Pirmininkė. – Kitas darbotvarkės klausimas − jungtinės diskusijos dėl šių žodinių klausimų:

– žodinio klausimo Tarybai, kurį pateikė P. Berčs Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl ES atsako į nepriklausomų turto fondų iššūkius (O-0067/2008 – B6-0164/2008) ir

– žodinio klausimo Tarybai, kurį pateikė P. Berčs Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl ES atsako į nepriklausomų turto fondų iššūkius (O-0068/2008 – B6-0165/2008).

  Pervenche Berès, autorė. − (FR) Gerb. pirmininke, einanti Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos Pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę surengti šias diskusijas su dviem susijusiomis institucijomis. G. Verheugenai, tikiuosi, kad informuosite Komisijos narį Charlie McCreevy apie šių diskusijų pobūdį.

Jau ilgą laiką Europos veikia nepriklausomi turto fondai, visų pirma Norvegijos fondas, tačiau iki šiol nė vienas šio fondo veiksmas nėra sukėlęs mums problemų. Tačiau esamą padėtį sukrėtė du nauji įvykiai. Pirmasis yra svarbių rezervų sudarymas, kurį vykdė naftą išgaunančios šalys ir tos šalys, kurios sukaupė prekybos perteklius, iš kurių yra sudaromi nepriklausomi turto fondai. Antrasis įvykis yra krizė, kuri atskleidė, kokį strateginį vaidmenį gali vaidinti nepriklausomi turto fondai.

Anksčiau kildavo klausimų dėl strateginio šių fondų pobūdžio, kai jų lėšos buvo investuojamos daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dabar pažvelgę į nepriklausomų turto fondų iš investicinių bankų perimtą vaidmenį atsižvelgiant į likvidumą ar savo fondus, mes suprantame, kad jie tapo paskutinės vilties investuotojais.

Tokiomis sąlygomis sunku išvengti emocijų, todėl ir norime užduoti šį klausimą. Nekyla jokių abejonių, kodėl, ne taip kaip už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys, Komisijos Pirmininkas pats pajuto būtinybę vasario 27 dieną patvirtinti dokumentą, kuris sudaro šiandieninės mūsų diskusijos pagrindą.

Mes rizikuojame, kad kiekvienoje valstybėje narėje įgyvendinta strategija galų gale nepateisins mūsų lūkesčių ir nepadės kovoti su kilusiomis problemomis, nors nepriklausomi turto fondai prisiėmė atsakomybę ir aktyviai dalyvauja kapitalo rinkoje. Ši nauja situacija įpareigoja mus ir šių fondų valdytojus, kurie nori dalyvauti diskusijose.

Todėl šiandien Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu mes norėtume pateikti penkis klausimus.

Visų pirma mums susidarė įspūdis, kad iki šiol Komisijos atsakas buvo: „Tegu kiekviena valstybė narė įgyvendina savo strategiją atsižvelgiant į skaidrumą ir valdymo reikalavimus, susijusius su šiais fondais, o Bendrijos lygiu mes paprasčiausiai patikrinsime, ar kiekvienoje valstybėje narėje taikomi reikalavimai atitinka Sutarties nuostatas dėl vidaus rinkos funkcionavimo“.

Mes manome, kad tokia strategija yra klaidinga. Mūsų nuomone šiuo atveju mums reikėtų susidaryti produktyvų požiūrį ir pritaikyti koordinavimą Bendrijos lygiu: viena vertus, privalome užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai tarp valstybių narių, nes visiškai akivaizdu, kad egzistuoja lenktynės tarp valstybių narių dėl šių nepriklausomų turto fondų ilgalaikių investicijų galimybių teikiamos naudos, kita vertus, privalome bendradarbiauti strateginių ar jautrių sektorių, kuriuos būtina išsaugoti, srityse.

Antrasis klausimas susijęs su šių fondų registravimo problema. Ar būtų įmanoma įsivaizduoti šių fondų registravimą Bendrijos lygiu taip, kaip mes planuojame jį vykdyti su reitingų agentūromis?

Trečias klausimas yra susijęs su 58 straipsnio interpretavimu, kuriame pateikti laisvo kapitalo judėjimo apribojimai atsižvelgiant į viešąją tvarką. Ar pirmenybė neturėtų būtų teikiama vienam interpretavimui, kiek tai susiję su Taryba ir Komisija? Pageidautume išsamesnio šio klausimo paaiškinimo.

Ketvirtasis klausimas būtų toks: ar šios diskusijos neturi tarptautinės dimensijos? Mūsų nuomone Europos Sąjunga būtų daug geriau pasiruošusi atsižvelgti į tarptautinę šių diskusijų dimensiją, jei mes nustatytume pagrindinės savo stovyklos poziciją, Europos Sąjungos poziciją, o ne vienos ar kitos valstybės narės poziciją, kurios skuba dalyvauti šiose lenktynėse esant tokioms finansinėms galimybėms.

Paskutinis klausimas susijęs su valiutos kursu. Koks jūsų požiūris į situaciją, kai naftos monarchijos investuoja į eurų aktyvus naudodamos fondų lėšas, kurios buvo gautos iš doleriais vykdomos naftos prekybos taip didindamos įtampą valiutos kursų srityje, kas daro įtaką ir prekybos balansui?

Gerb. pirmininke, Pirmininko pavaduotojau, šiuos klausimus norėtų užduoti Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas. Mes lauksime atsakymų iš Tarybos ir Komisijos.

  Anne-Marie Idrac, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos Pirmininko pavaduotojau, P. Berčs puikiai apibendrino klausimus dėl nepriklausomų turto fondų. Norėčiau paminėti dar kelias priežastis dėl kurių jie aptariami. Be abejo, pastaraisiais metais padidėjo fondų reikšmė: pagal TVF duomenis šiandien juos sudaro nuo 2 200 iki 300 000 mlrd. EUR. Tačiau mums reikia atsižvelgti į jų investavimo strategijas, jų skaidrumą, tų strategijų aiškumą ir naujų fondų atsiradimo galimybę.

2007 m. spalio mėn. G8 šalių finansų ministrai paprašė TVF ir OECD peržiūrėti šiuos klausimus. Atsižvelgdamos į šiuos raginimus darbo ėmėsi abi institucijos. TVF daugiausia dėmesio skyrė šalims, atsakingoms už nepriklausomus turto fondus, o OECD sutelkė dėmesį į šalis gavėjas. TVF ištyrė esamas fondų praktikas, suorganizavo šiomis temomis apskritojo stalo diskusijas ir paskyrė tarptautinę darbo grupę, kurią sudarė 25 šalys, kuriose buvo tokių fondų siekiant sukurti paruošti pranešimą, kuris bus išleistas šių metų spalio mėn. pabaigoje. Veiklos tikslas yra apibendrinti geriausias praktikas, kurias galės laisvai taikyti nepriklausomi turto fondai, ypač kiek tai susiję su skaidrumu, investavimo strategijomis ir valdymu. Reikia atkreipti dėmesį, kad daugelis šios srities ekspertų nurodo Norvegijos valstybės pensijų fondą kaip pavyzdį.

OECD daugiausia dėmesio skyrė šalių gavėjų geriausioms praktikoms, o OECD ministrai prieš kelias savaites priėmė deklaraciją. Toliau darbą tęs Investicijų komitetas, kuris daugiausia dėmesio skirs plėtros strategijų stebėjimui ir suorganizuos išsamesnes diskusijas apie užsienio valstybių investicijas.

Dabar pereisiu prie Bendrijos dimensijos. Kaip žinote, 2008 m. vasario mėn. Komisija pateikė komunikatą, pavadintą „Bendrasis Europos požiūris į nepriklausomus turto fondus“. Komunikate Komisija pabrėžė, kad naujos įstatyminės priemonės Bendrijos lygiu nėra būtinos ir pasiūlė bendrą Europos požiūrį, pagrįstą bendradarbiavimu tarp šalių, gaunančių nepriklausomų turto fondų lėšas, pačių fondų ir už juos atsakingų institucijų siekiant sukurti, cituoju „principų rinkinį, užtikrinantį NTF investicijų skaidrumą, nuspėjamumą ir atskaitomybę.

Komisijos pasiūlytas bendrasis požiūris turėtų būti pagrįstas penkiais principais: įsipareigojimu sukurti atvirą investicijų aplinką, parama daugiašaliam darbui, esamų instrumentų naudojimu, pagarba EB sutarties ir tarptautiniams įsipareigojimams ir pagaliau proporcingumu bei skaidrumu. Labai svarbu pabrėžti, kad Komisijos komunikatas rekomenduoja atsižvelgti į bendrąjį Europos požiūrį kaip į valstybių narių privilegijų papildymą, susijusį su jų nacionalinių įstatymų taikymu.

Kovo 4 d. Taryba išnagrinėjo šį komunikatą ir pateikė ataskaitą pavasario Europos Vadovų Tarybai. Pastaroji peržiūrėjo Komisijos pateiktas mintis ir pabrėžė du principus. Vietoje to, kad išreikštų paramą daugiašaliam požiūriui jis nusprendė išsakyti savo poziciją dėl TVF ir OECD, kurias minėjau anksčiau, darbą. Vietoje to, kad aptartų esamų instrumentų naudojimą ir dar kartą pritaikytų platesnį požiūrį Taryba nusprendė, kad būtų tinkamiau laikytis nacionalinių ir ES instrumentų pagrindinio principo.

Siekdamas nieko nepraleisti turiu paminėti, kad nepriklausomų turto fondų klausimas buvo diskutuojamas Transatlantinės ekonominės tarybos susitikimo metu, kuris vyko 2007 m. lapkričio 9 d. Vašingtone ir su kurio eiga komisijos narys G. Verheugen yra puikiai susipažinęs.

Kalbant apie nacionalines iniciatyvas reikia pasakyti, kad tam tikros valstybės narės jų jau ėmėsi arba planuoja tai daryti. Tai taikoma ir kitoms didžiosioms nepriklausomų turto fondų lėšų valstybėms gavėjoms už Europos Sąjungos ribų. Be abejo, tokios nacionalinės priemonės neturėtų prieštarauti bendrajam Europos požiūriui, kurio laikosi Komisija atsižvelgdama į ką tik mano minėtus principus ir palaikoma Europos Vadovų Tarybos. Į nacionalines priemones turi būti atsižvelgiama bendrojo Europos požiūrio kontekste. Tikiuosi, kad atsakiau į P. Berčs klausimus.

Nacionalinių priemonių koordinavimas yra vienas iš svarbiausių Komisijos pasiūlyto bendrojo Europos požiūrio aspektų. Kaip jūs pasiūlėte, tikriausiai turėsime išanalizuoti esamas valstybių narių iniciatyvas, kad galėtume įgyvendinti efektyvų koordinavimą ir užtikrinti, kad jis neprieštaraus nacionalinėms prerogatyvoms ir kompetencijoms atsižvelgiant į apsaugą. Europos praktikų analizė galėtų būti atliekama pagal stebėjimo rezultatus, kuriuos pateiks OECD investicijų komitetas, kaip jau esu minėjęs anksčiau.

Gerb. P. Berčs, kalbant apie jūsų minėtą 58 straipsnį, jame numatyta, kad valstybės narės turi teisę taikyti apribojimus atsižvelgiant į viešąją tvarką arba viešąją saugą. Tačiau kiek žinoma Tarybai, šis straipsnis niekada nebuvo taikomas nepriklausomiems turto fondams. Norėčiau pasakyti, kad jis neįtrauktas į Lisabonos sutartį.

Ir pagaliau Taryba pageidauja pažvelgti į Europos Sąjungos vaidmenį atsižvelgiant į tarptautines institucijas. Komisijos komunikatas aiškiai pabrėžia, kad mes aktyviai dalyvaujame ir dalyvausime TVF, OECD bei kitų institucijų veikloje. Nepriklausomi turto fondai yra tarptautinės svarbos, todėl Europai labai svarbu bendradarbiauti su kitomis valstybėmis gavėjomis ir pačiais nepriklausomais turto fondais. Europos Sąjunga turėtų vaidinti aktyvų vaidmenį siekdama užtikrinti, kad būtų toliau vykdomas daugiašalių institucijų darbas. Todėl pavasario Europos Vadovų Taryba parėmė Komisijos pateiktas idėjas. Europos Vadovų Taryba ypač išreiškė savo paramą pastangoms priimti tarptautinį susitarimą dėl geriausios praktikos kodekso, kurį gailės laisvai taikyti nepriklausomi turto fondai ir kuris nustatys visoms šalims gavėjoms privalomus principus tarptautiniu lygiu. Europos Vadovų Taryba dar pridūrė, kad Sąjunga turėtų dalyvauti dabartinėse diskusijose ir pakvietė Komisiją bei Tarybą tęsti darbą šia linkme. Taryba pasiryžusi tęsti pradėtus darbus.

Norėdamas atsakyti į paskutinį jūsų klausimą susijusį su finansais naftos srityje turiu pasakyti, kad kaip šiandien buvo sakyta G8 viršūnių susitikime, mes visi žinome apie priemonių, skirtų mažinti pasaulinį disbalansą, svarbą. Tam tikros, ypač naftą eksportuojančios, šalys turi didelį biudžeto perviršį. Labai svarbu patvirtinti pataisymus ir ypač tinkamai įvertinti valiutos klausimus. Šiuos klausimus atidžiai sprendžia G7-G8 šalių atstovai ir TVF glaudžiai bendradarbiaujant ES valstybėms narėms.

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (DE) Gerb. pirmininke, einanti Tarybos Pirmininko pareigas, ponios ir ponai, nepriklausomo turto fondai tapo svarbiais finansų sistemų žaidėjais ir pastaruoju metu dėl objektyvių priežasčių vis labiau patraukia visuomenės dėmesį. Anksčiau minėtame vasario mėn. komunikate Europos Komisija nustatė, kaip, mūsų nuomone, Europa turėtų reaguoti į šiuos iššūkius.

Europos Vadovų Taryba pavasarį visiškai sutiko su Komisijos pasiūlytu požiūriu. Situacija labai paprasta – Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tiesioginių investicijų skyrėja ir kartu pritraukia daug investicinio kapitalo. Tai labai gerai. Investicijos ir atvirumas yra dvi Europos augimo ir užimtumo varomosios jėgos. Mes negalime atsisakyti įsipareigojimų teikti atvirą investicijų aplinką.

Nepriklausomi investicijų fondai buvo sugalvoti ne vakar ir investuoja Europoje jau beveik 50 metų. Šie atsakingi ir patikimi investuotojai vadovaujasi ilgalaike ir stabilia politika, kuriai teko tikrai daug išbandymų pastarosios finansų rinkų sumaišties metu. Fondai skyrė lėšas tada, kai jų labiausiai reikėjo.

Šiuo metu neturime jokio pagrindo manyti, kad nepriklausomi turto fondai daro neigiamą įtaką valiutų kursams. Nėra jokių akivaizdžių įrodymų, kad tokie fondai pereina nuo JAV dolerių prie eurų, tuo labiau, jų reikšmingumas nepasiekė tokio lygio, kuris leistų jiems daryti pastebimą įtaką tarptautinėms finansų rinkoms.

Šių fondų skaičius ir apimtys sparčiai didėja. Kinta investavimo tendencijos. Keičiasi net ir šiuos fondus nustatančių šalių geopolitinis žemėlapis Skirtingi fondai pateikia labai nevienodą informacijos kiekį, todėl atsiranda baimių, kad pinigų investavimas suteikia užsienio vyriausybėms galimybę daryti didelę įtaką ir mes privalome rimtai atsižvelgti į tokias galimybes.

Jei fondai būtų skaidrūs ir vadovautųsi aiškiomis atskaitomybės nuostatomis, tada mums neturėtų kelti rūpesčio faktas, kad jie yra valstybei priklausantys investavimo mechanizmai. Mes privalome įgyti pasitikėjimo dėl jų tikslų pobūdžio, o tai reiškia, kad skaidrumas ir bendras valdymas turi tapti pagrindiniais veiksniais.

Komisijos komunikatas nustato kelias galimas pasirinktis. Taisyklės retai būna geriausias atsakas. Visi bendros rinkos investuotojai privalo vadovautis tomis pačiomis taisyklėmis, taikomomis konkurencijai, vidaus rinkai ir užimtumui. Įvairūs valstybių narių patvirtinti užsienio investuotojams skirti instrumentai apimantys viešojo saugumo ir įstatymų bei tvarkos sritis turi atitikti Bendrijos gaires.

Gerb. P. Berčs, norėčiau pabrėžti, kad valstybės narės turi galimybę taikyti tokias priemones ir tam tikros valstybės narės jau kurį laiką tą daro. Komisija atidžiai stebės šį taikymą, nors kol kas neplanuojame atlikti išsamaus audito. Bet kuri investicijų į jautrius sektorius peržiūra ES lygiu turi apimti visus investicijų šaltiniu, o ne vien nepriklausomus turto fondus. visi sutariame, kad kito tipo fondai kelia mums daugiau susirūpinimo negu nepriklausomi turto fondai ir nėra taip paprasta kalbėti apie skaidrumą ir bendrą valdymą.

Visiškai teisinga teigti, kad nesugebėsime spręsti pasaulinių klausimų taikydami siaurą Europos požiūrį, todėl mums reikia ieškoti tarptautinio ir pasaulinio sprendimo. Komisija mano, kad geriausiu atsaku galėtų būti veiklos kodeksas, kurį valstybės gavėjos ir patys fondai sukurtų pasauliniu lygiu. Savanoriškas veiklos kodeksas, nustatantis pagrindinius valdymo ir skaidrumo standartus užtikrintų didesnį fondų funkcionavimo aiškumą.

Europos Vadovų Taryba kovo mėn. pareiškė paramą tokiam požiūriui, todėl Europos Komisija aktyviai dalyvavo TVF ir OECD veikloje siekdama apibrėžti geriausias praktikas. Abi šios organizacijos padarė didelę pažangą. Galiu drąsiai sakyti, kad pradedame formuoti sprendimą ir sudarėme aiškiai apibrėžtą ir integruotą Europos požiūrį.

Neturėtume pamiršti, kad tai yra abipusis procesas. Visi siekia kuo didesnio aiškumo. Patiems fondams aiškumas reikštų stabilumą ir sumažintų regreso pavojų. Tose nacionalinėse ekonomikos, į kurias investuoja tokie fondai stabili, nuspėjama ir nediskriminuojanti struktūra panaikintų rizikos galimybes šiems svarbiems investuotojams, kitaip tariant, jie nenusigręžtų nuo Europos ir nesiimtų investuoti kitur.

Mes ketiname toliau skatinti TVF ir OECD darbą. Europos Sąjungoje mes sutariame dėl bendros nuomonės, o tai reiškia, kad turime bendrą požiūrį. Valstybės narės nereikės apsispręsti vienoms. Tiesą sakant nė viena valstybė narė nepageidauja veikti viena. Tai sutvirtina mūsų susitarimą ir mes turime jo ryžtingai laikytis. Galime tikėti, kad taip remiamos mūsų strategijos darys didelę įtaką ir Komisija yra įsitikinusi, kad iki šių metų pabaigos mes pasieksime konkrečių teigiamų rezultatų, kuriuos galėsime pateikti Parlamentui.

  Piia-Noora Kauppi, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, visiškai pritariu Komisijos ir Tarybos nepriklausomų turto fondų vertinimui. Jie pritaikyti XXI amžiui ir šios diskusijos yra labai laukiamos.

Finansų krizės metu daugelis bankų ir investavimo bendrovių vėl atkreipė dėmesį į fondus, nes jie pateikė tokių reikalingų lėšų.

Numatome, kad ateityje nepriklausomi turto fondai sparčiai augs, kas mus tikrai džiugina. Tai natūrali rinkos plėtra. Nepriklausomų turto fondų pasaulio rinkai teikiamas kapitalas skatina investicijas. Jie turi pajėgumo garantuoti likvidumą finansų rinkai ir bendrovėms. Kartais tai yra tiesiog būtina išlikimo sąlyga.

Dėl savo dydžio ir išteklių nepriklausomi turto fondai gali investuoti į ten, kur labiausiai reikia lėšų, bet kur kiti fondai negali arba nenori investuoti.

Teoriškai, kaip ir visi kiti investicijų fondai, NTF siekia didelio pelno iš savo ilgalaikių investicijų. Negalima sakyti, kad jie kelia grėsmę pasaulio finansų rinkoms ar Europos ekonomikai, greičiau teikia jai naudą.

Nors dabar didėja susirūpinimas dėl tam tikrų naftos turtingų šalių didėjančios ekonominės galios ir tokių valstybių kaip Kinija, mes neturėtume pašalinti šių šalių iš pasaulinių finansų ir investicijų rinkų. Atvirkščiai, Europa turėtų sveikinti lėšas iš šių šalių ir jų investicijų fondų.

Be abejo, faktas, kad kai kurios šalys nesilaiko tų pačių politinių principų kaip mes, kelia nerimą. Jei jų investicijų strategijos pagrįstos politiniais tikslais – nors šį kartą taip nėra – nėra jokių įrodymų, kad nepriklausomi turto fondai yra atsakingi už krizes. Jie veikė pagrįstai ir be politinės įtakos. Negalima diskriminuoti visų NTF pagal jų kilmę, nes tai prieštarauja teisingo reguliavimo principams.

Pagrindinis finansų rinkų ir bendro valdymo nuostatų principas turėtų būti vienodas požiūris į visus panašios veiklos dalyvius. Be abejo, veiklos kodeksas būtų sveikintinas žingsnis, bet jis turėtų būti pagrįstas gaunamų išteklių nediferencijavimu.

  Elisa Ferreira, PSE frakcijos vardu. – (PT) Kelio prekybai ir investicijoms atvėrimas yra labai svarbus Europos integracijos veiksnys. Nepriklausomi turto fondai egzistuoja jau seniai. Atsižvelgiant į rimtas ekonomines problemas padidėjo šių fondų lėšų skyrimo galimybės bei jų susidomėjimas šiomis galimybėmis. Strateginių sektorių atvėrimas ir leidimas viešajam turtui taikyti privačias iniciatyvas yra dar vienas Europos Sąjungos skiriamasis bruožas. Tačiau svarbu užtikrinti, kad visiems operatoriams ir nepriklausomiems turto fondams būtų taikomos aiškios taisyklės, o jų tikslai būtų suderinti su tinkamu rinkų funkcionavimu, sudarant teisingos konkurencijos sąlygas visiems operatoriams ir taikant trumpalaikę bei ilgalaikę Europos piliečių teisių apsaugą.

Mes sveikiname Komisijos pasiryžimą sudaryti daugiašalį veiklos kodeksą atsižvelgiant į Tarptautinio valiutos fondo pasiūlymus. Tačiau vien geros praktikos kodekso tikrai neužteks. Mes pageidaujame, kad Komisija pateiktų nepriklausomas ir daug didesnes garantijas, kad vidaus rinkos srityje visi finansų operatoriai, įskaitant fondus, pagrįstus Europos, o ne vien nacionaliniais ar tarptautiniais kriterijais, tinkamai atsižvelgs į skaidrumo ir vadovavimo principus.

  Wolf Klinz, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, nepriklausomi turto fondai vis dažniau tampa pagrindine pastarųjų mėnesių diskusijų tema, nes jie dalyvauja Europos ir JAV bankininkystės sektoriuose. Daugelis mano, kad toks įsikišimas yra tik pirmasis žingsnis ir nepriklausomi turto fondai pradės masiškai investuoti pinigus, todėl daugelis Europos ir kitų regionų bendrovių taps nuo jų priklausomos ar net pereis jų valdžion. Šioje srityje politinės įtakos baimę nustelbia noras gauti prieigą prie technologijų, kurios kitaip būtų nepasiekiamos, ypač todėl, kad mes turime reikalų su partneriais ir rinkos dalyviais, kurie anksčiau nebuvo aktyvūs tarptautinės scenos dalyviai, būtent, nepriklausomi turto fondai iš Rusijos ir Kinijos.

Jie tikrai turi pinigų. Turėdami daugiau negu 3 mlrd. JAV dolerių šioms operacijoms, jie dabar padvigubino sumą kaip tarptautiniai rizikos draudimo fondai. Tačiau žiūrint į praeitį mes nekaip negalime sakyti, kad yra tokių tendencijų. Tokie fondai – kaip jau buvo minėta – iki šiol buvo nepriekaištingi akcininkai. Juos domina ilgalaikė ir teigiama jų verslo plėtra bei kuo didesnės ilgalaikės pajamos iš investicijų.

Tačiau mes neturėtume naiviai stebėti, kaip klostysis įvykiai. Privalome nustatyti taisykles, tačiau nepageidaujame izoliacionizmo ar protekcionizmo, nes nepriklausomo turto fondai yra puikus laisvojo kapitalo rinkos veikimo pavyzdys ir mes suinteresuoti, kad jis tokiu ir liktų.

Mes, liberalai, palaikome Komisijos požiūrį ir jos raginimą sukurti veiklos kodeksą bei tikimės, kad toks kodeksas padidins skaidrumą ir bus aiškūs pagrindiniai tokių nepriklausomų turto fondų investicijų motyvai, tokiems fondams bus taikomas aiškus bendras valdymas.

Tačiau sprendimas turi būti priimtas ES lygiu, o ne 27 atskiri sprendimai. Be to, mums reikia ir tarptautinio sprendimo. Todėl pritariu Komisijos nariui, kuris sakė, kad dabar organizuojamos intensyvios derybos su OECD bei Tarptautiniu valiutos fondu.

Per kelis metus laisvas kapitalo judėjimas padarė didelę teigiamą įtaką Europos ir pasaulio ekonominiam augimui. Neturėtume riboti šio augimo taikydami per daug nuostatų ir protekcionizmo principų. Manau, geriau būtų laikytis savo laisvosios rinkos principų.

  Cornelis Visser (PPE-DE). – (NL) Nepriklausomi turto fondai dalyvauja finansų rinkoje daugiau negu 50 metų. Per pastaruosius metus labai padidėjo nepriklausomų turto fondų lėšos, ypač Kinijoje, Rusijoje ir arabų valstybėse.

Nepriklausomų turto fondų paskirtis – investuoti valstybės rezervų perteklių ir tokiu būdu gauti pelno. Šios šalys galėtų siekti investuoti save rezervus užsienio valiuta, todėl manau, kad būtų geriau tas lėšas konvertuoti. Lėšos didina finansų rinkų likvidumą ir skatiną plėtrą bei naujų darbo vietų kūrimą. Be to, jos dažniausiai investuojamos ilgesniam laikotarpiui. Lėšos stabilizuoja įmonių, š kurias investuojama, veiklą. Todėl mes turėtume ir toliau skatinti šias investicijas. Tačiau šios lėšos gali sudaryti ir rūpesčių. Mes privalome stebėti investicijų tipus ir tikrinti, ar jie atitinka skaidrumo reikalavimus.

Be to, nevisiškai aiškūs šių nepriklausomų turto fondų politiniai tikslai. Skaidrumo trūkumas gali sukelti nerimą mūsų pusėje dėl šių nepriklausomų turto fondų. Komisija turėtų imtis skaidrumo užtikrinimo veiksmų ir tai yra teigiamas žingsnis. Kitaip valstybės tarsis su šiais nepriklausomais turto fondais nacionaliniu lygiu. Nenorėčiau, kad šie klausimai būtų sprendžiami vien nacionaliniu lygiu. Mes turėtume reaguoti į susidariusią padėti Europos lygiu.

Koordinuota pozicija Europos lygiu yra labai svarbi. Pritariu Tarybos ir Komisijos sprendimui glaudžiai bendradarbiauti su TVF ir OECD. Su nekantrumu laukiu TVF, Pasaulio Banko ir OECD kuriamų gairių ir tikiuosi, kad skaidrumui, tinkamam valdymui ir abipusiškumo principui bus teikiamas reikiamas dėmesys.

Kalbėdamas apie abipusiškumo principą turėčiau pasakyti, kad mes turėtume apsiriboti nepriklausomais turto fondais. Mes visada laukiam privačių investuotojų, bet iš nepriklausomų turto fondų galime reikalauti abipusiškumo principo laikymosi.

  Antolín Sánchez Presedo (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, per 50 pastarųjų metų nepriklausomo turto fondus įsteigė daugiau negu 30 valstybių. Jų augimą pastaraisiais metais skatino iš naftos ir prekybos gaunamas valiutos perviršis, o tam tikros valstybės svarsto galimybę panaudoti jų lėšas valstybinėse pensijų sistemose.

Nepriklausomi pensijų fondai gali prisidėti prie finansinio stabilumo pasaulyje bei prie ekonomikos plėtros ir taip užtikrinti solidarumą tarp gyventojų kartų.

Tačiau jie gali sukelti problemų bei sąmyšių. Todėl privalome sukurti bendrąjį Europos požiūrį ir užtikrinti, kad jie veiktų skaidriai, nuspėjamai ir būtų tinkamai valdomi. Privalome užkirsti kelią interesų konfliktams ir paradoksui, kai Europos sektoriai, kurių efektyvumas buvo pagrįstas verslo logika, vėl užsitrauktų viešą nepasitikėjimą. Mes privalome ne tik užtikrinti darną ir abipusiškumo principo taikymą, bet ir nustatyti atitinkamas tarptautines taisykles, kurių turėtų būti laikomasi.

  Olle Schmidt (ALDE). - (SV) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, esu karštas laisvos prekybos šalininkas ir nekenčiu protekcionizmo, tačiau tai dar nereiškia, kad esu naivus. Viena iš valstybinių fondų problemų yra milžiniškas jų augimas. Nuo vasario mėn. jų turtas išaugo 600 mlrd. JAV dolerių iki 4 trilijonų JAV dolerių, t. y., 4000 mlrd. JAV dolerių. Kokia galia! Šis faktas ir tai, kad šie fondai nėra pakankamai skaidrūs, kaip jau buvo minėta, atsižvelgiant į jų investicijų praktiką ir tai, kad jie kartais priklauso nedemokratinėms valstybėms, parodo, kad mums reikėtų susirūpinti.

Mums reikia lėšų ir investicijų, bet privalome nustatyti visiems taikomas žaidimo ir reguliavimo sistemos taisykles bei pareikalauti skaidrumo. Manau, kad Norvegijos naftos fondas yra puikus jau anksčiau diskusijose minėtas pavyzdys. Kuriant veiklos kodeksą šis fondas turėtų būti laikomas modeliu. Gerb. pirmininke, šviečiant saulei skėčiai mums nereikalingi, tačiau lyjant lietui gali jų prireikti.

  José Manuel García-Margallo y Marfil (PPE-DE). – (ES) Gerb. pirmininke, pasistengsiu nekartoti jau išsakytų komentarų. Norėčiau pasakyti, kad pirmą kartą apie nepriklausomus turto fondus išgirdau 1993 metais KIO skandalo Ispanijoje metu, kuris, pagal Kuveito valdžios institucijų duomenis, padarė didesnę žalą negu Sadamo Huseino invazija 1991 metais.

Nuo to laiko atsirado naujų žaidėjų. Mes jau kalbėjome apie „Gazprom“, Kinijos veiklą Afrikoje ir Venesuelos fondų naudojimą siekiant nuslopinti Bolivarionistų revoliuciją. Po šios finansų krizės šį sąrašą galėsime tęsti. Šie fondai įsigijo daug bendrovių, be to, daug bendrovių sulaukia šių fondų lėšų.

Kaip mano frakcijos vardu sakė P. N. Kauppi, šie fondai tikrai turi neabejotinų pranašumų. Jie pagerina išteklių skirstymą, suteikia likvidumo ir mažina nestabilumą, o tai mums yra labai naudinga.

Buvo paminėti ir su šiais fondais susiję nerimą keliantys klausimai: didesnis vyriausybių kišimasis į ekonomikų veikimą, kurį kartais gali skatinti politiniai, o ne ekonominiai tikslai – kas galėtų įnešti sąmyšio spendžiant nacionalinės saugos klausimus – ir kiekvienos nacionalinės vyriausybės reakcija, kuri irgi gali kenkti vidaus rinkai.

Perfrazuojant Leniną – kas mums beliko? Be abejo, turime ir toliau tirti šių fondų veikimą ir nustatyti tikslią jų darbo diagnozę. Be to, turi būti peržiūrėtos Bendrijos pamatinės nuostatos. Jos tikrai turi atsižvelgti į kompetencijų ir investuotojų apsaugos taisykles, bet ar to pakanka? Mes privalome sudaryti savanorišką veiklos kodeksą, kuris garantuotų skaidrumą, nuspėjamumą ir atskaitomybę. Ir pagaliau veiklos kodeksas turėtų būti pasiūlytas tarptautinėms organizacijoms.

Todėl aš nuoširdžiai skatinu transatlantinį bendradarbiavimą su institucijomis, pavyzdžiui OECD ir Tarptautiniu valiutos fondu. Privalome neatidėliodami imtis veiksmų.

  Ieke van den Burg (PSE). – Gerb. pirmininke, pritariu daugelio pasisakiusiųjų susirūpinimui dėl valstybinių fondų, tačiau norėčiau pabrėžti, kad privatieji komerciniai fondai, pavyzdžiui rizikos draudimo fondai ir privatus kapitalas, kelia dar daugiau rūpesčių. Taip yra todėl, kad tokie fondai neteikia daug dėmesio ilgalaikėms investicijoms, tuo tarpu nepriklausomi turto fondai ir pensijų fondai dažnai investuoja ilgam laikui ir gali padidinti akcininkų mažumos vaidmenį bei daro teigiamą įtaką teikdami rinkai likvidumą.

Esmė tame, kad jų investavimo strategijos nėra pakankamai skaidrios ir tikiuosi, kad komisija į tai atkreips reikiamą dėmesį. Teisės reikalų komitetas Parlamentui pateikė pranešimą apie institucinių investuotojų skaidrumą, kuriame mes pageidavome, kad Komisija sukurtų direktyvą, garantuojančią bendruosius skaidrumos standartus. Tikiuosi, kad Komisija atsižvelgs į šį pageidavimą.

Ir pagaliau norėčiau paminėti veiklos kodeksą bei „paklusk arba pasiaiškink“ procedūrą. Ar Komisija svarstė šį elementą?

  Harald Ettl (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, į mūsų akiratį pakliuvo nepriklausomi turto fondai, ypač praėjusiais metais, kai Kinija paskelbė norą investuoti 3 mlrd. JAV dolerių, tik 3 mlrd. JAV dolerių, iš savo fondų į privačias bendroves. Nepriklausomų turto fondų lėšas dabar sudaro daugiau negu 3 trilijonai JAV dolerių, o tai yra du kartus daugiau negu laikoma rizikos draudimo fonduose. Tai rimta priežastis spręsti jų klausimą. Kol kas žinome tik apie skaidrią Norvegijos sistemą, kuri pasižymi tinkamu valdymu. Tačiau, kaip ir privatusis kapitalas, nepriklausomi turto fondai gali suteikti verslui puikią priedangą.

Nepriklausomi turto fondai sugeba strategiškai investuoti ir sparčiai auga. Todėl turime siekti, kad jie kuo greičiau atsižvelgtų į skaidrumo principą. Dėl korporatyvinių pervedimų, kuriem daro įtaką nepriklausomi turto fondai, gali būti apribojamos darbuotojų teisės ir įdarbinimo sąlygos. Todėl šioje srityje būtinas skaidrumas ir informacijos pasiekiamumas. Kitas klausimas, kurį norėčiau paminėti yra TVF, JAV finansų ministerija ir Vokietijos kanclerė ragina padidinti kontrolę ir reguliavimą. Atrodo, kad mums tikrai reikia kažką daryti.

  John Purvis (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėčiau perspėti savo kolegas dėl demoniškų nepriklausomų turto fondų ir I. van den Burg dėl privačiųjų investuotojų. Perteklinių lėšų naudojimas labai sveikintinas, ar jos būtų išleidžiamos, ar investuojamos. Ketvirtojo praeito amžiau dešimtmečio depresija buvo perteklių turinčių šalių lėšų kaupimas. Daug geriau kai šios lėšos panaudojamos investuojant į tas sritis, kur jų labiausiai reikia – į mūsų bankus su jų kapitalo deficitu, į mūsų infrastruktūrą, kurią reikėtų modernizuoti, į nekilnojamąjį turtą ir verslą bei pramonę, kurs reikėtų kurti naujas darbo vietas ir išlaikyti esamas.

Mums reikia atsižvelgti į abipusiškumo principą, tačiau ES bet kuriuo atveju yra didžiausia tarptautinė investuotoja. Tai neturėtų būti priežastis taikyti protekcionizmo principą ir blokuoti kitus investuotojus. Būtina, kad mūsų konkurencijos politika kovotų su karteliais ir monopolijomis. Mūsų darbo, sveikatos ir apsaugos taisyklės turi saugoti darbuotojus, be to, mes turime nepriklausomą teisę įstatymiškai apriboti politinį įsikišimą. Dovanotam arkliui į dantis nežiūri!

  Zsolt László Becsey (PPE-DE). – (HU) Norėčiau trumpai paminėti kelias dalykus. Mes esame labai įvairūs, pavyzdžiui, aš esu kilęs iš naujosios valstybės narės ir šiandien esu pirmas iš šio regiono pasisakantis asmuo, disponuojame nevienodais turtais, mūsų viešasis sektorius yra visiškai neapsaugotas ir turime skaudžią patirtį. Privalome rimtai atsižvelgti į šiuos klausimus,

Dar norėčiau pasakyti, kad šie nepriklausomi turto fondai labai dažnai siekia imperialistinių tikslų ne tik numatydami vidutinio ilgumo investicijas, bet ir pasaulio energijos šaltinių srityje. Pažvelkite į Kinijos pirkimus Afrikoje. Todėl tikrai neaišku, ar užteks šio tarptautinio susitarimo ar veiklos kodekso.

Išsamiai išanalizavę padėtį privalome gerai pagalvoti, ar kai kurios valstybės narės tinkamai atsižvelgia į nacionalines apsaugos priemones, kurios neleistų piktavališkoms investicijoms patekti į jų strateginius sektorius ir tai nepakenktų laisvam kapitalo judėjimui. Dėkoju.

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE). – (LT) Norėčiau savo kolegoms pasakyti, kad galbūt neturėtume tiek laiko skirti užsienio fondams, o daugiau kalbėti apie savo fondus, kaip sakė J. Purvis mes investuojame trečiose šalyse ir ten prarandam pinigus, todėl mums reikia investicijų iš turto fondų. Galbūt mums reikia susitvarkyti savo ekonomikos politiką taip, kad mūsų gyventojų santaupos būtų saugiau investuojamos Europoje, tada mums nereikėtų taip rūpinti trečiųjų šalių turto fondais.

Ir pabaigoje norėčiau padėkoti pirmininkaujančiajai Prancūzijai, kad ji atėjo paklausyti mūsų diskusijų. Slovėnija yra daug mažesnė šalis, bet aš pastebėjau, kad jos atstovai nuolat dalyvaudavo parlamentinėse diskusijose. Prancūzijos atstovai, nors Prancūzija yra didelė šalis, deja, kol kas nėra labai aktyvūs ir aš tikiuosi, kad šios diskusijos paskatins juo aktyviau dalyvauti mūsų posėdžiuose.

  Ieke van den Burg (PSE). – Gerb. pirmininke, dėkoju, kad dar kartą suteikėte man žodį. Noriu pasisakyti dėl J. Purviso išreikštos nuomonės apie žalą darančius nepriklausomus turto fondus, privačias bendroves ir rizikos draudimo fondus. Aš nesutinku su tokia nuomone.

Mes pasirinkome suderintą požiūrį atsakydami į užduotą klausimą bei priimtoje rezoliucijoje, todėl nereikėtų ignoruoti ar neigti, kad mums, kaip Parlamentui, svarbu atsižvelgti į tai, kas vyksta šioje srityje. Manau, kad tai yra mūsų pareiga, mūsų teisė ir nenorėčiau, kad šių klausimų sprendimas būtų atidedamas kaip darantis žalą.

  Anne-Marie Idrac, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos Pirmininke, ponios ir ponai, mane labai nustebino bendra nuomonės, kuri vyrauja mūsų kalbose ir kurią galėčiau taip apibendrinti taip: nei blogio įsikūnijimas, nei naivumas.

Visi girdėjome narių komentarus, kad mums akivaizdžiai reikia įtikinti nepriklausomus turto fondus tinkamai naudoti lėšas ir buvo paminėti keli Europai naudingi jų naudojimo būdai. Tačiau buvo sutarta dėl kelių politinių principų, kurie neleistų mums būti pernelyg naiviems.

Šie principai susiję su skaidrumu, sąžiningumu, nuspėjamumu ir abipusiškumu. Šis narių indėlis padės mums tęsti darbą Taryboje ir Komisijoje kuriant veiklos kodeksą. Labai džiugu ir svarbu, kad nariai pabrėžė koordinuoto darbo tarp valstybių narių poreikį. Atsižvelgdamas į šį faktą noriu pasakyti, kad labai džiugu girdėti eurozonos valstybes kalbant vienu balsu, nes taip jos gali paspartinti koordinavimą su ECB.

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, noriu dar kartą jums nuoširdžiai padėkoti už didelę paramą Komisijos požiūriui šių diskusijų metu. Girdėjome kelias skirtingas nuomones, tačiau ne politiniu lygiu, todėl esu ypač jums dėkingas.

Kažkas klausė, kaip sekasi vykdyti šį darbą tarptautiniu lygiu. Leiskite pasakyti, kad tol, kol TVF ir OECD veiklos vyksta paraleliai, šios institucijos sprendžia skirtingus klausimus, Jos galėtų būti apibūdinamos kaip papildomos. Tarptautinio valiutos fondo darbo grupė, kuri kas mėnesį rengia susitikimus, bando nustatyti, kaip nepriklausomi turto fondai patys galėtų imtis tokio savireguliavimo, kokį aptarėme diskusijų metu. Kita vertus, OECD darbo grupė siekia nustatyti, kaip mes turėtume reaguoti į nepriklausomų turto fondų įtaką.

Ši tema nagrinėjama iš dviejų pusių ir noriu dar kartą pasakyti, kad iki šiol buvo padaryta nemaža pažanga. Mes esame tikri, kad pavyks ko nors pasiekti, kaip sakė O. Schmidt, mes tikrai turėsime skėti, kai mums jo prireiks.

  Pirmininkė. – Baigdama šias diskusijas noriu pasakyti, kad gavau vieną rezoliucijos pasiūlymą pagal Darbo tvarko taisyklių 108 straipsnio 5 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2008 m. liepos 9 d.

PIRMININKAVO: M. A. DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas