Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Sudano ir Tarptautinio baudžiamojo teismo(1).

  Jean Lambert, autorius. − Gerb. Pirmininke, dar kartą grįžtame prie Sudano klausimo ir prie to, ką būtų galima padaryti siekiant paraginti vyriausybę atsižvelgti į kenčiančius šios šalies žmones ir, kaip poveikti kaimynines valstybes.

Ši popietinė rezoliucija labai susijusi su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir tuo, kad prieš metus teismas išdavė du arešto orderius tuometiniam vidaus reikalų ministrui Ahmadui Harounui, kuris dabar yra humanitarinių reikalų ministras – tai daugelį iš mūsų šokiravo – o taip pat ir vienam iš buvusių džandžavidų grupuotės lyderių Ali Muhammadui Ali Abd Al Rahmanui.

Mes nematėme visiškai jokio Sudano vyriausybės noro bendradarbiauti perduodant šiuos žmones į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, nors vyriausybė gerai žino, kad Jungtinių Tautų narystė suteikia jai įpareigojimus. Matome nebaudžiamumo kultūrą, kai niekas niekada nepatraukiamas baudžiamojon atsakomybėn už baisiausius nusikaltimus.

Manome, kad visos vyriausybės turėtų užimti tvirtas pozicijas šiuo klausimu ir rezoliucijoje sakoma, kad turėtume paraginti Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybą birželio mėn. priimti tikslines ES baudžiamąsias priemones prieš aiškiai nustatytą Sudano pareigūnų grupę, atsakančią už šį nebendradarbiavimą, numatyti finansines sankcijas, nes jei žmonių maldavimai neveikia, galbūt paveiks pinigų srauto nutraukimas.

Mano frakcija rekomenduoja šią rezoliuciją Parlamentui. Laukiame griežtų veiksmų ir viltingai regime šiuos bei kitus žmones patrauktus baudžiamojon atsakomybėn.

  Erik Meijer, autorius. − (NL) Gerb. Pirmininke, prieš metus mes taip pat turėjome būtinas diskusijas apie Sudaną. Nuo to laiko situacija pablogėjo, o ne pagerėjo. Po ilgo vidaus karo pasiektas islamo šiaurės ir ne islamo pietų susitarimas patiria spaudimą. Laikinas bendradarbiavimas pereinamojoje vyriausybėje ir rengiantis 2011 m. referendumui dėl pietų nepriklausomybės vyksta jaučiant spaudimą, nes tų regionų sienos nebuvo iki galo demarkuotos. Naftos turtingo vidurinio regiono kontrolė dabar yra tolesnio smurtavimo priežastis.

Be to, taikos susitarimas negalioja vakariniam Darfūrui, nes arabai klajokliai ir kariai išstūmė daugumą juodaodžių gyventojų į kaimyninį Čadą. Tai – konfliktas ne tarp islamo ir krikščionybės rėmėjų, bet tarp klajoklių ir sėslių žemės ūkiu užsiimančių gyventojų dėl sausringos žemės, kurioje labai mažai kas užauginama, kontrolės. Dėl gyventojų skaičiaus didėjimo ir žemės virtimo dykuma žmonės netenka savo tradicinio pragyvenimo šaltinio ir užpuldinėja vieni kitus. Vyriausybė taip pat atsakinga už pagal kilmę ne arabų gyventojų išstūmimą. Dabar vyksta priešinimasis iš Darfūro iki pat sostinės Chartumo.

Net kai tai, kas dabar yra Sudanas, buvo žinoma kaip Anglų ir Egipto Sudanu, buvo abejojama, ar šis didžiulis regionas su labai skirtingais gyventojais turėtų tapti nepriklausomas kaip viena valstybė. Vieninga valstybe daugiausia galėtų būti arabų gyventojų, gyvenančių šiaurėje, rytuose ir viduryje, valstybė. Juodaodžiams islamo gyventojams vakaruose ir juodiesiems krikščionims bei animistams pietuose būtų sunku pasiekti vienodą padėtį. Tai – regionai, kurie savo laiku buvo mažiau išsivystę, buvo toli nuo jūros ir jiems buvo skiriamas labai mažas tarptautinis dėmesys. Niekas į juos nekreipė jokio dėmesio ir dėl to dabar matome kolonijinės trumparegystės rezultatus.

Valstybė atsakinga už daug nusikaltimų, bet taip pat ji yra vienos iš kariaujančių šalių priemonė. Dėl to jai sunku bendradarbiauti baudžiamųjų priemonių srityje. Aišku, mes bandome išsaugoti šią perspektyvą rezoliucijoje, bet dabartinė padėtis nėra tvirtas pagrindas optimizmui.

  Filip Kaczmarek, autorius. − (PL) Iš tikrųjų kelia pasipiktinimą, kad Sudano vyriausybė paskyrė Ahmadą Harouną (buvusį vidaus ministrą, atsakingą už Darfūro įvykius 2003–2004 m.) humanitarinių reikalų ministru. Tai yra bjaurus pokštas, nes jam buvo patikėta atsakomybė už Darfūro gyventojų gyvybes ir saugumą, nors jis buvo tas pats asmuo, kuris persekiojo juos anksčiau, ir, sprendimai, susiję su didžiausia humanitarine operacija, kurią vykdo UNAMID tarptautinės taikos palaikymo pajėgos, yra jo rankose. Nepamirškime, kad šios misijos tikslas – apsaugoti civilius gyventojus nuo nusikaltimų, t. y. kaip tik nuo tų veiksmų, į kuriuos Ahmad Haroun buvo įsivėlęs.

Tarptautinė bendruomenė, Europos Sąjunga, Afrikos Sąjunga, JT, Arabų lyga – visos šios organizacijos turėtų panaudoti maksimalų spaudimą Sudano vyriausybei, kad šie žmonės pagaliau atsakytų prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą.

  Leopold Józef Rutowicz, autorius. − (PL) Gerb. Pirmininke, Sudanas – didžiulė valstybė, kuriai priklauso 2,35 mln. kvadratinių kilometrų teritorija, kurioje gyvena apie 42 mln. žmonių ir kuri buvo sugriauta per du civilinius karus, kurie pareikalavo milijonų aukų ir baigėsi daugelio milijonų jo žmonių negaliomis, degradacija ir turto sunaikinimu. Viena iš problemų, buvusi pagrindine brolžudikiškų konfliktų priežastimi, buvo etniniai skirtumai – 52 proc. gyventojų yra afrikiečiai, 39 proc. yra arabai – ir religiniai skirtumai – 70 proc. sunitai, 30 proc. yra animistai.

Per šiuos karus gyventojai patyrė visus įmanomus žiaurumus, esančius rankose tų, kurie turi ginklus ir valdžią, įskaitant žudymą, kankinimą, prievartavimą, plėšikavimą ir iškeldinimą, t. y. nusikaltimus, kurie persekiojami baudžiamąja tvarka ir už kuriuos baudžia Tarptautinis baudžiamasis teismas. Deja, TBT neturi priemonių patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn. Rezoliucijoje pateikiamas Europos požiūris į dabartinę padėtį ir aš palaikau jį. Tačiau manau, kad šiomis aplinkybėmis būtų verta apsvarstyti radikalesnių priemonių panaudojimą, pvz., JT specialių pajėgų panaudojimą siekiant pristatyti kaltinamuosius į TBT ir po to įkalinant tuos, kurie būtų paskelbti kaltais, ir internuojant juos visam gyvenimui be teisės sugrįžti į tam tikras tolimas salas su tam tikrais daug pasakančiais vardais, pvz., Evildoers salą. Manau, tai padėtų.

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. Pirmininke, JT apskaičiavo, kad dėl Sudano konflikto žuvo 300 000 žmonių ir liko apytikriai 2,5 mln. pabėgėlių.

Pranešama apie neapsakomus barbarizmo aktus, kurių pastaraisiais metais buvo gausu šiame regione. Nekaltų civilių gyventojų kančios pasiekė kraštutinį laipsnį. Tie, kurie tariamai buvo atsakingi už karo nusikaltimų arba nusikaltimų žmonijai tyrimo pradėjimą arba vykdymą , turėtų atsakyti pagal įstatymą ir, jei būtų nustatytas jų kaltumas, turėtų būti atitinkamai nubausti.

To reikia ne tik dėl prigimtinio teisingumo, bet ir siekiant užtikrinti, kad tokie individai nekartotų savo nusikaltimų ir kartu parodomas pavyzdys kitiems potencialiems nusikaltėliams, kaip jie bus nubausti, jei darys panašius nusikaltimus.

Tarptautinis baudžiamasis teismas buvo įsteigtas siekiant užtikrinti, kad tie, kurie daro karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai, neliktų nenubausti. Sudanas pasirašė Romos statutą, pagal kurį įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas, tačiau vis dar jo neratifikavo.

Tai nėra dingstis nepasiūlyti teismui savo visapusiškos paramos pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1593. Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė du arešto orderius, skirtus suimti buvusiam Sudano vidaus reikalų ministrui Ahmadui Harunui ir buvusiam džandžavidų grupuotės lyderiui Ali Muhammadui Ali Abd-Al-Rahmanui. Orderis susijęs su įtarimais įvykdžius 51 karo nusikaltimą ir nusikaltimų žmonijai. Dabar jau yra praėję daugiau nei metai, kai Sudano valdžia atsisakė perduoti šiuos individus ir taip kliudo Tarptautinio teismo darbui.

Tai visiškai nepriimtina. Dėl tokio elgesio Sudano vyriausybė tampa šių tariamų nusikaltėlių bendrininke. Raginame Sudaną dar kartą pagalvoti ir pagalvoti greitai apie grėsmingą padėtį, į kurią jie pastato save gindami šiuos įtariamus masinius žudikus nuo tarptautinės teisės rankos. Tikimės, kad sugrįš prie sveiko proto ir nedelsiant įvykdys Tarptautinio teismo reikalavimą.

  Tadeusz Zwiefka, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Tai – gana skandalingas atvejis, kai šalis, kuris yra Jungtinių Tautų narė, nepaiso tos organizacijos Saugumo Tarybos jai adresuotų raginimų suteikti paramą Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Ką gali padaryti tarptautinė bendruomenė, kai Sudano užsienio reikalų ministras atsisako suteikti pagalbą ir taip pat skelbia, kad teismas neturi teisės teisti nei vieno Sudano piliečio ir Sudano vyriausybė neleis teisti ir nuteisti nei vieno Sudano piliečio ne šalies teismuose?

Esame gana keblioje padėtyje, nes iki tam tikro laipsnio Sudanas nepriklauso nei nuo Europos Sąjungos, nei Jungtinių Valstijų arba kitų vakarų demokratinių šalių paramos, o savo plėtrą grindžia parama iš Kinijos. Deja, Kinija yra šalis, kuri nesirūpina žmogaus teisėmis net savo teritorijoje. Vienintelis galimas mūsų atsakas – pareikalauti užšaldyti Sudano lyderių turtą.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, PSE frakcijos vardu. – (PL) Nuo 2003 m. Sudano konfliktas pareikalavo 300 000 aukų. Pustrečio milijono žmonių paliko savo namus, kad išvengtų smurto. Nepaisant dalinės padėties stabilizacijos šalyje, joje nuolatos vyksta vyriausybinių pajėgų ir maištininkų susidūrimai, apsunkinantys JT taikos palaikymo pajėgų panaudojimą ir kliudanys teikti humanitarinę pagalbą. Ilgalaikis Sudano konflikto sprendimas bus neįmanomas be JT dalyvavimo ir JT nepadidinus karių skaičiaus šiame regione. Vaikų verbavimas į kariuomenę ir smurto aktai prieš civilius gyventojus, ypač prieš moteris, aiškiai pažeidžia tarptautines normas ir žmogaus teises.

Ypač nerimą kelia tai, kad vyriausybė atsisako bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu bei laiko nusikaltėlius valdžioje; dabar jie – tai skamba kaip koks nors bjaurus pokštas – yra atsakingi, be kitų reikalų, už humanitarinės pagalbos skirstymą bei ryšius su taikos palaikymo pajėgų kariais. Turėtų būti pareikalauta, kad Sudanas nedelsiant pradėtų bendradarbiauti su teismu siekdamas susitvarkyti su karo nusikaltimais, nes tai būtina demokratinės ir teisinės valstybės sukūrimo sąlyga. Turėtų būti pasmerkti visi mėginimai sužlugdyti taikos susitarimą ir pasmerkta karinė pagalba iš trečiųjų šalių abiems konflikto šalims.  

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, nuo 2003 m. Sudanas yra mūšio dėl religinių ir etninių nesutarimų laukas. Dėl konflikto Darfūre turėjo masiškai išvykti virš pustrečio milijono žmonių. Civilės šio konflikto aukos buvo žudomos, mušamos ir prievartaujamos. Plačiai paplitęs badas ir trūksta elementarios higienos. Vaikai, našlaičiai, pamestieji neturi galimybės mokytis arba padorios ateities. Humanitarinėms misijoms taikomi vis didesni apribojimai. Dėl Sudano konflikto žlugo Darfūro ir Čado civilizacija.

Sudano vyriausybė atsisako bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir pajuokia TBT, kuris išdavė arešto orderius karo nusikaltėliams suimti ir nesugeba arba tiesiog nenori ištaisyti padėties. Per gegužės 10–11 d. išpuolius Omdurmane žuvo dar 200 žmonių.

Raginame Sudano valdžią nedelsiant pradėti bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu. Tikimės, kad Europos Taryba imsis ryžtingų veiksmų siekdama neleisti naudotis Europos Sąjungos bankais tiems, kurie nustatyti turintys finansinį konfliktą Darfūre, ir užšaldyti jų turtą.

  Jana Hybášková (PPE-DE). - (CS) Būdama 2004 m. Europos Parlamento tiriamosios misijos į Darfūrą ir Čadą dalyve esu atsakinga politinė keliautoja. Aš dalyvavau, kai dvylikos metų išprievartauta motina paprašius pasakyti savo vaiko vardą atsakė: „Aš nežinau; vaikas neturi vardo“. Todėl raginame Sudaną ratifikuoti Romos statutą, nedelsiant pradėti bendradarbiauti pagal rezoliuciją Nr. 1593 ir nedelsiant perduoti Ali Kushaybą ir Ahmadą Haruną. Tačiau labiausiai prašome europiečių, kad derėdamiesi su Arabų valstybių lyga ir ypač su Kinija pareikalautų, jog Kinija ir Arabų valstybių lyga panaudotų griežtą politiką santykiuose su Sudanu. Tai – partnerės, galinčios mums padėti. Norėtume paraginti Tarybą ir Komisiją informuoti mus apie savo derybas.

  Marianne Mikko (PSE). - (ET) Kolegos, Sudanas –šalis, kuri pasinaudojo savo teise būti kitokia šalimi. Tai – šalis, kur smurtas, teroras ir prievartavimas plačiąja prasme yra kasdieniai nebaudžiami įvykiai. Šalyje vadovaujamasi kitomis nei žmogaus teisės vertybėmis. Padėtis kritiška: per penkerius metus nuo Darfūro konflikto pradžios žuvo daugiau nei 200 000 žmonių. Asmenys, kurie darė nusikaltimus žmonijai ir karo nusikaltimus, gyvena laisvėje; kai kurie iš jų užima garbingus postus Sudane.

Sudano teismų sistema nesugeba ir nenori imtis padėties Darfūre. Reikia reformos – sistema turi remtis tarptautiniu mastu pripažintomis žmogaus teisių normomis. Nebaudžiamumui turi būti padarytas galas. Žūtbūtinai reikalingas bendradarbiavimas iš Sudano vyriausybės pusės su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu. Ji turi ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir perduoti karinius nusikaltėlius teisingumui. Situaciją būtina keisti ne dabar – ją reikia keisti nedelsiant.

  Marcin Libicki (UEN). - (PL) Šiandien, kaip ir daugeliu atvejų, kai diskutuojame žudymų ir žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje klausimais, kalbame apie tai, kas atsakingas už tai vietoje. Tačiau aš manyčiau, kad situacijai reikia gilesnės analizės, nes už šių konfliktų visada slypi prekyba ginklais ir nafta. Šią prekybą ginklais ir nafta organizuoja ne vien tik žmonės tose vietose, kuriuos mes dažnai laikome blogais žmonėmis, bet ir žmonės tose tautų grupėse, kurios turi labiau išvystytą atsakomybės jausmą ir turėtų turėti labiau išvystytą atsakomybės už kitus jausmą. Jeigu tai nebūtų naudinga šiems žmonėms, tai tikriausiai tų nusikaltimų, kuriuos paprastai aptarinėjame ketvirtadienių popietėmis kaip šiandien aptarinėjame Sudaną, nebūtų.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. Pirmininke, ketvirtadienių popietėmis mes ne kartą diskutuojame Sudano klausimu, nes žmogaus teisių pažeidimai tęsiasi: žudymas, prievartavimas, grobimas, vaikų grobimas ir turto konfiskavimas. Menkas saugumas tebėra ne tik Sudano vyrų, moterų ir vaikų, bet ir žmonių, dirbančių humanitarinėje srityje, problema.

Šis TBT teisingumo vykdymo nepaisymas leidžia nusikaltėliams vaikščioti laisvėje, ypač tokiems populiariems žmonėms, kaip buvęs vidaus reikalų ministras ir buvęs džandžavidų grupuotės lyderis. Turime pareikalauti iš Sudano pasinaudodami visomis mums prieinamomis galiomis, kad jis ratifikuotų Romos statutą.

Dar kartą primygtinai raginu ES ir likusią tarptautinę bendruomenę atlikti moralinę ir socialinę pareigą imantis ryžtingų veiksmų – kurie apimtų pasipriešinimą Kinijos vaidinamam vaidmeniui Sudane ir prekybai ginklams, palaikainčiai tokią situaciją – siekiant apsaugoti Sudano žmones ir pabėgėlius kaimyniniame Čade, ir užbaigti šį konfliktą.

  Louis Michel, Komisijos narys. – (FR) Gerb. Pirmininke, 2004 m. Europos Sąjunga paragino Jungtines Tautas sukurti tyrimo komitetą Darfūre padarytų žiaurumų ir nusikaltimų klausimais. Remdamasi šio komiteto parengtomis rekomendacijomis, Europos Sąjunga paprašė JT Saugumo Tarybos kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą dėl padėties Darfūre, tai Taryba ir padarė 2005 m. priimdama rezoliuciją Nr. 1593.

Per pastaruosius kelis mėnesius Europos Sąjunga ne kartą ragino Sudano vyriausybę pradėti besąlygiškai bendradarbiauti su TBT.

2008 m. kovo 31 d., sukakus metams nuo Saugumo Tarybos kreipimosi į TBT dėl padėties Darfūre, ES Vadovų Taryba Europos Sąjungos vardu priėmė Europos Sąjungos deklaraciją, pareikšdama savo pasipiktinimą Sudano vyriausybės atsisakymu bendradarbiauti su teismu. Be to, Europos Sąjunga taip pat išreiškė savo pasiryžimą palaikyti naujų atitinkamų priemonių priėmimą prieš asmenis, atsakingus už Sudano nebendradarbiavimą su TBT, jei Sudano vyriausybė toliau nevykdytų JT rezoliucijos.

2008 m. gegužės 6 d. dalyvavau donorių ir Sudano vyriausybės – Sudano konsorciumo – posėdyje, kuris buvo surengtas Osle. Šiame posėdyje priminiau savo pašnekovams iš Sudano ir kreipiausi į konferenciją, kad mūsų plėtros pagalba yra skirta palaikyti plėtrą Sudane priklausimai nuo tikrų demokratinių pasikeitimų, vykstančių šalyje, kaip numatyta plačiame taikos susitarime. Pabrėžiau, kad plataus taikos susitarimo pagrindą sudarantys principai turi taip pat būti taikomi Darfūrui ir, kad čia nedelsiant reikia atkurti saugumą, dislokuoti Jungtinių Tautų misiją ir palengvinti humanitarinės pagalbos teikimą. Paskutinis smurto protrūkis Abyei mieste, t. y. regione, kuriame daug sudėtingų problemų, kurios yra vienas iš didžiausių iššūkių įgyvendinant platų taikos susitarimą Sudane, pabrėžia viso plataus taikos susitarimo įgyvendinimo svarbą. Ką tik išleidau oficialųjį pranešimą spaudai, raginantį abi šalis laikytis visų plataus taikos susitarimo nuostatų, įskaitant neatidėliotino ugnies nutraukimo paskelbimą ir kitų ginkluotų grupuočių atitraukimą iš Abyei miesto.

Sudano vyriausybė turi žinoti, kad visa tarptautinė bendruomenė liks ištikima plačiame taikos susitarime išdėstytai taikaus, stabilaus ir demokratinio Sudano, gerbiančio teisinės valstybės principus ir žmogaus teises, vizijai. Šis signalas siunčiamas ne tik Sudano vyriausybei – jį taip pat turi suprasti įvairūs ginkluotų maištininkų judėjimai, kurių politiniai motyvai, kokie jie bebūtų, nepateisina daromų nusikaltimų. Teismas išdavė nemažai arešto orderių, įskaitant vieną džadžavidų grupuotės lyderiui Ali Kushaybui suimti.

JT Saugumo Tarybos posėdis, vyksiantis birželio 5 d. dalyvaujant TBT kaltintojui Luisui Moreno-Ocampo, gali būti svarbi proga tarptautinei bendruomenei parodyti vieningą frontą ir pasiųsti stiprų signalą palaikant teismo darbą. Išorės reikalų taryba, numatyta birželio mėn. pabaigoje, tikriausiai spręs šią problemą.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

Pareiškimai raštu (142 straipsnis)

  Glyn Ford (PSE), raštu. – Taip pat norėčiau pasmerkti Sudano nuolatinį atsisakymą bendradarbiauti su baudžiamuoju teismu (TBT) ir perduoti Ahmadą Haruną ir Ali Kushaybą.

Iki šiol Sudano konfliktas pareikalavo 300 000 aukų ir dėl jo atsirado pustrečio milijono šalies viduje perkeltųjų asmenų. Iki šiol tebeteikiame pagalbą per Ahmado Haruno humanitarinių reikalų ministeriją. Prašau Komisiją ir valstybes nares nutraukti tokį pagalbos teikimą per šią ministeriją siekiant paspausti Sudano vyriausybę, kad pašalintų jį iš pareigų ir nedelsiant areštuotų bei perduotų jį TBT.

Labai lengva pamokslauti Kinijai, kad ji nedaro poveikio Darfūrui, bet šiuo atveju ES, kaip ir likusieji, yra silpnavalė.