Pirmininkas. − Kitas klausimas – tai Kultūros ir švietimo komiteto vardu pateikiamas Manolio Mavrommačio pranešimas dėl Baltosios knygos dėl sporto (2007/2261(INI)) (A6-0149/2008).

  Manolis Mavrommatis, pranešėjas. − (EL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, ponai ir ponios, pirmiausia leiskite padėkoti Komisijai ir Komisijos nariui J. Figeliui už jų iniciatyvą rengiant Baltąją knygą dėl sporto ir Pjero de Kuberteno veiksmų planą. Tai pirmosios ES pastangos spręsti sporto reikalus.

Norėčiau padėkoti ir Komisijos nariui V. Špidlai, kad jis čia su mumis vietoj Komisijos nario J. Figelio, keliaujančio už Europos ribų.

Dėkoju ir savo kolegoms iš Kultūros ir švietimo komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui, Teisės reikalų komitetui, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, Regioninės plėtros komitetui ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui. Jie puikiai bendradarbiavo rengiant pranešimą dėl Baltosios knygos dėl sporto.

Europos Parlamento pranešime pagrindinius Baltosios knygos klausimus apima 16 taikinamųjų pakeitimų, kuriems bendrai pritarė visos Kultūros komiteto frakcijos. Vadovaujančiam komitetui ir kitiems septyniems komitetams, kurie pateikė savo nuomones, pateikti 426 pakeitimai taip pat aprėpia pagrindinius klausimus.

Dėmesio centre vėl dopingas, nes kiekvienas metais beveik kiekvienoje sporto šakoje esama nederamų jo vartojimo pavyzdžių. Baltąja knyga Europos Parlamentas siekia priimti priemones, kurios sudarytų sąlygas sportininkams vengti intensyvaus tvarkaraščio, verčiančio griebtis rezultatus ir ištvermę gerinančių medžiagų.

Be to, profesionalų asociacijų ir sporto organizacijų vidaus ir išorės nepriklausomi patikrinimai ir sportininkų švietimas apie šalutinį dopingo poveikį gali padėti pažaboti šią problemą.

Diskusija susitelkė į du finansinius sporto klausimus. Pirmasis klausimas – tai sporto lažybos. Mes visi, esantys Kultūros ir švietimo komitete, sutinkame, kad galimas žaidimų ir loterijų rinkos reguliavimo panaikinimas kels problemų mėgėjų sporto finansavimui tol, kol esama valstybės lažybų agentūrų sistema jam teiks didelių pajamų.

Dėl šios priežasties Baltojoje knygoje valstybės narės ir Komisija raginamos priimti reglamentus, kuriuose užtikrinama, kad mėgėjų ir profesionalų sportas yra apsaugotas nuo netinkamos, su lažybomis susijusios įtakos.

Ir toliau prižiūrėdami lažybų rinką mes didiname skaidrumą ir kartu užtikriname valstybės paramą mėgėjų sportui, kultūrai ir kitai socialinei veiklai.

Antrasis klausimas – tai žiniasklaidos teisių pardavimas. Kaip žinome, 27 ES valstybėse narėse didžiausių sporto renginių televizijos transliavimo teisių pardavimas vyksta įvairiai. Tai ypač aktualu kalbant apie Čempionų lygos varžybas ir UEFA taurės rungtynes.

Teises gali būti parduodamos atskirai ar bendrai, bet jos yra pagrindinis profesionalaus Europos sporto pajamų šaltinis. Panašiai ir teisės į sporto renginius yra svarbus programos turinio ir daugelio žiniasklaidos savininkų pajamų šaltinis.

Parlamento pranešime taip pat pripažįstama sąžiningo pajamų perskirstymo sporto asociacijoms, kad ir kokios mažos jos būtų, profesionalaus ir mėgėjų sportui svarba.

Todėl bendro pardavimo praktika, kurią Komisija pateikia kaip nesuderinamą su konkurencijos įstatymu, yra svarbi pajamų perskirstymui. Ši praktika gali padėti pasiekti didesnį sporto šakų solidarumą.

Todėl raginame Komisiją pripažinti bendro pardavimo praktiką ir priimti, kad toks mažų sporto klubų praktinis solidarumas yra įstatymo patvirtintas.

Galiausiai, kaip išdėstyta I. Beleto pranešime dėl profesionalaus futbolo, UEFA ir FIFA turėtų pasiekti susitarimą ir dirbti su Komisijos agentūromis. Jos privalo užtikrinti, kad piliečiai ir ES valstybės narės visur priimtų futbolą ir jis neprarastų savarankiškumo; jis negali peržengti jam statutų suteiktų galių.

Visiems svarbu, kad UEFA ir FIFA savo statutuose pripažintų teisę kreiptis į bendruosius teismus. Be abejonės, turime pripažinti savireguliavimo principą ir sporto renginių organizavimą reguliuojančias Europos sporto modelio struktūras.

Baigsiu vėl patvirtindamas, kad visi jaučiame pasitenkinimą tuo, kad reformuotoje Lisabonos sutartyje valstybės narės oficialiai pripažino sportą. Be abejonės, pripažįstame ir atsižvelgiame į ypatingą sporto pobūdį. Valstybėms narėms ir apskritai sporto pasauliui didelę reikšmę turi tai, kad ateityje ES galės smarkiai prisidėti prie Europos sporto politikos ir ją skatinti.

PIRMININKAUJA: M. MAURO
Pirmininko pavaduotojas

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Pirmiausia norėčiau atsiprašyti savo kolegos Komisijos nario J. Figelio vardu, kuris dėl seniai planuoto darbo vizito į Egiptą negalėjo dalyvauti šiame posėdyje. Pasiūlymą jam atstovauti priėmiau su malonumu, nes, inter alia, daug dalykų, patenkančių į mano kompetenciją, yra glaudžiai susiję su sportu.

Norėčiau padėkoti pranešėjui už puikų pranešimą, kuriam parengti jam ir jo kolegoms iš Parlamento prireikė šešių mėnesių. Esu įsitikinęs, kad šis pranešimas – tai darnus dokumentas, kuriame nagrinėjamos visas aktualios temos. Dėkoju už Europos Parlamento paramą Baltajai knygai dėl sporto ir už jūsų aukšto lygio bendradarbiavimą su Europos Komisija.

Kaip pabrėžė Europos Parlamentas, svarbu prisiminti Bendrijos teisės taikymo Europos sportui principą, kartu atsižvelgiant į ypatingą sporto pobūdį. Todėl Europos Komisija sporto atžvilgiu išlieka aktyvi ir nuo šiol šioje srityje taikys Bendrijos teisę, įskaitant konkurencijos nuostatas. Baltoji knyga ir jos priedai – tai naudingos sporto organizacijų ir valstybių narių priemonės sprendimams konkurencijos srityje ir Europos Teisingumo Teismo sprendimams konkrečiai taikant acquis communautaire priimti.

Ypatingo sporto pobūdžio klausimu Europos Komisija vadovaus ir rems atvirą sporto organizacijų, valstybių narių ir Europos Parlamento dialogą pagal struktūrinį dialogą dėl sporto. Šis dialogas bus vedamas taip, kad bus konkrečiai svarstomi tam tikrų sporto ypatumų klausimai.

Europos Komisija neturi jokių bendrų prieštaravimų pakeitimams, kurie bus svarstomi šiame plenariniame posėdyje, ypač jei jais siekiama išsaugoti tai, kad kontroliuojant sportą tinkamai ir vienodomis sąlygomis dalyvautų atitinkamos struktūros. Tačiau negalime pritarti jauniems žaidėjams taikomai besąlyginei prievolei savo pirmąją profesionalią sutartį pasirašyti su juos mokiusiu klubu, nes tai pažeidžia pagrindinę laisvo darbuotojų judėjimo laisvę.

Tuo tarpu, kaip žinome, Baltosios knygos įgyvendinimas vyksta pagal planą. Iš 53 Pjero de Kuberteno veiksmų plano veiksmų jau įgyvendinti dvidešimt šeši; pvz., šiais metais buvo pradėtos trys studijos, kurių rezultatai bus pateikti 2009 m., šiomis temomis: sporto finansavimas, žaidėjų agentai ir savanoriai sporte.

Praėjusių metų rudenį vadovaujant mano kolegoms Komisijos nariams F. Frattini ir I. Figeliui įvyko konferencija dėl didelio smurto lygio sporte, kurioje buvo nustatytos konkrečios priemonės, kuriomis būtų galima pasiekti geresnių rezultatų kovojant su šiuo reiškiniu. Sporto poveikio ekonomikai vertinimo rezultatus taip pat galima laikyti didele sėkme.

„Namuose išaugintų žaidėjų“ klausimu visai neseniai Europos Komisijai buvo pateikti nepriklausomų ekspertų pranešimo, kuriame nagrinėjamos UEFA taisyklės, rezultatai. Kaip tik šiuo metu Europos Komisija nagrinėja, kaip šios taisyklės dera su Bendrijos teise.

Įvairiose ES programos, ypač mokymosi visą gyvenimą programos „Veiklus jaunimas“ ir „Europa piliečiams“, atveria naujas sporto ir fizinės veiklos finansavimo galimybes. Viliamės, kad greitai įsigalios Lisabonos sutartis ir džiaugiamės Europos Parlamento parama parengiamiesiems veiksmams sporto srityje, kurie prisidės prie naujos ES kompetencijos įgyvendinimo šioje srityje.

Leiskite man dar kartą padėkoti už jūsų indėlį, paramą ir nuostabų bendradarbiavimą šioje svarbioje, opioje ir labai populiarioje srityje.

  Emine Bozkurt, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentas. − (NL) Na, V. Špidla viską pasakė. Svarbus vaidmuo skirtas užimtumui ir socialiniams reikalams sporte. Sporto socialinė funkcija iš tiesų svarbi, pvz., kovojant su tokiomis problemomis kaip rasizmas. Rasizmą visuomenėje atspindi rasizmas sporte.

Ypač džiaugiuosi, kad šioje Baltojoje knygoje kreipiamas dėmesys į rasizmo bei diskriminacijos ir profesionalų, ir mėgėjų sporte pašalinimą.

Sportas taip pat duoda daug naudos pvz., socialinės įtraukties, migrantų integravimo ar reintegravimo į darbo rinką požiūriu. Dėl šios priežasties pritariu Komisijos rekomendacijai nurodyti valstybėms narėms pasinaudoti esamais ES fondais.

Be to, sportas tampa vis profesionalesnis ir sportininkams reikia gero mokymo, kad baigę sportininkų karjerą jie galėtų grįžti į visuomenės gyvenimą.

Dar vienas paskutinis klausimas. Svarbu kelti sporto vadybininkų kvalifikaciją ir dėl šios priežasties pritariame licencijavimo sistemai Europos lygiu.

  Toine Manders, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas. − (NL) Norėčiau padėkoti EP nariams už jų itin malonų bendradarbiavimą dėl šio pranešimo. Tačiau manau, kad šiam pasiūlymui pasiekti prireikė labai daug laiko.

Deja, manau, kad kai kurie klausimai nejuda į priekį. Mano nuomone, labai svarbu sukurti gaires, kuriomis galėtų vadovautis sporto organizacijos. Kai kalbama apie valstybės paramą, to paties požiūrio derėtų siekti visoje Europoje, ypač kai tai susiję su profesionalų sporto organizacijomis.

Taip pat manau, kad sporto ypatumų atskyrimo nuo dažnai sportą lydinčios ekonominės veiklos klausimas yra kiek per daug išplėtotas, nes manau, kad ekonominei veiklai, įskaitant tą, kuri apsaugo sportą, negali būti daromos išimtys, kurios jai numatytos Sutartyje. Laimei, tai nepaminėta šiame pranešime. Dėl šios priežasties aš visa širdimi jam pritariu. Manau, gerai, kad sporto organizacijos pradėjo daugiau nei anksčiau kalbėti šia tema, o tai didelis žingsnis pirmyn. Labai jums dėkoju.

  Gerardo Galeote, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas. − (ES) Gerb. Pirmininke, esu įsitikinęs, kad tolesnė Lisabonos sutarties 149 straipsnio teisinė plėtotė duos naudos Europos Sąjungos sportui.

Tačiau teritoriniu požiūriu ar, kitaip tariant, vietos, aš manau, kad įgyvendindama savo teisinę iniciatyvą Europos Komisija privalo veikti atsargiai, atsižvelgdama į įvairias vietos situacijas ir sportinės drausmės skirtumus.

Jos indėlis turėtų būti bendrojo pobūdžio ir atspindėti bendrą Europos interesą, o ne troškimą kištis. Todėl ji privalo paisyti subsidiarumo principo.

Tai Regioninės plėtros komiteto nuomonė. Todėl pritariu įvairių Parlamento frakcijų pateiktiems pakeitimams tuo pačiu požiūriu ir viliuosi, kad šįryt už juos balsuodamas palankiai Parlamentas juos priims.

  Neena Gill, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentė. − Gerb. Pirmininke, džiaugiuosi Baltąja knyga dėl sporto ir ypač pritariu didesnio teisinio apibrėžtumo svarbai, nes pavienių atvejų nagrinėjimas teismuose tapo nesuderinto požiūrio priežastimi sporto valdymo atžvilgiu. Atkreipiu dėmesį į veiksmus, kuriuos bendraisiais bruožais šįryt nusakė Komisija, tačiau prašyčiau Komisijos narį pakomentuoti, ar ketinama pasiūlyti gaires siekiant išsiaiškinti, kuriuos sporto aspektus reguliuoja ES teisė, o kurių nereguliuoja ir juos turėtų nagrinėti sporto organizacijos.

Kitas klausimas, kurį, mano manymu, Komisija turėtų nedelsdama spręsti, – tai su talentingų žaidėjų iš Afrikos paklausa Europoje susijęs neteisėtas vaikų, ypač iš Vakarų Afrikos, gabenimas į Europos Sąjungą. Tai paskatino nelicencijuotų futbolo akademijų augimą kai kuriose Afrikos šalyse, ir aš labai sunerimusi dėl to, kad negailestingi agentai išnaudoja mažus vaikus ir po to juos tarsi prekes parduoda klubams. Kai kurie vaikai atsiduria Europoje palikti, paaukoję visas savo šeimos santaupas savo svajonėms pasiekti. Valstybės narės, Europos klubai ir Afrikos vyriausybės turėtų imtis griežtesnių veiksmų užtikrinti, kad šioje veikloje jos nedalyvauja.

Galiausiai norėčiau paklausti Komisijos, kokių apdairumo priemonių ji ėmėsi sporto ir intelektinės nuosavybės teisių klausimu, ypač didėjant galimybei pasinaudoti filmuota sporto medžiaga internetu.

  Esther de Lange, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės referentė. − (NL) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui už šį nuostabų pranešimą, o ypač Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu už jo teikiamą dėmesį piliečių laisvėms, teisingumui ir vidaus reikalams sporto srityje. Taigi ypač raginu stiprinti tarpvalstybinį policijos pajėgų bendradarbiavimą, grindžiamą informacijos mainais ir, be abejo, duomenų apsaugos paisymu.

Antra, manome, kad skatinant licencijavimo sistemas ypatingą dėmesį derėtų kreipti į nepilnamečių apsaugą ir diskriminavimo, rasizmo ir smurto mažinimą.

Trečia, apie tai jau buvo kalbėta, – tai prekybos žmonėmis mažinimo klausimas. Pirmiausia galvoju apie prekybą vaikais ir apie talentingų jaunuolių, dažnai iš trečiųjų šalių, išnaudojimą, taip pat apie prekybą moterimis priverstinės prostitucijos dideliuose sporto renginiuose atvejais.

Įsibėgėjant naujajai sutarčiai, atėjo laikas, gerb. Pirmininke, šį pranešimą paversti konkrečiais veiksmais. Todėl norėčiau baigti kreipimusi į Europos Komisiją „Feyenoord“ klubo dainos žodžiais „Ne žodžiai, bet veiksmai“ – prašymu įgyvendinti Baltąją knygą ir nuostabius M. Mavrommačio žodžius. Kaip sako Groningeno FC: „Dar kartą šaukime iš džiaugsmo“, Komisijos nary.

  Pál Schmitt, PPE-DE frakcijos vardu. – (HU) Dėkoju, gerb. Pirmininke. Tik nedaugelis žino, kad Europos Sąjungoje sportas sukuria 4 proc. bendrojo vidaus produkto ir 15 mln. žmonių suteikia darbo vietų. Jei šie duomenys teisingi, tuomet sporto pajamos ir užimtumo rodikliai bus panašūs kiekvienoje valstybėje narėje. Tačiau tai visiškai priešinga tam, kad kai kurios šalys, deja ir mano paties Vengrija, išleidžia tik mažą dalelę, maždaug pusę procento, savo šalies biudžeto, sportui ir sveikai gyvensenai skatinti. Todėl tai gera dingstis paklausti, kas ką iš tiesų remia? Jei sporto vaidmenį vertiname rimtai, tuomet sportas turėtų būti ne tik pelną teikiantis sektorius; turėtume siekti užtikrinti, kad vyriausybės sportą remtų ne tik morališkai, bet teiktų kur kas didesnę finansinę paramą nei anksčiau. Mano nuomone, kitos kartos sveikata, jų fizinė ir psichinė sveikata, pajėgumas dirbti, jei norite, jų gerovės pojūtis, – tai strateginis klausimas, todėl aš pritariu Baltajai knygai dėl sporto ir tam, kad Lisabonos sutartyje šis klausimas būtų sprendžiamas iš esmės. Nepamirškime, kad sportas – tai svarbi ugdymo priemonė; jis svarbus socialinei sanglaudai, sveikatos palaikymui ir prisideda prie mūsų gyvenimo kokybės. Tačiau šiuo atveju sportui skiriama suma – vos pusė procento kai kuriose šalyse – visai neproporcinga sporto, kaip socialinio reiškinio, reikšmei. Nuoširdžiai tikiuosi, kad valstybės narės rimtai atsižvelgs į Pjero de Kuberteno veiksmų planą, kuris yra Baltosios knygos dalis, ir kad Komisija teiks būtinas rekomendacijas, o prireikus – ir ekonominę paramą iš savo žinioje turimų vystymosi fondų. Taip pat viliuosi, kad nuo šiol nė vienas Europoje negalės pasakyti, kad jie iš tiesų nieko nesupranta, kai kalba apie sportą, nes Baltojoje knygoje visoms vyriausybėms ir sporto ministrams šiuo požiūriu teikiamos puikios rekomendacijos. Aš pats, kaip sporto lyderis, džiaugiuosi, kad dokumente taip pat kalbama apie savarankiškumą, savireguliavimo pajėgumą ir sporto organizacijų specifiškumą. Sveikinu savo gerbiamą draugą M. Mavrommatį. Dėkoju.

  Hannu Takkula, ALDE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. Pirmininke, pirmiausia noriu padėkoti pranešėjui M. Mavrommačiui už jo puikų darbą ir atsidavimą šiam pranešimui.

Iš pradžių noriu pasakyti, kad manau, jog labai svarbu, kad Baltosios knygos įgyvendinimo tarpsniu sporto, kaip visuotinio intereso, ne pelno siekiančios ir savanoriškos veiklos, politika turėtų likti Europos prioritetu. Svarbu ir tai, kad šis dokumentas paliudys, kad atsižvelgiame į sporto specifiškumą, savireguliavimą ir struktūrinį dialogą ir todėl norime nustatyti Europos Sąjungos teisės taikymo sporte gaires.

Be to, sportas, mankšta ir visuomenės sveikata yra glaudžiai susiję. Dabartinės Europos bėdos, kurias stengiamės kontroliuoti, yra medžiagų apykaitos sutrikimai, II tipo diabetas ir nutukimas. Sveika mankšta suteikia mums puikią galimybę išvengti šių bėdų.

Antra, mums reikia suprasti, kad „Europos sporto visiems“ politikoje svarbu išlaikyti nacionalines lošimų sistemas. Jas reikia išsaugoti, nes jos sukūrė unikalią galimybę finansuoti mėgėjų sportą, kultūrą, mokslą ir mokslinius tyrimus. Taigi sportas teikė naudą ir kitiems socialiniams sektoriams. Į tai reikia atsižvelgti ateityje.

Trečia, noriu priminti, kad pagal Lisabonos sutartį sportas įgis tvirtesnį teisinį pagrindą. Mes taip pat turime pasirengti šioms naujoms aplinkybėms, t. y. dabar rengiama bandomoji programa ir 2009 m. biudžeto eilutės. Nuo žodžių turime pereiti prie veiksmų, o tai tinka kalbant ir apie sportą.

Šiuo svarstomu dokumentu apskritai galime daug pasiekti. Dar kartą norėčiau padėkoti Komisijos nariui J. Figeliui, o ypač didžiam sportininkui M. Mavrommačiui, kuris atliko novatorišką darbą sporto plėtrai skatinti Europos kultūros ir visuomenės plotmėje.

  Zdzisław Zbigniew Podkański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, teisingai manoma, kad sporto vystymasis ir parama jo įvairiems aspektams turi būti vienas iš strateginių Europos bendrijos tikslų.

Pranešime nagrinėjami keli labai svarbūs su sporto organizavimo reguliavimu susiję klausimai ir pabrėžiamas ekonominis sporto aspektas. Su malonumu atkreipiu dėmesį į taip vadinamam „visiems skirtam sportui“ suteiktą reikšmę. Šiai sąvokai pritarti ypač svarbu, nes didelė dalis sporto įmonių klubų ir asociacijų lygmeniu įkuriamos nesiekiant finansinės naudos. Dėl šios priežasties joms iš tikrųjų gresia išnykimas, nes rinka tapo itin komercializuota. Todėl mėgėjų sporto svarbos pripažinimas atitinka idėją – sportą padaryti prieinamą piliečiams.

Pranešime deramas dėmesys kreipiamas į neigiamą reiškinį sporto pasaulyje. Aš kalbu apie dopingą ir sportininkų išnaudojimą. Netgi jauniems sportininkams jų karjeros pradžioje gresia pavojus, ir jų apsauga yra pirmaeilės svarbos klausimas. Dėl to nustatomos su jaunų sportininkų pervedimu susijusios ribojamosios priemonės ir patvirtinami principai, susiję su pirmosios sutarties su klubu, kuriame buvo treniruojami jaunuoliai, pasirašymu. Tai žingsnis teisinga kryptimi, kaip ir jėgų kovai su dopingu vienijimas ir veiklos koordinavimas tarptautiniu lygmeniu. Taip pat svarbu sportininkams užtikrinti tas pačias teises kaip ir pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams. Galiausiai norėčiau pasveikinti M. Mavrommatį parengusį gerą pranešimą.

  Jean-Luc Bennahmias, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, Baltoji knyga dėl sporto, einanti po pranešimo savo iniciatyva dėl profesionalaus futbolo ateities, kuris žinomas kaip I. Belet pranešimas, – tai svarbus ir reikalingas dokumentas. Atėjo laikas Europos Parlamentui ir Europos Komisijai spręsti sporto klausimą. Tačiau gerų ketinimų nepakanka mūsų sportui grasinančioms rykštėms ir bėdoms įveikti. Susidūrus su tokiomis rykštėmis kaip rasizmas, mafijos pobūdžio grupuotėmis, smurtu sporto salėse ir už jų, dopingu ir jaunų vienkartinių žaidėjų iš Afrikos ar kitur pirkimu, reikia imtis veiksmų!

Atsižvelgiant į sunkumus ne tik futbole, bet ir kitose sporto šakose, pvz., milžiniškų pinigų sumų valdymas, įvairių agentų (žaidėjų, klubų, trenerių) buvimas, reitingų diktatas, lošimų liberalizavimas, reikalingos aiškios direktyvos, kurios sudarys sąlygas Europos sporto federacijų ir lygų tęstinumui bei plėtotei ir mėgėjų, ir profesionalų lygmeniu.

Šiandien sportas, ekonomika, finansai, užimtumas, diplomatija tarpusavyje labai susiję. Sportininkai neturėtų nukentėti, nes jie taip pat yra piliečiai, kurie gali ir privalo elgtis sąžiningai. Politikai turi prisiimti atsakomybę. Taip turi padaryti ir Europos Sąjunga Kinijos olimpinėse žaidynėse, kad vėl patvirtintų, jog pagarba įvairioms kultūroms, vietos religiniams įsitikinimams ir demokratijai yra būtina ir nesvarstytina.

Mes balsuosime už M. Mavrommačio pranešimą dėl Baltosios knygos dėl sporto, nes tai puikus pranešimas.

  Věra Flasarová, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Šiuo metu olimpinė ugnis keliauja per visus pasaulio žemynus, primindama mums sporto skelbiamą žinią, už kurią esame skolingi graikams. Jie, be abejo, pirmieji suprato, kokį apvalantį vaidmenį gali atlikti sportas žmonių kultūroje. Sportas moko, kad žmonės gali varžytis tarpusavyje nekeldami vienas kitam žalos, traumų ar mirties; sportas moko žaisti sąžiningai ir kiekvienam suteikia tas pačias galimybes ir teises. Tačiau šiandien sportas pavirto verslu, į jo aplinką prasiskverbė neigiama įtaka, su kuria susiduriame beveik visur – pinigai, korupcija, lobizmas, rasiniai prietarai ir taip pat naujas reiškinys – įvairius rezultatus gerinančios medžiagos – tai veiksniai, kurie naikina sąžiningo sporto principus ir mažina teigiamą sporto įtaką jaunimo auklėjimui ar kliūčių tarp žmonių ir rasių griovimui.

Todėl džiaugiuosi Komisijos darbu dėl Baltosios knygos dėl sporto ir pripažįstu M. Mavrommačio pranešimo vertę. Abu dokumentai įspėja apie dar didesnį poreikį sportą saugoti kaip kultūros vertybę. Aš pati taip pat norėčiau dar labiau pabrėžti, kad reikia remti sportą mėgėjų lygmeniu, sudaryti žmonėms sąlygas, reikalingas dalyvauti laisvalaikio sporto veikloje, ką nelengva padaryti, ypač miestų aglomeracijoje, taip pat padaryti sportą finansiškai prieinamą, o tai varžantis veiksnys socialiai remtiniems žmonėms. Vaikams ir jaunimui sportas suteikia galimybę kitaip praleisti laisvalaikį ir būti aktyviems. Visoms kartoms sportas gali būti vienodai naudingas, todėl nederėtų užmiršti vyresnio amžiaus piliečių ir turėtume ieškoti kitų būdų, kaip jiems sudaryti galimybes dalyvauti sportinėje veikoje. Sportas – tai priemonė fizinei būklei pagerinti; jis akivaizdžiai daro įtaką žmogaus psichikai. Profesionalų sportas – tai tik piramidės viršūnė, kurios pamatą turi sudaryti daugiausia mūsų planetos žmonių įtraukianti sportinė veikla.

  Thomas Wise, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, jūsų tai nenustebins, bet aš šio pranešimo išvadoms nepritariu. Tai, kad jame skelbiama, jog „sportui taikomas ar taikytinas Bendrijos teisynas“, bado akis visų dabartinių įrodymu fone. Šiame pranešime nepaisoma Europos sporto organizacijų viešų skundų, kad Bosmano ir Kolpako bylų nutartys neleido skatinti namuose išaugintų sporto talentų plėtotės. Tiesioginis to padarinys – nepakankamai geri nacionalinių komandų rezultatai tarptautinėje arenoje.

Net FIFA prezidentas Seppas Blatteris mano, kad taisykles reikia keisti. Tačiau jei sporto organizacijos mano, kad ši padėtis bloga, tai Lisabonos sutartis ją dar labiau pablogins, suteikdama Komisijai sutarties antraštę, pagal kurią reikalaujama pradėti tiesiogiai kištis – atsiprašau, leisti įstatymus – į sportą.

JK vyriausybės atsisakymas vykdyti savo pažadą surengti referendumą dėl Sutarties reiškia, kad Jungtinėje Karalystėje neturime galimybės išgelbėti sporto nuo artėjančios Komisijos kišimosi grėsmės. Galbūt Airijos balsavimas išgelbės mus visus.

  Slavi Binev (NI). – (BG) Gerb. Pirmininke, brangūs kolegos, mane pažįstantys gali paliudyti, kad sportas ir viskas, kas susiję su kūno kultūra, yra mano gyvenimo būdas. Aš pritariu Baltosios knygos dėl sporto leidimui vildamasis, kad ji suteiks pamatą būsimai nuosekliai politikai. Manau, kad kai kalbame apie Europos politiką šioje srityje, pirmiausia turėtume galvoti apie savo vaikus, jų sveikatą, ateitį ir socialinę integraciją.

Sporto skatinimas išsilavinimo standartuose – tai svarbus mūsų vaikų psichologinio ir fizinio vystymosi veiksnys, pagrindinė jų sveikatos apsaugos priemonė. Baltosios knygos priėmimas ir integruotos struktūros Europos lygiu sukūrimas siekiant plėtoti, skatinti ir įgyvendinti bendrąją politiką kiekvienoje sporto šakoje – nuo mažiausiųjų sporto iki pat profesionalų sporto, žinoma, neužmirštant žmonių su negalia, suteiktų visiems piliečiams galimybę asmeniškai įsitraukti dalyvauti bendruomenės veikloje ir prisidėti prie kultūrų dialogo skatinimo.

  Ivo Belet (PPE-DE). – (NL) Tai, kas šįryt turėjo būti įsimintina akimirka, t. y. pranešimo dėl Baltosios knygos patvirtinimas, ją nustelbė vieno iš geriausių Belgijos futbolininkų tragiška mirtis. Šįryt futbolininkas François Sterckele pateko į eismo įvykį. Jis buvo vienas iš talentingiausių Belgijos futbolininkų. Norėčiau išreikšti nuoširdžią užuojautą François Sterckele šeimai ir Briugės klubo rėmėjams.

Ponai ir ponios, kaip jaunas futbolininkas ir jaunas talentas F. Sterckele turėjo visas galimybes įvairiuose Belgijos klubuose ir galiausiai tapo rezultatyviausiu Belgijos lygos žaidėju. Jis yra puikus pavyzdys, kad investavimas į jauną talentą, mūsų pačių talentą, iš tikrųjų pasiteisina. Pritardami šiam pranešimui, ponai ir ponios, būtent šito ir siekiame. Dėl šios priežasties mes taip pat pritariame „namie išaugintiems“ reglamentams, pvz., tiems, kuriuos taiko UEFA. Mes taip pat dėkingi, kad Europos Komisija pasirengusi remti jaunų žaidėjų mokymą.

Be to, norėčiau rekomenduoti paskaityti ką tik pasirodžiusį metinį Deutsche Bundesliga pranešimą. Mano ir daugelio kitų nuomone, Vokietijos lyga – tai pavyzdys Europai. Pateiksiu porą pavyzdžių: joje yra labai griežti licencijavimo reglamentai, ji labai daug investuoja į savo pačių talentus ir turi aiškias taisykles, apsaugančias nuo vokiečių klubų pardavimo investuotojams, kurie nesusiję su klubu ar rėmėjais.

Dviejų Tarybos atstovų – Prancūzijos ir Olandijos sporto ministrų – bendra iniciatyva yra puikus atsakas. Todėl tikimės, kad rudenį pirmininkaujant Prancūzijai bus dirbama siekiant įdiegti Europos profesionalų ir mėgėjų sporto ateitį užtikrinančias priemones.

  Emine Bozkurt (PSE). – (NL) Pirmiausia norėčiau pradėti nuo padėkos M. Mavrommačiui už jo puikų pranešimą ir nuostabų bendradarbiavimą. Prieš kurį laiką kalbėjau kaip Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentė, o dabar kalbu kaip šėšėlinė pranešėja spaudai.

Norėčiau pabrėžti tris klausimus, t. y. aiškių direktyvų reikšmę, loterijų svarbą ir namuose išaugintus žaidėjus. Pirmiausia norėčiau, kad pažvelgtume į specifinius sporto ir sporto organizacijų aspektus, kuriems reikalingos aiškios gairės, kai taikomi Europos teisės aktai. Manau, kad privalome duoti tinkamą atsaką į mums ligi šiolei susirūpinimą kėlusį pavienį požiūrį.

Antra, apsvarstykime namuose išaugintų žaidėjų klausimą. Privalome užtikrinti, kad jauni profesionalūs žaidėjai būtų apsaugoti ir treniruojami stabilumo atmosferoje. Dėl šios priežasties remiame nuostatą dėl vadinamųjų namuose išaugintų žaidėjų, kad klubo treniruojami jaunuoliai galėtų pasirašyti savo pirmąją sutartį su tuo pačiu klubu. Taip bus savaime suprantama, kad daugelis nacionalinių žaidėjų galės žaisti klube nediskriminuojami tautybės pagrindu, ko daryti ir neketinama. Privalu atsižvelgti į laisvą žaidėjų judėjimą – mums svarbų principą. Dėl šios priežasties nepritariame FIFA taip vadinamam „šeši plius penki“ reglamentui.

Galiausiai priėjome prie loterijų. Nacionalinių loterijų funkcija yra svarbi. Galima sakyti, kad jos atlieka viešųjų paslaugų funkciją, nes remia daug visuomeninių organizacijų, įskaitant sporto struktūras. Rinkos liberalizavimas turi teigiamą poveikį, ir todėl prieš imantis bet kokių veiksmų privalu atidžiai išnagrinėti jo poveikį ir praktiškas alternatyvas.

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE). – (RO) Gerb. Pirmininke, sveikinu M. Mavromatį šio pranešimo proga.

Baltosios knygos dėl sporto iniciatyva ne tik tinkama, bet ir būtina. Atsižvelgdami į didelį dirbančiųjų sporto srityje skaičių, taip pat ir į sporto teikiamas pajamas, turėtume daugiau dėmesio kreipti į tai, kaip šioje srityje įgyvendinama darbo teisė; rezultatai dažnai pasiekiami ankstyvame amžiuje, o tai tik vienas žingsnis iki nepilnamečių išnaudojimo.

Turėtume užtikrinti, kad iš sportinės veiklos gautos pajamos būtų įgytos teisėtai ir apmokestinamos pagal įstatymą.

Smurtas sporte sudaro dar vieną problemą. Kiekvienais metais aistruolių susirėmimuose žūsta žmonės. Viena vertus, policijos pajėgos ir klubai turėtų glaudžiai bendradarbiauti siekdami užtikrinti malonią ir saugią aplinką per sporto renginius, o kita vertus, teisinė sistema turėtų leisti sugriežtinti nuobaudas už su sporto renginiais susijusius smurto veiksmus.

Baigdamas, gerb. Pirmininke, manau, kad M. Mavromačio pranešimas įrodo, jog mums reikalinga nuosekli politika ir konkretūs veiksmai siekiant turėti naudos ir sportą padaryti veiksmingesnį, ir viliuosi, kad sulauksime daugiau iniciatyvų šiuo požiūriu.

  Sebastiano (Nello) Musumeci (UEN)–. (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, naujo 149 straipsnio įterpimas į Lisabonos sutartį – tai sporto atliekamo svarbaus ekonominio ir socialinio vaidmens pripažinimas. Išsamiame Manolio Mavrammačio pranešime išskiriama daugybė gyvenimo sričių, kurioms įtaką daro protas, ir aš norėčiau pažvelgti tik į keletą iš jų.

Pirma – tai sporto ir sveikatos ryšys. Nors visi jau gerai žino, kad norint išlikti geros išvaizdos būtina fizinė veikla, vis dėlto tam tikrose ES valstybėse narėse esama nerimą keliančios tendencijos mokyklose mažinti sportui skiriamų valandų skaičių. Ši tendencija ir prastas maistas kuria nutukusių paauglių armiją ir galimus neigiamus jų fizinės būklės atgarsius.

Sportas – tai originalus ir smagus būdas išmokti kalbos. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje sužinojau apie labai gerai organizuotą ir plačiai paplitusią mokymosi per atostogas sistemą Jungtinėje Karalystėje, skirtą mokytis Šekspyro laikų kalbos per įvairių sporto šakų treniruotes. Sportas turėtų remti tautų brolybę, bet, deja, taip būna ne visada. Mes esame nuolatiniai neapsakomo smurto stadionuose ir už stadionų, ypač futbolo atveju, liudininkai.

Mėgėjų ir profesionalų sportas, neužterštas ir nesubjaurotas sportas, sportas kaip asmeninio tobulėjimo priemonė, tautų sanglaudos ir solidarumo įrankis – mes dar labai toli nuo patenkinamų standartų Europoje, gerb. Pirmininke, ir atsakomybė tenka politikai. Galime tik tikėtis, kad Baltoji knyga dėl sporto bus kaip įspėjimas ir kartą ir visiems laikams pakeis šią tendenciją, kad būtų atlyginta už pernelyg didelį jautrumo nebuvimą ir ypač didelį aplaidumą.

  Doris Pack (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, iš pradžių norėčiau pasveikinti M. Mavrommatį jo gero pranešimo ir puikaus bendradarbiavimo su visais mūsų bendradarbiais EP nariais (o jų būta daug), kurie domėjosi šiuo klausimu, proga. Sportas atlieka svarbesnį vaidmenį nei pirma buvo pripažinta Komisijos ir Tarybos.

Mano nuomone, ši Baltoji knyga ir pranešimas –tai geras pagrindas visai būsimai veiklai ir politikai sporto srityje plėtoti, ypač kai Lisabonos sutartyje sportui pagaliau suteikiamas jo užtarnautas teisinis pagrindas. Baltojoje knygoje ir šiame pranešime siekiama suderinti besivaržančius interesus, įvairias sporto šakas, mėgėjų ir profesionalų sportą, sporto ypatumus ir ES teisės aktų reikalavimus, socialinius, kultūros, ekonominius ir finansinius interesus, pelną ir savanorišką dalyvavimą šiose srityse.

Todėl manau, kad šias pastangas derėtų nuoširdžiai įvertinti. Jos suteikia galimybę skatinti ir plėtoti Europos sporto modelį. Jos taip išsaugo mūsų sporto organizacijų ypatumus, kurios juk dažniausiai veikia savarankiškai ir toliau šito pageidautų, ypač kai jos labai priklauso nuo savanorių indėlio.

Antra, turime bandyti remti ir skatinti savireguliavimo mechanizmų įgyvendinimą nacionaliniu ir Europos lygiu. Čia leiskite man priminti 16 pastraipą, kuri, mano manymu, itin svarbi.

Trečia, pranešimas suteikia daugiau teisinio apibrėžtumo ES teisės aktų taikymo sporto srityje požiūriu. Ketvirta, sporto vaidmuo švietime –tai dažnai minimas klausimas ir norėčiau priminti savo 2004 m. pranešimą šia tema.

Penkta, pranešime svarstomi ekonominiai aspektai, tarp jų ir būtinas finansinis įsipareigojimas, visų pirma pasitelkiant loterijas, įvairioms sporto šakoms, kuris šiame pranešime nebuvo atmestas.

Prieš dešimt metų mano pranešime dėl Europos Sąjungos vaidmens sporto srityje reikalavome Baltosios knygos ir džiaugiuosi, kad šiandien galime dėl jos balsuoti.

  Christa Prets (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, jau ilgą laiką visos sporto organizacijos ragino sportui teikti didesnę reikšmę ir iš tikrųjų jį labiau viešinti nei iki šiol buvo daroma, ir šiandien veikiame vadovaudamiesi šiuo raginimu. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai sportui bus teikiama dar daugiau dėmesio.

Jau pabrėžėme daugybę sporto aspektų – sporto indėlį į visuomenę, jo vaidmenį asmenybės plėtotei ir pasitenkinimui, socialinės integracijos skatinimui ir t. t. Sportas – taip pat labai svarbus sveikatinimo veiksnys; štai kodėl į sportą, o ypač į kūno kultūrą mokyklose, verta investuoti plačiu mastu. Tai iš tiesų apsimokanti investicija.

Todėl kreipiamės į visų valstybių narių švietimo ministrus įvesti reikalavimą mokyklose kūno kultūrai skirti nors tris valandas per savaitę. Tai minimumas, nes mažiau valandų per savaitę yra beprasmis dalykas. Esama 700 000 klubų ir asociacijų, kurių indėlis į mūsų visuomenę neįkainojamas, todėl priešinuosi galimam lošimų ir loterijų liberalizavimui, nes dabar apie 10 proc. iš šios pramonės gautų mokesčių atitenka sportui, menui ir socialinėms reikmėms, o be šių lėšų tokios organizacijos neišgyventų. Visų prašyčiau į tai atsižvelgti.

Svarbų ekonominį sporto aspektą patvirtina statistika: sportas sukūrė pridėtinės vertės, kuri 2004 m. sudarė 407 mlrd. eurų, ir 15 mln. darbo vietų; taip pat esama ir kitų mano mintį patvirtinančių skaičių. Vadinasi, reikalingos taisyklės. Mums reikia suderinti ekonominius sporto aspektas, skaidrumą, klubų pardavimus ir licencijavimą, kaip ką tik pabrėžė I. Beletas. Mums reikalingos tinkamos taisyklės, kad sąvoka „sąžiningas žaidimas“ turėtų tikrą ir praktinę reikšmę.

Mums reikia užtikrinti tinkamą perskirstymą tarp mažų ir didelių klubų, kad galėtume išauginti kitą sportininkų kartą. Mano nuomone, daugiau lygiateisės pusiausvyros turėtų būti ir žiniasklaidoje. Sportas tikrai daugiau nei futbolas. Vis dėlto visus norėčiau pakviesti atvykti į Vieną ir mėgautis „Euro 2008“ futbolu. Tai svarbus sporto renginys, kurio tikrai nekantriai laukiu.

  Sharon Bowles (ALDE). – Gerb. Pirmininke, nevalia, kad geri ketinimai sukeltų neplanuotus padarinius sporte. Ne visuomet taikytinos ekonominės konkurencijos taisyklės. Televizijos transliavimo teisių bendro pardavimo praktika – tai daugelio klubų, kuriuos antraip išstumtų įžymieji kubai, finansinis išsigelbėjimas. Utopiniame pasaulyje galime viską žiūrėti ir niekada nemokėti, bet realiame gyvenime tai baigtųsi tuo, kad matytume labai prastos kokybės renginius.

Paisant autorių teisių, išsaugomos pajamos, kuriomis remiami aukštos kokybės renginiai. Iškylantys apgaulingo patekimo į rinką ir neteisėtų ryškiausių varžybų akimirkų platinimo atvejai yra tokie pat nuostolingi, kaip ir bet kuris kitas piratavimas. Nevalia kliudyti lankstiems pajamų pritraukimo būdams, žaidėjų judėjimui ar jų galimybei rinktis, kur pasirašyti savo pirmąją sutartį. Galiausiai turėtume tvirtai laikytis subsidiarumo ir sprendimų priėmimą išlaikyti šioje pramonės šakoje ir šalia aistruolių.

  Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, Baltojoje knygoje kalbama apie užsitęsusias problemas (pvz., dopingą) ir apie finansinius televizijos bendrovių ginčus dėl transliavimo teisių, kurie turi akivaizdžių neigiamų padarinių ir aistruoliams, ir žiūrovams. Be to, Baltojoje knygoje nagrinėjama daug rimtesnė problema, kuri kelia vis didesnę grėsmę sąžiningam sportui, ypač futbolui. Aš kalbu apie lažybų įstaigas. Jos gali puikiai parodyti didžiausią šiuolaikinio sporto iššūkį. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti paskutinį skandalą, paveikusį šalies, kurioje dabar esame, nacionalinę futbolo lygą. Sakoma, kad kinų mafija suorganizavo Belgijos futbolo rungtynių rezultatus. Būsimas azartinių lošimų, įskaitant tuos, kurie susiję su sporto pasauliu, rinkos liberalizavimas ir toliau kels pagundą pažeisti sąžiningo žaidimo principus.

Galiausiai turiu pasakyti, kad nepritariu Europos Parlamento pasiūlymui, prieštaraujančiam FIFA pozicijai dėl šešių žaidėjų iš tam tikros šalies principo. FIFA pasiūlymas yra pagrįstas ir išgelbės nacionalinį sportą.

  Tadeusz Zwiefka (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, viena iš pagrindinių problemų, į kurią norėčiau atkreipti dėmesį, – tai teisinio apibrėžtumo stoka. Komisija dar aiškiai nenustatė, kuriuos sporto organizacijos aspektus apima Bendrijos teisės aktai, o kurie yra grynai sportinio pobūdžio ir todėl patenka į sporto organizacijų kompetenciją.

Pritariu pranešėjo nuomonei, kad pasitikėjimas vien tik Europos Teisingumo Teismu nesuteiks didesnio teisinio apibrėžtumo. Jo nesuteiks ir Europos Komisijos pozicija, pagal kurią sporto organizacijų reglamentas privalo derėti su Sutartimis. To nepakanka.

Dėl to pritariu kreipimuisi į Europos Komisiją priimti aiškinamąsias gaires, kurios suteiks aiškumo ir tikslumo šios srities veiklai. Be abejo, derėtų pabrėžti, kad bet kuris Komisijos veiksmas privalo derėti su sporto savireguliavimo principu. Komisija taip pat privalo atsižvelgti į Europos sporto modelį ir pagrindinius sporto varžybų organizavimo reguliavimo principus.

Nepritariu nuomonei tam tikrų sporto organizacijų, manančių, kad sustiprinus ar kodifikavus su sportine veikla anapus griežto sportinio konteksto susijusius principus, be abejo, atitinkančius savireguliavimo principus, teisme padaugėtų ginčų. Mano nuomone, būtų priešingai. Didesnis teisinis apibrėžtumas – tik į naudą.

Taip pat norėčiau kreiptis į sporto organizacijas pripažinti teisę kreiptis į bendruosius teismus. Kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis į teismus. Problema ne griežtai sportinio pobūdžio teisėjų kompetencija, bet nepriimtina, kai tam tikros sporto organizacijos šias teises riboja.

Galiausiai norėčiau iškelti dar vieną labai svarbų klausimą. Sportas atlieka labai svarbų vaidmenį visuomenėje. Todėl valstybės narės turėtų išlaikyti teisę imtis priemonių, skirtų teisei į informavimą išsaugoti ir užtikrinančių žiūrovų galimybę žiūrėti pagrindinių sporto renginių televizijos transliacijas. Turiu galvoje olimpines žaidynes ir Europos ar Pasaulio taurės čempionatą. Visi turėtų turėti galimybę laisvai žiūrėti tokius renginius. Prieš baigdamas privalau padėkoti M. Mavrommačiui už jo puikų darbą dėl šio pranešimo.

  Richard Corbett (PSE). – Gerb. Pirmininke, sportui, be abejonės, turėtų vadovauti pačios sporto valdžios institucijos, bet kadangi tai ir ekonominė veikla, jis neišvengiamai patenka į darbo įstatymo, konkurencijos įstatymo, autorių teisių įstatymo, žiniasklaidos teisių ir kt. įstatymų galiojimo sritį.

Bėda ta, kad šie įstatymai dažnai parengti neatsižvelgiant į specifinius sporto poreikius ir reikalavimus. Pagal dabartines sutartis į šiuos specifinius poreikius nelabai galima atsižvelgti. Džiaugiuosi, kad pagal Lisabonos sutartį bus daugiau laisvės leisti mums nukrypti, daryti išimtis ar aiškinti įstatymus atsižvelgiant į specifinius sporto poreikius.

Pavyzdžiui, sportui negalime taikyti konkurencijos įstatymo tik jo ekonominiu požiūriu, nes tai visiškai sunaikintų konkurenciją sporto požiūriu. Nėra geresnio pavyzdžio už bendrą televizijos transliavimo teisių pardavimą, kaip tai daro Anglijos pagrindinė lyga, perskirstydama jas visiems klubams. Tai visiškai priešinga nei Ispanijoje, kur du klubai už televizijos transliacijas vien tik sau pasiima daugiau nei pusę pajamų.

Taip pat turėtume pripažinti, kad UEFA namuose užaugintų žaidėjų programa – tai tinkamas ir Europos Sąjungos teisę atitinkantis atsakas, ne taip, kaip FIFA nerangi „šeši plius penki“ programa.

  Grażyna Staniszewska (ALDE). – (PL) Gerb. Pirmininke, kaip Regioninės plėtros komiteto narė norėčiau pabrėžti regionų ir vietos valdžios vaidmenį plėtojant sporto infrastruktūrą, organizuojant plačiai prieinamus renginius ir propaguojant sportą bei sveiką gyvenseną tarp vietos savivaldybių gyventojų, kitaip tariant, tarp Europos piliečių.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į su neįgaliųjų galimybe sportuoti susijusį klausimą. Valstybės narės turėtų užtikrinti nors galimybę neįgaliems mokiniams dalyvauti pagrindinėse kūno kultūros pamokose. Kur tai įmanoma, tokie mokiniai turėtų turėti galimybę dalyvauti ir aukštesnio lygio pamokose.

Ponai ir ponios, derėtų prisiminti, kas sportas – tai viena iš veiksmingiausių priemonių socialinei integracijai pasiekti. Todėl taikant specialias Europos Sąjungos programas sportas turėtų sulaukti gerokai daugiau paramos, ypač remtini tarptautinių sporto renginių jaunimui organizatoriai, įskaitant tuos, kurie įtraukdami neįgalius asmenis konkrečiai prisideda prie integracijos. Sportas apima daugiau nei tik fizinę veiklą ir sveikatą. Jo indėlis į pakantumo dvasios, sąžiningumo ir pagarbos sąžiningo žaidimo principams plėtotę yra neįkainojamas. Visa tai ypač svarbu vaikams ir jaunimui, kurie nūdien yra jauni Europos Sąjungos piliečiai.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, prieš kalbėdamas turėčiau deklaruoti daugybę savo finansinių interesų, susijusių su šiuo dalyku, kurie išvardyti mano internetu prieinamoje deklaracijoje.

Taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją M. Mavrommatį už tai, kad jis rūpinasi šiuo klausimu ir jį išmano, ypač dėl dopingo vartojimo sporte.

Tiesą sakant, pirmasis šio pranešimo projektas prieš pasirodant pakeitimams tikriausiai buvo toks geras dokumentas šia tema, kokį tik galima rasti sutrumpintą jo variantą. Nors kaip visada po to įsiterpė komitetai ir Kultūros komitete priimtas pakeitimas beveik sugadino atliktą darbą. Pavyzdžiui, 59 pastraipoje – keistas pasiūlymas kurti sportui skirtas Europos policijos pajėgas ar kalba apie „finansinį dopingą“ 16 pastraipoje, kuriose puolamos privačios investicijos, o kai kuriais atvejais – vidaus investicijos į Europos Sąjungą. Deja, šiame pranešime į sportą žiūrima per profesionalaus futbolo vertintojo akinius. Kaip pastaruosius 28 metus buvęs futbolo teisėjas daugiausia mėgėjų lygmeniu galiu pasakyti, kad šiame pranešime visiškai nesprendžiamos mėgėjų futbolo problemos, apskritai nė viena mėgėjų sporto problema.

Šiuose rūmuose skelbiama, kad mes nemėginame daryti įtakos valdymo organų sprendimams, bet jau šiandien diskusijoje matėme, kaip puolamas FIFA „šeši plius penki“ sumanymas. Valdymo organai turėtų būti budrūs. Sportą kaip pirmaeilės svarbos dalyką patikėti Europos Sąjungai nėra gera mintis.

Apie sporto lažybas išgirdome daug nuomonių. Naudoti šį pranešimą siekiant pamėginti ir baigti diskusijas dėl lažybų ir loterijos rinkos liberalizavimo yra visiškai neteisinga. Ši diskusija turi vykti visiškai kita kryptimi ir kilti iš kito komiteto. Tie, kurie apie tai kalba, turėtų tik pažvelgti į tai, kas vyksta Italijoje, kur dėl laipsniško rinkos liberalizavimo padidėjo visiems prieinamų pinigų kiekis.

Mes kalbėjome apie bendrą televizijos transliavimo teisių pardavimą, kuriam aš pritariu, nes tai pasiteisino Jungtinėje Karalystėje, tačiau tvirtai tikiu subsidiarumo principu, kurį tikrai derėtų palikti valstybėms narėms.

Šioje Baltojoje knygoje dėl sporto esama daug gerų dalykų, net jei joje ir per mažai kalbama apie specialiųjų olimpinių žaidynių ir parolimpinių žaidynių judėjimus. Tačiau apskritai šis pranešimas – tai Airijos balsuotojų įžeidimas, kai apie Lisabonos sutartį kalbama taip, tarsi ji jau būtų patvirtinta ir tarsi jų balsai nieko nereiškia. Dėl to JK konservatorių delegacija pabaigoje turės balsuoti prieš.

  Donato Tommaso Veraldi (ALDE). – (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, norėčiau padėkoti pranešėjui už jo puikų darbą dėl pranešimo, kuriame siekiama apibrėžti strategines sporto vaidmens gaires Europos Sąjungoje.

Sportas – tai socialinis reiškinys, kuris visuomet skatino šias vertybes: solidarumą, komandos dvasią ir tapatumą, kaip tvirtinama prie Amsterdamo sutarties pridėtoje deklaracijoje dėl bendros sporto reikšmės. Sportinė veikla padeda lavinti fizinius, protinius ir socialinius įgūdžius, todėl sportuoti derėtų ir švietimo sistemoje, ir kitose socialinio gyvenimo srityse.

Nederėtų nuvertinti vieno dalyko – tai naudos, kurią sportas teikia neįgaliesiems. Visos valstybės narės, vietos ir regionų valdžios institucijos ir sporto organizacijos turėtų užtikrinti ir suteikti galimybę neįgaliesiems naudotis sporto įranga. Sportas turi stoti prieš naujas šiuolaikinės visuomenės grėsmes, pvz., jaunų žaidėjų išnaudojimą, dopingą, rasizmą, smurtą ir pinigų plovimą. Smurto problema kyla ne tik stadione, bet ir už stadiono ribų.

Pritariu Komisijos sumanymui užkirsti kelią netvarkai ir skatinti dialogą su valstybėmis narėmis, tarptautinėmis organizacijomis, sporto organizacijomis ir policijos pajėgomis. Svarbu pabrėžti ir ekonominį sporto aspektą. Valstybių narių taikoma žaidėjams palanki diskriminuojanti mokesčių sistema gali baigtis konkurencijos iškraipymu. Todėl būtina priimti sąžiningą sporto organizacijų konkurenciją užtikrinančias taisykles.

  Christofer Fjellner (PPE-DE). – (SV) Gerb. Pirmininke, pranešimo panegirikai sportui galima tik pritarti. Sporto reikšmė visuomenei didelė ir jis kuria daug svarbių vertybių, kurias vargu ar galima atskleisti tik per dvi minutes. Sportas padeda burti Europą draugėn. Tačiau vien todėl, kad kažkas svarbu, nereiškia, kad tai politiška, ir tik dėl to, kad tai, kas padeda burti Europą draugėn, nėra pagrindinis ES įsipareigojimas.

Manau, kad šito mes šioje diskusijoje ir pritrūkome, ypač jei žmonės tvirtina, kad labiau su sportu susijusios iniciatyvos turėtų būti iškeliamos ES lygmeniu. Aš nesu tokios nuomonės. Todėl nemanau, kad mums reikalinga speciali Europos lošimų policija. Nemanau, kad sporto agentai per daug uždirba ir kad tuo remdamiesi galėtume kurti specialų sporto agentų mokymą. Taip pat nederėtų lyginti sėkmingų ir ne tokių sėkmingų klubų pajamų. Mėginimas riboti tai, kas pranešime vadinama intensyviais sportininkų varžybų tvarkaraščiais, tikriausiai neprivers sportininkų atsisakyti dopingo.

Tačiau privalome išnagrinėti daugybę melagingų pareiškimų apie Europos lošimų rinką. Lošimų rinkoje nesama jokio ryšio tarp paprastų žaidėjų ir rungtynių su iš anksto nuspręstais rezultatais. Atvirkščiai, matėme, kad kai kurie didžiausi skandalai Europoje paveikė šalis, kuriose yra monopolija. Nėra jokio ryšio tarp lošimų monopolijos ir lošimų ribojimo politikos. Priešingai, valstybėse narėse daug valstybinių monopolių yra didžiausi reklamos platintojai. Lošimų rinka nereguliuojama ne tose šalyse, kuriose yra konkurencija. Atvirkščiai, lošimų paslaugos prasčiausiai reguliuojamos ir monopoliai dažniausiai gali daryti tai, ką nori, šalyse, kuriose yra monopolija.

Remdamiesi neteisingais faktais neturėtume bandyti apsaugoti ES nuo srities, kurioje ES iš tiesų turi atlikti svarbų vaidmenį. Europoje yra laisvas paslaugų judėjimas, kurį neabejotinai turėtume taikyti ir lošimo paslaugoms. Klaidingi valstybių narių duomenys apie priklausomybę nuo azartinių lošimų dažnai slepia gryną protekcionizmą ir siekį apsaugoti savo pačių iš lošimo monopolių gaunamas pajamas. Iš tikrųjų visa ši su lošimų politika susijusi veidmainystė paprasčiausiai rodo, kad tai valstybių narių finansų ministrai labiausiai kenčia nuo azartinių lošimų priklausomybės. Todėl mums, švedams konservatoriams, labai sunku pritarti daugumai šio pranešimo dalių.

  Pirmininkas. − Ką tik gavau vienuolika prašymų žodžio, kurių patenkinti negalime. Per diskusiją nekalbėjusiems nariams priminčiau, kad jie gali pateikti rašytinį, ne ilgesnį nei 200 žodžių pareiškimą, kuris bus pridėtas prie žodinio diskusijų pranešimo, ar kalbų pabaigoje pateikti balsavimo rezultatų paaiškinimą.

  Mihaela Popa (PPE-DE). – (RO) Gerb. Pirmininke, brangūs kolegos, norėčiau pasveikinti savo kolegą M. Mavromatį ir kartu jam padėkoti už bendradarbiavimą, nes pasiūliau keletą šio pranešimo pakeitimų.

Manau, kad jaunesniems nei 14 metų paaugliams būtina sudaryti galimybes nemokamai lankytis sporto renginiuose, rengti Europos čempionatus mokyklų ir universitetų lygmeniu ir Europos dieną be maisto priedų. Sportą ir mokyklos infrastruktūrą būtina pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, nustatyti privalomąjį didelio meistriškumo sportininkų medicininį draudimą ir parengti Europos projektus dėl smurto sporto aikštėse prevencijos. Būtina kurti Europos projektus, skirtus ypatingų fizinių gebėjimų mokiniams.

Baigdama norėčiau išreikšti įsitikinimą, kad priimdami Baltąją knygą dėl sporto mes prisidėsime prie sveikesnės ir vertingesnės Europos visuomenės propagavimo.

  Costas Botopoulos (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, visą savo gyvenimą labai mėgau sportą ir kaip dalyvis, ir kaip žiūrovas. Turėčiau pridurti, kad daug metų aš ir mano bendradarbis EP narys ir draugas M. Mavrommatis tam pačiam laikraščiui rašėme straipsnius apie sportą.

Tačiau šiandien po diskusijos nesu taip optimistiškai nusiteikęs. Kad ir ką darytume ir kad ir kaip stengtumėmės tvarkyti šiuos klausimus, patys renginiai rodo, kad padėtis yra ganėtinai baisi.

Dopingas – tai kasdienė problema, nusinešusi žmonių gyvybių. Sporto pavertimas pelno šaltiniu pasiekė kraštutinumus. Sporto sėkmė skatina nuolat rūpintis įspūdingais milžiniškais renginiais, o tai paskatino korupciją. Sporte labiausiai viešpatauja televizija.

Todėl manau, simbolinis gestas būtų labai svarbu. Atsižvelgdami į su olimpinėmis žaidynėmis susijusias problemas, manyčiau, turime apsvarstyti galimybę žaidynes visam laikui grąžinti į Graikiją.

  Toomas Savi (ALDE). – Gerb. Pirmininke, kaip Estijos slidininkų asociacijos pirmininkas pritariu pranešime minėtam susirūpinimui dėl mažėjančio kūno kultūrai skiriamų valandų skaičiaus ir pradinėje, ir vidurinėje švietimo pakopoje. Kūno kultūra padeda mokiniams ugdyti sveikos gyvensenos įpročius. Daugeliui sportuojančiųjų labai sunku daugiau domėtis sportine veikla.

Pavyzdžiui, Estijos slidininkų asociacija sukūrė visus metus veikiančią vaikams ir neprofesionalams skirtą sistemą, tačiau tai gana brangus sumanymas. Turėdamas tai mintyje turėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad sportinės veiklos finansavimui didelę naudą teikia lošimai. Daugelis sporto šakų subsidijuojamos iš valstybės rengiamų loterijų ir licencijuotų lošimų pelno. Manau, kad jei tų pinigų nenaudosime, turėtume atrasti alternatyvių finansinės paramos šaltinių.

  Antonio De Blasio (PPE-DE). – (HU) Dėkoju, gerb. Pirmininke. Norėčiau pasveikinti pranešėją, parengusį šį pranešimą. Šiandien daug išgirdome, bet aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kelis aspektus. Nutukimas tampa endemija ir dėl to iš dalies kalta mūsų nejudri gyvensena. Tačiau padėtį galima būtų taisyti, kaip sakė ir pirmiau kalbėjęs kolega, valstybėse narėse įvedus privalomas kasdienes kūno kultūros pamokas – nuo pradinės mokyklos iki aukštojo išsilavinimo pakopos. Tačiau tam reikalingos patalpos. Taip pat būtina keisti mokymo programą. Kalbant apie patalpas, padėtį galima būtų pagerinti, jei vyriausybė imtųsi didesnio vaidmens, nes mažiausiai pusę sporto pajamų, kurios sudaro 4 proc. ES bendrojo vidaus produkto, reikėtų perinvestuoti siekiant iš esmės pakeisti šią padėtį. Aš tikrai tai rekomenduoju. Viliuosi, kad Baltoji knyga šią padėtį pagerins. Ačiū už dėmesį.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Kadangi po kelių minučių prasidės balsavimas, ilgai kalbėti negaliu. Tačiau norėčiau pasakyti keletą dalykų ir atsakyti į kai kuriuos klausimus. Mano nuomone, diskusija parodė, koks sudėtingas reiškinys yra sportas šiuolaikinės visuomenės gyvenime. Su malonumu pasakysiu, kad po balsavimo dėl M. Mavrommačio pranešimo turėsime labai tvirtą, Baltąja knyga ir Parlamento pranešimu pagrįstą būsimos nuoseklios Europos sporto politikos pamatą.

Suprantama, kad diskusijoje buvo atskleista daugybė minčių, į kurias būtinai bus atsižvelgta ir kurias bus imtasi nagrinėti artimoje ateityje. Norėčiau pabrėžti tai, ką čia išvardijau ir kas man pasirodė ypač svarbu. Viena iš problemų, į kurią iš tiesų atsižvelgta Baltojoje knygoje, yra sportininkų, ypač jaunuolių, išsilavinimas, siekiant užkirsti kelią apibūdintoms aplinkybėms: pasibaigus sportinei karjerai, jie vis dar neturi susikūrę atitinkamos ilgalaikės ateities. Lygai taip pat svarbu spręsti prekybos žmonėmis arba pavojaus prekybos žmonėmis sporte kartais pasitaikančią problemą. Komisija taip pat privalo imtis intelektinės nuosavybės, ypač susijusios su interneto klausimu, kuris, į viską atsižvelgus, yra Komisijos reikalas; bet kadangi matau, kad atmosfera nepalanki ilgoms kalboms, greitai atsakysiu į pateiktus klausimus.

Pirma, būta klausimo dėl vadinamųjų „gairių“. Komisija mano, kad joms apibrėžti kol kas netinkamas laikas; vis dėlto Komisija mano, kad į šią problemą derėtų atkreipti dėmesį. Kalbėdamas apie kitus klausimus norėčiau paminėti labai dažnai minimą loterijų klausimą. Čia norėčiau pareikšti, kad loterijos nepatenka į Paslaugų direktyvos apimtį; taigi joms taikoma Bendrijos teisė ir kiekvienu konkrečiu atveju būtina siekti sprendimo. Kitas svarbus klausimas buvo bendras televizijos programų transliavimo teisių pardavimas. Komisija mano, kad sprendimą galima rasti visur, kur, kaip buvo minėta, yra sutarimas. Manau, kad labai greitai paliečiau visus svarbiausius klausimus, kurie buvo iškelti. Akivaizdu, kad tai tik vienas, nors labai svarbus, Komisijos ir Parlamento kartu žengtas žingsnis.

  Manolis Mavrommatis, pranešėjas. − (EL) Gerb. Pirmininke, norėčiau dar kartą padėkoti visiems šiandien čia kalbėjusiems nariams ir visiems, kurie pateikė šio pranešimo dėl Baltosios knygos dėl sporto pakeitimus.

Iš viso aštuoni komitetai pateikė 520 pakeitimų. Kiek galėdamas siekiau sutaikinimo sprendimų ir tai pavyko. Tai, kad šiuos pakeitimus teikė ir dėl jų balsavo aštuoni komitetai, rodo, koks iš tiesų svarbus yra šis pranešimas. Be abejo, apie jo svarbą liudija ir teksto, kuris turi būti įtrauktas į Reformų sutartį, reikšmė.

Tai pirmasis sportui ir ES svarbus žingsnis. Bendradarbiavimu ir parama galima daug pasiekti.

  Martin Schulz (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, nesu tikras, pagal kurią taisyklę turėčiau įsiterpti, bet aš vis tiek tai padarysiu. Prašyčiau pranešti Briuseliui, kad bent man, nors esu įsitikinęs, kad kalbu visų frakcijų pirmininkų vardu, kad šiuo metu atmosfera rūmuose visiškai nepriimtina. Toks didelis triukšmas, kad mes net per ausines nieko negirdime; tai tiesiog pasibaisėtina.

Dėl baisaus triukšmo rūmuose beveik negirdėjome didelės dalies Komisijos nario V. Špidlos kalbos ir M. Mavrommačio pastabų. Tai visiškai nepriimtina. Prašytume užtikrinti, kad pasibaigus diskusijoms valdyba padarytų nors penkių minučių pertrauką iki balsavimo, nes neturėtume taikstytis su šia rūmuose susidariusia padėtimi.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Laikas balsuoti numatytas iškart po diskusijų, ir dabar pereisime prie balsavimo.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Iles Braghetto (PPE-DE), raštu. – (IT) Pritariu pranešėjo M. Mavrommačio darbui ir džiaugiuosi Komisijos priimta ilgai laukta Baltąja knyga dėl sporto. Tai naudinga ir reikalinga priemonė, nes sportinė veikla yra labai svarbus Europos visuomenės aspektas.

Atkreipčiau dėmesį į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto poziciją, kuri pabrėžia visuomeninę sporto vertę, ypač jaunimo atveju, nes sportas – tai priemonė mokyti pakantos, pagarbos ir bendravimo. Manau, kad vadovaudamosi aiškiomis, skaidriomis Bendrijos gairėmis, valstybės narės turėtų suteikti sportui tinkamas erdves ir apskritai įtraukti visą visuomenę, įskaitant socialiai remtinas grupes, siekdamos, kad sportinė veikla burtų žmones draugėn ir padėtų jiems kovoti su tokiais reiškiniais kaip rasizmas ir ksenofobija.

Atsižvelgdamas į tai, kad fizinio aktyvumo stoka sukelia ligas, pvz., nutukimą ir kitus lėtinius negalavimus, manau, kad būtinas sporto ir sveikatos sektorių bendradarbiavimas. Informuodama piliečius ir ragindama juos dalyvauti įvairioje sportinėje veikloje, Europos Sąjunga atlieka itin svarbų koordinatorės vaidmenį.

  Magor Imre Csibi (ALDE), raštu. – (RO) Norėčiau pabrėžti kūno kultūros pamokų ES mokyklose ir vidurinėse mokyklose svarbą. Šiuo metu kūno kultūra yra vienintelė mokymosi programos disciplina, skirta parengti vaiką sveikai gyvensenai. Džiaugiuosi ES iniciatyva didinti kūno kultūros pamokų skaičių mokyklose.

Didindami kūno kultūros pamokų skaičių turėtume atsižvelgti ir į du svarbius klausimus: kalbu apie kūno kultūros pamokų patrauklumą ir galimybę jas diferencijuoti. Mano pareiškimas grindžiamas diskusijomis su Rumunijos mokiniais ir kūno kultūros mokytojais. Deja, nepatrauklios kūno kultūros pamokos skatina jas vis dažniau praleidinėti.

Viena priežastis, kodėl kūno kultūros pamokos nepatrauklios, – tai tinkamos materialinės bazės joms įvairinti stoka. Kita problema – tai specialių kūno kultūros pamokų, skirtų antsvorio turintiems bei nutukusiems vaikams ir jaunimui, nebuvimas. Kūno kultūros pamokos yra vienodai intensyvios ir sveikiems, ir problemų turintiems vaikams. Dėl to kartais jaunimas verčiamas laikytis atokiau nuo sporto aikštelių.

Tai kelios keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse aptiktos problemos, kurioms turime rasti sprendimus. Raginu Europos Komisiją pasiūlyti sprendimus ir net valstybių narių gerosios patirties pavyzdžius.

  Gyula Hegyi (PSE), raštu. – (HU) Mano kolegos nario iš Graikijos pranešimas dėl sporto – tai svarbus dokumentas artimu mano širdžiai klausimu. Sportas jau daugelį tūkstančių metų yra Europos kultūros dalis. Senovės graikai, be kitų dalykų, žmonijai paliko olimpinių žaidynių džiaugsmą. Nūdien daugelis nerimauja, ar išvengsime olimpinių žaidynių boikoto ir ar apsaugosime jas nuo politinių aistrų, kurios kitais atžvilgiais būtų pateisinamos. Su malonumu pranešu, kad Vengrijoje pagrindinės politinės jėgos ir viešoji nuomonė nepritaria Pekino olimpinių žaidynių boikotui. Kiek matau, panaši nuotaika vyrauja visoje Europoje. Todėl reikia tikėtis, kad šį kartą po ankstesnių nevykusių boikotų politikai nesugadins malonumo sportininkams ir šimtams milijonų sportą mėgstančių žmonių. Politikų dalyvavimas atidarymo ceremonijoje – tai visai kas kita. Šį klausimą turi spręsti savo pareigas einantys politikai ir į jį nederėtų traukti nei sporto, nei sportininkų.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. – (RO) Kalbėdami apie atnaujintą Lisabonos strategiją, negalime nepaisyti sektoriaus, kuriame dirba 15 mln. žmonių ir kuris sukuria apie 4 proc. Europos Sąjungos BVP. Sportas iš tikrųjų gali būti svarbi mūsų dviejų didelių tikslų – ekonomikos augimo ir užimtumo – sudedamoji dalis.

Todėl norėčiau pabrėžti kai kuriuos Europos Sąjungos paramos sporto sektoriui biudžeto aspektus. Šiuo metu galiojančiose sutartyse nėra aiškios nuorodos, kuri pasitelkiant programas ir fondus mums leistų aktyviai dalyvauti. Vis dėlto iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo Biudžeto komitete vis dar galime pradėti parengiamuosius veiksmus, kuriais, nors ir menku biudžetu, nuo 2009 m. galima pradėti labai naudingus Europos sportui projektus.

Apgailestauju, kad šią savaitę per naujo preliminaraus biudžeto projekto pristatymą rimčiau nesvarstėme biudžeto eilutės, kuri gali būti numatyta 3 skyriuje „ES biudžeto pilietybė“. Viliuosi, kad konstruktyvius šios srities pasiūlymus pateiksime iki pirmojo biudžeto svarstymo rudenį.

  Lívia Járóka (PPE-DE), raštu. – (HU) Pirmiausia leiskite pasveikinti savo gerbiamą draugą M. Mavrommatį jo pranešimo proga, kuriame Europos Sąjungos valstybės narės raginamos keistis gerąja patirtimi siekiant užkardyti smurtą, rasizmą ir ksenofobiją sporto aikštėse ir prie jų. Imtis veiksmų kovoti su rasizmu, deja, vis dažniau pasitaikančiu sporto renginiuose, – tai užduotis, kurią turi bendrai atlikti valstybių narių valdžios institucijos, sporto asociacijos ir varžybų organizatoriai. Jos tuo taip pat suinteresuotos. Kai kurios puikios, šiuo požiūriu išsiskiriančios iniciatyvos apima ES Europos futbolo asociacijos (UEFA) kampaniją „Futbolas prieš rasizmą Europoje“ (FARE) ir daugelį kitų renginių, pavadintų „Rasizmas gadina žaidimą“. Tačiau veiksmingiausia priemonė kovojant su rasizmu ir sporto arenoje pasitaikančia atskirtimi – tai pats žaidimas, nes jis ugdo žmonių komandos dvasią, bendradarbiavimą ir sąžiningą rungtyniavimą, taip pat stiprina bendradarbiavimą ir solidarumą kaip socialines vertybes.

Tačiau, statistikos duomenimis, kai kurios visuomenės grupės, ypač socialiai remtinos etninės mažumos, mažiau dalyvauja sportinėje veikloje ir joms mažiau prieinami valstybės valdomi sporto infrastruktūros objektai. Dėl šios priežasties Europos Sąjungai reikia sukurti tinkamą orientacinę programą, skirtą lygioms galimybėms skatinti sportuojant ir remiant sportą. Tuo tarpu valstybių narių sporto asociacijų vadovybė bendradarbiaudama su vietos ir regionų valdžia privalo pirmenybę teikti socialiai remtinų žmonių dalyvavimui atitinkamose sporto šakose.

  Roumyana Jeleva (PPE-DE), raštu. – (BG) Norėčiau pasveikinti mūsų kolegą M. Mavrommatį, parengusį puikų pranešimą. Aš pritariu sporto įtraukimui į Lisabonos sutartį, reikalavimui 2009 m. biudžete atskirą biudžeto eilutę skirti veiklai sporto srityje ir priemonių, skirtų sportui skatinti valstybėse narėse, plėtotei. Manau, kad šios dienos diskusija – tai nuoseklios Europos politikos sporto srityje pradžia.

Kaip Regioninės plėtros komiteto narė iš Bulgarijos – šalies, kurioje neišplėtota sporto, ypač mėgėjų sporto, infrastruktūra, norėčiau paraginti Europos Komisiją ir valstybes nares aktyviau naudoti Europos regioninės plėtros fondą ir kitas finansines priemones investuojant į miesto aplinką ir plėtojant su sportu susijusią infrastruktūrą ir projektus. Esu įsitikinusi, kad padedant ES, sportas galėtų ir turėtų tapti tvarios mūsų regionų, savivaldybių, miestų ir kaimų plėtros strategijos dalimi.

  Lasse Lehtinen (PSE), raštu. – (FI) Sportas – tai konkurencija, bet tokia, kuriai negalima taikyti ES konkurencijos įstatymų.

Siekiant išlaikyti sporto specifiškumą, ateityje jam derėtų suteikti savireguliavimo galimybę vadovaujantis geriausiomis kiekvienos sporto šakos tradicijomis. Kaip įstatymų leidėjai, mes turime leisti įstatymus, kurie užtikrintų, kad politikai ir teisėjai nuo sporto laikytųsi kiek galima atokiau. Šis iš pažiūros prieštaringas reikalavimas šiame pranešime nagrinėjamas nuosekliau nei Komisijos Baltojoje knygoje.

Europos mėgėjų ir visiems prieinamam sportui svarbu, kad valstybės narės galėtų išsaugoti savo nacionalines lošimų sistemas, kurios yra būtina sporto specifiškumo sudėtinė dalis. Šalyse, kuriose valstybė išlaiko monopoliją, lengviau apsisaugoti nuo šalutinių lošimo padarinių. Visos sporto šakos, profesionalus sportas ir su juo susijusios įmonės turi naudos iš savanoriško, nemokamo mėgėjų sporto ir viešo finansavimo.

Parlamentui savo ruožtu reikia užtikrinti, kad rinkos jėgų spaudžiamas nesubyrėtų socialinis sporto pagrindas.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. – (PL) Sportas yra tokia svarbi ir globalizuota kasdienio gyvenimo dalis, kad jis nusipelno Europos Sąjungos institucijų dėmesio. Bendros pastangos kovoti su tam tikrais su tuo susijusiais reiškiniais yra veiksmingesnės nei pavienė valstybių narių veikla.

Dopingas –tai pripažinta ir plačiai paplitusi šiuolaikinio konkurencingo sporto rykštė. Todėl Europos Parlamento pranešime kovai su dopingu skiriama didesnė svarba. Iš buvusių komunistinių šalių atvykę nariai prisimena, kaip dopingas gali būti nacionalizuota čempionų ugdymo priemonė, kuriai pritarė šalies, kuri savo prestižą kūrė remdamasi sėkme sporto srityje, valdžios institucijos. Remdamasis padėties realijomis, pranešėjas išmintingai pastebėjo, kad, nors ir padidinus kontrolę, vien tik simptomų gydymas nebus veiksmingas. Jį turi lydėti priemonės, skirtos esminėms šio reiškinio priežastims pašalinti. Turiu galvoje renginių tvarkaraštį, kuris viršija kūno pajėgumus ir išlavinimą.

Kita pastebima masinių sporto renginių rykštė yra rasizmo ir diskriminacijos apraiškos. Šios apraiškos skiriasi nuo FIFA įvestų apribojimų, pvz., dėl komandos vietos narių ir narių iš užsienio skaičiaus. Tokius apribojimus lemia rūpestis jaunų talentų pažanga ir lavinimu (užuot juos pervedus), ir jie nėra žaidėjų tautine kilme pagrįstos diskriminacijos pavyzdžiai.

Taip pat džiaugiuosi, kad atkreiptas dėmesys į su sporto komercializavimu susijusius reiškinius ir jo šalutinius padarinius, pvz., lošimus ir nevienodas galimybes transliuoti sporto renginius. Sutinku, kad tai taip pat svarbūs klausimai.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE), raštu. – (BG) Gerb. Pirmininke, puiku, kad EP svarsto Baltąją knygą dėl sporto. Mums derėtų atkreipti dėmesį į būtinybę suderinti profesionalų ir mėgėjų sporto plėtotei skirtą politiką. Sportinis meistriškumas brangiai kainuoja, bet lygiai taip pat būtina didinti masinio sporto nuo vaikystės iki pensijos finansavimą. Būtina sukurti tokią infrastruktūrą, kuri integruotų visų visuomenės sluoksnių piliečius.

Sportui lavinama nuo ankstyvos vaikystės ir sportas – tai priemonė apsaugoti nuo narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo. Turėtume raginti visas valstybes nares kurti vietas, kur galima būtų nemokamai sportuoti, ir vietas be narkotikų, alkoholio ir tabako. Neseniai atlikau viešosios nuomonės apklausą ir jos duomenimis, sportuojantis jaunimas nevartoja narkotikų ir alkoholio. Jų visiškai kitokia elgsena; pakanta ir solidarumas – tai labai svarbūs dalykai, kuriuos ugdo sportas. Todėl sporte ypač svarbi švietimo reikšmė. Norėčiau dar kai kuo su jumis pasidalyti. Esama specializuotų sporto mokyklų ir labai svarbu, kad jų veikla būtų suderinta su sportininkus telkiančiais sporto klubais. Dėl šios priežasties būtina turėti teisinius ir sporto, ir švietimo reglamentus.

  Siiri Oviir (ALDE), raštu. – (ET) Čia buvo daug pasakyta apie sporto vaidmenį kultūrai, jo poveikį sveikatai ir t. t. Sportas atlieka labai svarbų ir fiziologinį, ir psichologinį vaidmenį. Pastaraisiais metais Europoje ypač skelbiama socialinė sporto nauda siekiant visiems suteikti galimybę kiek galima aktyviau dalyvauti savo bendruomenių gyvenime. Ypač apgailestauju, kad to paties negalima pasakyti apie neįgaliųjų sportą. Kaip Estijos žmonių su fizine negalia sporto asociacijos pirmininkas žinau, kaip sunku surengti neįgaliųjų sporto renginius, juos nušviesti žiniasklaidoje ir gauti lėšų iš vyriausybės ir rėmėjų. Mūsų sportininkai supranta, kad lygios sąlygos ir galimybės jiems nesuteiktos.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. – (RO) 2007 m. Eurostato paskelbti kultūros statistikos duomenys buvo gauti remiantis valstybių narių pripažinta, į šią kategoriją įeinančia veikla. Deja, sportas ir turizmas į ją nebuvo įtraukti, ir aš manau, kad tai derėtų ištaisyti. Pastarųjų metų sporto turizmo plėtotę, žiemos ir jūrinio sporto skatinimą vertinu teigiamai.

Sportui skirtos patalpos viešbučių kompleksuose ar dviratininkams skirtų turistinių maršrutų sukūrimas turėtų teigiamą poveikį ir gyventojų sveikatai, ir aplinkai. Dideliuose Europos miestuose jau esama stovėjimo aikštelių, kuriose turistams nemokamai suteikiami dviračiai visam jų transporto priemonių stovėjimo aikštelėje laikui.

Gegužės 1 d. Galacio mieste, iš kur esu kilusi, prie finišo linijos laukiau žmonių, kurie nusprendė dalyvauti tarpvalstybinėse lenktynėse. Ypač džiaugiausi finišo liniją kirtusiais vaikais ir žmonėmis su negalia. Skatinant sportą ypač svarbus švietimo vaidmuo. 2001 m. Rumunijoje prasidėjo kelių šimtų sporto salių statyba miestų ir kaimų mokyklose ir aukštosiose mokyklose. Manyčiau, kad tokias investicijas reikėtų tęsti.

PirmininkAUJA: M. ROURE
Pirmininko pavaduotoja