Pirmininkas. − Tęsdami diskusiją dėl pranešimo dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų, dabar suteiksime žodį pranešėjams, kalbėsiantiems frakcijų vardu.

  Thomas Mann, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, visą dėmesį skirdami eksportui didinti ir globalizacijos naudai pamiršome vieną grupę. Kalbu apie skurde gyvenančius žmones, iš kurių 78 milijonai gyvena ES, įskaitant 19 milijonų vaikų. Ar tokiomis sąlygomis turime gyventi? Be abejonės – ne!

Į minėtą grupę patenka jaunimas, kuris negali susidoroti su mokyklos užduotimis ir iš jos iškrenta, ir pagyvenę žmonės, kurie dirbo ištisus dešimtmečius, tačiau gauna mažas pensijas, kurių pakanka tik skurdžioms reikmėms. Šie žmonės jaučiasi atskirti ir tiesą pasakius, jie dažnai jaučiasi palikti vieni su savo vargais. Toks kasdienis sunkus gyvenimas sukelia psichinę ir fizinę įtampą, kuri kyla gyvenant ne savo namuose, turint problemų, susijusių su turtu, nemokumo rizika, alkoholiu ir narkotikais, t. y. trūkstant orumo ir pasitikėjimo. Mūsų valstybių narių metiniai pranešimai dėl skurdo turėtų tapti svarbiu įspėjimu, dėl kurio reikia skambinti pavojaus varpais.

Praėjusiais metais klausiausi diskusijos Vokietijos Bundestago klausytojų galerijoje. Diskusijų tema buvo žemesniosios klasės. Dėl jų kelias savaites vyko karšti visuomenės ginčai. Štai ko reikia skurdo aukoms: reikia, kad žmonės apie juos žinotų, kad jų problemas rimtai vertintų ir parodytų, kaip ištrūkti iš skurdo spąstų. Marie Panayotopoulos-Cassiotou parengė labai gerą pranešimą – galiu tai pasakyti PPE–DE frakcijos vardu ir asmeniškai, Marie – kuris uždega mums žalią šviesą 2010-uosius paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais.

Jei per šiuos metus Europoje bus net tik rengiama analizė apie padėtį, bet bus sudarytos sąlygos rizikos grupėms aktyviai dalyvauti forume, kur jų balsas bus išgirstas, jei institucijos iš tiesų veiks sėkmingai, užuot tik skelbdamos apie gerus ketinimus, jei švietimo ekspertai parengs motyvuojančius mokymo metodus, padėsiančius didesniam skaičiui mokinių sėkmingai baigti mokyklą, jei bus nustatyti gerovės aspektai, kuriuos galima taikyti, siekiant aiškiu mastu sumažinti skurdą, daug šiandien žmonių, kurie jaučiasi atskirti, galiausiai sužinos savo, kaip mūsų visuomenės suinteresuotosios šalies, teises.

  Richard Falbr, PSE frakcijos vardu. – (CS) Pirmiausia noriu padėkoti savo kolegei M. Panayotopoulos-Cassiotou už puikų pranešimą ir malonų bendradarbiavimą. Noriu paminėti du aspektus.

Daug yra mūsų dokumentų, kuriuose vartojami terminai „tinkamas darbas“ ir „tinkamos darbo vietos“. Tačiau tikrovė yra tokia, kad vis daugiau darbų atitinka vergiško darbo, t. y. nekvalifikuoto ir mažai mokamo, apibrėžimą. Nemažėja nei žmonių, gyvenančių skurde, nei tokių, kurie vargdami dirba, ir tai rodo, kad darbdaviai vis labiau ir labiau neteisėtai išnaudoja darbuotojus. Neseniai patvirtintoje Darbo laiko direktyvoje, kur nustatyta galimybė dirbti taip, kaip žmonės dirba kai kuriose Kinijos pramonės zonose, yra dar vienas smūgis, dėl kurio padaugės neturtingų žmonių skaičius.

Kitas klausimas, kurį noriu paminėti, yra susijęs su tuo, kad pagaliau reikia atsižvelgti į didėjančią tendenciją kai kuriose Sąjungos valstybėse nepastebimai privatizuoti viešąsias ir socialines paslaugas. Dėl viešųjų ir socialinių paslaugų privatizavimo skurde atsidūrusių žmonių skaičius irgi didėja. Norėčiau pasakyti, kad mano pakeitimai, kuriuose pabrėžiamas šis faktas, yra nuolat atmetami. Norėčiau, kad pagaliau pradėtume ką nors daryti, o ne „keptume“ naujus teksto puslapius ir nustatinėtume naujas galutines datas.

  Sepp Kusstatscher, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, leiskite pradėti nuo to, kad labai palankiai vertinu mintį 2010 m. Europoje ypatingą dėmesį skirti pastangoms politinėmis priemonėmis kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi.

Tačiau leiskite man pateikti keletą kritinių pastabų. Mane labai nuliūdino būdas, kuriuo buvo atmesti pasiūlymai dėl patobulinimo, ypač dėl Tarybos spaudimo, kad būtų pasiektas susitarimas pirmojo svarstymo metu. Raginau šiai svarbiai iniciatyvai 2010 m. biudžete skirti daugiau lėšų, kadangi kova su skurdu ir socialine atskirtimi yra neginčytinas Lisabonos darbotvarkės tikslas, kuris, deja, nebuvo visiškai pasiektas.

Taip pat norėjau užtikrinti, kad Europos Komisijos skiriamų gausių finansinių išteklių atžvilgiu būtų taikoma griežtesnė priežiūra, ypač kalbant apie 2010- uosius Europos metus, turi būti nustatyta, ar tie ištekliai būna sąžiningai paskirstomi, ar jie tiesiog turtingus daro turtingesnius ir beveik nepasiekia tų, kurie gyvena žemiau skurdo ribos.

Esu iš tų, kurie norėtų pasveikinti diskusiją tarp ES institucijų dėl absoliučių pagrindinių pajamų, ypatingą dėmesį sutelkiant į klausimą, ar tai būtų tinkama priemonė kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi. Labai apgailestauju, kad tokie pasiūlymai iš karto buvo atmesti. Palaikau Europos metų iniciatyvą, tačiau manau, kad jai trūksta įsipareigojimo ir socialinės politikos potekstės.

  Jan Tadeusz Masiel, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone Pirmininke, 2010-ųjų metų paskelbimas Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais yra labai gera Tarybos iniciatyva. Turėtume savo piliečiams priminti, kad skurdo panaikinimas yra vienas iš Europos Sąjungos pagrindinių tikslų. Tai, be abejo, padidins žmonių pasitikėjimą mūsų Europos institucijomis, ypač turiu omenyje naujas valstybes nares.

Deja, mano valstybėje, Lenkijoje, 2004 m. stojimas į ES daugeliui žmonių, ypač gyvenantiems kaime ir mažuose miesteliuose, vis dar asocijuojasi su skurdo didėjimu. Dėl to Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo mažai žmonių ir mažai kas domėjosi tų rinkimų rezultatais. Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai bus puiki galimybė peržiūrėti padėtį šiuo požiūriu ir sutelkti valstybes nares, kad jos imtųsi konkrečių kovos su skurdu ir socialine atskirtimi žingsnių. Paviršutiniškai pažvelgus į visuomenę, gali pasirodyti, kad tiek senosiose, tiek naujosiose valstybėse narėse daugelio asmenų ir šeimų gyvenimas gerokai pasikeitė, tačiau, deja, tokie pokyčiai buvo į blogąją pusę. Pavyzdžiui, tapo dar sudėtingiau įsigyti būstą. Mums reikia naujų ir dabartinių statistinių duomenų šiuo klausimu.

Vis globalesniame pasaulyje, kurį tampa vis sunkiau kontroliuoti, valstybės atsakomybė piliečių atžvilgiu turi būti didesnė. Valstybė turi užtikrinti, kad piliečiai jaustųsi saugiai, bent jau svarbiausiu lygiu. Manau, kad šių Europos metų didžiausia nauda bus visų informavimas apie esančią problemą, sąmoningumo kėlimas ir solidarumo didinimas, įskaitant finansinį solidarumą su skurstančiais ir atskirtais asmenimis.

  Gabriele Zimmer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, Europos Parlamento kairiųjų frakcija pritaria mūsų gerbiamos kolegės pristatytam pranešimui ir pritaria Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi tikslui. Pranešime aiškiai išdėstyti skurdo ir socialinės atskirties ne tik kaip socialinės problemos, bet svarbiausia kaip asmeninės į skurdo spąstus patekusiųjų problemos aspektai. Jau buvo minėta, kad Europos Sąjungoje žemiau skurdo ribos gyvena 78 milijonai žmonių, įskaitant 19 milijonų vaikų.

Norint rimtai imtis kovos su skurdu ir siekiant jo, kaip socialinės problemos, panaikinimo, yra būtinos privalomos politinės strategijos. Darbotvarkėje yra iškelti politiniai tikslai ir užtikrinta asmeninė teisė gyventi nejaučiant skurdo ir socialinės atskirties. Tačiau būtent dėl šių aspektų Europos Parlamentas nepateikia jokių nuostatų. Pagrindinės Europos Sąjungos politinės strategijos nėra susijusios su kova su skurdu. Ekonominė plėtra ir darbo vietų didėjimas nemažina skurdo. Netgi turtingiausiose valstybėse narėse stebima, kad vis daugiau žmonių gyvena žemiau skurdo ribos arba ties ja. Ypač Vokietijoje pastaraisiais metais buvo pastebėtas žemų pajamų lygio kritimas ir tokias pajamas uždirbančių asmenų skaičiaus didėjimas.

Kitaip tariant, užimtumas ES automatiškai neapsaugos nuo skurdo ir, deja, turiu pasakyti, kad nors Europos Komisija ir valstybės narės žino šį faktą, jokių specialių dokumentų, kuriuose būtų nustatyti tikslai, pvz., minimalaus atlyginimo, kuris leistų išvengti gyvenimo ties skurdo riba, nustatymas arba bazinės socialinės apsaugos problemos, apie kurias kalbėjo ponas Kusstatscher, išsprendimas, parengta nebuvo.

  Kathy Sinnott, IND/DEM frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, noru pagirti M. Panayotopoulos-Cassiotou. Manau, kad reikia skubiai spręsti vaikų skurdo klausimą.

Pabrėžiant statistinius duomenis apie vaikų, kuriems gresia pavojus gyventi skurdo sąlygomis, t. y. 19 milijonų vaikų Europoje, būtina stipriau pabrėžti tai, kad svarbiausias vaidmuo tenka šeimai, be to, reikia pabrėžti šeimos apsaugojimo svarbą. Šeimos institucija nusipelno besąlygiškos pagarbos ir apsaugos. Tai vaikui yra natūrali aplinka. Išsivysčiusiose valstybėse matome, kad skurdas vis labiau tampa šeimos, o ne regioniniu reiškiniu. Vaiko ekonominė būklė yra artimai susijusi su tėvų būkle. Tėvų nedarbas yra vaikų skurdo priežastis.

Nors Airijoje šeimos dažnai uždirba pakankamas pajamas, būsto paskoloms, sveikatos draudimui, įmokoms už automobilį gali tekti sumokėti didžiąją dalį šių pajamų ir labai mažai gali likti vaikui auginti. Kitos problemos, pvz., tėvų priklausomybė, lemia, kad nepakanka lėšų saugiai vaikystei. Separacija ir skyrybos irgi sujaukia šeimos finansus ne vaikų naudai. Būtina veiksmingai ekonomiškai ir socialiai remti šeimas, kad būtų sušvelninta gėdinga dabartinė padėtis dėl vaikų skurdo Europoje.

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE). - (PT) Pone Pirmininke, Komisijos nary, noriu pažymėti, kad pranešime, dėl kurio šiandien diskutuojame, aiškiai kalbama apie skurdo panaikinimą, o ne tik kovą su juo, kaip buvo siūlyta. Todėl džiaugiuosi, kad mano pastebėjimas davė vaisių ir noriu už tai padėkoti pranešėjai M. Panayotopoulos-Cassiotou.

Europos Sąjunga, pavyzdžiui, priprato labai greitai ir solidariai reaguoti, kai reikia padėti gamtinių nelaimių aukoms visame pasaulyje, tačiau ji vis dar stropiai išsisukinėja, kad reikia padėti pačios ES ekonominių ir socialinių katastrofų aukoms.

Taip sakau todėl, kad negaliu suprasti, kodėl pranešime, kuriame nagrinėjamas skurdo klausimas, nepridėta jokios nuorodos į maisto kainas. Tai mane šokiruoja, nes puikiai žinome, kad kuo vargingesnė šeima, tuo didesnę savo biudžeto dalį ji išleidžia maistui. Todėl manau, kad būtų naudinga pateikti nuorodą, pavyzdžiui, į naują Komisijos komunikatą dėl maisto produktų kainų padidėjimo.

Taip pat manau, kad neturėtume apsiriboti skurdo panaikinimu tik ES teritorijoje. Ši kova neturi sienų – kalbame apie vertybes, kurios yra būtinos žmogiškam orumui.

Per visą istoriją Europa visuomet labiau pasižymėjo savo plėtra visame pasaulyje nei savo pačios tapatybe. XXI amžiuje iš visų darbų, kuriuos ES galėtų nuveikti žmonijos labui, skurdo panaikinimas turbūt būtų pats didžiausias. Todėl tikiuosi, kad šis klausimas bus stipriai keliamas 2010 m.

  Jan Andersson (PSE). - (SV) Labai ačiū, Pone Pirmininke, Komisijos nary. Norėčiau pirmiausia padėkoti M. Panayotopoulos-Cassiotou už puikų darbą. Taip pat noriu pridurti, kad iniciatyva 2010-uosius paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais yra puiki iniciatyva.

Kaip sakė Vladimir Špidla, tokie metai gali padidinti sąmoningumą ir žinias apie dabartines struktūras, tačiau to nepakanka. Veikla turi būti tęsiama atliekant kitus veiksmus, kaip jau pabrėžė kai kurie nariai. Iš esmės ES padėtis yra gana nebloga, tačiau skurdas nemažėja. Skurdas netgi didėja, ir kaip jau buvo minėta, dažniausiai skurdas paliečia moteris ir vaikus. Reikia taikyti atvirą koordinavimo metodą bei imtis priemonių daugeliui, o ne tik kelioms sritims. Be abejo, užimtumas yra labai svarbus, tačiau labai svarbus ir švietimas, socialinės apsaugos sistemos ir regioninė politika, kurioje labai svarbu sutelkti dėmesį į apleistas vietoves. Reikia imtis į specialias grupes, pvz., funkcinę negalią turinčius asmenis arba kitų pasaulio dalių žmones, kurie patiria didesnį skurdą už kitus, nukreiptų veiksmų. Tikiuosi, kad per šiuos metus bus ne tik padidintas sąmoningumas ir žinios, tačiau bus pradėtos taikyti konkrečios priemonės, skirtos skurdui ES mažinti.

  Ewa Tomaszewska (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai bus svarbus 2005–2010 m. socialinės darbotvarkės punktas. Socialinių reikalų komitetas patvirtino bendrų rodiklių, skirtų socialinės apsaugos ir integracijos procesui rinkinį, kuris užtikrins duomenų palyginamumą.

Nepaisant to, kad Europos Sąjunga žino apie skurdo problemą ir apie socialinės sanglaudos didinimo problemų svarbą, plečiantis ES valstybių ekonomikai, pajamų skirtumai ir toliau išlieka. Dėl to neturtingi žmonės iš to gauna mažai naudos. Iš tiesų tai reiškia, kad socialinės sanglaudos lygis mažėja. Padėtį blogina ir kiti veksniai: maždaug kas penktas vaikas Europos Sąjungoje gyvena ties skurdo riba. Kai demografinė padėtis blogėja, turėtume išskirtinai rūpintis vaikais, ypač daugiavaikėmis šeimomis, nes tokios šeimos patiria didžiausių sunkumų. Tačiau, būtent tokios šeimos patiria diskriminaciją dėl aukšto PVM vaikų produktams.

Ypač norėčiau padėkoti pranešėjui už tai, kad dėmesys buvo atkreiptas į kovos su skurdu problemą.

  Edit Bauer (PPE-DE). - (SK) Pone Pirmininke, Komisijos nary, džiaugiuosi dėl M. Panayotopoulos-Cassiotou pranešimo ir Komisijos nusiteikimo tęsti kovą su skurdu.

Didelis skurdo lygis greičiausiai yra vienas labiausiai pastebimų prieštaravimų turtingoje Europoje. Neatsitiktinai visi kalbėję nariai minėjo didelius skaičius, rodančius, kad milijonai žmonių gyvena ties skurdo riba, tačiau blogiausia, kad gimsta tiek daug vaikų, kurie priversti gyventi ties skurdo riba. Dėl to nereikia stebėtis, kad šie vaikai anksti pasitraukia iš mokyklos, o tokių vaikų procentas yra itin didelis. Dar vienas sukrečiantis statistinis rodiklis – yra labai daug, t. y. šimtai tūkstančių, benamių ar gyvenančių valstybės institucijose vaikų.

Problema yra ta, kad skurdas ir socialinė atskirtis yra paveldimos. Dėl to socialiai atskirtiems žmonėms galimybė gauti išsilavinimą ir dalyvauti visą gyvenimą trunkančiame mokymesi yra nepasiekiamas tikslas.

Tikėkimės, kad Europos kovos su skurdu metai suteiks akstiną stiprinti solidarumo principą nacionalinėje politikoje. Atsižvelgiant į būsimus pokyčius gyventojų struktūroje, šio principo įgyvendinimas taps dar sudėtingesnis. Kai kurių viešųjų išlaidų ir draudimo sistemų analizė rodo, kad kai kuriose valstybėse narėse šios sistemos yra finansiškai ar net socialiai rizikingos, ir dėl to skurdas gali išplisti dar labiau.

Be abejo, dabartinis spartus naftos ir maisto produktų kainų didėjimas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms uždės papildomą naštą. Tai reiškia, kad yra daugiau nei užtektinai priežasčių tam, kad per Europos kovos su skurdu metus būtų net tik atkreiptas dėmesys, bet ir būtų sukurtos specialios atskaitingos nacionalinės įstaigos, kurios palengvintų įvairių politikos krypčių, skirtų kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, derinimą.

  Alejandro Cercas (PSE). - (ES) Pone Pirmininke, taip pat norėčiau pasveikinti Komisiją ir, be abejo, pranešėją, kuri suteikė galimybę vykti šiai diskusijai ir žengti pirmuosius žingsnius link to, kad 2010-ieji taptų svarbiais metais kovoje su skurdu.

Kaip jau buvo nutarta Lisabonoje, tai yra vienas iš Europos Sąjungos tikslų, ir kaip dažnai sakėme mes, kartojo daugelis Tarybų, iki 2010 m. turi būti labai sumažintas skurdas. Tačiau, deja, ne daug ženklų rodo, kad taip būtų. Todėl privalome dėti papildomas pastangas ir išnaudoti šią galimybę dar kartą pakartoti, kad turto didėjimas ne visiems mums duoda vienodą naudą.

Kai kurie gyventojų sluoksniai yra ypač pažeidžiami ir juos reikia apsaugoti nuo skurdo, nes neturtingais tapusiems žmonėms nuo skurdo pabėgti yra labai sunku.

Todėl mums reikia horizontalios politikos, kuri sudarytų sąlygas tinkamoms darbo vietoms ir švietimo galimybėms, ir tokia politika turi būti susijusi ne tik su šia programa, bet tapti visų Europos Sąjungos programų dalimi, kad solidarumas ir toliau būtų Sąjungos širdyje, o ne vien tik ekonomikos politikoje.

  Ryszard Czarnecki (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, galima sakyti, kad mūsų surinkti duomenys iš tiesų neparodo tikrojo problemos masto. Taip yra todėl, kad duomenys surinkti prieš tai, kai į Europos Sąjungą įstojo Bulgarija ir Rumunija. Po šių dviejų, palyginti neturtingų valstybių prisijungimo, skurdas ES gerokai padidėjo. Neturėtume to slėpti. Be to, net kas septintas asmuo valstybėse narėse gyvena žemiau skurdo ribos – šis procentas yra daug didesnis – t. y. ne 16, o daugiau kaip 20 procentų.

Dėl to norėčiau skubiai paraginti, kad projektų, dėl kurių diskutuojame, finansavimas iš Europos Sąjungos būtų didesnis nei 50 proc. Tai ypač svarbu neturtingesnių valstybių požiūriu. Sumos apribojimas iki 50 proc. tikrovėje reiškia sprendimą apriboti tikrąją kovą su skurdu.

(Plojimai)

  Joel Hasse Ferreira (PSE). - (PT) Pone Pirmininke, Komisijos nary V. Špidla, ponios ir ponai, tiesiog būtina pripažinti labiausiai socialiai pažeidžiamų grupių teises ir praktinis tokių teisių pripažinimas reiškia tvirtą viešųjų ir privačiųjų suinteresuotųjų šalių įsipareigojimą.

ES ir valstybių narių įsipareigojimas panaikinti skurdą ir kovoti su socialine atskirtimi turi apimti įvairius socialinės sanglaudos apsektus, skatinant konkrečius veiksmus įvairiais lygiais.

Komisijos nary, taip pat reikia vykdyti visapusišką ir tikrovišką skurdo ir socialinės atskirties priežiūrą, o tai reiškia, kad reikia patikimų ir palyginamų rodiklių, išreiškiančių įvairių socialinių, ekonominių ir kultūrinių šio reiškinio aspektų pokyčius.

Ponios ir ponai, neturtingos moterys ir vienišo tėvo ar motinos šeimos yra itin pažeidžiamos skurdo ir atskirties požiūriu, todėl šioms grupėms reikia skirti specialų dėmesį ir teikti reikiamą pagalbą.

Pone Pirmininke, baigdamas norėčiau padėkoti pranešėjai ir pasakyti, kad 2010-ieji turi būti itin veiksmingi metai kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, t. y. šiam procesui reikia suteikti daug didesnės svarbos.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į tris šios diskusijos aspektus. Pirma, pagal paskutinį Europos Komisijos pranešimą, 2004 m. apie 100 milijonų ES piliečių, t. y. 20 proc. visų gyventojų, gyveno gaudami mažiau nei 60 proc. vidutinių ES pajamų – tai reiškia, kad jie gyveno iš mažiau nei 15 eurų per dieną. Naujosiose valstybėse narės – Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Slovakijoje – tą galima pasakyti apie beveik 80 proc. gyventojų.

Antra, dažnai liberalių ekonomistų pateikiami sprendimai, kad dideli pajamų skirtumai yra svarbūs ekonominiam augimui, neturėtų būti tvirtinami ES valstybių ekonomikos ir socialinėje praktikoje. 2006 m. mažiausi pajamų skirtumai buvo Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Slovėnijoje ir Čekijos Respublikoje, o šios valstybės jau daug metų džiaugiasi stabiliu BVP didėjimu, ko negalima pasakyti apie valstybes, kuriose yra didžiausi pajamų skirtumai, t. y. Latviją, Lietuvą, Portugaliją ir Graikiją, ir, deja, mano valstybę – Lenkiją.

Trečia, norėčiau pareikšti viltį, kad 2010-ieji Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai sudarys sąlygas mūsų sprendimų priėmėjams sužinoti, kad skurdas ir socialinė atskirtis daro žalingą poveikį ekonominiam kilimui ir socialinei raidai.

(Plojimai)

  Gabriela Creţu (PSE). – (RO) Mielas Komisijos nary, mieli kolegos, visi ir taip gerai žinome, ką Komisija nori mums priminti: daug europiečių gyvena skurde, įskaitant didelį skurdą. Kas apie tai nežino, turėtų prisiimti kaltę už tai, kad turtinga, teisingumu ir solidarumu grindžiama visuomenė – kokia ir yra mūsų visuomenė – veikia taip, kad neturtingų europiečių valstybė turėtų šiame Parlamente daugiau vietų nei Vokietija. Skurdas nėra abstrakcija, tai yra gyvenimo būdas, ypač darantis poveikį moterims ir vaikams. Moterys, įskaitant ir dirbančias, susiduria su padidėjusia rizika dėl struktūrinio atlyginimų atotrūkio, moterų susitelkimo prastai apmokamuose sektoriuose ir dėl neoficialios ekonomikos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad būtent moterys dažniausiai augina vaikus vienos, kai kalbame apie vienišo tėvo arba motinos šeimas. Skurdas yra paveldimas. Ekonominis tėvų skurdas padidina kultūrinį vaikų skurdą, nes sumažėja galimybės mokytis; padidina politinį skurdą, nes mažai dalyvaujama arba iš viso nedalyvaujama priimant sprendimus; didina socialinį skurdą, nes mažai dalyvaujama pilietinėje veikloje; didina izoliaciją. Tai sukuria didesnę nelygybę nei dėl skirtingos perkamosios galios atsirandantys skirtumai. Kadangi tarp pareiškimų ir tikrų darbų labai mažas ryšys, mes privalome nuveikti daugiau, negu tik informuodami piliečius. Norint ištaisyti padėtį, reikalingi politiniai sprendimai. Sąjungoje reikia kalbėti ne apie išteklių trūkumą, bet apie pasitaikantį nesąžiningą jų paskirstymą, atskirčiai palankias sąlygas sudarančias taisykles. Tai yra bendra atsakomybė, įskaitant bendroves, kurios savo interesų vardan turėtų pakeisti požiūrį, pagal kurį kaimynystėje esančios benamių šunų prieglaudos finansavimas yra vienintelė socialinės atsakomybės išraiškos forma.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, 2010 metų paskelbimas Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais neišgelbės 80 milijonų žmonių Europos Sąjungoje, kurie gyvena žemiau skurdo ribos. Komitetų skyrimas, biurokratijos, posėdžių ir susirinkimų skaičiaus didinimas neduos tiems žmonėms maisto.

Norint kovoti su skurdu, reikia spręsti turto kūrimo ir paskirstymo kitokiu būdu klausimą. Reikia aiškiai pasakyti, kad globalizacija skatina vienų per didelį turtėjimą ir kitų greitą nuskurdimą. Deja, pastarųjų vis daugėja. Skurdo problema ES ir toliau didės dėl keleto priežasčių, įskaitant nesąžiningą turto paskirstymą, maisto problemas ir didėjančias maisto kainas, bendrą šeimos išlaikymo išlaidų didėjimą, demografinę padėtį Europoje ir pasaulyje, besitęsiančią nelygybę, kai kurių regionų atsilikimą dėl istorinių aplinkybių ir negebėjimą sukurti tinkamo modelio, kaip padėti tiems, kam pagalbos reikia.

Galiausiai, kadangi mes neturime galimybių išspręsti viso skurdo problemos, tai nors suteikime vaikams ir jaunimui nemokamą mokslą ir maitinimą, to labai reikia.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). - (ES) Pone Pirmininke, Komisijos nary, noriu pabrėžti tam tikrą aspektą, todėl kalbėsiu lenkiškai:

(PL) Pone Pirmininke, nelabai sėkmingai stengiamės padėti neturtingoms valstybėms Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, tačiau negali būti jokio pasiteisinimo dėl negebėjimo padėti neturtingiesiems Europos Sąjungoje. Kai kuriuose regionuose žmonės yra labai neturtingi, ypač vaikai. Tai yra emigrantų, kurie keliauja iš vienos valstybės į kitą ES viduje ir dažnai savo vaikus palieka likimo valiai, vaikai. Manau, kad ateityje šios problemos psichologinės pasekmės mums labai brangiai kainuos. Dėl to privalome padaryti viską, ką galime, kad išspręstume šią problemą dabar.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). – (RO) Gerbiamas Pirmininke, skurdo ir socialinės atskirties panaikinimas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos tikslų. Dėl šios priežasties 2010 m. bus lemiami, įgyvendinant Europos strategiją šioje srityje. Iš 78 milijonų ties skurdo riba gyvenančių žmonių, 19 milijonų yra vaikai. Deja, vis dar nėra jokių Europos programų ir lėšų, skirtų pagerinti vaikų padėtį. Tiesą sakant, Europos Sąjunga teikia lėšas vaisiams ar pieno produktams mokyklose ar pinigus mokinių mokymuisi, tačiau manau, kad mums reikia nuoseklios strategijos ir tikrų programų, skirtų vaikams iš neturtingų šeimų. Be to, turėtume skirti dėmesį kitoms į sunkią padėtį patekusioms grupėms, ypač jaunimui, kuriems turėtume sukurti atitinkamas politikos kryptis ir skirti svarias pinigų sumas iš struktūrinių fondų. Be to, labai svarbu pabrėžti, kad šiuo metu negalėsime sukurti sąlygų darniam socialiniam vystimuisi, jei neturėsime būtinų finansinių išteklių. Manau, kad skirta 17 milijonų eurų suma yra per maža dabartiniams Europos socialinės integracijos ir kovos su skurdu poreikiams. Galiausiai kova su skurdu ir socialine atskirtimi turi būti susieta su veikiančiomis programomis. Europos socialinis fondas ir Pažangios Europos programos turėtų būti naudojamos Europos kovos su skurdu metų prioritetiniams tikslams.

  Anna Záborská (PPE-DE). – (FR) Pone Pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, sveikinu jus su šiuo puikiu pasiūlymu. Taip pat dėkoju M. Panayotopoulos-Cassiotou už labai gerą pranešimą. Esu tikras, kad visi balsuosime už rezoliuciją.

Tačiau man įdomu štai kas. Vėl turėsime dar vienus Europos metus, šį kartą skirtus kovai su dideliu skurdu. Jau praėjo 20 metų nuo spalio 17 d., kai tarptautinė bendruomenė šventė Tarptautinę skurdo panaikinimo dieną. Atsigręždamas į spalio 17 d. pažymėjimą prieš Europos Parlamentą Briuselyje, matau save su kolega Iñigo Méndez de Vigo, vadovavusiu šiai Parlamento ir varguomenės delegacijai.

Čia kalbėdama norėčiau paprašyti jūsų savo dienoraščiuose pasižymėti šią datą. Tikiuosi, kad spalio 17 d. Europos institucijos pažymės savo tvirtą solidarumą ir laikysis tos dienos šūkio: „Jei vyrai ir moterys yra pasmerkti gyventi dideliame skurde, tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Mūsų atsakinga pareiga – kartu užtikrinti, kad tų teisių būtų laikomasi“.

  Vladimír Maňka (PSE). - (SK) Europos Sąjungoje iš viso 78 milijonai žmonių gyvena ties skurdo riba. Būtiniausių prekių, energijos ir maisto produktų kylančios kainos dar labiau didina pažeidžiamiausių grupių riziką.

Kokybiškas užimtumas svariai mažina skurdo riziką. Tačiau dažnai ir dirbantys žmonės gyvena ties skurdo riba.

Pakeistoje Lisabonos strategijoje skatinamos visų lygios galimybes ir tai yra socialinio ir kartų solidarumo ir visuomenės, kurioje nėra skurdo, kūrimo kryptis. Taigi džiaugiuosi dėl iniciatyvos iškelti skurdo problemą ir dėl pastangų sukurti bendrą suderintą politiką.

Kovos su skurdu kampanija turėtų informuoti visuomenę ir sudaryti sąlygas dėti pastangas dėl ilgalaikės kovos su skurdu. Šiuo požiūriu turime daug ko pasimokyti iš Skandinavijos šalių. Jos įrodė, kad vienas iš geriausių skurdo sumažinimo būdų yra aktyvi darbo rinkos politika kartu su tinkamų darbo sąlygų sukūrimu ir tvirta socialinė apsauga.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Sveikinu Komisijos pasiūlymą 2010 metus paskelbti kovos su skurdu ir socialinės atskirties metais. Skurdas yra viso pasaulio ir ES problema. Ties skurdo riba gyvena kas šeštas ES pilietis.

Norėčiau pabrėžti keletą skurdo ir socialinės atskirties aspektų, kuriems turėtume skirti didesnį dėmesį nei iki šiol.

Visų pirma, tik spręsdami vaikų skurdo problemą galėsime ištrūkti iš užburto rato, kai iš kartos į kartą jie gyvena skurde ir yra socialiai atskirti.

Antra, beveik 10 proc. dirbančių žmonių patiria skurdą dėl mažo darbo užmokesčio, darbo ne visą darbo dieną, žemos kvalifikacijos. Būtina kurti kokybišką užimtumą, keliant darbuotojų kvalifikaciją.

Trečia, būtina gerinti visuomenės supratimą apie skurdą ir socialinę atskirtį ir didinti jos solidarumą.

Norėčiau paraginti visas ES institucijas ir valstybes nares teikti visuomenei daugiau informacijos apie kovą su skurdu ir socialine atskirtimi, išsklaidyti susidariusią nuomonę, kad ši kova yra finansinė našta visuomenei, ir stiprinti bendros atsakomybės jausmą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Pone Pirmininke, skurdas yra labai sudėtinga problema, galinti pasireikšti įvairiomis formomis. Skurdas skiriasi, priklausomai nuo valstybės. Europoje nekalbame apie žmones, mirštančius iš bado, bet dažniausios problemos yra mažos pajamos, prastos gyvenimo sąlygos, prasta sveikata, dažnas alkoholizmas, susvetimėjimo jausmas, jokių vilčių nebuvimas.

Skurdas yra pavojingas reiškinys, ypač vaikams, nes daugeliu atvejų, jis yra paveldimas. Skurde gyvenantys vaikai turi sudėtingesnes sąlygas ir be pagalbos iš šalies yra pasmerkti nesėkmėms ir tėvų lemčiai.

Dėl šios problemos labai svarbu imtis visų būtinų priemonių, galinčių nutraukti skurdo ciklą, t. y. užkirsti kelią skurdui perduoti iš kartos į kartą. Socialinės integracijos didinimas, skurdo mažinimas ir kova su socialine atskirtimi yra iššūkiai, su kuriais susiduria ES, ypač atsižvelgiant į demografinius pokyčius – kalbu apie senėjančią visuomenę ir migrantų antplūdį.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). - (PT) Nepakanka paskelbti Europos kovos su skurdu metus, kai apie 20 proc. Europos Sąjungos gyventojų gyvena skurdo pavojuje. Vyksta štai kas: didėja socialinė nelygybė, daugėja mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų, turinčių neužtikrintas darbo vietas, todėl daugėja skurde gyvenančių žmonių, didėja kuro ir maisto kainos – visiems šiems reiškiniams suvaldyti būtinos kitos politikos kryptys, kurios užtikrintų, kad vaikai, moterys ir šeimos būtų socialiai integruotos.

Reikia priemonių, kurios darbą padarytų patrauklesnį, didintų užimtumą laikantis teisių ir užtikrintų aukštos kokybės viešąsias paslaugas, tinkamą būstą ir viešąją bei visuotinę socialinę apsaugą.

Todėl reikia skubiai patvirtinti Europos solidarumo ir socialinės pažangos strategiją, kuri turi pakeisti Lisabonos strategijos naujoviškas liberalias politikos kryptis ir Stabilumo paktą, kad 2010 m. nebūtų dar daugiau skurdo, nei yra dabar.

  Juan Andrés Naranjo Escobar (PPE-DE). - (ES) Pone Pirmininke, pirmiausia noriu pasveikinti mūsų pranešėją ir Komisijos narį dėl šios iniciatyvos.

Socialinė atskirtis ir skurdas yra dvi tos pačios monetos pusės ir yra skurstančių žmonių visuomenės savybės, visuomenės, kurioje nėra socialinės sanglaudos. Galiausiai, ponios ir ponai, pažanga yra etikos klausimas.

2010-ieji bus kovos su skurdu metai. Jau žinome, kad socialinės atskirties ir skurdo panaikinimas bus ilgas ir sudėtingas uždavinys, bet jei iš kiekvieno investuoto euro išspausime visa, ką galėsime, jei sugebėsime pasiekti tas žmonių grupes, kurioms labiausiai reikia pagalbos, jei mokėsime pažadinti visuomenės sąmonę ir viešąją nuomonę, tuomet sukursime naują Europos pilietybę. Tai yra didelis klausimas.

Praėjusią savaitę Airijos piliečiai atmetė Lisabonos sutartį. Demagoginė propaganda, reiškiama įvairiomis nuomonėmis, sukėlė sumaištį Airijos visuomenėje, išprovokavo nepagrįstą globalizacijos baimę ir sukėlė tam tikrą sumišimą dėl mūsų bendrų namų kūrimo.

Skelbdami 2010-uosius kovos su skurdu metais, taip pat turėtume juos paskelbti ir Europos pilietybės metais.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Ponios ir ponai, dėkoju už išsamią diskusiją, kurioje buvo paliesta daug skurdo aspektų. Manau, kad pats pasiūlymas aiškiai rodo, kad Komisija neignoruoja skurdo klausimo, ir kad ji siekia pamažu kurti tokią politinę aplinką, kuri sudarytų sąlygas veiksmingesnei kovai su skurdu. Taip pat norėčiau pasakyti, kad Komisija skurdo problemą sprendžia atsižvelgdama į visą problemos sudėtingumą. Nors kai kuriuose jos tekstuose – mūsų naujausiame komunikate dėl aktyvios integracijos, sprendžiant skurdo problemą per se – pabrėžiama kokybiškų darbo vietų svarba, atsižvelgiant į tai, kad Lisabonos strategijos tikslas yra daugiau ir geresnių kokybiškų darbo vietų, Komisija vis tiek supranta, kad sudėtingo skurdo klausimo negalima išspręsti vien tik naudojant darbo rinkos priemones. Pakanka paminėti vaikų skurdą, kuris taip pat aiškiai susijęs su švietimo sistemų kokybe. Taip pat svarbus ir pensininkų skurdo klausimas, kurio, be abejo, negalima tiesiogiai išspręsti darbo rinkos priemonėmis.

Leiskite paminėti kitas, mano manymu, svarbias, problemas. Komisija siūlo 17 milijonų eurų dydžio finansinę paramą, diskusijų metu girdėjome nuomonę, kad reikėtų didinti nacionalinių projektų finansavimą, ypač kai kuriose valstybėse. Komisija nepritaria šiai nuomonei dėl paprastos priežasties – mūsų tikslas yra skirti kiek galima daugiau finansinės paramos, kad mūsų veiksmai būtų kiek galima efektyvesni. Europos kovos su skurdu metai yra klasikinis įprastos demokratinės politinės procedūros pavyzdys. Norint pasiekti lūžį ir pakeisti politinę aplinką reikia išsamios teminės diskusijos šia tema – būtent tai ir yra Europos metų tikslas.

Leiskite pereiti prie tam tikrų atskirų pakeitimų. Pritariu pakeitimams dėl antro straipsnio ir Europos metų prioritetų sąrašo tikslų antraštinių dalių peržiūros, taip pat esu už pakeitimus, kuriais dėmesys atkreipiamas į lyčių lygybę. Be to, kadangi buvo pateikta daug pakeitimų, leiskite pristatyti Parlamentui tikslų pakeitimų sąrašą, o ne imtis cituoti pažodžiui.

Norėčiau paminėti tik du straipsnius, tai 37 ir 21, kuriuos savo kalboje norėčiau išskirti. Jums leidus, norėčiau perskaityti su šiais dviem straipsniais susijusį tekstą.

Komisija didelę svarbą skiria visų lygių veikloms, susijusioms su 2010-aisiais, Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi, metais, palengvinti ir remti, praktiškai užtikrindama, kad šių metų poveikis būtų teigiamas ir ilgalaikis.

Pagal sprendimą dėl Europos metų Komisija parengs bendras gaires Strateginiame pagrindų dokumente (SPD), kur bus nustatyti pagrindiniai su Europos metais susijusių veiklų įgyvendinimo prioritetai, įskaitant minimalius nacionalinių įstaigų dalyvavimo ir veiksmų standartus.

SPD skirtas Nacionalinėms įgyvendinančioms įstaigoms (NĮĮ), kurios bus atsakingos už Europos metų programų parengimą ir už atskirų veiksmų, kurie bus siūlomi Bendrijai finansuoti, atrinkimą, bei kitiems susijusiems dalykams.

Esant tokioms aplinkybėms, Komisija pabrėš, kad būtina palengvinti visų NVO, įskaitant mažas ir vidutines organizacijas, prieigą. Siekiant užtikrinti kiek galima atviresnę prieigą, NĮĮ gali nuspręsti nereikalauti jokio bendro finansavimo ir visiškai finansuoti tam tikrus veiksmus.

Toks yra pats tekstas. Ponios ir ponai, norėčiau paminėti kitą kalbą, t. y. pono Falbro, kurioje buvo nagrinėjamas Darbo laiko direktyvos klausimas, tačiau tai buvo daroma nuo tikrovės labai nutolusiu būdu. Kad būtų visiškai aišku, pateiksiu paprastą su Taryba pasiekto kompromiso santrauką: „Išlieka 48 valandų darbo savaitė bei panaikinta galimybė pasirinkti 78 darbo valandų savaitę ir nustatyta galimybė pasirinkti 60 arba 65 darbo valandų savaitę“. Tai yra vienas iš esminių kompromiso ypatumų ir kadangi tai buvo paminėta šios dienos diskusijoje, pamaniau, kad reikėtų į tai atsakyti.

Ponios ir ponai, baigdamas norėčiau dar kartą visiems padėkoti už diskusiją, kurioje buvo paliesta daug skurdo apsektų, ir kuri, mano manymu, buvo labai įžvalgi. Deja, nemanau, kad šią akimirką įmanoma atsakyti į visus jūsų klausimus, nors didžioji dauguma jūsų nuomonių yra įtrauktos į pranešėjos pranešimą. Dar kartą norėčiau jai padėkoti pranešimą.

Komisijos narys. − (FR)

Komisijos pozicija dėl Parlamento pakeitimų dėl

M. Panayotopoulos–Cassiotou pranešimo (A6–0173/2008)

Komisija visiškai pritaria šiems pakeitimams: 6, 7, 12, 13, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 38, 39, 41, 42, 46, 47, 48, 49, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62 ir 63.

Komisija gali tik iš esmės, iš dalies ir pakeitus formuluotę pritarti šiems pakeitimams: 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, 10, 11, 14, 15, 18, 24, 25, 26, 30, 32, 37, 43, 44, 45, 50, 51, 52, 64 ir 66.

Galiausiai Komisija atmeta 40 ir 65 pakeitimus. Dėl 37 ir 52 pakeitimų, kuriuose kalbama apie mažų ir vidutinių organizacijų dalyvavimą ir galimybę teikti bendrą finansavimą, kuris būtų lygus visoms tinkamoms tam tikro projekto išlaidoms, norėčiau pasakyti, kad Komisija siūlo – kaip kompromisą – šiuo klausimu padaryti pareiškimą, kurį jums perskaitysiu ir kuriame Komisija įsipareigoja įtraukti šių dviejų pakeitimų nuostatas į strateginį pagrindų dokumentą, kurį ji parengs, siekdama nustatyti pagrindinius Europos metų veiklų prioritetus.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou, pranešėja. − (EL) Pone Pirmininke, dėkoju Komisijos nariui už nuomonę. Tikiuosi, kad bendros gairės strateginiame pagrindų dokumente nacionaliniams komitetams iš tiesų parodys, kaip planuoti efektyvius veiksmus. Kaip pabrėžė pats Komisijos narys, pagrindinis tikslas – visų dabar ir ateityje skurdo paliestų žmonių įtraukimas.

Asmeniškai manau, kad skurdo negalima panaikinti visiems laikams, nes jis gali pasikartoti kad ir po gamtinės nelaimės. Kalbėjome apie nelaimes Graikijoje ir kitose valstybėse, kilusias dėl potvynių ar gaisrų, taip pat skurdas gali sugrįžti arba jį gali sugrąžinti tarptautinė padėtis. Todėl privalome visuomet būti pasirengę. Dėl šios priežasties ypatingą dėmesį skyrėme prevencijai; tai paaiškina priežastį, dėl kurios spalio 17 d. skelbiame Skurdo panaikinimo diena, kaip pabrėžė ponia Záborská. Šią datą įtraukėme į pranešimą.

Be to, šios priemonės nėra tokios, kurios būtų neįpareigojančios arba kurios būtų mažai įpareigojančios; norime, kad šios priemonės atitiktų visus nacionalinius poreikius ir manome, kad skurdo klausimo sprendimas yra kova su didžiausiu kiekvienos bendruomenės taikos ir gerovės priešu. Komisijos narys yra istorikas ir jis žino, kad Bizantijos – imperijos, kuri Europoje gyvavo 1000 metų – imperatorius pritarė kovai su skurdu kiekvienoje savo kalboje. Jis manė, kad skurdas, o ne įvairūs priešai, su kuriais jis kovojo pasienyje, yra pats didžiausias valstybės priešas.

Ir mes ES privalome kovoti su skurdu ir viduje, ir išorėje. Turime pasiekti svarbiuosius Tūkstantmečio tikslus, kad galėtume spręsti ir ekonominių migrantų, ir nelegalių migrantų problemą, kurie čia atvyksta, tiesiog palyginę savo padėtį su mūsų padėtimi.

Esu tikra, kad gerai viską suplanavę gautume gerus rezultatus, ir dėkoju visiems jums už puikius žodžius.

(plojimai)

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj 12 val.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Adam Bielan (UEN), raštu. — (PL) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti M. Panayotopoulos-Cassiotou už piukų pranešimą ir ypač už tai, kad buvo atkreiptas dėmesys į skurdo prevencijos klausimą. Pasisakau už 2010-ųjų paskelbimą Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Diskutuodamas dėl minėto pranešimo, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kaip svarbu surasti kelią iš skurdo, taikant konkrečias priemones, o ne tik apie tai kalbant. Europoje skurde gyvena 78 milijonai žmonių, iš kurių 19 milijonų yra vaikai. Privalome atminti, kokia svarbi yra šeima, kurią reikėtų apsaugoti ir kuriai reikėtų teikti socialinę ir ekonominę pagalbą, kad būtų panaikintas didžiulis vaikų skurdas Europoje.

Čia vertėtų paminėti skurdo priežastį. Skurdą sukelia didelis maisto ir energijos kainų šuolis, kuris didžiausią poveikį daro daugiavaikėms šeimoms ir pagyvenusiems žmonėms. Pasak Europos Komisijos, apie 14 proc. dirbančių lenkų, graikų ir portugalų nuolat gyvena skurde.

  Corina Creţu (PSE), raštu. – (RO) Dėkoju pranešėjai už bendradarbiavimą rengiant šį pranešimą. Europoje kas šeštas žmogus gyvena žemiau skurdo ribos, ir tai yra duomenys, į kuriuos neįskaičiuota Rumunijos ir Bulgarijos statistika.

Nors daugumoje valstybių narių vyrų ir moterų skirtumai skurdo požiūriu mažėja ir vidutinis skurde ir nuolatiniame skurde gyvenančių vyrų ir moterų skirtumas yra 2 proc., norėčiau atkreipti dėmesį į naujų valstybių narių tikrąją padėtį. Rumunijoje ir Bulgarijoje moterų, kurios rizikuoja patekti tarp skurdo aukų, skaičius yra daugiau nei dešimt procentų didesnis už tokių vyrų skaičių. Moterys taip pat daug dažniau patiria socialinę atskirtį.

Neturėtume ignoruoti fakto, kad solidarumo, socialinio teisingumo ir skurdo panaikinimo idėjos yra iššūkiai, susiję ne tik su Europos Sąjungos valstybėmis, bet ir su jų dalyvavimu pasaulio ekonomikoje ir politikoje.

Todėl norėčiau pasveikinti tai, kad galutiniame tekste į bendresnį straipsnį buvo įtrauktos nuostatos dėl moterų ir vyrų padėties skirtumų. Taip pat manau, kad svarbu susieti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metus su Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir ypač su Tarptautine skurdo mažinimo diena.

  Zita Gurmai (PSE), raštu. – (HU) Skurdas yra sudėtinga, reliatyvi ir daugialypė sąvoka, kelianti ekonomines, socialines ir kultūrines problemas. Nepaisydami to, privalome imtis veiksmų kovoje su skurdu, nes 2006 m. ne mažiau nei 16 proc. (78 milijonai) 25 Europos Sąjungos valstybių narių gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos. 2000 m. kovo mėn. parengus Lisabonos strategiją Europos Sąjungos Taryba paragino valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų, kurie „padarytų lemiamą įtaką, kad neliktų skurdo” iki 2010 m. Labai svarbu, kad turėtume priemonę, skirtą naikinti skurdui, nes norint išspręsti problemą, reikia tiksliai žinoti jos pobūdį. Džiaugiuosi dėl to, kad 2010-uosius paskelbėme Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Esu tikra, kad šie metai padės paskatinti keitimąsi geriausia patirtimi ir pradėti naujas visų sričių veiklas, ypač susijusias su skurdo prevencija, stebėjimu, finansinėmis priemonėmis ir kova su vaikų skurdu.

Reikėtų ypač pabrėžti, kad pagal praktinius duomenis, moterys yra daug pažeidžiamesnės skurdo pavojaus požiūriu negu vyrai, ir tai ypač pasakytina apie moteris, kurių ir taip padėtis yra nepalanki. Gyvybiškai svarbu, kad būtų taikomas lygaus vertinimo principas įveikiant skurdą – taigi tai turi vykti ir Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Tikra vyrų ir moterų lygybė yra pagrindinė būtina skurdo rizikos mažinimo sąlyga, nes moterys ne taip dažnai taps skurdo aukomis, jei jos turės tinkamą ir atitinkamai atlyginamą darbą, kurį galės derinti su savo įsipareigojimais šeimai.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijoje teigiama: „Bet kur esantis skurdas kelia pavojų bet kur esančiai gerovei“. Dėl šios priežasties pabrėžiu pakeitimo dėl skurdo prevencijos ir kovos su skurdu vykdant įvairialypes politikos kryptis nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu svarbą, nes tokie veiksmai užtikrintų aktyvų piliečių dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir darbo rinkoje.

Socialinės apsaugos srities reformos ir aktyvios integracijos politika svariai prisidėjo prie ekonominio augimo paspartinimo ir daugiau darbo vietų sukūrimo Europoje. Per pirmąjį 2008 m. ketvirtį Rumunijoje buvo vienas didžiausių augimų visoje ES, kuris siekė 8,2% (kai Eurostato duomenimis Europos vidurkis yra 2,5%), tačiau nepaisant to, žmonės, turintys žemą išsilavinimą, neturintys kvalifikacijos, ypač gyvenantys kaimo vietovėse, vaikai, jaunimas, asmenys, turintys negalią ir čigonai patiria didelę skurdo riziką.

Sveikinu pranešėją dėl jos veiklos ir manau, kad būtina, jog laikantis Europos rekomendacijų valstybių narių parengtų politikos krypčių tikslas būtų naudingos pusiausvyros tarp piliečių ekonominio konkurencingumo ir socialinės gerovės siekimas.