Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : O-0078/2008

Pateikti tekstai :

O-0078/2008 (B6-0452/2008)

Debatai :

PV 20/05/2008 - 12
CRE 20/05/2008 - 12
PV 07/07/2008 - 18
CRE 07/07/2008 - 18

Balsavimas :

Priimti tekstai :


Diskusijos
Antradienis, 2008 m. gegužės 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

12. Klaidinančios įmonės, rengiančios katalogus (pvz., „Europos miestų vadovai“) (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas yra diskusija dėl žodinio klausimo Tarybai dėl klaidinančių įmonių, rengiančių katalogus (pavyzdžiui, „Europos miestų vadovai“), kurį pateikė Arlene McCarthy Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu (O-0078/2007 – B6-0152/2008).

 
  
MPphoto
 
 

  Arlene McCarthy, autorė. − Pone pirmininke, šis žodinis klausimas turi aiškų tikslą – juo siekiama imtis veiksmų ir kompensavimo tūkstančiams mažų įmonių visoje Europos Sąjungoje, iš kurių kasdien apgaule išvilioja milijonus eurų Europos „katalogų bendrovės“. Šis Parlamentas gavo šimtus peticijų ir daugybę laiškų, atėjusių į mūsų rinkimų apygardų įstaigas nuo įmonių, kurios nukentėjo nuo šių gausių smulkiojo verslo apgavysčių.

Žinoma, mums tenka pripažinti, kad šie sukčiavimai jau buvo atliekami daugiau kaip 40 metų, kaip teigė teisėtos katalogų bendrovės, kurioms atstovauja EADP. Bet tai yra, be abejo, tokio masto sukčiavimas, kuriam reikia atsako Europos lygmeniu. Kaip pavyzdį galima nurodyti „Maiwolf“ kontroliuojančią bendrovę, valdančią „Europos miestų vadovus“ ir kitas tokias bendroves, kurią sudaro sudėtingas Europoje užregistruotų sukčiavimo bendrovių tinklas, veikiantis ir įsteigtas keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir EEE šalyse Šveicarijoje ir Lichtenšteine. Nepaisant teismo ieškinių ir baudų, priteistų keliose valstybėse narėse, ši bendrovė tęsia veiklą, pasijuokdama iš Europos Sąjungos bendradarbiavimo dėl įstatymų įgyvendinimo. Iš tikrųjų reikėjo septynerius metus trukusio teisminio proceso, kad bendrovė būtų uždaryta Barselonoje, bet ji nedelsiant iš naujo pradėjo veikti Valensijoje. „Maiwolf“ kontroliuojanti bendrovė koordinuoja visą tinklą bendrovių, vykdančių sukčiavimą ne tik ES lygmeniu, bet ir pasauliniu lygmeniu, ir būgštauju, kad jie ir toliau išvengs ilgų įstatymų rankų.

Atsakydamos į „Europos miestų vadovo“ laišką, įmonės patikėdavo, kad jos tiesiog atsakė į informacijos prašymą arba atnaujino ar taisė savo duomenis. Jie patikėdavo, kad tai yra nemokama paslauga, o paskui jiems būdavo netikėtai pateikiama tūkstančių eurų sąskaita, apie kurią, jei ji buvo paminėta iš viso, pradžioje buvo parašyta tik labai smulkiu šriftu painiame ir klaidinančiame tekste. Ta pati „Maiwolf“ kontroliuojanti bendrovė turbūt taip pat valdo skolų išieškojimo bendroves, kurios po to ima trukdyti, bauginti ir grasinti įmonėms, kad jos grąžintų skolą. Taip pat teisinių grasinimų susilaukė interneto svetainė „Stabdykime „Europos miestų vadovą“, kuri rengia kampaniją prieš miestų vadovo leidėjų apgaulę, ir interneto paslaugų tiekėjas turėjo šią svetainę uždaryti, nors man malonu pasakyti, kad ji šiuo metu vėl veikia.

Dauguma šios sukčiaujančios bendrovės veiksmų aiškiai pažeidžia 1984 m. Direktyvą dėl klaidinančios reklamos. Mums reikia geriau ir labiau koordinuotai įgyvendinti teisės aktus, kad panaikintume teisės spragas ar trūkumus, kuriuos išnaudoja šios bendrovės. Galiu pranešti pirmininkaujančiajam, kad mano komitetas peržiūrės 1984 m. Direktyvos dėl klaidinančios reklamos ir, žinoma, naujosios Direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimą ir perkėlimą. Mes ypač domimės Direktyvos dėl klaidinančios reklamos perkėlimo į Austrijos teisės sistemą atveju, kuriame numatoma, kad įmonės negali būti susaistytos sutartimi, jei jos aiškiai ir neabejotinai nepasirašė po sutarties terminais ir sąlygomis. Tikiuosi, kad jūs, Pirmininkaujantysis, per diskusijas su kitomis valstybėmis narėmis vadovausitės šiuo modeliu.

Žinoma, mažoms įmonėms nepadeda Direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos, nes ji neapima verslo tarpusavio sandorių – net ir sandorių su mažomis įmonėmis. Valstybės narės turi geriau panaudoti tarpvalstybinio teisės įgyvendinimo tinklą, kad pašalintų šias nesąžiningas įmones iš verslo ir nutrauktų jų veiklą visiems laikams. Aš, kaip ir mano kolegos, tikrai suprantu daugelio mažų įmonių nusivylimą, nes jos daug metų, o ne mėnesių, kentė spaudimą ir finansinius nuostolius.

Jei mes manome, kaip dažnai teigiame, kad mažos įmonės yra ES ekonomikos pagrindas, tai atėjo laikas jas palaikyti, ginti jų teises ir ginti jas nuo šios apgaulingos veiklos. Aš tikrai sveikinu tai, kad Komisijos narė Kuneva parodė susidomėjimą ir įsipareigojo kontroliuoti jų veiklą, bet vien kontroliavimas neduos rezultatų ir aktyviai nepaveiks šių bendrovių. Manau, kad yra nepriimtina, jog nusiskundimai aiškiai liko neišgirsti, ir kad vieninteliam verslininkui „Miestų vadovo“ leidimo bendrovėje buvo leista tęsti savo apgaulingą veiklą, išvengiant teisminio persekiojimo pagal Europos teisę. Todėl šiandien raginu valstybes nares kuo skubiau imtis veiksmų, kad būtų pripažintos rimtos ir žalingos pasekmės, kilusios todėl, kad buvo leidžiama šiam sukčiautojui ir toliau apiplėšti mūsų įmones. Aš kviečiu valstybes nares ir pirmininkaujantįjį šiandien per mūsų diskusiją įsipareigoti imtis veiksmų, o ne tik svarstyti apie problemas, apie kurias mes žinojome daugelį metų.

Taigi aš raginu pirmininkaujantįjį atsakyti į šiuos klausimus ir dirbti kartu su mumis, kad surastume sprendimą įmonėms, kurios ir toliau nukenčia nuo šios apgaulės.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Pirmininkaujantysis. (SL) Norėčiau padėkoti A. McCarthy už jos klausimą. Mano padėka taip pat skiriama Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui. Aš pabandysiu atsakyti į klausimą dėl A. McCarthy iškeltų problemų.

Dėl pirmo klausimo, būtent ką valstybės narės padarė, kad uždarytų apgaulingas katalogų rengimo bendroves, aš turiu informuoti jus, kad iki šiol Taryba iš valstybių narių negavo pasiūlymo dėl sprendimo. Komisija taip pat nebuvo informuota nei apie veiksmus, kurių ėmėsi Valstybės narės, kad uždarytų tokias bendroves, nei apie jų kompetentingų institucijų ketinimus pasikeisti duomenimis apie tokias bendroves.

Dėl antro klausimo, apie priemones, kurių reikia imtis siekiant panaikinti spragas perkeliant Direktyvą dėl klaidinančios reklamos – Europos Komisija yra atsakinga už šią direktyvą ir jos įgyvendinimą, kaip yra išdėstyta Europos bendrijos steigimo sutarties 211 straipsnyje. Taigi, mano nuomone, Europos Parlamentas turėtų užduoti šį klausimą Europos Komisijai.

Taip pat kalbant apie šiuos du klausimus, turiu pridurti, kad iki šiol Taryba nebuvo informuota apie tai, kokių veiksmų ėmėsi valstybės narės, kad praneštų verslo pasauliui apie pavojų, kurį kelia apgaulingos katalogų bendrovės.

O kalbant apie klausimą dėl Direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos masto išplėtimo, galiu patvirtinti A. McCarthy, kad ši direktyva neapima atvejų, kuriuos apibūdino Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas. Kitaip tariant, ji neapima apgaulingos komercinės veiklos atvejų, susijusių su mažomis ir vidutinio dydžio įmonėmis.

Taip yra todėl, kad šios direktyvos taikymo mastas apima tik verslo ir vartotojų santykius. O dėl galimo šios direktyvos išplėtimo į verslo tarpusavio santykius aš galiu pasakyti tik tai, kad Taryba suformuluos savo poziciją šiuo klausimu, kai tik jai bus pateiktas atitinkamas teisėkūros pasiūlymas.

Tačiau turiu jums priminti, kad Taryba direktyvos priėmimo metu jau svarstė klausimą, ar ši direktyva taip pat turi apimti verslo tarpusavio veiklą. Turiu jums priminti, kad ne vien Komisija, bet ir dauguma valstybių narių atmetė mintį išplėsti direktyvą, kad ji apimtų nesąžiningą komercinę veiklą, nekenkiančią vartotojui.

Tačiau nepriklausomai nuo to turiu pabrėžti, kad bendrovės, įskaitant mažas ir vidutinio dydžio įmones, nėra neapsaugotos nuo tokios veiklos. Jas apsaugo Direktyva dėl klaidinančios reklamos.

Pabaigoje norėčiau pirmininkavimo institucijos vardu aiškiai pritarti komiteto nuomonei, kad nesąžininga ir apgaulinga verslo praktika yra nepriimtina bet kokioje ekonomikos srityje. Aš taip pat manau, kad reikia imtis veiksmų prieš tokį elgesį.

Valstybės narės sprendžia nesąžiningos verslo praktikos atvejus pagal savo įstatymus. „Europos miestų vadovo“ pavyzdys, kurį minėjote savo klausime, buvo taip pat sprendžiamas teisme bent vienoje valstybėje narėje.

Norėčiau dar kartą padėkoti už klausimą, ir aš bet kokiu atveju dėmesingai klausysiu diskusijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Simon Busuttil, PPE-DE frakcijos vardu. – (MT) Pone pirmininke, kai atsiverčiate šį katalogą – nes tai yra didelis, storas leidinys – randate šimtus puslapių su tūkstančiais bendrovių, ir labai dažnai tai būna mažos įmonės, kurios atsidūrė šiame kataloge per apgaulę. Jos nenorėjo, kad jas ten įtrauktų, bet jos buvo įtrauktos prieš jų norą. Parlamento Peticijų komitetas gavo apytiksliai 400 peticijų iš mažų įmonių, patekusių į šiuos spąstus. Manau, kad yra trys šios problemos aspektai. Pirma, į katalogą įtrauktos mažos įmonės yra apgaulės aukos. Antra, yra tarpvalstybinis, daugiašalis aspektas, kuris turi dominti mus Europoje, Europos Parlamente, Taryboje ir Komisijoje. Trečia, tokios bendrovės kaip „Europos miestų vadovai“ naudojasi teisės aktų trūkumais.

Ką daro Europos Parlamentas šalia to, ką daro Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas, kaip mums pranešė A. McCarthy? Peticijų komitetas rengs pranešimą apie šią problemą. Aš būsiu pranešėjas, ir mano pranešime bus keturi tikslai. Pirma, jame bus siekiama kelti informuotumą apie šią problemą, nes ji yra didelio masto. Antra, bus toliau siekiama paskatinti Tarybą ir ypač Komisiją imtis aiškių veiksmų, nes jei jie šiandien negali imtis veiksmų, jie turi stengtis įgyti tokią galimybę. Trečia, mes taip pat turime nustatyti, ar yra teisės aktų trūkumų, ir tai turi atlikti Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas. Galų gale taip pat reikia suteikti naudingų patarimų šiems nukentėjusiesiems. Peticijų komitetas rengs konsultacijas ir susitiks su nukentėjusiaisiais bei socialiniais partneriais, taip pat ir su Komisija, ir tik po to priims šį pranešimą, kurį planuojama priimti iki šių metų pabaigos.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska, PSE frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, bendrovių, vykdančių nesąžiningą komercinę ir rinkodaros praktiką, veikla yra tikrai verta pasmerkimo. Mes neabejotinai turime apsaugoti vartotojų teises nuo tokių pseudorinkos veiksmų ir palaikyti juos kovoje su bendrovėmis, kurios dabartinėje Europos tikrovėje mano esančios visiškai nebaustinos. Tūkstančiai bendrovių visoje Europoje yra apgautos dėl tariamai nemokamo reklamavimo verslo kataloguose, už ką jos iš tikrųjų turėjo sumokėti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Šių beverčių katalogų leidėjai – tiek verslo, tiek reklamos požiūriu – ne tik taikosi į tam tikras verslo šakas, pavyzdžiui, kelionių biurus, viešbučių savininkus, gydytojus, restoranų savininkus ir net mokslo tyrimų centrus, bet taip pat, deja, siūlosi valstybės agentūroms ir įstaigoms. Štai kodėl Europos Sąjungos gyventojai klausia, kodėl tokios praktikos kūrėjai, kurie buvo galų gale nustatyti pagal vardą ir pavardę kaip bendrovių, leidžiančių šiuos katalogus, savininkai, sugebėjo sėkmingai veikti, naudodami apgaulingą ir nesąžiningą praktiką, gaudami naudos iš smulkiųjų Europos verslininkų baimių, kai jiems grėsė skolų išieškojimo bendrovių veiksmai ir teismai.

Todėl prašau pirmininkaujančios Slovėnijos valstybės – aš labiau kreipiuosi į pirmininkaujančią valstybę nei į Komisiją – pradėti koordinuoti valstybių narių veiksmus keičiantis informacija ir vykdant abipusius perspėjimus apie šį apgaulingos praktikos tipą, išplatinti informaciją apie šių bendrovių savininkus ir valdybą, taip pat pasiūlyti priimti griežtesnes baudžiamąsias sankcijas už tokią veiklą. Jei dabartinė situacija nesikeis, tai sumažins Europos Sąjungos įmonių ir gyventojų pasitikėjimą Europos bendrąja rinka ir taip pat, deja, sumažins skirtumus tarp dorų verslininkų ir kvazimafijos veiklos.

 
  
MPphoto
 
 

  Diana Wallis, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, labai ačiū A. McCarthy ir Vidaus rinkos komitetui už tai, kad jie pateikė šį klausimą. Turiu pasakyti, kad aš tikėjausi sulaukti tvirtesnio atsakymo iš Tarybos.

Situacija yra visiškai nepriimtina, ir pradžioje noriu pati prisipažinti. 1980 m. pradžioje dirbau advokate Jungtinėje Karalystėje, bet buvau įsteigusi praktiką su advokatu Vokietijoje. Mes pradėjome gauti šituos reikalavimus, kad reklamavome savo praktiką Europos miestų vadove ir, net būdami advokatai, mes jautėmės susirūpinę ir išgąsdinti. Taigi, jei net advokatai būna išgąsdinti šių žmonių, aš esu tikra, kad taip būna ir paprastoms MVĮ.

Bet keista yra tai, kad Europos Sąjungos teisė turėtų suteikti atsakymą, tačiau ji, atrodo, nepajėgia to padaryti net per 20, 30 metų, kai vyksta tokia veikla. Iš tikrųjų, jei jūs perskaitytumėte kelis laiškus iš šitų žmonių – jie net cituoja ES teisės aktus, kad dar labiau paveiktų savo aukas. O ką mes išgirstame iš Tarybos? Aš apgailestauju, bet tai nėra pakankama: gerai, mes galime pažiūrėti į klaidinančią reklamą, ir mes apie tai pagalvosime. Praėjus trisdešimčiai metų mums iš tikrųjų reikia kažko daugiau.

Ką turi daryti žmonės? Mums reikia nuodugniai išdiskutuoti, ar reikia iš naujo apibrėžti, kas yra vartotojas. Bandėme iškelti šį klausimą per diskusijas apie sutarčių teisę. Mes turime eiti toliau ir giliau, jei norime išspręsti šią problemą.

Galiausiai, jei valstybės narės yra per bailios ar pernelyg išgąsdintos, kad galėtų spręsti šią problemą, leiskite man pateikti kitą pasiūlymą, kuris galbūt yra šiek tiek ginčytinas. Jei Komisija suteiks mums tikrą kolektyvinio kompensavimo sistemą – pavadinkime tai grupiniais ieškiniais, galbūt gyventojai sugebės kelti ieškinius savarankiškai, jei niekas kitas už juos to nepadarys. Štai kokia yra mintis.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Pone pirmininke, po ketverių metų mes pagaliau rengiame diskusiją apie „Europos miestų vadovus“. Aš negalėjau atsinešti mano turimų bylų su nusiskundimais, apie kuriuos kalbėjo kiti kolegos. Europa yra plakama dėl to, kad ji nesusisiekia su savo piliečiais, ir čia mes turime puikią progą – aš sakau tai Tarybai – susijungti su žmonėmis, kuriems iškyla tikra problema ir kurie atvyksta pas savo Parlamento narius, kad rastų sprendimą.

Paveiktos yra ne vien tik įmonės. Su manimi susisiekė mokyklų sekretoriai, kurie tai pasirašė per klaidą ir yra įbauginti bei išmokėjo pinigus. Tragedija dėl „Europos miestų vadovų“ yra ta, kad ši sistema veikia, nes žmonėms grasinama ir keliama baimė. Nesvarbu, ar jūs mokate jiems ar ne, jie ir toliau gąsdina bei išnaudoja žmones. Bet tai yra Europos problema, ir todėl reikalingas sprendimas Europos lygmeniu. Aš džiaugiuosi, kad surengėme šią diskusiją ir kad mano kolega Simonas Busuttilas ketina pateikti pranešimą bei paruošti informaciją, bet manau, kad Taryba turėtų būti šiek tiek aktyvesnė šiuo klausimu, ir taip pat turėtų elgtis Komisija.

Klausimas yra labai konkretus, ir juo keliamos penkios svarbios problemos, kurias reikia spręsti. Mano nuomone, šios problemos yra didžiulės, bet mums reikia nustatyti jų mastą. Keitimasis informacija yra puiki idėja, bet tai gali sukelti nusivylimą, jei nesiimsime veiksmų. Mes turime panaikinti spragas. Pavyzdžiui, Airijoje Europos teisės aktai yra cituojami tiems, kas pasirašė „Europos miestų vadovams“. Jiems sakoma, kad jie bus patraukti į teismą kitoje valstybėje narėje, ir jiems skiriama bauda ir bausmė. Jiems skambinama telefonu, ir jie bei jų bendradarbiai yra gąsdinami. Tai nepriimtina. Neabejotinai turime iš naujo apibrėžti, kas yra vartotojas, nes, kaip sakiau anksčiau, tai nėra vien verslo reikalas. Pakartosiu savo mintį. Mes turime puikią progą parodyti žmonėms visoje Europoje, kad aktyviai padedame spręsti problemas, su kuriomis jie susiduria tiesiogiai. Pasinaudokime šia proga ir nepraraskime jos šiandien pasitenkindami vien žodžiais ir nesiimdami jokių veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE). - Pone pirmininke, daugelio šitų apgaulingų katalogų bendrovių pranašumas yra tas, kad jos yra kitoje valstybėje narėje, todėl jos atrodo neliečiamos, nebent kokiu nors būdu įsikiš ES. Jos taip pat kelia baimę žmonėms, o daugelis jų turi tik labai mažas įmones be jokios teisininkų pagalbos ar patarimo, ir daug tokių įmonių dėl ilgalaikio gąsdinimo galų gale pasiduoda ir sumoka pinigus.

Kaip ir daugelio kitų kalbėtojų, mano biuras taip pat buvo užverstas nusiskundimais, bet daugiausia iš individualia veikla užsiimančių verslininkų: santechnikų, odontologų, gydytojų, žmonių, prieš kuriuos ėmėsi veiksmų „Europos miestų vadovas“. Šie žmonės jaučiasi tarytum tik jie patys yra atsakingi, kad priėmė blogą sprendimą, kad juos tam tikru būdu apgavo, ir dažnai jie kaltina tik save.

Man sunku patikėti, kai aš girdžiu, kad dauguma valstybių narių nenori išplėsti direktyvos, kad ji spręstų ir bendrovių tarpusavio santykius. Noriu žinoti, ar taip yra todėl, kad šiuo atveju yra paveiktos mažos įmonės, o ne didelės korporacijos? Manau, kad gyventojams reikia daugiau ir geresnių sprendimų iš Tarybos bei Komisijos, negu jie jų gauna dabar. Manau, kad dabartinė situacija nėra gera, ir aš prašau Tarybos nedelsiant imtis veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Malcolm Harbour (PPE-DE). - Pone pirmininke, noriu iškart imtis reikalo. Leiskite man kreiptis į pirmininkaujančios Slovėnijos atstovus; manau, kad jie daug nuveikė savo pirmininkavimo metu. Ministre Lenarčičai, leiskite man nurodyti jums keturis dalykus, kuriuos prašyčiau jūs iškelti per kitą Konkurencingumo ministrų susitikimą.

Pirmas dalykas, norėčiau, kad paprašytumėte Komisijos imtis „SOLVIT“ mechanizmo – kuris yra skirtas spręsti kiekvieną individualų nusiskundimą vidaus rinkoje arba susijusį su rinka skundą – ir jį neabejotinai įtraukti į savo darbotvarkę. Paprašykite jų išplatinti informaciją, kuri jau yra pasiekiama nepriklausomose žiniatinklio svetainėse – o mums turi būti gėda dėl to, kad tai iš tikrųjų padarė patys žmonės, kurie nuo nukentėjo – ten yra daug išsamios informacijos, ir paprašykite jų prisidėti prie informacijos persiuntimo. Tai galima būtų atlikti tuojau pat. Tai būtų jūsų pirmoji užduotis.

Antroji užduotis yra ta, jog jūs turite paprašyti visų savo kolegų, kad jų verslo informacijos tarnybos (nes jie turi tarnybas, užmezgančias ryšius su MVĮ) taip pat išplatintų tą informaciją jų kalbomis, ir turite prisidėti tik nedidele savo biudžeto dalimi, kad iš tikrųjų paaiškintumėte įmonėms, kas vyksta.

Trečia, perduokite šią informaciją įstatymų vykdymo institucijoms. Ir taip pat pasakykite Komisijai bei žmonėms, kurie vykdo jūsų vartotojų apsaugos bendradarbiavimą: įtraukite tai į savo darbotvarkę. Tą padaryti nebus labai sunku. Informacija ten yra pateikta. Tą padaryti nėra sudėtinga. Taigi, jau yra trys dalykai, kuriuos turite padaryti.

O ketvirtasis dalykas, kurį taip pat galėtumėte padaryti, yra pasakyti savo kolegoms štai ką: ši praktika, jei ji vykdoma atskirų vartotojų atžvilgiu, yra visiškai neteisėta pagal Direktyvą dėl nesąžiningos komercinės veiklos. Visi žino, kad taip yra. O paveiktos bendrovės iš esmės prilygsta privatiems vartotojams. Bet įgyvendinant šią direktyvą atskirose valstybėse narėse (aš kartu turiu pasakyti, kad valstybės narės įgyvendinimą atliko nelabai gerai, ir net mano paties valstybė narė iš tikrųjų gerokai atsiliko), jūs galėtumėte nesunkiai įtraukti punktą, specialiai skirtą katalogams ir mažoms įmonėms. Tai atlikti nereikėtų daug pastangų.

Taigi, jau yra keturi konkretūs veiksmai. Taigi, aš prižiūrėsiu jus, ministre, ir mes pažiūrėsime į darbotvarkę, tikėdamiesi, kad tai bus įtraukta į kitą Konkurencingumo Tarybos darbotvarkę. Kaip mes galime nuolat sakyti mažoms įmonėms: „dalyvaukite vidaus rinkoje“, jei negalime joms suteikti net paprasčiausios apsaugos dėl tokio paprasto dalyko kaip šis? Tai gėdingas visų mūsų pareigų vieningoje rinkoje nevykdymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Corbett (PSE). - Pone pirmininke, „Europos miestų vadovas“ ir panašūs vadovai iš esmės yra apgavikų grupė, bet mūsų teisės aktai nebuvo pakankamai geri, kad leistų mums su jais kovoti Šį klausimą reikia taip pat užduoti Komisijai, inicijuojant naują teisėkūros pasiūlymą, kuris sugriežtintų atitinkamus teisės aktus ir mes galėtume išspręsti šį klausimą, bet kol kas galiu tik viena patarti bet kokiai mažai įmonei, kuri susidūrė su „Europos miestų vadovo“ ar panašių vadovų reikalavimais: nemokėkite jiems; ignoruokite juos; ignoruokite jų spaudimą.

Buvo įkurta organizacija pavadinimu „Stabdykime „Europos miestų vadovą“ – tai yra nukentėjusiųjų nuo šio vadovo leidėjų asociacija. Jų žiniatinklio svetainė turėjo būti perkelta dėl spaudimo ir teisinių grasinimų, kurių susilaukė jų interneto paslaugų teikėjas, siekiant priversti juos uždaryti šią žiniatinklio svetainę. Todėl dabar patalpinau jų žiniatinklio svetainę savo žiniatinklio svetainėje, kad jie galėtų ir toliau skleisti informaciją apie tai, kaip įmonės gali apsisaugoti. Mums reikia tvirtai veikti šiuo klausimu. Mes negalime delsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Marcin Libicki (UEN).(PL) Pone pirmininke, leiskite man pasveikinti A. McCarthy dėl puikiai parengto žodinio klausimo dėl reklamos bendrovių nesąžiningos praktikos, remiantis „Europos miestų vadovų“ bendrovės veikla. Peticijų komitetas, kuriam aš pirmininkauju, paskyrė S. Busuttilą parengti pranešimą šiuo klausimu. Mes gavome labai daug peticijų, kuriose skundžiamasi būtent dėl šios praktikos. Komisijos narys pasakė, kad Komisija negavo tokių nusiskundimų, kurie galėtų paskatinti ją pradėti tyrimą dėl šio klausimo, bet, mano nuomone, ši diskusija ir taip pat diskusija, kuri vyks remiantis S. Busuttilo pranešimu, bus tinkama priežastis Komisijai imtis veiksmų dėl šio klausimo, nes šitos praktikos yra nepaprastai nesąžiningos ir trikdo mažas įmones bei paprastus žmones – kitaip tariant, žmones, kurie neturi daugybės advokatų, galinčių juos apsaugoti.

Aš primygtinai siūlau Komisijai imtis veiksmų dėl šio klausimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley (UEN). - Pone pirmininke, aš susidūriau su 19 atvejų, kai žmonės buvo apgaulės būdu priversti mokėti ir padengti veiksmus dėl skolų „Europos miestų vadovams“. Iš tų 19 atvejų 17 atvejų buvo mažos įmonės, kurios samdė tris žmones ar mažiau. Iš tų 17 šeši buvo pagyvenę žmonės per 60 metų, kurie net bijojo gauti įgaliotinio laišką.

Iš tikrųjų, kaip sakė M. Harbouras, tai buvo neteisingas Prekių ir paslaugų pardavimo įstatymo ar Direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos išaiškinimas. Tai savaime yra apgaulė, nes jei jūs sutinkate kažką padaryti, tikitės, kad gausite ką nors mainais, ir tai turi būti pasiūloma apsvarstyti. O iš tikrųjų buvo neteisingai pristatoma teikiama paslauga. Galvoju, kaip ir sakė kai kurie iš mano kolegų, kad šį klausimą geriausia būtų spręsti Komisijos lygmeniu. Tačiau būtų teisinga, kad Konkurencingumo taryba ir kiekvienas ministras būtų apie tai informuoti ir būtų įgalioti priimti įstatymus nacionaliniu lygmeniu, kuriuos priimti galima greičiau, nei pateikti peržiūrėtą Europos direktyvą dėl šio klausimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Arlene McCarthy (PSE). - Pone pirmininke, aš tik noriu pakartoti savo kolegų mintis. Mes turime liautis versti atsakomybę kitiems dėl šios problemos. Mes turime liautis leisti šitoms bendrovėms žaisti „pagauk mane, jei gali“. Tokį žaidimą jos žaidžia savo veikla. Aš nepaliksiu plenarinio posėdžio, Ministre, kol nebus priimtas tam tikras įsipareigojimas imtis veiksmų.

M. Harbouras pateikė jums kelias idėjas, bet aš noriu, kad jūs atliktumėte konkrečius veiksmus, apie kuriuos aš kalbėjau savo pasisakymo pradžioje. Noriu, kad jūs pristatytumėte Tarybos darbo grupėje Austrijos modelį, kur, remdamiesi Direktyva dėl klaidinančios reklamos, jie jau draudžia šitokią praktiką. Tai daro ne visos valstybės narės. Jūs galėtumėte paprašyti kitų valstybių narių, kad jos sektų Austrijos pavyzdžiu ir uždraustų šią praktiką, įvesdamos pakeitimus nacionaliniuose įstatymuose.

Aš taip pat noriu, kad jūs paprašytumėte Tarybos įkurti tarpvalstybinius teisės įgyvendinimo tinklus vartotojams. Noriu, kad jūs nurodytumėte jiems priimti nusiskundimus dėl katalogų bendrovių, juos tirti ir imtis veiksmų prieš šias bendroves tarpvalstybinio teisės įgyvendinimo tinklo kontekste. Tai, mano nuomone, leis mums imtis tam tikrų tarpvalstybinio masto veiksmų ir sustabdyti šiuos žmones, išvengiančius ilgų įstatymo rankų. Taigi, prašau, jei jūs galėtumėte mums tai suteikti, manau, kad mes visi galėsime išsiskirstyti šiek tiek laimingesni.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Pirmininkaujantysis. (SL) Labai ačiū, Pone pirmininke, kad dabar leidžiate man kalbėti. Aš taip pat norėčiau padėkoti visiems savo kolegoms, kurie dalyvavo diskusijoje.

Leiskite man pradžioje paaiškinti vieną dalyką. Niekas Taryboje, nei pirmininko institucijoje, nei bet kurioje valstybėje narėje nepritaria, kad tęstųsi ar net pasitaikytų apgaulingas elgesys vidaus rinkoje, kurią sudaro Europos Sąjunga. Yra visiškai atvirkščiai, ir štai kodėl ši diskusija yra sveikintina, ir kodėl aš asmeniškai jai pritariu pirmininkaujančios valstybės vardu.

Antra, galiu patikinti jus, kad pirmininkaujanti valstybė atkreipė dėmesį į vieningus reikalavimus stiprinti veiklą ir imtis neatidėliotinų veiksmų. Jūs galite pasitikėti mumis, kad mes perduosime šiuos reikalavimus mūsų partneriams Taryboje.

Trečia, aš džiaugiuosi, kad Peticijų komitetas nusprendė paruošti specialų pranešimą, ir mes su malonumu laukiame šio S. Busuttilo pranešimo. Jis turėtų suteikti papildomą impulsą imtis tinkamų veiksmų Europos lygmeniu.

Tačiau norėčiau pabrėžti vieną dalyką. A. McCarthy, jūs minėjote Austrijos pavyzdį. Geri pavyzdžiai tikrai pasitarnauja paskatindami kitus jais sekti. Aš taip pat tikiu ir tikiuosi, kad ši diskusija atliks savo vaidmenį sprendžiant šią problemą. Tačiau turiu pabrėžti, kad Komisija yra atsakinga už direktyvų perkėlimą.

Kaip jau buvo minėta ir kaip jūs galvojote pateikdama savo klausimą, ši problema apima dvi direktyvas. Direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos neapima šio segmento. Vienas sprendimas būtų iš naujo apibrėžti vartotojo sąvoką arba išplėsti direktyvos taikymo apimtį. Tikiuosi, kad šios abi galimybės bus pateiktos, kai bus priimamas sprendimas dėl šių reikalų.

Mes žinome, kad Direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos buvo priimta dar neseniai. Ji įsigaliojo tik nuo gruodžio mėn., ir manau, kad netrukus turėsime įvertinti, kaip ji yra taikoma.

Antra, noriu dar kartą pabrėžti, kad šią sritį apima Direktyva dėl klaidinančios reklamos. Sukčiavimas ir šios rūšies apgaulė neabejotinai apima klaidinančią reklamą, o tai reiškia, kad galima taikyti tam tikras teisines priemones.

Galų gale, leiskite man dar kartą pabrėžti, kad labai dėmesingai sekiau diskusiją, ir kad pirmininkaujanti valstybė perteiks šio plenarinio posėdžio nuotaiką Tarybos nariams.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  James Nicholson (PPE-DE) , raštu. – „Europos miestų vadovas“ ir panašios įmonės atlieka apgaulingas operacijas, kurios specialiai skiriamos MVĮ. Jos primygtinai siūlo bendrovėms pasirašyti įtraukimo į katalogus paslaugas, kurios yra pristatomos kaip nemokamos.

Tačiau panaudodamos abejotinus ir sudėtingus „smulkaus šrifto“ teiginius, šios grupės ima ypač grėsmingai ir piktai reikalauti iš žmonių pinigų. Kad ir kaip būtų keista, šios apgaulingos bendrovės cituoja ES teisės aktus, kad dar labiau įbaugintų savo aukas.

Žinoma, šis sukčiavimas visiškai nesuteikia jokios vertės vartotojui ar įmonėms. Iš tikrųjų jie nepaiso daugelio ES teisės aktų, pavyzdžiui, 1984 m. Direktyvos dėl klaidinančios reklamos. Ši problema yra akivaizdi visose Europos Sąjungoje šalyse, ir todėl reikia skubiai imtis veiksmų.

Sprendimą galima pasiekti per bendradarbiavimą ES lygmeniu, būtent priimant kai kuriuos griežtus įstatymus. Mes turime garantuoti, kad bet kokia ES direktyva, sprendžianti šią problemą, neturėtų jokių spragų ir kad ji būtų pakankamai įgyvendinama visose valstybėse narėse.

Aš raginu Tarybą ir Komisiją padėti Parlamentui ir imtis veiksmų, kurie atitiktų šios situacijos rimtumą. Jei mes skatiname mūsų MVĮ konkuruoti bendrojoje rinkoje, turime bent jau užtikrinti joms apsaugą nuo tokio bjauraus sukčiavimo.

 
Atnaujinta: 2008 m. spalio 22 d.Teisinis pranešimas