinkai, yra valstybės įsikišimo forma, kurią, kaip rodo patirtis aplinkos apsaugos srityje, reikėtų skatinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. (PT) Pritariu Anne Ferreira pranešimui, nes tikiu, kad rinkos priemonės, pvz., mokesčiai, subsidijos ir emisijų prekyba, yra svarbios aplinkos politikos tikslams įgyvendinti, nors tvarios plėtros skatinimui jos nėra vienintelės.

Nors apskritai sutinku su šiuo pranešimu, manau, būtų per anksti įvesti vieningą CO2 mokestį Europoje, nes būtų sudėtinga įgyvendinti šią sistemą drauge su Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų prekybos sistema.

Be to, nesutinku, kad esamas Bendrijos taisykles dėl aplinkos apsaugos reikėtų pakeisti rinkos priemonėmis, kurios dėl savo pobūdžio nesukuria reguliavimo alternatyvų.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Aplinkos klausimai yra viena svarbiausių ES bendradarbiavimo sričių. Tarpvalstybinės aplinkos taršos problemų negalima išspręsti nacionaliniu lygiu. Tai suteikia ES akivaizdų vaidmenį tokiose srityse.

Tačiau susirūpinimą kelia tai, kad pranešime be gėdos naudojamasi klimato problemomis, kaip argumentais ES politinei galiai stiprinti bei atverti duris biurokratijai ir protekcionizmui. Yra daugybė pavyzdžių ir visi jie netinkamai. Pranešime prašoma vieningų mokesčių, permąstyti laisvos konkurencijos sąvoka ir įvesti vadinamąsias sienų patikslinimo priemones, kitaip sakant muitus.

Valstybėms narėms turi būti leista pačioms nuspręsti, kaip elgtis su aplinkos politika. Konkuruojant dviem šalims ir bendrovėms neapsikraunant biurokratija, gali suklestėti kūrybingumas ieškant efektyvių aplinkos problemų sprendimų.

Todėl balsavome prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiame pranešime kalbama apie Europos Komisijos iniciatyvą ir numatoma visa eilė Europos Parlamento nuostatų dėl rinkos priemonių aplinkos ir susijusios politikos tikslams kūrimo, perspektyva, į kurią mes žvelgiame su rimtomis abejonėmis ir susirūpinimu.

Juo siekiama sumažinti taršą ir apsaugoti aplinką naudojant rinkos priemones ir įgyvendinant „teršėjas moka‘ principą, kurio sąnaudos galutinėje analizėje teks vartotojams, šeimoms, kurios jau dabar sumoka didžiąją dalį aplinkos mokesčių.

Pranešime minimas mokesčių už vandens naudojimą mokėjimas, kuris apima išteklių naudojimo ir aplinkos sąnaudas. Žinome, kad pavienėse valstybėse jau remiamas pajamų mokesčių keitimas „teršėjas moka“ principu pagrįstais mokesčiais ir kad kai kurie juos vertina, kaip būsimus ES mokesčius.

Be mokestinių priemonių pranešime siūloma įvesti CO2 išmetimų prekybos sistemą, kurioje dominuotų pagrindiniai ekonominiai interesai ir kuri skatintų finansines spekuliacijas.

Todėl balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Linda McAvan (PSE), raštu. − Darbo Europos Parlamento nariai pritaria su klimato kaita kovoti skirtoms rinkos priemonėms, pvz. ES išmetamųjų teršalų prekybos sistema. Pritariame didžiajai Žaliosios knygos ir pranešimo daliai. Tačiau yra keletas ričių, dėl kurių turime abejonių. Be kita ko jos apima:

- 47 pastraipą: Eurovinjetė, žinome, kad ateityje Komisija pateiks teisės akto pasiūlymą dėl Eurovinjetės ir savo poziciją palaikysime iki to laiko.

- 50 pastraipą: Direktyva dėl energijos mokesčio: kai kurios iškastinio kuro mokesčių išlygos vietos vartotojams turi socialinės politikos tikslų, kuriuos reikia gerbti.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Būdamas Švedijos liberalu turiu iš esmės skeptišką požiūrį į bendrus ES mokesčius. Tačiau aplinkos mokesčiai yra išimtis. Nepaisant to, privalome kruopščiai apsvarstyti, koks priemonių derinys bus ypač veiksmingas. Esu tvirtai įsitikinęs išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemos veiksmingumu ir iš esmės neprieštarauju anglies dvideginio mokesčiui. Tačiau reikia labai gerai pasvarstyti lyginant šias priemones ir kadangi buvo pateikta pasiūlymų prieš vieną ir kitą priemonė, manau, kad tinkama laikytis tokios pozicijos.

Ponios Ferreira pranešimas buvo tikras kratinys. Didžioji jo dalis buvo teigiama, tačiau ir todėl man nereikėjo ilgai galvoti, prieš nusprendžiant balsuoti už, nors ir ne viskas buvo gerai. 66 pastraipoje, dėl kurios nebus atskirai balsuojama, kalbama apie „CO2 korteles“ pavieniams žmonėms ir mažoms bei vidutinėms įmonėms. Teisybė, kad politika susijusi su kokiais nors norais. Tačiau idealiu atveju tai turėtų būti ir įgyvendinama.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE-DE), raštu. (DE) Balsuoju prieš šį pranešimą, nes jame siūlomos priemonės atsiduoda planine, o ne rinkos ekonomika. Mano supratimas apie tai, kas sudaro rinkos ekonomiką, skiriasi nuo dominuojančio supratimo.

 
  
  

- Pranešimas: Alexander Radwan (A6-0032/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Pono Radwan pranešime paminėti klausimai atrodo ypač techniški, bet jie yra labai svarbūs.

Valstybės institucijos būtinai turėtų pasisakyti nustatant apskaitos standartus, kadangi jie turi tokį poveikį visiems ekonomikos veikėjams ir net valstybės pajamoms iš mokesčių. Neteisinga, kad privati organizacija įkuriama de facto, kaip tikras įstatymų leidėjas, be jokios politinės kontrolės, ypač kai TASV techniniu teisėtumu vis dažniau abejojama dėl valdybos požiūrio į tam tikrus dalykus, kuris yra labiau teorinis nei profesinis. Be to, norėtųsi gerokai pakeisti jos geografinę ir specialistų sudėtį. Taip, nauji standartai turėtų būti tvirtinami tik atlikus kruopščią sąnaudų-naudos analizę ir jei jie yra naudingi ir būtini. Taip TASV vaidmuo turėtų apsiriboti viešai savo akcijomis prekiaujančiomis bendrovėmis ir neliesti mažų ir vidutinių įmonių.

Dėl tikrosios vertės principo, juo teikiama pirmenybė trumpalaikiam metodui ir finansiniai rezultatai tampa dominuojančiu bendrovės valdymo veiksniu. Jis didina finansinių dalykų ekonomikoje svarbą ir rinkos nestabilumą. Europos Sąjunga turėtų atsisakyti tokio standarto. Tačiau pranešėjo pozicija šiuo klausimu nėra visiškai aiški. Todėl dėl šio pranešimo susilaikome.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Nuo 2005 m. sausio ES bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama viešai, buvo įpareigotos konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms naudoti tarptautinius apskaitos standartus.

Šiuos standartus sukūrė privati organizacija (Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondas ir Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASKF/TASV)), finansuojama iš privačių šaltinių (daugiausia toje pačioje srityje dirbančių bendrovių) ir nepavaldi jokios valdžios kontrolei.

Nors šiame pranešime yra aspektų, dėl kurių turime abejonių, jame siūloma tam tikrų priemonių situacijai spręsti, o galimybė taikyti tokius tarptautinius apskaitos standartus mažoms ir vidutinėms įmonėms vertinami atsargiai.

Tačiau svarbu paminėti, kad ligonio neįmanoma išgydyti švelninančiomis priemonėmis, kurios yra skirtos finansinių spekuliacijų pasekmėms sumažinti ir išvengti situacijų, kurios gali lemti tarptautinės finansinės sistemos žlugimą, pasireiškimo, kaip vienu iš būdų didėjančiam kapitalo judėjimo liberalizavimui įtvirtinti.

Privalome susidoroti su problemos priežastimi: vis labiau ekonomiką kontroliuojančiu kapitalo finansavimu, didėjančiomis finansinėmis spekuliacijomis ir iš jų sekančiomis gamybinėmis investicijomis. Turime užtikrinti, kad finansinės sistemos tarnautų tautų ir valstybių pažangai, o ne dideliam kapitalui!

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Kokybiški visuotiniai apskaitos standartai yra ypač svarbūs finansinių rinkų stabilumui. Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS) be jokios abejonės palengvins bendrovių finansinių ataskaitų palyginimą ir leis investuotojams priimti geresnius spendimus.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad reikalavimai mažoms ir vidutinėms įmonėms skiriasi nuo investuotojų reikalavimų kapitalo rinkose.

Todėl sutinku su pranešėju, kad tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) pasiūlyti TFAS mažoms ir vidutinėms įmonėms yra per sudėtingi. Norėčiau pabrėžti, kad aš nuolat prieštarausiu sprendimams, kurie, užuot palengvinę padėtį, bendrovėms sukuria papildomų kliūčių. TASV pasiūlymas buvo parengtas turint galvoje gana dideles mažas ir vidutines įmones (turinčias daugiau nei 50 darbuotojų). Dabar norėčiau paminėti šiek tiek neseniai „Eurostat“ skelbtų duomenų, pagal kuriuos 98,7 % visų Europos Sąjungoje veikiančių bendrovių dirba mažiau nei 50 darbuotojų ir tik 1,1 % (apie 210 000 bendrovių) yra mažos ir vidutinės įmonės, turinčios daugiau nei 50 darbuotojų.

Norėčiau pabrėžti, kad neprieštarauju pačiai TFAS mažoms ir vidutinėms įmonėms idėjai. Tačiau tikiu, kad Europos Sąjunga turėtų kruopščiai ištirti kokią naudą mažoms ir vidutinėms įmonės galėtų gauti patvirtinus TFAS. Su didžiuliu susidomėjimu seksiu tolimesnę diskusiją šia tema.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Oficiali TASKF / TASV institucijų priežiūra – taip pat daug diskusijų keliantis klausimas. Darbas konvergencijos linkme, kaip sutarta pagal TFAS, gali atnešti didėjančios naudos tarptautiniu mąstu dirbančioms bendrovėms. Išvengiant dvigubos apskaitos galima sutaupyti daugybę milijonų eurų. Tačiau tokių neskaidriai ir atskirais procesais įgyvendinamų susitarimų pobūdis kelia plačių diskusijų dėl šios procedūros visuomenėje klausimą.

SVĮ taip pat reikia tinkamo dėmesio, o kaip elgtis su jomis, o ne didžiosiomis bendrovėmis, žinoma, menkiau.

Be to, tikrosios vertės principas yra vienas tų, kurių nereikėtų ardyti alternatyvomis ir aiškinimais ir kurį yra protinga priimti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Tuo baigsime balsavimo aiškinimus.

 
Atnaujinta: 2008 m. spalio 22 d.Teisinis pranešimas