Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas – vienos minutės kalbos svarbiais politiniais klausimais.

  Margaritis Schinas (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, konkurencijos politika yra išskirtinai Europos Komisijos kompetencijos sritis. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, kodėl Komisija nesinaudoja savo išskirtiniais įgaliojimais situacijoje, kai naftos kaina nuo šių metų pradžios pakilo 50 proc.

Labai neramu, kai Komisija nevykdo savo įsipareigojimų dviejuose frontuose, – išorės fronte, kuriame naftos kartelis akivaizdžiai daro poveikį kainoms, kurios tampa našta vis didesniam skaičiui Europos gyventojų sluoksnių, taip pat vidaus fronte, kuriame kitas kartelis taip pat išlaiko ypač dideles kainas, – apie tai galima spręsti iš to, kad naftos įmonių pelnas yra išpūstas.

Todėl raginu už konkurenciją atsakingą Komisijos narę pasinaudoti savo įgaliojimais tose srityse, kuriose piliečiai iš jos to tikisi – srityse, kurios paveikia kasdienius jų gyvenimus.

(Plojimai)

  Gyula Hegyi (PSE). - (HU) Labai jums dėkoju, gerb. pirmininke. Alergijos yra šių dienų epidemijos; jos paplito visoje Europoje po antrojo pasaulinio karo. Šiuo metu trečdalis vaikų yra alergiški; jei dėl to nieko nedarysime, po tam tikro laiko šiomis ligomis sirgs pusė Europos gyventojų. Alergiją sukelia maistas, kuriame yra chemikalų, ir užteršta aplinka. Alergijos simptomus taip pat gali sukelti natūralūs ir dirbtiniai maisto priedai, prieskoniai, žiedadulkės ir kitos natūralios medžiagos.

Vengrijoje didžiausia problema yra žilė. Deja, Europos Sąjunga šiuo metu neturi kovos su alergija strategijos – tai, atsakydama į mano klausimą, patvirtino Komisija. Su alerginėmis ligomis kovojančios pilietinės visuomenės organizacijos, taip pat milijonai šių ligų paveiktų Europos piliečių tikisi, kad mes kovosime su alergijomis Europos lygmeniu, imsimės prevencijos, panaikinsime šių ligų priežastis ir užtikrinsime, kad šios ligos nepasiektų klinikinės stadijos. Prieš alergijas nukreipti veiksmai parodytų, kad Europos Sąjunga rūpinasi savo piliečių sveikata ir kasdieniais rūpesčiais. Labai jums dėkoju.

  Toomas Savi (ALDE). - Gerb. pirmininke, praėjusią savaitę Chanty Mansijske vyko ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas, kuris paskatino pradėti derybas dėl naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo.

Buvo ir kitas svarbus įvykis – įvyko pirmasis per paskutinius 14 metų valstybių vadovų susitikimas, kuriame dalyvavo prezidentas Toomas Hendrik Ilves ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Aptarta keliolika klausimų – tarp jų Estijos Respublikos ir Rusijos Federacijos sienos sutartis. Prezidentas Toomas Hendrik Ilves pabrėžė, kad preambulė, kurią pridėjo Estijos Parlamentas ir dėl kurios Dūma šio dokumento neratifikavo, yra nereikalinga.

Komisijos narys Siim Kallas mums priminė, kad papildoma preambulė, kurioje kalbama apie Tartu taikos sutartį, buvo paprasčiausia vidaus politinė provokacija, įvykdyta per svarbius įvykius.

Nematau priežasčių, kodėl ši preambulė turėtų būti įtraukta į sienos sutartį, kadangi Tartu taikos sutartis yra galiojanti tarptautinė sutartis, o nauja sienos sutartimi tik pripažįstama kontrolinė linija tarp Estijos ir Rusijos, jų siena ir Europos Sąjungos išorės siena.

  Bogusław Rogalski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, praėjusią savaitę Europos Parlamento ir Vokietijos laisvųjų demokratų partijos narė Silvana Koch-Mehrin pasiūlė pašalinti Lenkiją iš Sąjungos, jei ji nuspręs neratifikuoti Lisabonos sutarties.

Šis skandalingas pasisakymas buvo Lenkijos prezidento pareiškimo, kad po referendumo Airijoje nesėkmės nereikia pasirašyti Sutarties, kadangi tai neturi reikšmės, komentaras. Pagal ES teisę, šis klausimas turi būti sprendžiamas vienbalsiai.

Šis absurdiškas kolegės Parlamento narės pasisakymas yra tradicinė šių Rūmų nepagarbos Europos tautų valiai išraiška; ši nepagarba kelia didelį pavojų demokratijos pagrindams. Nepagarba Airijoje vykusio referendumo rezultatams ir raginimas pašalinti Lenkiją iš ES tai patvirtina. Šalis, kurios grindžia savo veiksmus Bendrijos teise, raginama bausti vien už tai, kad jos laikosi įstatymo. Toks tikrasis šiandieninės ES veidas. Ji yra tik per žingsnį nuo totalitarizmo.

Noriu paraginti visus kolegas Parlamento narius labiau gerbti mūsų rinkėjus. Mes turime įgyvendinti jų valią, o ne atvirkščiai. Privalome to nepamiršti!

  Pirmininkas. − Gerb. Bogusławai Rogalski, džiugu girdėti, kad jūsų prezidentas paskelbė, kad Lenkija ratifikuos Lisabonos sutartį. Iš tikrųjų parlamentai tai ir sutarė daryti.

  László Tőkés (Verts/ALE). - (HU) Gerb. pirmininke, šių metų gegužės mėn. Ukrainos rumunų bendruomenės lyderiai nusiuntė atvirą laišką Rumunijos prezidentui ir paskelbė pareiškimą, smerkiantį Ukrainos švietimo politiką, kuri yra diskriminuojanti ir kuria siekiama visiškai panaikinti mokymą rumunų kalba ir jėga asimiliuoti rumunų bendruomenę.

Tokia pati diskriminuojanti politika vykdoma ir Ukrainos Užkarpatėje gyvenančių vengrų atžvilgiu. Švietimo ministerijos potvarkiu Nr. 461/2008 nustatyta, kad tautinių mažumų švietimas mokyklose bus vykdomas oficialiąja Ukrainos kalba ir kad švietimas bus visiškai ukrainizuotas. Europos Parlamentas ir Sąjungos valstybės narės, įskaitant Rumuniją ir Vengriją, smerkia nuolatinius Ukrainos bandymus asimiliuoti tautines mažumas ir ragina Ukrainą visiškai laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų žmogaus ir mažumų teisių srityse, taip pat Europos regionų arba mažumų kalbų chartijos, kurią ji pasirašė. Dėkoju jums.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL). – (PT) Gerb. pirmininke, norėčiau pasinaudoti šia galimybe, kad išreikščiau mūsų solidarumą su įmonės „Fabopol“ darbuotojais, kurių atžvilgiu pradėtos drausminės procedūros – siekiant juos atleisti dėl to, kad jie reikalavo sumokėti jų nesumokėtus atlyginimus.

Vykdydama drausmines procedūras, įmonės „Fabopol“ administracija darbuotojams, kurie įmonėje dirba daugiau nei 35 metus, nepagrįstai išsiuntė pranešimus apie atleidimą. Neigiamai paveikta visa įmonės struktūra, įskaitant administracijos ir profesinės sąjungos atstovus, kurie dalyvavo demonstracijoje, kurioje buvo raginama išmokėti nesumokėtus atlyginimus. Solidarizuojamės su visai nubaustais darbuotojais ir profesinės sąjungos aktyvistais, taip pat su šiaurės Portugalijos chemijos, farmacijos, degalų ir dujų pramonės sektorių darbuotojų profesinėmis sąjungomis; manome, kad Parlamentas turi kuo griežčiausiai pasmerkti tokius įmonės veiksmus, nes jais siekiama įbauginti darbuotojus ir profesinių sąjungų atstovus; demokratijos ir laisvės akivaizdoje vykdoma raganų medžioklė.

  Slavi Binev (NI). - (BG) Gerb. kolegos, norėčiau jums pranešti apie dviejų Bulgarijos vaikų ir jų tėvų teisių pažeidimus Nyderlanduose. 2006 m. birželio mėn. socialinė tarnyba atėmė vaikus iš Nyderlanduose gyvenančios Bulgarijos pilietės Roumyanos Ivanovos. Vaikai – ketverių ir keturiolikos metų amžiaus. Vienintelis susitikimas su jais buvo nutrauktas, nes motina kalbėjo bulgarų kalba. Nuo tos dienos tėvai nematė savo vaikų metus – nepaisant daugelio prašymų. Vaikai atskirti vienas nuo kito, nors tai prieštarauja įstatymui. Mergaitė laikoma problemų turinčių paauglių sulaikymo centre; apie berniuko buvimo vietą valdžios institucijos informacijos neteikia. Net ambasadoriui buvo neleista susitikti ir nesuteikta informacijos.

Bulgarijos valstybinė vaiko apsaugos agentūra ir kitos organizacijos toliau siunčia prašymus leisti vaikus auginti Bulgarijoje, kaip numato JT Vaiko teisių konvencijos 5, 9 ir 20 straipsnių nuostatos dėl vaikų bendravimo su tėvais, jų auginimo ir priežiūros jų tėvynėje. Olandijos valdžios institucijos iki šiol nepateikė savo pozicijos. Esu įsitikinęs, kad Bulgarijos ir Europos visuomenė neturėtų būti abejinga tarptautinių konvencijų pažeidimams ir neturėtų leisti pasikartoti Libijos įvykiams – tik šį kartą Europos širdyje.

Gerb. kolegos, prašau jūsų pareikšti savo kategorišką nuomonę Olandijos valdžios institucijoms.

  Nickolay Mladenov (PPE-DE). - (BG) Gerb. pirmininke, tiltas yra vienijimosi simbolis; jis pavaizduotas ant visų euro banknotų nuo 5 iki 50. Tačiau Europoje yra tiltas, kuris vis dar skiria žmones, nors ji pavadintas draugystės tiltu. Tai vienintelis tiltas tarp Bulgarijos ir Rumunijos per 350 km ilgio Dunojaus upės sieną. Jį pervažiuoti į abi puses kainuoja apie 17 EUR. Šis mokestis yra neteisėtas ir kliudo laisvam verslo ir žmonių judėjimui. Jis neatitinka realių tilto eksploatacijos išlaidų. 2007 m. iš šių mokesčių Bulgarija surinko 12 mln. EUR; tačiau tilto eksploatacijos išlaidoms skyrė tik 17 000 EUR. Esu įsitikinęs, kad jei šis atvejis būtų pateiktas nagrinėti Europos Teisingumo Teismui, jis nuspręstų šį mokestį panaikinti. Tačiau kodėl Rusės ir Džurdžu miestų gyventojai turėtų to laukti?

Raginu Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijas reaguoti į piliečių lūkesčius ir panaikinti mokestį už Rusės ir Džurdžu miestus jungiančio tilto pervažiavimą. Taip pat kreipiuosi į Komisiją, kad ji skatintų ieškoti šios labai svarbios visuomenei problemos sprendimo.

  Katrin Saks (PSE). – (ET) Kolega Toomas Savi jau užsiminė apie Chanty Mansijską, mažą Sibiro miestą, kuriame praėjusio mėnesio pabaigoje vyko Europos Sąjungos ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas; jame vyko ir kitas labai svarbus renginys – penktasis finougrų pasaulinis kongresas, kuriame dalyvavo keturių šalių – Rusijos, Vengrijos, Suomijos ir Estijos prezidentai. Kongrese dalyvavo ir keturių narių Europos Parlamento delegacija; daugiausia dėmesio skyrėme nedidelėms finougrų tautoms, iš kurių 19 gyvena Rusijos Federacijos teritorijoje, ir siekėme atkreipti dėmesį į tai, kad jų kalbos ir kultūra gali išnykti.

Tikiuosi, kad susitarime, kuriam ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikime Chanty Mansijske buvo padėti pagrindai, dėmesys bus skirtas ir padėčiai žmogaus teisių srityje, kuri iš tikrųjų yra labai bloga.

  Milan Gaľa (PPE-DE). – (SK) Džiaugiuosi tuo, kad birželio mėn. vykusio ES sveikatos Ministrų Tarybos susitikimo tema buvo iniciatyva „Europos informavimo apie antibiotikus diena“.

Ja siekiama, kad piliečiai geriau suvoktų, kad antibiotikus reikia vartoti atsakingai ir tik nurodytais atvejais. Netinkamas jų vartojimas tampa rimta grėsme visuomenės sveikatai. Bakterijos darosi vis atsparesnės; dėl to ateityje antibiotikai gali būti naudojami labai retai. Šią kampaniją vykdo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (angl. ECDC), Europos Sąjungos institucijos ir Pasaulio sveikatos organizacija. Ją turi papildyti valstybių narių strategijos. Paryžiuje antimikrobiologinio atsparumo klausimais bus surengtas seminaras; šia tema Tarybai pirmininkausianti Čekija surengs konferenciją. Jau sukurtas šios kampanijos logotipas.

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE). - (RO) Gerb. pirmininke, brangūs kolegos, sveikinu Europos Komisiją, kuri praėjusią savaitę paskelbė pasiūlymą dėl direktyvos dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.

Šis pasiūlymas geras tuo, kad juo siekiama sukurti aiškią teisinę sistemą, pagal kurią Europos piliečiai galėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas Europos Sąjungoje – ne toje, kur jie moka mokesčius sveikatos apsaugos sistemai, o kitoje valstybėje narėje, kuri nustatytų ir aiškų pacientų išlaidų atlyginimo būdą.

Pasiūlymas, kuris turėjo būti jau seniai pateiktas Europos Parlamentui ir Tarybai, yra labai laukiamas ir tinkamas, ypač atsižvelgiant į tai, kaip sveikatos priežiūra buvo išbraukta iš direktyvos dėl komercinių paslaugų liberalizavimo taikymo srities.

Iki šiol Europos piliečiai turėjo remtis Europos Teisingumo Teismu, kuris pripažino piliečių teisę į medicininį gydymą visais atvejais ir įpareigojo valstybes nares atlyginti jų išlaidas.

Tvirtai tikiu, kad ši iniciatyva pagerins Europos piliečių, kurie dėl įvairių priežasčių negali gauti sveikatos paslaugų savo kilmės šalyje, gydymą, taip pat pagerins Europos medicinos paslaugų kokybę.

  Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, mes, Lenkijai atstovaujantys Europos Parlamento nariai, esame labai sunerimę dėl padėties Baltarusijoje – šalyje, kuri ribojasi su Europos Sąjunga. Neseniai šios šalies parlamentas priėmė labai griežtą įstatymą dėl žodžio laisvės, kuris Baltarusijoje gali dar labiau apriboti ir taip labai apribotą žodžio laisvę. Ar šis įstatymas įsigalios, priklauso nuo diktatoriaus A. Lukašenkos parašo, o tai tik formalumas. Šis labai suvaržantis įstatymas pirmiausia paveiks nepriklausomus žurnalistus ir leidėjus. Tai yra aiškus Baltarusijos laisvosios žiniasklaidos, nepriklausomos visuomenės nuomonės ir gimstančios pilietinės visuomenės tildymas.

Atsižvelgdamas į šią padėtį, Europos Parlamentas privalo priminti apie mūsų žemyne, kurio dalis yra ir Baltarusija, taikomus bendruosius standartus. Tai padaryti turėtų paskatinti ir tai, kad Parlamentas prieš trejus metus Baltarusijos žurnalistų asociacijai paskyrė Sacharovo premiją.

  Milan Horáček (Verts/ALE). – (DE) Gerb. pirmininke, ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo vieta pasirinkta neatsitiktinai. Chanty Mansijskas yra Rusijos naftos gavybos centras.

Naujajame partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime Rusija daugiausia dėmesio skiria ekonomikai. ES požiūriu, daugiau dėmesio reikėtų skirti žmogaus teisėms. Prezidentu išrinkus Dmitrijų Medvedevą, Aleksandras Lebedevas ir Michailas Chodorkovskis vis dar yra kalėjime. Praėjusią savaitę šiems asmenims buvo ketinama pateikti naujus kaltinimus, už kuriuos gresia iki 20 metų kalėjimo bausmė. Rusijos valdžios institucijos vilkina laiką, kol D. Medvedevas užims aiškią poziciją. Būtina, kad šiuo klausimu, taip pat politinių žmogžudysčių išaiškinimo ir žiniasklaidos ir nuomonės laisvės apribojimų paaiškinimo klausimais Maskva nedelsdama darytų pažangą ir prisiimtų privalomus įsipareigojimus.

Ateityje ES privalo būti vieningas frontas ir su Maskva kalbėti vienu balsu – kad padidintų politinį spaudimą. Nuo to priklauso ES patikimumas.

  Kristian Vigenin (PSE). - (BG) Gerb. pirmininke, per pastarąsias savaites spaudoje pasirodė komentarų apie tai, kad Komisija valstybes nares vertina vadovaudamasi dvigubais standartais. Akivaizdu, kad kiekviename tolesniame plėtros etape taikomi vis griežtesni kriterijai. Pvz., Bulgarijai ir Rumunijai taikomas beprecedentis bendradarbiavimo ir priežiūros teisingumo ir vidaus reikalų srityje mechanizmas. Neabejotina, šioje srityje yra rimtų problemų ir kad abi šalys privalo išlaikyti didelę reformų spartą. Tačiau ar Europos Komisija šiuos principus taiko visiems vienodai?

Yra šalių, kuriose organizuotas nusikalstamumas plačiai įsigalėjo, ir matomos to pasekmės – netinkamas Europos lėšų naudojimas, atsilikimas, nusikalstamumas gatvėse ir ksenofobija. Tačiau Komisija to oficialiai nekomentuoja ir neteikia pasiūlymų dėl atitinkamų veiksmų. Kalbant apie valdžios korupciją – galiu įsivaizduoti, kaip reaguotų Komisija, jei Bulgarijos ministras pirmininkas pateiktų įstatymo projektą, pagal kurį jo atžvilgiu nebūtų taikomas baudžiamasis persekiojimas. Tačiau, kai tokie veiksmai vykdomi buvusio Komisijos nario, atsakingo už teisingumą ir vidaus reikalus, kilmės šalyje, į juos nekreipiama dėmesio. Galėčiau pateikti daugiau pavyzdžių. Norėčiau, kad aiškiai mane suprastumėte, – prašau ne išlygų Bulgarijai ir Rumunijai, – prašau visas valstybes nares vertinti sąžiningai ir vienodai.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) 2003 m. kovo mėn., kai F. Castro režimas neteisėtai pripažino kaltais ir įkalino 75 Kubos disidentus, Europos Sąjunga Kubai įvedė sankcijas. Kubos kalėjimuose nežmoniškomis sąlygomis laikoma daugiau nei 50 politinių kalinių; jų šeimas remiame leisdami apsigyventi ES. Esame susirūpinę dėl prastos šių kalinių sveikatos.

Ar prieš panaikindami ES sankcijas Kubai atitinkami asmenys paklausė 2005 m. Andrejaus Sacharovo premijos laureačių, „moterų baltais drabužiais“, ar atėjus į valdžią Rauliui Castro žmogaus teisių ir pilietinių laisvių padėtis Kuboje pasikeitė?

Gerb. pirmininke, dėkoju jums už asmeninį dalyvavimą siekiant politinių kalinių Kuboje paleidimo; norėčiau dar kartą jūsų paprašyti, kad Europos Parlamento vardu paragintumėte nedelsiant paleisti visus Kubos disidentus.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL). – (CS) Ponios ir ponai, viena svarbiausių Europos Sąjungos bendrų vertybių – kalbinė ir kultūrinė įvairovė. Remdamos šią įvairovę, daugybė valstybių, kartu su atitinkamais vidaus teisės aktais, priėmė Mažumų kalbų chartiją. Viena šių valstybių – Vokietijos Federacinė Respublika. Norėčiau pabrėžti, kad pagal šiuos įsipareigojimus privaloma finansiškai remti mažumų kultūrines įstaigas. Kalbant apie fondą Załožby za serbski lud (Sorbų fondas) – bėgant metams skiriamos lėšos laipsniškai mažinamos. Minėta chartija šiuo atveju įgyvendinama netinkamai. Raginame Vokietijos vyriausybę laikytis savo pažadų. Neleiskite dar vienai tautai išnykti iš Europos žemėlapio.

  Chris Davies (ALDE). - Gerb. pirmininke, praėjusį mėnesį jaunas palestiniečių žurnalistas iš Gazos Mohammed Omer, žmogus, pritariantis susitaikymui su Izraeliui ir taikos procesui, padedamas Nyderlandų vyriausybės, atvyko į Europos Sąjungą, kur jam buvo įteiktas apdovanojimas už jo žurnalistinę veiklą. Jam grįžus, Izraelio slaptoji tarnyba jį sulaikė, žemino, mušė ir kankino. Man sakė, kad Nyderlandų vyriausybė pareiškė, kad yra sukrėsta; tačiau toks Izraelio elgesys yra įprastas.

Kodėl mes svarstome apie artimesnius santykius su Izraeliu, kai Izraelio vyriausybės agentai taip elgiasi su tais žmonėmis, kurių pastangas siekiant taikos ir susitaikymo palaiko didžioji dalis Parlamento narių? Kodėl mes remiame tokius žingsnius, žinodami, kad Izraelio vyriausybė visai nepasmerks ir nekritikuos savo agentų elgesio.

  Jaroslav Zvěřina (PPE-DE). – (CS) Ponios ir ponai, laisvas žmonių judėjimas Šengeno erdvėje yra neabejotinai teigiama vertybė. Tačiau tai reiškia, kad laisvai gali judėti ir daugelis įvairių visuomenės priešų. Pasitelkiant informavimo sistemas ir padedant Europolui ir Interpolui, nusikaltėlių ir pabėgusių iš kalėjimo asmenų paieška vyksta visai gerai, tačiau yra nuolatinių problemų dėl teismų nustatytų pataisos priemonių vykdymo. Kalbu apie draudimus užsiimti tam tikra veikla, privalomą psichiatrinį arba seksualinį gydymą ir visą lygtinai paleistų asmenų kontrolės sritį. Neabejotinai egzistuoja poreikis pagreitinti Europos informacinės sistemos kūrimą ir užtikrinti, kad valstybių narių institucijos būtų įpareigotos ne tik prisidėti prie šios sistemos veikimo, bet ir naudotis jos duomenimis.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE). - (RO) Iki Rumunijos įstojimo į Europos Sąjungą šiame Parlamente daug kas sakė, kad Rumunijoje diskriminuojami romai. Dėl šios priežasties keliolika NVO paskelbė įvairius šios srities tyrimus.

Rumunija nuolat pabrėžia, kad valdžia labai rūpinasi romais, ir niekas negali pasakyti, kad vyksta diskriminacija. Rumunija įgyvendina romų integracijos programas, įskaitant daugiausia su švietimu susijusias priemones ir netgi pozityviosios diskriminacijos priemones.

Po 2007 m. Rumunijos ir kitų rytų šalių romai dėl ekonominių priežasčių, tačiau labiausiai dėl savo klajokliškų tradicijų pasklido po visą Europą. Taip patarimus duodantiems subjektams atsirado galimybė juos įgyvendinti.

Deja, įvykiai Italijoje nebuvo tai, ko reikėtų mokytis iš Europos. Nepriimtina, kad iš Europos piliečių imami pirštų atspaudai, nenormalu, kad tyliai pritariant valdžios institucijoms padeginėjamos stovyklos.

Manau, kad romai yra Europos bendrijos subjektai, ir aš raginu visus atsakingus subjektus – Europos institucijas, vyriausybes, NVO – prisidėti prie bendros, nuoseklios šių žmonių integracijos politikos, visiškai pagrįstos Europos sprendimais, rengimo.

  Neena Gill (PSE). - Gerb. pirmininke, noriu pareikšti, kad solidarizuojamės su Birmingame esančios įmonės „Fujitsu“ darbuotojais, kuriems gresia atleidimas iš darbo. „Fujitsu“ planuoja perkelti dalį savo veiklos į JAV; tai reiškia, kad 140 žmonių neteks darbo. Šiame konflikte dalyvauja Ryšių darbuotojų sąjunga; derybose su įmonės „Fujitsu“ administracija ji buvo pagirtinai lanksti. Pritaikiusi jų pasiūlytą vienos pamainos sistemą, įmonė „Fujitsu“ būtų išsaugojusi 60 darbo vietų, tačiau birželio 30 d. valdyba, iš anksto neįspėjusi, kad sprendimas bus priimtas taip greitai, nusprendė alternatyvius pasiūlymus atmesti. Raginu įmonę „Fujitsu“ persvarstyti veiklos perkėlimą ar bent užtikrinti, kad darbo vietų būtų atsisakoma tik savanoriškai ir kad norintys toliau dirbti asmenys galėtų tai daryti.

ES teisės aktuose aiškiai nustatyta, kad įmonė privalo su savo darbuotojais konsultuotis, tačiau darbdaviai eilinį kartą šių teisės aktų laikosi nepakankamai ir pavėluotai.

  Erna Hennicot-Schoepges (PPE-DE). - (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau užduoti su Parlamento administravimu susijusį klausimą. Jau dvejus metus Europos Parlamento biuro Liuksemburge vadovo pareigos neužimtos. Apie šias pareigas buvo skelbiama vieną kartą – prieš šešis mėnesius. Kandidatai buvo pasirinkti, tačiau nuo to laiko, kai pateikiau klausimą administracijai, sprendimai nebuvo priimti. Jūsų, gerb. pirmininke, biuras man taip pat neatsakė. Norėčiau žinoti – ar esama konkrečių priežasčių, kodėl šios pareigos neužimtos, ir kodėl nepaskirtas vienas iš pasirinktų kandidatų.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (RO) Į 2008 m. Komisijos darbo programą, be kitų strateginių iniciatyvų, įtrauktas ekologiško transporto plėtros teisės aktų paketas.

Šį rudenį Komisija pateiks pasiūlymą dėl Eurovinjetės direktyvos 2006/38 persvarstymo. Šio persvarstymo tikslas – užtikrinti efektyvesnį transporto infrastruktūros naudojimą, taip pat – vadovaujantis principu „moka teršėjas“ sumažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai.

Ši direktyva labai svarbi – atsižvelgiant į tai, kad brangsta degalai. Tvarus Sąjungos ekonomikos vystymasis taip pat priklauso nuo energijos požiūriu ekologiško ir efektyvaus transporto plėtros.

Raginu Europos Komisiją transporto išorės sąnaudas plačiau įtraukti į vidaus sąnaudas, t. y. – persvarstyti Sąjungoje taikomus mažus PVM mokesčius, taip pat Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo ir Direktyvą 96/2003/EB dėl energijos mokesčių.

  Jules Maaten (ALDE). - (NL) Gerb. pirmininke, prieš 10 dienų tinklalapyje www.sayno.eu pradėjome kampaniją prieš vaikų sekso turizmą. Kiekvienais metais tūkstančiai vyrų iš Europos, JAV, Australijos ir Korėjos keliauja į neturtingas Pietryčių Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalis, siekdami užsiimti šia pasibjaurėtina turizmo forma, ir beveik visada lieka nenubausti. Šia piliečių iniciatyva norime perduoti žinią, kad daugiau su tuo nesitaikstysime. Europos Sąjunga taip pat negali toliau į šį reiškinį žiūrėti pro pirštus, todėl privalome, pvz., stiprinti Europolo vaidmenį.

Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad per labai trumpą laiką surinkome 14 000 parašų. Kampanija, be abejo, vyksta toliau. Taip pat norėčiau padėkoti už plačią paramą, taip pat – šio Parlamento narių paramą. Šią iniciatyvą pasirašė ne tik mano frakcijos – Liberalų ir demokratų aljanso už Europą – nariai; matau, kad iniciatyvą pasirašė ir kolegos iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos, Socialistų frakcijos Europos Parlamente, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų ir kitų frakcijų, ir tuo labai džiaugiuosi.

Kadangi šiame posėdyje dalyvauja Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos atstovai, norėčiau padėkoti Prancūzijos vyriausybei už jos iniciatyvas šioje srityje, kurioms dažnai prieštaravo kitos valstybės narės. Tikiuosi, kad tai jūsų nenuvylė ir kad per šiuos šešis mėnesius jūs pateiksite naujų iniciatyvų.

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, prieš keliolika mėnesių šiuose Rūmuose vyko diskusijos dėl padėties Gdansko laivų statykloje. Visų frakcijų atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad Europos laivų statyklos privalo veiksmingai konkuruoti pasaulio rinkoje, ypač su Korėjos laivų statybos pramone. Jie pabrėžė, kad uždarius du iš trijų Gdansko laivų statyklos slipų, ši statykla būtų nepajėgi konkuruoti ir netektų galimybės išlikti.

Mes posėdžiaujame Strasbūre, mieste, kuris simbolizuoja Europos integraciją. Šio simbolio – Europos Parlamento rūmų – išlaikymas per metus kainuoja šimtus milijonų eurų, tačiau mes šį simbolį gerbiame. Gdansko laivų statykla yra komunizmo žlugimo ir Vakarų ir Vidurio bei Rytų Europos integracijos simbolis. Vertėtų leisti šiam simboliui išlikti gyvybingu ūkio subjektu, tūkstančių darbuotojų darbo vieta. Tai Komisiją ragino padaryti neseniai Briuselyje protestavę laivų statyklos darbuotojai.

  Hélène Flautre (Verts/ALE). - (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į dabartinius įvykius Tunise, Gafsos rūdos baseine.

Kelias savaites baseine, kuris yra turtingas fosfatų, buvo organizuotos protesto demonstracijos prieš skurdą. Reikia pasakyti, kad gaunamas pelnas vietos gyventojams naudos neneša ir kad šiuo metu policija ir kariuomenė vykdo labai griežtas represijas – persekioja, kalina, areštuoja, uždaro miestus, pvz., Redejefo miestą.

Raginu ES misijos vadovą – nes manau, kad būtina Europos Parlamento intervencija – apsvarstyti šią problemą su Tuniso valdžios institucijomis ir paraginti laikytis gairių dėl žmogaus teisių gynėjų, kadangi profesinių sąjungos aktyvistai yra įkalinti ir yra keli pranešimai apie kankinimus, taip pat pareikalauti, kad misijų vadovams būtų leista lankytis teismo procesuose, susitikti su šeimomis ir Tuniso valdžios institucijų reikalauti pasiaiškinti dėl ten vykdomų represijų.

  Mihaela Popa (PPE-DE). - (RO) Žodžio laisvė yra pagrindinė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos vertybė. Kiekviena šalis privalo užtikrinti žodžio laisvę – įskaitant sąlygų nepriklausomai žiniasklaidai veikti užtikrinimą.

Deja, Moldovos Respublikoje žurnalistų sąjunga skundžiasi dėl Kišiniovo vyriausybės 2001–2008 m. vykdytų prieš žiniasklaidą nukreiptų veiksmų. Žurnalistai skundžiasi dėl šių veiksmų, kuriuos vyriausybė naudoja, siekdama politiškai kontroliuoti visuomeninę žiniasklaidą: informacijos cenzūros, baudžiamųjų bylų prieš žurnalistus, pateikiančius valstybės politikai priešingas nuomones, šmeižto, nesąžiningos konkurencijos spaudos sektoriuje skatinimo, diskusijoms skirto laiko visuomeninėje garso ir vaizdo žiniasklaidoje apribojimo; šios priemonės neigiamai veikia politinį pliuralizmą, kartu – ir demokratiją.

Atsižvelgdamas į šiuos veiksmus, manau, kad Europos Sąjunga turėtų atidžiau stebėti, kaip šioje šalyje laikomasi žodžio laisvės principų.

  Viktória Mohácsi (ALDE). - (HU) Norėčiau perduoti Vengrijos liberalios partijos „Naujoji karta“ pirmininko Andrįso Lédererio žodžius. Šeštadienį Budapešte prasidėjo Vengrijos savigarbos eitynės. Kaip ir praėjusiais metais, šiais metais daugiausia dėmesio buvo skiriama neigiamų išankstinių nuostatų homoseksualų atžvilgiu silpninimui – net ir vienai dienai. Po apmėtymo „Molotovo kokteiliais“ praėjusią savaitę, šiose eitynėse dalyvavo keli šimtai homoseksualams simpatizuojančių piliečių.

Eitynes lydėjo neturintis precedento smurtas. Buvo sužeista daug civilių gyventojų, policijos pareigūnų ir demonstrantų, įskaitant Vengrijos liberalų partijos administracijos direktorių Gįborą Horną ir Socialistų frakcijos Europos Parlamente narę Katalin Lévai. Nuo organizacijos „Vengrijos sargas“ susikūrimo, keliolikoje kraštutinės dešinės, neonacių interneto svetainių buvo nuolat organizuojami agresyvūs išpuoliai – pvz., prieš žydų bilietų kasas, čigonų gyvenvietes, o dabar – prieš homoseksualus; vyriausybė akivaizdžiai bejėgė, o baudžiamojo persekiojimo institucijos nesugeba veiksmingai veikti. Labai jums dėkoju.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų ir Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos dėmesį į Europos mokyklų problemas; nors šios mokyklos yra Europos švietimo pavyzdžiai, jose visiškai neatsižvelgiama į mokinių mokymosi sutrikimus, – disleksiją, mikčiojimą, – taip apsunkinamas daugelio vaikų mokymasis ir tolesnė karjera.

Matėme, kaip mokinius ištinka nesėkmės, kaip jie iškrinta iš mokyklų, ir dėl to jų tėvams, mūsų kolegoms Parlamento nariams ir ES tarnautojams, kyla didelių sunkumų; jie yra priversti persikelti, kad jų vaikai galėtų eiti į paprastas valstybių narių mokyklas, kurios atsižvelgia į ypatingus vaikų, turinčių mokymosi sunkumų, poreikius – kaip reikalauja įstatymai ir žmogaus orumas, ypač kalbant apie vaiko apsaugos sritį.

Parlamentas turės dar vieną progą apsvarstyti šių vaikų problemas.

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, Zimbabvėje vyksta ypač liūdinantys ir žiaurūs dalykai. Buvęs kovotojas su kolonijine vergija R. Mugabe tapo žiauriu diktatoriumi ir barbarišku teisingumo ir milijonų savo tautiečių teisių užgniaužėju.

Tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES, jau pavargo nuo savo retorikos, smerkiančių pareiškimų ir labai neveiksmingų sankcijų.

Atėjo laikas perrinkimui. Dėl to manau, kad R. Mugabe turėtų būti teisiamas Tarptautiniame baudžiamajame teisme – dėl nusikaltimų žmogiškumui. Esu įsitikinęs, kad tokia priemonė yra visiškai pagrįsta ir reali ir ji duotų norimą ir būtiną rezultatą – padėtų Zimbabvės žmonėms atsikratyti totalitarinio režimo, kuris sparčiai veda šalį į susinaikinimą. Manau, kad ES turi remti veiksmus siekiant priversti R. Mugabę stoti prieš tarptautinį teismą.

  Ioannis Gklavakis (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, čia, Europos Parlamente, dar kartą norėčiau iškelti mano šalies ir Viduržemio jūros žvejams, taip pat visiems žmonėms, kuriems svarbi aplinka, aktualų klausimą.

Graikams ir iš esmės visiems Europos žvejams taikomi griežti ir pagrįsti apribojimai, susiję su žvejybos metodais ir priemonėmis, žvejojimo kartais ir kt.

Tačiau trečiųjų šalių, pvz., Turkijos žvejai, žvejoja, kaip nori ir kada nori, naudoja kokią nori įrangą; dėl to mažėja žuvų išteklių, nyksta jūros ir aplinka.

Manau, kad dėl Turkijos turėtume imtis veiksmų – kad ši šalis vykdytų tinkamą žvejybos veiklą. Svarbiausia – aplinka; kalbėdamas apie Turkiją, turiu galvoje visas trečiąsias šalis, kurių žvejai žvejoja nestandartiniais būdais.

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). - (FR) Gerb. pirmininke, aš taip pat džiaugiuosi galėdama pasveikinti Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją ir tarp mūsų esantį Prancūzijos ministrą Jean-Pierre Jouyet. Tiesa – neįprasta, kad Tarybai pirmininkaujančios šalies atstovas dalyvauja mūsų pirmadienio posėdyje, net ir pateikiant klausimus.

Iš tikrųjų kalbėsiu apie tai, kad šiandien prie Parlamento dislokuota policija – riaušių policija. Šiandien, kai atvykau, perėjau per du riaušių policijos kordonus. Mąsčiau, kas galėtų grėsti Parlamentui, kad dislokuota tokia riaušių policijos armada. Turėjau du kartus patvirtinti savo tapatybę, manęs klausė, kodėl esu Europos Parlamento teritorijoje. Gerb. Jean-Pierre Jouyet, buvau iš tikrųjų labai nustebinta, nes grėsmės nejaučiu; atvirkščiai – mane gąsdina visos šios užkardos. Norėčiau priminti, kad Europos tautų rūmų apsupimas riaušių policija yra keistas būdas pradėti Prancūzijos pirmininkavimą Tarybai, ir pabrėžti, kad norime, jog šie Rūmai išliktų piliečiams atvirais tautų rūmais.

  Anna Záborská (PPE-DE). – (SK) Kadangi iki rugpjūčio 21 d. – 40-ųjų Varšuvos pakto šalių kariuomenių įvykdytos Čekoslovakijos okupacijos metinių – nesusitiksime, jaučiu pareigą atkreipti dėmesį į šiuos dramatiškus įvykius.

To meto įvykiai aiškiai parodė, kad komunistinis režimas, kaip ir kiekvienas totalitarinis režimas, vykdė nusikaltimus žmogiškumui. Po 1968 m. rugpjūčio mėn. įvykių mano tėvynė patyrė dar 20 metų komunistinės organizuotos blogio mašinos vykdomo smurto ir teroro. Privalome gerbti tuos, kurie nepasidavė ir elgėsi garbingai. Leiskite pakartoti Slovakijos kunigo, Slovakijos politinių kalinių konfederacijos pirmininko žodžius: „Visada privalome liudyti, kad tūkstančiai garbingų Slovakijos žmonių prisidėjo prie laisvės ir žmogaus teisių išsaugojimo. Jų dėka vėl esame demokratijos, laisvės ir teisių pusėje“.

PIRMININKAVO: Luisa MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja

  Csaba Sógor (PPE-DE). - (HU) Dėkoju jums. Sibiro provincijoje Jugroje esantis miestas Chanty Mansijskas buvo ir ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo vieta, ir finougrų tautų susitikimo vieta – dvi dienas ten vyko penktasis pasaulinis finougrų tautų kongresas. ES teikia finansinę paramą finougrų tautoms – siekdama padėti jiems išlaikyti savo tapatybę. Ten dalyvavusios ES delegacijos atstovo ir keturių valstybių vadovai, ypač Vengrijos valstybės vadovas, pabrėžė, kad labai svarbu, jog tautos, kurioms gresia išnykimas, turėtų turėti ne tik šokių grupes ir chorus, bet ir švietimą jų gimtąja kalba ir apsisprendimo teisę.

Kalbant apie Kongresą – ES turėtų atkreipti dėmesį į du aspektus. Pirma – kultūrų dialogo metai turėtų būti ne tik didelių tautų kultūrų dialogo metai. Antra, – matome nesuvokiamą reiškinį, – Europos šalies parlamentas nori balsuoti dėl to, ar ta šalis turėtų būti vienakalbė, neatsižvelgdamas į tai, kad toje šalyje yra 75 regioninės kalbos. Jei ES ir Rusija nuspręs, kad svarbu išsaugoti jų teritorijoje gyvenančių tautų kultūras ir kalbas, ES valstybės narės turėtų sekti šiuo pavyzdžiu. Dėkoju jums.

  Hanna Foltyn-Kubicka (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, likus dviem savaitėms iki Pekino olimpinių žaidynių, Kinijoje nustojo transliuoti vienintelė nepriklausoma informacijos stotis „Naujojo Tango dinastijos televizija“.

Nors ši padėtis tęsiasi jau dvi savaites, mes nežinome, dėl ko nutrauktos transliacijos, – apie tai pranešė palydovų operatorė „Eutel“, – taip pat nežinome, kada jos bus atnaujintos. Tačiau mes žinome, kam šis nutraukimas naudingas, o kam – žalingas. Milijonai nepriklausomos ir nekomercinės televizijos, transliuojančios kinų ir anglų kalbomis, žiūrovų turi kęsti informacijos cenzūrą; jie sužinojo, kaip sėkmingai Kinijos karinės pajėgos kovoja su Tibeto teroristais. Jie nesužinos apie streikus, neramumus ir problemas, ištikusias organizuojant žaidynes.

Mes, Europos Sąjungos piliečiai ir atstovai, gerbiame Kiniją, nes tai didi tauta, kurios įnašas į visos žmonijos paveldą yra didžiulis. Gaila, kad mainais už šią pagarbą Pekino institucijos mus ignoruoja. Ir iš savęs, ir iš mūsų partnerių Kinijoje privalome reikalauti susitarimų ir tų pačių principų laikymosi.

  Emmanouil Angelakas (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, remiantis prieš kelias dienas laikraštyje The New York Times pasirodžiusiu straipsniu, JAV vyriausybė ir Europos Komisija ketina sudaryti susitarimą, kuriuo Europos Sąjungos šalių vyriausybėms, bankams ir įmonės bus leista perduoti informaciją apie Europos piliečius JAV agentūroms, pvz., informaciją apie kreditinių kortelių operacijas, keliones, el. laiškus ir aplankytus tinklalapius; visa tai – siekiant kovoti su terorizmu.

Vyksta derybos dėl Europos piliečių galimybės paduoti į teismą JAV vyriausybę, jei jie mano, kad naudojant jų asmens duomenis pažeidžiamos jų asmens teisės.

Raginu pirmininką ir Europos Parlamento narius ištirti šį atvejį, taip pat raginu Europos Komisiją pateikti paaiškinimą – kad Parlamento nariai žinotų apie šių derybų turinį ir pobūdį. Europos Parlamentas privalo ginti Europos piliečių asmens teises ir privatumą, jei jie pažeidžiami.

  Eoin Ryan (UEN). - Gerb. pirmininke, norėčiau iškelti kylančių naftos kainų, o ypač būsimųjų sandorių rinkos klausimą. Yra daug naftos rinkos kainų didėjimo priežasčių. Viena jų – paklausa; kita – pasiūla ir ilgalaikis nepakankamas investavimas į naftos infrastruktūrą. Naftos pramonės ir rinkos ekspertai vis dažniau kelia absurdiškai mažos būsimųjų sandorių dėl žalios naftos maržos klausimą. Šiuo metu ši marža svyruoja nuo 5 iki 7 proc. Kitais žodžiais, jei norite sudaryti 10 mln. EUR vertės būsimuosius sandorius dėl naftos, jums reikės investuoti tik pusę milijono eurų.

Pagrindinė JAV nepriklausomų tyrimų tarnyba „TrimTabs Investment Research“ teigia, kad padidinus maržą iki 25–50 proc. – tiek moka į akcijų rinką investuojantys asmenys, naftos kainos labai sumažėtų. Nedidelė marža rinkoje reiškia, kad joje galima nesunkiai manipuliuoti. Tai visiškai aišku. Nekalbu apie žmonės, kurie investuoja į būsimuosius sandorius, tačiau marža yra juokingai maža.

Privalome šią problemą išspręsti. Marža turi būti padidinta, nes pasaulio ekonomikos padėtis yra visiškai nenormali, ir mes privalome daryti viską, kad visame pasaulyje sumažintume naftos kainą.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, Lenkijos prezidentas nusprendė nepasirašyti Lisabonos sutarties ratifikavimo akto pripažinęs, kad airiams referendume šiam dokumentui nepritarus Sutartis žlugo. Tuo Lenkijos prezidentas priminė pagrindinį Europos Sąjungos veikimo principą, kad sutartys įsigalioja tik tada, kai jas ratifikuoja visos ES valstybės narės. Iki šiol šis principas buvo akivaizdžiai taikomas; jis buvo taikomas, kai prancūzai ir olandai nepritarė Sutarčiai dėl Konstitucijos. Kai tai nutiko, – nepaisant to, kad daugelyje šalių toliau vyko ratifikavimo procesas, – vis dėlto buvo pripažinta, kad Sutartis dėl Konstitucijos žlugo. Deja, ir po referendumo Airijoje rezultatų, ir po Lenkijos prezidento sprendimo, Europos Sąjungoje pasigirdo balsai, įskaitant kai kurių žinomų politikų balsus, reikalaujantys, kad Lenkija ratifikuotų šį dokumentą – taip iš esmės paneigiant Europos demokratiją. Griežtai protestuoju prieš tokius pasisakymus, spaudimą ir ypatingą šantažo formą.

  Pirmininkė. − Šiuo pasisakymu vienos minutės kalbos svarbiais politiniais klausimais baigiamos.